DĖL EUROPOS STANDARTO GELEŽINKELIO LIETUVOS IR LENKIJOS VALSTYBĖS SIENA–MARIJAMPOLĖ–KAUNAS TRASOS (0–85,1 KM) TIESIMO SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL EUROPOS STANDARTO GELEŽINKELIO LIETUVOS IR LENKIJOS VALSTYBĖS SIENA–MARIJAMPOLĖ–KAUNAS TRASOS (0–85,1 KM) TIESIMO SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PATVIRTINIMO

1999 m. lapkričio 11 d. Nr. 1273

Vilnius

Siekdama užtikrinti, kad būtų pradėtas projektuoti Europos standarto geležinkelis 1-ajame visos Europos transporto koridoriuje Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva per Lietuvos teritoriją, įgyvendindama Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos (0–85,1 km) tiesimo specialiojo plano sprendinius (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1122 „Dėl europinio standarto geležinkelio Lietuvos–Lenkijos siena–Kaunas tiesimo “(Žin., 1997, Nr. 94-2365) 2 punktą;

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1140 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1122 „Dėl europinio standarto geležinkelio Lietuvos–Lenkijos siena–Kaunas tiesimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2355) 1.1 punktą.

L. e. socialinės apsaugos ir darbo

ministro pareigas,

l. e. Ministro Pirmininko pareigas Irena Degutienė

L. e. susisiekimo ministro pareigas Rimantas Didžiokas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1273

europos standarto geležinkelio lietuvos ir lenkijos valstybės siena–marijampolė–kaunas trasos (0–85,1 KM) tiesimo specialiojo plano sprendiniai

1. Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos (toliau vadinama – geležinkelio trasa, trasa) tiesimo koncepcijos pagrindas – 1996 metais Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos transporto ministrų ir Europos Sąjungos Komisijos vadovaujančiųjų pareigūnų pasirašytas 1-ojo Kretos transporto koridoriaus plėtros supratimo memorandumas, kuriame nustatyta, kad geležinkelio ir kombinuotojo transporto infrastruktūra, krovinių ir keleivių terminalai, sandėliavimo ir eismo valdymo įrenginiai yra sudėtinė multimodalinio transporto koridoriaus Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva dalis.

2. Šie sprendiniai parengti pagal Susisiekimo ministerijos užsakymu Transporto ir kelių tyrimo instituto 1998 metais parengtus privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus

2.1. specialųjį planą (Nr. 98-38), kurį sudaro

2.1.1. darbo santrauka;

2.1.2. geležinkelio trasa;

2.1.3. prieigų prie viadukų, jungiamųjų kelių ir tarnybinių privažiavimų trasos;

2.1.4. geležinkelio trasos variantas šalia Kauno–Marijampolės–Suvalkų kelio (19,8–46,7 km);

2.1.5. poveikio aplinkai pirminis vertinimas;

2.1.6. socialinis vertinimas;

2.1.7. procedūrų dokumentai;

2.1.8. viešo svarstymo ataskaita;

2.2. statinio statybos pagrindimą (Nr. 98-38), kurį sudaro

2.2.1. darbo santrauka;

2.2.2. statinio statybos pagrindimas (strateginis, ekonominis ir techninis aspektai);

2.2.3. poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos parengimas ir suderinimas;

2.2.4. trasos varianto nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos iki įsijungimo į II alternatyvos trasą (29,5 km) rekognoskuotė;

2.2.5. automobilių kelių tinklo trasoje perplanavimo parengimas;

2.2.6. trasos geodeziniai tyrinėjimai;

2.2.7. trasos inžineriniai geologiniai žvalgybiniai tyrinėjimai;

2.2.8. statybinių medžiagų karjerų apžvalga;

2.2.9. statinio statybos pagrindimas, brėžiniai.

3. Numatytos dvi trasos tiesimo pakopos. Pirmojoje pakopoje numatomas traukinių greitis – 160 km/h, antrojoje – 250 km/h.

4. Pirmojoje pakopoje bus atliekami šie darbai

4.1. rengiama žemės sankasa dvikeliui geležinkeliui;

4.2. tiesiamas vienkelis geležinkelis;

4.3. statomi geležinkelio tiltai ir viadukai vienkeliui geležinkeliui;

4.4. statomi automobilių kelių viadukai, gyvulių praginos, vandens pralaidos dvikeliui geležinkeliui;

4.5. rekonstruojamas esamas automobilių kelių tinklas;

4.6. rekonstruojamos elektros tiekimo, ryšių linijos ir kitos komunikacijos dvikeliui geležinkeliui;

4.7. rekonstruojami melioracijos įrenginiai;

4.8. prijungiama veikianti Mockavos krovinių perkrovimo stotis, esanti už 11 km nuo Lenkijos–Lietuvos valstybės sienos;

4.9. įrengiamos palei projektuojamą geležinkelio trasą stotys ir kelskyros, atsižvelgiant į geležinkelio eksploatavimo poreikius.

5. Atliekant pirmosios pakopos darbus, bus atsižvelgiama į antrosios pakopos techninius parametrus

5.1. greitinis geležinkelis;

5.2. dvikelis geležinkelis;

5.3. mišrus (keleivių ir krovinių) eismas;

5.4. minimalus atvykimo bei išvykimo kelių ilgis stotyse – 750 m;

5.5. maksimalus traukinio ilgis – 700 m;

5.6. ašies apkrova – 225 kN;

5.7. maksimalus traukinio svoris – 2000 t;

5.8. viso ruožo elektrifikavimas;

5.9. sanitarinės zonos plotis – 100 m abipus geležinkelio;

5.10. apsaugos zona atvirose vietose – 20 m į abi puses nuo geležinkelio žemės sankasos briaunos, miškuose – 45 m.

Antrojoje pakopoje bus įgyvendinti nurodytieji standartų ir normų reikalavimai.

6. Trasos kryptis atitinka esamą geležinkelio per valstybės sieną kryptį. Projektuojama trasa įgalins prie naujo geležinkelio prijungti esamas Mockavos ir Šeštokų geležinkelio stotis.

7. Prieš Mockavą 6,5 km geležinkelio trasa daro 42 42 posūkį Marijampolės pusėn ir su nedideliais posūkiais, apeidama reljefo ir statybų kliūtis, nedaug nukrypdama nuo teorinės tiesės, ateina į būsimąją Marijampolės stotį šalia Baraginės gyvenvietės. Tarp naujos trasos ir esamo geležinkelio ties Marijampolės stotimi yra 1,3–1,5 km tarpas, leidžiantis lygiagrečiai įrengti skirtingo pločio vėžių geležinkelio kelius sąstatams į perkrovimo aikšteles. Už Marijampolės iki Kauno geležinkelio trasa beveik sutampa su teorine tiese. Trasos pabaiga šiuo projektavimo etapu – 85,1 km, iki sankirtos su rajoninės reikšmės keliu Nr. 1913 Kaunas–Pakuonis. Geležinkelio trasai tiesti prireiks daugiau kaip 513 ha (daugiausia Liudvinavo ir Veiverių seniūnijose) dirbamos žemės.

8. Projektuojamo ruožo pabaigoje (85 km) trasa eis 1 km atstumu nuo esamo geležinkelio ir Rokelių geležinkelio stoties. Šioje vietoje reljefas ir neužstatytas apie 450 ha plotas leidžia įrengti pirmojo etapo galinę stotį su krovinių perkrovimo aikštelėmis bei visa reikiama infrastruktūra. Geležinkelio tąsa ir Kauno logistikos centro vieta bus nustatyta antrojo geležinkelio tiesimo etapo teritorijų planavimo dokumentuose, atsižvelgiant į rengiamos PHARE techninės pagalbos studijos rekomendacijas.

9. Pagrindiniai geležinkelio trasos plano (pagal trasos plano brėžinį, trasos planas ir jo koordinatės M1: 100000, Nr. 1167-9-0-SP) rodikliai yra

9.1. trasos ilgis L=85,1 km;

9.2. trasos pailgėjimas L=5,699 km;

9.3. trasos plėtros koeficientas – 85,100: 79,401=1,07;

9.4. mažiausias gulsčios kreivės spindulys – 4000 m;

9.5. posūkio kampų suma, tenkanti vienam trasos km – 1,6.

10. Numatoma, kad geležinkelio trasa eis per 308 savininkų sklypus (bus patikslinta darant žemėtvarkos projektą). Dirbamoji žemė bus paimta krovinių perkrovimo stotims: Marijampolės seniūnijoje – 21 sklypas, Rokų seniūnijoje – 67 sklypai, tai atitinkamai sudarys – 250 ha ir 450 ha.

11. Geležinkelio trasos žemės sankasai įrengti gyvenamieji namai nekliudys. Į 100 m pločio nuo geležinkelio ašies sanitarinę zoną pateks dalis sklypų ir sodybų (44), iš jų – 22 gyvenamieji namai. Daugiau kaip 142 ūkininkų sklypai bus padalyti į dvi dalis, daugiau kaip per 68 sklypus ar palei juos eis jungiamieji automobilių keliai.

12. Socialinio trasos poveikio vertinimo duomenimis, nutiesus trasą

12.1. pagyvės vietos ekonomika, atsiras naujų darbo vietų, kai ji bus tiesiama ir eksploatuojama;

12.2. suaktyvės verslas;

12.3. daugiau krovinių vežėjų ir keleivių galės naudotis geležinkeliu;

12.4. nepasikeis

12.4.1. viešųjų paslaugų teikimo mastas;

12.4.2. švietimo įstaigų, administracinių centrų, darboviečių, prekybos įstaigų, kultūros objektų, visuomenės susibūrimo vietų, istorijos ir kultūros paminklų, muziejų, bažnyčių, kapinių, viešųjų rekreacinių vietų, kolektyvinių sodų, sveikatos apsaugos įstaigų pasiekiamumas;

12.4.3. skubios pagalbos tarnybų veikla (trasa netrukdys greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės apsaugos automobilių judėjimui);

12.4.4. viešojo autotransporto maršrutai;

12.4.5. krovininio autotransporto privažiavimas prie įvairių objektų;

12.4.6. kraštovaizdis (nepablogės estetinė jo kokybė);

12.4.7. verslo ir žemės ūkio objektų vieta (jie nebus perkelti);

12.4.8. viešųjų įstaigų ar bendruomenės centrų administracinių pastatų vieta (jie nebus perkelti).

13. Marijampolės įmonių plėtros analizės duomenimis, trasa padės plėtoti miesto ekonomiką

13.1. pramonės rajonas nebus plečiamas į rytus, nes įmonės nenumato didinti teritorijų;

13.2. nebus pažeisti įprastiniai krovinių ir darbuotojų maršrutai;

13.3. didės gamybos mastas daugumoje stambių Marijampolės įmonių;

13.4. padaugės darbo vietų (manoma, vidutiniškai 6 procentais).

14. Atliktas ekonominis trasos vertinimas, kurį sudaro

14.1. esamos geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos techninės būklės analizė;

14.2. keleivių vežimo ir krovinių gabenimo geležinkelių ir automobilių transportu esamu transporto koridoriumi analizė;

14.3. avaringumo geležinkelio trasoje analizė;

14.4. projektuojamos geležinkelio trasos techninių galimybių analizė;

14.5. geležinkelio trasos tiesimo kainos nustatymas bei lėšų naudojimo grafiko sudarymas;

14.6. krovinių ir keleivių vežimo prognozės;

14.7. projektuojamos trasos ekonominių parametrų nustatymas, jautrumo analizė.

15. Trasos Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas skaičiuojamoji kaina – 783,06 mln. lito, o ruožo Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė skaičiuojamoji kaina – 333,21 mln. lito 1998 metų kainomis. Skaičiuojamąją kainą sudaro

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Matavimo vnt.

Valstybės siena-Marijampolė, 0-40 km

Valstybės siena-Kaunas (Rokeliai), 0-85,1 km

kiekis

kaina

kiekis

kaina

Geležinkelio tiesimas

km

40

85,1

žemės darbai

m3

2372500

71,18

4937000

148,11

vandens pralaidos

vnt./m

30/928

2,68

69/1930

5,57

šachtinis vandens nupiltuvas

vnt./m

–

–

1/117,5

4,77

geležinkelio viadukai

vnt./m

6/266,6

9,72

7/307,8

11,22

geležinkelio tiltai

vnt./m

4/320,1

11,2

5/354,1

12,5

gyvulių praginos

vnt./m

4/104

1,02

8/204

2,02

geležinkelio viršaus statinys

km

40

66,8

85,1

144,46

energetikos ūkio elektrifikavimas

km

40

6,45

85,1

13,95

saugos technika

km

40

2

85,1

4,33

pralankų stočių įrengimas

vnt.

1

9,6

4

38,4

ryšių ir elektros tiekimo linijų rekonstravimas

–

–

3,26

–

7,04

melioruotų plotų rekonstravimas

km

24,7

2,79

53,5

6,03

inžinerinių tinklų rekonstravimas

–

–

0,55

–

0,8

kompensacija už užimamą žemę: ariamoji žemė miškas

ha ha

226,88 8,33

7,96 0,19

391,64 47,64

13,75 1,1

kompensacija už iškeliamas sodybas

vnt.

12

1,11

27

2,49

nuovažos į Kauno geležinkelio stotį

km

–

–

9,26

70,42

technologinio kelio įrengimas

km

40

19,2

85,1

41,52

Iš viso

215,71

528,48

Privažiavimai prie viadukų ir jungiamieji keliai: kelių tiesimas: II kategorijos III kategorijos IV kategorijos V kategorijos

km

2,4 2,85 3,1 5,7

3,6 3,42 2,32 3,42

2,8 2,85 8,7 12,4

4,2 3,42 6,26 7,44

laikinųjų aplinkkelių tiesimas

km

12,9

6,19

26,75

12,84

jungiamųjų kelių tiesimas: II kategorijos III kategorijos IV kategorijos lauko keliai

km

1,6 1,73 3,05 6,88

1,92 1,25 1,51 2,41

1,6 2,83 5,4 11,73

1,92 2,04 2,76 4,11

automobilių kelių viadukų statyba

vnt./m2

12/7290

29,13

26/15683

62,9

Iš viso

55,08

107,89

Iš viso geležinkeliui ir automobilių keliams tiesti

270,79

636,37

Nenumatytiems darbams (15 procentų)

40,62

95,46

Iš viso

311,41

731,83

Projektavimo darbams (7 procentai)

21,80

51,23

Iš viso

km

40

333,21

85,1

783,06

16. Atliktos šios prognozės

16.1. krovinių, gabenamų geležinkeliu, didėjimo;

16.2. krovinių, gabenamų automobilių keliais, didėjimo;

16.3. stambiausių Lietuvos įmonių numatomų gabenti geležinkeliu krovinių apimties;

16.4. Kauno laisvosios ekonominės zonos krovinių gabenimo geležinkeliu;

16.5. keleivių didėjimo per metus;

16.6. avaringumo mažėjimo.

17. Ekonominiai trasos rezultatai priklausys nuo ja gabenamų krovinių kiekio. Numatomi trys atvejai. Pesimistinis – 3,4 procento automobilių transporto gabenamų krovinių perima geležinkelių transportas (trasos valstybės siena–Marijampolė tiesimo atveju), o 6,8 procento – trasos valstybės siena–Kaunas tiesimo atveju; vidutinis – 15 procentų automobilių transporto gabenamų krovinių perima geležinkelių transportas; optimistinis – 30 procentų. Ekonominiai rezultatai priklausys ir nuo to, kiek krovinių geležinkeliu gabens stambiausios Lietuvos įmonės, Kauno laisvoji ekonominė zona.

18. Atsižvelgiant į 17 punkte pateiktas prognozes, manoma, kad per 20 metų krovinių bus gabenama tiek

Trasos statybos variantas

Krovinių kiekis, tūkst. t

pesimistiniu atveju

vidutiniu atveju

optimistiniu atveju

Valstybės siena–Marijampolė

76387

133913

242912

Valstybės siena–Marijampolė–Kaunas

99495

154331

278271

19. Atsižvelgiant į esamą būklę, labiausiai tikėtini pesimistinis ar vidutinis atvejai.

20. Ekonominiai rezultatai, apskaičiuoti, esant 5 procentų diskonto normai, yra šie

Ekonominiai rodikliai

I variantas (valstybės siena – Marijampolė)

II variantas (valstybės siena – Kaunas)

Pesimistinis atvejis

Vidinė grąžos norma (procentais)

5,49

-5,85

Grynoji esamoji vertė (mln. litų)

4,95

-375

Esamųjų įplaukų ir esamųjų išlaidų santykis

1,01

0,52

Vidutinis atvejis

Vidinė grąžos norma (procentais)

7,43

-4,02

Grynoji esamoji vertė (mln. litų)

27,7

-340,4

Esamųjų įplaukų ir esamųjų išlaidų santykis

1,08

0,56

Optimistinis atvejis

Vidinė grąžos norma (procentais)

10,21

-1,01

Grynoji esamoji vertė (mln. litų)

69,8

-263,1

Esamųjų įplaukų ir esamųjų išlaidų santykis

1,2

0,66

21. Ekonominio vertinimo išvados yra šios

21.1. jeigu krovinių ir keleivių didės pagal numatomas prognozes, trasos ruožą Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė būtų tikslinga tiesti ekonominiu požiūriu (jeigu esamas ruožas Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena nebūtų eksploatuojamas);

21.2. net ir labiausiai optimistinėmis prognozėmis, geležinkelio ruožas Marijampolė–Kaunas ekonomiškai bus nuostolingas;

21.3. toliau eksploatuojant esamą geležinkelio ruožą, projektuojamos trasos ruožo Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė vidinė grąžos norma išlieka teigiama, tačiau mažesnė už visuotinai priimtus transporto projektų ekonominio naudingumo kriterijus.

______________