RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

/me

Neoficialus

nutarimo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A

S

2000 m. kovo 31 d. Nr.

373

Vilnius

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

“Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos

Sąjungoje rengimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 38–1167), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti pridedamas

1.1. Lietuvos

Respublikos derybinę poziciją “Konkurencija” (6 derybinis skyrius);

1.2. Lietuvos

Respublikos derybinę poziciją “Mažos ir vidutinės įmonės” (16 derybinis

skyrius);

1.3. Lietuvos

Respublikos derybinę poziciją “Kultūra ir audiovizualinė politika” (20

derybinis skyrius);

1.4. Lietuvos

Respublikos derybinę poziciją “Išoriniai santykiai” (26 derybinis skyrius).

2.

Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines

pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.

Ministras

Pirmininkas Andrius

Kubilius

Užsienio

reikalų ministras Algirdas

Saudargas

___________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373

Lietuvos

Respublikos derybinė pozicija

“KONKURENCIJA”

(6

DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikome

data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės

Europos Sąjungoje įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria acquis

konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse.

Lietuvos

Respublika pasirengusi suderinti savo nacionalinę teisę su konkurencijos ir

valstybės pagalbos acquis

reikalavimais.

II. PAGRINDIMAS

Konkurencija

Konkurencijos

srities acquis pagrindinės

nuostatos išdėstytos Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau vadinama – EB

sutartis) 81–85 straipsniuose, taip pat Europos anglies ir plieno bendrijos

steigimo sutarties 65 ir 66 straipsniuose. Koncentracijos kontrolę reguliuoja

Tarybos reglamentas Nr. 4064/89 (su pakeitimais).

Konkurencijos

teisės pagrindas Lietuvoje yra 1999 m. kovo 23 d. priimtas naujas Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30–856), suderintas

su Europos Bendrijos konkurencijos teise tiek konkurencijos principų

įgyvendinimo, tiek jų taikymo prasme.

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, Konkurencijos taryba priėmė šiuos

teisės aktus

1999 m. spalio 22 d.

nutarimą Nr. 2 “Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

administracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 98–2839);

1999 m. lapkričio 5 d.

nutarimą Nr. 4 “Dėl Laikinojo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

posėdžių reglamento patvirtinimo“ (Žin., Nr. 98–2840);

1999 m. gruodžio 27 d.

nutarimą Nr. 38 “Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems

susitarimams taikant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7

straipsnius“ (Žin., 1999, Nr. 110–3253),

suderintą su Tarybos reglamentu 19/65(EEC) ir Komisijos reglamentais

1983/83(EEC), 1984/83(EEC), 4087/88(EEC), 2790/99 (EC);

2000 m. sausio 13 d.

nutarimą Nr. 1 “Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo

mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2

dalių pažeidimu, patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6–176), suderintą

su Komisijos pranešimu dėl mažareikšmio poveikio susitarimų, kuriems netaikomas

EB sutarties 85 (1) straipsnis.

2000–2001 metais

Konkurencijos taryba numato parengti ir priimti nutarimą dėl Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento patvirtinimo, nutarimus dėl

bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos vykdant koncentracijos kontrolę ir

tipinės pranešimo apie koncentraciją formos, taip pat nutarimus dėl bendrųjų

išimčių suteikimo sutartims atskiruose ūkio sektoriuose.

Visiškai

suderinti nacionalinę teisę su Bendrijos acquis

konkurencijos srityje numatoma iki 2001 m. gruodžio 31 d., kai Konkurencijos taryba patvirtins visus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytus

įstatymo lydimuosius aktus.

Valstybės pagalba

Valstybės

pagalbos srities acquis pagrindinės nuostatos išdėstytos EB

sutarties 87–89 straipsniuose.

Valstybės

pagalbos teikimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 137 “Dėl Valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos

patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr. 17–373; 1999,

Nr. 40–1263).

Šiuo nutarimu monitoringo institucijai suteikta teisė įvertinti valstybės

pagalbą pagal Europos Bendrijos teisės normas ir spręsti, ar pagalba atitinka

Europos Bendrijos teisės normas. Valstybės pagalbos monitoringą vykdo

Konkurencijos taryba.

Vienas svarbiausių tolesnių veiksmų,

perimant pagrindines Europos Bendrijos teisės nuostatas, reglamentuojančias

valstybės pagalbos teikimą, bus Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos

įstatymo priėmimas (šį įstatymą numatoma priimti 2000 metais).

Lietuvos

Respublikos valstybės pagalbos įstatymui įgyvendinti Konkurencijos taryba

numato 2000–2003 metais parengti ir Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti

metodinius nurodymus, reglamentuojančius valstybės pagalbos teikimą atskiriems

sektoriams, taip pat horizontalios pagalbos ir regioninės pagalbos teikimo

tvarką.

Visą ACQUIS valstybės pagalbos monitoringo

srityje planuojama perkelti į nacionalinę teisę iki 2002 m. liepos 1 dienos.

Pastraipos

pakeitimai

Nr. 1187, 00.10.05

Lietuvos

Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 59–1462) numato tam

tikras lengvatas laisvosiose ekonominėse zonose įsikūrusioms įmonėms, kurios

gali būti priskiriamos prie valstybės pagalbos formų. Kadangi šiuo metu

laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje tik pradeda veikti, neįmanoma įvertinti

jų galimo poveikio konkurencijai bei prekybai su Europos Sąjungos valstybėmis

narėmis. Lietuva ištirs tokio poveikio galimybes ir tai, ar suteikiamos

mokesčių lengvatos atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas. Tuo pagrindu Lietuva

pateiks papildomą informaciją ir pasiūlymus, iš jų ir dėl galimų pereinamųjų

laikotarpių, dėl kurių bus konsultuojamasi.

Valstybės monopoliai,

specialios ir išimtinės teisės

Komercinio

pobūdžio valstybės monopolius reguliuoja EB sutarties 31 straipsnis, valstybės

įmones ir įmones su specialiomis ar išimtinėmis teisėmis – 86 straipsnis.

Lietuvos

Respublikos teisės sistema iš esmės atitinka EB sutarties 31 ir

86 straipsnių nuostatas, išskyrus tai, kad Lietuvos Respublikos

telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56–1548) suteikia

teisę pagrindiniam bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriui iki 2002 m. gruodžio 31 d. būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo

fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisė visiškai atitiks acquis reikalavimus valstybės monopolių, taip

pat specialių ir išimtinių teisių srityje.

III. GEBĖJIMAI

ĮGYVENDINTI ACQUIS

Už Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymo ir konkurencijos politikos įgyvendinimą

Lietuvos Respublikoje atsakinga Konkurencijos taryba – nepriklausoma valstybės

įstaiga, kurios pirmininkas ir nariai skiriami Respublikos Prezidento.

Konkurencijos tarybos funkcijoms vykdyti formuojama Konkurencijos tarybos

administracija.

Konkurencijos

bylas Lietuvoje taip pat nagrinėja

Aukštesnysis

administracinis teismas, kai pastarajam apskundžiami Konkurencijos tarybos

nutarimai;

kiti teismai,

kai pateikiamas ieškinys dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo

pažeidimo.

Konkurencijos taryba taip pat vykdo

valstybės pagalbos monitoringą. Gautų iš valstybės pagalbos teikėjų duomenų

pagrindu sudaryta 1996–1998 metų valstybės pagalbos duomenų bazė, kuri nuolat

atnaujinama. Remdamasi šia duomenų baze, Konkurencijos taryba kasmet rengia

ataskaitas Europos Komisijai apie ataskaitiniais metais Lietuvoje teiktą

valstybės pagalbą, jos bendrą apimtį ir formas.

Lietuvos

Respublikos institucinė sistema bus pasirengusi įgyvendinti šio derybinio

skyriaus acquis reikalavimus.

–––––––––––––––––––––-

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

“MAŽOS IR

VIDUTINĖS ĮMONĖS”

(16 DERYBINIS

SKYRIUS)

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikome

data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės

Europos Sąjungoje įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis

mažų ir vidutinių įmonių srityje.

Lietuvos

Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti mažų ir vidutinių įmonių acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos

Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame

skyriuje.

II. PAGRINDIMAS

Šiuo metu

galiojančios acquis nuostatų

įmonių politikos, distribucinės prekybos, turizmo ir socialinės ekonomikos

srityse neprivalu perkelti į nacionalinę Lietuvos teisę, kadangi šio derybinio

skyriaus acquis daugiausia sudaro rekomendacijos ir

sprendimai, patvirtinantys programas ir nustatantys konsultacijų tvarką. Išimtį

sudaro specifinė Turizmo statistikos direktyva (95/57/EC).

Smulkus ir vidutinis verslas

Pagrindinis

teisės aktas, reglamentuojantis smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, yra

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 109–2993).

Padarius šio įstatymo pakeitimus 2002 metais, smulkios ir vidutinės įmonės

apibrėžimas visiškai atitiks Komisijos rekomendacijos 96/280/EC priede pateiktą

smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimą pagal rekomenduojamus įmonės darbuotojų

skaičiaus, įmonės nepriklausomumo ir įmonės metinės apyvartos kriterijus.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. liepos 1 d. patvirtins Smulkaus ir vidutinio

verslo plėtros strategines kryptis iki 2004 metų, taip pat Smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonių 1998 metų plano

papildymą 2000–2001 metams. Šių dokumentų paskirtis – nustatyti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės veiklos vidutinės trukmės prioritetus, pagrindines

veiksmų kryptis ir jų įgyvendinimo priemones skatinant smulkaus ir vidutinio

verslo plėtrą Lietuvoje.

Lietuvos

Respublika dalyvauja Trečiojoje daugiametėje Europos Sąjungos smulkaus ir

vidutinio verslo rėmimo programoje.

Turizmas

Turizmo

veiklą šalyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 32–852)

ir įstatymo lydimieji teisės aktai, kurių reikia šiam įstatymui įgyvendinti.

Įstatymas nustato turizmo prioritetus, reglamentuoja turizmo paslaugų teikimą,

vartotojų teisių apsaugą turizmo srityje bei šios ūkio šakos strateginį

planavimą. Turizmo statistika renkama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo

(Žin., 1993, Nr. 54–1048;

1999, Nr. 114–3299)

ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII–1284 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos“ (Žin.,

1999, Nr. 63–2061)

patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa atitinka Europos Sąjungos

principines nuostatas turizmo srityje.

Lietuvos

Respublikos įstatymai ir institucinė sistema sudaro sąlygas visiškai

įgyvendinti Tarybos 1986 m. gruodžio 22 d. sprendimo 86/664/EEC, steigiančio

konsultavimo ir bendradarbiavimo procedūrą turizmo srityje, reikalavimus.

Statistikos

rinkimo tvarka turizmo srityje atitinka Tarybos 1995 m. lapkričio 23 d. direktyvos 95/57/EC A ir B dalių reikalavimus. Šios direktyvos C dalies

reikalavimai bus visiškai įgyvendinti iki 2003 m. gruodžio 31 d. atlikus vidaus ir išvykstamojo turizmo tyrimą.

III. GEBĖJIMAI

ĮGYVENDINTI ACQUIS

Lietuvoje yra

valdymo, ekspertinės ir paramos institucijos, atsakingos už valstybės politiką

mažų ir vidutinių įmonių srityje: Ūkio ministerija, Verslo plėtojimo taryba,

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, Tarpžinybinė taryba

smulkaus ir vidutinio verslo problematikai nagrinėti ir interesams derinti prie

Ūkio ministerijos, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, Valstybinis

turizmo departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

ministerijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

––––––––––––––––––––––-

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

"KULTŪRA IR

AUDIOVIZUALINĖ POLITIKA"

(20 DERYBINIS

SKYRIUS)

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d.

laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti

narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis

kultūros ir audiovizualinės politikos srityje.

Lietuvos

Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis kultūros ir audiovizualinės politikos srityje nuo

įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos

Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame

skyriuje.

II.

PAGRINDIMAS

Kultūra

Įgyvendindama

Europos (Asociacijos) sutarties 103 straipsnio nuostatas ir atsižvelgdama į

Europos Bendrijos steigimo sutarties 151 straipsnį (buvusį 128 straipsnį),

Lietuva siekia bendradarbiauti su Europos šalimis kultūros srityje, įsijungdama

į Europos Sąjungos paramos kultūrai programas.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 290 “Dėl Lietuvos

dalyvavimo Europos Sąjungos programose” (Žin., 1997, Nr. 29–695) pritarta

Lietuvos dalyvavimui Europos Sąjungos paramos kultūrai programose. Galimybė

Lietuvai dalyvauti tokiose programose taip pat patvirtinta Europos Sąjungos ir

Lietuvos Respublikos Asociacijos Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu “Dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos kultūros programose”.

Asociacijos

Tarybai patvirtinus Lietuvos dalyvavimą naujai atveriamoje programoje Culture

2000, Lietuva sieks joje dalyvauti laisvos konkurencijos principu ir

akcentuodama Lietuvos kultūros europietiškuosius bruožus bei išlaikydama

nacionalinius jos savitumus prisidės prie bendrojo Europos kultūros paveldo

puoselėjimo.

Audiovizualinė

politika

Europos

Bendrijos audiovizualinė politika susideda iš dviejų neatskiriamų dalių

teisinio pagrindo, kurį sudaro direktyva dėl kai kurių Europos Sąjungos šalių

narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose teisės aktuose išdėstytų

nuostatų, susijusių su televizijos transliacijų veikla, suderinimo (89/552/EEC,

papildyta direktyva 97/36/EC), ir finansinės paramos programos MEDIA.

Lietuvos

audiovizualinį sektorių reguliuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai

Visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71–1706), Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102–2319) ir

Telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56–1548).

Lietuvos

Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, iki 2000 m. liepos 1 d. priėmus jų pakeitimo įstatymus, bus suderinti su Europos Sąjungos direktyvų dėl

televizijos be sienų (89/552/EEC ir 97/36/EC) reikalavimais dėl Europos kūrinių

propagavimo, nepriklausomų kūrėjų darbų, transliuotojų jurisdikcijos, reklamos

ir rėmimo, teisės atsakyti ir nepilnamečių apsaugos. Jų nuostatos bus taikomos

visiems Lietuvos transliuotojams nepriklausomai nuo turimos auditorijos ar

priklausomybės (privati ar visuomeninė).

Lietuvos

Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. ratifikavo Europos konvenciją dėl

televizijos be sienų bei šios konvencijos pataisų protokolą.

Radijo ir

televizijos komisija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus,

nuo 2000 m. sausio 1 d. pagal naujas licencijavimo taisykles pratęsia

licencijas transliuoti radijo ir televizijos programas, išduoda naujas

licencijas su priedais (programų struktūra ir turinys, reklama, transliuotojų

įsipareigojimai).

III.

GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

Kultūros

politikos koordinatorė yra Kultūros ministerija.

Programos

Culture 2000 veiklai koordinuoti numatyta įkurti informacinį padalinį.

Pagrindinės

institucijos, atsakingos už Europos Sąjungos audiovizualinės politikos

įgyvendinimą Lietuvoje, yra Radijo ir televizijos komisija, reguliuojanti

komercinį audiovizualinį sektorių, ir Nacionalinio radijo ir televizijos

taryba, reguliuojanti visuomeninį sektorių.

Radijo ir

televizijos komisija iki 2000 m. liepos 1 d. turi parengti ir pateikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti strategijos ir strateginio plano, kuriame numatytos Lietuvos

audiovizualinės politikos ir audiovizualinės rinkos plėtros kryptys iki 2006

metų, projektus.

Pagal Acquis įgyvendinimo priemonių planą 2000–2002 metais Radijo ir

televizijos komisija numato padidinti administracinius gebėjimus, stiprinti

transliuotojų veiklos kontrolės bei priežiūros mechanizmus, išplėsti

audiovizualinės rinkos analizės, licencijų sąlygų kontrolės, monitoringo ir

programų bei auditorijos tyrimų padalinius. Finansavimas, kurio reikia šiems

tikslams įgyvendinti, numatytas nacionalinėje PHARE 1999 metų

programoje. Parengusi „Dvynių“ projektą “Audiovizualinės politikos

stiprinimas”, Radijo ir televizijos komisija nuo 1999 metų gruodžio mėnesio

bendradarbiauja su Prancūzijos audiovizualinį sektorių reguliuojančiomis

institucijomis – Aukštąja audiovizualinių reikalų taryba ir Informacijos bei

komunikacijos teisine ir technine tarnyba.

PHARE SEIL projekto ekspertai konsultuoja Radijo

ir televizijos komisiją transliuotojų licencijavimo, kontrolės ir Europos

Sąjungos audiovizualinės politikos įgyvendinimo strategijos klausimais, padeda

kelti administracijos specialistų kvalifikaciją.

Radijo dažnių koordinavimo, techninių transliavimo

(licencijų) sąlygų kontrolės bei priežiūros, taip pat nepriklausomos Ryšių

reguliavimo tarnybos klausimai bus aptarti derybinėje pozicijoje

“Telekomunikacijos ir informacijos technologijos”.

––––––––––––––––––––––-

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

“IŠORINIAI

SANTYKIAI”

(26 DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikome

data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės

Europos Sąjungoje įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis išorinių santykių srityje.

Lietuvos

Respublika bus pasirengusi įgyvendinti išorinių santykių acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos Respublika pasirengusi perimti Europos

Sąjungos įsipareigojimus pagal jos tarptautines sutartis su trečiosiomis

šalimis nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Pastraipos

pakeitimai

Nr. 1187, 00.10.05

II. PAGRINDIMAS

Europos

Bendrijos steigimo sutarties VII skyrius, reglamentuojantis bendrąją prekybos

politiką, Lietuvai visiškai priimtinas. Lietuva sutinka, kad įgyvendinant

minėto skyriaus nuostatas užsienio prekybos režimų nustatymas būtų deleguotas

Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Komisijai pagal šios sutarties 133

straipsnį (buvusįjį 113 straipsnį).

Lietuvos įsipareigojimai Pasaulio prekybos

organizacijai (PPO)

Nuo įstojimo į

Pasaulio prekybos organizaciją dienos Lietuvos įsipareigojimus reglamentuos

šios organizacijos susitarimai. Lietuva pasirengusi nuo įstojimo į Europos

Sąjungą dienos įgyvendinti acquis

dėl techninių barjerų prekyboje, sanitarinių ir fitosanitarinių normų taikymo,

intelektinės nuosavybės apsaugos, muitinio įvertinimo, kiekybinių apribojimų,

diskriminacinių mokesčių taikymo panaikinimo, bendrojo susitarimo dėl prekybos

ir tarifų, viešojo pirkimo reglamentavimo, kitų Pasaulio prekybos organizacijos

susitarimų. Derybose dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje Lietuva

siekia žemės ūkio sektoriuje užsitikrinti pakankamą vidaus paramos, muitų

tarifų žemės ūkio prekėms “užšaldymo” lygį ir teisę nuo narystės šioje

organizacijoje datos pereinamuoju laikotarpiu taikyti eksporto subsidijas žemės

ūkio prekėms.

Lietuvos

sutartiniai santykiai su Latvija, Estija bei Ukraina

(Neteko galios)

Pastraipos

pakeitimai

Nr. 1187, 00.10.05

Žvejybiniai susitarimai acquis atžvilgiu

(Neteko galios)

Pastraipos

pakeitimai

Nr. 1187, 00.10.05

Lomé konvencija

Lietuva derėsis

dėl dalyvavimo Europos plėtros fonde sąlygų.

Europos ekonominė erdvė

Derėdamasi dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuva

kartu derėsis ir dėl prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės. Vadovaudamasi

sutarties dėl Europos ekonominės erdvės 128 straipsniu, Lietuva ketina parengti

ir pateikti reikiamus dokumentus Sutarties dėl Europos ekonominės erdvės

tarybai.

Sutartiniai

Europos Sąjungos santykiai su trečiosiomis šalimis (įskaitant prekybos režimus)

Lietuva

pasirengusi perimti Europos Sąjungos įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu

(įskaitant užsienio prekybos režimus) nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos.

III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

Lietuvos Respublikoje už išorinius santykius yra

atsakingi Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Lietuvos

standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

ministerijos, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Valdymo reformų ir

savivaldybių reikalų ministerijos, Valstybinė veterinarijos tarnyba,

Konkurencijos taryba, kitos suinteresuotos institucijos.

–––––––––––––-

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1187, 00.10.05

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. KOVO 31 D. NUTARIMO NR. 373 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL

NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita

Rupšytė (2000.10.17)