DĖL KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS

akademiją sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu.

akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu

sąlygų aprašą

(1 priedėlis).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutą (2 priedėlis).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į

viešąją įstaigą.

atsakingus reorganizuotų juridinių asmenų atstovus Juridinių asmenų registre

įregistruoti reorganizuotų aukštųjų mokyklų ir naujojo juridinio asmens

Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenis ar jų pakeitimus.

nutarimu patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas

įsigalioja nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įregistravimo Juridinių

asmenų registre dienos.

netekusiais galios nuo Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos

1)

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. IX-1180 „Dėl

Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.

109-4815);

2)

Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. IX-2265 „Dėl

Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3479).

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Lietuvos

Respublikos Seimo

2010

m. birželio 30 d.

nutarimo

Nr. XI-973

1

priedėlis

KAUNO MEDICINOS

UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO SUJUNGIMO Į LIETUVOS

SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETĄ BŪDU SĄLYGŲ

APRAŠAS

1.

Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos

reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų

aprašas nustato reorganizuojamų įstaigų – Kauno medicinos universiteto ir

Lietuvos veterinarijos akademijos – reorganizavimo sujungimo į Lietuvos

sveikatos mokslų universitetą būdu tvarką.

2.

Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

(Žin., 2000, Nr. 74-2262)

2.95, 2.96, 2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsnio

1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995,

Nr. 104-2322;

2010, Nr. 15-699)

4 straipsniu.

3.

Duomenys apie reorganizuojamus juridinius asmenis

3.1.

Kauno medicinos universitetas

3.1.1.

pavadinimas – Kauno medicinos universitetas;

3.1.2.

teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga;

3.1.3.

buveinė – Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9;

3.1.4.

juridinio asmens kodas – 111951683;

3.1.5.

pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo

kodas – LT119516811;

3.1.6.

duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

(valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Įregistravimo data – 1998 m. rugsėjo

24 d.;

3.2.

Lietuvos veterinarijos akademija

3.2.1.

pavadinimas – Lietuvos veterinarijos akademija;

3.2.2.

teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga;

3.2.3.

buveinė – Kaunas, Tilžės g. 18;

3.2.4.

juridinio asmens kodas – 111950777;

3.2.5.

pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119507716;

3.2.6.

duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

(valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Įregistravimo data – 1997 m. rugsėjo

24 d.

4.

Reorganizavimo būdas – reorganizuojamų juridinių asmenų – Kauno medicinos

universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos – sujungimas. Pasibaigiantys

juridiniai asmenys – reorganizuojamos įstaigos: Kauno medicinos universitetas

ir Lietuvos veterinarijos akademija.

5.

Tęsiantis veiklą po reorganizavimo juridinis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos

teises ir pareigas perima Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2010 m.

rugsėjo 1 d.

6.

Reorganizavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme

(toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) (Žin., 2009, Nr. 54-2140)

įvardyta mokslo ir studijų misija, aukštųjų mokyklų reorganizavimą

reglamentuojančiais Mokslo studijų įstatymo

31 ir 32 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Mokslo ir studijų

įstatyme įtvirtinta universitetų autonomija.

7. Per tris

mėnesius po reorganizavimo pabaigos Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka

sudaromi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdymo organai. Šiuo

laikotarpiu valdymo įgaliojimai bendru reorganizuojamų aukštųjų mokyklų senatų

sutarimu suteikiami vienai iš reorganizuojamų įstaigų.

8.

Reorganizavimo tikslas – sutelkti ir racionaliau naudoti žmogiškuosius ir

materialiuosius išteklius, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir didinti jų

tarptautiškumą, skatinti tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtrą,

integruojant studijas, mokslą ir klinikinę praktiką.

9.

Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo ir kitiems organams nesuteikiama.

10. Iki 2010

m. rugpjūčio 31 d. jungtinė komisija,

sudaryta iš reorganizavime dalyvaujančių įstaigų atstovų, inventorizuoja Kauno

medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos turtą ir

atsiskaitymus, parengia teisės aktų projektus

dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Kauno medicinos universiteto

ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir

disponuojamo turto perdavimo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui valdyti,

naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise arba nuosavybės

teise.

11. Valstybės

turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos

aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Žin., 2001, Nr. 3-48;

2003, Nr. 13-504),

nustatyta tvarka pagal 2010 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis

Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo

teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybei nuosavybės teise

priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, teisės

ir prievolės perduodami po reorganizavimo įkuriamam Lietuvos sveikatos mokslų

universitetui.

12.

Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja Kauno medicinos

universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, po to, kai pasirašomi turto

ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktai, teisės aktų nustatyta tvarka

sunaikinami (atsakingas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

rektorius arba jo įgaliotas asmuo).

13.

Reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos

akademiją, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo

santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas,

taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose

nustatytų sąlygų vykdymas.

14.

Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos

tikslai

14.1.

vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą

šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią,

etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

14.2.

darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio

mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, rengti mokslininkus,

vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti

su šalies ir užsienio partneriais;

14.3.

bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja,

meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;

14.4.

ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai

naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų

rinkoje.

15.

Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos

uždaviniai

15.1. rengti

biomedicinos ir kitų sričių specialistus ir mokslininkus;

15.2. vykdyti

mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus;

15.3. teikti

sveikatos priežiūros paslaugas;

15.4. teikti

gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų

profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas;

15.5.

tobulinti specialistus vykdant jų tęstinį mokymą ir juos perkvalifikuoti;

15.6. rengti

ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir

kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;

15.7.

plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse.

16.

Po reorganizavimo numatomos šios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

funkcijos

16.1.

organizuoti ir vykdyti studijas;

16.2.

teikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas;

16.3.

vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, taikyti

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus;

16.4.

kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą;

16.5.

puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

17.

Reorganizuojamų juridinių asmenų turtas

17.1.

Kauno medicinos universiteto turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus)

17.1.1.

ilgalaikis materialusis turtas – 110 733,3 tūkst. litų;

17.1.2.

ilgalaikis nematerialusis turtas – 2 027,2 tūkst. litų;

17.1.3.

trumpalaikis materialusis turtas – 9 290,5 tūkst. litų;

17.1.4.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo

pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525)

17.1.4.1.

Biomedicinos srities aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo ir

mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 40 737 tūkst.

litų;

17.1.4.2.

Studentų rėmimo programos (programos kodas – 01 02) lėšos –

15 690 tūkst. litų;

17.1.4.3.

Specialiosios studijų ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas –

01 88) lėšos – 32 630 tūkst. litų;

17.2.

Lietuvos veterinarijos akademijos turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus)

17.2.1.

ilgalaikis materialusis turtas – 66 247,4 tūkst. litų;

17.2.2.

ilgalaikis nematerialusis turtas – 635,3 tūkst. litų;

17.2.3.

trumpalaikis materialusis turtas – 4 172,9 tūkst. litų;

17.2.4.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo

pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525)

17.2.4.1.

Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo gyvulininkystei ir

veterinarijai programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 11 761 tūkst. litų;

17.2.4.2.

Studentų rėmimo ir jų kreditavimo sistemos plėtojimo programos (programos kodas

– 01 02) lėšos – 1 467 tūkst. litų;

17.2.4.3.

Specialiosios studijų ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 88)

lėšos – 4 885 tūkst. litų.

18.

2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyti Kauno medicinos

universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos asignavimai įtraukiami į

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (naujojo asignavimų valdytojo)

asignavimus.

19.

Po reorganizavimo veiksiančios įstaigos struktūra nurodyta priede.

Kauno

medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos

reorganizavimo

sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą

būdu

sąlygų aprašo

priedas

LIETUVOS

SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STRUKTŪRA

Nauja

2 priedėlio redakcija

Nr.

XI-2147,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 81-4227 (2012-07-12)

Lietuvos

Respublikos Seimo

2010

m. birželio 30 d.

nutarimo

Nr. XI-973

(Lietuvos

Respublikos Seimo

2012

m. birželio 28 d.

nutarimo

Nr. XI-2147

nauja

redakcija)

2

priedėlis

LIETUVOS

SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

S T A T U T A S

Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas įkurtas sujungiant bendrą istorinį paveldą

turinčius Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją. Šių

aukštųjų mokyklų ištakos – 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigti Aukštieji

kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, o 1940 m. – į Kauno

universitetą. Iš Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus 1936 m. įsteigta

Veterinarijos akademija Kaune. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą, iš

Medicinos fakulteto įkurtas Kauno medicinos institutas, 1989 m. pavadintas

Kauno medicinos akademija, o 1998 m. – Kauno medicinos universitetu.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO STATUSAS

1.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos

Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto oficialus pavadinimas

lietuvių kalba – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, anglų kalba – Lithuanian

University of Health Sciences. Universiteto buveinės adresas: A.

Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.

2.

Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,

turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją

sąskaitą banke.

3.

Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

4.

Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką, kurių naudojimo

tvarką nustato Universiteto senatas.

5.

Pagrindinė Universiteto misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo

žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą,

dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti

demokratiją, gerovę ir ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę; šia savo

veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos

konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į darbuotojų, studentų ir

klausytojų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.

6.

Universiteto tikslai

1)

vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą

šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią,

etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2)

darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio

mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti

mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse

bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3)

bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja,

meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;

4)

ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią

veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir

paslaugų rinkoje.

7.

Svarbiausi Universiteto uždaviniai

1) rengti

biomedicinos ir kitų sričių specialistus ir mokslininkus;

2) atlikti

mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus;

3) dalyvauti

teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;

4) teikti

gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų

profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas;

5) tobulinti

specialistus vykdant jų tęstinį mokymą ir juos perkvalifikuoti;

6) rengti ir

leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus

leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;

7)

plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse.

8.

Pagrindinės Universiteto veiklos sritys – studijos, mokslinė veikla,

dalyvavimas teikiant žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros paslaugas.

Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo

ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo

mokslo kvalifikacijas, atlieka mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę)

plėtrą ir taiko mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės) plėtros

rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja

akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

9.

Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys – aukštasis universitetinis mokslas,

mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, dalyvavimas žmonių sveikatos priežiūroje

ir socialinis darbas, veterinarinė veikla ir gyvulininkystė. Universitetas gali

vykdyti ir kitas veiklas, reikalingas Universiteto misijai, tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti.

10.

Svarbiausi Universiteto veiklos principai – studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno

sveikatos priežiūros vienovė, akademinė laisvė ir autonomija, kurią nustato

įstatymai ir šis Universiteto statutas (toliau – Statutas). Universitete

mokslas yra grindžiamas šiais principais

1)

kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2)

akademinės etikos;

3)

mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

4)

integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

5)

orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

6)

sąžiningos konkurencijos;

7)

intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

8)

dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

11.

Universitete studijos yra grindžiamos šiais principais

1)

akademinės laisvės ir autonomijos;

2)

atvirumo ir atsakomybės visuomenei;

3)

akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

4)

studentų asmeninio suinteresuotumo;

5)

įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

6)

aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

7)

Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

8)

suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

9)

nuolatinio mokymosi siekio;

10)

integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą.

12.

Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai turi lygias teises,

neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę

ir pilietybę.

13.

Universitete

1)

pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros

studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės

bendruomenės nuostatos;

2)

puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3)

skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje,

mokslinėje, sportinėje ir meninėje veikloje;

4)

ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas

ir atsakomybė.

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO

AUTONOMIJA, TEISĖS, ATSKAITOMYBĖ IR

AKADEMINĖS LAISVĖS

14.

Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir

finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto

nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir

steigėjui.

15.

Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti

Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos

Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), gavusi Universiteto tarybos

sutikimą. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų

priklausomybę gali keisti tik Seimas.

16.

Universitetas turi teisę

1)

pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2)

nustatyti studijų tvarką;

3)

nustatyti studijų kainą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;

4)

rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5)

teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines ir konsultacines

paslaugas;

6)

leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

7)

laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo

struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus,

bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius),

nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo

apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti

organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

8)

priimti ir šalinti studentus ir klausytojus šio statuto nustatyta tvarka;

9)

iš savo ar rėmėjų lėšų skirti stipendijas studentams;

10)

nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir

juridiniais asmenimis formas;

11)

Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdyti,

naudoti savo turtą ir juo disponuoti;

12)

verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai

susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

13)

teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius

asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir

tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma

studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams

pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra

neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

14)

naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

17.

Universitetas gali studijų, mokslo ir kitais tikslais sudaryti bendradarbiavimo

ir kitokias sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio mokslo ir studijų

bei kitomis institucijomis ir asmenimis, jungtis į asociacijas, tarp jų ir į

tarptautines.

18.

Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata – akademinė laisvė, kuria dėstytojai,

mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai naudojasi

nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei šio statuto ir

kuri garantuoja

1)

lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose

dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti,

taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę,

tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus;

2)

pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę;

3)

apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus ir mokslinių tyrimų rezultatų

skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų;

4)

dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų ir studentų

teisę šio statuto nustatyta tvarka dalyvauti Universiteto savivaldoje.

19.

Universitetas privalo

1)

užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2)

informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės

užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą bei lėšų

naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo

rezultatus;

3)

laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją

(statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų

sistemai valdyti ir stebėti;

4)

teikti studentams karjeros konsultacijas;

5)

vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

20.

Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą (toliau –

Taryba) ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo

organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius).

21.

Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir

efektyvumo principais.

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

22.

Taryba yra Universiteto valdymo organas.

23.

Taryba

1)

įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją;

2)

įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3)

įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto

strateginį veiklos planą;

4)

svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos

planus;

5)

įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų

administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise

valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6)

įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu

organizavimo tvarką;

7)

renka, skiria ir atleidžia rektorių;

8)

nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo

principus;

9)

tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10)

rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su

studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11)

įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama

į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

12)

svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir

tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13)

tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą atvirame

Tarybos posėdyje dalyvaujant Senatui, vertina, kaip veikla atitinka strateginį

planą, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei;

14)

įvertinusi Senato siūlymus, priima sprendimus dėl Universiteto pozicijos ir

balsavimo sprendžiant esminius klausimus juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip

dalininkas, savininkas, narys ar akcininkas visuotiniuose dalininkų (narių,

akcininkų) susirinkimuose, jei atitinkamo juridinio asmens steigiamuosiuose

dokumentuose nenurodyta, kad tokius sprendimus priima kitas Universiteto

valdymo organas.

15)

įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba

likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16)

rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio

1 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje;

17)

gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

18)

rūpinasi parama Universitetui;

19)

atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.

24.

Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka

1)

vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka;

2)

penkis narius (ne mažiau kaip po du iš kiekvienos Universiteto akademijos)

Senato nustatyta tvarka renka Universitete dirbančių dėstytojų ir mokslo

darbuotojų išrinkti atstovai (rinkikai). Dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Universitete pareigas užimantys konkurso būdu, atstovus renka Universiteto

padaliniuose. Vienas atstovas (rinkikas) renkamas iš penkių dėstytojų arba

mokslo darbuotojų. Tarybos narys išrenkamas didesne kaip pusės susirinkime

dalyvaujančių atstovų (rinkikų) balsų dauguma. Keliems kandidatams gavus

vienodą balsų skaičių arba nė vienam kandidatui nesurinkus balsų daugumos,

organizuojami pakartotiniai rinkimai. Per pakartotinius rinkimus išrinktais

laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

3)

penki Tarybos nariai atrenkami iš kandidatų, nepriklausančių Universiteto

personalui ir studentams, keturi iš jų atrenkami Senato nustatyta tvarka, o

vienas – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka;

4)

Tarybos nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, atrenkami

viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą

kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

25.

Tarybos nariu turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis

atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo

srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei

gebėjimų, padedančių siekti Universiteto tikslų ir įgyvendinti Universiteto

misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos

kadencijas iš eilės.

26.

Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės

nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

27.

Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario

kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudarytos Tarybos

sudėtį.

28.

Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį

kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai,

pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir

sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

29.

Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos

pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas ar

studentas.

30.

Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta

posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra

teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai. Savo

sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.

31.

Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

32.

Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar

šio statuto 28 punkte nurodytą įsipareigojimą arba jo nepasirašo, Tarybos

pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas

atšaukti paskirtą Tarybos narį.

33.

Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują

Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka skiria

subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys

skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą,

kadencijos pabaigos. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai

apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir kai Tarybos narys pasirašo

Mokslo ir studijų įstatyme nurodytą įsipareigojimą.

34.

Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų

gali būti mokama išmoka, kurios dydį kiekvienais metais nustato Senatas,

atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus.

35.

Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

36.

Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

37.

Senatas

1)

nustato studijų tvarką;

2)

tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės)

plėtros bei kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų

finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms

įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo

veiklos kokybę ir lygį;

3)

tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji

įgyvendinama;

4)

vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir

vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių

kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir

konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

5)

2/3 Senato narių pritarimu šaukia Universiteto akademinės bendruomenės

konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Konferencija

laikoma teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų, išrinktų

Senato nustatyta tvarka. Apie sprendimą šaukti tokią konferenciją Senatas

informuoja akademinę bendruomenę Universiteto interneto svetainėje ne vėliau

kaip prieš 7 kalendorines dienas;

6)

fakulteto ar mokslo instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens

mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos

rezultatus, teikia Universiteto garbės ir kitus vardus;

7)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos,

strateginio veiklos plano;

8)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto Statuto pakeitimų;

9)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus

pareigas;

10)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba

likvidavimo planų;

11)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų

administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise

valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

12)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto pozicijos ir balsavimo

sprendžiant esminius klausimus juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip

dalininkas, savininkas, narys ar akcininkas, visuotiniuose dalininkų (narių ar

akcininkų) susirinkimuose neviršydami šių susirinkimų kompetencijos;

13)

svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus

nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos

kokybę;

14)

rektoriaus teikimu tvirtina akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius,

narius, skiriamus į mokslo instituto tarybas;

15)

rektoriaus teikimu renka fakultetų dekanus, mokslo institutų direktorius,

katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus;

16)

atvirame Tarybos posėdyje išklauso rektoriaus teikiamą metinę Universiteto

veiklos ataskaitą;

17)

priima sprendimus dėl neeilinės dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacijos;

18)

tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių metines veiklos ataskaitas;

19)

svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių nuostatus ir akademinių

reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, nustato studentų priėmimo

sąlygas;

20)

steigia ir tvirtina mokslo, studijų ir kitus Universiteto fondus, nustato jų

sudarymo ir naudojimo tvarką;

21)

sudaro nuolatines Senato studijų, mokslo, teisės, etikos ir kitas komisijas,

taip pat laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;

22)

atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

38.

Senatas sudaromas 5 metams iš 49 mokslininkų, administracijos narių ir

studentų.

39.

Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai,

Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip

pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Senate turi

būti 10 studentų skiriamų atstovų. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų

atstovybė. Senate turi būti

21 profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo.

Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų Senate turi

būti 15. Senate yra

3 Senato nariai pagal pareigas. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

Kancleriai tampa Senato nariais po jų patvirtinimo Senate.

40.

Renkamus Senato narius pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė

veikla yra pedagoginė, darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė, ir

darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra žmogaus ar gyvūno sveikatos priežiūra.

Juos renka mokslo laipsnius turintys darbuotojai atitinkamos pagrindinės

veiklos darbuotojų susirinkimuose, kuriuos šaukia Senato pirmininkas (jo dar

neišrinkus – rektorius).

41.

Jeigu Senato narys netinkamai atlieka Senato darbo reglamente nustatytas

pareigas, Senato pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato

narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. Nauji nariai renkami iki Senato

kadencijos pabaigos. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato

darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

42.

Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato

pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Keliems kandidatams surinkus

vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas

kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato

narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotojo ir Senato sekretoriaus

kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. Senato pirmininku negali būti rektorius.

43.

Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą.

Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip

1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas

ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui dienos.

44.

Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 33 Senato

nariai ir už nutarimą balsuoja paprasta dalyvaujančiųjų dauguma. Rinkdami

(tvirtindami) Universiteto ir jo padalinių vadovus ir asmenis etatinėms

pareigoms eiti, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas

(patvirtinamas) pusės Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 posėdyje

dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato nutarimai įsigalioja kitą

dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato kitos jų įsigaliojimo datos.

Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir

klausytojams.

45.

Jeigu rektorius nesutinka su Senato nutarimu, jis raštu paaiškina nesutikimo

priežastis ir teikia Senatui klausimą svarstyti pakartotinai. Pakartotinai

Senato 2/3 visų narių (t. y. 33 ar daugiau) balsų dauguma priimtas nutarimas

įsigalioja Senato darbo reglamento nustatyta tvarka.

46.

Apie Senato nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato

nustatytais būdais.

47.

Senatas kartą per metus, per paskutinius du mokslo metų mėnesius, už savo

veiklą atsiskaito Universiteto bendruomenei.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

48.

Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam

atstovauja.

49.

Rektorius

1)

vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto

strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2)

leidžia įsakymus, privalomus Universiteto darbuotojams, studentams ir

klausytojams;

3)

priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4)

dekanų teikimu priima ir šalina studentus ir klausytojus Mokslo ir studijų

įstatymo bei kitų teisės aktų, šio statuto ir Studijų reglamento nustatyta

tvarka;

5)

įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą

ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6)

atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą,

naudojimą ir disponavimą jais;

7)

svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų,

skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu,

naudojimu ir disponavimu;

8)

teikia Tarybai tvirtinti metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų

ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9)

viešai skelbia Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

10)

teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginius Universiteto veiklos

ir struktūros pertvarkos planus;

11)

Senato nustatyta tvarka teikia Senatui ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai

tvirtinti akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į

Universiteto mokslo institutų tarybas, ir rinkti fakultetų dekanus, katedrų

vedėjus, klinikų ir institutų vadovus, mokslo institutų direktorius. Pasibaigus

rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerių įgaliojimai;

12)

dekanų teikimu skiria fakultetų prodekanus;

13)

nustato prorektorių ir kanclerių funkcijas ir įgaliojimus;

14) šaukia

rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

15) skatina

darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai

paskelbia;

16)

teikia Senatui ir Tarybai svarstyti Universiteto poziciją dėl esminių klausimų

juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip dalininkas, savininkas, narys ar

akcininkas, visuotiniuose dalininkų (narių ar akcininkų) susirinkimuose

neviršydami šių susirinkimų kompetencijos, o dėl Universiteto pozicijos ir

balsavimo šiuose susirinkimuose sprendžiant neesminius klausimus – priima

sprendimą pats;

17)

atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

50.

Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

51.

Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas

išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu

renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus

pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja

ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

52.

Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės

patirties.

53.

Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto

vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

54.

Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali

būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5

metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš

eilės antra. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, rektoriui Senato nustatyta

tvarka gali būti suteiktas rektoriaus emerito statusas.

55.

Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų

narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka

atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

56.

Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti akademijų kancleriams ir

prorektoriams. Kancleriams ir prorektoriams gali būti pavestos tik tos

funkcijos, kurios Mokslo ir studijų įstatymo nėra priskirtos išimtinai

rektoriaus kompetencijai. Rektorių pavaduoja kancleris arba prorektorius.

57.

Akademijos kancleris koordinuoja akademijos veiklą, teikia Universiteto

rektoriui siūlymus dėl akademijos plėtros, atstovauja akademijai.

58.

Universiteto prorektoriai atsakingi už rektoriaus patikėtų funkcijų atlikimą.

Universiteto prorektoriumi klinikos reikalams Senato pritarimu skiriamas

Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Rektorius turi teisę atšaukti

kanclerių ir prorektorių priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja

Universiteto tikslams ir uždaviniams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

59.

Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija.

Rektoratą sudaro rektorius, akademijų kancleriai, prorektoriai, fakultetų

dekanai, mokslo institutų direktoriai ir du studentų atstovybės deleguoti

nariai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

60.

Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos

priežiūros, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, teikia siūlymus

ir padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

61.

Universitete yra: akademijos, fakultetai, mokslo institutai, Praktinio mokymo

ir bandymų centras, katedros, profilinės klinikos, veterinarijos klinikos,

institutai, mokslo laboratorijos, kiti struktūriniai ir funkciniai padaliniai,

būtini studijų, mokslo, sveikatos priežiūros, socialinėms, kultūros ir kitoms

reikmėms tenkinti.

PIRMASIS SKIRSNIS

AKADEMIJA

62.

Akademija yra pagrindinis Universiteto padalinys. Universitetą sudaro Medicinos

akademija ir Veterinarijos akademija.

63.

Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje yra: fakultetai, mokslo

institutai ir kiti padaliniai.

64.

Akademijos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti akademijos nuostatai.

ANTRASIS SKIRSNIS

FAKULTETAS

65.

Fakultetas yra akademijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – studijų ir

mokslinių tyrimų organizavimas. Fakultetą gali sudaryti katedros, profilinės

klinikos, institutai ir kiti padaliniai.

66.

Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas. Fakulteto tarybos ir

dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai.

67.

Fakulteto taryba yra fakulteto savivaldos institucija.

68.

Fakulteto taryba

1)

svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus ir programas;

2)

vertina fakulteto mokslinių tyrimų rezultatus, atsižvelgdama į ekspertų

išvadas;

3)

svarsto kandidatūras fakulteto dekano, instituto vadovo, klinikos vadovo,

katedros vedėjo pareigoms eiti ir teikia išvadas rektoriui ir Senatui;

4) 5

metų kadencijai renka fakulteto mokslo laboratorijų vadovus;

5)

nustato prodekanų funkcijas;

6)

teikia Senatui siūlymus dėl Universiteto garbės ir kitų vardų suteikimo;

7)

teikia Senatui siūlymus dėl fakulteto veiklos tobulinimo, pertvarkymo;

8)

svarsto fakulteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.

69.

Dekanas, vykdydamas fakulteto tarybos valią

1)

atstovauja fakultetui;

2)

priima fakulteto darbuotojams, studentams ir klausytojams privalomus

sprendimus;

3)

teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą,

jų pašalinimo;

4)

teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš

darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir nuobaudų skyrimo, akademinių

įsiskolinimų likvidavimo;

5)

organizuoja fakulteto mokslinę, pedagoginę ir kitą veiklą;

6)

kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą;

7)

dekaną iš mokslininkų rektoriaus teikimu renka Senatas. Dekano kadencijos

trukmė – 5 metai. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir

fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja.

70.

Fakulteto tarybos narius renka fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų

susirinkimas Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka. Studentų atstovus,

kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos, skiria

studentų atstovybė. Tarybos narių skaičių bei jų kvotas nustato Senatas.

Fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos narys pagal pareigas. Fakulteto dekanas

negali būti Tarybos pirmininku. Fakulteto tarybos kadencija – 5 metai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLO

INSTITUTAS

71.

Mokslo institutas yra akademijos padalinys, kuriame atliekami ilgalaikiai

atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai

bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai, sudaro sąlygas

studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti, rengia

mokslininkus ir padeda rengti specialistus, gali dalyvauti teikiant asmens

sveikatos priežiūros paslaugas. Instituto veiklą reglamentuoja Senato

patvirtinti nuostatai.

72.

Mokslo institutą sudaro mokslo laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai bei

mokslininkų grupės.

73.

Mokslo institutui vadovauja Mokslo instituto taryba ir mokslo instituto

direktorius.

74.

Mokslo instituto taryba yra mokslo instituto akademinės savivaldos organas.

75.

Mokslo instituto direktorius yra Mokslo instituto tarybos narys pagal pareigas.

Studentų atstovai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Mokslo instituto tarybos

narių, juos skiria studentų atstovybė. Likusius 2/3 Mokslo instituto tarybos

narių sudaro Mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato

paskirti nariai. Ne mažiau kaip 2/3 Mokslo instituto tarybos narių turi būti

mokslininkai. Tarybos narių skaičių ir jų kvotas nustato Senatas. Mokslo instituto

tarybos kadencija – 5 metai. Mokslo instituto taryba iš tarybos narių renka

tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių Senato patvirtinto

reglamento nustatyta tvarka.

76.

Mokslo instituto taryba

1)

svarsto ir teikia rektoriui organizacinę mokslo instituto struktūrą, metinę

pajamų ir išlaidų sąmatą;

2)

svarsto ir teikia tvirtinti Senatui pagrindines mokslinės veiklos kryptis,

metines mokslo instituto veiklos ataskaitas;

3)

vertina mokslo institute atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, tvirtina

mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus;

4) 5

metų kadencijai renka mokslo instituto laboratorijų vadovus;

5)

tvirtina mokslo instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius

dokumentus;

6)

sudaro komisijas svarbiems mokslo instituto veiklos klausimams nagrinėti ir

spręsti;

7)

rengia ir teikia Senatui tvirtinti Mokslo instituto nuostatus ir jų pakeitimus;

8)

siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į

asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos

rezultatus;

9)

svarsto kitus mokslo institutui svarbius klausimus.

77.

Mokslo instituto direktorių rektoriaus teikimu renka Senatas. Direktoriaus

kadencijos trukmė – 5 metai.

78.

Mokslo instituto direktorius

1)

atsako už tai, kad mokslo instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos

įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus ir Mokslo instituto nuostatus;

2)

tarpininkauja priimant į darbą ir atleidžiant iš jo mokslo instituto

darbuotojus, skelbiant konkursus pareigoms eiti, skiriant asmenis į šias

pareigas, atleidžiant iš jų;

3)

teikia rektoriui direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų kandidatūras;

4)

atsako už mokslo instituto mokslinę veiklą, teikia Mokslo instituto tarybai

pagrindines mokslo instituto mokslinės veiklos kryptis, metines mokslo

instituto veiklos ataskaitas;

5)

atlieka kitas pareigybei priskirtas funkcijas.

79.

Direktorių pavaduoja jo teikimu ir rektoriaus įsakymu paskirtas direktoriaus

pavaduotojas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KATEDRA

80.

Katedra – fakulteto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip

pat atliekantis mokslinius tyrimus. Katedros veiklą reglamentuoja katedros

nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. Prie katedros gali būti steigiami mokslo

padaliniai, kuriuose rengiami mokslininkai ir specialistai.

81.

Katedros funkcijos

1)

organizuoti studijas ir mokslinius tyrimus;

2)

rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų

planus;

3)

organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;

4)

kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;

5)

rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir

studijų priemones;

6)

svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, katedrų vedėjų ir į katedros

sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas.

82.

Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kurį viešo konkurso būdu rektoriaus

teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

83.

Katedros vedėjo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias

pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti

vedėjo pareigas, pabaigos. Katedros vedėją gali atšaukti Senatas savo nustatyta

tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

84.

Katedros vedėjas

1)

organizuoja katedros pedagoginę ir mokslinę veiklą;

2)

atsako už katedros turto naudojimą;

3)

ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį fakulteto tarybai ir dekanui

atsiskaito už metinę katedros veiklą.

PENKTASIS SKIRSNIS

PROFILINĖS

KLINIKOS

85.

Profilinė klinika – fakulteto padalinys, Universiteto ligoninėje ar kitoje

ligoninėje, atliekančioje Universiteto klinikinės bazės funkcijas, vykdantis

studijų programas ir atliekantis mokslinius tyrimus, taip pat dalyvaujantis

teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

86.

Profilinės klinikos funkcijos

1)

organizuoti studijas, mokslinius tyrimus ir sveikatos priežiūros darbą;

2)

rengti specialybių ir specializacijų studijų planus, dėstomų dalykų programas;

3)

organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;

4)

kaupti mokslui, studijoms ir sveikatos priežiūrai reikalingą aparatūrą ir

įrangą;

5)

rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir

studijų priemones;

6)

svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, klinikos vadovų ir į klinikos

sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines

vietas, tvirtinti teiktiną kandidatūrą.

87.

Profilinei klinikai vadovauja klinikos vadovas, kurį konkurso būdu ir

rektoriaus teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

88.

Klinikos vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias

pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti

vadovo pareigas, pabaigos. Klinikos vadovą gali atšaukti Senatas savo nustatyta

tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

89.

Profilinės klinikos vadovas

1)

organizuoja klinikos pedagoginę, mokslinę ir klinikinę veiklą;

2)

atsako už profilinės klinikos turto naudojimą;

3)

ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį atsiskaito už profilinės

klinikos metinę veiklą Universiteto ligoninės administracijai, fakulteto

tarybai ir dekanui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VETERINARIJOS

KLINIKOS

90.

Veterinarijos klinika – fakulteto padalinys, kuriame vykdomos studijos,

atliekamas mokslinis ir praktinis veterinarijos darbas. Klinikų paskirtis –

suteikti klinikinę bazę studentų studijoms, jų praktiniams įgūdžiams formuoti,

gyvūnų susirgimų diagnostikai ir gydymui.

91.

Veterinarijos klinikos funkcijos

1)

gydyti sergančius gyvūnus ir teikti konsultacijas;

2)

analizuoti gyvūnų ligų priežastis, eigą, paplitimą, gydymo efektyvumą;

3)

dalyvauti rengiant gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos specialistus,

mokslininkus ir kt.;

4)

siekti tarptautinius reikalavimus atitinkančios studijų kokybės;

5) skleisti

patirtį, mokslo leidiniuose skelbti tyrimų rezultatus, konsultuoti

veterinarijos gydytojus, organizuoti jų stažuotes.

92.

Veterinarijos klinikai vadovauja vadovas. Jo teisės, pareigos, veikla ir

skyrimo tvarka nurodomos pareiginiuose nuostatuose.

93.

Veterinarijos klinikų veiklą reglamentuoja Veterinarijos klinikų nuostatai,

kuriuos tvirtina Senatas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INSTITUTAS

94.

Institutas – fakulteto mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame

atliekami moksliniai tyrimai, vykdomos studijų programos, rengiami mokslininkai

ir specialistai.

95.

Institutas organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, taip pat gali atlikti šias

funkcijas

1)

organizuoti ir vykdyti studijų programas;

2)

dalyvauti teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atlikti praktinį

veterinarijos darbą;

3)

dalyvauti rengiant studijų planus ir programas;

4)

rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų

planus;

5)

kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;

6)

rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei

mokslo priemones;

7)

svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl kandidatų į pedagogines, instituto vadovo ir

į instituto sudėtį įeinančios mokslo laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo

konkursines vietas.

96.

Institutui vadovauja instituto vadovas, kurį viešo konkurso būdu rektoriaus

teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

97.

Instituto vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias

pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti

vadovo pareigas, pabaigos. Instituto vadovą gali atšaukti Senatas savo

nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

98.

Instituto vadovas

1)

vadovauja instituto darbui ir atsako už jo darbo rezultatus;

2)

atsako už instituto turto naudojimą;

3)

atsiskaito fakulteto tarybai ir dekanui už metinę instituto veiklą Senato

nustatyta tvarka.

99.

Instituto steigimo tvarką, veiklą, atliekamas funkcijas reglamentuoja instituto

nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKSLO

LABORATORIJA

100.

Mokslo laboratorija – mokslo instituto, katedros, instituto ar klinikos

mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai

ir rengiami mokslininkai.

101. Mokslo

laboratorijos funkcijos

1)

organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus;

2)

rengti mokslo projektus ir paraiškas Lietuvos Respublikos ir užsienio fondams,

dalyvauti vykdant šiuos projektus;

3)

kaupti mokslo įrangą ir literatūrą;

4)

skelbti mokslinių tyrimų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos

mokslo leidiniuose, rengti monografijas, atlikti mokslinių projektų

ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;

5)

organizuoti konferencijas, simpoziumus, seminarus.

102.

Mokslo laboratorijos veiklai vadovauja vadovas.

103.

Mokslo laboratorijos vadovas

1)

organizuoja mokslo laboratorijos mokslinę veiklą;

2)

atsako už mokslo laboratorijos turto naudojimą;

3)

atsiskaito už metinę mokslo laboratorijos veiklą mokslo laboratorijos nuostatų

nustatyta tvarka.

104.

Mokslo laboratorijos vadovą renka fakulteto taryba arba mokslo instituto taryba

mokslo instituto direktoriaus, katedros vedėjo, instituto ar klinikos vadovo

teikimu 5 metų kadencijai.

105.

Mokslo laboratorijos vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos,

atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems

esant pavesta eiti vadovo pareigas, pabaigos. Mokslo laboratorijos vadovą gali

atšaukti jį išrinkusi fakulteto taryba arba mokslo instituto taryba Senato

nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

106.

Laboratorijos veiklą reglamentuoja laboratorijos nuostatai, kuriuos tvirtina

Senatas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRAKTINIO

MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRAS

107.

Praktinio mokymo ir bandymų centras – praktinio mokymo bei mokslinių tyrimų

organizavimo ir vykdymo bazė.

108.

Praktinio mokymo ir bandymų centro pagrindinės funkcijos

1)

sudaryti sąlygas rengti gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos ir kitus

specialistus ir kelti jų kvalifikaciją;

2) skleisti

gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų veislininkystės, auginimo ir veterinarijos

mokslo žinias bei praktinę patirtį.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO

FILIALAI IR ATSTOVYBĖS

109.

Universitetas savo misijai įgyvendinti ir uždaviniams vykdyti įstatymų nustatyta

tvarka gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvoje ir kitose šalyse. Filialai

ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama rektoriaus teikimu Tarybos

sprendimu. Filialų ir atstovybių steigimą, veiklą ir veiklos nutraukimą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO

LIGONINĖ

110.

Universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su

Universitetu vykdanti trijų pakopų medicinos studijas ir mokslinius tyrimus,

teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti

medicinos specialistus. Universiteto ligoninės savininkė yra valstybė.

Steigėjai bei savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos –

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

(toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ir Universitetas.

111.

Oficialus Universiteto ligoninės pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos (trumpinys – Kauno

klinikos). Universiteto ligoninė yra juridinis asmuo, turintis ūkinį,

finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, ženklą,

sąskaitų bankuose.

112.

Pagrindinė Universiteto ligoninės veikla – sveikatos priežiūra. Pagrindinis

Universiteto ligoninės veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą,

mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos

paslaugas.

113.

Universiteto ligoninė organizuoja tretinio sveikatos priežiūros lygio paslaugas

ir mokslo bei mokymo tikslais vykdo pirminę ir antrinę asmens sveikatos

priežiūrą, kurios mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, teikia

prevencines, slaugos, reabilitacijos, sveikatos mokymo, asmens sveikatos

ekspertizės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

114.

Pagrindinės Universiteto ligoninės veiklos sritys

1)

organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti

teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija;

2)

teikti klinikinę bazę visų pakopų nuosekliosioms ir tęstinėms studijoms,

moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų klinikinei kvalifikacijai kelti.

Dalyvauti rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus;

3)

kartu su Universitetu vykdyti mokslinius tyrimus, aprobuoti ir taikyti mokslo

laimėjimus medicinos praktikoje;

4)

įstatymų ir Universiteto ligoninės nustatyta tvarka sudaryti sąlygas

biomedicininiams tyrimams atlikti;

5)

dalyvauti rengiant sveikatos priežiūros teisės aktus ir standartus visiems

sveikatos priežiūros lygiams;

6)

dalyvauti rengiant, rengti sveikatos priežiūros programas ir joms vadovauti;

7)

pagal sutartis su užsakovais vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros programas

gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais;

8)

vykdyti kitą įstatymų neuždraustą veiklą.

115.

Universiteto ligoninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu,

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų

įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais įstatymais,

teisės aktais, šiuo statutu ir savo įstatais.

116.

Universiteto ligoninė turi teisę

1) turėti sąskaitų

bankuose, savo ženklą;

2)

pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti,

valdyti, disponuoti juo įstatymų ir Universiteto ligoninės įstatų nustatyta

tvarka;

3)

teikti ir gauti labdarą ir paramą;

4)

sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

5)

valstybės, kaip savininkės, teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai

pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti;

6)

stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

7)

naudoti įstaigos lėšas Universiteto ligoninės įstatuose numatytiems tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti;

8)

skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;

9)

teikti mokamas paslaugas;

10)

turėti kitų teisių, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir

kitiems teisės aktams.

117.

Universiteto ligoninės valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir

vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas (generalinis direktorius).

118.

Universiteto ligoninės patariamieji organai yra Stebėtojų taryba, Gydymo taryba

ir Slaugos taryba. Medicinos etikos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja

Medicinos etikos komisija.

119.

Universiteto ligoninė, teikdama klinikinę bazę, dalyvaudama rengiant ir

tobulinant medicinos ir kitus specialistus, dalyvaudama kartu su Universitetu

vykdant mokslinius tyrimus, aprobuodama ir taikydama mokslo laimėjimus

medicinos praktikoje, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai

susiję su studijomis ir moksline veikla, veikia bendrai su Universitetu, derina

su juo strateginius sprendimus.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PERSONALO

SUDĖTIS, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

120.

Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų

sveikatos priežiūros specialistai, administracijos ir kiti Universiteto veiklą

užtikrinantys darbuotojai.

121.

Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir

atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai,

taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

122.

Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę

1)

pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo

ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2)

dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3)

gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu

tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir

naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4)

dalyvauti svarstant Statutą ir veiklos kryptis, dalyvauti rengiant ir priimant

su Universiteto veikla susijusius dokumentus ir Universiteto plėtros planus;

5)

dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir

veikiančiose užsienyje;

6)

dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7)

savarankiškai skelbti savo mokslo darbus;

8)

naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

123.

Universiteto personalo pareiga: laikytis Universiteto akademinės etikos

kodekso, vykdyti šio statuto reikalavimus ir nutarimais išreikštą Senato valią,

vykdyti rektoriaus įsakymus ir nurodymus, laikytis pareiginių instrukcijų,

atlikti darbo sutartyse nustatytas pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka

atsakyti už jam pavestų pareigų tinkamą atlikimą.

124.

Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai,

dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

125.

Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti

1)

minties, išraiškos laisvę;

2)

mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę,

atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3)

apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų

skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos

paslaptis ir (ar) tokios informacijos paskelbimas pažeidžia Lietuvos

Respublikos įstatymus.

126.

Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama

1)

kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2)

lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3)

nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

127.

Universiteto bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Universiteto

etikos kodeksu, kurį rengia ir tvirtina Senatas.

128.

Universiteto žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigybės yra

šios: gydytojas, gydytojas asistentas, veterinarijos gydytojas ir kitos teisės

aktuose nustatytos pareigybės.

129.

Žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigas gali eiti asmenys,

turintys pareigybę atitinkančias praktinės veiklos licencijas. Klinikinius

dalykus dėsto specialistai, atitinkantys jų pareigybei keliamus Senato

patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus ir turintys pakankamą klinikinės

veiklos kompetenciją.

130.

Dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai

turi teisę

1)

atlikti mokslinius tyrimus, dirbti pedagoginį ir sveikatos priežiūros darbą,

burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Universiteto

konkursuose darbams ir paramai gauti;

2)

skelbti savo mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros darbo rezultatus, jeigu

tam nėra įstatymų ar sutarčių nustatytų apribojimų.

ANTRASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJŲ IR

MOKSLO DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į PAREIGAS

131.

Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus,

kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, į pareigas kiekvienai 5 metų

kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Šioms pareigoms eiti organizuojami

konkursai. Konkursą skelbia rektorius. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai

atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka.

Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus,

pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines

pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta vadovaujantis Mokslo

ir studijų įstatymu ir Senato nustatyta tvarka.

132.

Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar

mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms

pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka.

Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka

gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų

atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo

konkurso būdu.

133.

Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasibaigus darbo santykiams, kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar

skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

134.

Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir

studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas

sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

135.

Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti

kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

136.

Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ir mokslo

darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms

eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie

konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo

tarybos interneto svetainėse, taip pat šalies ir, jeigu tikslinga,

tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Dėstytojams ir mokslo

darbuotojams rektoriaus ar Senato teikimu gali būti rengiama neeilinė

atestacija.

137.

Pasibaigus rektoriaus, kanclerių, prorektorių, dekanų ir mokslo instituto

direktoriaus kadencijai, Universitetas šiems asmenims be konkurso suteikia 5

metų kadencijai eiti dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas.

138.

Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo

1)

laikytis Akademinės etikos kodekso;

2)

atlikti kitas šiame statute (įstatuose, nuostatuose, reglamentuose ir kt.) ir

darbo sutartyse nustatytas pareigas.

139.

Darbo ginčus Universitete nagrinėja Darbo ginčų komisija, kuri yra privalomas

pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitos

ginčo sprendimo tvarkos. Darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus

darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų

konferencija. Darbdavio atstovus savo įsakymu skiria rektorius. Komisija

sudaroma 2 metų laikotarpiui. Darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai

įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Komisija

dirba vadovaudamasi Senato patvirtintu darbo reglamentu.

TREČIASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

140.

Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir

asistentas

1)

profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas. Profesoriaus pareigas einantis

mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius

tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir jiems

vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus;

2)

docento pareigas gali eiti mokslininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas

turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, skelbti šios veiklos rezultatus;

3)

lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip

magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, vykdyti mokslinius

tyrimus;

4)

asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį

laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi

vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms,

studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

141.

Dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyta šio

statuto 138 punkto 1–4 papunkčiuose, vadovaudamasis Tarybos nustatytais

darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, rengia ir tvirtina Senatas.

142.

Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip

vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti

bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui

mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKSLO

DARBUOTOJAI

143.

Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo

darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo

darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai

1)

vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis

mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

2)

vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo

darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei,

kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

3)

mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi

atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą,

skelbti šios veiklos rezultatus;

4)

jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį

kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo

kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus,

rengtis stoti į doktorantūrą.

144.

Universitetas, vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nustatytais minimaliais

mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniais reikalavimais, išskyrus

mokslininkų stažuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, ir Universiteto

tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, parengia savo

kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos tvirtina Senatas.

145.

Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka

ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti

pratęstas dar vieniems metams.

146.

Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje negu ta, kurioje jis

parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją

ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.

147.

Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias

pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

PENKTASIS SKIRSNIS

KVIESTINIAI

DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

148.

Universitetas ne ilgiau kaip 2 metams gali kviesti dėstytojus ir mokslo

darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

149.

Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Statute nustatyta skyrimo į

pareigas tvarka netaikoma.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASOCIJUOTIEJI

MOKSLININKAI

150.

Asocijuotojo mokslininko statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas

Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius

ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur.

151.

Asocijuotasis mokslininkas Senato pritarimu gali be konkurso grįžti į

ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į

kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROFESORIAI

EMERITAI

152.

Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už

ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

153.

Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir

kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kitiems Universitete dirbantiems

dėstytojams ar mokslininkams.

154.

Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama

Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

155.

Universiteto profesoriaus emerito vardo suteikimo tvarką ir veiklą

reglamentuoja profesoriaus emerito nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACIJA

IR KITI DARBUOTOJAI

156.

Universitetas turi administraciją, būtiną jo ir jo padalinių administracinėms

funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų studijų, mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos

uždaviniams įgyvendinti.

157.

Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto

akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus,

kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems

darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį, mokslinį

ir (ar) klinikinės ar farmacinės praktikos darbą. Universiteto akademinis

padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir

(ar) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

158.

Administracijos ir kitų tarnautojų pareigas ir funkcijas nustato Universiteto

padalinių veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas, ir tarnautojų pareiginės

instrukcijos.

VI SKYRIUS

MOKSLINĖ VEIKLA

159.

Universitetas vykdo ir plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus,

dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir

projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.

160.

Universitete atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir jų plėtros programas,

tematiką ir terminus tvirtina Senatas. Mokslinių tyrimų kryptys ir mastas,

tematika ir terminai nustatomi atsižvelgiant į mokslinių tyrimų galimybes,

studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės

švietimui, sveikatos apsaugai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo

programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus

finansinius išteklius.

161.

Universitetas gali atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline

veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais

asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų

programose.

162.

Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek

tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir

tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

163.

Universiteto mokslinė veikla vykdoma ir plėtojama fakultetuose, mokslo

institutuose, katedrose, klinikose, institutuose, mokslo laboratorijose,

kituose moksliniuose padaliniuose. Jų atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos

ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos

kėlimo bazė.

164.

Universitete vykdomos mokslinės veiklos rezultatai panaudojami studijų procese.

165.

Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro laipsnį.

166.

Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo

potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos

Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo,

Universitetas gali kurti ir (ar) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo

centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

167.

Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo

draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo

darbų konkursai.

168.

Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus

mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokomąją

ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus

mokslinius bei metodinius renginius.

169.

Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti valstybės, kaip juridinio asmens

dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendinti

Universitetui, jis atitinkamas teises gali įgyvendinti įsteigtuose juridiniuose

asmenyse, padedančiuose įgyvendinti Universiteto tikslus ir misiją,

atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančiuose mokslinę bazę

Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai

kelti, taip pat atliekančiuose šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai

svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Šių

institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

170.

Universiteto mokslinę veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas mokslinės

veiklos reglamentas.

171.

Universitetas nuolat atlieka mokslo veiklos savianalizę.

VII SKYRIUS

SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS VEIKLA

172.

Universitetas dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – asmens

sveikatos priežiūros paslaugas teikia Universiteto personalas Universiteto

klinikinėje bazėje.

173.

Universiteto klinikinę bazę sudaro Universiteto ligoninė, Universiteto vaistinė

ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Universitetas sudaro Senato

patvirtintas dvišales sutartis studijoms ir moksliniams tyrimams šiose

įstaigose vykdyti.

174.

Universiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio santykius, taip pat

šiose įstaigose dirbančio personalo, studentų, rezidentų ir klausytojų darbo

santykius nustato įstatymai, Statutas, kiti teisės aktai, Universiteto

ligoninės ir klinikinių ligoninių įstatai, klinikos nuostatai bei Universiteto

ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys.

175.

Universiteto ligoninė už sveikatos priežiūros veiklą ir gyventojų sveikatos

priežiūrą atsiskaito Senatui ir Sveikatos apsaugos ministerijai kiekvienais

metais per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

VIII SKYRIUS

GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLA

176.

Veterinarijos akademijoje gyvūnų priežiūros, profilaktikos ir gydymo paslaugas

teikia veterinarijos klinikos.

177.

Veterinarijos akademijos klinikinę bazę sudaro Stambiųjų gyvulių klinika ir dr.

L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. Šios klinikos bendradarbiauja

sutarčių pagrindu su kitomis panašias paslaugas teikiančiomis klinikomis.

178.

Veterinarijos klinikose dirbančio personalo, studentų ir keliančių

kvalifikaciją veterinarijos gydytojų darbo santykius ir tvarką nustato

veterinarijos klinikų veiklos nuostatai ir kiti teisės aktai.

179.

Veterinarijos klinikos už gyvūnų sveikatos priežiūros veiklą atsiskaito

fakulteto tarybai.

IX SKYRIUS

STUDIJOS

180.

Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir

laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo

programų registrą. Studijų procesą nustato Senato patvirtintas studijų

reglamentas ir kiti teisės aktai.

181.

Universitete yra trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmoji –

bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Laipsnį

suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir

antrąją studijų pakopas, jeigu tai nustatyta kituose teisės aktuose.

182.

Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas,

išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo

priedėlis (priedas), baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, –

mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama

diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, teikiantis informacijos apie

įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

183.

Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas

liudijantis pažymėjimas.

184.

Universitetas gali suteikti kvalifikaciją, jeigu jis turi teisės aktų

nustatytus įgaliojimus.

185.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka

vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai

įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Rezidentūros studijų

programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

186.

Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai

1)

studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2)

paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio

aukštųjų mokyklų dėstytojai;

3)

studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas,

kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų

dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose

dėstoma ne lietuvių kalba, arba ji atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje

nustatytus atvejus;

4)

studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba

studijų mainų atveju.

187.

Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties

formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties

reglamentas. Bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties,

krypčių grupės arba studijų srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų

studijų ir magistrantūros studijų programoms tvirtina Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerija.

188.

Asmenys į studijas priimami konkurso būdu, kurį reglamentuoja priėmimo sąlygos

ir Studentų priėmimo taisyklės, kurias kiekvienais metais tvirtina Senatas.

189.

Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą,

konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus

kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų

mokslo metų pradžios.

190.

Studijų apimtis ir trukmė nustatoma Mokslo ir studijų įstatyme ir Senato

aktuose.

191.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į

universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio

profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių

studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties

(krypčių) bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.

192.

Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam moksliniam

darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių

gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas

atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

193.

Mokslo doktorantūra skirta rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai

atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo

problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus

Mokslo doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas

mokslo daktaro laipsnis.

194.

Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį,

suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

195.

Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos

ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.

196.

Universitete gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose

rezultatai.

197.

Universitetas turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą

Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir

Senato patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija. Universitetas numato

veikimo būdus ir priemones, padedančias užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo

kokybę.

198.

Universitetas nuolat savo interneto svetainėje

ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie

studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinę

veiklą, vertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių

nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto

veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus

duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

199.

Studijų kokybės užtikrinimą, vertinimą ir priežiūrą nustato Senato patvirtintas

Studijų reglamentas ir nustatyta tvarka patvirtinti studijų krypties

reglamentai.

X SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR

KLAUSYTOJAI

200.

Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba

doktorantūroje.

201.

Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba

atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojo ir Universiteto santykiai

įforminami sutartimi Senato nustatyta tvarka.

202.

Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne

žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi

rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

203.

Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo

sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus

studentų atstovybei, nustato Senatas.

204.

Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys

aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus.

Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų

programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos

patvirtintus minimalius reikalavimus.

205.

Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys,

turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir

atitinkantys Mokslo doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

206.

Studentams išduodamas studento pažymėjimas.

207.

Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ

TEISĖS IR PAREIGOS, NUOBAUDOS

208.

Studentai turi teisę

1)

studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2)

studijuoti pagal individualų studijų planą Senato patvirtinto Studijų

reglamento nustatyta tvarka;

3)

studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus

Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4)

vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5)

rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6)

siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš kelių pasiūlytų temų;

7)

atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios

negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas

užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

8)

kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete

arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9)

kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos

ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija)

dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10)

nutraukti ir atnaujinti studijas, vadovaudamiesi Mokslo ir studijų įstatymu,

šiuo statutu, Senato patvirtintu Studijų reglamentu ir kitais teisės aktais

sudarant, keičiant ir papildant studijų sutartis;

11)

išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po

akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje,

jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

12)

laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13)

dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14)

rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas

asociacijas;

15)

naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis

teisėmis;

16)

neišlaikę egzamino ar įskaitos, vieną kartą nemokamai pakartoti

atsiskaitymą Senato patvirtinto Studijų reglamento nustatyta tvarka; ši tvarka

nustatoma išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.

209.

Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

studentai turi teisę gauti stipendijas.

210.

Studentai privalo

1)

uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nurodytas užduotis;

2)

laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus

tvarkos taisyklių;

3)

vykdyti Universiteto institucijų sprendimus, rektoriaus įsakymus, dekanų ir

kitų studijų padalinių vadovų nurodymus.

211.

Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali

kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti

asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15

kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus

arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs

per 30 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo

komisiją.

212.

Universitete veikia Ginčų nagrinėjimo komisija

1)

kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus,

susijusius su studijų ir mokslo veikla;

2)

kurios nuostatus tvirtina Senatas;

3)

kuri rektoriaus įsakymu sudaroma 2 metams iš 3 rektorato pasiūlytų

administracijos ir 3 studentų atstovybės paskirtų asmenų;

4)

kurios posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja iš Ginčų nagrinėjimo komisijos

narių išsirinktas pirmininkas;

5) į

kurią studentai turi teisę kreiptis, jeigu jie yra nepatenkinti rektoriaus ar

jo įgalioto asmens, kitų Universiteto akademinių padalinių vadovų atsakymu į

rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių

arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie negavo atsakymo per 30

kalendorinių dienų;

6) kurios

priimtas sprendimas dėl kilusio ginčo įforminamas rektoriaus įsakymu;

7)

kurios sprendimą dėl kilusio ginčo, įformintą rektoriaus įsakymu, galima

apskųsti Senatui. Senato sprendimas Universitete yra galutinis.

213.

Už studento pareigų pažeidimus Studijų reglamento nustatyta tvarka

Universitetas gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas

1)

pastabą;

2)

papeikimą;

3)

griežtą papeikimą;

4)

pašalinti iš Universiteto.

214.

Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto Mokslo ir studijų įstatymo, Studijų

reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė Mokslo ir studijų

įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė

studento pareigoms ar etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma

1) studento elgesys, diskredituojantis Universitetą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmogaus

konstitucines teises;

2)

sąžiningo konkurencijos principo pažeidimas, nusirašinėjimas, plagijavimas ar

kitoks apgaudinėjimas, susijęs su studentų žinių įvertinimu egzamino ar

atsiskaitymo metu;

3)

sistemingas drausmės, vidaus tvarkos ar etikos normų pažeidinėjimas, kuris

pasireiškia tuo, kad studentas, kuriam prieš tai nors kartą per paskutinius

dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, vėl pažeidžia Mokslo ir

studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas,

studento pareigas ar etikos principus;

4)

moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie

akademinės bendruomenės narių ar kitų asmenų;

5) smurtavimas

prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto

niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas;

6)

diskriminavimas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos,

kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tokio elgesio

kurstymas;

7)

buvimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų

Universitete studijų proceso metu.

215.

Griežtą papeikimą skiria ir išbraukti iš studentų sąrašo siūlo rektoratas

fakulteto dekano teikimu. Išbraukimas iš studentų sąrašų įteisinamas rektoriaus

įsakymu.

216.

Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas

šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už

studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės

sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato

sprendimu.

TREČIASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

217.

Universiteto studentų interesams per savo skirtus studentų atstovus

Universiteto ir jo padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų

sprendimo struktūrose atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro

Universiteto studentų konferencijos išrinkti studentai.

218.

Į Universiteto studentų konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja

savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakultetų studentų susirinkimuose

arba konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kai

vienas atstovas renkamas nuo trisdešimties studentų.

219.

Universiteto studentų atstovybė veikia pagal studentų konferencijoje

patvirtintus įstatus.

220.

Studentų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų

konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais,

jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

221.

Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į

Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai

sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto

institucijų veikloje.

222.

Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto

ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų

klausimais.

223.

Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas

studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat

skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Už

Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė per keturis mėnesius nuo

studentų atstovybės finansinių metų pabaigos atsiskaito Universiteto akademinei

bendruomenei.

224.

Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais

klausimais.

225.

Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu kreiptis į

sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą

svarstyti jo priimtus nutarimus.

XI SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

226.

Universitetas savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės

naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos

autonomijos principais.

227.

Universiteto turtą sudaro

1)

valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį

Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2)

Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

228.

Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės

teise, yra

1)

valstybės investuotas turtas;

2)

pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės,

mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3)

lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir

paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);

4)

kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5)

iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų

lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos

paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6)

dovanotas turtas;

7)

paveldėtas turtas;

8)

turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar

meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų,

dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų

intelektinės nuosavybės objektų);

9)

pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8

papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

229.

Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo

disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

230.

Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį

Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja

ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo

sutartimi.

231.

Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu

laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

232.

Universiteto lėšas sudaro

1)

valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

2)

valstybės biudžeto lėšos studijoms;

3)

valstybės investicinių programų ir projektų lėšos;

4)

pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės,

mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5)

lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6)

valstybės fondų lėšos;

7)

tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8)

lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9)

kitos teisėtai gautos lėšos.

233.

Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę

pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo

mėnesį) viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo

ataskaitas.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

234.

Universiteto statutą tvirtina Seimas.

235.

Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato

siūlymus. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti šio statuto pakeitimus

gali būti priimtas ne mažesne kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

236.

Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta

Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

237.

Šio statuto nuostatos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai, Mokslo ir studijų įstatymui ir kitiems teisės

aktams.

________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

XI-2147,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 81-4227 (2012-07-12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO "DĖL KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO IR LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ

UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO" 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

Nauja

2 priedėlio redakcija

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-07-12)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt