LT
DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas skelbtas: Žin.,
2009, Nr. 66-2624
Neoficialus nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO
TURINIO SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2009 m. gegužės 20 d. Nr. 493
Vilnius
Įgyvendindama
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933 (Žin., 2005,
Nr. 105-3877),
vadovaudamasi 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendacija 2006/585/EB dėl
kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir
internetinės prieigos prie jos (OL 2006 L 236, p. 28) ir Tarybos išvadomis 2006/C279/01 dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo ir
internetinės prieigos prie jos (OL 2006 C 297, p. 1), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti pridedamą
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir
prieigos strategiją (toliau vadinama – ši strategija).
2. Nustatyti, kad
šios strategijos įgyvendinimas finansuojamas iš
Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, taip pat iš institucijoms,
atsakingoms už jos vykdymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų
asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų
lėšų.
3. Pavesti Kultūros
ministerijai koordinuoti šios strategijos įgyvendinimą ir vykdyti stebėseną.
4. Rekomenduoti
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Vilniaus universitetui ir viešajai
įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pagal kompetenciją
dalyvauti vykdant šios strategijos įgyvendinimo priemones.
Ministras Pirmininkas Andrius
Kubilius
Švietimo ir mokslo ministras,
pavaduojantis kultūros ministrą Gintaras
Steponavičius
____________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 493
LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO
TURINIO SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJA
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
1. Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos (toliau
vadinama – ši strategija) santrauka pateikta lentelėje.
1.
STRATEGINIS TIKSLAS
Skatinti
atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą,
užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo saugojimą, integravimą į virtualią
kultūros paveldo erdvę ir sklaidą pasaulyje
Strateginio tikslo
įgyvendinimo (efekto) vertinimo kriterijai
1. Atminties institucijose skaitmenintų kultūros
paveldo objektų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 80 000 objektų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 110 000 objektų.
2. Skaitmeninto
Lietuvos kultūros paveldo prieinamumas internete (procentais)
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 42 procentai;
siektina reikšmė (2013 metai) – 100 procentų.
2.
TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO
KRITERIJAI)
Pirmasis tikslas – kurti
vientisą kultūros paveldo skaitmeninimo sistemą, užtikrinančią kultūros
paveldo objektų saugojimą, prieigą ir integravimą į bendrą skaitmeninę
Europos kultūros paveldo erdvę
Rezultato kriterijai
1. Atminties institucijoms parengtų kultūros paveldo
skaitmeninimo srities metodinės informacijos sklaidos priemonių skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d. ) – 0 priemonių;
siektina reikšmė (2013 metai) – 6 priemonės.
2. Atliktų Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo
būklės ir šios srities pokyčių tyrimų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 tyrimų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 5 tyrimai.
3. Atrinktų ir įtrauktų į nacionalinį skaitmenintų
kultūros paveldo objektų prioritetinį sąrašą objektų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 objektų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 40 000 objektų.
4. Skaitmeninimo srities specialistų mokymo,
kvalifikacijos tobulinimo kursų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 kursų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 20 kursų.
5. Skaitmenintų kultūros paveldo objektų saugyklose
saugomų objektų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 10 000 objektų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 40 000 objektų.
6. Skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos
standartų suderinamumo lygis (procentais)
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 50 procentų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 90 procentų.
7. Parengtų ir pritaikytų skaitmeninio turinio kūrimo,
saugojimo ir prieigos standartų, Lietuvos asmenvardžių, kolektyvų ir
vietovardžių žodynų bei klasifikatorių skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 12;
siektina reikšmė (2013 metai) – 15.
Uždaviniai
1. Sudaryti teisines, organizacines ir kitas
reikiamas sąlygas, kad būtų sukurta ir veiktų vientisa Lietuvos kultūros
paveldo skaitmeninimo sistemos infrastruktūra.
2. Kurti ir plėtoti vientisą skaitmeninto kultūros
paveldo paieškos, saugojimo ir prieigos sistemą.
3. Skatinti atminties institucijų skaitmeninimo
srities specialistų kompetencijos plėtrą.
4. Standartizuoti kultūros paveldo skaitmeninimo,
saugojimo ir prieigos procesus.
Antrasis tikslas – skatinti
Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir užtikrinti jų prieigą
visuomenei
Rezultato
kriterijai
1. Visuomenei
prieinamų skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 51 000 objektų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 81 000 objektų.
2. Prisijungimo
prie portalo „epaveldas.lt“ vidutinis skaičius per metus
dabartinė reikmė (2009 m. sausio 1 d.) – 7 000;
siektina reikšmė (2013 metai) – 50 000.
3. Įvykdytų į
vartotojų poreikius orientuotų kultūros paveldo skaitmeninimo projektų
skaičius
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 projektų;
siektina reikšmė (2013 metai) – 20 projektų.
Uždaviniai
1.
Vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos
darbus.
2.
Skatinti skaitmeninto kultūros paveldo populiarinimo iniciatyvas.
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Ši strategija
nustato vientisos Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo sistemos kūrimo ir
veiklos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninio turinio prieinamumą virtualioje erdvėje, jo saugojimą, taip pat
Lietuvos kultūros paveldo sklaidą globalizacijos sąlygomis.
3. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo objektai
yra
3.1. nekilnojamasis Lietuvos kultūros paveldas, kurį
sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių
sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės,
tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija;
3.2. kilnojamasis Lietuvos kultūros paveldas, kurį
sudaro
3.2.1. pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji
visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, kurie
reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu,
religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat tuo, kad apibūdina tipiškus ir specifinius
nacionalinio gyvenimo reiškinius, ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros
vertybių apskaitą;
3.2.2. antikvariniai daiktai – prieš 50 metų ir
anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai
kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų išliekamoji kultūrinė
vertė;
3.3. Lietuvos audiovizualinis paveldas, kurį sudaro
įvairiose šalies įstaigose ir institucijose saugomi vaizdo ir garso dokumentai,
skirtingų Lietuvos išeivijos diasporų pasaulyje sukurti ir atminties
institucijų saugomi vaizdo ir garso dokumentai;
3.4. Lietuvos nematerialusis kultūros paveldas, kurį
sudaro ilgainiui susiklosčiusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios,
įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos
produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės
ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo
dalimi.
4. Ši strategija
parengta vadovaujantis
4.1. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Europos Komisijos rekomendacija 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos
skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie
jos (OL 2006 L 236, p. 28), kurioje Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybės
narės raginamos paspartinti prieigą prie Europos kultūros paveldo per Europos
skaitmeninę biblioteką EUROPEANA, taip pat vykdant įsipareigojimus, numatytus
Tarybos išvadose 2006/C279/01 dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio
išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos (OL 2006 C 297, p. 1) ir 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadose 2008/C319/07 dėl Europos skaitmeninės
bibliotekos EUROPEANA (OL 2008 C 319, p. 18);
4.2. Valstybės
ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029),
Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin.,
2001, Nr. 20-652),
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr.
73-2649),
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933 (Žin., 2005,
Nr. 105-3877)
(toliau vadinama – Koncepcija).
5. Šioje strategijoje
vartojamos sąvokos
Atminties
institucija – archyvas, biblioteka,
muziejus ar kita institucija, dalyvaujanti formuojant, integruojant ir
skleidžiant žmonijos kultūrą, užfiksuotą kultūros paveldo objektuose.
Skaitmeninis
turinys – skaitmeninių ar
skaitmenintų kultūros paveldo objektų ir informacijos apie juos visuma,
pateikiama informacinių technologijų priemonėmis.
Skaitmenintas kultūros
paveldo objektas – kultūros paveldo
objekto skaitmeninė kopija, atvaizdas ar įrašas, taip pat informacija apie
kultūros paveldo objektus.
Virtuali
kultūros paveldo informacinė sistema – atminties
institucijų skaitmenintų kultūros paveldo objektų sisteminimo, tvarkymo,
saugojimo, skaitmeninio turinio pateikimo ir paieškos sistema, prieinama
vartotojams taikant informacines technologijas virtualioje erdvėje.
Kitos šioje strategijoje
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571),
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme (Žin.,
1996, Nr. 14-352;
2008, Nr. 81-3183),
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje (Žin., 2004, Nr. 188-7006),
Koncepcijoje, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 51-1245; 2004, Nr. 120-4431),
Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 53-1292; 2003, Nr. 59-2638), Lietuvos
Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr.
57-1982), kituose
įstatymuose ir teisės aktuose.
III. LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO PLĖTROS
ANALIZĖ
6. Kintantis politinis, technologinis, socialinis ir
kultūrinis kontekstas kelia naujus reikalavimus, iššūkius ir galimybes
archyvams, bibliotekoms, muziejams ir kitoms atminties institucijoms. ES
lygmeniu pripažįstama kultūros paveldo skaitmeninimo svarba, valstybės narės
raginamos kurti palankias sąlygas skaitmeninti atminties institucijose saugomus
kultūros paveldo objektus, sudaryti galimybes teikti visuomenei labai geros kokybės
informacines paslaugas ir užtikrinti visiems Europos piliečiams sparčią ir
paprastą prieigą prie Europos kultūros paveldo. Lietuvos kultūros paveldas yra
svarbi Europos kultūros paveldo dalis, todėl Lietuva raginama atsižvelgti į
pagrindines ES skaitmeninimo valdymo strategines kryptis ir skatinti atminties
institucijas skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldą, integruoti jį į Europos
kultūros paveldo informacinę erdvę.
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
7. Lietuvoje kultūros paveldo skaitmeninimo politika
įgyvendinama remiantis Koncepcija, kurioje apibrėžtas kultūros paveldo
skaitmeninimo tikslas, taip pat uždaviniai ir principai, bendrieji objektų
atrankos kriterijai ir sudaromos sąlygos atminties institucijų nuosekliai ir
kryptingai veiklai, siekiant išsaugoti šalies kultūros paveldą, gerinti prieigą
prie jo ir jį aktualinti. Koncepcijos pagrindu kultūros paveldo skaitmeninimo
politikos įgyvendinimą Lietuvos mastu koordinuoja ir stebėseną vykdo Kultūros
ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija ir
Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
vadinama – Lietuvos archyvų departamentas), o išvadas ir pasiūlymus, kaip
efektyviai įgyvendinti šią politiką, nustatytąja tvarka teikia Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninimo taryba, sudaryta kultūros ministro 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-432 (2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-295 redakcija; Žin.,
2007, Nr. 57-2214) (toliau vadinama –
Skaitmeninimo taryba). Įgyvendinant Koncepcijos nuostatas, ir parengta ši
strategija.
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
7. Lietuvoje kultūros paveldo skaitmeninimo politika
įgyvendinama remiantis Koncepcija, kurioje apibrėžtas kultūros paveldo
skaitmeninimo tikslas, taip pat uždaviniai ir principai, bendrieji objektų
atrankos kriterijai ir sudaromos sąlygos atminties institucijų nuosekliai ir
kryptingai veiklai, siekiant išsaugoti šalies kultūros paveldą, gerinti prieigą
prie jo ir jį aktualinti. Koncepcijos pagrindu kultūros paveldo skaitmeninimo politikos
įgyvendinimą Lietuvos mastu koordinuoja ir stebėseną vykdo Kultūros ministerija
kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos
vyriausiojo archyvaro tarnyba, o išvadas ir pasiūlymus, kaip efektyviai
įgyvendinti šią politiką, nustatytąja tvarka teikia Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo taryba, sudaryta kultūros ministro 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-432 (2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-295 redakcija; Žin.,
2007, Nr. 57-2214) (toliau vadinama –
Skaitmeninimo taryba). Įgyvendinant Koncepcijos nuostatas, ir parengta ši
strategija.
Punkto
pakeitimai
Nr.
1586,
2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6798 (2010-11-13)
Nr.
1777,
2010-12-15, Žin., 2010, Nr. 148-7598 (2010-12-18)
8. Lietuvos atminties institucijos kaupia ir saugo
vertingą Lietuvos kultūros paveldą, kuris yra svarbus pilietiškumo, tautos
savimonės ir savigarbos, šiuolaikinio mokslo, švietimo ir laisvalaikio realizavimo
šaltinis. Tačiau kultūros paveldo objektai ilgainiui prarandami. Atminties
institucijos, skaitmenindamos kultūros paveldo objektus, užtikrina tautos
kultūrinio tapatumo ir savitumo išsaugojimą, atveria visuomenei saugomas
kultūros vertybes, sudarydamos galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.
9. Esamą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo būklę
sudėtinga vertinti, kadangi duomenys apie Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo iniciatyvas, jų rezultatus ir prieigos vartotojams užtikrinimą
nėra sistemingai renkami, nenustatyta kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos
tvarka, kuri leistų periodiškai vertinti Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, skaitmeninimo pažangą
Lietuvoje. Siekiant kryptingai įgyvendinti Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo politiką, reikia sukurti skaitmeninimo veiklos stebėsenos ir
vertinimo sistemą, kuri leistų sistemingai renkamų duomenų pagrindu vykdyti
tęstinius skaitmeninimo veiklos Lietuvoje matavimus ir atsižvelgiant į
skaitmeninimo rezultatus identifikuoti problemas, atlikti koreguojančius
veiksmus.
10. Kultūros ministerija kartu su Vilniaus
universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų
institutu, siekdami surinkti informaciją apie Lietuvos atminties institucijose
vykdomus skaitmeninimo projektus, 2006 metais atliko Lietuvos atminties
institucijų apklausą ir jos pagrindu vykdė kultūros paveldo skaitmeninimo
veiklos tyrimą. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2006 metais įvairius
kultūros paveldo skaitmeninimo projektus Lietuvoje vykdė 58 procentai įvairių
atminties institucijų: bibliotekos, muziejai, archyvai, mokslo ir studijų
institucijos, kitos viešosios įstaigos. Nors kultūros paveldo objektų skaitmeninimas
glaudžiai susijęs su prieigos prie jų užtikrinimu, dažniausiai atminties
institucijų skaitmeninti objektai vartotojams pateikiami kompaktinėmis plokštelėmis
tik 34,5 procento visų 2006 metais skaitmeninimo projektus vykdžiusių atminties
institucijų skaitmeninę medžiagą vartotojams pateikė internete. Siekiant
pritraukti kuo daugiau vartotojų ir paskatinti juos naudotis skaitmeniniu
turiniu, turi būti užtikrinta šio turinio sklaida internete.
11. Kultūros paveldo skaitmeninimas kelia nemažai
iššūkių atminties institucijoms, kadangi skaitmeninimo iniciatyvos paprastai
yra ilgalaikės ir įpareigojančios, reikalingos didelių daugkartinių
investicijų. Pastaraisiais metais atminties institucijų vykdomiems
skaitmeninimo projektams daugiausia lėšų buvo skirta iš ES struktūrinės paramos
fondų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu
Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486),
3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais Lietuvos
dailės muziejumi ir Lietuvos archyvų departamentu, pasinaudodami ES
struktūrinių fondų parama, 2005–2008 metais įgyvendino didžiausią Lietuvos
atminties institucijų skaitmeninimo projektą – „Integralios virtualios
bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“. Įgyvendinant šį projektą, buvo
sukurtas skaitmenintų objektų duomenų bankas, kuriame yra per 2 mln. 800 tūkst.
skaitmenintų puslapių originalių dokumentų, ir sudarytos galimybės Lietuvos ir
viso pasaulio vartotojams per portalą „epaveldas.lt“ interaktyviai naudotis šių
institucijų sukauptomis kultūros vertybėmis. ES struktūrinių fondų lėšos taip
pat buvo panaudotos įgyvendinant viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos projektą „Televizijos produkcijos virtualios bibliotekos,
užtikrinančios viešą elektroninę prieigą prie Lietuvos audiovizualinio paveldo,
įamžinto Lietuvos televizijos (LTV) programose, sukūrimas ir tęstinio šio
paveldo skaitmenizavimo, išsaugojimo bei prieinamumo visuomenei užtikrinimas“. Įgyvendinant
šį projektą, sukurta vieša televizijos produkcijos virtuali biblioteka,
užtikrinanti prieigą prie Lietuvos audiovizualinio paveldo, įamžinto
televizijos programose. Tačiau šios ir kitos kultūros paveldo skaitmeninimo
iniciatyvos neturi nuolatinio finansavimo, todėl būtina sukurti atminties
institucijų strateginės veiklos ir finansinės paramos (kitaip tariant, Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninimo veiklos tęstinumo) garantą.
12. Atminties institucijos vykdo didelius
skaitmeninimo projektus, tačiau kultūros paveldo skaitmeninimas Lietuvoje vis
dar pasižymi fragmentiškumu. Dažniausiai skaitmeninimo projektai yra pavieniai,
jais siekiama trumpalaikių tikslų; pasibaigus projektams, ne visada
užtikrinamas skaitmenintų kultūros paveldo objektų saugojimas ir prieiga. Jeigu
didžiausią skaitmeninimo patirtį sukaupusios atminties institucijos vykdytų skaitmeninimo
centrų funkcijas, tai sudarytų sąlygas koordinuoti kultūros paveldo
skaitmeninimo veiklą šalies mastu, užtikrinti kultūros paveldo objektų
saugojimą ir prieinamumą. Minėtosios institucijos užtikrintų kitų atminties
institucijų įtraukimą į skaitmeninimo veiklą, teiktų jiems metodinę pagalbą,
skatintų bendradarbiauti skaitmeninimo srityje šalies ir tarptautiniu mastu,
vykdytų tęstinius skaitmeninimo srities rinkos ir vartotojų poreikių tyrimus,
leistų nuolat analizuoti skaitmeninimo veiklą šalyje ir užtikrintų šios srities
informacijos sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
13. Lietuvoje
trūksta susistemintos informacijos apie skaitmeninius kultūros paveldo
objektus. Siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos kultūros paveldo sklaidą,
padaryti kultūros paveldo objektus viešai prieinamus Lietuvos ir viso pasaulio
žmonėms, turi būti sudarytos vientisos paieškos ir prieigos prie įvairių tipų
ir formų skaitmeninių objektų galimybės. Tuo tikslu būtina stiprinti įvairių
atminties institucijų sektorių bendradarbiavimą, panaudoti internetinės
prieigos teikiamas galimybes, kad neatsižvelgiant į tai, kurioje įstaigoje
kultūros paveldo ištekliai saugomi, vartotojai turėtų prieigą prie jų per
bendrą virtualią skaitmeninio kultūros paveldo informacinę sistemą, integruojant
į ją visose šalies atminties institucijose skaitmenintus kultūros paveldo
objektus. Lietuvoje įvairių atminties institucijų sektorių bendradarbiavimo
pagrindu kuriama virtuali skaitmeninio kultūros paveldo informacinė sistema
„epaveldas.lt“. Tikslinga užtikrinti šios sistemos plėtrą – įtraukti naujus
partnerius, skatinti derinti su ja kitose atminties institucijose sukurtas ir
kuriamas informacines sistemas, kad vartotojams būtų suteiktos vientisos skaitmeninio
turinio prieigos ir paieškos per nacionalinį portalą galimybės.
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
14. Skaitmeninimo
iniciatyvų plėtra skatina siekti skaitmeninio turinio suderinamumo šalies
mastu. Dauguma atminties institucijų sukurtų skaitmeninio turinio saugyklų ir
prieigos sistemų nėra standartizuotos, dažnai taikomi tarpusavyje nesuderinami
standartai, todėl užkertamas kelias vientisai skaitmeninio turinio prieigai ir
paieškai. Siekiant šių sistemų suderinamumo, reikėtų papildomų išteklių ir
pastangų. Kol kas tik Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos dailės muziejus naudoja bendrus
skaitmeninius duomenis aprašančių metaduomenų, skaitmeninių objektų archyvavimo,
jų saugojimo ir prieigos standartus. Tikslinga nustatyti ir patvirtinti
atminties institucijoms bendrus skaitmeninimo standartus, kurie leistų
sėkmingiau derinti atminties institucijų vykdomus nacionalinius ir regioninius
skaitmeninimo projektus ir iniciatyvas, užtikrinti skaitmeninio kultūros
paveldo objektų saugyklų suderinamumą šalies mastu ir integravimą į bendrą Europos
skaitmeninio kultūros paveldo informacinę sistemą.
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
14. Skaitmeninimo
iniciatyvų plėtra skatina siekti skaitmeninio turinio suderinamumo šalies
mastu. Dauguma atminties institucijų sukurtų skaitmeninio turinio saugyklų ir
prieigos sistemų nėra standartizuotos, dažnai taikomi tarpusavyje nesuderinami
standartai, todėl užkertamas kelias vientisai skaitmeninio turinio prieigai ir
paieškai. Siekiant šių sistemų suderinamumo, reikėtų papildomų išteklių ir
pastangų. Kol kas tik Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos
nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos dailės muziejus naudoja
bendrus skaitmeninius duomenis aprašančių metaduomenų, skaitmeninių objektų
archyvavimo, jų saugojimo ir prieigos standartus. Tikslinga nustatyti ir
patvirtinti atminties institucijoms bendrus skaitmeninimo standartus, kurie
leistų sėkmingiau derinti atminties institucijų vykdomus nacionalinius ir
regioninius skaitmeninimo projektus ir iniciatyvas, užtikrinti skaitmeninio
kultūros paveldo objektų saugyklų suderinamumą šalies mastu ir integravimą į
bendrą Europos skaitmeninio kultūros paveldo informacinę sistemą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
1777,
2010-12-15, Žin., 2010, Nr. 148-7598 (2010-12-18)
15. Lietuvos
atminties institucijos kultūros paveldo objektus skaitmeninimui dažniausiai atrenka
atsižvelgdamos į savo fondų sudėtį ir būklę, nebendradarbiaudamos tarpusavyje
ir neatsižvelgdamos į kitų įstaigų ir institucijų vykdomus skaitmeninimo
projektus, todėl dubliuojama veikla ir neefektyviai panaudojami ištekliai. Jeigu
didžiausią skaitmeninimo patirtį sukaupusios atminties institucijos vykdytų
skaitmeninimo centrų funkcijas, tai leistų nacionaliniu mastu rinkti duomenis
apie Lietuvos atminties institucijose saugomus kultūros paveldo objektus,
derinti šių objektų atranką ir įtraukimą į numatytų skaitmeninti kultūros
paveldo objektų sąrašą, atsižvelgiant į Koncepcijoje apibrėžtus bendruosius
kultūros paveldo skaitmeninimo objektų atrankos kriterijus. Skaitmeninimo
tarybos tvirtinamas nacionalinis skaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų
prioritetinis sąrašas sudarytų sąlygas efektyviai koordinuoti skaitmeninimo
iniciatyvas ir vykdyti kryptingą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimą.
16. Lietuvoje daugelis skaitmeninimo iniciatyvų
pagrįsta kultūros paveldo objektų išsaugojimo siekiais, tačiau didėjant
skaitmenintų išteklių apimčiai vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninto
kultūros paveldo prieinamumo visuomenei ir naudojimo skatinimui. Reikia užtikrinti,
kad būtų kuriami paklausūs kultūros paveldo skaitmeninimo projektai, integruojantys
kultūros paveldą į švietimo ir studijų procesus, skatinančius socialinę bendruomenės sanglaudą, kultūrinį turizmą,
valstybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą, visuomenės
domėjimąsi šalies istorija ir kultūra.
17. Lietuvos kultūros paveldas, pateikiamas viešai
prieigai, atveria galimybes jo sklaidai pasaulio mastu. ES kultūros politikos
nuostatos skatina ES valstybes nares prisidėti prie Europos skaitmeninės
bibliotekos Europeana kūrimo, kad
būtų sukurta bendra daugiakalbė prieiga internetu prie visos Europos
skaitmenintos kultūrinės medžiagos, pabrėžta ES valstybių narių kultūros
paveldo vertė ir sudarytos galimybės visiems visuomenės nariams susipažinti su
šiuo paveldu. Jeigu didžiausią skaitmeninimo patirtį sukaupusios atminties
institucijos vykdytų skaitmeninimo centrų funkcijas, tai leistų įgyvendinti
šias nuostatas, kadangi sudarytų sąlygas koordinuotai vykdyti Lietuvos
atminties institucijose skaitmenintų kultūros paveldo objektų atranką ir
integruoti juos į bendrą skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę, prioritetą
teikiant Europos skaitmeninei bibliotekai Europeana
ir taip užtikrinant mūsų šalies kultūros sklaidą ES mastu, gerinant mūsų šalies
įvaizdį.
18. Kad Lietuvos kultūros paveldas taptų viešai
prieinamas Lietuvos ir Europos žmonėms, reikia atsižvelgti į intelektinės
nuosavybės teisinio reguliavimo bazę. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir
gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) nustato
autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat gretutines
teises kūrinių atlikėjams, fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms
organizacijoms ir filmų gamintojams. Todėl atgaminti kūrinius ar gretutinių
teisių objektus bet kuriuo būdu ar forma ir juos viešai skelbti galima tik
gavus autorių teisių subjekto arba gretutinių teisių subjekto leidimą, išskyrus
specialius įstatyme numatytus atvejus, kai kūriniai ar gretutinių teisių
objektai gali būti naudojami be teisių turėtojų arba jų įgaliotų asmenų
leidimo. Intelektinės nuosavybės teisės šiuo metu tinkamai apsaugo autorių
teisių ir gretutinių teisių subjektų interesus, tačiau reikia ieškoti
sprendimų, įgalinančių sudaryti palankesnes sąlygas pateikti viešai prieigai
kuo daugiau ir kuo įvairesnio turinio skaitmeninto kultūros paveldo. Tai
skatintų visuomenės kūrybiškumą ir atsinaujinimo procesus.
19. Naujų skaitmenintų kultūros paveldo objektų formų
atsiradimas, informacinės ir kompiuterinės technikos taikymas atminties
institucijų veikloje paveikė jų žmogiškųjų išteklių profesinių įgūdžių turinį.
Specialistų, atitinkančių pakitusį darbo pobūdį, poreikis sparčiai didėja,
ryškėja ir vadybinių bei technologinių kompetencijų poreikis. Daugelyje
atminties institucijų jaučiama skaitmeninimo specialistų stoka, stinga
reikiamos informacijos, skaitmeninimo mokymo, specialistų pagalbos, teorinių
mokslo darbų kultūros paveldo skaitmeninimo tema. Todėl reikia organizuoti
skaitmeninimo srities darbuotojų mokymo programas, kurios padėtų įgyti ir
ugdyti reikiamus įgūdžius, supažindintų skaitmeninimo srities specialistus su
geriausia praktika, keltų pačių atminties institucijų suvokimo apie
skaitmeninimą lygį.
IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG)
ANALIZĖ
20. Atlikus išsamią Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo plėtros būklės analizę, nustatytos stiprybės, silpnybės,
galimybės ir grėsmės, kurių pagrindu numatyti šios strategijos vizija, tikslai,
uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės
20.1. Stiprybės
20.1.1. ES politinis kontekstas palankus skatinti
kultūros paveldo skaitmeninimą;
20.1.2. Lietuvos atminties institucijose sukaupti
unikalūs Lietuvos kultūros paveldo objektai, kurie svarbūs Lietuvos tapatumo ir
kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės
kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui;
20.1.3. didžiosios atminties institucijos yra
sukaupusios tarpžinybinių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų vykdymo
patirtį. Šios patirties panaudojimas kuriant ir plėtojant vientisą kultūros
paveldo skaitmeninimo sistemą sudaro palankias sąlygas efektyviai įgyvendinti
šios strategijos tikslus ir uždavinius;
20.1.4. sukurta nemažai
skaitmeninimo projektų, reprezentuojančių kultūrinę ir mokslinę reikšmę
turinčius kultūros paveldo išteklius, kurie įdomūs šalies ir užsienio
gyventojams.
20.2. Silpnybės
20.2.1. atminties institucijų vykdomas kultūros
paveldo skaitmeninimas yra fragmentiškas, silpni jų tarpusavio bendradarbiavimo
ryšiai;
20.2.2. skaitmeninimo
projektai neturi nuolatinio finansavimo;
20.2.3. atminties institucijoms, kurios skaitmeninimo
projektams naudoja skirtingus standartus, užkertamas kelias integruoti juos į
bendrą virtualią kultūros paveldo informacinę erdvę tiek Lietuvoje, tiek
Europoje;
20.2.4. kultūros paveldo objektai skaitmeninami neatsižvelgiant į vartotojų interesus, mažai
dėmesio skiriama jų populiarinimui;
20.2.5.
atminties institucijose nėra arba trūksta kvalifikuotų skaitmeninimo srities
specialistų.
20.3. Galimybės
20.3.1. bus sudarytos geresnės sąlygos pasinaudoti ES
programų ir ES struktūrinių fondų lėšomis kultūros paveldo skaitmeninimo
projektams vykdyti;
20.3.2. bendradarbiavimo tarp atminties institucijų
skatinimas ir kultūros paveldo skaitmeninimo veiklos koordinavimas leis
užtikrinti kryptingą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimą;
20.3.3. visuomenė aktyviau naudosis kultūros paveldu
mokslo, studijų, laisvalaikio veikloje, didės kultūros paveldo reikšmė jos
gyvenime;
20.3.4. Lietuvos kultūros paveldo integracija į bendrą
skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę sudarys sąlygas kitų ES valstybių narių
gyventojams susipažinti su mūsų šalies istorija ir kultūra.
20.4. Grėsmės
20.4.1. neužtikrinant vientisos prieigos prie
skaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo, jis menkai bus matomas skaitmeninėje
erdvėje tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastais;
20.4.2. nesukūrus skaitmenintų kultūros paveldo
saugojimo saugyklų ir senstant technologijoms, turima informacija bus
prarandama arba taps nenuskaitoma;
20.4.3. nesuskaitmeninus ties išnykimo riba
atsidūrusių kultūros paveldo objektų, bus prarasta ir ateities kartoms
neišsaugota informacija apie juos;
20.4.4. nepakaks lėšų kultūros paveldo skaitmeninimo
problemoms spręsti.
V. STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
21. Šios strategijos vizija – sukurta vientisa
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninė informacinė erdvė, pailginanti kultūros
paveldo objektų gyvavimo laiką, pateikianti šalies, Europos ir pasaulio
visuomenei aktualią, išsamią ir patikimą informaciją apie Lietuvos kultūros
paveldą, užtikrinanti nuolatinį, patikimą ir geros kokybės kultūros paveldo
išteklių naudojimą mokslo, švietimo ir kultūros tikslams.
22. Šios strategijos strateginis tikslas – skatinti
atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą,
užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo saugojimą, integravimą į virtualią
kultūros paveldo erdvę ir sklaidą pasaulyje.
23. Šios strategijos tikslai ir uždaviniai
23.1. Pirmasis tikslas – kurti vientisą kultūros
paveldo skaitmeninimo sistemą, užtikrinančią kultūros paveldo objektų
saugojimą, prieigą ir integravimą į bendrą skaitmeninę Europos kultūros paveldo
erdvę.
Uždaviniai
23.1.1. sudaryti teisines, organizacines ir kitas
reikiamas sąlygas, kad būtų sukurta ir veiktų vientisa Lietuvos kultūros
paveldo skaitmeninimo sistemos infrastruktūra;
23.1.2. kurti ir plėtoti vientisą skaitmeninto
kultūros paveldo paieškos, saugojimo ir prieigos sistemą;
23.1.3. skatinti atminties institucijų skaitmeninimo
srities specialistų kompetencijos plėtrą;
23.1.4. standartizuoti kultūros paveldo skaitmeninimo,
saugojimo ir prieigos procesus.
23.2. Antrasis tikslas – skatinti Lietuvos kultūros
paveldo objektų skaitmeninimą ir užtikrinti jų prieigą visuomenei.
Uždaviniai
23.2.1. vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio
turinio kūrimo ir sklaidos darbus;
23.2.2. skatinti skaitmeninto kultūros paveldo
populiarinimo iniciatyvas.
24. Šios strategijos įgyvendinimo prioritetinės
kryptys
24.1. užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo saugojimą
skaitmeninėje erdvėje;
24.2. aktualinti ir populiarinti Lietuvos kultūros
paveldą;
24.3. integruotis į bendrą skaitmeninę Europos
kultūros paveldo erdvę.
VI. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
25. Šios strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti
nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais
ir uždaviniais, leidžiantys vertinti padarytą pažangą
25.1. Atminties institucijose
skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 80 000 objektų, siektina reikšmė (2013 metai) – 110 000 objektų.
25.2. Skaitmeninto Lietuvos
kultūros paveldo prieinamumas internete (procentais). Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 42 procentai, siektina reikšmė (2013 metai) – 100 procentų.
25.3.
Atminties institucijoms parengtų kultūros paveldo skaitmeninimo srities
metodinės informacijos sklaidos priemonių
skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 priemonių, siektina
reikšmė (2013 metai) – 6 priemonės.
25.4. Atliktų Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninimo būklės ir šios srities pokyčių tyrimų skaičius.
Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 tyrimų, siektina reikšmė (2013 metai)
– 5 tyrimai.
25.5. Atrinktų ir
įtrauktų į nacionalinį skaitmenintų kultūros paveldo objektų prioritetinį
sąrašą objektų skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 objektų, siektina reikšmė (2013 metai) – 40 000 objektų.
25.6. Skaitmeninimo
srities specialistų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo kursų skaičius. Dabartinė
reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 kursų, siektina reikšmė (2013 metai) – 20
kursų.
25.7. Skaitmenintų kultūros
paveldo objektų saugyklose saugomų objektų skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 10 000 objektų, siektina reikšmė (2013 metai) – 40 000 objektų.
25.8. Skaitmeninio turinio
kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų suderinamumo lygis (procentais).
Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 50 procentų, siektina reikšmė (2013
metai) – 90 procentų.
25.9. Parengtų ir
pritaikytų skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų,
Lietuvos asmenvardžių, kolektyvų ir vietovardžių žodynų bei klasifikatorių
skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 12, siektina reikšmė (2013
metai) – 15.
25.10. Visuomenei prieinamų
skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 51 000 objektų, siektina reikšmė (2013 metai) – 81 000 objektų.
25.11. Prisijungimų
prie portalo „epaveldas.lt“ vidutinis skaičius per metus. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 7 000 prisijungimų, siektina reikšmė (2013 metai) – 50 000 prisijungimų.
25.12. Įvykdytų į
vartotojų poreikius orientuotų kultūros paveldo skaitmeninimo projektų
skaičius. Dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0 projektų, siektina
reikšmė (2013 metai) – 20 projektų.
VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
26. Šios strategijos priemonės, atsakingi vykdytojai
ir preliminarus lėšų poreikis pateikti jos priede „Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos
įgyvendinimo priemonių 2009–2013 metų planas“. Pasibaigus 2009–2013 metų laikotarpiui,
Kultūros ministerija ne ilgiau kaip per 3 mėnesius pateikia Lietuvos
Respublikos Vyriausybei tvirtinti šios strategijos tolesnio įgyvendinimo
priemonių planą.
[Punkto
I pastraipos redakcija iki 2011-01-01]
27. Šios strategijos pagrindu Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos dailės
muziejus vykdo šias skaitmeninimo centrų funkcijas
[Punkto
I pastraipos redakcija nuo 2011-01-01]
27. Šios strategijos pagrindu Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos
dailės muziejus vykdo šias skaitmeninimo centrų funkcijas
27.1. veikia kaip skaitmenintų objektų saugyklos,
užtikrina portalo „epaveldas.lt“ funkcionavimą ir tęstinumą, integruoja į jį
visų sričių atminties institucijose sukurtą skaitmeninį turinį;
27.2. Lietuvos mastu renka duomenis apie atminties
institucijose vykdomą skaitmeninimo veiklą ir jos poveikį visuomenei, atlieka skaitmeninimo
būklės ir pokyčių tyrimus ir kasmet iki sausio 20 d. teikia kultūros ministro
įsakymu patvirtintos formos ataskaitas Kultūros ministerijai;
27.3. koordinuoja Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo veiklą šalies mastu, skatina Lietuvos atminties institucijų
bendradarbiavimą ir integravimąsi, užtikrina skaitmeninimo žinių ir
informacijos sklaidą šalies ir tarptautiniu mastais;
27.4. užtikrina kultūros ministro įsakymu patvirtintų
bendrų skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų taikymą
atminties institucijose.
Punkto
pakeitimai
Nr.
1777,
2010-12-15, Žin., 2010, Nr. 148-7598 (2010-12-18)
28. Šios strategijos įgyvendinimą koordinuoja ir
stebėseną vykdo Kultūros ministerija, o priemonių įgyvendinimo vertinimą
atlieka Skaitmeninimo taryba.
29. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios strategijos
priede
29.1. numatytoms priemonėms įgyvendinti taiko kultūros
ministro įsakymu tvirtinamus skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos
standartus, užtikrina skaitmeninto kultūros paveldo prieigą per portalą
„epaveldas.lt“ (išskyrus Lietuvos aklųjų bibliotekos vykdomą priemonę);
29.2. kasmet iki sausio 20 d. atsiskaito už jų
įgyvendinamų priemonių vykdymą ir rezultatus, teikdami Kultūros ministerijai
kultūros ministro įsakymu patvirtintos formos ataskaitas.
30. Kultūros ministerija
30.1. kultūros ministro įsakymais tvirtina bendrus
skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartus ir ataskaitų
formas, privalomus priede numatytų priemonių atsakingiems vykdytojams;
30.2. teikia informaciją apie šios strategijos
priemonių įgyvendinimą Skaitmeninimo tarybai;
30.3. kasmet, teikdama Lietuvos Respublikos
Vyriausybei metinę veiklos ataskaitą, atsiskaito už šios strategijos įgyvendinimą;
30.4. teikia informaciją apie šios strategijos
įgyvendinimą Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir įstaigoms,
nevalstybinėms organizacijoms ir visuomenei.
––––––––––––––––––––
Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos
strategijos
priedas
LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO
TURINIO SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2009–2013 METŲ
PLANAS
Tikslas
Uždaviniai
Priemonės
Įvykdymo terminas
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
Finansavimo šaltiniai (tūkst. litų)
Atsakingi vykdytojai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
iš viso
1. Kurti vientisą kultūros
paveldo skaitmeninimo sistemą, užtikrinančią kultūros paveldo objektų
saugojimą, prieigą ir integravimą į bendrą skaitmeninę Europos kultūros
paveldo erdvę
1.1. Sudaryti teisines,
organizacines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų sukurta ir veiktų vientisa
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo sistemos infrastruktūra
1.1.1. Parengti ir,
suderinus su Kultūros ministerija, patvirtinti skaitmeninimo centrų veiklos
nuostatus
2009 metai
–
–
–
–
–
–
–
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos archyvų departamentas),
Lietuvos dailės muziejus
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
1.1.2. Vykdyti
skaitmeninimo centrų funkcijas, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo koordinavimą, bendradarbiavimo tarp atminties institucijų
skatinimą, šios srities informacijos ir žinių sklaidą šalies ir tarptautiniu
mastais
2009–2013 metai
–
4000
4000
1060
1060
10120
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetas (toliau vadinama – valstybės biudžetas) – 10120
Lietuvos nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos dailės muziejus
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
1.1.2. Vykdyti
skaitmeninimo centrų funkcijas, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo
skaitmeninimo koordinavimą, bendradarbiavimo tarp atminties institucijų
skatinimą, šios srities informacijos ir žinių sklaidą šalies ir tarptautiniu
mastais
2009–2013 metai
–
4000
4000
1060
1060
10120
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetas (toliau vadinama – valstybės biudžetas) – 10120
Lietuvos nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos dailės
muziejus
1.1.3. Sukurti kultūros
paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą ir nuolat vykdyti Lietuvos kultūros
paveldo skaitmeninimo stebėseną bei vertinimą
2009–2013 metai
60
60
60
60
60
300
valstybės biudžetas – 300
Kultūros ministerija, Lietuvos
nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
1.1.4. Vykdyti atminties
institucijose saugomų kultūros paveldo objektų atranką ir kasmet teikti Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninimo tarybai tvirtinti nacionalinį skaitmenintų
kultūros paveldo objektų prioritetinį sąrašą
2009–2013 metai
250
100
40
40
50
480
valstybės biudžetas – 480
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos dailės
muziejus
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
1.1.4. Vykdyti atminties
institucijose saugomų kultūros paveldo objektų atranką ir kasmet teikti
Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybai tvirtinti nacionalinį
skaitmenintų kultūros paveldo objektų prioritetinį sąrašą
2009–2013 metai
250
100
40
40
50
480
valstybės biudžetas – 480
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos
dailės muziejus
1.2. Kurti ir plėtoti vientisą
skaitmeninto kultūros paveldo paieškos, saugojimo ir prieigos sistemą
1.2.1. Įdiegti Lietuvos integralią muziejų
informacinę sistemą LIMIS Lietuvos muziejuose
2009–2011 metai
2000
2500
2500
–
–
7000
Europos Sąjungos (toliau
vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšos – 5950, valstybės biudžetas – 1050
Lietuvos dailės muziejus
1.2.2. Plėtoti portalą „epaveldas.lt“ – įtraukti į
jį Lietuvos atminties institucijose skaitmeninamus kultūros paveldo objektus
2009–2013 metai
20
20
20
20
20
100
valstybės biudžetas – 100
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka
1.3. Skatinti atminties
institucijų skaitmeninimo srities specialistų kompetencijos plėtrą
Organizuoti atminties
institucijų skaitmeninimo srities specialistų mokymo, kvalifikacijos
tobulinimo kursus
2009–2013 metai
30
30
30
30
30
150
valstybės biudžetas – 150
Kultūros ministerija
1.4. Standartizuoti
kultūros paveldo skaitmeninimo, saugojimo ir prieigos procesus
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
1.4.1. Adaptuoti Europos ir
ISO skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartus, užtikrinti
jų taikymą atminties institucijose
2009–2013 metai
110
160
160
160
210
800
valstybės biudžetas – 800
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos dailės muziejus
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
1.4.1. Adaptuoti Europos ir
ISO skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartus, užtikrinti
jų taikymą atminties institucijose
2009–2013 metai
110
160
160
160
210
800
valstybės biudžetas – 800
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos
dailės muziejus
1.4.2. Sukurti ir taikyti
bendrus Lietuvos asmenvardžių, kolektyvų ir vietovardžių žodynus,
klasifikatorius bei standartus
2009–2013 metai
40
40
40
40
40
200
valstybės biudžetas – 200
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos
ministerijos
2. Skatinti Lietuvos
kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir užtikrinti jų prieigą visuomenei
2.1. Vykdyti Lietuvos
kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos darbus
[Punkto
redakcija iki 2011-01-01]
2.1.1. Sukurti atminties
institucijų skaitmeninto kultūros paveldo ilgalaikio saugojimo duomenų banką
ir plėtoti elektronines paslaugas
2009–2011 metai
4400
4400
4400
–
–
13200
ES struktūrinės paramos
lėšos – 11220, valstybės biudžetas – 1980
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos dailės
muziejus
[Punkto
redakcija nuo 2011-01-01]
2.1.1. Sukurti atminties
institucijų skaitmeninto kultūros paveldo ilgalaikio saugojimo duomenų banką
ir plėtoti elektronines paslaugas
2009–2011 metai
4400
4400
4400
–
–
13200
ES struktūrinės paramos
lėšos – 11220, valstybės biudžetas – 1980
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos
dailės muziejus
2.1.2. Sukurti Lietuvos
dokumentinio kino archyvą ir prieigą prie jo internete
2009–2011 metai
250
9150
1000
–
–
10400
ES struktūrinės paramos
lėšos – 8840, valstybės biudžetas – 1560
Lietuvos centrinis
valstybės archyvas
2.1.3. Vykdyti
nepriklausomos Lietuvos valstybės istorinio paveldo skaitmeninimo ir sklaidos
darbus
2009–2011 metai
850
1135
1135
–
–
3120
ES struktūrinės paramos
lėšos – 2652, valstybės biudžetas – 468
Lietuvos Respublikos Seimo
kanceliarija
2.1.4. Vykdyti Lietuvos
istorijos ir kultūros paveldo skaitmeninimo darbus Lietuvos vardo minėjimo
tūkstantmečio kontekste
2009–2011 metai
2000
2480
2000
–
–
6480
ES struktūrinės paramos
lėšos – 5508, valstybės biudžetas – 972
Vilniaus universitetas
2.1.5. Sukurti skaitmeninę
garsinių knygų duomenų bazę, skirtą žmonėms su regėjimo negalia
2009–2011 metai
30
1720
1750
–
–
3500
ES struktūrinės paramos
lėšos – 2975, valstybės biudžetas – 525
Lietuvos aklųjų biblioteka
2.1.6. Sukurti Lietuvos
radijo archyvo virtualią biblioteką
2009–2010 metai
4200
2100
–
–
–
6300
ES struktūrinės paramos
lėšos – 5355, valstybės biudžetas – 945
Viešoji įstaiga Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija
2.1.7. Užtikrinti skaitmenintų lietuvių literatūros
klasikos kūrinių prieinamumą internete“
2011–2012 metai
–
–
800
1 220
–
2 020
ES struktūrinės paramos
lėšos – 1 717, valstybės biudžetas – 303
Lietuvos
nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2.2. Skatinti skaitmeninto
kultūros paveldo populiarinimo iniciatyvas
Inicijuoti projektus,
integruojančius kultūros paveldą į švietimo ir studijų procesus, skatinančius
socialinę bendruomenės sanglaudą, kultūrinio turizmo, valstybinio ir
privataus sektorių bendradarbiavimą
2009–2013 metai
100
100
100
100
100
500
valstybės biudžetas – 500
Kultūros ministerija
Iš viso
2009–2013 metai
14 340
27 995
18 035
2 730
1 570
64 670
valstybės
biudžetas – 20 453, ES struktūrinės paramos lėšos –44 217
Priedo pakeitimas
Nr.
1215,
2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 120-5141 (2009-10-08)
Nr.
1777,
2010-12-15, Žin., 2010, Nr. 148-7598 (2010-12-18)(papildyta 2.1.7 punktu)
––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1215, 2009-09-30, Žin.,
2009, Nr. 120-5141 (2009-10-08)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. GEGUŽĖS
20 D. NUTARIMO NR. 493 "DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO,
SKAITMENINIO TURINIO SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1586, 2010-11-10,
Žin., 2010, Nr. 133-6798 (2010-11-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. GEGUŽĖS 20 D. NUTARIMO NR. 493
"DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO TURINIO
SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1777, 2010-12-15,
Žin., 2010, Nr. 148-7598 (2010-12-18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. GEGUŽĖS 20 D. NUTARIMO NR. 493
"DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMO, SKAITMENINIO TURINIO
SAUGOJIMO IR PRIEIGOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
Šis
nutarimas, išskyrus 1.4.5 ir 1.4.6 punktus, įsigalioja 2011-01-01.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2010-12-20)
aubodi@lrs.lt