LT
DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE, PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS, VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO (ATVIROJE JŪROJE) BEI UŽKREČIAMŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONI
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2007-04-29
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 80-3180, i. k. 10630AAISAK0000V-70
APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE, PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS, VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO (ATVIROJE JŪROJE) BEI UŽKREČIAMŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2006 m. liepos 13 d. Nr. V-70
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-464 „Dėl komisijos aplinkos monitoringo metodinių reikalavimų projektui įvertinti sudarymo ir įgaliojimų suteikimo“, 3.2 punktu, Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Žin., 2004, Nr. 115-4310), 10.5 punktu,
tvirtinu pridedamus
1. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;
2. Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;
3. Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo (atviroje jūroje) valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;
4. Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus.
DIREKTORIUS LIUTAURAS STOŠKUS
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70
SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimų metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi nustatyti teršalų lygį žuvyse.
2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomi saugos rodikliai žuvyse vidaus vandenyse.
3. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos vykdymo 2005 metais“.
II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS
4. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų (Cs-137 ir Sr-90) tyrimų žuvyse vietų skaičius parenkamas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, stebėjimo (žvejybos) vietos privalomai suderinamos su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis.
III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS
5. Ėminių surinkimas vykdomas vietose, kurių skaičius nustatytas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, bei privalomai suderintose su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis. Stebimi objektai pasirenkami vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu atitinkamose stebėjimo vietose stebimų objektų sąrašu.
IV. MATUOJAMI PARAMETRAI
6. Matuojami šie parametrai
Eil. Nr.
Pavadinimas
Žuvų kiekis
Dokumentas
Žuvų rūšių pavadinimai
1.
Sunkieji metalai
5 vnt.
KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams
Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)
2.
Pesticidų liekanos ir PCB
5 vnt.
KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams
Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)
3.
Radionuklidai Cs-137 ir Sr-90
3 vnt.
KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.
Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)
V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA
7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;
7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.
VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA
8. Ėminių registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;
8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.
VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS
9. Ėminių konservavimas, transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;
9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.
VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI
10. Bandinių paruošimas ir analizė vykdoma vadovaujantis šiais šaltiniais
10.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus
10.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);
10.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;
10.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus
10.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;
10.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;
10.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;
10.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;
10.3. atliekant radionuklidų tyrimus
10.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;
10.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;
10.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;
10.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.
IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI
11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio), pesticidų, PCB ir radionuklidų tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.
X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis
12.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus
12.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);
12.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;
12.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus
12.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;
12.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;
12.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;
12.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;
12.3. atliekant radionuklidų tyrimus
12.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;
12.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;
12.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;
12.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.
______________
Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų
likučių ir polichlorintų bifenilų bei
radionuklidų žuvyse valstybinio
monitoringo metodinių reikalavimų
priedas
VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS
Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.
Eil. Nr.
Programos vykdymo laikas
Vandens telkinio pavadinimas
Monitoringo vietos pavadinimas
Monitoringo vietos koordinatės
Vandens telkinio tipas
Dominuojančios žuvų rūšys
X
Y
1
2
3
5
6
7
8
9
1
Balandis
Neris
žemiau Nemenčinės
588004
6080800
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
2
žemiau Vilniaus
569789
6061398
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
3
žemiau Jonavos
515000
6102850
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
4
Kauno santaka
496139
6091431
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
5
Žeimena
žemiau Švenčionėlių
625946
6113037
L 5 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
6
žemiau Pabradės
609618
6092982
L 5 tipas
Kuoja, gružlys, lašiša
7
Nevėžis
žemiau Panevėžio
515073
6177935
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
8
žemiau Krekenavos
505016
6154004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
9
žemiau Kėdainių
496803
6123481
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
10
žemiau Babtų
487453
6093254
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
11
Šešupė
Lietuvos–Kaliningrado pasienis
418418
6092649
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis
12
Lietuvos–Lenkijos pasienis
439100
6024804
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
13
Šelmenta
Lietuvos–Lenkijos pasienis
439652
6024268
K 2 tipas
Kuoja, gružlys
14
Drūkšiai
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
15
Lūšiai
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, seliava, stinta
16
Dringis
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
17
Baluošas
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
18
Kretuonas
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
19
Žeimenis
Švenčionių r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
20
Kertuojai
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
21
Gegužė
Šventoji
žemiau Užpalių
598607
6166867
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
22
žemiau Anykščių
567004
6151020
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
23
žemiau Kavarsko
557600
6137500
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
24
žemiau Ukmergės
546279
6120720
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
25
Minija
žemiau Žarėnų
386680
6191007
7 tipas
Kuoja, upėtakis
26
žemiau Kartenos
340008
6200016
7 tipas
Kuoja, upėtakis
27
žemiau Gargždų
334872
6173738
7 tipas
Kuoja, šlakys, žiobris
28
Šešupė
žemiau Marijampolės
460294
6053099
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
29
žemiau Pilviškių
445760
6066240
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
30
žemiau Kudirkos Naumiesčio
426898
6073060
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, karšis
31
Venta
žemiau Kuršėnų
431822
6210378
K 6 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
32
žemiau Ventos
415170
6231230
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
33
Mažeikių
390857
6252886
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
34
Skroblus
žemiau Dubininkų
518320
5996561
L 3 tipas
Upėtakis, strepetys
35
Didžiulis (Daugai)
Alytaus r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
36
Obelija
Alytaus r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
37
Bebrusai
Molėtų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
38
Galuonai
Molėtų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
39
Lakajai Baltieji
Molėtų r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
40
Asveja
Molėtų, Švenčionių r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
41
Aisetas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
42
Utenas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
43
Tauragnas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
44
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
45
Birželio
Nemunas
žemiau Druskininkų
501000
5991000
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
46
aukščiau Druskininkų
497978
5988134
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
47
žemiau Prienų
499524
6056664
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
48
žemiau Piliuonos
509002
6073004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
49
žemiau Kauno
486569
6086656
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
50
žemiau Vilkijos
470002
6101007
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
51
žemiau Jurbarko
409369
6104754
mišrus tipas 7-8
Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
52
Skirvytė
žemiau Rusnės
333402
6131419
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, stinta, karšis
53
Širvinta
žemiau Širvintų
558192
6103933
L, K 5–6
Kuoja, šapalas, žiobris
54
Šušvė
žemiau Grinkiškių
478204
6150003
K4
Kuoja, šapalas, gružlys
55
ties Josvainiais
487562
6126670
K4
Kuoja, šapalas, žiobris
56
Skirvytė
ties Rusne
333402
6131419
mišrus tipas 5–6
Kuoja, karšis, žiobris, lašiša
57
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
58
Sartai
Zarasų, Rokiškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, karšis
59
Luodis
Zarasų, Rokiškio r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
60
Dusia
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, stinta
61
Metelys
Lazdijų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
62
Kuršių marios
Klaipėdos r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
63
Liepos
Merkys
žemiau Valkininkų
541622
6018841
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
64
žemiau Merkinės
512314
6002010
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
65
Jūra
žemiau Kaltanėnų
385880
6136868
L 5 tipas
Kuoja, upėtakis
66
žemiau Tauragės
387808
6121998
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
67
žemiau Vilkyškių
382740
6107000
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
68
Akmena-Danė
žiotyse
319356
6178402
L 5 tipas
Kuoja, šapalas, šlakys
69
Šventoji
žiotyse
522594
6106551
L 5 tipas
Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša
70
Drūkšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
71
Lūšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, seliava, stinta
72
Dringis
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
73
Baluošas
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
74
Rugpjūtis
Neris
žemiau Nemenčinės
588004
6080800
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
75
žemiau Vilniaus
569789
6061398
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
76
žemiau Jonavos
515000
6102850
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
77
Kauno santaka
496139
6091431
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
78
ties Buivydžiais
611897
6079280
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
79
Sidabra
Lietuvos–Latvijos pasienis
476241
6245522
K 4 tipas
Kuoja
80
Šešupė
žemiau Marijampolės
460294
6053099
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
81
žemiau Pilviškių
445760
6066240
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
82
Kudirkos Naumiestis
426898
6073060
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, karšis
83
Šušvė
žemiau Grinkiškių
478204
6150003
K4
Kuoja, šapalas, gružlys
84
ties Josvainiais
487562
6126670
K4
Kuoja, šapalas, žiobris
85
Dusia
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, stinta
86
Metelys
Lazdijų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
87
Bebrusai
Molėtų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
88
Galuonai
Molėtų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
89
Lakajai Baltieji
Molėtų r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
90
Kauno marios
Kauno r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
91
Galvė
Trakų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
92
Aisetas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
93
Žuvintas
Alytaus r.
lydekinis
Kuoja, ešerys, lydeka, karšis
94
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
95
Drūkšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
96
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
97
Kuršių marios
ties Ventės ragu
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
98
Rugsėjis
Nemunas
žemiau Druskininkų
501000
5991000
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
99
žemiau Prienų
499524
6056664
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
100
žemiau Piliuonos
509002
6073004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
101
žemiau Kauno
486569
6086656
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
102
žemiau Vilkijos
470002
6101007
mišrus tipas 7-8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
103
žemiau Jurbarko
409369
6104754
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
104
žemiau Rusnės
333402
6131419
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, stinta, karšis
105
Širvinta
žemiau Širvintų
558192
6103933
L, K 5–6
Kuoja, šapalas, žiobris
106
Minija
žemiau Žarėnų
386680
6191007
7 tipas
Kuoja, upėtakis
107
žemiau Kartenos
340008
6200016
7 tipas
Kuoja, upėtakis
108
žemiau Gargždų
334872
6173738
7 tipas
Kuoja, šlakys, žiobris
109
Kertuojai
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
110
Žeimenis
Švenčionių r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
111
Kretuonas
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
112
Ai setas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
113
Utenas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
114
Tauragnas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
115
Alnis
Molėtų r.
lydekinis
Kuoja, ešerys, lydeka
116
Balsis
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
117
Spalis
Nevėžis
žemiau Panevėžio
515073
6177935
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
118
žemiau Krekenavos
505016
6154004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
119
žemiau Kėdainių
496803
6123481
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
120
žemiau Babtų
487453
6093254
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
121
Venta
žemiau Kuršėnų
431822
6210378
K 6 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
122
Žemiau Ventos
415170
6231230
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
123
Mažeikių r.
390857
6252886
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
124
Žeimena
žemiau Švenčionėlių
625946
6113037
L 5 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
125
žemiau Pabradės
609618
6092982
L 5 tipas
Kuoja, gružlys, lašiša
126
Mūša
žemiau Kulpės
479245
6217551
K 8 tipas
Kuoja, karosas, aukšlė
127
Asveja
Molėtų, Švenčionių r.
Stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
128
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
129
Sartai
Zarasų, Rokiškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, karšis
130
Luodis
Zarasų, Rokiškio r.
Karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
131
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
132
Kuršių marios
Klaipėdos r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
133
Lapkritis
Šventoji
žemiau Užpalių
598607
6166867
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
134
žemiau Anykščių
567004
6151020
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
135
žemiau Kavarsko
557600
6137500
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
136
žemiau Ukmergės
546279
6120720
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
137
Merkys
žemiau Valkininkų
541622
6018841
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
138
žemiau Merkinės
512314
6002010
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
139
Jūra
žemiau Kaltanėnų
385880
6136868
L 5 tipas
Kuoja, upėtakis
140
žemiau Tauragės
387808
6121998
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
141
žemiau Vilkyškių
382740
6107000
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
142
Didžiulis (Daugai)
Alytaus r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
143
Obelija
Alytaus r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
144
Galvė
Trakų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
145
Kauno marios
Kauno r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
______________
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70
PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI
I. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS
1. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos kelius ir Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995)
1.1. Neris žemiau Jonavos;
1.2. Neris žemiau Vokės žiočių;
1.3. Šventoji žemiau Širvintos žiočių;
1.4. Širvinta ties žiotimis;
1.5. Siesartis žemiau Vaizgeliškio malūno;
1.6. Vokė žemiau Grigiškių užtvankos;
1.7. Žeimena žemiau Družilių tilto;
1.8. Minija žemiau Gargždų;
1.9. Šyša žemiau Šilutės užtvankos;
1.10. Jūra ties žiotimis;
1.11. Dubysa žemiau Ariogalos;
1.12. Venta žemiau Kuodžių;
1.13. Šventoji žemiau Laukžemis užtvankos;
1.14. Nemunas ties Rusne;
1.15. Vilnia aukščiau Rokantiškių patvankos.
Punkto pakeitimai
Nr. AV-45, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 47-1842 (2007-04-28), i. k. 10730AAISAK000AV-45
2. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į skirtingo tipo veikiančias žuvų pralaidas
2.1. Kavarsko užtvanka ant Šventosios – baseinėlių su vertikaliais plyšiais;
2.2. Tauragės užtvanka ant Jūros – šliuzas;
2.3. Belmonto užtvanka ant Vilnios – kanalas su slenksčiais;
2.4. Rokantiškių užtvanka – Denil tipo.
3. Stebėjimai organizuojami atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos pradžią, nuo žemupio kylant link aukštupio, dviem etapais, pavasario ir rudens laikotarpiu.
II. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA
4. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi parinktose nurodytų upių rėvose ir sraunumose, su žvirgždėtu dugnu ir duobėse. X ir Y koordinatės nustatomos GPS pagalba.
5. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi žuvų pralaidose – užtvankų žemutiniame bjefe ir pačiose pralaidose.
5.1. Kavarsko žuvų pralaida buvo pastatyta 2003 m. kairėje užtvankos pusėje ties elektrine. Tipas – gelžbetoniniai baseinėliai su vertikaliu plyšiu. Žuvų tako bendras ilgis – 88,55 m. Žuvų tako vieno baseinėlio ilgis – 3,2 m. Žuvų tako latako plotis – 2,3 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 5,13 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 3,11 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,33 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,093 m. Maksimalus žuvų tako debitas – 1,31 m3/s, minimalus žuvų tako debitas – 0,7 m3/s. Minimalus vandens gylis baseinėlyje – 1,55 m. Maksimalus vandens gylis baseinėlyje – 4,78 m. Dažniausiai naudojamas žuvų takas yra universalaus tipo baseininis žuvų takas su vertikaliomis angomis. Jis sudarytas iš keleto baseinų, einančių paeiliui per kliūtį, t. y. per užtvanką. Baseinėlių sienos turi slenksčius, išpjovas, vertikalias angas, kurios palaiko vandens lygį kiekviename baseine ir srovės debitą žuvų take. Šie baseinai turi dvigubą funkciją
1) užtikrinti tinkamą vandens, tekančio per žuvitakį, energijos išsisklaidymą;
2) užtikrinti poilsio vietas žuvims. Vandens lygio skirtumas tarp gretimų baseinėlių dažniausiai yra apie 30 cm. Priklausomai nuo žuvų rūšies, kurioms takas skirtas, šis skirtumas gali kisti 10–15%.
Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Šventoji, monitoringo vieta – Kavarsko užtvanka, koordinatės: X – 6148094, Y – 5369905;
5.2. Tauragės žuvų pralaida pastatyta 1980 m. ant Jūros upės dešinėje užtvankos pusėje. Ji skirta vertingoms praeivėms žuvų rūšims (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) perkelti į aukštutinį užtvankos bjefą. Šliuzo ilgis 26 m, plotis 3 m, aukštis 6 m (ties žemutiniu skydu). Debitas šliuze priklauso nuo viršutinio skydo pakėlimo aukščio. Pastarąjį galima reguliuoti nuo 1 iki 5,8 m3/s. Šliuze įrengta stacionari kilnojama žuvų gaudyklė. 2000 m. atlikta šios pralaidos rekonstrukcija. Aukštutiniame bjefe įrengtas vertikalus slenkstis (šandoras-skydas), leidžiantis reguliuoti vandens debitą šliuze persiliejimo metu. Viršutinėje šliuzo dalyje įtaisytos pertvaros vandens srovei slopinti. Žuvų priviliojimui pagerinti į žuvų pralaidą prie žemutinio skydo apačios pritvirtinti 2 kvadratiniai profiliai, kad skydui nusileidus, jo viduje liktų 1 m ilgio ir 8 cm pločio anga, per kurią praleidžiamas 0,3–0,5 m3/s debitas. Įrengta plieno vamzdžio (d = 630 mm) sifoninė pralaida. Įrengta gaudyklė, leidžianti įvertinti žuvų migracijas per pralaidą.
Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Jūra, monitoringo vieta – Tauragės užtvanka, koordinatės: X – 6125430, Y – 390536;
5.3. Belmonto akmeninio kanalo su slenksčiais žuvų pralaida pastatyta šalia Belmonto užtvankos, esančios ant Vilnios upės. Skirta daugiausia lašišinėms žuvims, tačiau juo gali pasinaudoti ir kitos žuvys. Ją sudaro 9 slenksčiai, įrengti kas 4 m. Pralaidos ilgis 41 m, plotis, esant normaliam patvenkto vandens lygiui, – 3 m. Minimalus vandens gylis pralaidoje – 0,6 m, vidutinis srovės greitis – 0,34 m/s, maksimalus debitas – 3,48 m3/s.
Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Belmonto užtvanka, koordinatės: X – 5441123, Y – 2521444;
5.4. Rokantiškių žuvų pralaida pastatyta ant Vilnios upės ties Rokantiškėmis. Ji pradėta eksploatuoti 1998 m. Pralaidos plotis 1 m, aukštis 1,5 m, ilgis per 30 m, nuolydis 20%. Joje įmontuota 31 srovę slopinanti pertvarėlė, viduryje yra 3 m ilgio poilsio baseinėlis. Srovės greitis pralaidoje priklausomai nuo vandens lygio siekia 1,18–1,29 m/s, vidutinis vandens gylis lovyje – 0,7 m. Skydais palaikomas labai mažas viršutinio bjefo vandens lygio svyravimas – būtina sąlyga Denil tipo pralaidoms (1 pav.).
1 pav. Denil tipo žuvų pralaida
Slopinamuose arba Denil tipo žuvų takuose skirtingos konstrukcijos slopintuvai išdėstomi panardinto latako apačioje, arba apačioje ir šonuose. Slopintuvai latake sukuria sraigtines sroves, kurios išsklaido vandens energiją tokiu būdu sumažindamos srovės, prieš kurią žuvis turi kilti, greitį. Vandens tėkmė slopinamuose žuvų takuose yra intensyviau aeruojama ir turbulentiška nei baseininio tipo žuvų takuose.
Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Rokantiškių užtvanka, koordinatės: X – 6063125, Y – 588962.
III. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS
6. LAŠIŠA (Salmo salar(L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Kūnas verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Snukio ilgis lygus trims akies skersmenims. Žiotys galinės. Turi dantis. Žvynai stambūs. Pelekai pilki, nugarinis ir uodeginis tamsesni. Uodeginio peleko užpakalinis kraštas nedaug iškirptas. Virš vidurio linijos yra X ar pusmėnulio formos juodos dėmelės. Raumenys raudoni. Svoris siekia iki 40–45 kg, dažniausiai 4–10 kg. Ilgis iki 1,6 m. Paplitusi Šiaurės Atlante, Baltijos, Baltosios ir Barenco jūros baseinuose. Praeivės, sparčiai augančios žuvys. Neršti migruoja į upių aukštupius. Neršdamos lašišos nesimaitina. Kūnas patamsėja, patinų šonuose ir ant žiaunadangčių atsiranda raudonų ar oranžinių dėmių, apatinis žiomuo užsiriečia į viršų. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Gyvena 8–9 metus, iš jų 2–3 m. upėse. Per gyvenimą neršia iki 4 kartų. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
7. ŠLAKYS (Salmo trutta trutta (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Labai panaši į lašišą žuvis. Nuo pastarosios skiriasi šiek tiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis (snukio ilgis lygus dviem akies skersmenims). Kūno šonuose, aukščiau ir žemiau šoninės linijos, yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Viršutinis žandikaulis pastebimai užeina toliau už vertikalios linijos, pravestos pro užpakalinį akies kraštą. Riebalinis pelekas dažnai su rausvu apvadu. Skirtingai nei lašišos, 3 žiaunadangčio kaulai susijungia viename taške. Uodegos pelekas mažai įpjautas arba visai tiesus. Noragikaulio plokštelė trikampio formos, jos užpakaliniame krašte yra 3–4 pakrypę į šonus dantukai, o ant kotelio yra 1–2 eilės dantų. Žvynai smulkūs. Šlakių raumenys pilkai rožiniai. Ilgis iki 1,2 m, dažniausiai 30–70 cm, svoris – iki 12–13 kg, dažniausiai 0,5–5,0 kg. Paplitęs Šiaurės Atlanto vakarinėje dalyje nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Praeivis. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Pasilikę gyventi upėse, patinai nesiskiria nuo margųjų upėtakių (S., trutta fario). Svarbios verslinės žuvys, anksčiau buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagausėjus ištekliams, Lietuvoje leidžiama verslinė ir pagal licencijas mėgėjiška žvejyba.
8. ŽIOBRIS (Vimba vimba (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – karpžuvės. Šeima – karpinės. Gentis – žiobriai. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai dideli. Nugaros ir pilvo pelekai pilki. Nugaros pelekas aukštas. Analinis, krūtininis ir pilvo pelekai – gelsvi. Uodegos stiebelis iš nugaros ir pilvo pusės briaunotas. Žiotys apatinės, gali išsikišti kaip dumplės į priekį. Ilgis – 30–50 cm, svoris 1–3 kg. Praeivės. Neršti į upes migruoja spalio-lapkričio ir balandžio -gegužės mėn. Jaunikliai upėse gyvena metus, po to migruoja į jūrą. Minta planktonu, suaugusios žuvys – bentosiniais bestuburiais ir dumbliais. Svarbus verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas.
9. NĖGĖ (Lampetra fluviatilis (L.)). Antklasis – bežandžiai. Klasė – apskritažiomeniai. Būrys – nėgės. Šeima – nėginės. Gentis – upinės nėgės. Kūnas ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda, be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Burna piltuvo formos, apvali, apsupta lūpos. Pirmasis nugarinis pelekas žemesnis ir apvalesnis už antrąjį; juos skiria tarpas, kuris prieš nerštą pamažu mažėja, kol išnyksta. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 poros žiauninių angų. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Ilgis – 25–50 cm. Svoris – 80–130 g. Praeivės. Neršti migruoja į Nemuną, į Nerį ir jų intakus. Po neršto žūva.
IV. MATUOJAMI IR STEBIMI PARAMETRAI
10. Reproduktorių gausumo monitoringo metu stebima: biologiniai parametrai – žuvų kiekis, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g.
11. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu stebima
11.1. biologiniai parametrai – žuvų kiekis, atplaukusių prie pralaidos žuvų skaičius, užkilusių žuvų pralaida žuvų skaičius, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g;
11.2. hidrologiniai parametrai: debitas – m3/s, srovės greitis – m/s, vandens temperatūra, pralaidos debitas – m3/s, srovės greitis pralaidoje – m/s, apatinės patvankos aukštis – m, vandens lygis aukštutiniame bjefe.
V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
12. Monitoringo programos plano vykdymo metodikos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-437 „Dėl migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 112-4109) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-501 „Dėl žuvų išteklių tyrimų metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 131-4748).
13. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra
13.1. Žuvų, atplaukiančių iki žuvų pralaidos kiekio vertinimas. Atplaukusių kiekvienos rūšies žuvų kiekis gali būti nustatytas ženklinant – prie užtvankos suleidžiama žinomas kiekis ženklintų žuvų ir po 3 valandų šioje vietoje žuvys vėl gaudomos. Visų sugautų paženklintų žuvų kiekis prilyginamas visų esančių prie užtvankos žuvų kiekio santykiui su sugautomis žuvimis. Tokiu atveju galima prie užtvankos esančių visų žuvų kiekį sulyginti su paženklintų žuvų kiekiu: jeigu paleidome 100 paženklintų žiobrių ir vėl gaudydami sugavome taip pat 100 žiobrių, iš kurių 10 yra paženklintų, galime teigti, kad prie užtvankos yra 1000 žiobrių (procento, procentas).
Prie užtvankos atplaukusių žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę
N = Np XNa/RC,
kur
N – prie užtvankos esančių žuvų skaičius;
Np – pirmą kartą sugautų ir paženklintų žuvų skaičius;
Na – antrą kartą sugautų žuvų skaičius;
R – paženklintų žuvų, sugautų antrą kartą, skaičius;
C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). Šis metodas taikytinas žuvų kiekio nustatymui ir kitose vietose.
Migruojančių žuvų populiacija žemiau žuvitakio gali būti įvertinta ir apskaičiuojant žuvų, praėjusių žuvitakiu, skaičių
N = Nn x Np / NmC,
kur
N – žuvų populiacija žemiau žuvitakio;
Nn – nežymėtų žuvų, praplaukusių žuvitakiu, skaičius;
Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio;
Nm – paženklintų žuvų, įplaukusių į žuvitakį, skaičius;
C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinimas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis).
13.2. Praplaukusių per žuvitakį žuvų kiekio nustatymas. Žuvitakio darbo efektyvumas laikomas žuvų, esančių žemutiniame upės bjefe, santykis su praplaukusių žuvų žuvitakiu skaičiumi. Norint įvertinti žuvitakio efektyvumą, būtina nustatyti praėjusių žuvitakiu žuvų kiekį. Atplaukusių iki žuvitakio ir juo praplaukusių žuvų santykis ir parodo žuvitakio efektyvumą. Žuvų tako efektyvumas įvertinamas pagal formulę
E = 100 x Nm /(NpC),
kur
E- žuvitakio efektyvumas, išreikštas procentais;
Nm – paženklintų žuvų, praplaukusių žuvitakį, skaičius;
C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis);
Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio. Tuomet žuvitakį praėjusios populiacijos dydis Na yra
Na = E/100 x N.
Sunkiau yra įvertinti ženklinimo efektyvumą (koeficientą C). Jis gali būti nereikšmingas energingoms žuvims (lašišinių šeimos atstovams), tačiau reikšmingas jautrioms žuvims, kada ženklinimas gali pakeisti migracijos elgseną (perpelėms ir kt.) ar gali būti mirties priežastis.
Pralaidą įveikusių žuvų skaičių apskaičiuojant pagal formulę
Na = (Nst x Tint/Tst) ± Npak,
kur
Na – pralaidą įveikusios žuvys;
Tint – intensyvios migracijos laikas (jeigu migracija vyksta vienodu intensyvumu visą parą,
Tint = 24 valandos);
Nst – pralaidą įveikusių žuvų kiekis per stebėjimo laiką;
Tst – stebėjimo laikas (valandomis);
Npak – paklaida.
Paklaidos dydis tiesiogiai priklauso nuo tolygių stebėjimo intervalų skaičiaus ir jų trukmės. Kuo didesnis stebėjimo intervalų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, tuo paklaida mažesnė. Korektiškam paklaidos apskaičiavimui būtini eksperimentiniai duomenys. Pačiu paprasčiausiu būdu paklaida gali būti apskaičiuota pagal formulę
Npak = ± Nst x (Tint/ Tst – 1).
Žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje yra vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų – jis taikomas Skandinavijoje, Vidurio Europoje, taip pat mūsų šalyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų bei sukonstruoti taip, kad būtų galima gaudyti tiek į viršų kylančias, tiek ir žemyn migruojančias žuvis. Ji turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojama intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Neintensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai perskaičiuojami visam migracijos laikui. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu arba naudojant sudėtingesnes tyrimų priemones (radiologines, videoaparatūrą, kurios apibūdinamos toliau).
13.3. Hidrologinių parametrų matavimas žuvų pralaidose. Apatinės patvankos aukštis ir vandens lygis aukštutiniame bjefe (VLAB) žuvų pralaidose nustatomas, atliekant techninę niveliaciją centimetro tikslumu, naudojant geodezinės matuoklės juodas atskaitas. Niveliuojama nuo reperių, kurių aukščiai dažniausiai nurodomi žuvų pralaidų techninių darbo projektų generaliniuose planuose. Po niveliacijos žinomais geodezijos metodais apskaičiuojami nesąryšiai. Vandens lygis aukštutiniame bjefe nustatomas aukščiau žuvų pralaidos slenksčio keteros, suradus tašką, kuriame nėra vandens slūgio. Apatinės patvankos aukštis nustatomas atliekant matavimus iškart už hidraulinio šuolio ribos. Debito nustatymui reikia pamatuoti geometrinį slėgio aukštį – H. Jo pamatavimui reikia nustatyti slenksčio keteros viršaus aukštį, kuris nustatomas išniveliavus slenksčio keteros viršų. Pagal vandens lygio aukštutiniame bjefe aukščio ir slenksčio keteros viršaus aukščio skirtumą apskaičiuojamas geometrinis slėgio aukštis – H. Išmatavus slenksčio plotį b ir nustačius slenksčio debito koeficientą m galima apskaičiuoti vandens debitą ir greitį žuvų pralaidoje.
Žuvų pralaidų hidrologinių parametrų skaičiavimas
Latakinio pertvarinio slenkstinio ir/ar su paviršine anga žuvitakio
– praleidžiamasis debitas
čia m – slenksčio ar paviršinės angos debito koeficientas;
b – slenksčio ar paviršinės stačiakampės angos plotis;
g – gravitacijos pagreitis;
Hlj – liejimosi aukštis;
– vidutinis vandens tekėjimo greitis virš slenkstinės pertvaros ar paviršinėje angoje
v @ Q / (bHlj);
Papildoma informacija
a) latako bei slopintuvo plotis b = 0,5–1 m; didesnis lašišoms;
b) slopintuvo santykiniai matmenys: bs = 0,58 b; C = 0,47 b; D = 0,24 b; H = (1,9–2,2) b; P = 0,66 b;
c) trakto nuolydis i = 0,1–0,2; tikslinamas pagal greitį;
d) slopintuvo medžiagos: dažniausiai 8–10 mm storio metalo lakštas; medis ar betonas šiuo atveju elemento storis ~ b/20;
e) santykiniai vandens tekėjimo greičiai: v* = 0,5(ha/b);
f) santykiniai vandens debitai, kai ha/b = 0,3–1,2;
g) konkrečių matmenų Denil žuvitakio debitai ir greičiai
Q = 3,13Q*b2,5, m3/s;
v = 3,13 v*b0,5, m/s; v £ vlei;
i
Santykiniai debitai Q*
0,1
0,32(ha/b) – 0,09
0,15
0,11(ha/b)2 + 0,15(ha/b) – 0,03
0,2
0,15(ha/b)2 + 0,13(ha/b) – 0,03
14. Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra, vertinant žuvų išteklius upėse.
14.1. Žuvų išteklių tyrimams upėse Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu naudojamas elektrožūklės aparatas, kurio elektros srovės galingumas vandenyje iki 3000 W, elektrinių impulsų dažnis iki 120 Hz.
14.2. Žuvų išteklių tyrimus atliekant elektrožūklės aparatu, upėse, kurių baseinų plotas yra iki 100 km2 (upės plotis iki 10 m), pasirenkami ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, juos atitvėrus statomaisiais tinklaičiais. Priklausomai nuo žuvų gausumo žvejojama 2 ar 3 kartus iš eilės. Du kartus gaudoma tada, kai gaudant antrą kartą sugaunama mažiau kaip 50% pirmą apgaudymą sugautų vienos rūšies žuvų.
14.3. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis. Visos sužvejotos žuvys suskaičiuojamos ir pasveriamos (nustatomas bendras laimikio svoris ir sugautų žuvų skaičius). Žuvys suskirstomos ilgio grupėmis. Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (q) ir išmatuojami ilgiai (L) ir (1). Nustatomas žuvų gausumas N (vnt./ha) ir biomasė B (kg/ha). Lašišinėms žuvims žuvų gausumas ir biomasė nustatoma 100 m2.
14.4. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant dviejų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules
y= c12/ c1- c2,
V(y) = c12 c22(c1+ c2)/(c1-c2)4,
čia: y – populiacijos dydis (N ar B);
c1 – pirmojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;
c2 – antrojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;
V (y) – standartinė paklaida.
14.5. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant trijų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules
y = 6A2-3AT-T2+T 2 T2+6AT-3A2/18(A-T)
V(y) = y(l-q3)q3/(l-q3)2 – (3p)2q2,
čia.:A = 2c1+c2;
T = c1+c2+c3;
q = 1-p;
p = 3A-T-2T2+6AT-3A2/2A.
14.6. Žuvų gausumas ir biomasė apskaičiuojama ploto vienetui pagal formulę
N, B = y/s
čia: s – tyrimo stoties plotas;
y – gausumas arba biomasė ištirtoje stotyje.
14.7. Žuvitakio efektyvumo vertinimo metodika labai priklauso nuo žuvitakio tipo, vandens telkinio ichtiologinių charakteristikų, tyrimų laiko bei turimų galimybių. Jų gali būti keletas. Vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų yra žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų. Gaudyklė turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojamas intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Ne intensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai ekstrapoliuojami į visą migracijos laiką. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu.
14.8. Tyrimų dažnumas ir monitoringo taškų pasirinkimas ne žuvų pralaidose priklauso nuo upės tipo. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, upės – migracijos keliai gali būti suskirstyti į kelias kategorijas
1 kategorija – pagrindinės tranzitinės upės/migracijos keliai, svarbios visų diadrominių ir potamodrominių rūšių reprodukcijai bei reprodukcinėms migracijoms. Tai – didžiosios Lietuvos upės, tokios kaip Nemunas, Neris, Šventoji, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Merkys ir kt., kuriomis į nerštavietes migruoja (ar praeityje, iki užtvankų pastatymo migravo) bei neršia visos tolimais atstumais migruojančios diadrominės (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) bei potamodrominės (ūsorius, salatis, kiršlys, upėtakis, skersnukis) rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, saugomos pagal Europos rūšių ir buveinių direktyvą ar Berno konvenciją.
2 kategorija – upės, lašišinių žuvų migracijos keliai ir nerštavietės. Šioms upėms būdingas didesnis vagos nuolydis, žemesnė vandens temperatūra vasaros metu, taip pat mažesnis baseino plotas/upės ilgis. Tai – dauguma 1-os kategorijos upių mažųjų intakų, kuriose neršia šlakiai, upėtakiai, gyvena Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomos mažosios nėgės, kūjagalviai. Dėl specifinių ekologinių sąlygų kitos diadrominės rūšys – lašiša, žiobris, upinė nėgė į šios kategorijos upes užklysta retai. Taip pat čia nėra ir stambiųjų potamodrominių rūšių – ūsorių, salačių, skersnukių ir kt.
3 kategorija – mažesnio vagos nuolydžio ir/ar aukštesnės vandens temperatūros upės, dėl specifinių sąlygų netinkamos lašišinių žuvų gyvensenai bei reprodukcijai. Šiomis upėmis iš jūros migruoja bei jų baseinuose neršia žiobriai, upinės nėgės, taip pat gyvena salačiai, kai kuriose jų – ūsoriai bei kitos, smulkesnės saugomos rūšys (srovinė aukšlė, kartuolė, kirtiklis). Šiai kategorijai priskirtinos Šiaurės Lietuvos upių – Mūšos, Lėvens, Nemunėlio baseinai, taip pat Vidurio Lietuvos žemuma tekantis Nevėžis, Užnemunės žemuma tekanti Šešupė.
4 kategorija – upės, kuriose diadrominės žuvys bei dauguma reofilinių potamodrominių žuvų rūšių dėl natūralių priežasčių negyvena, tačiau jos yra svarbios Berno konvencijos, Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomų rūšių egzistencijai.
14.9. 1 tipo (tranzitinėse) upėse stebėjimai atliekami 1 kartą per mėnesį ne žuvų migracijos ir neršto metu ir 2 kartus per mėnesį žuvų migracijos ir neršto metu. 2 ir 3 kategorijos upėse monitoringas vykdomas tik žuvų migracijos ir neršto metu priklausomai nuo migracijos ir neršto intensyvumo vienodais laiko tarpais, bet ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. 4 kategorijos upėse tyrimai vykdomi tik žuvų migracijos ir neršto metu, tačiau gali būti retesni, negu 2 ir 3 kategorijos upėse, bet ne retesni kaip 1 kartas per mėnesį.
14.10. Žuvitakiuose intensyvios migracijos metu stebėjimai turi būti vykdomi ne rečiau kaip kartą per parą, ekstensyvios migracijos metu – 1 kartą kas 4–5 paras. Periodiškumas gali būti keičiamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir migruojančios populiacijos dydį.
14.11. Didelėse upėse tyrimui pasirenkamų upių ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, kuriose žvejojama 1–3 kartus iš eilės, kas 45 min. visame ruože. Sugautos žuvys suskirstomos pagal rūšis, išmatuojant visų individų ilgį (L ir l, cm) ir svorį (Q, g).
14.12. Žuvų žymėjimas atliekamas žymėjimo pistoletu, žymeklį įvedant į šoną, nugarinio peleko pagrindo užpakalinę dalį.
14.13. Sugauta žuvis paleidžiama.
VI. DUOMENŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA
15. Duomenys apie sugautų žuvų tiriamus parametrus registruojami lauko žurnale.
VII. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI
16. Stebėjimus (gaudymus) atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.
______________
Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo
metodinių reikalavimų
priedas
BIBLIOGRAFIJA
1. Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003. Aplinkos ministerija, 2003.
2. A. Dumbrauskas, P. Punys. Hidrometrijos-hidrologijos mokomosios praktikos metodiniai patarimai. Kaunas – Akademija, 2003.
3. K. Dabužinskas. Hidraulika. Vilnius, 1984.
4. A. Kontautas, K. Matiukas, T. Ruginis, N. Nika. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. KU. Klaipėda, 2004.
5. V. Kesminas, T. Virbickas. V. Pliūraitė, A. Steponėnas, K. Skrupskelis. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. VU Ekologijos institutas. Vilnius, 2004.
6. V. Kesminas. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo metodikos parengimas. Lietuvos hidrobiologų draugija. Vilnius, 2004.
7. Jonas Pašukoms. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo programų parengimas. LVŽŽTC 2005 m. ataskaita.
______________
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70
VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINIO MONITORINGO (ATVIROJE JŪROJE) METODINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tikslas – žuvų bendrijų kiekybinių ir kokybinių pokyčių, sąlygojamų antropogeninių veiksnių, tyrimai bei neigiamų efektų mažinimo būdų paieška.
II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS
2. Ichtiologinis monitoringas vykdomas labiausiai ekologiniu požiūriu jautriose Baltijos jūros LEZ dalyse
2.1. Būtingės naftos terminalo poveikio zona;
2.2. rajone, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba;
2.3. ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija;
2.4. grunto sąvartyno vieta.
III. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA
3. Būtingės naftos terminalo poveikio zona. Šioje vietoje numatyta monitorinio tralavimo trasa, kurios pradžios koordinatės yra: platuma 55°53,5“ N, ilguma – 20°48“ E, gylis – 43 m, gylio variacija – 42–44 m, kursas – 275°.
4. Rajonas, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°50,0“ N, ilguma – 20°30,0“ E, gylis – 61 m, gylio variacijos – 61–62 m, kursas – 240°.
5. Ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija. Šiame rajone egzistuoja potenciali vandens užteršimo naftos produktais galimybė susijusi su pradėtu eksploatuoti naftos telkiniu D-6. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°30,0“ N, ilguma – 20°38,0“ E, gylis – 64 m, gylio variacijos – 63-65 m, kursas – 130°.
6. Grunto sąvartyno vieta. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°38,0“ N, ilguma – 20°42,0“ E, gylis – 45 m, gylio variacijos – 45–48 m, kursas – 175°.
7. Visos parinktos monitorinių tralavimų trasos yra netoli Jūrinių tyrimo centro hidrologinio monitoringo stočių (stotys 2c,46a,20a,6b), (Jūrinių tyrimų centras, 1998).
IV. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS
8. Tyrimų objektai – pagrindinės verslinės Baltijos jūros LEZ žuvų rūšys
8.1. Menkės. Pagrindinis Lietuvos žvejų verslo objektas, garantuojantis didžiąją dalį visų pajamų. 2004 metais šių žuvų laimikiai sudarė 26,84% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės. Klaipėdos sekluma yra viena pagrindinių menkių jauniklių atsiganymo vietų, o nuo 1996 m. šios žuvų rūšies išteklių dydis yra mažesnis už kritinį.
8.2. Bretlingiai. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama beveik visoje LEZ akvatorijoje, didžiausios biomasės stebimos didesniuose nei 30–40 m gyliuose. 2004 m. šių žuvų laimikiai sudarė 51,4% visų LEZ sugautų žuvų masės. Pasirinkti rajonai laikomi jų jauniklių atsiganymo vietomis, kuriose tam tikru metų laiku bretlingiai sudaro dideles santalkas.
8.3. Strimelės. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama visoje LEZ akvatorijoje. Pavasarį migruoja į priekrantės vandenis neršti. Turi didelę verslinę reikšmę, pavyzdžiui, 2004 m. jų laimikiai sudarė 14,4% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės.
8.4. Upinės plekšnės. Dugninė rūšis, jautriai reaguojanti į grunto užterštumą bei kitus antropogeninius veiksnius. Jų sugavimai LEZ jau nuo 2001 m. viršija 1000 t per metus. Vyksta sezoninės migracijos ir paplitusi visoje LEZ.
8.5. Kitos žuvų rūšys. Priskiriamos periodiškai mėginiuose aptinkamos žuvų rūšys, kurios yra svarbūs bioindikatoriai, pavyzdžiui, perpelės, keturūsės vėgėlės ir kitos.
V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA
9. Darbai jūroje vykdomi MŽTG „Darius“ naudojant specialų tralą TV-3/520. Tralo eiga dugnu kontroliuojama hidroakustiniu prietaisu „Simrad EY-500“. Biologinių parametrų nustatymui naudojama įvairi laboratorinė įranga (specialios matavimo lentos, svarstyklės, binokuliarai, mikroskopai ir kt.). Vandens temperatūros nustatymui naudojami termometrai ir specialūs zondai.
10. Laivui pasiekus monitoringo programoje numatytą tralavimo trasą, nustatoma vandens temperatūra, grunto tipas. Sustabdžius vajerius (tralui pasiekus dugną), pradedamas skaičiuoti tralavimo laikas, t.y. 30 min., kuomet laivo greitis yra 3 mazgai. Tralavimai vykdomi tik šviesiu paros metu. Visi tralavimo duomenys (tralavimo pradžios ir pabaigos koordinatės, rūšinė laimikio sudėtis ir kt.) įrašomi specialioje, numatytos formos tralavimo kortelėje.
VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA
11. Ėminiai registruojami tralavimo kortelėje (1 priedas).
VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS
12. Atrinkus žuvų mėginį jis yra „konservuojamas“ (atvėsinamas arba užšaldomas šaldytuve arba šaldymo kameroje, sumaišomas su smulkintu ledu) ir laikomas laivo triume, iki kol laivas pasieks iškrovimo vietą. Išsami biologinė žuvų analizė atliekama krante, t.y. laboratorijoje, pagal priimtas metodikas (Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.
13. Visi žuvies išmatavimai (ilgis L, masė, lytinių produktų brandos stadija, skrandžio užpildymas) surašomi specialiame, nustatytos formos, darbiniame žurnale. Žuvies amžiaus nustatymui išimami otolitai, jie dedami į specialias knygutes. Žurnalo ir knygučių laikymo trukmė – 15 metų.
14. Nustačius žuvų amžių mėginiuose, visi gauti duomenys suvedami į kompiuterį, t.y. sudaroma duomenų bazė, į kurią įeina žuvų biologinių parametrų duomenys bei rajono, kuriame buvo sugautos, sąlygos ir charakteristikos. Laikas, periodiškumas, žuvų rūšys, jų kiekis pateikti 1 lentelėje.
VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪRA
15. Bandiniai ruošiami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.
IX. MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAS
16. Mėginiai analizuojami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.
X. DUOMENŲ ANALIZĖS METODAS IR DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
17. Mėginiai analizuojami ir duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.
XI. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI
18. Stebėjimus organizuoja ir atlieka Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žuvininkystės tyrimų laboratorija.
______________
Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių
naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje
jūroje) metodinių reikalavimų
1 priedas
TRALAVIMO KORTELĖS UŽPILDYTAS PAVYZDYS
Eil. Nr.
Vandens telkinio pavadinimas
Koordinatės
Poėmių skaičius
Ėmimo laikas, mėnuo
Ėmimo įrankiai
Biologiniai parametrai
Hidrologiniai parametrai
Vykdytojas
X
Y
Rūšis
Kiekis, vnt.
Ilgis, L
Svoris
Amžius
Lytis
Temperatūra, °C
1
Baltijos jūra
menkė
skaičiuojamos visos sugautos
50
50
50
50
55°
20°
4
03,05,
tralas TV-3/520
strimelė
100
100
100
100
+
LVŽŽTC
53,5'
48,0'
09,11
bretlingis
50
50
50
50
ŽTL
up. plekšnė
20
20
20
20
2
Baltijos jūra
menkė
skaičiuojamos visos sugautos
50
50
50
50
55°
20°
4
03,05,
tralas TV-3/520
strimelė
100
100
100
100
+
LVŽŽTC
50,0'
30,0'
09,11
bretlingis
50
50
50
50
ŽTL
up. plekšnė
20
20
20
20
3
Baltijos jūra
menkė
skaičiuojamos visos sugautos
50
50
50
50
55°
20°
4
03,05,
tralas TV-3/520
strimelė
100
100
100
100
+
LVŽŽTC
30,0'
38,0'
09,11
bretlingis
50
50
50
50
ŽTL
up. plekšnė
20
20
20
20
4
Baltijos jūra
menkė
skaičiuojamos visos sugautos
50
50
50
50
55°
20°
4
03,05,
tralas TV-3/520
strimelė
100
100
100
100
+
LVŽŽTC
38,0'
42,0'
09,11
bretlingis
50
50
50
50
ŽTL
up. plekšnė
20
20
20
20
______________
Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių
naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje
jūroje) metodinių reikalavimų
2 priedas
BIBLIOGRAFIJA
1. Anon. 2001. Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp.
2. Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos būklė. Jūrinių tyrimų centro mokslinis-informacinis leidinys. Klaipėda, 1998.
3. Thoresson G. Guidelines for coastal monitoring (Fischery biology).– Kustrapport, 1993, 36 p.
4. Правдин. И. Ф. Руководство по изучению рыб. – M., 1966, 327 c.
______________
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70
UŽKREČIAMŲJŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi žuvų užkrečiamųjų ligų tyrimams, reikalingiems žuvų sveikatingumo būklei įvertinti natūraliuose vandens telkiniuose. Užkrečiamos žuvų ligos dažnai lėtina žuvų augimo tempą, mažina jų vislumą, lemia į įvairių anomalijų pasireiškimą, turi nemažos reikšmės žuvies mėsos kokybei bei gali sukelti masinius žuvų kritimus.
2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomas žuvų sergamumas vidaus vandenyse.
3. Užkrečiamųjų žuvų ligų tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 programos vykdymo 2005 metais“.
II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS
4. Užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo vietos parinktos pagal natūralių vandens telkinių kokybės stebėjimo programą, vykdomą Aplinkos ministerijos, bei labiausiai epizootiniu požiūriu jautriuose natūraliuose vandens telkiniuose, kur intensyviausiai vykdoma verslinė žvejyba.
III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS
5. Ėminiai surenkami vykdomas vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu stebėjimo vietų ir stebimų objektų sąrašu.
IV. MATUOJAMI PARAMETRAI
6. Atrenkant mėginius vadovaujamasi Metodinių reikalavimų priede pateiktu dominuojančių žuvų sąrašu ir tiriamoms ligoms imlių žuvų šeimų sąrašu
Eil. Nr.
Pavadinimas
Žuvų kiekis
Dokumentas
Žuvų rūšių pavadinimai
1.
Pavasarinė karpių viremija
5 vnt. vienos rūšies žuvų
KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams
Karpinių šeimos žuvys
2.
Virusinė hemoraginė septicemija
5 vnt. vienos rūšies žuvų
KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams
Lašišinės, sykinės, lydekinės žuvys
3.
Žuvų furunkuliozė
5 vnt. vienos rūšies žuvų
KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams
Lašišinės, sykinės, karpinės, lydekinės ir ešerinės žuvys
4.
Žuvų pseudomonozė5
5 vnt. vienos rūšies žuvų
KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams
Karpinės žuvys
5.
Žuvų parazitai
15 vnt. vienos rūšies žuvų
KSP 5.7. B.2 Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams
Vienos rūšies žuvys
V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA
7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
7.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.
VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA
8. Ėminių surinkimo registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
8.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.
VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS
9. Ėminių transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;
9.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.
VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI
10. Bandinių paruošimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
10.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas;
10.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;
10.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;
10.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;
10.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.
IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI
11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose ir žuvų parazitologinius tyrimus atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Viruso loginius ir bakteriologinius tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.
X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais
12.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas.
12.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;
12.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;
12.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;
12.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.
______________
Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio
monitoringo metodinių reikalavimų
priedas
VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS
Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.
Eil. Nr.
Programos vykdymo laikas
Vandens telkinio pavadinimas
Monitoringo vietos pavadinimas
Monitoringo vietos koordinatės
Vandens telkinio tipas
Dominuojančios žuvų rūšys
X
Y
1
2
3
5
6
7
8
9
1
Balandis
Neris
žemiau Nemenčinės
588004
6080800
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
2
žemiau Vilniaus
569789
6061398
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
3
žemiau Jonavos
515000
6102850
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
4
Kauno santaka
496139
6091431
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
5
Žeimena
žemiau Švenčionėlių
625946
6113037
L 5 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
6
žemiau Pabradės
609618
6092982
L 5 tipas
Kuoja, gružlys, lašiša
7
Nevėžis
žemiau Panevėžio
515073
6177935
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
8
žemiau Krekenavos
505016
6154004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
9
žemiau Kėdainių
496803
6123481
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
10
žemiau Babtų
487453
6093254
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
11
Šešupė
Lietuvos–Kaliningrado pasienis
418418
6092649
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis
12
Lietuvos–Lenkijos pasienis
439100
6024804
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
13
Šelmenta
Lietuvos–Lenkijos pasienis
439652
6024268
K 2 tipas
Kuoja, gružlys
14
Drūkšiai
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
15
Lūšiai
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, seliava, stinta
16
Dringis
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
17
Baluošas
Zarasų, Ignalinos r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
18
Kretuonas
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
19
Žeimenis
Švenčionių r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
20
Kertuojai
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
21
Gegužė
Šventoji
žemiau Užpalių
598607
6166867
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
22
žemiau Anykščių
567004
6151020
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
23
žemiau Kavarsko
557600
6137500
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
24
žemiau Ukmergės
546279
6120720
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
25
Minija
žemiau Žarėnų
386680
6191007
7 tipas
Kuoja, upėtakis
26
žemiau Kartenos
340008
6200016
7 tipas
Kuoja, upėtakis
27
žemiau Gargždų
334872
6173738
7 tipas
Kuoja, šlakys, žiobris
28
Šešupė
žemiau Marijampolės
460294
6053099
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
29
žemiau Pilviškių
445760
6066240
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
30
žemiau Kudirkos Naujamiesčio
426898
6073060
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, karšis
31
Venta
žemiau Kuršėnų
431822
6210378
K 6 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
32
žemiau Ventos
415170
6231230
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
33
Mažeikių
390857
6252886
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
34
Skroblus
žemiau Dubininkų
518320
5996561
L 3 tipas
Upėtakis, strepetys
35
Didžiulis (Daugai)
Alytaus r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
36
Obelija
Alytaus r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
37
Bebrusai
Molėtų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
38
Galuonai
Molėtų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
39
Lakajai Baltieji
Molėtų r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
40
Asveja
Molėtų, Švenčionių r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
41
Aisetas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
42
Utenas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
43
Tauragnas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
44
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
45
Birželio
Nemunas
žemiau Druskininkų
501000
5991000
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
46
aukščiau Druskininkų
497978
5988134
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
47
žemiau Prienų
499524
6056664
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
48
žemiau Piliuonos
509002
6073004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
49
žemiau Kauno
486569
6086656
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
50
žemiau Vilkijos
470002
6101007
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
51
žemiau Jurbarko
409369
6104754
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
52
Skirvytė
žemiau Rusnės
333402
6131419
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, stinta, karšis
53
Širvinta
žemiau Širvintų
558192
6103933
L, K 5–6
Kuoja, šapalas, žiobris
54
Šušvė
žemiau Grinkiškių
478204
6150003
K4
Kuoja, šapalas, gružlys
55
ties Josvainiais
487562
6126670
K4
Kuoja, šapalas, žiobris
56
Skirvytė
ties Rusne
333402
6131419
mišrus tipas 5–6
Kuoja, karšis, žiobris, lašiša
57
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
58
Sartai
Zarasų, Rokiškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, karšis
59
Luodis
Zarasų, Rokiškio r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
60
Dusia
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, stinta
61
Metelys
Lazdijų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
62
Kuršių marios
Klaipėdos r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
63
Liepos
Merkys
žemiau Valkininkų
541622
6018841
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
64
žemiau Merkinės
512314
6002010
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
65
Jūra
žemiau Kaltanėnų
385880
6136868
L 5 tipas
Kuoja, upėtakis
66
žemiau Tauragės
387808
6121998
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
67
žemiau Vilkyškių
382740
6107000
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
68
Akmena-Danė
žiotyse
319356
6178402
L 5 tipas
Kuoja, šapalas, šlakys
69
Šventoji
žiotyse
522594
6106551
L 5 tipas
Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša
70
Drūkšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
71
Lūšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, seliava, stinta
72
Dringis
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
73
Baluošas
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
74
Rugpjūtis
Neris
žemiau Nemenčinės
588004
6080800
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
75
žemiau Vilniaus
569789
6061398
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
76
žemiau Jonavos
515000
6102850
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
77
Kauno santaka
496139
6091431
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
78
ties Buivydžiais
611897
6079280
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
79
Sidabra
Lietuvos–Latvijos pasienis
476241
6245522
K 4 tipas
Kuoja
80
Šešupė
žemiau Marijampolės
460294
6053099
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
81
žemiau Pilviškių
445760
6066240
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
82
Kudirkos Naumiestis
426898
6073060
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, karšis
83
Šušvė
žemiau Grinkiškių
478204
6150003
K4
Kuoja, šapalas, gružlys
84
ties Josvainiais
487562
6126670
K4
Kuoja, šapalas, žiobris
85
Dusia
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, stinta
86
Metelys
Lazdijų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
87
Bebrusai
Molėtų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
88
Galuonai
Molėtų r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
89
Lakajai Baltieji
Molėtų r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
90
Kauno marios
Kauno r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
91
Galvė
Trakų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
92
Aisetas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
93
Žuvintas
Alytaus r.
lydekinis
Kuoja, ešerys, lydeka, karšis
94
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
95
Drūkšiai
Ignalinos, Zarasų r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
96
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
97
Kuršių marios
ties Ventės ragu
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
98
Rugsėjis
Nemunas
žemiau Druskininkų
501000
5991000
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
99
žemiau Prienų
499524
6056664
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
100
žemiau Piliuonos
509002
6073004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
101
žemiau Kauno
486569
6086656
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
102
žemiau Vilkijos
470002
6101007
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, karšis
103
žemiau Jurbarko
409369
6104754
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
104
žemiau Rusnės
333402
6131419
mišrus tipas 7–8
Kuoja, ešerys, stinta, karšis
105
Širvinta
žemiau Širvintų
558192
6103933
L, K 5–6
Kuoja, šapalas, žiobris
106
Minija
žemiau Žarėnų
386680
6191007
7 tipas
Kuoja, upėtakis
107
žemiau Kartenos
340008
6200016
7 tipas
Kuoja, upėtakis
108
žemiau Gargždų
334872
6173738
7 tipas
Kuoja, šlakys, žiobris
109
Kertuojai
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
110
Žeimenis
Švenčionių r.
seliavinis
Ešerys, kuoja, karšis, seliava
111
Kretuonas
Švenčionių r.
starkinis
Ešerys, kuoja, karšis, starkis
112
Aisetas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
113
Utenas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
114
Tauragnas
Utenos r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
115
Alnis
Molėtų r.
lydekinis
Kuoja, ešerys, lydeka
116
Balsis
Lazdijų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
117
Spalis
Nevėžis
žemiau Panevėžio
515073
6177935
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
118
žemiau Krekenavos
505016
6154004
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
119
žemiau Kėdainių
496803
6123481
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
120
žemiau Babtų
487453
6093254
K 8 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
121
Venta
žemiau Kuršėnų
431822
6210378
K 6 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
122
Žemiau Ventos
415170
6231230
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys
123
Mažeikių r.
390857
6252886
L 7 tipas
Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
124
Žeimena
žemiau Švenčionėlių
625946
6113037
L 5 tipas
Kuoja, ešerys, gružlys
125
žemiau Pabradės
609618
6092982
L 5 tipas
Kuoja, gružlys, lašiša
126
Mūša
žemiau Kulpės
479245
6217551
K 8 tipas
Kuoja, karosas, aukšlė
127
Asveja
Molėtų, Švenčionių r.
stintinis
Kuoja, ešerys, stinta
128
Vištytis
Vilkaviškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
129
Sartai
Zarasų, Rokiškio r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, karšis
130
Luodis
Zarasų, Rokiškio r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
131
Plateliai
Plungės r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava, sykas
132
Kuršių marios
Klaipėdos r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
133
Lapkritis
Šventoji
žemiau Užpalių
598607
6166867
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
134
žemiau Anykščių
567004
6151020
K 8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
135
žemiau Kavarsko
557600
6137500
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
136
žemiau Ukmergės
546279
6120720
K 7–8 tipas
Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
137
Merkys
žemiau Valkininkų
541622
6018841
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
138
žemiau Merkinės
512314
6002010
L 7 tipas
Kuoja, ešerys, upėtakis
139
Jūra
žemiau Kaltanėnų
385880
6136868
L 5 tipas
Kuoja, upėtakis
140
žemiau Tauragės
387808
6121998
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
141
žemiau Vilkyškių
382740
6107000
L 5 tipas
Kuoja, žiobris, šlakys
142
Didžiulis (Daugai)
Alytaus r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
143
Obelija
Alytaus r.
karšinis
Kuoja, ešerys, karšis
144
Galvė
Trakų r.
seliavinis
Kuoja, ešerys, seliava
145
Kauno marios
Kauno r.
mišrus tipas
Kuoja, ešerys, karšis, starkis
______________
Pakeitimai
1.
Aplinkos apsaugos agentūra, Įsakymas
Nr. AV-45, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 47-1842 (2007-04-28), i. k. 10730AAISAK000AV-45
Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. V-70 "Dėl Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse, Praeivių žuvų būklės, Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo (atviroje juroje) bei Užkrečiamų žuvų ligų valstybinio monitoringo metodinių reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo