TAR.044BC3FD5627

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2015-09-01

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2015-09-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 85-3100, i. k. 1042070ISAKISAK-751

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ

2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu

1. Tvirtinu pridedamas*

1.1. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.2. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.3. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.4. Neteko galios nuo 2015-09-01

Papunkčio naikinimas

Nr. V-393, 2014-05-07, paskelbta TAR 2014-05-08, i. k. 2014-05227

1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų mokykloms;

1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų mokykloms;

1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms.

2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.

3. Pripažįstu netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus.

4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu

Nr. ISAK-751

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. rugsėjo 3d. įsakymo

Nr. ISAK-1798 redakcija)

ISTORIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

_________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751

DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

Priedo pakeitimai

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

Priedo pakeitimai

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2015-09-01

Priedo pakeitimai

Nr. V-393, 2014-05-07, paskelbta TAR 2014-05-08, i. k. 2014-05227

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos kaip dalyko mokymo neprigirdinčiųjų mokykloje tikslai – mokyti neprigirdintįjį bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, ugdyti gebėjimą suvokti sakytinę ir rašytinę kalbą, palengvinti vaiko su klausos negale socialinę adaptaciją, rengti jį integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų pedagogai, įgyvendindami šiuos tikslus, dirba vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais, tačiau dėl mokinių negalės specifikos negali įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos kelia šie dokumentai (šiuo metu Lietuvoje nėra specialių neprigirdintiesiems pritaikytų Lietuvių kalbos programų V–XIII klasei).

2. Tarp girdinčiojo ir neprigirdinčiojo vaiko kalbos mokymo yra esminis skirtumas: girdintysis nuo ankstyvos vaikystės mėgdžiojimo būdu išmoksta kalbėti pats ir, atėjęs į mokyklą, pradeda mokytis kalbos sistemos, o neprigirdintysis ateina į mokyklą dažnai net nesugebėdamas pasakyti savo vardo, neturėdamas elementaraus žodyno ir stokodamas su kalba susijusios pažintinės veiklos. „Sutrikusios klausos vaikui mokantis lietuvių kalbos tenka trigubas krūvis: tuo pačiu metu jis mokosi suprasti kalbą, kalbėti ir turi įgyti kalbos sistemos pagrindus“[1].

3. Mokslininkai surdopedagogai ir psichologai atskleidė nemažai dėsningumų, kurie lemia vaiko su klausos negale raidą

3.1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, išsaugoti ir panaudoti informaciją. Priimama informacija ne visai tiksli, iškreipta, siaura.

3.2. Dėl nepakankamai išlavėjusios kalbos sunkiai apibendrinamos ir žodžiu įprasminamos gautos žinios.

3.3. Atmintis ir vaizduotė nepakankamai išlavintos. Būdingas konkretus, o ne abstraktus, mąstymas ir vaizdinė atmintis.

4. Taigi šie neprigirdinčiojo psichinės raidos ir kalbos ypatumai bei kalbos mokymosi tikslai lemia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą ir užduočių pobūdį.

II. PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS

5. Patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių, baigiančių neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, gebėjimą bendrauti žodine kalba įvairiomis temomis, patikrinti skaitomo teksto supratimą, kalbos gramatinės sandaros, rašybos įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai reikšti mintis raštu.

6. Patikrinimą laiko visų Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų ir neprigirdinčiųjų klasių mokiniai.

A. III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

7. Neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro 3 dalys

I dalis – rašinys;

II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas;

III dalis – kalbėjimas.

8. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 30% bendrojo vertinimo. Jo trukmė – 3 val. (180 min.).

9. II dalyje tikrinama ir vertinama

9.1. gebėjimas suvokti skaitomą tekstą;

9.2. kalbos gramatinės sandaros suvokimas ir praktinis vartojimas;

9.3. rašybos įgūdžiai.

10. III dalyje tikrinama ir vertinama

10.1. gebėjimas suprantamai reikšti mintis žodžiu stilistiškai neutralia kalba;

10.2. gebėjimas suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti.

B. IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

11. I dalis – rašinys. Pateikiama siužetinio pobūdžio iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir kelios bendros temos. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir parašo rašinį. Darbo apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 1 puslapis (formatas A4).

12. Jei mokinys negali įvardyti paveiksle atvaizduotų objektų arba veiksmų, mokytojas padeda mokiniui individualiai.

13. II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas. Teksto supratimo testui pateikiamas apie 230–250 žodžių apimties informacinis, publicistinis arba grožinis tekstas. Mokiniai turi atlikti vieną užduotį: vietoj praleistų žodžių įrašyti tinkamus, kuriuos pasirenka iš žodžių sąrašo, pateikto po tekstu.

14. Gramatikos ir rašybos testui pateikiamos 5 užduotys. Tikrinami šie mokėjimai

14.1. Ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvigarsių, priebalsių rašyba.

14.2. Vardažodžių linksnių vartosena.

14.3. Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartosena.

14.4. Prielinksnių vartosena.

14.5. Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena.

15. Tikrinant rašybos ir skyrybos įgūdžius, duodama praktinė užduotis be reikalavimo pagrįsti taisyklėmis.

16. II dalies testo trukmė – 1,5 val. (90 min.).

17. Mokinys atsakymus testuose žymi tušinuku arba parkeriu. Per patikrinimą galima naudotis pieštuku, tačiau palikti pieštuku parašyti atsakymai nevertinami.

18. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

19. III dalis – kalbėjimas. Patikrinimui pateikiamos 6 temos

19.1. Pareiga.

19.2. Lietuva.

19.3. Meilė.

19.4. Žmogus ir gamta.

19.5. Šventės.

19.6. Būkime sveiki.

20. Kiekviena iš jų turi 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną temą ir kaupia šia tema medžiagą. Atėjęs į patikrinimą, pasako savo temą. Patikrinimo vykdytojas pateikia šia tema 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir rengiasi atsakinėti. Rengimosi trukmė – 20 min., kalbėjimo trukmė – 5 min.

21. Mokinio kalbėjimas – monologas. Po monologo egzaminuotojas, norėdamas patikrinti mokinio sugebėjimą samprotauti, gali įvesti dialogą (paprašyti argumentuoti, teigti arba paneigti).

C. V. PATIKRINIMO TURINYS

22. Pasiekimų patikrinimo turinys yra apibrėžtas neprigirdinčiojo vaiko psichikos raidą atitinkančiais reikalavimais, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiomis programomis, Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

D. VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

23. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais, vadovaujantis centralizuotai parengtomis instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos pateikiamos vertintojams patikrinimo dieną kartu su pasiekimų patikrinimo medžiaga.

24. Rašinio užduotis neprigirdintiesiems yra sunki dėl šių priežasčių

24.1. mokiniai remiasi vaizdiniu mąstymu, vaizdine atmintimi. Ne visada turimus vaizdinius gali įžodinti dėl žodyno skurdumo;

24.2. rašydami nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, matytais filmais ir spektakliais, nes dėl klausos sutrikimo gauna nepakankamą, o kartais net iškreiptą informaciją;

24.3. dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, pateikti prasminių akcentų, aiškiai išreikšti pagrindinės minties, jiems sunku rašyti samprotaujamo tipo rašinius;

24.4. mokiniai negali pasirinkti nei stiliaus, nei žanro, nes mokomi kalbėti jiems suvokiama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Sunkiai suvokia žodžio reikšmių stilistinius atspalvius;

24.5. nepakankamai girdėdami kalbą, neprigirdintieji daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų, kurios nebūdingos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams. Todėl, vertindami rašinį, turėtume atsižvelgti į mokinio su klausos negale klaidų specifinį pobūdį ir taikyti tam tikras nuolaidas, t. y. už didesnį trūkumų skaičių (negu jų daro bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai) rašyti teigiamą pažymį.

25. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos, raštingumo.

26. Turinio vertinimo kriterijai

26.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė; pagrindinė mintis;

26.2. teiginių argumentavimas;

26.3. mokinio požiūris, vertinimas.

27. Raiškos vertinimo kriterijai

27.1. teksto sandara;

27.2. teksto dalių nuoseklumas;

27.3. pastraipų struktūros darna;

27.4. žodyno turtingumas;

27.5. sakinių siejimas.

28. Raštingumo vertinimo kriterijai

28.1. kalbos gramatinė sandara;

28.2. rašyba;

28.3. skyryba.

29. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą tekstą, kalbos vartoseną bei rašybos ir skyrybos įgūdžius.

30. Užduočių vertė taškais pateikiama teste.

31. Trečiosios pasiekimų patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba suprantamai reikšti mintis žodžiu.

32. Vertinimo kriterijai

32.1. iš anksto pasirengto kalbėjimo taisyklingumas, suprantamumas (gramatika, žodynas);

32.2. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas.

33. Papildomi 1– 2 taškai skiriami mokiniui už aiškų kalbos garsų tarimą.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI

TURINIO sritys

PATIKRINIMO reikalavimai

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

· Suprasti žodinės kalbos socialinę reikšmę (bendravimui su girdinčiaisiais, ryšiui su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, informacijai kaupti, jausmams reikšti).

· Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.

Kalbos pradmenys

· Sugebėti pavartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus, frazeologizmus.

· Žinoti dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių reikšmę.

· Skirti šiuos tekstų tipus: grožinį ir mokslinį.

Komunikacinė veikla

· Žinoti pasakojimo ir aprašymo struktūrą. Mokėti sieti sakinius ir teksto dalis.

· Naudotis lietuvių kalbos žodynais.

· sakytinė komunikacija

· Suprantamai reikšti mintis, pagal individualias galimybes kuo taisyklingiau tarti žodžius.

· Iškilus sunkumams kalbant, tikslingai naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.

· Perduoti informaciją (neiškraipyti faktų, duomenų ir kt.).

· Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą.

· rašytinė komunikacija

· Suprantamai reikšti mintis raštu.

· Parašyti tekstą nurodyta ir pasirinkta tema.

· Mokėti rašyti tekstą gramatiškai taisyklinga kalba.

· Mokėti tinkamai vartoti vardažodžių linksnius.

· Mokėti vartoti veiksmažodžių nuosakas ir laikus.

· Mokėti vartoti prielinksnius, jungtukus ir jungiamuosius žodžius.

Lietuvių tautosakos ir

· Atpažinti tautosakos elementus lietuvių literatūros kūriniuose.

literatūros paveldas

· Žinoti lietuvių literatūros klasikus ir svarbiausius jų parašytus kūrinius.

· Nusakyti literatūrinio kūrinio poveikį žmogui.

· Mokėti reikšti savo nuomonę apie perskaitytą literatūrinį kūrinį.

· Žinoti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius.

Kitos kultūrinio gyvenimo formos

· Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.

· Reikšti ir motyvuoti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

· Suprasti ir paaiškinti naujų technologijų reikšmę.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio ir raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos sandaros ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraščių apačioje parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina du vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Mokinio su klausos negale žodyno klaida laikoma

1. vizualiai ar akustiškai panašių žodžių painiojimas (pvz.: pasveiko – pasveikino; vanagas – vagonas; rūmai – krūmai ir t. t.);

2. nepakankamas reikšminių žodžio dalių suvokimas ir vartojimas (pvz.: prasidėjo ruduo – pradėjo ruduo; aprišo kojelę – atrišo kojelę; kuprotas – turi protą; grįžo užšalusi – grįžo sušalusi).

Prie raiškos klaidų priskirtini

1. netaisyklingos sintaksinės konstrukcijos sakiniai (pvz.: Berniukas išgąsdino vanagą ir nuskrido; Susiradome slėnį, kur mėgo A.Mickevičius sėdėti poetas);

2. nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas tame pačiame sakinyje, keliuose sakiniuose arba visame tekste;

3. veiksmažodžio laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas (pvz.: buvo ėjo, buvo žaibavo).

Pastabos

1. Gramatinės sandaros klaida laikoma

1.1. žodžių valdymo klaidos (pvz.: numezgė pirštinė; išėjo su šuniukas);

1.2. žodžių derinimo klaidos (pvz.: nuėjo į žalias miškas).

2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Vertinti neprigirdinčiųjų rašinio klaidas gana sudėtinga. Kad būtų išvengta painiavos, siūlome laikytis tokio klasifikavimo.

Turinio vertinimas

1. Klaidos, priskirtinos turinio trūkumams, žymimos paraštėje trumpomis pastabomis (pvz., nukrypta nuo temos, neaiški pagrindinė mintis ir t. t.).

2. Logikos klaidos (priežastis sukeista vietomis su pasekme, vieno veikėjo savybės priskirtos kitam ir pan.) žymimos lg.

Raiškos vertinimas

1. Naujos eilutės riba žymima Z.

2. Stiliaus trūkumai (netaisyklingai sudaryti sakiniai, nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas, laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas ir pan.) žymimi st.

3. Esant minčių šuoliui tekste arba trūkstant sakinyje žodžio žymima .

4. Žodyno klaida žymima ž.

Raštingumo vertinimas

1. Gramatinės sandaros klaida – gr.s.

2. Rašybos klaida – /

3. Skyrybos klaida – Ú.

Turinio vertinimas (13 taškų)

Aspektai

Vertinimo normos

Taškai

Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė

Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas

Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys

Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu

Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu

Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai

Pagrindinė mintis aiški, yra prasminių akcentų

Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų

Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų

Neįmanoma suvokti pagrindinės minties

Teiginių argumentavimas

Teiginiai argumentuoti

Ne visi teiginiai argumentuoti

Teiginiai nepakankamai argumentuoti, kartais argumentuoti neteisingai. Galima 1 logikos klaida

Teiginiai neargumentuoti arba visi argumentai neteisingi. Yra logikos klaidų

Mokinio požiūris, vertinimas

Aiški pozicija aptariamų dalykų atžvilgiu

Vertinimai ne visai aiškūs arba nenuoseklūs

Nevertina, neišsako savo nuostatų

Pastaba. Papildomi 2 taškai mokiniui su klausos negale skiriami, jei jis parodo kultūrinį išprusimą (pvz., sugebėjimą remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais).

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai

Taškai

Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga)

Ne daugiau kaip 1 trūkumas

Ne daugiau kaip 2 trūkumai

5–6 trūkumai

Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pa-straipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita). Sakiniai siejami vienas su kitu

Ne daugiau kaip 1 trūkumas

Ne daugiau kaip 3 trūkumai

5–6 trūkumai

Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada). Mintys nešokinėja ir nesikartoja

Ne daugiau kaip 1 trūkumas

Ne daugiau kaip 3 trūkumai

5–7 trūkumai

Mintis gebama reikšti stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba. Sakiniai logiški, aiškūs, sklandūs. Derinamos veiksmažodžio morfologinės formos

Ne daugiau kaip 3 trūkumai

4–5 trūkumai

Ne daugiau kaip 8 trūkumai

9–11 trūkumų*

Suvokiamos žodžių reikšmės ir atspalviai. Kalba pakankamai žodinga

Ne daugiau kaip 3 trūkumai

4–5 trūkumai

Ne daugiau kaip 8 trūkumai

* Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raiškos vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

Pastaba. Už vaizdingą kalbą, žodyno turtingumą galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros, žodyno klaidos

Rašybos klaidos

Skyrybos klaidos

Taškai

1–2

3–4

2–3

5–6

4–5

7–8

6–7

9–10

5–6

8–9

11–12

7–8

10–12

13–14

9–12

13–15

Pastaba. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raštingumo vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

SKAITOMO TEKSTO SUPRATIMO IR GRAMATIKOS BEI RAŠYBOS TESTO VERTINIMAS

Skaitomo teksto supratimo testo vertinimas

Skaitomo teksto supratimo testas sudarytas iš 20 užduočių. Už kiekvieną teisingą atsakymą – 1 taškas (iš viso 20 taškų).

Gramatikos ir rašybos testo vertinimas

Gramatikos ir rašybos tikrinimo testas sudarytas iš 5 užduočių, už kurias iš viso galima surinkti 80 taškų. Vertinant reikia atsižvelgti į rašybos klaidas: jeigu parinkta teisinga žodžio forma, bet žodyje yra rašybos klaida, atsakymas vertinamas 0 taškų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Klausimo suvokimas, esminių teiginių perteikimas. Pasakojimo išsamumas

Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma. Kalbama nuosekliai. Nedaroma faktinių klaidų

Klausimo esmė suvokta, tačiau vienas kitas teiginys nesusijęs su klausimu. Kalbama nuosekliai. Galimos 2–3 faktinės klaidos

Pakankamai suvokiama klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos

Beveik nesuprasta klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos

Visiškai nesuprastas klausimas, visiškai nesugebama atrinkti teiginių. Yra 6 ir daugiau faktinių klaidų

Kalbėjimo stilius

Kalbama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba

Kalbama stilistiškai neutralia kalba, bet pasitaiko vienas kitas sakinių formuluotės, siejimo trūkumas

Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko 3–4 sakinių siejimo, formulavimo trūkumai

Kalbėjimas nesklandus, beveik nesugebama susieti sakinių, bet minčių turinys adresatui suprantamas

Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti sakinių, minčių turinys adresatui nesuprantamas

Gramatika, žodynas

Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 1–3 gramatikos ir leksikos klaidos

Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 4–5 gramatikos ir leksikos klaidos

Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 6–7 gramatikos ir leksikos klaidos

Žodynas skurdokas. Galimos 8–10 gramatikos ir leksikos klaidų

Žodynas skurdus. Daroma daug gramatikos ir leksikos klaidų

Papildomi taškai

Kalboje pasitaiko vaizdingų pasakymų, vartojami sinonimai, aiškiai taria kalbos garsus

Aiškiai taria kalbos garsus

Iš viso taškų

Pastabos

1. Mokinio su klausos negale tartis priklauso nuo klausos sutrikimo lygio, nuo individualių psichofizinių savybių ir nuo amžiaus, kuriame vaikas buvo pradėtas mokyti kalbos ir tarties. Todėl, vertinant kalbėjimą, atsisakoma tokių kriterijų kaip tartis, kirčiavimas, intonacija.

2. Papildomi taškai už aiškų garsų tarimą skiriami tik turintiems žymų, labai žymų neprigirdėjimą arba kurtumą.

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Taškai, gauti už rašinį, gramatikos ir rašybos tikrinimo testą bei kalbėjimą, sumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę

Taškų suma

Pažymys

159–148

147–135

134–121

120–107

106–88

87–69

68–50

49–35

32–15

14–0

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą, padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei brandai. Lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko paskirtį išsamiai ir tiksliai nusako Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.

2. Sutrikusios klausos vaikai lietuvių kalbos mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus. Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir nepakankamą kalbos formavimosi ir kalbinio mąstymo lygį, ugdymo planas, privalomosios dalies ugdymo turinys, išlaikant standartus, lanksčiau pritaikomas vaikui.

3. Sutrikusios klausos vaikų brendimas skiriasi nuo girdinčiųjų bendraamžių, nes net elementariausių pažintinių procesų (jutimų suvokimų) raidoje kalba yra labai svarbi. Sudėtingesnių pažintinių procesų (atminties, mąstymo) normali raida įmanoma tik esant visavertei kalbai. Sutrikusios klausos žmonės visą gyvenimą turi kalbos problemų, nes jie mąsto vaizdiniais.

4. Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba ir pirmutinis žinių šaltinis, suteikiantis galimybę dalyvauti savo bendruomenės kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kad kurtieji aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, yra svarbu greta gestų kalbos naudotis lietuvių kalba.

5. Svarbiausia mokyklos užduotis yra sudaryti sąlygas išmokti šias abi kalbas. Mokykla turėtų padėti kurtiesiems žmonėms lavintis kaip dvikalbiams individams, kurių pirmoji kalba yra gestų, o antroji – rašytinė ir žodinė lietuvių kalba.

6. Lietuvių kalbos dėstymo tikslai ir siekiai yra tokie, kad mokiniai

6.1. išmoktų rašomosios ir žodinės kalbos tiek, kad norėtų ir išdrįstų reikšti savo mintis raštu ir pagal galimybes žodžiu;

6.2. galėtų skaityti įvairių rūšių tekstus, tokius kaip grožinė literatūra, faktiniai tekstai, dienraščių straipsniai bendromis temomis, ir suprastų jų esmę;

6.3. suprastų gramatikos sandarą ir galėtų ja pasinaudoti rašydami ir kalbėdami;

6.4. priprastų naudotis žodynais, pažintų įvairių laikotarpių ir žanrų grožinę lietuvių literatūrą, gautų žinių apie žymiausius autorius.

7. Baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turėtų

7.1. pagal savo individualias galimybes vartoti jiems prieinamas kalbinės veiklos rūšis, pajėgti skaityti jų amžių ir gebėjimus atitinkančią grožinę literatūrą, suprasti svarbiausius turinio dalykus;

7.2. mokėti glaustai rašyti pasakojimus, laiškus, daiktų ir įvykių aprašymus.

8. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa ir turinys rengiamas pagal kurčiojo gebėjimus ir veiklos sritis. Kiekvienas mokytojas, turėdamas pasiekimų patikrinimo programą, gali individualizuoti ugdymą atsižvelgdamas į savo ugdytinių pasirengimo lygį, socialinę, literatūrinę bei kalbinę situaciją, mokyklos pakraipą, tradicijas ir kitus aspektus.

9. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa nusako lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, uždavinius, formą, turinį, paaiškina vertinimą. Joje nurodyta būtina informacija apie patikrinimą.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama

10.1. Įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus, lyginant su pritaikytu kurtiesiems ugdymo turiniu.

10.2. Sudaryti sąlygas kiekvienai kurčiųjų mokyklai analizuoti lietuvių kalbos dėstymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį.

10.3. Sudaryti palankias sąlygas kurtiems mokiniams parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, atskleisti savo patirtį.

10.4. Patikrinti ir įvertinti kurčių mokinių gebėjimą bendrauti, patikrinti skaitomo teksto supratimą, gramatinės sandaros įgūdžius.

III. PATIKRINIMO FORMA IR TVARKA

11. Pagrindinės mokyklos baigimo lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys: I dalis – rašinys, II dalis – testas, III dalis – kalbėjimas.

12. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 40% bendro įvertinimo ir trunka 4 val. (240 min.).

13. II dalyje tikrinama ir vertinama

13.1. gebėjimas skaityti ir suvokti grožinį tekstą, tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus;

13.2. kalbos sandaros suvokimas, gebėjimas kalbos žinias taikyti praktiškai.

14. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

15. III dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas reikšti mintis stilistiškai neutralia kalba, suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 20% bendro įvertinimo.

IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

16. I dalis – rašinys. Pateikiama iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir paaiškinama užduotis. Mokiniai sugalvoja pavadinimą ir parašo rašinį. Jeigu mokinys negali įvardyti paveiksle esančių objektų ar veiksmų, mokytojas individualiai padeda mokiniui. Rašydamas mokinys pagal galimybes gali remtis gyvenimo ir kultūros (skaitytomis knygomis, matytais filmais) patirtimi. Tikimasi, kad darbo apimtis turėtų būti apie 1 (A4 formato) puslapis.

17. II dalis – testas. Testui pateikiamas grožinis apie 90‑250 žodžių tekstas ir su tekstu susijusios užduotys: skaitymo ir suvokimo, literatūros teorijos; kalbos sistemos suvokimo (pvz., leksikos, morfologijos, sintaksės ir kt.). Mokiniams paaiškinami nesuprantami žodžiai ir nesuprantami klausimai.

18. III dalis – kalbėjimas. Pasiekimams patikrinti kalbėjimo daliai pateikiamos 6 temos

18.1. Šeima.

18.2. Mokykla.

18.3. Lietuva.

18.4. Šventės.

18.5. Metų laikai.

18.6. Laisvalaikis.

19. Mokinys kaupia medžiagą šioms 6 temoms. Patikrinimo metu jam pateikiami 3 pasirinktos temos klausimai, iš kurių vieną išsirenka atsakinėti. Mokinys rengiasi atsakinėti 20 min., kalba 5 min.

20. Prireikus per pasiekimų patikrinimą, mokinys gali mintis reikšti gestų kalba.

V. PATIKRINIMO TURINYS

21. Pasiekimų patikrinimo turinys ir reikalavimai apibrėžti remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kurtiesiems pritaikytomis programomis ir Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Šie reikalavimai nusako, kiek ir kokių reikia žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad kurčias mokinys sėkmingai atliktų lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

21. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (2 priedas).

22. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos ir raštingumo.

23. Turinio vertinimo kriterijai

23.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė;

23.2. pagrindinė mintis, prasminiai akcentai;

23.3. teiginių argumentavimas;

23.4. mokinio požiūris, vertinimas.

24. Raiškos vertinimo kriterijai

24.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga);

24.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;

24.3. pastraipų struktūros darna.

25. Raštingumo vertinimo kriterijai

25.1. gramatika, žodynas;

25.2. rašyba;

25.3. skyryba.

26. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą grožinį tekstą ir pateiktus klausimus, tiksliai ir argumentuotai atsakyti į klausimus, remtis literatūros teorijos žiniomis; gebėjimą suvokti kalbos sistemą, kalbos žinias taikyti praktiškai. Užduočių vertė taškais pateikiama teste. Vertinant testą gali būti skiriama papildomų taškų už raštingumą.

27. Trečiosios patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokiniai geba taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu. Vertinamas ne tik mokinio pasirengtas kalbėjimas, bet ir gebėjimas suvokti ir atsakyti į egzaminuotojo klausimus, susijusius su pasirinkta tema.

28. Kalbėjimo vertinimo kriterijai

28.1. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;

28.2. kalbėjimo tikslas, kontaktas su adresatu;

28.3. kalbėjimo taisyklingumas (tartis, intonacija, kirčiavimas, gramatika, žodynas).

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI

TURINIO SRITYS

PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

· Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.). · Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.

Kalbotyros pradmenys

· Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją. · Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę, skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius. Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje. · Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis žodžių dalimis. · Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus. · Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką. · Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą. · Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.

Komunikacinė veikla

· Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis. · Naudotis žodynais.

· sakytinė komunikacija · rašytinė komunikacija Tautosaka ir literatūra kaip meninė kūryba Kitos kultūrinio gyvenimo formos

· Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis gestų kalba. · Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais. · Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų. · Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą. · Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus. · Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu. · Parašyti tekstą nurodyta tema. · Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus. · Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus. · Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus. · Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją, apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį. · Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką. · Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus. · Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą. · Suvokti literatūros istoriškumą. · Suvokti tautosakos ryšį su literatūra. · Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis. · Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius. · Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio bei raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraštėse parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina 2 vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Pastaba. Rašinys kurčiajam mokiniui yra labai sunki užduotis, nes dėl mąstymo vaizdiniais jų kalba ir žodynas yra skurdus.

Kurti mokiniai dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, sunkiai suvokia vaizdingus pasakymus, jie kalba ir rašo stilistiškai neutralia kalba, nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, filmais. Jie daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų. Vertinant rašinį reikėtų atsižvelgti į kurčių mokinių daromų klaidų specifinį pobūdį ir už didesnį klaidų skaičių rašyti teigiamą pažymį.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Logikos klaidos – lg.

Nauja eilutė – Z

Stiliaus trūkumai – st.

Žodyno klaidos – ž.

Gramatinės sandaros klaidos – gr. s.

Rašybos klaida – ê

Skyrybos klaidos – Ú

Turinio vertinimas (12 taškų)

Aspektai

Vertinimo normos

Taškai

Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė

Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas. Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys. Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu. Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu.

3 2 1 0

Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai

Pagrindinė mintis aiški, ryškūs prasminiai akcentai. Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų. Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų. Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.

3 2 1 0

Teiginių argumentavimas

Visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Ne visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Teiginiai nepakankamai argumentuoti, argumentuojama neteisingai. Teiginiai neargumentuojami arba argumentai nepagrindžia teiginių.

3 2 1 0

Pastaba. Kurtiems mokiniams papildomai skiriami 3 taškai, jeigu jie parodo nuodugnesnį temos suvokimą, socialinę brandą, geba remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais.

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai

Taškai

Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga).

Ne daugiau kaip 1–3 trūkumai

Ne daugiau kaip 4 trūkumai

5–6 trūkumai

Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pastraipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita).

Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai

Ne daugiau kaip 4 trūkumai

5–7 trūkumai

Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada).

Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai

Ne daugiau kaip 4 trūkumai

5–7 trūkumai

Mintys reiškiamos stilistiškai neutralia kalba, sakiniai aiškūs, logiški, gramatiškai teisingi. Morfologinės formos (pvz.: laiko, asmens) vartojamos motyvuotai.

Ne daugiau kaip 4 trūkumai

4–5 trūkumai

Ne daugiau kaip 9 trūkumai

10–15 trūkumų

Vartojamas žodynas suvokiamas sąmoningai. Suvokiamos žodžių reikšmės ir jų atspalviai. Žodynas pakankamas.

Pastaba. Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų negu nurodyta nuliui taškų, iš raiškos vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. Už turtingą žodyną ir įdomią raišką galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros ir žodyno klaidos

Rašybos klaidos

Skyrybos klaidos

Taškai

1–3

3–4

2–3

5–8

4–5

8–10

6–7

10–12

5–6

8–9

13–14

7–8

10–12

15–18

9–12

13–15

Pastabos

1. Gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

2. Dvi vienodos rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidos skaičiuojamos kaip viena klaida. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš raštingumo vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida (pvz., žodis grįžti kelis kartus parašytas gryžti).

testo atsakymai ir vertinimas

Už skaitymo ir suvokimo užduotis galima surinkti 24 taškus.

Už kiekvieną teisingą atsakymą skiriami 2 taškai. Kai atsakymo mintis teisinga, tik blogai suformuluotas atsakymas, skiriama 1 taškas. Skaitymo ir suvokimo testas sudarytas iš 12 klausimų.

Pastaba. Už nuodugnų teksto suvokimą ir motyvuotus atsakymus mokiniui skiriami 2 papildomi taškai.

Gramatikos užduotys (14 taškų)

Kl.Nr.

Vertinimo normos

Taškai

Teisingai nurodyta visos kalbos dalys ir visi požymiai. Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 2 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 1 kalbos dalis, bet teisingai nurodyti visi požymiai. Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 5 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 2 kalbos dalys ir ne daugiau kaip 2 požymiai. Klaidingai nurodyta 1 kalbos dalis ir ne daugiau kaip 4 požymiai. Klaidingai nurodyta daugiau kaip 2 kalbos dalys arba daugiau kaip 5 požymiai.

4 3 2 1 0

2 3

Visi atsakymai teisingi. Padaryta ne daugiau kaip 1 klaida. Padaryta daugiau kaip 2 klaidos. Padarytos 3 klaidos. Teisingai paaiškinti visi skyrybos ženklai. 6–7 teisingi aiškinimai. 4–5 teisingi aiškinimai. 3–4 teisingi aiškinimai. Mažiau kaip 3 teisingi aiškinimai.

3 2 1 0 4 3 2 1 0

Teisingai pabrauktos visos sakinio dalys ir teisingai parašyti visi klausimai Ne daugiau kaip 3 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 3 klausimai Ne daugiau kaip 4 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 4 klausimai Nepabrauktos arba neteisingai pabrauktos daugiau kaip 4 sakinio dalys. Neteisingai parašyti daugiau kaip 4 klausimai

3 2 1 0

Pastaba. Jeigu atsakymuose nėra rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidų, pridedami 2 taškai, jeigu padaryta ne daugiau kaip 2 klaidos, pridedamas 1 taškas, t. y. už testą mokinys gali gauti 42 taškus. Tačiau papildomi taškai gali būti skiriami tik tada, jeigu mokinys atsakinėjo daugiau kaip pusę klausimų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas, pasakojimo išsamumas

4 3 2 1 0

Puikiai suvokiama klausimo esmė, svariai, logiškai argumentuojama. Kalbama nuosekliai, nedaroma faktinių klaidų. Klausimo esmė suvokta, tačiau ne visi teiginiai logiški. Galimos 2–3 taktinės klaidos. Klausimo esmė pakankamai suvokta, tačiau dažnai kalbama apie pašalinius dalykus. Ne visi argumentai logiški. Klausimo esmė beveik suvokta, kalbama visai apie kitus dalykus, nesugebama pagrįsti savo teiginio. Kalbama nenuosekliai. Galimos 4–5 faktinės klaidos. Visiškai nesuprastas klausimas.

Kalbėjimo stilius

4 3 2 1 0

Kalbėjimo stilius sklandus, nepastebėta jokių rišlumo, sakinių formulavimo trūkumų. Kalba gramatiškai taisyklinga. Kalbėjimas gana sklandus, tačiau ne visi sakiniai susiję, yra sakinių formulavimo trūkumų. Kalbėjimas nelabai sklandus, kalbama neutraliai, mokinys daro klaidų formuluodamas sakinius. Kalbėjimas nesklandus. Nesugeba susieti sakinių, bet minčių turinys suprantamas. Kalbama atskirų sakinių nuotrupomis. Mintys nesuprantamos.

Gramatika, žodynas

4 3 2 1 0

Beveik nedaroma gramatikos ar žodyno klaidų. 1–3 leksikos ir gramatikos klaidos. Pasitaiko gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau kalbama gana taisyklingai. Galimos 4–6 gramatikos ir leksikos klaidos. Daroma daug gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai. Galimos 6–8 gramatikos ir leksikos klaidos. Žodynas skurdus. Galimos 9–12 gramatikos ir leksikos klaidų. Daroma labai daug gramatikos ir leksikos klaidų.

Papildomi taškai

2 1

Naudojamasi vaizdingais pasakymais, tartis aiški. Aiški tartis.

Iš viso taškų

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Pažymys rašomas sudėjus visų trijų patikrinimo dalių (rašinio, testo ir žodinės dalies) taškus. Taškai susumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę.

Taškų suma

Pažymys

100 – 92

91 – 83

82 – 74

73 – 65

64 – 56

55 – 47

46 – 38

37 – 29

28 – 20

19 – 1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje dirbama pagal modifikuotą bendrojo lavinimo mokyklų programą. Mokyklose siekiama dirbti, atsižvelgiant į kurčiojo mokinio negalę ir galimybes.

II. MATEMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE TIKSLAI IR PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FUNKCIJOS

2. Matematikos, kaip mokomojo dalyko pagrindinėje mokykloje, paskirtis

2.1. Siekiama, kad visi mokiniai taptų matematiškai raštingi

2.1.1. suprastų pagrindines matematikos sąvokas ir procedūras, gebėtų atpažinti matematinius objektus;

2.1.2. gebėtų pritaikyti standartinius jau taikytus sprendimo algoritmus naujai užduočiai spręsti, mokėtų remtis analogijomis, įvairiais būdais (grafikais, simboliais, lentelėmis ir pan.) pateikta informacija bei gebėtų ją šiais būdais perteikti.

2.2. Mokant matematikos, svarbu plėtoti kiekvieno kurčio ar neprigirdinčio mokinio matematinius gabumus, sudaryti sąlygas gabiausiems mokiniams atsiskleisti ir parodyti savo galimybes.

3. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo funkcijos yra

3.1. įvertinti mokinio pasiekimus, palyginti jo žinias ir pasiekimus su atitinkamais standartais, pateiktais patikrinimo programoje;

3.2. sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo matematinius pasiekimus;

3.3. skatinti mokyklas ir mokytojus tobulinti matematikos mokymą;

3.4. skatinti mokinius geriau mokytis matematikos.

III. MATEMATIKOS PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FORMA IR

VYKDYMO TVARKA

4. Patikrinimas vykdomas ir vertinamas kiekvienoje neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje. Darbai vertinami dešimtbalės skalės pažymiu vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Patikrinimo trukmė – 3 val. Patikrinimas vyksta be pertraukos.

5. Patikrinimo metu leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, braižybos įrankiais bei skaičiuokliais, neturinčiais tekstinės atminties. Prie kiekvienos patikrinimo užduoties pridedamas matematinių formulių rinkinys – toks, koks pateiktas šios programos 1 priede, arba papildytas formulėmis, reikalingomis užduočiai atlikti.

6. Patikrinimo užduotis sąlygiškai gali būti suskirstyta į tris dalis.

6.1. Pirmosios dalies uždaviniais tikrinamas minimalus matematinis raštingumas, jie atitinka patikrinimo programos minimaliojo lygmens reikalavimus. Jų esmė – sugebėti atlikti aritmetinius, elementarius algebrinius bei geometrinius skaičiavimus, suprasti pagrindines sąvokas, žinoti svarbiausius matematinius objektus.

6.2. Antrosios dalies uždaviniai – šiek tiek sudėtingesni. Pagrindinis skirtumas, palyginti su pirmąja dalimi, – sudėtingesnis kontekstas. Šia dalimi tikrinamas gebėjimas atpažinti matematinius objektus ir taikyti pagrindines matematines žinias sudėtingesniame kontekste. Antrosios dalies uždaviniai atitinka patikrinimo programos pagrindinio pasiekimų lygmens reikalavimus.

6.3. Trečioji dalis – vienas uždavinys su probleminiais elementais, skirtas tiems, kurie gerai ir labai gerai moka matematiką. Šis uždavinys gali būti matematinio arba praktinio turinio. Trečiosios dalies uždavinys atitinka pasiekimų patikrinimo programos aukštesniojo pasiekimų lygmens reikalavimus.

7. Kiekvieno uždavinio sprendimas vertinamas tam tikru prie uždavinio nurodytu taškų skaičiumi. Taškų suma, remiantis vertinimo instrukcijomis, konvertuojama į pažymį.

8. Surinkęs tiek taškų, kiek skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinių sprendimą, mokinys gauna 9 (devynis). Mokinys, surinkęs daugiau taškų negu skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinius, gauna 10 (dešimt).

9. Už pirmosios dalies uždavinius skiriama apie 40% visų taškų, už antrosios – apie 40% taškų, už trečiosios – apie 20% taškų.

IV. DALYKINIAI PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REIKALAVIMAI IR

TURINIO STRUKTŪRA

Patikrinimo tematika

10. Pagrindinės mokyklos matematikos kursas susideda iš temų, kurias sąlygiškai galima sugrupuoti į keturias pagrindines sritis

10.1. skaičiai ir skaičiavimai;

10.2. algebra;

10.3. geometrija;

10.4. funkcijos.

11. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams iš kiekvienos mokyklinės matematikos srities pateikiami lentelėje.

11.1. Pirmoje lentelės skiltyje surašyti minimalūs reikalavimai atitinka pirmąją patikrinimo užduoties dalį, kuria tikrinamas minimalus (funkcinis) matematinis raštingumas, antroje skiltyje – antrąją dalį, trečioje – trečiąją dalį. Antros skilties reikalavimai apima ir pirmos skilties reikalavimus, trečios skilties – pirmos ir antros skilties reikalavimus.

11.2. Lentelės tekste vartojami tokie uždavinio sunkumą nusakantys terminai ir žodžių junginiai

11.2.1. Paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.

11.2.2. Paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.3. Nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3–4 standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.4. Paprasčiausia situacija – standartinė situacija, prilygstanti paprasčiausiam uždaviniui.

11.2.5. Paprasta algebrinė lygtis – lygtis, iš kurios nežinomąjį paprasta išsireikšti, pvz., .

11.2.6. Nesudėtingas reiškinys – reiškinys, kurio reikšmė gali būti apskaičiuota 3–4 veiksmais.

sritys ir temos

MinimalŪS Reikalavimai

pagrindiniAI reikalavimai

Aukštesni reikalavimai

SKAIČIAI IR SKAIČIAVIMAI

Skaičių teorijos sąvokos ir dalumas

1. Suprasti sąvokas dauginamasis, daliklis, kartotinis, pirminis skaičius, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius ir naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti sąvokas skaičiaus daliklis ir kartotinis 3. Atpažinti natūraliuosius skaičius, kurie dalijasi iš 2, 5 ir 10

1. Paprastais atvejais išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais 2. Mokėti paprastais at-vejais rasti dviejų skaičių bendruosius kartotinius ir bendruosius daliklius 3. Gebėti taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius paprastiems uždaviniams spręsti

1. Paprastais atvejais rasti dviejų skaičių mažiausią bendrąjį kartotinį ir didžiausią bendrąjį daliklį 2. Žinoti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius ir taikyti juos nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Realieji skaičiai

1. Paprasčiausiais atvejais prastinti trupmenas 2. Apvalinti skaičius 3. Paprasčiausiais atvejais palyginti du skaičius

1. Suprasti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai bei paprastosios ir dešimtainės trupmenos 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant paprasčiausius uždavinius 3. Suprasti sąvokas prie-šingas skaičius duota-jam, atvirkštinis skaičius duotajam, naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 4. Paprastais atvejais palyginti skaičius

1. Naudotis sąvokomis natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios ir dešimtainės trupmenos, standartinis skaičiaus pavidalas sprendžiant paprastus uždavinius 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant uždavinius 3. Naudotis sąvokomis priešingas skaičius duotajam ir atvirkštinis skaičius duotajam sprendžiant uždavinius 4. Palyginti skaičius

Veiksmai su skaičiais

1. Atlikti nesudėtingus veiksmus su dešim-tainėmis trupmenomis 2. Paprastais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupme-nomis 3. Suprasti sąvoką skai-čiavimų tikslumas 4. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių reikšmes nurodytu tikslumu

1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis 2. Nesudėtingais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupmenomis 3. Apskaičiuoti nesudė-tingų skaitinių reiškinių reikšmes 4. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti nurodytu tikslumu

1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis 2. Žinoti veiksmų savybes ir taikyti jas skaičiavimams supaprastinti 3. Mokėti apskaičiuoti skaitinių reiškinių reikšmes 4. Atlikti apytikslius skaičiavimus nurodytu tikslumu

Procentai

1. Suprasti procento są-voką 2. Mokėti naudotis skai-čiuokliu skaičiuojant procentus 3. Spręsti paprastus matematinio ir praktinio turinio procentų uždavinius

1. Paprastais atvejais taikyti procentų ir trupmenų ryšius 2. Spręsti nesudėtingus procentų uždavinius (uždavinio sąlyga turi būti aiškiai ir trumpai pateikta)

1. Taikyti procentus praktinio ir matematinio turinio uždaviniams spręsti (uždavinio sąlyga turi būti pateikta trumpais ir aiškiais sakiniais, suprantamais kurčiam mokiniui)

Ekonomikos elementai

1. Paprasčiausiais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį ir paprastąsias palūkanas

1. Skirti sąvokas kaina, antkainis, nuolaida, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, palūkanos 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas

1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas

Kombinatorikos elementai

1. Nubraižyti galimybių medžius, kurių šakos tiesiogiai suskaičiuojamos, ir juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

1. Taikyti kombinatorines sudėties ir daugybos taisykles paprastiems uždaviniams spręsti

1. Spręsti nesudėtingus kombinatorikos uždavinius taikant galimybių medžius, lenteles ir kombinatorines sudėties bei daugybos taisykles

Tikimybių teorijos elementai

1. Paprasčiausiais atvejais mokėti apskaičiuoti įvykio tikimybę

1. Mokėti apskaičiuoti įvykiui priešingo įvykio tikimybę ir ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

1. Paprastose situacijose atpažinti būtiną, negalimą ir įvykiui priešingą įvykius 2. Spręsti paprastus uždavinius, taikant klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą ir priešingo įvykio tikimybės formules

Statistikos elementai

1. Skirti sąvokas imtis, imties dydis, dažnis, dažnių lentelė, diagrama, imties vidurkis 2. Paprasčiausiais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti imties vidurkį

1. Skaityti paprastas dažnių lenteles ir stulpelines bei skritulines diagramas 2. Paprastais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprastais atvejais pavaizduoti duomenis diagrama

1. Mokėti naudotis dažnių lentelėje ir diagramose esančia informacija sprendžiant uždavinius 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties medianą 3. Taikyti imties vidurkio sąvoką paprastiems uždaviniams spręsti

ALGEBRA

Algebriniai reiškiniai

1. Mokėti apskaičiuoti paprastų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti apskaičiuoti dydžių reikšmes pagal nurodytą paprastą formulę 3. Mokėti atlikti veiksmus su paprasčiausiais algebriniais reiškiniais 4. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti

1. Mokėti apskaičiuoti nesudėtingų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti atlikti veiksmus su paprastais algebriniais reiškiniais 3. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti 4. Mokėti tapačiai per-tvarkyti paprasčiausius reiškinius 5. Mokėti sutrumpintos daugybos formules taikyti paprastiems reiškiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti

1. Suprasti sąvokas vienanaris, daugianaris, algebrinis reiškinys, racionalusis reiškinys ir gebėti jomis naudotis sprendžiant uždavinius 2. Mokėti apskaičiuoti įvairių reiškinių reikšmes 3. Mokėti sutrumpintos daugybos formules 4. Mokėti tapačiai pertvarkyti reiškinius taikant sutrumpintos daugybos formules

GEOMETRIJA

Pagrindinės planimetrijos sąvokos

1. Atpažinti ir pavaizduoti paprastus planimetrinius objektus (taškus, tieses, spindulius, atkarpas ir kampus) 2. Suprasti sąvokas smailusis, statusis, bukasis, ištiestinis kampas 3. Mokėti matuoti atkarpas ir kampus 4. Žinoti svarbiausius ilgio, kampo didumo ir ploto matavimo vienetus

1. Suprasti sąvokas kryž-miniai ir gretutiniai kampai bei remtis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti tiesių lygiagretumo ir statmenumo sąvokas 3. Žinoti ilgio, kampo di-dumo ir ploto matavimo vienetus bei jų sąryšius 4. Suprasti perimetro ir ploto sąvokas

1. Mokėti planimetrinių figūrų elementų pava-dinimus 2. Remtis kryžminių ir gretutinių kampų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius 3. Gebėti remtis perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Trikampiai

1. Paprastais atvejais mokėti apskaičiuoti trikampio plotą 2. Atpažinti lygius trikampius 3. Taikyti Pitagoro teoremą paprasčiausiems uždaviniams spręsti

1. Taikyti pagrindinę trikampio ploto formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Taikyti trikampio kampų sumos formulę paprastiems uždaviniams spręsti

1. Taikyti Pitagoro teoremą paprastiems uždaviniams spręsti 2. Naudotis masteliu sprendžiant paprastus uždavinius 3. Mokėti taikyti trikampio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti

Daugiakampiai

1. Atpažinti ir mokėti pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, rombą, lygiagretainį ir trapeciją

1. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio plotą ir perimetrą

1. Klasifikuoti keturkampius ir remtis jų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Apskritimas ir skritulys

1. Mokėti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

1. Atpažinti ir mokėti pa-vaizduoti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus 2. Atpažinti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus

1. Taikyti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti įbrėžtinio kampo teoremą ir mokėti ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

Simetrijos

1. Suprasti sąvoką simetriška figūra

1. Paprastais atvejais gebėti nurodyti simetrijos centrus ir ašis

1. Suprasti sąvokas cen-trinė simetrija ir ašinė simetrija, mokėti pavaizduoti paprastais atvejais figūras, simetriškas duotosioms

Pagrindinės stereometrijos sąvokos

1. Atpažinti ir pavaizduoti paprasčiausius stereometrinius objektus: tašką, tiesę, plokštumą

1. Suprasti kūno paviršiaus ploto ir tūrio sąvokas 2. Žinoti tūrio matavimo vienetus ir jų sąryšius

1. Gebėti naudotis ploto ir tūrio savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius

Geometriniai kūnai

1. Atpažinti paprasčiausius geometrinius kūnus (stačiąsias prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius) 2. Mokėti apskaičiuoti kubų, stačiakampių gretasienių, stačiųjų prizmių, piramidžių tūrius bei paviršių plotus pagal duotas formules

1. Mokėti apskaičiuoti kūgių, ritinių ir rutulių paviršių plotus ir tūrius pagal duotas formules

FUNKCIJOS

Pagrindinės sąvokos, funkcijos grafikas

1. Suprasti sąvokas argumentas, funkcija, funkcijos grafikas 2. Skaityti paprastų funkcijų grafikus

1. Naudotis sąvokomis ar-gumentas, funkcija, fun-kcijos grafikas, didėjimo ir mažėjimo intervalai, funkcijos nuliai, lyginumas skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti paprastų funkcijų grafikus

1. Naudotis sąvokomis apibrėžimo sritis ir reikšmių sritis skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti nesudėtingų funkcijų grafikus

Laipsniai ir šaknys

1. Atlikti paprasčiausius reiškinių su šaknimis ir racionaliaisiais rodikliais tapačius pertvarkius 2. Skaičiuokliu apskaičiuoti laipsninių funkcijų , ir reikšmes

1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastus reiš-kinių su šaknimis tapačius pertvarkius

1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes tapačiai pertvarkant reiškinius su šaknimis, sprendžiant uždavinius 2. Skaičiuokliu apskai-čiuoti reiškinių su laipsniais ir šaknimis reikšmes

Atskiri laipsninių funkcijų atvejai

1. Suprasti tiesioginį proporcingumą, spręsti proporcijas

1. Taikyti pagrindines tiesinių ir kvadratinių funkcijų savybes paprastiems uždaviniams spręsti

Skaičiaus modulis

1. Suprasti modulio sąvoką

1. Gebėti apskaičiuoti nesudėtingų reiškinių su moduliais reikšmes

Bendrosios žinios apie lygtis, nelygybes ir jų sistemas

1. Suprasti sąvokas lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys 2. Suprasti sąvokas nelygybė, kintamasis, nelygybės sprendinys

1. Turėti supratimą apie grafinį lygčių sistemų sprendimo būdą ir gebėti jį taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

1. Turėti supratimą apie lygčių sistemų sprendimo keitimo ir sudėties būdus ir gebėti juos taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

Tiesinės, kvadratinės, racionaliosios lygtys

1. Mokėti spręsti papras-čiausias tiesines ir kvadratines lygtis bei tikrinti lygčių sprendimus

1. Naudoti diskriminantą kvadratinės lygties sprendinių skaičiui nustatyti

1. Mokėti spręsti paprastas racionaliąsias lygtis, kurios pakeičiamos tiesinėmis lygtimis

2. Mokėti skaidyti kvadratinį trinarį dauginamaisiais

Tiesinės, kvadratinės ir racionaliosios nelygybės

1. Mokėti pavaizduoti paprasčiausių tiesinių nelygybių su vienu kintamuoju sprendinius skaičių tiesėje

1. Mokėti spręsti paprastas tiesines ir kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju

1. Mokėti spręsti tiesines bei kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju bei paprastas jų sistemas 2. Mokėti spręsti paprastas lygtis ir nelygybes su moduliais

Trigonometrija

1. Suprasti radiano sąvoką 2. Žinoti , , , , , ir kampų dydžių išraiškas radianais

1. Paprastais atvejais skaičiuokliu apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas

1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas, ir atvirkščiai

Trigono-metrinės funkcijos

1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus bei gebėti juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento savybes bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius ir taikyti juos paprasčiausiems trigonometriniams reiškiniams pertvarkyti ir trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti 3. Mokėti redukuoti sinusą, kosinusą ir tangentą ()

1. Mokėti taikyti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus, savybes uždaviniams spręsti 2. Pagal lenteles mokėti apskaičiuoti , , , ir kampų sinuso, kosinuso ir tangento reikšmes 3. Taikyti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius uždaviniams spręsti

Vertinamos veiklos pobūdis

VEIKLOS sritys ir RŪŠYS

MinimalŪS Reikalavimai

pagrindiniAI reikalavimai

Aukštesni reikalavimai

Matematinių žinių ir procedūrų reprodukavimas

Žinių įsisavinimas

1. Skirti matematines sąvokas 2. Atpažinti paprastus matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, funkcijas ir pan.) 3. Atpažinti svarbiausius matematinius simbolius 4. Žinoti esmines svar-biausių apibrėžimų ir teiginių detales

1. Pademonstruoti mate-matinių sąvokų ir procedūrų žinojimą pavaizduojant piešiniu 2. Taisyklingai vartoti svarbiausius matematinius simbolius

1. Paprasčiausiais atvejais atsiminti matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, reiškinius, lygtis ir pan.) 2. Gebėti išvardyti mate-matinius objektus, tenkinančius konkrečius reikalavimus

Įprastinių procedūrų naudojimas

1. Naudotis nedidelės apimties formulių rinkiniais, paprastomis lentelėmis, paprastais skaičiuokliais 2. Dauguma atvejų teisingai atlikti paprastas standartines matematines procedūras

1. Naudotis formulių rin-kiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastas stan-dartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras

1. Naudotis formulių rinkiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais 2. Atlikti standartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras 3. Atlikti nesudėtingas įprastas matematines procedūras, patikrinti gautą atsakymą, ištirti funkciją

Matematikos taikymai ir matematinis mąstymas

Matematinis komunikavimas

1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas paprastų uždavinių sąlygas 2. Pateikti atsakymus

1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius paprastus ir aiškius matematinius tekstus 2. Pateikti atsakymus ir išdėstyti skaitinius rezultatus

1. Skaityti ir suprasti aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius nesudėtingus matematinius tekstus 2. Trumpai aprašyti uždavinio sprendimą 3. Matematiškai aprašyti sąryšius, dėsningumus ir algoritmus 4. Veiksmingai naudotis matematiniais terminais ir simboliais

Matematinis mąstymas

1. Paprasčiausiais atvejais pritaikyti algoritmus ir procedūras

1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras konkretiems uždaviniams spręsti

1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti nesudėtingus matematinius tyrimus

Modeliavimas ir problemų sprendimas

1. Taikyti paprasčiausius matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funk-cijas ir pan.) paprastiems praktinio turinio uždaviniams spręsti

1. Taikyti matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas ir pan.) praktinio turinio nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Matematikos ryšiai

1. Žinoti svarbiausius matematikos taikymus

1. Derinti algebros, geometrijos ir funkcijų metodus sprendžiant paprastus uždavinius 2. Žinoti svarbiausius ryšius tarp pagrindinių matematinių sąvokų bei procedūrų

1. Sprendžiant uždavinius taikyti matematikos vidinius ryšius (tarp temų) ir svarbiausius matematikos ryšius su kitais mokomaisiais dalykais

Pasiekimų patikrinimo matrica

12. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis turinio struktūra ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis šia matrica. Matricos paskirtis – garantuoti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tos pačios. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo šių skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip 5 proc.

MATEMATINĖS ŽINIOS IR PROCEDŪROS

MATEMATIKOS TAIKYMAI IR MATEMATINIS MĄSTYMAS

Skaičiai ir skaičiavimai

Algebra

Geometrija

Funkcijos

100

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms 1 priedas

FORMULĖS

Sutrumpintos daugybos formulės.

(a – b) (a + b) = a2 – b2,

(a ± b)2 = a2 ± 2ab + b2.

Sudėtinių procentų formulė. Sn = S (1 + )n.

Trigonometrinės funkcijos.

sin2 a + cos2 a = 1, tg a = , cos a ¹ 0, ctg a = , sin a ¹ 0,

1 + tg2 a = , cos a ¹ 0, 1 + ctg2 a = , sin a ¹ 0,

Ketvirčiai

sin a

cos a

tg a

ctg a

I ketvirtis

II ketvirtis

–

III ketvirtis

–

IV ketvirtis

–

0˚

30˚

45˚

60˚

90˚

sin a

cos a

tg a

–

ctg a

–

Funkcijos

Argumentas x

90˚–a

90˚+a

180˚–a

180˚+a

p – a

p + a

sin x

cos a

sin a

– sin a

cos x

sin a

– sin a

– cos a

tg x

ctg a

– ctg a

– tg a

tg a

ctg x

tg a

– tg a

– ctg a

ctg a

Trikampis.

a2 = b2 + c2 – 2bc cos A,

čia a, b, c – trikampio kraštinės, A, B, C – prieš jas esantys kampai, p – pusperimetris, r ir R – įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S – plotas.

Daugiakampio kampų suma lygi 180˚(n – 2); čia n – daugiakampio kampų skaičius.

Skritulio išpjova. ; čia a – centrinio kampo didumas laipsniais, S – išpjovos plotas, l – išpjovos lanko ilgis, R – apskritimo spindulys.

Prizmė. V= SH; čia S – pagrindo plotas, H – prizmės aukštinė.

Piramidė. V = SH; čia S – pagrindo plotas, H – piramidės aukštinė.

Kūgis. V = pR2H, , šoninis paviršius S = pRl; čia l – sudaromoji, R – pagrindo spindulys, H – kūgio aukštinė, S – pagrindo plotas.

Ritinys. V = pR2H, šoninis paviršius S = 2pRH; čia R – pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

Rutulys. V = pR3, S = 4 pR2; čia R – rutulio spindulys, S – sferos arba rutulio paviršius.

Pakeitimai