SAV.518761

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2016-01-07

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2016-01-07

Įsakymas paskelbtas: TAR 2012-01-12, i. k. 2012-00035

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ

VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 12 d. Nr. AD-1-39

Kėdainiai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1999, 115-3230; 2009, 159-7207) 14 straipsnio 1, 4, 12, 16 punktais ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, 55-1099; 2008, 113-4290) 7 straipsnio 3, 18straipsnio 8 dalies 2 punktais

1. T v i r t i n u Kėdainių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (pridedama).

2. Į p a r e i g o j u plano vykdyme dalyvaujančius ūkio subjektus, įstaigas vadovautis šiuo planu, vykdant savo funkcijas ekstremalių situacijų metu bei įtraukti šio plano nuostatas į savo civilinės saugos parengties ekstremaliosioms situacijoms planus.

3. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę rajono savivaldybės administracijos vyriausiajam specialistui civilinei ir priešgaisrinei saugai Stasiui Okunevičiui.

4. S k e l b i u apie šį įsakymą vietinėje spaudoje ir visą įsakymo tekstą savivaldybės interneto svetainėje.

Administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2012 m. sausio mėn. 12 d.

įsakymu Nr. AD-1-39

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO

PLANAS

Kėdainiai

2012

TURINYS

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Plano patvirtinimas

1.2. Plano derinimas

1.3. Plano paskirtis ir tikslas

1.4. Trumpa savivaldybės charakteristika

1.5. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos

2. GRESIANČIOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS

3. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS.

3.1. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo nurodymą

3.2. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai, gavus Kauno APGV struktūrinio padalinio darbuotojo nurodymą perspėti gyventojus ir savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus

3.3. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo sistemai

3.4. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo, kitų pareigūnų veiksmai, įvykus nesankcionuotam sirenų įjungimui

3.5. Perspėjimo, siunčiant pasiuntinius, tvarka ir maršrutai

4. INFORMACIJOS APIE EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ GAVIMO IR PERDAVIMO TVARKA.

4.1. Informacijos perdavimo institucijoms tvarka

4.2. Informacijos perdavimo ryšių organizavimo schemos ir priemonės

4.3. Informacijos teikimo gyventojams organizavimas

5. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS

5.1. Gyventojų evakavimo tvarka

5.2. Gyventojų evakavimo aprūpinimas

5.3. Viešosios tvarkos palaikymas

5.4. Evakuotų gyventojų apgyvendinimas

5.5. Evakuotųjų grįžimas į nuolatines gyvenamąsias vietas

5.6. Užterštų teritorijų sanitarinis švarinimas

5.7. Kolektyvinės apsaugos organizavimas

6. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ AR SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS

6.1. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai, gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalų įvykį ar susidariusią ekstremaliąją situaciją

6.2. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, bendrų veiksmų koordinavimo tvarka

6.2.1. Cheminis užterštumas

6.2.2. Radioaktyvus užterštumas

6.2.3. Pavojingos užkrečiamosios žmonių ligos

6.2.4. Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

6.2.5. Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai

6.2.6. Šilumos energijos tiekimo sutrikimas šildymo sezono metu

6.2.7. Elektros energijos tiekimo sutrikimas

6.2.8. Gaisrai

6.2.9. Dujotiekio avarija

6.2.10. Gyvūnų ligos

6.3. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms

6.4. Informacija apie materialinių išteklių telkimą ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, savivaldybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų veiklai palaikyti ir atkurti

6.5. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir Ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas

6.6. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas

6.7. Privalomųjų darbų organizavimas

6.7.1. Gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimas ir darbų atlikimas

6.7.2. Atliktų darbų apskaita

6.7.3. Kompensavimas už atliktus darbus

6.8. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas

6.9. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas

7. PLANO PRIEDAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Plano patvirtinimas.

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 12 d. Nr. AD-1-39

Kėdainiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 14 str. 2 dalies 3 punktu

1. T v i r t i n u Kėdainių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

2. Į p a r e i g o j u plano vykdyme dalyvaujančias institucijas, organizacijas vadovautis šiuo planu, vykdant savo funkcijas ekstremalių situacijų metu bei įtraukti šio plano nuostatas į savo civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus.

3. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę rajono savivaldybės administracijos vyriausiajam specialistui civilinei ir priešgaisrinei saugai Stasiui Okunevičiui.

Administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas

1.2. Savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano suderinimas.

Kauno apskrities priešgaisrinės

gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius

Kėdainių rajono policijos

komisariato viršininkas Dainius Dobilas

Kėdainių rajono priešgaisrinės

gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius

Kauno visuomenės sveikatos

centro Kėdainių skyriaus vedėja Onutė Šulcienė

Kėdainių rajono valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Genys

Kėdainių aplinkos apsaugos

agentūros viršininkas Kazys Mikalauskas

Kėdainių rajono pirminės sveikatos

priežiūros centro viršininkė Audronė Rimkevičienė

VšĮ Kėdainių ligoninė“ direktorius Stasys Skauminas

1.3. Plano paskirtis ir tikslas.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano būtinybė grindžiama gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio ekstremalių situacijų kilimo tikimybe. Planas – dokumentas, kuriuo vadovaujamasi ekstremalių situacijų atvejais. Jis reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuojami ir koordinuojami valstybės ir savivaldybės institucijų, esančių savivaldybės teritorijoje veiksmai, vykdant gyventojų apsaugos priemones, organizuojant gelbėjimo ir avarijų padarinių šalinimo darbus, sąveikaujant su Kauno apskrities Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuojami ir koordinuojami vietos savivaldos institucijų, valstybinių įstaigų, tarnybų, organizacijų, esančių savivaldybės teritorijoje, ūkio subjektų veiksmai vykdant gyventojų apsaugos priemones, organizuojant gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų ar (ir) įvykių lokalizavimo, likvidavimo, padarinių šalinimo darbus.

Plano tikslas

• nustatyti didžiausius savivaldybės rizikos šaltinius, įvertinti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų taikomas prevencijos ir pasirengimo priemones, nustatyti veiklos prioritetus;

• išaiškinti savivaldybės struktūrų, valstybinių institucijų padalinių, esančių Savivaldybės teritorijoje, uždavinius ir funkcijas iki susidarant ekstremaliai situacijai ir jai įvykus;

• nustatyti savivaldybės padalinių vaidmenį ir pareigas, švelninant ekstremalių situacijų padarinius, pasirengiant ekstremalioms situacijoms, reaguojant į jas ir likviduojant jų padarinius;

• numatyti tvarką, nustatant ekstremalios situacijos dydį ir įvertinant jos padarinius.

1.4. Trumpa savivaldybės charakteristika.

Geografiniai duomenys: Kėdainių rajonas išsidėstęs Lietuvos viduryje ir užima 1677 km2 plotą. Vakaruose ribojasi su Raseinių, šiaurės vakaruose – su Radviliškio, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Panevėžio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno rajonais.

Rajono teritorijoje išryškėja trys skirtingo aukščio paviršiai. Aukščiausias yra vakariniame pakraštyje ir jo aukštis viršija 100 m virš jūros lygio. Didžiausius plotus užima 60-80 m aukščio paviršius. Trečiasis paviršius yra 40-60 m. aukščio. Rytiniame pakraštyje virš lygumos iškyla Šėtos – Okainių – Pavermenio moreninis gubrys.

Rajonui būdingos nešaltos, mažai sniegingos žiemos su dažnais atodrėkiais, vėsoki pavasariai, vidutiniškai šiltos vasaros, ilgi šilti rudenys. Vidutinė metinė oro temperatūra +6,2°C. Maksimali užfiksuota temperatūra +33,2°C, o minimali –36,2°C. Metinis kritulių kiekis – vienas mažiausių Lietuvoje – 596 mm. Vidutinis vėjo greitis – 4,3 m/s. Stipriausi vėjai pučia gruodžio-sausio mėn. Vyrauja vakarų (23 proc.), pietvakarių (18 proc.) ir pietryčių vėjai (15 proc.).

Didžiausia upė, tekanti per rajono teritoriją, yra Nevėžis. Kitos upės priklauso Nevėžio baseinui. Didžiausios iš jų – Šušvė ir Obelis. Bendras rajono upių ilgis – 2860 km. Rajone yra 19 nedidelių ežerų, kurių didžiausio plotas yra tik 11,3 ha. Yra 34 tvenkiniai, kurių didžiausi yra Angirių (262,2 ha), Bublių (156,5 ha), Juodkiškio (88,8 ha). Ant didžiųjų tvenkinių yra pastatytos mažosios hidroelektrinės. Vandenys užima 4,2 tūkst. ha plotą.

Miškai užima apie 40 tūkst. ha plotą, kas sudaro 25 proc. rajono teritorijos. Miškų masyvai beveik tolygiai pasiskirstę po visą rajono teritoriją. Vyrauja beržynai, eglynai. Dauguma miškų yra drėgni.

Seniūnijos, gyventojai. Rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų. Pagal LR Statistikos departamento duomenis 2013 m. rajone gyvena 52,0 tūkst. žmonių. Kėdainių rajone yra 10 miestelių, 534 kaimai, vienas miestas – Kėdainiai. Gyvenvietės, kurių gyventojų skaičius yra mažesnis nei 25 žmonės, sudaro 65 proc. visų gyvenviečių. 16 gyvenviečių turi daugiau kaip 500 žmonių. Gyventojų tankumas – 31,1 žm./km2.

Didžiausia seniūnija yra Kėdainių miesto seniūnija, apimanti Kėdainių miestą ir kai kurias kaimo vietoves. Čia gyvena apie 28,7 tūkst. žmonių. Kėdainių m. daliją į dvi dalis Nevėžis. Miesto ribose per upę pastatyti 2 tiltai automobiliams, 1 pėstiesiems ir 1 geležinkelio tiltas. Mieste įsikūrusios stambiausios rajono įmonės: AB „Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“, AB „Nordic sugar“, UAB „Vikstata“, UAB „Vesiga“, UAB „Vikeda“, UAB „Rivona“, UAB „Kėdbusas“, UAB „Kėdainių vandenys“.

Didžiausią potencialią grėsmę gyventojams kelia chemiškai pavojingos įmonės AB „Lifosa“, UAB „Vikeda“, UAB „Litagros prekyba“, sprogimo atžvilgiu - UAB „Lukoil Baltija“ „Kėdainių kuro bazė“, 5 degalinės. Šiaurrytiniu miesto pakraščiu eina vienbėgio geležinkelio linija, yra keleivinių traukinių stotis. Pramoninį rajoną aptarnaujanti Šilainių geležinkelio stotis įsikūrusi AB „Lifosa“ pietinėje pusėje.

Kėdainių miesto ribose yra 2 elektros energijos paskirstymo stotys. Viena iš jų tiekia elektros energiją Pramonės rajono įmonėms, kita – miestui.

Pastatų šildymui naudojamas karštas vanduo, tiekiamas iš AB „Lifosa“. Avariniais atvejais gali būti paleista Kėdainių m. katilinė, kūrenama dujomis.

Dotnuvos seniūnija yra į šiaurės vakarus nuo Kėdainių miesto ir užima 131,5 km2 plotą. Seniūnijos centras – Dotnuva, esantis 11 km. nuo Kėdainių. Seniūnijos teritorijoje gyvena apie 5000 gyventojų. Didžiausios gyvenvietės – Akademija (771 žm.), Vainotiškiai (944 žm.), Dotnuva (724 žm.), Šlapaberžė (634 žm.), Aušra (469 žm.).Seniūnijos teritoriją kerta geležinkelis ir krašto kelias.

Gudžiūnų seniūnija yra rajono šiaurės vakarų pakraštyje ir užima 93,5 km2 plotą. Seniūnijos centras – Gudžiūnai, esantis 30 km nuo Kėdainių. Seniūnijoje gyvena apie 1860 gyventojų. Didžiausios gyvenvietės – Gudžiūnai (610 žm.), Miegėnai (395 žm.), Vikaičiai (365 žm.). Seniūnijos teritoriją kerta geležinkelis ir krašto kelias.

Josvainių seniūnija yra rajono pietvakariuose ir užima 185,0 km2 plotą. Čia gyvena apie 3440 gyventojų. Seniūnijos centras – Josvainiai, nutolę 10 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Josvainiai (1500 žm.), Kunioniai (544 žm.), Vainikai (400 žm.). Teritorija eina krašto kelias.

Krakių seniūnija yra rajono šiaurės vakaruose ir užima 173,0 km2 plotą. Čia gyvena 3240 gyventojų. Seniūnijos centras – Krakės, esantis 24 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Krakės (921 žm.), Plinkaigalis (380 žm.), Ažytėnai (330 žm.).

Pelėdnagių seniūnija yra pietrytinėje rajono dalyje ir užima 141,6 km2 plotą. Čia gyvena apie 4000 gyventojų. Seniūnijos centras – Pelėdnagiai, esantis 4 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Pelėdnagiai (1086 žm.), Labūnava (906 žm.), Nociūnai (360 žm.), Beinaičiai (303 žm.). Seniūnijos teritorija eina geležinkelis, VIA-Baltica automagistralė.

Pernaravos seniūnija įsikūrusi rajono pietvakariuose ir užima 114,7 km2. Čia gyvena 1560 gyventojų. Seniūnijos centras – Pernarava, esantis 25 km nuo Kėdainių. Didesnės gyvenvietės – Pernarava (280 žm.), Pelutava (239 žm.), Langakiai (255 žm.). Pietinę dalį kerta Kauno-Klaipėdos greitkelis.

Surviliškio seniūnija yra šiaurinėje rajono dalyje ir užima 83,6 km2 plotą. Čia gyvena 1600 gyventojų. Seniūnijos centras – Surviliškis, esantis 18 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Surviliškis (408 žm.) Sirutiškis (402 žm.), Kalnaberžė (347 žm.).

Šėtos seniūnija yra rytinėje rajono dalyje ir užima 107,3 km2 plotą. Čia gyvena 2060 gyventojų. Seniūnijos centras – Šėta, esanti 18 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Šėta (960 žm.), Pagiriai (548 žm.), Kapliai (302 žm.).

Truskavos seniūnija yra šiaurės rytinėje rajono dalyje ir užima 130,0 km2 plotą. Čia gyvena 1700 gyventojų. Seniūnijos centras – Truskava, esantis 30 km nuo Kėdainių. Didžiausios gyvenvietės – Pavermenys (341 žm.), Okainiai (278 žm.), Petkūnai (234 žm.). Teritoriją kerta Via-Baltica automagistralė.

Vilainių seniūnija yra šiaurės rytinėje rajono dalyje ir užima 179,5 km2 plotą. Čia gyvena 4030 gyventojų. Seniūnijos centras – Vilainiai, įsikūręs Kėdainių miesto šiauriniame pakraštyje. Didžiausios gyvenvietės – Vilainiai (1497 žm.), Lančiūnava (635 žm.), Aristava (534 žm.), Tiskūnai (432 žm.), Seniūnijos teritorija eina Via-Baltica automagistralė.

Keliai, geležinkeliai. Per rajono teritoriją eina du magistraliniai keliai – Kaunas-Klaipėda (A1) ir Via-Baltica (A8), du krašto keliai – Jonava-Šeduva ir Kėdainiai-Ukmergė. Svarbiausi tiltai – kelyje Jonava-Šeduva per Nevėžį (gelžbetoninis, 10 m pločio, 50 m ilgio), kelyje Cinkiškis-Panevėžys per Nevėžį Kėdainių m. (gelžbetoninis, 10 m pločio, 35m ilgio). Kėdainių m. Tilto g. per Nevėžį (gelžbetoninis, 10 m. pločio, 35 m ilgio).

Pietvakarių – šiaurės vakarų kryptimi rajono teritoriją kerta vienbėgis geležinkelis Jonava-Šiauliai. Atkarpos ilgis 42 km. Svarbiausios stotys – Kėdainiai, Šilainiai, Lukšiai. Svarbiausias geležinkelio tiltas – per Nevėžį Kėdainių m.

Elektros, dujų tiekimas. Elektros energiją rajono vartotojai gauna iš 110 kV, 35 kV įtampos oro linijų, transformuojant įtampą 5 110/10 kV elektros pastotėse, 7 35/10 kV pastotėse ir 780 10/0,4 kV elektros pastočių. Aukštos įtampos elektros tiekimo linijos apjungtos į žiedus.

Į Kėdainių rajoną nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka iš Kauno rajono (Vandžiogalos), kurios ilgis 15 km. Dujų paskirstymo stotis įrengta 1 km atstumu nuo Keleriškių k. Dujotiekio skersmuo – 426 mm, dujų slėgis – 55 kg/kv.cm.

Švietimas ir mokslas. Rajone yra 6 gimnazijos, 2 vidurinės, 11 pagrindinių mokyklų, 6 mokyklos-darželiai, veikia 5 papildomo ugdymo įstaigos, 1 profesinio mokymo įstaiga, 1 kolegija, 2 mokslinių tyrimų įstaigos.

1.5. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos.

Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.

Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Civilinės saugos pratybos – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų mokymas ir civilinės saugos sistemos parengties patikrinimas, kai tariamomis ekstremaliosiomis sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti gyventojų ir turto apsaugą nuo ekstremaliųjų situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius.

Didelė pramoninė avarija – dėl nekontroliuojamos padėties eksploatuojant pavojingąjį objektą įvykstantis nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų gyventojams ir (ar) aplinkai pavojingajame objekte ar už jo ribų ir kuris yra susijęs su viena ar keliomis pavojingosiomis medžiagomis.

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.

Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą.

Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju.

Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – operacijų centras) – iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.

Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar) nugabenti juos į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką.

Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams.

Gyventojas – fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas.

Įrenginys – pavojingojo objekto techninis vienetas, kur gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai.

Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas.

Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti.

Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų.

Pavojingoji medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame sąraše arba atitinkantis nustatytus kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai.

Paieškos darbai – veiksmai, kuriais siekiama surasti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu dingusius, pasiklydusius ar nukentėjusius gyventojus, patyrusius avariją laivus ir orlaivius.

Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams.

Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė.

Valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.

Veiklos vykdytojas – pavojingojo objekto, įrenginio savininkas arba valdytojas.

Santrumpos

ESK – ekstremaliųjų situacijų komisija.

ESOC – ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

PGT – priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

PAGD – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

APGV – apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

SKS – Situacijų koordinavimo skyrius

2. GRESIANČIOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS.

Ekstremalieji įvykiai, kurie galėtų sukelti Lietuvos Respublikoje ekstremaliąsias situacijas, yra šie

Gamtinio pobūdžio – geologinis ir hidrometeorologinis (stichiniai, katastrofiniai meteorologiniai ir stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai) reiškinys, įvykis, susijęs su ledo lytimis, ledų sangrūdomis, ledo laukais; žmonių ligos, vabzdžių antplūdis, gyvūnų ligos, augalų ligos ir kenkėjai, žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas.

Techninio pobūdžio – transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį; įvykiai pramonėje ir energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija ir ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas.

Ekologinio pobūdžio – aplinkos oro ir vandens užterštumas; dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis; tarša branduolinėmis ir (ar) radioaktyviosiomis medžiagomis ir naftos produktais.

Socialinio pobūdžio – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos Respublikos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.

Kiti ekstremalieji įvykiai – žmonių sveikatos sutrikimai, panika, traumos, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio, gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė, pavojingas radinys, pavojus sunaikinti kultūros vertybę arba kultūros vertybės sunaikinimas; įvykis, keliantis pavojų saugomiems asmenims, saugomam objektui, Lietuvos Respublikos vadovybės rezidencijoms; kitas įvykis, dėl kurio gali susidaryti arba susidaro ekstremalioji situacija.

Savivaldybei gresiančios ekstremaliosios situacijos, nustatytos atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę (1 priedas), pateiktos prioriteto tvarka pagal bendrą rizikos lygį, yra šios

1 lentelė

Eil. Nr.

Galimas pavojus

Rizikos lygis

Gyventojų gyvybei ir sveikatai

Turtui ir aplinkai

Veiklos tęstinumui

Bendras (balais)

Cheminė avarija

labai didelis

didelis

Radiacinė avarija

vidutinis

didelis

labai didelis

Pavojingos užkrečiamosios žmonių ligos

labai didelis

vidutinis

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

didelis

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

vidutinis

Labai smarkus lietus

vidutinis

didelis

Labai smarki pūga

didelis

vidutinis

didelis

Uraganas

vidutinis

didelis

Šilumos energijos tiekimo sutrikimas šildymo sezono metu

priimtinas

didelis

10.

Gaisrai

didelis

priimtinas

11.

Elektros energijos tiekimo sutrikimas

priimtinas

didelis

12.

Smarki lijundra

didelis

vidutinis

13.

Dujotiekio avarija

priimtinas

vidutinis

didelis

14.

Eismo įvykis

didelis

vidutinis

priimtinas

15.

Smarkus speigas

vidutinis

16.

Gyvūnų ligos

priimtinas

didelis

vidutinis

17.

Eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

priimtinas

vidutinis

priimtinas

18.

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

vidutinis

priimtinas

19.

Miškų suniokojimas

priimtinas

didelis

priimtinas

20.

Žemės ūkio kultūrų žūtis

priimtinas

didelis

priimtinas

21.

Labai smarkus snygis

priimtinas

vidutinis

22.

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

vidutinis

priimtinas

23.

Pavojingas radinys

priimtinas

24.

Didelis Nevėžio nusekimas

priimtinas

vidutinis

priimtinas

25.

Vandens tiekimo sutrikimas

priimtinas

vidutinis

26.

Nuotekų šalinimo sutrikimas

priimtinas

vidutinis

27.

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas

priimtinas

28.

Statinio griūtis

priimtinas

vidutinis

priimtinas

3. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS

3.1. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo nurodymą

3.1.1. patikrinti, ar teisingas identifikavimo kodas, jei nurodymas perduodamas telefonu. Identifikavimo kodas gali būti nenaudojamas, jei nurodymas perduodamas vietoje;

3.1.2. patikslinti sirenų jungimo laiką, pranešti apie tai vietinio paleidimo sirenas valdantiems darbuotojams (2 priedas);

3.1.3. nurodytu laiku įjungti centralizuoto valdymo sirenas (4 priedas);

3.1.4. kontroliuoti perspėjimo sistemos veikimą;

3.1.5. informuoti asmenis, davusius nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus apie nurodymo įvykdymą;

3.1.6. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.

3.2. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai, gavus Kauno APGV struktūrinio padalinio darbuotojo nurodymą perspėti gyventojus ir savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus

3.2.1. patikrinti, ar teisingas identifikavimo kodas;

3.2.2. patikslinti sirenų įjungimo laiką, pranešti apie tai vietinio paleidimo sirenas valdantiems darbuotojams (2 priedas);

3.2.3. gauti informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams;

3.2.4. informuoti savivaldybės administracijos direktorių ir vyr. specialistą civilinei saugai apie gautą nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus;

3.2.5. perspėti ir informuoti savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus;

3.2.6. nurodytu laiku įjungti centralizuoto valdymo elektros sirenas (4 priedas);

3.2.7. kontroliuoti perspėjimo sistemos veikimą;

3.2.8. informuoti APGV struktūrinio padalinio darbuotoją, savivaldybės administracijos direktorių ir vyr. specialistą civilinei saugai apie gyventojų ir civilinės saugos sistemos subjektų perspėjimą ir informavimą;

3.2.9. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.

3.3. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo sistemai

3.3.1. pasitelkia policijos, priešgaisrinės tarnybos automobilius su garso stiprinimo įranga, pasiuntinius;

3.3.2. informuoja seniūnijas, ūkio subjektus, kur yra įrengtos elektros sirenos, kad įjungtų sirenas rankiniu būdu;

3.3.3. paveda seniūnams, vadovaujantis seniūnijų gyventojų perspėjimo ir informavimo schemomis įspėti gyventojus apie gręsiančią ar susidariusią ekstremaliąja situaciją.

3.4. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojo, kitų pareigūnų veiksmai, įvykus nesankcionuotam sirenų įjungimui

3.4.1. Kėdainių rajono savivaldybės budėtojas apie įvykį informuoja savivaldybės civilinės saugos darbuotoją.

3.4.2. savivaldybės civilinės saugos darbuotojas privalo nedelsdamas imtis visų priemonių sirenoms išjungti ir gyventojams informuoti per atitinkamoje apskrityje esančius regioninius ir vietinius transliuotojus, elektronines sistemas, taip pat informuoti savivaldybės administracijos direktorių ir perspėjimo sistemos techninę priežiūrą atliekančius darbuotojus.

3.4.3. savivaldybės civilinės saugos darbuotojas nedelsdamas organizuoja nesankcionuoto sirenų įsijungimo priežasčių tyrimą ir per penkias darbo dienas tyrimo aktą išsiunčia PAGD direktoriui.

3.5. Perspėjimo, siunčiant pasiuntinius, tvarka ir maršrutai

3.5.1. gavus informaciją apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį, nedelsiant įvertinama informacijos svarba, informacija patikrinama, susisteminama ir, atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos ar ekstremalaus įvykio pobūdį ir / ar mastą, pasitelkiami pasiuntiniai (Savivaldybės administracijos vairuotojai bei darbuotojai), policijos ekipažai, vykstantys specialios paskirties automobiliais, turinčiais garso stiprinimo įrangą;

3.5.2. pasiuntiniams bei policijos ekipažams nurodomi atitinkami maršrutai bei įteikiama atitinkama informacija, kurią jie turi pateikti seniūnijų seniūnams, įmonių, įstaigų vadovams;

3.5.3. seniūnijų seniūnai, įstaigų, įmonių vadovai, vadovaudamiesi gyventojų ir darbuotojų perspėjimo ir informavimo schemomis, informuoja gyventojus, darbuotojus apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį.

4. INFORMACIJOS APIE EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ

SITUACIJĄ GAVIMO IR PERDAVIMO TVARKA

4.1. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už informacijos teikimą (5 priedas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui informaciją teikia šiais atvejais

• kai prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai;

• kai gresia ekstremalioji situacija;

• kai pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai;

• kai susidarė ekstremalioji situacija.

4.2. Darbuotojai, atsakingi už informacijos teikimą, šiais atvejais nedelsdami telefonu teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui atsakingų institucijų ir informacijos teikėjų turimą informaciją. Pateikiami šie duomenys

• trumpas įvykio, gresiančio ar įvykusio ekstremaliojo įvykio, gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos apibūdinimas (laikas, adresas, objektas, informacijos šaltinis, priežastys, prognozė), priimti sprendimai, planuojami ar atlikti pirminiai veiksmai;

• esami ir galimi pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir aplinkai šaltiniai;

• ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigos, vardas, pavardė, telefonų numeriai;

• gelbėjimo darbų vadovo pareigos, vardas, pavardė, telefonų numeriai.

4.3. Susidarius ekstremaliajai situacijai, informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikiama ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu ar faksu užpildžius šias pranešimų formas (toliau – formos)

• forma ES-1 teikiamas pirminis pranešimas apie susidariusią ekstremaliąją situaciją (6 priedas). Šis pranešimas perduodamas kiek galima greičiau nuo ekstremaliosios situacijos susidarymo pradžios, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo gelbėjimo darbų pradžios;

• forma ES-2 teikiamas pranešimas apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją (7 priedas). Šis pranešimas teikiamas kas 4 valandas nuo pirminio pranešimo apie susidariusią ekstremaliąją situaciją pateikimo;

• forma ES-3 teikiamas pranešimas apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą (8 priedas). Šis pranešimas teikiamas pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius.

4.4. Informacija apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir gresiančią ekstremaliąją situaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui teikiama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu, formos nepildomos.

4.5. Dėl kokių nors priežasčių negalint perduoti informacijos apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį atsakingiems asmenims, informacijos teikėjai perduoda žinias apie įvykį Kėdainių priešgaisrinę gelbėjimo tarnybai arba Kėdainių rajono policijos komisariatui.

4.6. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, kiti pareigūnai, atsakingi už informacijos teikimą, gavę informaciją apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį, nedelsiant įvertina informacijos svarbą, patikrina informaciją, susistemina ir, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio pobūdį ir mastą, perduoda pagal keitimosi informacija apie ekstremaliąją situacijų ar ekstremalųjį įvykį Kėdainių rajono savivaldybėje schemą (9 priedas).

4.7. Gresiant ar susidarius Savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, ryšys tarp civilinės saugos sistemos subjektų palaikomas civilinės saugos sistemos subjektų turimomis ryšio priemonėmis per viešuosius ir (ar) žinybinius ryšio tinklus. Viešųjų ir privačiųjų ryšių tinklų, elektros tinklų gedimo atvejais svarbi informacija perduodama per pasiuntinius.

4.8. Visi civilinės saugos sistemos subjektai privalo užtikrinti operatyvų ir nenutrūkstamą informacijos perdavimą ir priėmimą jų turimomis techninėmis elektroninio ryšio priemonėmis.

4.9. Informacija apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį perduodama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu. Gyventojų ir civilinės saugos sistemos subjektų (CSSS) perspėjimo ir informavimo tvarkos schema Savivaldybės lygiu pateikiama 10 priede.

4.10. Informacija gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu teikiama „karštąja“ telefono linija, savivaldybės interneto svetainėje (www.kedainiai.lt), Kėdainių krašto televizijos programose, spaudoje, taip pat pranešimuose, perduodamuose per specialiųjų tarnybų automobilių garsiakalbius.

5. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS

5.1. Gyventojų evakavimo tvarka.

5.1.1. Evakuotų iš ekstremaliosios situacijos židinio gyventojų aprūpinimas.

Žmonių, evakuotų iš ekstremaliosios situacijos židinio, aprūpinimas laikinosiomis gyvenamosiomis patalpomis vykdomas, atsižvelgiant į nelaimės pobūdį. Gyventojams, praradus gyvenamąsias patalpas dėl gaisro, stichinių gamtos reiškinių, kitų priežąsčių, suteikiamas socialinis būstas ( 14.1. priedas). Laikinai dėl ekstremaliosios situacijos ar įvykio gyvenamąją vietą palikusiems žmonėms, patekusiems į transporto avarijas ir pan., suteikiamos patalpos, kuriose yra sudaromos būtiniausios sąlygos žmonių gyvenimui (14, 24 priedai). Visiems nukentėjusiems užtikrinamas neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimas. Kitos medicinos paslaugos teikiamos bendra tvarka medicinos įstaigose, kuriose gyventojai yra prisirašę. Nukentėjusiems paramos skyrimo klausimus sprendžia nuolatinė Piniginės paramos ir kompensacijų skyrimo komisija, į kurią dėl paramos kreipiamasi savivaldybėje nustatyta tvarka. Seniūnijos skiria nukentėjusiems maisto talonus, jeigu aplinkybės atitinka paramos skyrimui nustatytas sąlygas.

5.1.2. Išankstinės evakavimo sąlygos bei evakavimo principo pasirinkimas.

Gyventojų evakavimo sąlygas apsprendžia ekstremalios situacijos tipas. Šiuo atveju, svarbiausias yra laiko faktorius. Jeigu evakavimą reikia vykdyti nedelsiant, tai ypač didelę reikšmę turi savalaikis gyventojų perspėjimas ir jų žinojimas kaip elgtis, įmonių, įstaigų staigi reakcija ir parengtis vykdyti evakavimą, savivaldybės tarnybų parengtis ir veiksmai užtikrinant evakavimo tvarką ir pagalbos teikimą ten, kur jos labiausiai reikia. Tokiu atveju, evakavimo sėkmę lemia savarankiški, tačiau iš anksto planuoti ir suderinti rajono mastu įmonių, įstaigų, tarnybų, rajono valdymo grandžių, seniūnijų veiksmai, gelbstint žmones. Staigus gyventojų, dirbančiųjų evakavimas iš pavojingos zonos būtinas

• įvykus cheminei avarijai AB „Lifosa“;

• užsidegus ar sprogus kuro saugykloms UAB „Lukoil-Kėdainiai“ kuro bazėje;

• įvykus geležinkelio, autotransporto avarijoms su nuodingų medžiagų išsiliejimu;

• įvykus kitoms ekstremalioms situacijoms, pasižyminčioms staigiu ir pavojingu poveikiu aplinkai ir žmonėms.

Greitas ekstremalios situacijos poveikis apsprendžia evakavimo principą: evakavimas vykdomas tiesiogiai iš gyvenamųjų ir darbo vietų, panaudojant fiziniams, juridiniams ar asmeniškai savivaldybei priklausantį autotransportą. Betarpiškai netoli įvykio vietos esantys gyventojai, dirbantieji nedelsdami išeina iš pavojingos zonos statmena vėjui kryptimi, panaudoję individualias gamyklines ar parankines apsaugos priemones. Savivaldybės autotransportu visų pirma evakuojami vaikų darželių, mokyklų, papildomo ugdymo įstaigų auklėtiniai, medicinos įstaigos (11 priedas). Išvežus juos į saugią vietą, tolesnis savivaldybės autotransporto panaudojimas priklausys nuo konkrečios situacijos, griežtai laikantis nuostatos, kad žmonių evakavimas būtų saugus.

Kilus pavojui, kurio grėsmė auga lėtai ir kuris yra prognozuojamas laiko atžvilgiu (Nevėžio upė. potvynis, Ignalinos VAE avarija), gyventojų evakavimas vykdomas teritoriniu principu, pagrinde per gyventojų surinkimo punktus (12 priedas). Gyventojų surinkimo punktai sudaromi visoje rajono teritorijoje, atsižvelgiant į galimą viso rajono radioaktyvų užkrėtimą avarijos Ignalinos VAE atveju. Nevėžio upe. potvynis gresia Kėdainių miesto senamiesčio, Žemaitės ir P.Lukšio gatvėse esantiems pastatams, Paobelės k., Pelėdnagių kolektyviniams sodams (13 priedas). Šių vietų gyventojai evakuosis nuosavu, savivaldybės autotransportu, pėsčiomis. Galimos jų apgyvendinimo vietos pateiktos 14 priede.

Principinė gyventojų evakavimo organizavimo schema pateikta 15 priede.

5.1.3. Sprendimo evakuoti gyventojus priėmimas ir vadovavimas evakavimui.

Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir keliamą pavojų žmonėms, sprendimą dėl jų evakavimo priima ir vadovauja

• kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais, kai būtina gyventojus iškeldinti skubiai, – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai;

• susidarius ribotai ekstremaliai situacijai – ūkio subjekto, kurio teritorijoje įvyko ekstremalus įvykis, vadovas;

• susidarius vietinei ekstremaliai situacijai – savivaldybės administracijos direktorius.

• Priėmus sprendimą evakuoti gyventojus (darbuotojus), už jo vykdymą atsako

• rajone - rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ir Gyventojų evakavimo komisija;

• seniūnijoje – seniūnijos Ekstremalių situacijų komisija;

• ūkio subjekte – ūkio subjekto Ekstremalių situacijų valdymo struktūra.

Visa informacija apie evakavimo eigą iš rajono tarnybų, seniūnijų, ūkio subjektų perduodama rajono ESOC. Čia ji analizuojama ir priimami sprendimai, kurie siunčiami rajono tarnyboms, seniūnijoms, ūkio subjektams privalomam vykdymui. Rajono ESOC periodiškai teikia duomenis apie gyventojų evakavimą apskrities ESOC ir, jeigu reikia, prašo papildomų pajėgų ir resursų.

5.1.4. Teritorija, į kurią bus evakuojami žmonės.

Gresiant radioaktyviam rajono teritorijos užkrėtimui gyventojai bus evakuojami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodytą vietovę.

Įvykus cheminei avarijai AB „Lifosa“, gyventojai (dirbantieji) evakuojami už prognozuojamos pavojingos zonos ribų (16 priedas). Priklausomai nuo avarijos pobūdžio (pagrindinai nuo avarijos trukmės), žmonės gali būti evakuoti į saugius sektorius ir mažesniu atstumu nuo avarijos vietos. Tai leidžia efektyviai panaudoti autotransportą gyventojų evakavimui. Cheminiam užteršimui apimant 3, 4, 5 sektorius (žr. 16 priedą) gyventojai iš jų bus evakuojami, evakuojasi patys į Jonavos ir Kauno rajonus ( 17 priedas).

UAB „Lukoil-Kėdainiai“ kuro bazėje įvykus gaisrui (sprogimui) gyventojai evakuojami iš 1 km zonos nuo įvykio vietos (18 priedas). Pirmiausia skubiai evakuojami pavėjinėje pusėje esantys žmonės.

Oro teršalų sklidimo sektoriaus dydis priklausomai nuo vėjo greičio pateiktas 19 priede.

Iškilus realiai potvynio Nevėžio upe. grėsmei Kėdainių m. senamiesčio, Žemaitės, P.Lukšio gatvių gyventojams, jie evakuojami į saugioje zonoje esančius Kėdainių m. objektus ( 14 priedas).

5.2. Gyventojų evakavimo aprūpinimas.

5.2.1. Aprūpinimas transportu.

Gyventojų evakavimo galimybės pagal seniūnijas ir visame rajone pateiktos plano 20 priede. Skaičiuojant evakuojamų visų nuosavybės formų transportu žmonių kiekius buvo priimta, kad lengvaisiais automobiliais važiuos po 3,5 žmogaus, dengtais sunkvežimiais po 10, o autobusais – žmonių talpa +5-10 žm. Išsamūs duomenys apie transportą, tinkamą žmonių evakavimui, pateikti plano 21 priede. Gyventojų, kurie evakuojasi savo transportu, apskaita vykdoma, pildant nustatytos formos pažymėjima (22 priedas).

5.2.2. Medicininis aprūpinimas.

Evakuotų gyventojų medicininis aprūpinimas organizuojamas evakuotų gyventojų priėmimo punktuose ir seniūnijose esančiose ambulatorijose, felčeriniuose punktuose ( 23 priedas). Gyventojų apgyvendinimo vietose gali būti įsteigiami medicinos postai, sudaryti iš seniūnijos ir rajono centrinių medicinos įstaigų darbuotojų. Visos gyventojų apgyvendinimo vietas kontroliuoja Valstybinės veterinarinės ir maisto kontrolės tarnybos bei Visuomenės sveikatos centro specialistai.

5.2.3. Materialinis-techninis aprūpinimas.

Gyventojų laikinas apgyvendinimas numatytas šildomuose pastatuose, turinčiuose buitinius-sanitarinius įrenginius, vandentiekį. Evakuotiems ilgesniam laikui gyventojams, pavyzdžiui, dėl potvynio, turi būti sudarytos sąlygos nakvynei. Todėl, pirmiausia jų apgyvendinimui parenkamos vietos, kur yra sąlygos nakvynei, maisto paruošimui ir pan. Šios vietos pateiktos 24 priede. Konkrečios problemos, iškilusios evakavimo metu ir vėliau, sprendžiamos panaudojant rajone turimas pajėgas ir resursus.

5.3. Viešosios tvarkos palaikymas.

5.3.1. Nelaimės zonos apsauga iš išorės ir viduje.

Nelaimės zonos apsauga vykdoma trimis būdais

• išorinė zonos apsauga transporto kelių susikirtimo vietoje, skirta tranzitinio transporto nukreipimui saugiais maršrutais;

• išorinė zonos apsauga išstatant keliuose postus, esančius netoli užterštos zonos. Postų vietose turi būti pakankamai vietos grąžinamo transporto apsisukimui;

• vidinė zonos apsauga – patruliavimas užterštoje vietovėje, siekiant užtikrinti turto apsaugą bei suteikti būtiną pagalbą žmonėms, nespėjusiems evakuotis.

Pagrindinis reikalavimas patrulinei tarnybai – jie turi būti aprūpinti reikiamomis individualios apsaugos priemonėmis, kad atlikdami savo pareigas būtų apsaugoti nuo neigiamo užterštos aplinkos poveikio, turi turėti patikimas ryšio priemones, automobilius. Darbas organizuojamas pamainomis, pamainos trukmę bei kontroliuojamą zoną nustatant pagal užterštumo rodiklius.

5.3.2. Viešosios tvarkos užtikrinimas gyventojų sutelkimo vietose.

Viešąją tvarką gyventojų sutelkimo (apgyvendinimo) vietose užtikrina policijos pareigūnai, pasitelkę policijos rėmėjus, šaulius. Trūkstant pajėgų gali būti patelkti į pagalbą Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Evakuotų gyventojų trumpalaikio (iki 24 val.) apgyvendinimo vietose nuolatiniai policijos postai nesteigiami. Ilgalaikio (ilgiau kaip 24 val.) gyventojų apgyvendinimo vietose įrengiami stacionarūs policijos postai, kuriuose budėjimas vykdomas nuolat.

5.4. Evakuotų gyventojų apgyvendinimas.

5.4.1. Evakuotų gyventojų priėmimo komisijos struktūra ir darbo organizavimas.

Už evakuotų gyventojų priėmimą rajone atsakinga Gyventojų evakavimo komisija. Seniūnijose už evakuotų gyventojų priėmimą atsako seniūnijų Ekstremalių situacijų komisijos. Šios komisijos palaiko nuolatinį ryšį su gyventojų priėmimo punktų administracija ir organizuoja evakuotų gyventojų paskirstymą į apgyvendinimo vietas bei visapusišką gyventojų priėmimo punktų parengtį. Evakavimo komisija renka ir apibendrina duomenis apie evakuotų gyventojų priėmimą ir apgyvendinimą, teikia juos Ekstremalių situacijų operacijų centrui.

5.4.2. Evakuotų gyventojų priėmimo punktų struktūra, įkūrimo vietos, jų teritorinis išsidėstymas ir darbo organizavimas.

Evakuotų gyventojų priėmimo punkto struktūra

• punkto viršininkas;

• apgyvendinimo grandis;

• gyventojų apskaitos grandis;

• ryšių ir informavimo grandis;

• viešosios tvarkos palaikymo grandis;

• medicinos pagalbos grandis.

Tokią priėmimo punktų struktūrą sąlygoja jų atliekamos funkcijos

• atvykstančių evakuotų gyventojų sutikimas;

• evakuotų gyventojų apskaita;

• evakuotų gyventojų apgyvendinimas;

• evakuotų gyventojų medicininė priežiūra;

• duomenų apie evakuotų gyventojų priėmimą teikimas seniūnijos ESK ir rajono ESOC;

• viešosios tvarkos palaikymas.

Apgyvendinimo vietų administracija paskiria priėmimo punkto viršininką ir kitą punkto personalą, įtraukdama į punkto personalo sudėtį policijos ir medicinos darbuotojus pagal rajono gyventojų evakavimo komisijos paskyrimus.

Gyventojų priėmimo punktų suvestinė pateikta 25 priede, o jų išsidėstymas 50 priede.

Kiek ir kurie gyventojų priėmimo punktai bus panaudojami priklausys nuo konkrečios ekstremalios situacijos.

5.5. Evakuotųjų grįžimas į nuolatines gyvenamąsias vietas.

5.5.1. Sprendimo dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priėmimas.

Sprendimą dėl evakuotų gyventojų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priima rajono ESVC, atsižvelgdamas į žvalgybos duomenis. Priklausomai nuo konkrečios ekstremalios situacijos žvalgybą gali vykdyti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, Visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Žvalgybai pateikus duomenis apie gyvenamųjų vietovių tinkamumą žmonėms gyventi ESOC paruošia ir ESK priima sprendimą dėl gyventojų grąžinimo į namus. Sprendime nurodoma operacijos vykdymo pradžia, gyventojų grąžinimo eiliškumas, atsakingi organizatoriai.

5.5.2. Gyventojų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas organizavimas ir tvarka.

Gyventojų grąžinimas į nuolatines gyvenamąsias vietas vykdomas organizuotai, griežtai laikantis rajono ESOC nustatytos tvarkos. Šį darbą kontroliuoja ir vykdo rajono Gyventojų evakavimo komisija, seniūnijų ekstremalių situacijų komisijos, gyventojų priėmimo punktų administracijos, viešosios tvarkos palaikymo tarnyba. Gyventojų grąžinimas vykdomas etapais, pradedant nuo arčiausiai nuolatinių gyvenamųjų vietų laikinai apgyvendintų žmonių grąžinimo arba grąžinimo tų gyventojų, kurių nuolatinės gyvenamosios vietos jau saugios gyventi. Esant dideliam evakuotų žmonių skaičiui (virš 3000 žm.) grąžinimas vykdomas išduodant leidimus (26 priedas). Leidimais seniūnijų ESK aprūpina gyventojų priėmimo punktus. Punktų vadovai užpildo leidimus ir išduoda transporto priemonių, kuriomis gyventojai vyks į nuolatines gyvenamąsias vietas, vairuotojams. Viešosios tvarkos palaikymo tarnybos darbuotojai, pateikus leidimus, nukreipia transportą su žmonėmis į paskirties vietą.

5.6. Užterštų teritorijų sanitarinis švarinimas.

Užterštų teritorijų sanitarinio švarinimo būdai ir apimtys priklausys nuo užteršimo pobūdžio. Rekomendacijas dėl sanitarinio švarinimo atlikimo tiekia Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, atlikę užterštos teritorijos tyrimus. Pirmoje eilėje švarinami rajono gyvybiškai svarbūs objektai, masinio žmonių susisiekimo vietos, pagrindiniai keliai. Didžiausių laiko ir darbo sąnaudų reikalaujantys švarinimo darbai pagal aplinkybes gali būti atidedami vėlesniam laikui. Darbai planuojami taip, kad kuo daugiau teritorijos, objektų būtų apšvarinti per trumpą laiką. Sanitarinio švarinimo kokybę kontroliuoja VSC, AAA specialistai.

5.7. Kolektyvinės apsaugos organizavimas.

Kolektyvinėms apsaugos priemonėms priskiriamos įvairių tipų slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai (darbuotojų, gyventojų apsaugai pritaikytos patalpos, rūsiai, kitos požeminės erdvės).

Kolektyvinės apsaugos statiniai numatomi valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose, kuriuose

• turi būti užtikrinta technologinio proceso normali veikla arba jo saugus funkcionavimas ekstremaliųjų situacijų ar karo metu;

• vienu metu dirba arba nuolat būna daugiau kaip 200 asmenų;

• užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas gyventojams: medicininis aptarnavimas, pagrindinių maisto produktų gamyba, transporto ir ryšių paslaugos, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir kitos komunalinės paslaugos.( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 529, (Žin., 2010, Nr. 56-2756).

Įvedus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos sustiprintąją padėtį, rengiamos slėptuvės gyventojams priimti. Jeigu įmonės, įstaigos, kito ūkio subjekto, gyvenamojo namo rūsio patalpose ir teritorijoje civilinės saugos slėptuvės nėra, tada darbuotojų apsaugai pritaikomos patalpos, rūsiai ir kitos požeminės erdvės. Kolektyvinės apsaugos statinių poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 56-2756). Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius

G = 0,1 × S + V + N

S – bendras savivaldybės gyventojų skaičius;

V – savivaldybės gyventojų – vaikų iki 7 metų skaičius;

N – neįgaliųjų savivaldybės gyventojų skaičius.

G = 0,1 × 51440 + 4020 + 4150 = 13314.

Savivaldybėje esančių ir galimų pritaikyti gyventojų apsaugai statinių suvestinė pateikta 27 priede.

6. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ AR SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS

6.3. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai, gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalų įvykį ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (civilinei ir priešgaisrinei saugai (jam nesant – mobilizacijai ir civilinei saugai) gavęs informaciją apie gręsiantį ekstremalųjį įvykį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gręsiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją

6.3.1. patikslina prognozuojamos arba susidariusios ekstremaliosios situacijos ar ekstremalaus įvykio, dėl kurio prognozuojama ar susidarė ekstremalioji situacija, laiką, adresą, objektą, informacijos šaltinį, gauna informaciją apie priimtus sprendimus, pirminius veiksmus;

6.3.2. Nedelsiant įvertina informacijos svarbą, susistemina ją ir, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio pobūdį ir / ar mastą, inicijuoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sušaukimą, kai

• prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti ekstremalaus įvykio kriterijai;

• prognozuojama ekstremali situacija;

• pasiekti ar viršyti ekstremalaus įvykio kriterijai;

• paskelbta ekstremalioji situacija.

Tolesnis savivaldybės lygio veiksmų koordinavimas ir vadovavimas civilinės saugos sistemos pajėgoms atliekamas per savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą. Savivaldybės ESK paskyrus ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, ESOC dirba, siekdamas padėti įgyvendinti ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymus.

6.4. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, bendrų veiksmų koordinavimo tvarka

6.4.1. Cheminė avarija.

6.4.1.1. Savivaldybės administracijos direktorius

• perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

• telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams apsaugoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų apgyvendinimą;

• savo kompetencijos ribose priima norminius aktus potvynio metu susidariusios situacijos atžvilgiu.

6.4.1.2. Kėdainių rajono policijos komisariatas

• vykdo pavojaus zonos perimetro kontrolę;

• organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;

• organizuoja pavojaus zonoje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;

• organizuoja žuvusiųjų atpažinimą, dingusių asmenų apskaitą ir paiešką;

• nustatyta tvarka registruoja evakuotus gyventojus laikinojo apgyvendinimo vietose;

• užtikrina evakuotų gyventojų grįžimo į nuolatines gyvenimo vietas saugumą;

6.4.1.3. Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

• perspėja ir informuoja gyventojus apie pavojų ir teikia rekomendacijas dėl savisaugos veiksnių;

• gelbėja patekusius į nelaimę žmones, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

• vykdo avarijos stabdymo, padarinių likvidavimo, kitus gelbėjimo darbus.

6.4.1.4. Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūra

• atlieka padaryto poveikio aplinkai vertinimą ir teikia tolimesnes prognozes;

• atlieka tyrimą, apskaičiuojant aplinkai padarytą žalą;

• vykdo aplinkos atstatymo darbų kontrolę.

Išsamūs šių ir kitų tarnybų veiksmai išdėstyti pavojingo objekto išoriniame avarijos likvidavimo plane (atskiras priedas).

6.4.2. Radiacinė avarija.

Radioaktyvi tarša galima

• įvykus radiacinei avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje;

• 2009 metų gruodžio 31 d. Ignalinos AE nustojo veikti, bet grėsmė išliko, nes branduolinės saugos požiūriu, darbai, susiję su galima rizika, dar vyks apie 10 metų po reaktorių uždarymo.

• įvykus radiacinėms avarijoms kaimyninių valstybių atominės energetikos objektuose, kai į aplinką išsiveržia didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis;

• įvykus avarijai transporte, kai pervežamos radioaktyviosios medžiagos;

• nukritus kosminiam aparatui ar kitam skraidančiam objektui, kuriame yra radioaktyviųjų medžiagų;

• įvykus avarijai objekte, turinčiame lokalų radioaktyvųjį šaltinį;

• įvykus branduoliniam sprogimui;

• teroristams panaudojus radiologinį ginklą.

Minėtų nelaimių atveju gali būti užteršta žmogaus gyvenamoji aplinka ir patys žmonės.

Tokių nelaimių metu į atmosferą išmesta radioaktyvioji tarša gali būti pernešama dideliais atstumais ir pasiekti savivaldybės teritoriją (28 priedas). Išsamūs savivaldybės civilinės saugos pajėgų veiksmai radioaktyvaus užteršimo , avarijos Ignalinos AE atvejais pateikti atskirame priede.

6.4.3. Pavojingos užkrečiamosios žmonių ligos.

6.4.3.1. Savivaldybės administracijos direktorius

• perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

6.4.3.2. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius

• koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;

• įvertina susidariusią ekstremaliąją situaciją, nustato pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei;

• atlieka funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ar karantino skelbimu ir (ar) atšaukimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu;

• Vyriausybei priėmus sprendimą dėl valstybės medicinos rezervo išteklių panaudojimo, organizuoja valstybės medicinos rezervo paskirstymą;

• organizuoja epidemiologinį tyrimą ir dalyvauja organizuojant kontrolės (valdymo) priemones;

• kontroliuoja, kaip užkrėstoje teritorijoje taikomos kontrolės (valdymo) priemonės ir vertina jų veiksmingumą.

6.4.3.3. Kėdainių rajono policijos komisariatas

• organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą, organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paiešką;

• koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją;

• renka ir apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja žuvusių gyventojų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;

• palaiko Vyriausybės nustatytą karantino režimą, padeda valdyti ekstremaliąją situaciją užkrėstoje teritorijoje.

Savivaldybės civilinės saugos pajėgų išsamūs veiksmai pavojingų užkrečiamųjų žmonių ligų atvejais pateikti 29-31 prieduose.

6.4.4. Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas.

6.4.4.1. Administracijos direktorius

• perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

• telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams apsaugoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja gyventojų evakavimą ir apgyvendinimą;

• savo kompetencijos ribose priima norminius aktus susidariusios ekstremaliosios situacijos atžvilgiu.

6.4.4.2. Kėdainių policijos komisariatas

• organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą pavojaus zonoje, laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;

• organizuoja, koordinuoja ir užtikrina evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą;

• organizuoja ir vykdo pavojaus zonoje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;

• organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą.

6.4.4.3. Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

• perspėja ir informuoja gyventojus apie artėjantį reiškinį ir teikia rekomendacijas dėl savisaugos veiksmų;

• gelbėja patekusius į nelaimę gyventojus, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

• vykdo žmonių ir turto gelbėjimą, kitus gelbėjimo darbus.

Savivaldybės civilinės saugos pajėgų išsamūs veiksmai Nevėžio upės potvynio atveju pateikti 32 priede.

6.4.5. Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai.

6.4.5.1. Savivaldybės administracijos direktorius

• perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

• savo kompetencijos ribose priima norminius aktus susidariusios ekstremaliosios situacijos atžvilgiu.

6.4.5.2. Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

• perspėja ir informuoja gyventojus apie artėjantį reiškinį ir teikia rekomendacijas dėl savisaugos veiksmų;

• gelbėja patekusius į nelaimę gyventojus, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

• vykdo gaisrų gesinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą, kitus gelbėjimo darbus.

6.4.5.3. Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūra

• atlieka padaryto poveikio aplinkai vertinimą ir teikia tolimesnes prognozes;

• atlieka tyrimą, apskaičiuojant aplinkai padarytą žalą;

• vykdo aplinkos atstatymo darbų kontrolę.

6.4.6. Šilumos energijos tiekimo sutrikimas šildymo sezono metu.

Galimų šilumos energijos tiekimo šaltuoju metų laiku sutrikimų šalinimo darbai išdėstyti „Katilinių, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių avarijų ir sutrikimų likvidavimo Kėdainių r. tvarkoje“ (33 priedas).

6.4.7. Elektros energijos tiekimo sutrikimas.

Padažnėję pavojingi meteorologiniai reiškiniai kelia didelį pavojų elektros energijos tiekimo patikimumui. Didžiausių elektros energijos tiekimo sutrikimų šalinimo darbai pateikiami „Kėdainių elektros tinklų“ (34 priedas).

6.4.8. Gaisrai.

Didžiausią grėsmę gyventojams kelia gaisrai pavojinguose objektuose. Savivaldybės civilinės saugos pajėgų išsamūs veiksmai gaisro (sprogimo) pavojingame objekte atveju pateikiami išoriniame pavojingo objekto avariniame plane (atskiras priedas). Gaisrų atvirose teritorijose prevencinių priemonių panas pateiktas 35 priede.

6.4.9. Dujotiekio avarija.

Avarijos magistraliniame dujotiekyje likvidavimo darbai išsamiai išdėstyti atskirame priede.

6.4.10. Gyvūnų ligos.

6.4.10.1. Kėdainių rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

• vadovaujasi gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų neatidėliotinų priemonių planais ir organizuoja jų įgyvendinimą;

• atlieka epizootinį tyrimą, organizuoja, koordinuoja ir pagal kompetenciją vykdo gyvūnų, maisto, pašarų ir vandens taršos pavojingais ir ypač pavojingais ligų sukėlėjais tyrimą, atlieka mikrobiologinės taršos stebėseną;

• nustato gyvūnų ligų profilaktines ir gyvūnų žudymo priemones, kontroliuoja, kaip jos vykdomos;

• kontroliuoja, kad būtų sunaikintas pavojingų ir ypač pavojingų ligų sukėlėjų užterštas maistas, pašarai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir pašalintas geriamojo vandens kenksmingumas;

• nustato užkrėstoje teritorijoje gyvybiškai svarbių objektų funkcionavimo, žmonių ūkinės veiklos, kitų veiklos rūšių, susijusių su maisto ir pašarų tvarkymo tęstinumu, geriamojo vandens tiekimu, naminių gyvūnų priežiūra ir auginimu, ir kitas procedūras;

• kontroliuoja ir reglamentuoja maisto ir pašarų tvarkymo subjektų veiklą užkrėstoje teritorijoje;

• vertina ekstremaliosios situacijos keliamą grėsmę gyvūnams ir apie diagnozuotas gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir priemones joms likviduoti praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui Savivaldybės administracijos direktoriui.

6.4.10.2. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius

• vertina susidariusią ekstremaliąją situaciją, nustato pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

6.4.10.3. Kėdainių rajono policijos komisariatas

• organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą, organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paiešką;

• koordinuoja, kaip organizuojamas civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimas į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją;

• renka ir apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja žuvusių gyventojų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;

• organizuoja policijos pajėgų patelkimą, palaiko Vyriausybės nustatytą karantino režimą, padeda vykdyti ekstremaliosios situacijos valdymą užkrėstoje teritorijoje.

6.4.10.4. VĮ „Kauno regiono keliai“

• numato valstybinės reikšmės kelių apylankas ir pažymi jas kelio ženklais.

Išsamūs civilinės saugos pajėgų veiksmai išdėstyti gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų neatidėliotinų priemonių plane (36 priedas).

6.4.11. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

Alternatyvi darbo vieta, paskelbus Savivaldybės administracijos ir (ar) jos struktūrinių padalinių darbuotojų evakavimą ar skubų iškeldinimą, parenkama priklausomai nuo situacijos. Tam tikslui gali būti panaudotos seniūnijų administracinių patalpų, mokymo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpos.

Darbuotojai, neįeinantys į ekstremaliųjų situacijų komisijos bei ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėtis, vykdo pareiginiuose nuostatuose patvirtintas funkcijas ir uždavinius.

6.4.12. Informacija apie materialinių išteklių telkimą ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, savivaldybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų veiklai palaikyti ir atkurti.

Savivaldybė susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, naudoja jai priklausančius materialinius ir techninius išteklius (21, 37 priedai). Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje turimus materialinius išteklius, koordinuoja visą teikiamą pagalbą. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, savivaldybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytus reikalavimus sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, savivaldybės administracijos direktoriaus rašytiniu reikalavimu teikia materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui arba Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą (38-43 priedai).

Kai išnaudojamos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės likviduojant Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, vadovaujantis savitarpio pagalbos planais su gretimomis savivaldybėmis, organizuojamas papildomų materialinių išteklių pasitelkimas iš gretimų savivaldybių (45-47priedai).

6.4.13. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir Ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas.

6.4.13.1. Susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius veikia pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, parengtą atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliosiomis situacijomis plano rengimo metodines rekomendacijas.

6.4.13.2. Visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.4.13.3. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos dalyvauja teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą, vadovaudamosi sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-194 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 33-1579).

6.4.13.4. Gresiant ar susidarius Savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą bei psichologinę pagalbą teikia Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė, o prireikus ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

6.4.13.5. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-303 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų pasitelkimo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 55-2694) ir sąveikos planais, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir kitos nevyriausybinės organizacijos pagal galimybes, gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, prireikus pasitelkiamos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

6.4.13.6. Savivaldybės socialinės paramos skyrius teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl socialinės pagalbos suteikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu, o Savivaldybės švietimo skyrius organizuoja mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir mokymą.

6.4.14. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas.

6.4.14.1. Susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, viešąją tvarką užtikrina Kėdainių rajono policijos komisariatas

6.4.14.2. suderinęs savo veiksmus su savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu ir, vykdydamas jo nurodymus, užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, gyventojų evakavimo maršrutuose;

6.4.14.3. siekdamas palengvinti civilinės saugos sistemos pajėgų darbą atliekant gelbėjimo darbus, apsaugant nuo pavojaus gyventojus ir rūpinantis išlikusiais gyvaisiais, kontroliuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų asmenų patekimą į ekstremaliosios situacijos židinio teritoriją;

6.4.14.4. eismui reguliuoti ekstremaliosios situacijos židinyje, jos prieigose ir evakuacijos maršrutuose išstato laikinus kontrolės postus, duoda nurodymus kelių priežiūros tarnyboms dėl kelio ženklų pastatymo nurodytose vietose. Postų vietą nustato pirmasis į ekstremaliosios situacijos židinio vietą atvykęs policijos pareigūnas, suderinęs su gelbėjimo darbų vadovu arba Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu;

6.4.14.5. teikia pagalbą asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, esant būtinybei patekti į asmens būstą be jo sutikimo;

6.4.14.6. organizuoja technikos, vykstančios dirbti į ekstremaliosios situacijos židinį, ir evakuojamųjų palydą;

6.4.14.7. tvarko evakuotų gyventojų apskaitą ir teikia duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui;

6.4.14.8. užtikrina valstybės, savivaldybės ir privataus turto apsaugą pavojaus zonoje ir evakuotose teritorijose;

6.4.14.9. renka informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius ir organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos, prireikus pradeda ikiteisminį tyrimą;

6.4.14.10. renka, registruoja ir analizuoja informaciją, reikalingą policijos veiksmams koordinuoti Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju, keičiasi šia informacija su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, dalyvaujančiomis likviduojant Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos padarinius. Trūkstant civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu viešosios tvarkos palaikyti, eismo saugumo, judėjimo kontrolės ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms užtikrinti, vadovaujantis sąveikos planu, į pagalbą civilinės saugos sistemos pajėgoms gali būti pasitelkiami kariniai vienetai bei policijos rėmėjai.

6.4.15. Privalomųjų darbų organizavimas.

Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarka numatyta ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 512 (Žin., 2010, Nr. 54-2652).

6.4.16. Gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimas ir darbų atlikimas.

6.4.16.1. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami ir darbai atliekami tik tada, kai yra išnaudotos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės.

6.4.16.2. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami darbams atlikti remiantis Civilinės saugos įstatyme įtvirtintu visuotinio privalomumo principu.

6.4.16.3. Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai, sukakę 18 metų, išskyrus tikrosios karo tarnybos karius, nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris (moteris, pagimdžiusias ir auginančias vaikus, kol jiems sukaks vieni metai), neįgaliuosius ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų, taip pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautinę teisę.

6.4.16.4. Sprendimą dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo darbams atlikti priima

• susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai – savivaldybės ESK;

• susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ESK.

6.4.16.5. Ekstremaliųjų situacijų atvejais ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) nustato, kiek ir kokių darbų reikia atlikti ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, ir per savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą prašo savivaldybės administracijos direktoriaus telkti gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas darbams atlikti.

6.4.16.6. Savivaldybės administracijos direktorius telkia gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas darbams atlikti laikydamasis tokio eiliškumo

• ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla dėl ekstremaliosios situacijos poveikio yra sustabdyta;

• kiti ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla nėra tiesiogiai paveikta ekstremaliosios situacijos;

• bedarbiai;

• kiti gyventojai;

• gyvybiškai svarbiuose savivaldybės objektuose dirbantys gyventojai;

• valstybinės reikšmės ir pavojinguosiuose objektuose dirbantys gyventojai.

6.4.16.7. Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, valdantys elektroninių ryšių tinklą ar teikiantys elektroninių ryšių paslaugas, savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu turi skirti reikalingus ekspertus ir specialistus civilinės saugos ekstremaliųjų situacijų valdymo ryšių sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti.

6.4.16.8. Gyventojai, ūkio subjektų ir kitų įstaigų tarnautojai ir darbuotojai (toliau – darbuotojai) turi atvykti arba prireikus yra atvežami centralizuotai savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro patelktu transportu į operacijų vadovo nurodytą vietą.

6.4.16.9. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju darbų atlikimą koordinuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

6.4.16.10. Operacijų vadovas užtikrina, kad gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai prieš jiems pradedant dirbti būtų instruktuoti apie darbų eigą ir priemonių, skirtų darbingumui, sveikatai ir gyvybei išsaugoti, panaudojimą.

6.4.16.11. Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras užtikrina, kad darbus atliekantys gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai būtų apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbų atlikimo laikotarpiu. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju draudimo įmokos sumokamos iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų.

6.4.16.12. Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras prireikus organizuoja darbus atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų aprūpinimą nemokama nakvyne, maitinimu, specialiąja apranga, darbo priemonėmis, taip pat atvežimą į darbų atlikimo vietą, išvežimą iš jos ir minimalių sanitarinių higienos sąlygų sudarymą (apgyvendinimas – gimnazijų, mokyklų salėse, darželiuose kitose švietimo įstaigose, viešbučiuose, bendrabučiuose, sporto įstaigose; maitinimas – švietimo įstaigose, darželiuose, maitinimo įstaigose; aprūpinimas transportu – UAB „Kėdbusas “).

6.4.17. Atliktų darbų apskaita.

6.4.17.1. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo (asmenys) pildo darbus atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tvarko su darbų atlikimu susijusius dokumentus ir teikia juos operacijų vadovui.

6.4.17.2. Baigus darbus operacijų vadovas per savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius dokumentus.

6.4.17.3. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sudaro komisiją, kuri ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo patikrina darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius dokumentus, ir, atsižvelgdama į faktiškai dirbtą laiką, Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, nustato gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms kompensuotiną sumą ir teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą.

6.4.18. Kompensavimas už atliktus darbus.

6.4.18.1. Darbus atlikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, įvertinus finansines galimybes, iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su šių darbų atlikimu.

6.4.18.2. Pirmiausia kompensuojamos išlaidos, patirtos tuo atveju, kai savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras neturi galimybių užtikrinti nurodytų priemonių įgyvendinimą.

6.4.18.3. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu, gali būti kompensuojamos iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų. Sprendimą dėl šių išlaidų kompensavimo priima savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jo sudarytos komisijos išvadų gavimo dienos.

6.4.18.4. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis jo sudarytos komisijos išvadomis ir nustatyta kompensuotina išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, suma, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos išvadų pateikimo dienos teikia Finansų ministerijai prašymą dėl lėšų gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų išlaidoms, susijusioms su darbų atlikimu, kompensuoti skyrimo.

6.4.18.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Finansų ministerijai nurodoma

• aplinkybės, kurioms susidarius buvo atliekami darbai;

• darbus atlikę gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos;

• išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, pagrindimas.

6.4.18.6. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami dokumentai, pagrindžiantys su darbų atlikimu susijusias išlaidas.

6.4.18.7. Finansų ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus prašymo gavimo dienos parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, kompensavimo gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą.

6.4.18.8. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu, gali būti kompensuojamos iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų. Sprendimą dėl šių išlaidų kompensavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6.4.19. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas.

6.4.19.1. Komunalinių paslaugų teikimo tikslas – organizuoti būtiniausias paslaugas po įvykusių avarijų ir incidentų komunaliniuose tinkluose bei sistemose, siekiant sudaryti elementarias gyvenimo sąlygas ir išvengti užkrečiamų ligų protrūkio.

6.4.19.2. Vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą Savivaldybės teritorijoje organizuoja UAB „Kėdainių vandenys“.

6.4.19.3. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrūkus komunalinių paslaugų tiekimui, gyventojai bei įstaigos vandeniu aprūpinami iš alternatyvių šaltinių – gyventojų šulinių, gamtinių geriamojo vandens šaltinių, atvežant geriamąjį vandenį į nurodytą vietą.

UAB „Kėdainių vandenys“ veiksmų, likviduojant ekstremaliųjų situacijų pasekmes, planas pateiktas 44 priede.

6.4.20. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas.

6.4.20.1. Žuvusiųjų laidojimo organizavimo tikslas - atlikti visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas procedūras ekstremalių įvykių metu, esant dideliam aukų skaičiui.

Veiklos apimtis

• nukentėjusiųjų mirties konstatavimas;

• žuvusių žmonių apskaita;

• aukų asmens tapatybės nustatymas;

• žūties aplinkybių juridinis įvertinimas;

• žuvusiųjų pristatymas į morgą;

• laidojimo paslaugų suteikimas;

• neatpažintų aukų laidojimas.

6.4.20.2. Avarijos metu nukentėjusiųjų žmonių mirtį konstatuoja greitosios pagalbos gydytojas. Mirties faktas fiksuojamas iškvietimo lape, o mirties priežastis nustatoma patologoanatominio tyrimo metu. Mirties liudijimas išduodamas pagal faktą.

6.4.20.3. Tvarkant avarijos vietoje žuvusių žmonių apskaitą, juridiškai įvertinant žūties aplinkybes, nustatant neatpažintų asmenų asmens tapatybę, atliekami operatyviniai bei procesiniai veiksmai, panaudojant mokslines – technines, kriminalines, teismo medicinos ir operatyvinės paieškos priemones.

6.4.20.4. Asmens tapatybės nustatymo procese dalyvauja prokurorai, policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai, kiti specialistai.

6.4.20.5. Neatpažintų lavonų palaidojimo klausimą, praėjus nustatytam terminui, sprendžia teismo medicinos įstaigos vedėjas, suderinęs su prokuroru, tardytoju ar policijos įstaigos vadovu.

6.4.20.6. Laidoti neatpažintas aukas leidžia prokuroras, tardytojas ar policijos įstaigos vadovas, raštišku sutikimu.

6.4.20.7. Neatpažinti lavonai laidojami kapinėse, specialiai skirtoje vietoje, suderinus su Savivaldybe ir dalyvaujant kriminalinės policijos pareigūnams bei kapinių administracijos atstovams.

6.4.20.8. Palaidojimas apiforminamas nustatytos formos aktu.

6.4.20.9. Neatpažintosios aukos laidojamos Savivaldybės lėšomis administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

PRIEDAI

1. Ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė.

2. Kėdainių rajono CS GPIS struktūrinė schema.

3. Dėl civilinės saugos signalų ir informacijos retransliacijos (perdavimo) gyventojams ekstremalių situacijų atvejais.

4. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos aktyvinimo Kėdainių rajono teritorijoje schema.

5. Asmenys, atsakingi už informacijos priėmimą ir perdavimą.

6. Informacijos perdavimo forma ES-1.

7. Informacijos perdavimo forma ES-2.

8. Informacijos perdavimo forma ES-3.

9. Keitimosi informacija apie ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį Kėdainių rajono savivaldybėje schema.

10. Ryšių tarp CS struktūrų, objektų organizavimo rajone schema ir duomenys

11. Ikimokyklinio, mokyklinio ugdymo įstaigų evakavimo skaičiuotė.

12. Gyventojų surinkimo punktų suvestinė.

13. Nevėžio upės potvynio užliejama teritorija.

14. Evakuotų gyventojų laikino apgyvendinimo vietos Kėdainių mieste.

15. Principinė gyventojų evakavimo organizavimo schema.

16. Pavojingo objekto poveikio zona.

17. Kėdainių rajono gyventojų apgyvendinimo vietos Jonavos ir Kauno rajonuose.

18. Pavojingo objekto galimo poveikio zona.

19. Pavojingo objekto galimos taršos skaičiavimo duomenys.

20. Kėdainių rajono gyventojų evakavimo apimtys ir turimos transporto priemonės.

21. Kėdainių rajono autotransporto suvestinė.

22. Evakavimosi privačiu transportu pažymėjimas.

23. Sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas.

24. Apgyvendinimo galimybės.

25. Evakuotų gyventojų priėmimo punktų suvestinė.

26. Leidimo grįžimui į nuolatinę gyvenamąją vietą forma.

27. Kėdainių rajono savivaldybės objektai, kuriuose esančias patalpas galima pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai.

28. Radiacinė avarija. Situacijos schema.

29. Kėdainių rajono savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planas.

30. Kėdainių rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei priemonių planas.

31. Kėdainių rajono savivaldybės pasirengimo veiklai ir veiklos, susiformavus ypač pavojingos (YPI) ir pavojingos užkrečiamosios ligos židiniui, veiksmų 2009-2012 m. Planas.

32. Kėdainių rajono savivaldybės veiksmų pavojingo Nevėžio potvynio atveju planas.

33. Avarijų šilumos ūkyje likvidavimo planas.

34. Avarijų elektros tinkluose likvidavimo planas.

35. Gaisrų atvirose teritorijose prevencinių priemonių planas.

36. Epizootijų likvidavimo planai.

37. Materialinių techninių išteklių žinynas.

38. Sutartis su AB „Lifosa“.

39. Sutartis su UAB „Kėdainių vandenys“.

40. Sutartis su UAB „Kedmela“.

41. Sutartis su UAB „Kėdainių melioracija“.

42. Sutartis su UAB „kėdbusas“.

43. Sutartis su R. Skorupsko IĮ.

44. UAB „Kėdainių vandenys“ veiksmų, likviduojant ekstremaliųjų situacijų pasekmes, planas.

45. Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybių tarpusavio pagalbos planas.

46. Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybių tarpusavio pagalbos planas.

47. Kėdainių ir Ukmergės rajonų savivaldybių tarpusavio pagalbos planas.

48. Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos sudėtis ir nuostatai

49. Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėtis ir nuostatai

50. Gyventojų surinkimo ir priėmimo punktų išdėstymas.

1 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

GALIMŲ PAVOJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ RIZIKOS ANALIZĖ

Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė atliekama vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu patvirtintomis Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis (toliau – metodinės rekomendacijos) (Žin., 2011, Nr.70-3360).

Duomenys, gauti atlikus rizikos analizę, naudojami

• rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;

• rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencinių priemonių planą;

• planuojant savivaldybės kolektyvinės gyventojų apsaugos nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių priemones.

Rizikos analizė peržiūrima ir prireikus atnaujinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus arba atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems pavojų ar ekstremaliųjų situacijų riziką ir mažinantiems darbuotojų, gyventojų saugumą, savivaldybė turi iš naujo atlikti rizikos analizę.

Vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

Galimi pavojai nustatomi remiantis moksliniais, statistiniais, istoriniais duomenimis, specialistų ir ekspertų vertinimais, Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, aplinkos įvertinimu, galimų ekstremalių įvykių modeliavimu, taip pat Ekstremaliųjų įvykių kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.241 (Žin., 2006, Nr.29-1004; 2009, Nr.153-6928, 2011, 107-5059).

1 lentelė. Nustatytų galimų pavojų apibūdinimas.

Eil. Nr.

Nustatytas galimas pavojus

Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus išplitimas

Galimo pavojaus kilimo priežastys

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

Maksimalus vėjo greitis 28÷32 m/s, Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Stichinis meteorologinis reiškinys

Smarki lijundra

Apšalo storis ant standartinio lijundros stovo laidų - skersmuo ≥20 mm. Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Stichinis meteorologinis reiškinys

Uraganas

Maksimalus vėjo greitis - ≥33 m/s Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

Labai smarkus lietus

Kritulių kiekis; trukmė - >80; ≤12; mm; val. Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

Labai smarkus snygis

Kritulių kiekis; sniego dangos storis; trukmė - >30; >30; ≤12; mm; cm; val. Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

Labai smarki pūga

Vidutinis vėjo greitis; trukmė - >20; ≥1; m/s; para Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

Smarkus speigas

Nakties minimali temperatūra; trukmė - minus 30 arba žemesnė; >3; 0C; naktis visa savivaldybės teritorija

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

Didelis Nevėžio nusekimas

Vandens debitas < 0,97 m3/s ties Kėdainiais

Stichinis hidrologinis reiškinys

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

Vandens lygis ≥ 450 cm, 30,33 m virš Baltijos jūros lygio ties Kėdainiais

Stichinis hidrologinis reiškinys

10.

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija– faktas, yra / nėra; yra. Susirgimas ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – susirgusių, mirusių žmonių sk. - ≥ 1; ≥ 1.

Gamtinis pavojus

11.

Gyvūnų ligos

Enzootijos, epizootijos, panzootijos atvejis – faktas – yra/nėra. Dalis arba visa savivaldybės teritorija.

Gamtinis pavojus

12.

Cheminė avarija

Pavojingųjų medžiagų patekimas į aplinką: - žuvusių žmonių; - sutrikdyta sveikata, sk. – 1; 3. - į vandens telkinius - ≥1 t. - ant žemės paviršiaus - ≥5 t.

Dėl sprogimo ar gaisro padarinių išsilieja pavojingos cheminės medžiagos AB „Lifosa“ ar AB „Litagros prekyba“ Kėdainių padalinyje ir patenka į aplinką; transporto avarijos

13.

Radiacinė avarija

Radioaktyvios medžiagos patekimas į aplinką, faktas – yra; Sutrikdyta sveikata, mirė žmonių - ≥1; ≥1.

Branduolinė atominio reaktoriaus avarija; kitas įvykis

14.

Automobilių kelių eismo įvykis

14.1.

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

dėl eismo ar kitokio įvykio sutrinka ar uždaromas arba užblokuojamas kelias ir nutrūksta eismas kelyje – laikas iki eismo atnaujinimo: rajoniniame kelyje - >48 val., krašto kelyje - >8 val., magistraliniame kelyje - >4 val.,

Eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

14.2.

Eismo įvykis

Sutrikdyta sveikata, žūva žmonės, sk. - ≥6; ≥3.

Eismo įvykis

15.

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

Nutraukimo trukmė - ≥ 6 val.

Eismo nutraukimas

16.

Dujotiekio avarija

Gamtinių dujų tiekimo nutraukimas: - vartotojui, kuriam dujos tiekiamos nenutrūkstamai, nutraukimo trukmė - ≥ 24 val. - ≥ 20000 arba ≥1/4 savivaldybės gyventojų

Techninė avarija

17.

Įvykis energetikos sistemoje

17.1.

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

Nutraukiamas elektros energijos tiekimas teritorijai, miesto gyvenamajai vietovei ar jos daliai – paveikta teritorijos dalis; trukmė val.; gyventojų skaičius - ≥1/4; ≥24; ≥20000; Nutraukiamas elektros energijos tiekimas I patikimumo grupės vartotojui - ≥24 val.

Techninis sutrikimas

17.2.

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

Sutrinka arba nutrūksta šilumos energijos tiekimas gyvenamajam ar visuomeniniam sektoriui šildymo sezono metu – šilumos netiekimo laikas, val.; gyventojų skaičius - > 24; >3000 arba ≥1/4 savivaldybės gyventojų

Techninis sutrikimas

18.

Komunalinių sistemų avarijos

18.1.

vandens tiekimo sutrikimas

Geriamojo vandens tiekimo nutraukimas stacionariai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, ūkio subjektui ar įstaigai, teikiančiai formaliojo mokymo paslaugas – vandens netiekimo laikas - >24val; Geriamojo vandens tiekimo nutraukimas gyventojams –gyventojų skaičius - ≥5000, trukmė - ≥24 val.

Vandens tiekimo sistemos avarija

18.2.

nuotekų šalinimo sutrikimas

Nuotekų šalinimo nutraukimas daugiau kaip 20 000 žmonių, nutraukimo trukmė - ≥24 val.

Nuotekų šalinimo sistemos avarija

19.

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimai

Interneto ryšio nutraukimas, vartotojų skaičius - >100000; nutraukimo laikas - >6 val. Fiksuotojo telefono ryšio nutraukimas daugiau kaip 10 000 vartotojų, nutraukimo laikas - > 5 val. Pagalbos skambučių priėmimo sutrikimas, kai dėl to negalima iškviesti pagalbos, sutrikimo trukmė - ≥1 val.

Techninis sutrikimas

20.

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

Socialinis įvykis – žuvo žmonių; sutrikdyta sveikata - ≥3; ≥6. Teroro aktas - žuvo žmonių; sutrikdyta sveikata - ≥1; ≥1.

Masiniai neramumai, teroristiniai veiksmai

21.

Pavojingas radinys

Randamas sprogmuo, konteineris su neaiškios kilmės medžiaga, radinys su specifiniu užrašu ar specialiu ženklu, kuriuo įspėjama apie didelį pavojų, indas su pavojinga arba neaiškios kilmės medžiaga, radioaktyvioji medžiaga, branduolinės medžiagos, įtaisas ar įrenginys, keliantis pavojų žmonėms, aplinkai, turtui, – faktas yra / nėra; yra

Žmogaus veiklos sukeltas pavojus

22.

Gaisrai

Poveikis žmonėms: sutrikdyta sveikata; žuvę – ≥10; ≥5. Miško gaisras, bendras pažeistas plotas, ha - ≥ 100. Durpynų ar durpingų pievų degimas, smilkimas – faktas; yra.

Žmogaus veiklos, išorės veiksnių sukeltas pavojus

23.

Statinio griūtis

Neatidėliotinai reikia suteikti gyvenamąją vietą žmonėms; žmonių skaičius - ≥ 10.

Statinių avarijos

24.

Miškų suniokojimas

Meteorologinio reiškinio padaryta žala; bendras pažeistas medienos tūris - ≥ 0,5 mln. m3.

Išorės veiksnių sukeltas pavojus

25.

Žemės ūkio kultūrų žūtis

Meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio kultūrų žūtį; bendras pažeistas plotas, ha - ≥ 10.

Išorės veiksnių sukeltas pavojus

2 lentelė. Galimo pavojaus tikimybės (t) įvertinimo kriterijai.

Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas

Galimo pavojaus tikimybės lygis

Vertinimo balai

Gali įvykti dažniau negu kartą per metus

Labai didelė tikimybė

Gali įvykti kartą per 1-10 metų

Didelė tikimybė

Gali įvykti kartą per 10-50 metų

Vidutinė tikimybė

Gali įvykti kartą per 50-100 metų

Maža tikimybė

Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų

Labai maža tikimybė

3 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir sveikatai.

Nustatytas galimas pavojus

Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistųjų, ir (ar) evakuotinų gyventojų)

Pažeidžiama teritorija, gyventojų grupės

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

1-5 žm. gali nukentėti, iki 300 evakuoti

Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Smarki lijundra

5-10 žm. gali nukentėti

Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Uraganas

5-10 žm. gali nukentėti, iki 500 evakuoti

Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Labai smarkus lietus

1-5 žm. gali nukentėti, iki 300 evakuoti

Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Labai smarkus snygis

---------

Labai smarki pūga

5-10 žm. gali nukentėti, iki 500 evakuoti

Dalis arba visa savivaldybės teritorija

Smarkus speigas

5-10 žm. gali nukentėti

Visa savivaldybės teritorija

Didelis Nevėžio nusekimas

--------

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

5-10 žm. gali nukentėti, iki 500 evakuoti

Kėdainių m., Pelėdnagių seniūnijos

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

10-100 žm. gali nukentėti, iki 1000 hospitalizuoti

Rizikos grupės

Gyvūnų ligos

------------

Cheminė avarija

Virš 100 žm. gali nukentėti, >1000 evakuoti

Visi, esantys poveikio zonoje

Radiacinė avarija

5-10 žm. gali nukentėti, iki 500 evakuoti

Visi, esantys poveikio zonoje

Automobilių kelių eismo įvykis

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

--------

Eismo įvykis

5-10 žm. gali nukentėti

Įvykio dalyviai

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

1-5 žm. gali nukentėti

Įvykio dalyviai

Dujotiekio avarija

-----------

Įvykis energetikos sistemoje

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

-----------

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

-----------

Komunalinių sistemų avarijos

vandens tiekimo sutrikimas

-----------

nuotekų šalinimo sutrikimas

-----------

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimai

-----------

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

5-10 žm. gali nukentėti

Įvykio dalyviai

Pavojingas radinys

-----------

Gaisrai

5-10 žm. gali nukentėti, iki 500 evakuoti

Įvykio dalyviai

Statinio griūtis

----------

Miškų suniokojimas

----------

Žemės ūkio kultūrų žūtis

----------

4 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) turtui.

Nustatytas galimas pavojus

Pažeidžiami ekonominės veiklos sektoriai

Galimi padariniai (poveikis) privačiam turtui ir viešajam sektoriui

Numatomi nuostoliai, tūkst.Lt

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

dauguma

Elektros linijų sugadinimas, išversti medžiai, užversti keliai, sugadinti pastatai, eismo sutrikdymas

200,-

Smarki lijundra

Susisiekimas, elektros tiekimas

Elektros linijų sugadinimas, eismo sutrikdymas, žala gamtai

200,-

Uraganas

dauguma

Elektros linijų sugadinimas, miškų, pastatų suniokojimas, ūkinės veiklos, eismo sutrikdymas

1000-10 000,-

Labai smarkus lietus

Žemės ūkis, keliai, komunalinis ūkis, pastatai

Potvynių sukėlimas, kelių išplovimas, komunalinio ūkio veiklos sutrikdymas, pastatų užtvindymas

200-1000,-

Labai smarkus snygis

Energetika, susisiekimas, pastatai

Elektros linijų sugadinimas, eismo sutrikdymas, pastatų apgadinimas

50-200,-

Labai smarki pūga

Energetika, susisiekimas, pastatai

Elektros linijų sugadinimas, eismo sutrikdymas, pastatų apgadinimas

50-200,-

Smarkus speigas

Energetika, gyvenamasis ir viešasis sektorius, žemės ūkis, transportas

Šilumos, vandens tiekimo sutrikimai, elektros energijos suvartojimo išaugimas, gaisrų pavojus, susisiekimo sutrikimas, gamtiniai nuostoliai

200-1000,-

Didelis Nevėžio nusekimas

Gamtinė aplinka

Didelė vandens tarša, grėsmė upės ekosistemai

50-200,-

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

Miesto infrastruktūra, gyvenamasis ir viešasis sektoriai, žemės ūkis

Statinių sugadinimas, būtiniausių gyvenimo sąlygų sutrikdymas, turto sugadinimas, gamtiniai nuostoliai

1000-10 000,-

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

Sveikatos priežiūra, švietimas, visuomeninė ir ūkinė veikla

Visuomeninio gyvenimo, ūkinės veiklos, mokymo proceso sutrikdymai

50-200,-

Gyvūnų ligos

Žemės ūkis, visuomenės gyvenimas

Nuostoliai gyvulininkystėje, žmonių gyvenimo sąlygų sutrikdymas

200-1000,-

Cheminė avarija

Visuomenė, gamtinė aplinka, žemės ūkis, pramonė

Žmonių netektys, žala gamtai, ūkinės veiklos sutrikdymai, materialiniai nuostoliai

1000-10 000,-

Radiacinė avarija

Visuomenė, gamtinė aplinka

Visuomenės gyvenimo, ūkinės veiklos sutrikdymai, žala gamtai

1000-10 000,-

Automobilių kelių eismo įvykis

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

Transportas

Eismo sutrikdymas, transporto priemonių sugadinimas

50-200,-

Eismo įvykis

Transportas

Žmonių netektys, žala gamtai, transporto priemonių sugadinimas

50-200,-

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

Geležinkelis

Geležinkelių eismo sutrikdymas, riedmenų sugadinimas

50-200,-

Dujotiekio avarija

Dujų tiekimas

Dujų tiekimo nutrūkimas, materialiniai nuostoliai

50-200,-

Įvykis energetikos sistemoje

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

Elektros energijos tiekimas

Ūkinės veiklos, gyventojų būtiniausių gyvenimo sąlygų sutrikdymas

200-1000,-

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

Šilumos energijos tiekimas

Ūkinės veiklos, gyventojų būtiniausių gyvenimo sąlygų sutrikdymas

200-1000,-

Komunalinių sistemų avarijos

vandens tiekimo sutrikimas

Vandens tiekimas, komunalinis ūkis

Ūkinės veiklos, gyventojų būtiniausių gyvenimo sąlygų sutrikdymas

50,-

nuotekų šalinimo sutrikimas

Komunalinis ūkis, gamtinė aplinka

Ūkinės veiklos, gyventojų būtiniausių gyvenimo sąlygų sutrikdymas, gamtos tarša

50-200,-

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimai

Telekomunikacijos

Informacijos perdavimo/naudojimosi sutrikimai

50,-

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

teisėtvarka

Visuomenės rimties sutrikdymas, žmonių ir turtiniai nuostoliai

50-200,-

Pavojingas radinys

Žemės ūkis, miškininkystė, statyba

Veiklos sutrikdymas

50,-

Gaisrai

Visi sektoriai

Žmonių žūtys ir sužalojimai, turtiniai nuostoliai, veiklos nutraukimas

200-1000,-

Statinio griūtis

Statybos sektorius

Turtiniai nuostoliai, veiklos sutrikdymai

50-200,-

Miškų suniokojimas

Miškininkystė

Žala gamtai, turtiniai nuostoliai

200-1000,-

Žemės ūkio kultūrų žūtis

Žemės ūkis

Žala žemės ūkiui, turtiniai nuostoliai

200-1000,-

5 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) aplinkai.

Nustatytas galimas pavojus

Galima oro tarša

Galima paviršinio ir (ar) požeminio vandens tarša

Galima grunto tarša

Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai

Numatomi nuostoliai, tūkst.Lt

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

Nulaužyti, išversti medžiai

200,-

Smarki lijundra

Nulaužyti medžiai

50,-

Uraganas

Nulaužyti, išversti medžiai

200 – 1000,-

Labai smarkus lietus

Nuplautas dirvožemis, sunaikinti pasėliai

200,-

Labai smarkus snygis

Nulaužyti medžiai

50,-

Labai smarki pūga

Nulaužyti, išversti medžiai

50,-

Smarkus speigas

Žala pasėliams, gyvūnijai, sodams

200,-

Didelis Nevėžio nusekimas

Pavojus upės ekosistemai

150,-

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

taip

Slėnio suniokojimas

200,-

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

taip

Aplinkos tarša

50,-

Gyvūnų ligos

Cheminė avarija

taip

Aplinkos tarša, gyvūnų žūtys

2500,-

Radiacinė avarija

Aplinkos tarša

5000,-

Automobilių kelių eismo įvykis

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

taip

Aplinkos tarša

50,-

Eismo įvykis

taip

Aplinkos tarša

50,-

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

taip

Aplinkos tarša

50,-

Dujotiekio avarija

taip

Oro tarša

50,-

Įvykis energetikos sistemoje

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

---

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

---

Komunalinių sistemų avarijos

vandens tiekimo sutrikimas

---

nuotekų šalinimo sutrikimas

taip

Aplinkos tarša

150,-

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimai

---

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

taip

---

Aplinkos tarša

50,-

Pavojingas radinys

taip

Aplinkos tarša

50,-

Gaisrai

taip

Aplinkos tarša

200,-

Statinio griūtis

---

Miškų suniokojimas

Miško nuostoliai

1000,-

Žemės ūkio kultūrų žūtis

Pasėlių nuostoliai

1000,-

6 lentelė. Galimi padariniai (poveikis) būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms.

Nustatytas galimas pavojus

Grėsmė (poveikis) būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms

Galimų padarinių (poveikio) trukmė (valandomis arba paromis)

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

Taip

Iki 24 val.

Smarki lijundra

Taip

Iki 24 val.

Uraganas

Taip

Iki 3 parų

Labai smarkus lietus

Taip

Iki 24 val.

Labai smarkus snygis

Taip

Iki 24 val.

Labai smarki pūga

Taip

Iki 2 parų

Smarkus speigas

Taip

Iki 24 val.

Didelis Nevėžio nusekimas

Iki 10 parų

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

Taip

Iki 10 parų

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

Iki 30 parų

Gyvūnų ligos

Iki 30 parų

Cheminė avarija

Taip

Iki 24 val.

Radiacinė avarija

Taip

Iki 30 parų

Automobilių kelių eismo įvykis

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

Iki 6 val.

Eismo įvykis

Iki 6 val.

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

Iki 6 val.

Dujotiekio avarija

Taip

Iki 24 val.

Įvykis energetikos sistemoje

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

Taip

Iki 24 val.

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

Taip

Iki 6 val.

Komunalinių sistemų avarijos

vandens tiekimo sutrikimas

Taip

Iki 6 val.

nuotekų šalinimo sutrikimas

Taip

Iki 6 val.

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimai

Iki 6 val.

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

Iki 6 val.

Pavojingas radinys

Iki 8 val.

Gaisrai

Taip

Iki 24 val.

Statinio griūtis

Iki 24 val.

Miškų suniokojimas

Iki 3 mėn.

Žemės ūkio kultūrų žūtis

---

7 lentelė. Galimų padarinių (poveikio) (p) įvertinimo kriterijai.

Galimų padarinių (poveikio) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1) įvertinimas

Galimų padarinių (poveikio) lygis

Vertinimo balai

Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia

Nereikšmingas

Sužaloti 1-5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota

Ribotas

Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota

Didelis

Žuvo ne daugiau kaip 20 gyventojų ir (ar) nuo 10 iki 100 gyventojų sunkiai sužalota, ir (ar) nuo 500 iki 1000 gyventojų evakuota

Labai didelis

Žuvo daugiau nei 20 gyventojų ir (ar) sužalota daugiau nei 100 gyventojų, ir (ar) daugiau kaip 1000 gyventojų evakuota

Katastrofinis

Mažiau nei 50

Nereikšmingas

50-200

Ribotas

200-1000

Didelis

1000-10 000

Labai didelis

Daugiau nei 10 000

Katastrofinis

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos iki 6 valandų

Nereikšmingas

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 6 iki 24 valandų

Ribotas

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 1 iki 3 parų

Didelis

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 3 iki 30 parų

Labai didelis

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos daugiau kaip 30 parų

Katastrofinis

8 lentelė. Galimų pavojų rizikos įvertinimas.

Eil. Nr.

Galimas pavojus

Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais

Galimi padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais

Rizikos lygio (r) nustatymas

Bendras rizikos lygis (r) R=R1+R2+R3

Galimi padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1)

Galimi padariniai (poveikis) turtui ir aplinkai (P2)

Galimi padariniai (poveikis) būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3)

Galimo pavojaus rizikos gyventojų gyvybei ir sveikatai lygis (R1) R1=TxP1

Galimo pavojaus rizikos turtui ir aplinkai lygis (R2) R2=TxP2

Galimo pavojaus rizikos būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms lygis (R3) R3=TxP3

Labai smarki audra, viesulas, škvalas

Smarki lijundra

Uraganas

Labai smarkus lietus

Labai smarkus snygis

Labai smarki pūga

Didelis Nevėžio nusekimas

Stichinis Nevėžio vandens lygio pakilimas

Pavojingos užkrečiamos žmonių ligos

10.

Gyvūnų ligos

11.

Cheminė avarija

12.

Radiacinė avarija

13.

Automobilių kelių eismo įvykis

13.1.

eismo kelyje sutrikimas ar nutrūkimas

13.2

Eismo įvykis

14.

Smarkus speigas

15.

Geležinkelių transporto eismo nutraukimas

16.

Dujotiekio avarija

17.

Įvykis energetikos sistemoje

18.

Elektros energijos tiekimo vartotojams sutrikimas

19.

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

20.

Komunalinių sistemų avarijos

20.1.

vandens tiekimo sutrikimas

20.2.

nuotekų šalinimo sutrikimas

21.

Elektroninių ryšių teikimo sutrikimas

22.

Įvykis, susijęs su nusikalstama veikla

23.

Pavojingas radinys

24.

Gaisrai

25.

Statinio griūtis

26.

Miškų suniokojimas

27.

Žemės ūkio kultūrų žūtis

9 lentelė. Rizikos lygio (R) nustatymas.

Galimo pavojaus tikimybė

Raudona – labai didelė rizika

Oranžinė – didelė rizika

Geltona – vidutinė rizika

Žalia – priimtina rizika

Galimi padariniai (poveikis)

2 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO CS GPIS STRUKTŪRINĖ SCHEMA

3.1 priedas

IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR REKOMENDACIJŲ GYVENTOJAMS FORMA

Gyventojams paskelbti .......... val.

...........................................................................

(valstybės (savivaldybės) institucijos ar įstaigos pavadinimas)

CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAS „POTVYNIO PAVOJUS“

20...... m. ............................. d. Nr. ........

Pranešimas

Dėl pavasario polaidžio (intensyvių liūčių) ................................................................................

(upės (vandens telkinio) pavadinimas)

staiga pakilo vandens lygis ir toliau tebekyla iki pavojingos ribos.

Dėmesio! Dėmesio!

..................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................,...............................

..................................................................................................................................................,...............

(vietovėms)

skelbiamas civilinės saugos signalas „Potvynio pavojus“.

Rekomendacijos

Gyventojai, būkite pasirengę apsaugoti savo gyvybes, gyvulius ir turtą. Paruoškite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirūpinkite paprasčiausiais plaustais, neperšlampama apranga (žvejų batais, apsiaustais ir pan.). Pasirūpinkite ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, būtiniausių medikamentų. Automobilius palikite saugioje teritorijoje, vertingus daiktus sukelkite kuo aukščiau. Sutvarkykite vandens nutekėjimo sistemas, išvalykite lietaus nutekėjimo groteles. Ruoškitės galimam evakavimui. Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus. Būkite įsijungę Kėdainių krašto televizijos, Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą. Laukite tolesnių nurodymų.

.................................................................. .................................. ........................................................

(atsakingo asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

_______________________________

3.2 priedas

IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR REKOMENDACIJŲ GYVENTOJAMS FORMA

Gyventojams paskelbti ....................val.

..................................................................................................

(valstybės (savivaldybės) institucijos ar įstaigos pavadinimas)

CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAS „CHEMINIS PAVOJUS“

20...... m. ............................. d. Nr. ........

Pranešimas

Šiandien, .........................................................................................................................................

(data, laikas, objekto, vietovės pavadinimas)

įvyko avarija ir į aplinką pateko ........................ nuodingosios (-ųjų) cheminės (-ių) ............ (t / kg / m3)

medžiagos (-ų) ........................................................................................................................ .

(medžiagos pavadinimas)

Užteršto oro debesis slenka .................................................................................................. kryptimi.

(vėjo kryptis)

Į cheminės taršos zoną patenka ..............................................................................................................

.................................................................................................................................................................

(vietovės, mikrorajonai, kvartalai, gatvės)

Dėmesio! Dėmesio!

.................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

(vietovėms, mikrorajonams, kvartalams, gatvėms)

skelbiamas civilinės saugos signalas „Cheminis pavojus“.

Rekomendacijos

Gyventojai, nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos. Judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną. Jei nėra galimybės skubiai pasitraukti iš taršos zonos, likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų. Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris. Be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba nosį ir burną prisidenkite drėgnu rankšluosčiu. Jei turite, dėvėkite respiratorių. Būtina saugoti odą, tam geriausia tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė. Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštus sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų. Ruoškitės galimam evakavimui. Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus. Būkite įsijungę Kėdainių krašto televizijos, Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą. Laukite tolesnių nurodymų.

.................................................................. .................................. ........................................................

(atsakingo asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

_______________________________

3.3 priedas

IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR REKOMENDACIJŲ GYVENTOJAMS FORMA

Gyventojams paskelbti ....................val.

.........................................................................................................

(valstybės (savivaldybės) institucijos ar įstaigos pavadinimas)

CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAS „RADIACINIS PAVOJUS“

20...... m. ............................. d. Nr. ........

Pranešimas

Šiandien, ....................................................................................................................................................

(data, laikas, atominės elektrinės pavadinimas)

atominėje elektrinėje įvyko avarija ir į aplinką pateko radioaktyviųjų medžiagų. Pučiant .......................................... vėjui kyla

(vėjo kryptis)

užterštumo pavojus

...................................................................................................................................................................

(savivaldybės, vietovės)

Dėmesio! Dėmesio!

.....................................................................................................................................................................

(savivaldybėms, vietovėms)

skelbiamas civilinės saugos signalas „Radiacinis pavojus“.

Rekomendacijos

Gyventojai, likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų. Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris. Be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, lauke dėvėkite dujokaukę ar respiratorių. Suvarykite netoli esančius gyvulius ir naminius gyvūnus į tvartus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius.

Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštus sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų. Ruoškitės galimam evakavimui. Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus. Būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą. Laukite tolesnių nurodymų.

.................................................................. .................................. ........................................................

(atsakingo asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

_______________________________

3.4. priedas

IŠANKSTINIO PRANEŠIMO IR REKOMENDACIJŲ GYVENTOJAMS FORMA

Gyventojams paskelbti ....................val.

..................................................................................................

(valstybės (savivaldybės) institucijos ar įstaigos pavadinimas)

CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAS „URAGANO PAVOJUS“

20...... m. ............................. d. Nr. ........

Pranešimas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad..............................

.................................................................................................................................................................

(data, laikas arba nurodomas tikėtinas paros metas: rytas, diena, vakaras, naktis)

laukiama, jog sustiprės ................................................. vėjas. Jo greitis sieks iki ........................ m / s.

(vėjo kryptis) (tikėtinas vėjo greitis)

Dėmesio! Dėmesio!

.................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

(vietovėms)

skelbiamas civilinės saugos signalas „Uragano pavojus“.

Rekomendacijos

Gyventojai, likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų, nesislėpkite prie lengvų konstrukcijų ar didelių medžių. Užgesinkite ugnį krosnyje, išjunkite iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus ir dujas. Uždarykite duris, langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas. Iš balkonų išneškite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite. Nepalikite automobilių prie didelių medžių. Jei gyvenate mediniuose ar lengvos konstrukcijos namuose, slėpkitės rūsiuose. Atidėkite planuotas keliones. Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus. Būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą. Laukite tolesnių nurodymų.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, perspėkite darbuotojus apie artėjantį uraganą ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai.

.................................................................. .................................. ........................................................

(atsakingo asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

_______________________________

4 priedas

GYVENTOJŲ PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO SISTEMOS AKTYVINIMO KĖDAINIŲ RAJ. teritorijoje SCHEMA

5 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL ASMENŲ, ATSAKINGŲ UŽ INFORMACIJOS APIE ĮVYKIUS, EKSTREMALIUS ĮVYKIUS IR SITUACIJAS PRIĖMIMĄ IR TEIKIMĄ, PASKYRIMO

2011 m. balandžio 5 d. Nr. AD-1-567

Kėdainiai

Vadovaudamasis Vidaus reikalų ministro 2010-07-30 įsakymu Nr. IV-517 „Dėl keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“, (Žin., 2007, Nr. 40-1515; 2010, Nr. 94-4963), asmenimis, atsakingais už informacijos apie įvykius, ekstremalius įvykius ar ekstremalias situacijas priėmimą ir teikimą Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

1. Skiriu

1.1. Stasį Okunevičių, vyriasiąjį specialistą civilinei ir priešgaisrinei saugai

1.2. Janiną Ladygienę, vyriasiąją specialistę mobilizacijai ir civilinei saugai

2. Pavedu Astai Bratašienei įteikti įsakymą Stasiui Okunevičiui, Janinai Ladygienei.

Direktorius Romualdas Gailiūnas

13 priedas

NEVĖŽIO UPĖS POTVYNIO UŽLIEJAMA TERITORIJA

_________________________________

14 priedas

EVAKUOTŲ GYVENTOJŲ LAIKINO APGYVENDINIMO VIETOS KĖDAINIŲ MIESTE

Visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones ( mokyklos, sporto ir pramogų centrai ir t.t.)

Eil. Nr.

Pastato paskirtis

Adresas

Atstovas ryšiams (Vardas, pavardė, pareigos, kontaktai)

Apgyvendinamų žmonių skaičius (nutraukus užsiėmimus)

Maitinimo galimybės (žmonių skaičius/pamainą)

Automobilių laikymo galimybės (linijiniai metrai)

Dušų skaičius

WC vietų skaičius

Ryšių paslaugos

Mokykla

S. Dariaus ir S. Girėno g. 52, Kėdainiai

Viktoras Legavičius, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams,

250 (450)

50x20, 40x15

Telefonas internetas

Mokykla

Kėdainių g. 1, Šėta, Kėdainių raj.

Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Žukauskas,

300 (700)

150

30x50

Internetas telefonas

Mokykla

Skongalio g. 23A, Kėdainiai

Direktorė Alma Jociuvienė

40 (100)

50x15

Telefonas Internetas

Mokykla

Pavasario g. 6, Kėdainiai

Direktoriaus pavaduotojas Antanas Žemliauskas

250 (1100)

100

50x5

Telefonas internetas

Mokykla

Chemikų g. 30, Kėdainiai

Direktoriaus pavaduotojas Romualdas Petrukevičius

120 (800)

100

40x20

Telefonas, Internetas

Mokykla

Vilniaus g. 11, Kėdainiai

Direktorė Danutė Vitauskienė

250 (800)

30x50

Telefonas, internetas

Pramogų centras

J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiai

Direktorė Ramunė Bučienė

600

200

20x30

Nėra

Sporto mokykla

Parko 4, Vilainiai, Vilainių sen. Kėdainių raj.

Direktorius Algimantas Šulcas

720

60x20

Telefonas, Internetas

8.1.

Sporto mokykla

Parko 6, Vilainiai, Vilainių sen. Kėdainių raj

Direktorius Algimantas Šulcas

430

14x100

Telefonas, Internetas

Kultūros centras

J. Basanavičiaus g. 24, Kėdainiai

Direktorė Ona Mikalauskienė

350

30x50

Telefonas Internetas

Mokykla

J. Basanavičiaus g. 99, Kėdainiai

Direktorius Juozas Jančius

200

140

20x50

Telefonas Internetas

Kolegija

J. Basanavičiaus g. 4, Kėdainiai

Direktorė Jolanta Bareikienė

150 (350)

12x40

Telefonas Internetas

Mokymo centras

Šėtos g. 105, Kėdainiai

Direktorius Steponas Navajauskas

300 (600)

150

20x50

Telefonas Internetas

3960 (8860)

_______________________________________

15 priedas

PRINCIPINĖ GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO SCHEMA

16 priedas

PAVOJINGO OBJEKTO POVEIKIO ZONA

- Sektoriaus numeris

____________________________________

17 priedas

Jonavos rajono ir Kėdainių rajono

savivaldybių tarpusavio pagalbos plano

4 priedas

APGYVENDINIMO GALIMYBĖS JONAVOS MIESTE IR RAJONE

Visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones ( mokyklos, sporto ir pramogų centrai ir t.t.)

Eil.Nr.

Pastato paskirtis

Adresas

Atstovas ryšiams (Vardas, pavardė, pareigos, kontaktai)

Apgyvendinamų žmonių skaičius (nutraukus užsiėmimus)

Maitinimo galimybės (žmonių skaičius/ pamainą)

Automobilių laikymo galimybės (linijiniai metrai)

Dušų skaičius

WC vietų skaičius

Ryšių paslaugos

Gimnazija

Kauno g. 76, Jonava

Rita Čižienė, direktorės tel. 8-349-5188

550 (800)

100

30x20

Telefonas internetas

Mokykla

Žeimių g. 20, Jonava

Arūnas Rimkus, direktorius tel. 8-349-69075

550 (800)

100

30x20

Telefonas internetas

Mokykla

Mokyklos g. 1, Žeimių mst., Žeimių s., Jonavos raj.

Dijana Vazgienė, direktorės tel. 8-349-45248

140 (300)

10x15

Telefonas, Internetas

Mokykla

Fabriko g. 10, Jonava

Ina Skurdelienė, direktorės tel. 8-349-51961

350 (550)

30x15

Telefonas internetas

Mokykla

Chemikų g. 138, Jonava

Julius Smetona, direktorius tel. 8-349-65074

550 (800)

100

40x20

Telefonas, Internetas

Mokykla

Chemikų g. 140, Jonava

Artūras Jagelavičius, direktorius, tel. 8-349-65099

550 (800)

20x10

Telefonas, internetas

Mokykla

Kauno g. 53, Jonava

Virginija Guščiuvienė, direktorė, tel. 8-349-61800

550 (800)

20x10

Telefonas internetas

Sporto centras

Vasario 16-osios g. 1, Jonava

Regina Stupurienė, direktorė, tel. 8-349-61800

50(400)

50x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

Kuigalių k., Žeimių s., Jonavos raj.

Jonas Rudzevičius, direktorius, tel. 8-349-42317

250(550)

14x10

Telefonas, Internetas

Kultūros centras

Žeimių g. 15, Jonava

Gintautas Masteika, direktorius, tel. 8-349-51848

50(500)

30x20

Telefonas, Internetas

Mokykla

Batėgalos k., Kulvos s., Jonavos raj.

Janina Vasilevaitė, direktorius, tel. 8-349-30034

100(300)

20x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

Bukinių k., Bukonių s., Jonavos raj.

Elena Tuzovienė, direktorė, tel. 8-349-49785

150 (350)

12x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

Kauno g. 7, Kulvos k., Jonavos raj.

Rima Jarusevičiūtė, direktorė, tel. 8-349-49445

100(250)

20x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

P. Vaičiūno g. 32, Panoterių mst., Jonavos raj.

Liuda Urbonienė, direktorė, tel. 8-349-47330

100(250)

10x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

Šviesos g. 8, Šveicarijos k., Jonavos raj.

Danutė Suchockienė, direktorė, tel. 8-349-47120

100(250)

20x10

Telefonas, Internetas

Švietimo centras

J. Basanavičiaus g. 7, Jonava

Vytas Vaicekauskas, direktorius, tel. 8-349-61363

200 (450)

40x10

Telefonas, Internetas

Mokykla

Vasario 16-osios g. 31, Jonava

Rolandas Bulotas, direktorius, tel. 8-349-52062

100 (300)

20x10

Telefonas internetas

Mokykla

Kauno g. 9, Jonava

Ona Šukienė, direktorė, tel. 8-349-60025

150 (450)

20x10

Telefonas internetas

4590(8900)

___________________________________

17.1 priedas

Jonavos rajono ir Kėdainių rajono

savivaldybių tarpusavio pagalbos plano

4 priedas

APGYVENDINIMO GALIMYBĖS KAUNO RAJONE

Visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones (mokyklos, bendrabučiai, sporto ir pramogų centrai ir t.t.)

Eil.Nr.

Pastato paskirtis

Adresas

Atstovas ryšiams (Vardas, pavardė, pareigos, kontaktai)

Apgyven-dinamų žmonių skaičius

Maitinimo galimybės (žmonių sk/pamainą)

Automobilių laikymo galimybės (linijiniai metrai)

Dušų skaičius

WC vietų skaičius

Ryšių paslaugos

Babtų kultūros centras

Sodų g. 1, Babtų mstl.

Jurga Totilienė, Direktorė kul.centras@yahoo.com (837) 55 51 41

507

–

150

Telefonas internetas

Vandžiogalos Kultūros centras

Parko g. 6 Vandžiogalos k.

Ramutė Aleksandravičienė Direktorė romuteprama@gmail.com 837524347

386

–

150

Telefonas internetas

Vaškonių kultūros centras

Taikos g. 3, Domeikavos sen.

Giulia Baužienė, Direktorė giulija@banga.lt 837477563

230

–

Telefonas internetas

Babtų gimnazija (sporto salė 639 m3)

Babtai Kėdainių 48

Vidas Mikalauskas, Direktorius 837555212, babtuvm@babtai.lm.lt

426

–

Telefonas internetas

Neveronių vidurinė mokykla (sporto salė 252 m3)

Neveronių k.

Jonas Petkevičius, Direktorius 837375889 neveronys@erdves.lt

168

100

Telefonas internetas

Vandžiogalos vidurinė mokykla (sporto salė 265 m3)

Vandžiogala Kėdainių g. 30

Algirdas Šiušas, Direktorius 837524221, vanmokykla@gmail.com

176

–

120

Telefonas internetas

Domeikavos gimnazija (sporto salė 274 m3)

Domeikava Bažnyčios g. 3

Dalius Virbantis Direktorius 837477392, 567343 domeikavos.gimnazija@gmail.com

182

200

Telefonas internetas

_____________________________________

18 priedas

PAVOJINGO OBJEKTO GALIMO POVEIKIO ZONA

___________________________________

20 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO GYVENTOJŲ EVAKAVIMO APIMTYS IR TURIMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Seniūnija

Gyventojų skaičius

Transportas žmonių pervežimui

Gyvulių skaičius

Transportas gyvulių pervežimui

Autobusai

Dengti sunkvežimiai

Lengvi automobiliai

Galvijai

Kiaulės

Arkliai

Traktoriai

Bortiniai sunkvežimiai

Vilkikai su priekabomis

Iš viso rajone

54000

10777

21294

2326*

391

3300

Kėdainių m.

28000

7220

364

Dotnuvos

5857

598

2688

Gudžiūnų

1947

237

1691

---

Josvainių

3923

420

2006

128

Krakių

3610

442

2676

171

Pelėdnagių

4210

522

2649

---

Pernaravos

1762

237

1977

---

Surviliškio

1720

195

736

Šėtos

2130

274

549

---

10.

Truskavos

1700

172

3580

---

11.

Vilainių

4100

460

2378

---

· gyventojų asmeninis ūkis.

21 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO AUTOTRANSPORTO SUVESTINĖ

El. Nr

Ūkio subjektas

Autobusai, vnt.

Sunkvežimiai, vnt.

Gyvuliavežiai, vnt.

Pastabos

Turintys sėdimų vietų

Furgonai, kel. galia

Bortiniai, kel. galia

Savivarčiai, kel. galia

Vilkikai

Furgonai

Iki 11

Iki 25

Iki 35

Iki 45

Iki 60

Per 60

Iki 2t

Iki 5t

Per 5t

Iki 2 t

Iki 5t

Per 5t

Iki 2t

Iki 5t

Per 5t

Iš viso rajone

AB „Lifosa“

AB „Kėdainių grūdai“

UAB „Kėdbusas“

„Kėdainių kelių tarnyba“

Miškų urėdija

AB „Nordic sugar“

UAB „Vikstata“

UAB „Kėdainių vandenys“

„Kėdainių autokeliai“

UAB „Girka“

UAB „Skongalis“

Vilainių seniūnija

Dotnuvos seniūnija

Gudžiūnų seniūnija

Josvainių seniūnija

Pernaravos seniūnija

Surviliškio seniūnija

Krakių seniūnija

Pelėdnagių seniūnija

Truskavos seniūnija

Šėtos seniūnija

ŽŪKB „Krekenavos mėsa“

UAB „Laugina“

22 priedas

Evakavimosi privačiu transportu pažymėjimas Nr.______

Transporto priemonės savininkas

Transporto priemonės markė, modelis: ______________________ Valst.Nr.

Gyvenamoji vieta

Maršrutas

(nurodyti vietoves, per kurias vykstama)

Atvykimo vieta

Išvykimo data, laikas

Asmenų, išvykstančių su transporto savininku, sąrašas

Eil.Nr.

Pavardė, vardas

Asmens kodas*

Giminystės ryšiai*

Tvirtinu _________ žmonių išvykimo faktą

Transporto apskaitos ir išsiuntimo grandies atsakingas asmuo

(pavardė, vardas, parašas)

*- pildoma, esant pakankamai laiko

24 priedas

APGYVENDINIMO GALIMYBĖS

Visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones ( mokyklos, bendrabučiai, sporto ir pramogų centrai ir t. t.)

Eil.Nr.

Pastato paskirtis

Adresas

Atstovas ryšiams (Vardas, pavardė, pareigos, kontaktai)

Apgyvendinamų žmonių skaičius

Maitinimo galimybės (žmonių skaičius/ pamainą)

Automobilių laikymo galimybės (linijiniai metrai)

Dušų skaičius

WC vietų skaičius

Ryšių paslaugos

Mokykla

S. Dariaus ir S. Girėno g. 52, Kėdainiai

Viktoras Legavičius,direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

250

50x20, 40x15

Telefonas, internetas

Mokykla

Naujoji g. 9, Aristavos k., Kėdainių raj.

Viktoras Legavičius,direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

20x40 30x10

Telefonas, internetas.

Mokykla

Kauno g.26, Krakės, Kėdainių raj.

Alanas Magyla, gimnazijos direktorius

150

20 x 20 25 x 10 35 x 5

Telefonas, internetas

Mokykla

Kėdainių g. 1, Šėta, Kėdainių raj.

Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Žukauskas

300

150

30x50

Internetas, telefonas

Mokykla

Maleikonių k. Josvainių sen. Kėdainių raj.

Direktoriaus pavaduotojas Bronislovas Daukša

10x10

Telefonas, internetas

Mokykla

Liepų al. Lančiūnava, Vilainių sen., Kėdainių raj.

Direktorė Virginija Valikonienė

10x10

Telefonas, internetas

Mokykla

Skongalio g. 23A, Kėdainiai

Direktorė Alma Jociuvienė

50x15

Telefonas, internetas

Mokykla

Tujų g. 60, Gudžiūnai Gudžiūnų sen. Kėdainių raj.

Direktoriaus pavad. Marijonas Cironka

230

150

10x15 20x10

Telefonas, internetas

Mokykla

Vilties g. 21, Dotnuva, Kėdainių raj.

Direktorius Rimantas Urbonavičius

20x7

Telefonas, internetas

Mokykla

Didžioji g. 66, Kėdainiai

Direktoriaus pavad. Vilius Vanagas

20x20

Telefonas internetas

Mokykla

Pavasario g. 6, Kėdainiai

Direktoriaus pavaduotojas Antanas Žemliauskas

250

100

50x5

Telefonas internetas

Mokykla

Chemikų g. 30, Kėdainiai

Direktoriaus pavaduotojas Romualdas Petrukevičius

120

100

40x20

Telefonas, internetas

Mokykla

Ariogalos g. 19, Josvainiai Josvainių sen. Kėdainių raj.

Direktoriaus pavaduotojas Bronislovas Daukša

200

20x30

Telefonas, internetas

Mokykla

Mechanizatorių g., Miegėnai, Gudžiūnų sen. Kėdainių raj.

Direktorė D.Cechanavičienė

30x50

Telefonas, internetas

Mokykla

Kėdainių g. 11, Surviliškis, Surviliškio sen. Kėdainių raj.

Direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kranauskas

5x10

Telefonas, internetas

Mokykla

Tiskūnų g. 3 Tiskūnų kaimas Vilainių sen. Kėdainių raj.

Direktorė Irena Pečeliūnienė

120

20x10 10x5

Telefonas, internetas

Mokykla

Vilniaus g. 11, Kėdainiai

Direktorė Danutė Vitauskienė

250

30x50

Telefonas, internetas

Mokykla

Jaunimo g.2, Akademija Dotnuvos sen. Kėdainių raj

Direktorius Liudas Tauginas

100

15x15 20x15

Telefonas, internetas

Mokykla

Gaisų g. 1, Truskava Truskavos sen. Kėdainių raj.

Direktorė Rasa Levinienė

15x25

Telefonas, internetas

Mokykla

Barupės g. 1, Labūnava Pelėdnagių sen. Kėdainių raj.

Direktorė Kristina Stanionienė

70x40

Telefonas, internetas

Sporto mokykla

Parko 4, Vilainiai, Vilainių sen. Kėdainių raj.

Direktorius Algimantas Šulcas

720

60x20

Telefonas, internetas

Sporto mokykla

Parko 6, Vilainiai, Vilainių sen. Kėdainių raj

Direktorius Algimantas Šulcas

430

14x100

Telefonas, internetas

Kultūros centras

J. Basanavičiaus g. 24, Kėdainiai

Direktorė Ona Mikalauskienė

110

30x50

Telefonas, internetas

Kultūros centras

Karių g. 3, Josvainiai, Josvainių sen. Kėdainių raj.

Direktorė Genė Dzikienė

100

10x5

Telefonas internetas

Kultūros centras

Kėdainių g. 6, Šėta, Kėdainių raj.

Aniceta Stanaitienė direktorė

50x30

Telefonas, internetas

Pramogų centras

J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiai

Direktorė Ramunė Bučienė

1000

20x30

Nėra

Viso

3760

2247

_______________________________________

26 priedas

.................................................................................................

(seniūnija)

.................................................................................................

(Gyventojų laikino apgyvendinimo vieta)

LEIDIMAS NR. ........

GRĮŽIMUI Į NUOLATINĘ GYVENAMĄJĄ VIETĄ

Automobilio markė, valstybinis Nr. ...............................

Vairuotojo vardas, pavardė ...............................

Vežamų keleivių skaičius ...............................

Nuolatinė gyvenamoji vieta ...............................

Seniūnas .......................................................

A.V.

27 priedas

Kėdainių rajono savivaldybės objektai, kuriuose esančias patalpas galima pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai

Eil. Nr.

Statinio savininkas

Adresas

Telefonas

Apsaugojamų gyventojų skaičius

Trumpa patalpų charakteristika

Iš viso

12300

VšĮ „Kėdainių ligoninė“

Budrio g. 5, Kėdainiai

8 347 67100

2500

Rūsys, požeminės galerijos

VšĮ „Kėdainių PSPC“

Budrio g. 5, Kėdainiai

8 347 51573

400

Rūsys, 2 įėjimai

Kėdainių r. savivaldybė

J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai

8 347 69550

280

Rūsys, pusrūsis, 2 įėjimai, WC

Kėdainių J. Radvilos kolegija

J. Basanavičiaus g. 4, Kėdainiai

8 347 56444

300

Rūsys, 2 įėjimai, WC

Kėdainių „Ryto“ vid. m-la

Pavasario g. 6, Kėdainiai

8 347 51579

900

Rūsys, 3 įėjimai

Vandens ūkio institutas

Parko g. 6, Vilainiai

8 347 68100

200

Pusrūsis, 2 įėjimai, WC

Kėdainių spec. internatinė m-la

J. Basanavičiaus g. 99, Kėdainiai

8 347 71024

1200

Rūsys, 3 įėjimai, WC

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija

Mindaugo g. 18, Kėdainiai

8 347 60230

1500

Rūsys, 3 įėjimai, WC

Kėdainių „Aušros“ vid. m-la

Chemikų g. 30

8 347 60307

400

Rūsys, pusrūsis, WC, 2 įėjimai

L/d „Varpelis“

Pavasario g. 8, Kėdainiai

8 347 61701

150

Rūsys, 1 įėjimas

L/d „Žilvitis“

Respublikos g. 2, Kėdainiai

8 347 61705

600

Rūsiai, po 2 įėjimus, WC

M/d „Puriena“

Mindaugo g. 20, Kėdainiai

8 347 61687

120

Rūsys, 2 įėjimai

M/d „Vaikystė“

Mindaugo g. 21, Kėdainiai

8 347 61689

150

Rūsys, 2 įėjimai

M/d „Aviliukas“

Lukšio g. 9, Kėdainiai

8 347 61702

200

Rūsys, 2 įėjimai, WC

Kėdainių kultūros centras

J. Basanavičiaus g. 24, Kėdainiai

8 347 50537

500

Salė, 3 įėjimai, WC

M. Daukšos pagr. m-la

Dariaus ir Girėno g.52, Kėdainiai

8 347 60403

400

Sporto salė, 2 įėjimai, WC

Kėdainių sporto centras

Parko g. 6, Vilainiai

8 347 33100

2500

Sporto salės

Kėdainių m. daugiabučiai namai

20000

daugiabučių namų rūsiai ( ~ 315)

Kėdainių r. individualūs namai

30000

namų rūsiai (~ 5920)

28 priedas

Radiacinė avarija. Situacijos schema

29 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Kėdainių rajono savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planas (toliau – Planas) nustato būtinus veiksmus ir priemones, kurias privaloma taikyti gripo pandemijos pavojaus ir gripo pandemijos periodais Kėdainių rajono savivaldybėje.

1.2. Planas atnaujintas Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos, patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23d. nutarimu Nr. 67 (Žin., 2008m. Nr.16-554), Pasirengimo gripo pandemijai veiksmų plano pagal pandemijos etapus, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-106 (Žin., 2009 Nr. 20-804), nuostatomis. Pasirengimo gripo pandemijai planas pagrįstas turimais duomenimis apie ankstesnes gripo pandemijas ir teoriniu modeliavimu, paremtas tam tikromis planavimo prielaidomis.

1.3. Plano tikslas – numatyti priemones, galinčias stabdyti gripo viruso atmainos plitimą, sumažinti susirgimų gripu atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių, užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimą bei būtinų paslaugų teikimą gripo pandemijos metu ir sumažinti ekonominę ir socialinę pandemijos žalą Kėdainių rajono savivaldybės gyventojams.

1.4. Plano priemonės, numatytos vykdyti tarppandeminiu ir gripo pandemijos (epidemijos) pavojaus periodais, pradedamos nedelsiant vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus Planą. Šiais periodais būtina plėtoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti veterinarijos ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veiklai.

1.5. Plano priemonės, numatytos vykdyti pandemijos (epidemijos) laikotarpiu (6 priedas), pradedamos vykdyti nedelsiant – Lietuvoje oficialiai paskelbus gripo pandemijos pradžią. Paskelbus gripo pandemijos pradžią, Kėdainių rajono savivaldybės direktorius per savivaldybės gydytoją, o esant reikalui Ekstremalių situacijų komisiją ir/ar Ekstremalių situacijų centrą bei civilinės saugos specialistą organizuoja ir koordinuoja pasirengimo gripo pandemijai plane numatytų priemonių vykdymą.

1.5.1. Susiklosčius nepalankiai epidemiologinei situacijai konkrečioje įstaigoje, plane numatytos priemonės gali būti pradėtos taikyti pagal situacijos poreikį anksčiau, nelaukiant laikotarpio pradžios paskelbimo.

2. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

2.1. Statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone 2011 metų pradžioje gyveno 60 196 arba 9,3 proc. visų Kauno apskrities gyventojų. Kėdainių mieste gyvena apie 46,1 proc. visų rajono gyventojų. Gyventojų amžiaus struktūroje 65 metų ir vyresnių žmonių dalis sudaro apie 21 proc. rajono gyventojų.

2.2. Lietuvoje kasmet registruojama 60 tūkst. susirgimų gripu. Daugiametis vidurkis per paskutinius 5 metus – 121,23/10000 gyventojų. Nuo pandemijos pradžios kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 7-20 mirčių nuo gripo atvejai. Gripo epidemija Lietuvoje dažniausiai registruojama sausio – kovo mėnesiais ir trunka 2-5 savaites.

2.3. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (toliau – PSO), dažniausiai per gripo epidemijas miršta vyresnio amžiaus žmonės (80 procentų visų mirčių). Lietuvoje daugiau nei 500 tūkst. gyventojų – 65 metų ir vyresni (apie 15 procentų visų gyventojų).

2.4. Prognozuojama, kad gripo pandemijos atveju gripu sirgs apie 15 tūkst. Kėdainių rajono gyventojų. Informacija apie prognozuojamas gripo pandemijos pasekmes Kėdainių rajone pateikiama Plano 1 ir 2 prieduose.

2.5. Kėdainių rajone per pastaruosius 3 metus gripu persirgo nuo 27 iki 1 615 gyventojų. Apie 56 proc. susirgusiųjų – vaikai iki 18 m.

2.6. 2009 m. balandžio 29 d. pasaulyje paskelbtas gripo pandemijos pavojaus periodo 4 etapas ir kitą dieną – 5 etapas, 2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė šeštąjį gripo pandemijos grėsmės lygį. Pandemijos metu išplito naujo tipo gripo virusas, prieš kurį žmonės neturėjo imuniteto. Pandeminis gripo A(H1N1) virusas dominavo lyginant su sezoninio gripo virusais. Sunkiausiomis ligos formomis sirgo jauni žmonės. Daug daugiau žmonių susirgo virusine pneumonija, nei įprastai sezoninio gripo epidemijų metu

2.6.1. Pirmasis įvežtinis (Ispanija) pandeminio gripo A(H1N1)v atvejis Kauno apskrityje patvirtintas 2009 m. liepos 23 d., pirmasis vietinis naujojo gripo A(H1N1)v atvejis – 2009 m. lapkričio 10 d. ir pirmoji nuo pandeminio gripo A(H1N1)v mirtis – 2009 m. lapkričio 18 d.

2.6.2. Gripo epidemija šalyje (pandemijos lygio sergamumas gripu Lietuvoje) buvo paskelbta 2009 m. lapkričio 24 d. ir tęsėsi iki 2009 m. gruodžio 21 d. Panašiu laikotarpiu gripo epidemija buvo paskelbta ir Kauno apskrities administracinėse teritorijose. Kėdainių rajone gripo epidemija paskelbta buvo 2009 m. lapkričio 18 d. ir tęsėsi iki 2009 m. gruodžio 14 d.

2.7. 2010 m. rugpjūčio 10 d. PSO paskelbė, kad pasaulis iš gripo pandemijos 6 etapo pereina į popandeminį laikotarpį

2.7.1. Šiuo metu situacija keičiasi: daugelis žmonių visose amžiaus grupėse jau įgijo tam tikrą apsauginį imunitetą naujajam gripo virusui; neberegistruojama neįprastų ir didelių gripo protrūkių vasarą nei Šiaurės, nei Pietų pusrutuliuose; cirkuliuoja ir sezoniniai AH3N2 ir B tipo virusai; pandeminio gripo viruso plitimo pobūdis keičiasi ir įgauna sezoninio gripo viruso plitimo bruožų;gripo A(H1N1) virusas gali išlikti daugelį metų; skirtingi gripo sezonai gali labai skirtis vienas nuo kito. Sergamumas gripu skirtingais metais gali labai svyruoti.

2.7.2. Ir popandeminiu laikotarpiu turi būti registruojami gripo A(H1N1) atvejai bei protrūkiai. Didesnė rizika sirgti sunkiomis ligos formomis, taip pat ir virusine pneumonija išliks jauniems žmonėms ir nėščiosioms.

2.8. Skiepijimas – efektyviausia profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų. Europoje kasmet nuo sezoninio gripo paskiepijama daugiau kaip 20 proc. gyventojų. Kauno apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo sezoninio gripo pasiskiepija tik 4-6 proc. gyventojų. Pirmą kartą Lietuvoje 2007-2008 m. sezoną nuo sezoninio gripo valstybės lėšomis (2 mln. litų) buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

2.9. Rizikos grupių asmenų skiepijimui Kėdainių rajone 2010-2011 m. skirtos 3037 už valstybės biudžeto lėšas įsigytos sezoninio gripo vakcinos dozės. 2010-2011 m. gripo sezono metu paskiepyta 18,39 proc. prisirašiusių vyresnių nei 65 m. amžiaus ir 27,14 proc. prisirašiusiųjų lėtinėmis ligomis sergančių asmenų.

3. SKIEPIJIMAS GRIPO VAKCINA IR ANTIVIRUSINIŲ VAISTŲ BEI ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

3.1. Skiepijimas sezonine gripo vakcina

3.1.1. rizikos grupių asmenų skiepijimas sezoninio gripo vakcina – viena svarbiausių pasirengimo gripo pandemijai priemonių. Nuo sezoninio gripo, teisės aktais nustatyta tvarka, skiepijama asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3.1.2. rizikos grupių asmenis, o ypač vyresnius nei 65 metų asmenis, rekomenduojama kartu skiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos (polisacharidine vakcina), nes gripo virusas dažnai išprovokuoja pneumokokinės infekcijos sukeltas komplikacijas. Numatytų rizikos grupių asmenys valstybės lėšomis būtų skiepijami ir polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina (Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programa (Žin., 2009, Nr.40-1534);

3.1.3. skiepijant rizikos grupių asmenis sezoninio gripo vakcina būtina organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymą bei racionaliai ir efektyviai propaguoti skiepijimo būtinumą;

3.1.4. atsižvelgiant į tai, kad pasiskiepijus sezoninio gripo vakcina sumažėja rizika susirgti gripu ar persirgti sunkiomis gripo formomis ir prarasti darbingumą, darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojų paskiepijimą sezoninio gripo vakcina vadovaujantis Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664).

3.2. Skiepijimas pandeminio gripo vakcina

3.2.1. kadangi gripo viruso antigeninė sudėtis bus pakitusi, o visi gyventojai neturės imuniteto naujajam viruso potipiui, skiepijimai pandeminio gripo vakcina atliekami pagal PSO rekomendacijas;

3.2.2. prioritetinės gyventojų grupės, skiepijamos pandeminio gripo vakcina, turi būti kasmet peržiūrimos ir tikslinamos;

3.2.3. kadangi skiepijimą pandeminio gripo vakcina tektų vykdyti gripo pandemijos metu, būtina iš anksto numatyti pandeminio gripo vakcinos laikymo, paskirstymo, transportavimo, skiepijimo, „šalčio grandinės“ kontrolės procedūras, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-511 „Dėl Pandeminės ir prepandeminės gripo vakcinos laikymo, paskirstymo, transportavimo, skiepijimo organizavimo, skiepijimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009,Nr. 83-3452);

3.2.4. Valstybės biudžeto lėšomis įsigyta pandeminio gripo vakcina vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-990 „Dėl gyventojų grupių, kurios prioriteto tvarka bus skiepijamos valstybės biudžeto lėšomis įsigyta pandeminio gripo vakcina, nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 145-6442) prioriteto tvarka bus skiepijami

3.2.4.1. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;

3.2.4.2. visi asmenys nuo 6 mėn. amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis (lėtinėmis kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolinėmis ligomis) ir asmenys, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė);

3.2.4.3. nėščios moterys.

3.2.5. Suskiepijus prioritetines grupes, toliau skiepijami tikslinei grupei priklausantys asmenys.

3.2.6. Kadangi pandeminės gripo vakcinos gamybos pajėgumai bus nepakankami, umatomi 2 scenarijai

3.2.6.1. pirmas scenarijus – veiksmai paskelbus gripo pandemiją, kai pandeminės gripo vakcinos nėra;

3.2.6.2. antras scenarijus – veiksmai paskelbus gripo pandemiją, kai pandeminės gripo vakcinos kiekis nepakankamas.

3.2.7. Pandeminės gripo vakcinos nėra

3.2.7.1. kadangi pandeminė gripo vakcina taps prieinama pasibaigus pirmajai, o galbūt ir antrajai pandemijos bangai, viena iš efektyvesnių priemonių bus antivirusiniai vaistai;

3.2.7.2. Valstybės biudžeto lėšomis įsigyti antivirusiniai vaistai gripo pandemijos metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-681 „Dėl gyventojų grupių, kurioms gripo pandemijos metu prioriteto tvarka turi būti skiriami valstybės biudžeto lėšomis įsigyti antivirusiniai vaistai, nustatymo“ (Žin., 2006, Nr. 88-3485), prioriteto tvarka bus skiriami

3.2.7.2.1. medicinos pagalbą teikiantiems darbuotojams, turėjusiems ar galėjusiems turėti sąlytį su įtariamais sergant ar sergančiais pandeminiu gripu pacientais;

3.2.7.2.2. suaugusiems ir vyresniems nei 6 mėn. vaikams, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, metabolinėmis ar (ir) inkstų ligomis arba (ir) kuriems yra nustatyta imunodeficitinė būklė;

3.2.7.2.3. vyresniems nei 6 mėn. vaikams, nuolat vartojantiems aspiriną;

3.2.7.2.4. asmenims, slaugomiems globos ir slaugos įstaigose, bei šių įstaigų darbuotojams;

3.2.7.2.5. 65 m. ir vyresniems asmenims;

3.2.7.2.6. darbuotojams, kuriems pasireiškė gripo požymiai (socialiniams darbuotojams ir būtinuosius poreikius užtikrinančių įstaigų – energijos (elektros ir šilumos), geriamojo vandens tiekimo, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos patrulinių tarnybų – darbuotojams.

3.2.8. Antivirusinių vaistų atsargų nepakaks arba dėl dažno šių vaistų vartojimo gripo virusas pasidarys jiems atsparus, todėl būtina vadovautis LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.V-536 „Dėl sezoninio gripo bei gripo sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 83-3455).

3.2.9. Kilus gripo pandemijai, atsižvelgus į PSO rekomendacijas, antivirusinius vaistus tikslinga skirti sergantiems gripu, taip pat profilaktiškai asmens sveikatos priežiūros specialistams, kurie turi glaudų sąlytį su šiais ligoniais, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 22d. įsakymu Nr.V-31“Dėl Antivirusinių vaistų paskirstymo ir vartojimo aprašo patvirtinimo“(Žin., 2009, Nr. 12-498).

3.2.10. 2009 m. lapkričio 19 d. prasidėjus gripo epidemijai (pandemija pasaulyje) šalyje, vadovaujantis LR sveikatos pasaugos ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Antivirusinių vaistų paskirstymo ir vartojimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr.144-6409), nuspręsta antivirusinius vaistus skirti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kuriose hospitalizuojami ligoniai dėl pandeminio gripo komplikacijų.

3.2.11. Pandeminės gripo vakcinos nepakanka

3.2.11.1. valstybės biudžeto lėšomis įsigyta pandemine gripo vakcina, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl gyventojų grupių, kurios prioriteto tvarka bus skiepijamos valstybės biudžeto lėšomis įsigyta pandeminio gripo vakcina, nustatymo“ (Žin., 2006, Nr. 88-3484), prioriteto tvarka bus skiepijami

3.2.11.1.1. medicinos pagalbą teikiantys darbuotojai, kuriems dėl darbo pobūdžio kyla ypač didelė rizika užsikrėsti pandeminiu gripu;

3.2.11.1.2. būtinuosius visuomenės poreikius užtikrinančių įstaigų – energijos tiekimo (elektros ir šilumos), geriamojo vandens tiekimo, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos patrulinių tarnybų – darbuotojai ir socialiniai darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys didelę svarbą atskirų teritorijų tam tikrų veiklos sričių funkcionalumui;

3.2.11.1.3. asmenys, priimantys sprendimus dėl gripo pandemijos poveikio mažinimo priemonių, ir tų sprendimų vykdymo organizatoriai;

3.2.11.1.4. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių pacientai;

3.2.11.1.5. asmenys, slaugomi globos ir slaugos institucijose;

3.2.11.1.6. suaugusieji ir vyresni nei 6 mėn. vaikai, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis arba (ir) kuriems yra nustatyta imunodeficitinė būklė;

3.2.11.1.7. vyresni nei 6 mėn. vaikai, nuolat vartojantys aspiriną;

3.2.11.1.8. moterys, kurios gripo sezono metu bus nėščios 3-9 mėn.;

3.2.11.1.9. 65 m. ir vyresni asmenys.

3.3. Paskelbus gripo pandemiją, nemedicininių asmens apsaugos priemonių naudojimas – viena pagrindinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo infekcijos, kadangi vakcinos ir antivirusinių vaistų gali nepakakti. Asmens apsaugos priemonių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-719 „Dėl Būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 91-3655).

4. PANDEMINIO GRIPO VAKCINŲ IR ANTIVIRUSINIŲ VAISTŲ POREIKIS

4.1. Kadangi antivirusiniai vaistai – svarbiausia gydymo ir apsaugos priemonė gripo pandemijos pradžioje, kol pagaminama pandeminio gripo vakcina, ir jų kiekis ribotas, nes nedaug gamintojų ir nedidelė gamybos apimtis, vadovaujantis Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Lietuvoje kaupiamos antivirusinių vaistų atsargos, kad būtų galima jais aprūpinti iki 30 proc. gyventojų. Bendras antivirusinių vaistų (gydymo kursais) poreikis Plano 15 punkte nurodytoms gyventojų grupėms Kėdainių rajono savivaldybėje siekia 18 tūkst. gydymo kursų vienetų.

4.2. Už antivirusinių vaistų poreikio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apskaičiavimą, jų pristatymą iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro, saugojimą, tinkamą panaudojimą ir apskaitą atsako šių įstaigų vadovai.

5. SKIEPIJIMŲ PANDEMINIO GRIPO VAKCINA ORGANIZAVIMO TVARKA

5.1. Už centralizuotai nupirktų vakcinų pristatymą iš LR sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro į Kėdainių rajoną, jų saugojimas, išdavimas ir apskaita organizuojama vadovaujantis LR sveikatos ministro 2009 m.birželio 23 d. įsakymu Nr. V-511 „Dėl Pandeminės ir prepandeminės vakcinos laikymo, paskirstymo, transportavimo, skiepijimo organizavimo, skiepijimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 83-3452).

5.2. Už gripo vakcinų pristatymą į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, jų saugojimą, gyventojų vakcinaciją, apskaitą ir informacijos perdavimą atsako šių įstaigų vadovai.

5.3. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat atsako už pasirengimą teikti papildomas būtinąsias vakcinavimo paslaugas ir jų teikimą skiepų kabinetuose, mokyklose ir kitose švietimo ir ugdymo įstaigose.

5.4. Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir šių mokyklų administracija atsako už mokinių paskiepijimo organizavimą.

5.5. Plano 16 punkte išvardintų gyventojų vakcinacija vykdoma vadovaujantis Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 (Žin., 2002, Nr. 96-4229).

5.6. Atsižvelgiant į tai, kad pasiskiepijus sezonine gripo vakcina sumažėja rizika susirgti gripu ar persirgti sunkiomis gripo formomis ir prarasti darbingumą, darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojų paskiepijimą sezonine gripo vakcina vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664).

6. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ UŽTIKRINIMAS

6.1. Gripo pandemijos (epidemijos) metu visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą įstaigos patalpose visą parą, organizuodamos darbą pamainomis arba sudarydamos sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

6.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos pagalbą gripo pandemijos metu organizuoja vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.V-140 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilus gripo pandemijai tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin. 2009, Nr.25-1000) ir patvirtintais įstaigos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planais, juose numatant įstaigos veiklą gripo pandemijos (epidemijos) metu.

6.3. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gripo pandemijos (epidemijos) metu, įvertinusios sergamumo lygį tarp savo aptarnaujamų pacientų, turi

6.3.1. užtikrinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientų namuose ne mažiau kaip 12 val. per parą, organizuodamos papildomas sveikatos priežiūros darbuotojų brigadas, aprūpindamos jas transportu ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

6.3.2. ieškoti galimybių padidinti registratūros darbuotojų ir telefonų linijų skaičių;

6.3.3. gripo pandemijos metu asmenys, kurių gyvybei negresia pavojus, gali būti konsultuojami telefonu ir internetu;

6.3.4. pertvarkyti besikreipiančių pacientų srautus taip, kad karščiuojantys ligoniai būtų priiminėjami atskirai nuo kitų pacientų.

6.4. Gripo pandemijos metu VšĮ Kėdainių ligoninė, įvertinusi situaciją įstaigoje

6.4.1. išrašo iš įstaigos nesunkius ligonius ir paskiria jiems ambulatorinį gydymą;

6.4.2. nutraukia ligonių lankymą;

6.4.3. pritaiko patalpas sergantiems pandeminiu gripu ar gripo komplikacijoms gydyti;

6.4.4. apriboja arba nutraukia planinių konsultacijų, hospitalizacijų bei chirurginių intervencijų skaičių;

6.4.5. ASPĮ vadovas nustato pacientų rūšiavimo pagal ligos sunkumą tvarką;

6.4.6. numato papildomas vietas mirusiųjų palaikams saugoti;

6.4.7. užtikrina sergančiųjų pandeminiu gripu hospitalizavimą;

6.4.8. maksimaliai apriboja pacientų, infekuotų pandeminiu gripu, judėjimą;

6.4.9. paskiepija visus darbuotojus pandemine gripo vakcina;

6.4.10. aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

6.4.11. mobilizuoja (atšaukia iš atostogų, komandiruočių ir kt.) įstaigos personalą;

6.4.12. parengia patalpas, skirtas psichologinei ir dvasinei pagalbai įstaigos personalui, pacientams ir jų artimiesiems teikti.

6.5. 30. Gripo pandemijos metu greitosios medicinos pagalbos tarnybos

6.5.1. paskiepija visus darbuotojus gripo pandemine vakcina;

6.5.2. aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

6.5.3. mobilizuoja (atšaukia iš atostogų, komandiruočių ir kt.) įstaigos personalą;

6.5.4. organizuoja papildomas brigadas ir transporto priemones, skirtas sergantiems pandeminiu gripu pervežti.

6.6. Esant dideliam sergančiųjų skaičiui, stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos specialiai šiam tikslui pritaikytose stacionarinėse socialinės priežiūros ir/ar ugdymo įstaigose, veikiančiose Kėdainių rajone.

6.7. Iškilus būtinybei sveikatos priežiūros įstaigos pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis paslaugoms teikti gali pasitelkti studentus, juos apmokyti ir koordinuoti jų veiklą.

6.8. Sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas gripo pandemijos metu pareikalaus papildomų žmogiškųjų, finansinių ir kitų resursų, todėl sveikatos priežiūros įstaigos turi sudaryti rezervinius fondus, kuriuose kauptų sutaupytas ir iš kitų šaltinių (Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų ir kt.) ekstremalių situacijų atvejais skiriamas lėšas, reikalingas įstaigos poreikiams (pandeminių gripo vakcinų, antivirusinių vaistų, asmeninės apsaugos priemonių ir kt.) užtikrinti.

6.9. Valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų patirta žala ir nuostoliai kompensuojami iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 641 (Žin., 2005, Nr. 75-2719) patvirtintu Kompensacijos už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimą mokėjimo bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius teikimo tvarkos aprašu.

7. SOCIALINIŲ IR KITŲ GYVYBIŠKAI SVARBIŲ TARNYBŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMAS

7.1. Gripo pandemijos (epidemijos) metu visos socialinės ir kitos gyvybiškai svarbios tarnybos (komunalinės, priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ir kt.) privalo užtikrinti paslaugų teikimą,vadovaudamosi parengtais ir patvirtintais įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis planais, juose numatant įstaigos veiklą gripo pandemijos metu. Pasirengimo gripo pandemijai planai turi būti parengti vadovaujantis Valstybės valdymo institucijų, įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių ir kitų asmenų pasirengimo gripo pandemijai planų (priemonių planų) rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-141 (Žin., 2009, Nr. 27-1079).

7.2. Prognozuojama, kad gripo pandemijos metu ketvirtadalis gyvybiškai svarbių tarnybų darbuotojų dėl ligos negalės dirbti, todėl juos būtina paskiepyti pandemine gripo vakcina ir užtikrinti, kad darbo metu jie naudotų asmeninės apsaugos priemones (kaukę ir vienkartines pirštines).

7.3. Iškilus būtinybei socialinės tarnybos pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis paslaugoms teikti gali pasitelkti studentus, juos apmokyti ir koordinuoti jų veiklą.

7.4. Gripo pandemijos metu būtina suplanuoti priemones ugdymo įstaigose. Atsakingi įstaigų vadovai privalo

7.4.1. įpareigoti ikimokyklinių vaikų įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų atsakingus asmenis reguliariai vėdinti patalpas, ugdymui skirtas patalpas kuo dažniau valyti drėgnu būdu, reikalui esant naudoti dezinfekcines medžiagas;

7.4.2. nurodyti ikimokyklinių vaikų įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų atsakingiems asmenims vykdyti dėl ligos neatvykusių į kolektyvus vaikų ir personalo apskaitą, teikti informaciją kiekvieną dieną Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių filialui;

7.4.3. paskirti atsakingus asmenis vykdyti higieninę epidemiologinę kontrolę įstaigose (vaikus aptarnaujančiam personalui, turinčiam peršalimo simptomų, uždrausti dirbti, užtikrinti, kad vaikai su peršalimo simptomais kuo greičiau būtų izoliuoti, o sergantys nepriimami į ugdymo įstaigas).

7.5. Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir šių mokyklų administracija atsako už mokinių paskiepijimo organizavimą.

7.6. Suplanuoti priemones visuomeninio naudojimo įmonėse. Atsakingi įstaigų vadovai privalo

7.6.1. užtikrinti higienos režimo reikalavimų vykdymą teatrų, kino teatrų patalpose, sporto salėse, klubuose, baruose, transporto priemonėse;

7.6.2. pagal savivaldybės administracijos sprendimą, atskiru nurodymu apriboti masinius žmonių susibūrimo renginius.

7.7. Suplanuoti prevencines priemones socialinės globos įstaigose. Atsakingi įstaigų vadovai privalo

7.7.1. užtikrinti sergančiųjų sunkiomis gripo ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis hospitalizaciją, remiantis gydytojų klinikinėmis ir epidemiologinėmis indikacijomis;

7.7.2. uždrausti dirbti globotinius aptarnaujančiam personalui, turinčiam peršalimo simptomų;

7.7.3. užtikrinti higienos režimo reikalavimų vykdymą globos įstaigose.

7.8. Gripo pandemijos metu visos socialinės ir kitos gyvybiškai svarbios tarnybos (komunalinės, priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ir kt.) privalo užtikrinti paslaugų teikimą, vadovaudamosi parengtais ir patvirtintais įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis planais, juose numatant įstaigos veiklą gripo pandemijos metu. Prognozuojama, kad gripo pandemijos metu ketvirtadalis gyvybiškai svarbių tarnybų darbuotojų dėl ligos negalės dirbti, todėl juos būtina paskiepyti pandemine gripo vakcina ir užtikrinti, kad darbo metu jie naudotų asmeninės apsaugos priemones (kaukę ir vienkartines pirštines).

8. GRIPO EPIDEMIOLOGINĖ IR EPIZOTOOLOGINĖ PRIEŽIŪRA PANDEMIJOS METU

8.1. Situacijos stebėjimas ir vertinimas tarppandeminiu ir gripo pandemijos pavojaus periodu

8.1.1. Pandeminio gripo epidemiologinė priežiūra organizuojama vadovaujantis Gripo epidemiologinės priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 20 d. Nr. V-282 ( Žin., 2007, Nr. 48-1864).

8.1.2. Gripo epidemiologinė priežiūra, paremta pasirinktine klinikine-virusologine diagnostika, užtikrina sistemingą virusologinę gripo ir ŪVKTI diagnostiką, susieja klinikinius ir virusologinius gripo duomenis, užtikrina, kad sergamumo duomenys atspindėtų situaciją visoje šalies teritorijoje, šioje diagnostikoje dalyvauja 12 dviejų Kauno miesto ASPĮ bendrosios praktikos, vaikų ligų ir vidaus ligų gydytojų, ji vykdoma visus metus.

8.1.3. Gripo, sukelto naujojo gripo viruso potipio, atvejai per gripo pandemijos 4-ąjį ir 5-ąjį etapus ir 6-ojo etapo 1 ir 2 lygius būtų registruojami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

8.2. Kėdainių rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Kauno visuomenės sveikatos centru ir Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriumi, teikia informaciją apie gripo epizootinę situaciją bei pasirengimą galimam gripo protrūkiui rajone, organizuoja didelio ir mažo patogeniškumo gripo tarp gyvūnų stebėseną, kontrolę ir likvidavimo priemones gripo protrūkiams rajone likviduoti ir informuoja visuomenę per visuomenės informavimo priemones.

8.3. Situacijos stebėjimas ir vertinimas kilus gripo pandemijai

8.3.1. Per gripo pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija kaupia informaciją apie sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, hospitalizacijos, mirtingumo rodiklius, gripo vakcinų ir antivirusinių vaistų vartojimą, nepageidaujamas reakcijas į skiepus ir po antivirusinių vaistų vartojimo, galimas komplikacijas, susijusias su gripu.

8.3.2. Pandeminio gripo epidemiologinės priežiūros vertinimo kriterijai (skliausteliuose nurodytos teigiamo įvertinimo ribos)

8.3.2.1. hospitalizacijų dėl įtariamo ar patvirtinto pandeminio gripo skaičius (iki 50 proc. prognozuojamo (žr. plano 1 priedą) skaičiaus);

8.3.2.2. mirčių, susijusių su įtariamais ar patvirtintais gripo atvejais, skaičius (iki 10 proc. prognozuojamo (žr. plano 1 priedą) skaičiaus);

8.3.2.3. nedarbo dienų dėl sergamumo pandeminiu gripu skaičius (iki 25 proc. prognozuojamo (žr. plano 2 priedą) nedarbo dienų skaičiaus);

8.3.2.4. skiepijimo sezonine gripo vakcina apimtys (ne mažiau kaip 10 proc. Kauno apskrities gyventojų) ;

8.3.2.5. skiepijimui panaudotų pandeminio gripo vakcinų skaičius (ne mažiau kaip 90 proc. nuo gautų vakcinų skaičiaus);

8.3.2.6. pandeminio gripo vakcinos efektyvumas (iki 5 proc. susirgusiųjų iš visų paskiepytųjų asmenų skaičiaus ir iki 1 proc. pandeminio gripo vakcinos sukeltų šalutinio poveikio atvejų nuo paskiepytųjų asmenų skaičiaus).

9. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

9.1. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, kitų valstybinių institucijų ir įstaigų vadovai paskiria darbuotojus, atsakingus už informacijos apie būtinąsias gripo profilaktikos priemones, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką gripo pandemijos metu nuolatinį teikimą tikslinėms visuomenės grupėms: sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rizikos grupėms, žiniasklaidai ir kt.

9.2. Per pasirengimo gripo pandemijai etapus informacija visuomenei teikiama nuolat.

9.3. Kilus gripo pandemijai (epidemijai), visuomenė apie situaciją ir atsako priemones informuojama nedelsiant. Už informacijos apie epidemiologinę situaciją gripo pandemijos (epidemijos) metu savalaikį pateikimą atsakingas Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-204 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų informacijos pateikimo gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 38-1421).

10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10.1. Kėdainių ekstremalių situacijų valdymo centras kasmet organizuoja Kauno apskrities pasirengimo gripo pandemijai pratybas, kurių metu patikrinamas atsakingų vykdytojų pasirengimas vykdyti Plane numatytas priemones.

10.2. Plano vykdymas yra neterminuotas, koordinavimą atlieka ir metodinį vadovavimą užtikrina Kauno visuomenės sveikatos centras.

10.3. Kėdainių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Plano atsakingų vykdytojų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei per pratybas išaiškėjusias problemas, nedelsiant organizuoja Plano atnaujinimą.

1 priedas

PROGNOZUOJAMOS GRIPO PANDEMIJOS PASEKMĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SEKTORIUI KAUNO APSKRITYJE

Populiacija

Susirgimų skaičius

BPG konsultacijų skaičius

Gydytojų specialistų konsultacijų skaičius

Hospitalizacijų skaičius

Mirčių skaičius

Populiacija (100 000 gyv.)

25 000 (10 000–50 000)

2 500 (1 000–5 000)

1 250 (500–2 500)

140 (50–300)

90 (40–180)

Kauno miesto (355 586)

88897 (35559–177793)

8890 (3556–1779)

4 445 (1 778–8890)

498 (199–996)

337 (128– 640)

Birštono (5 261)

1 315 (526–2631)

132 (53–263)

66 (27–132)

7 (3–15)

5 (2–9)

Jonavos rajono (51 745)

12936 (5175–25873)

1 294 (518–2587)

647 (259–1 294)

72 (29–145)

48 (19–93)

Kaišiadorių rajono (35905)

8976 (3591–17953)

898 (359–1795)

449 (180–898)

50 (20–101)

34 (13–65)

Kauno rajono (86701)

21 675 (8670–43351)

2 168 (867–4335)

1 084 (434–2 168)

121 (49–243)

78 (31–156)

Kėdainių rajono (54000)

13500 (6303–31517)

1 350 (630–3152)

675 (315–1 576)

75 (35–176)

51 (23–113)

Prienų rajono (33580)

8 395 (3358–16790)

840 (336–1679)

420 (168–840)

47 (19–94)

32 (12–60)

Raseinių rajono (41895)

10 474 (4190–20948)

1 047 (419–2095)

524 (210–1 048)

59 (243–117)

40 (15–75)

Kauno apskrities (673706)

168427 (67371–336853)

16843 (6737–33685)

8 422 (3 369–16843)

943 (377–1 886)

634 (243–1 213)

Lietuvos (3 366357)

841589 (336636–1683179)

84159 (33664–168318)

42 080 (16832–84159)

4 713 (1885–9426)

3 168 (1 212–6059)

Pastabos

1. Parengta pagal Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos agentūros naudojamą matematinį prognozavimo modelį.

2. Skliausteliuose pateikiamos minimalios ir maksimalios rodiklių reikšmės.

2 priedas

PROGNOZUOJAMOS GRIPO PANDEMIJOS PASEKMĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SEKTORIUI KAUNO APSKRITIES PANDEMIJOS VIENOS BANGOS LAIKOTARPIU

Periodas

Susirgimų skaičius

Dalis nuo visų susirgimų, proc.

BPG konsultacijų skaičius

Hospitalizacijų skaičius

Mirčių skaičius

Iš viso

1 BPG*

Iš viso

1 ligoninėje**

Iš viso

1 ligoninėje***

1 sav.

168

0,1

2 sav.

337

0,2

3 sav.

1347

0,8

135

4 sav.

5221

3,1

522

5 sav.

17853

10,6

1785

100

6 sav.

36380

21,6

3638

204

131

7 sav.

35707

21,2

3571

200

128

8 sav.

24085

14,3

2409

135

9 sav.

16337

9,7

1634

10 sav.

12632

7,5

1263

11 sav.

8758

5,2

876

12 sav.

4379

2,6

438

13 sav.

2526

1,5

253

14 sav.

1516

0,9

152

15 sav.

1181

0,7

118

Visos savaitės

168427

100

16843

943

118

606

* remiantis 2004 m. duomenimis (4 65 bendrosios praktikos gydytojų).

** ligoninės, turinčios intensyvios terapijos skyrių (Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno apskrities ligoninė, Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Raseinių ligoninės).

*** darant prielaidą, kad visos mirtys bus užregistruotos minėtose ligoninėse.

3 priedas

PROGNOZUOJAMOS GRIPO PANDEMIJOS EKONOMINĖS PASEKMĖS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Rodiklis

Gyventojų skaičius

Vidutinis dienų skaičius

Vieneto kaina, Lt

Suma, Lt

Pandeminės gripo vakcinos

37,8

------

1134

Antivirusiniai vaistai (gydymo kursais)

1440

Ambulatorinis gydymas

15 758

551530

Gydymas stacionare

1431

1511136

GMP iškvietimai

788

------

63,8

502744

Praradimai (nesukurtas BVP) dėl nedarbo

- gydantis ambulatoriškai

15758

8493562

- gydantis stacionare

1056

Viso

11062674

4 priedas

KAUNO APSKRITIES STACIONARINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GALIMYBĖS HOSPITALIZUOTI SERGANČIUOSIUS GRIPU

Eil. Nr.

Įstaigos pavadinimas

Ligonių skaičius

Kauno medicinos universiteto klinikos

560

Kauno apskrities ligoninė

200

Kauno 2-oji klinikinė ligoninė

300

Kėdainių ligoninė

Kaišiadorių ligoninė

Jonavos ligoninė

Prienų ligoninė

Raseinių ligoninė

Viso

1260

5 priedas

KAUNO APSKRITIES STACIONARINĖS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOS, KURIOSE PANDEMIJOS LAIKOTARPIU GALĖTŲ BŪTI TEIKIAMOS STACIONARINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS

Eil. Nr.

Įstaigos pavadinimas

Adresas

Bendras vietų skaičius

Rezervo vietų skaičius

Strėvininkų pensionatas

Strėvininkų k., Žiežmarių apylinkės sen., Kaišiadorių r.

252

Kėdainių pensionatas

Šlapaberžės km., Dotnuvos sen., Kėdainių r.

130

Prienų senelių globos namai

Panemunės g. 28, Prienai

200

Blinstrubiškių senelių globos namai

Blinstrubiškių k., Paliepių sen., Raseinių r.

230

6 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI VEIKSMŲ PLANAS PAGAL GRIPO PANDEMIJOS ETAPUS

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingi vykdytojai

Terminas

Pastabos

TARPPANDEMINIS PERIODAS (I etapas)

Savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai plano parengimas ir jo susiejimas su Savivaldybės civilinės saugos parengties planu bei reguliarus jo atnaujinimas

Savivaldybės gydytojas

Kasmet iki vasario 1d

Planas turi būti suderintas su apskrities pasirengimo gripo pandemijai planu

Pasirengimo gripo pandemijai pratybų pagal parengtą Planą organizavimas

Savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras (toliau- ESOC)

I ketv.

Sudaryti asmeninių apsaugos priemonių atsargų rezervą, numatyti jų paskirstymą, kai toks poreikis atsirastų

Savivaldybės ESOC

I ketv.

ASPĮ ir kitų gyvybiškai svarbių įstaigų pasirengimo gripo pandemijai koordinavimas

Savivaldybės gydytojas

I ketv.

ASPĮ užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių darbuotojams bei pacientams atsargų įsigijimą

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ)

I ketv.

Numatyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų personalą, kuris bus mobilizuotas darbui nustačius naujo gripo viruso potipį šalyje ir užtikrinti personalo mokymus

ASPĮ

I ketv.

Gyvybiškai svarbių tarnybų pasirengimo gripo pandemijai planų parengimas

Gyvybiškai svarbios tarnybos

I ketv.

Planas turi būti suderintas su savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planu

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

Nuolatinė gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinė priežiūra ir jos periodinis vertinimas

ASPĮ, Kauno VSC Kėdainių skyrius

Informacijos apie gripo sukeltas komplikacijas ir mirties atvejus teikimas teisės nustatyta tvarka

ASPĮ, Kauno VSC Kėdainių skyrius

10.

Paukščių ar gyvūnų epizootinės situacijos pasaulyje ir Europoje analizavimas siekiant laiku ir tinkamai organizuoti gripo tarp gyvūnų prevencijos ir kontrolės priemones

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Kėdainių rajono skyrius

nuolat

11.

teikia informaciją apie pandemininio gripo epizootinę situaciją bei pasirengimą galimam gripo protrūkiui rajone

Prevencija ir lokalizavimas

12.

Aktyvi rizikos grupių vakcinacija siekiant panaudoti visas už valstybės lėšas įsigytas sezoninio gripo vakcinas

ASPĮ

Skiepijimo sezono metu

13.

Rizikos grupių asmenų skiepijimo sezoninio gripo vakcina koordinavimas

Kauno VSC Kėdainių skyrius

14.

Skiepijimų sezonine gripo vakcina užtikrinimas, skiepijant gyvybiškai svarbių tarnybų darbuotojus darbdavio lėšomis

Gyvybiškai svarbios tarnybos

Gyvybiškai svarbių tarnybų (valstybės valdymo, komunalinės, priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ir kt.) sąrašus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius

15.

Pandeminio gripo vakcinų poreikio paskirstymas pagal ASPĮ ir gyvybiškai svarbių tarnybų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, pateiktus duomenis nemokamai skiepijamų asmenų grupėms apskaičiavimas

Savivaldybės gydytojas

Kasmet iki vasario 1 d.

Informacija apie vakcinų poreikį pateikiama ir KVSC

17.

Pandeminio gripo vakcinos sandėliavimo, saugojimo sąlygų (šalčio grandinės) užtikrinimas, paskirstymo pajėgumas, vakcinacijos centrų organizavimas, aprūpinimas personalu) įvertinimas

Kauno VSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės gydytojas

Kasmet

18.

Antivirusinių vaistų poreikio pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenis apskaičiavimas

ASPĮ vadovai

Kasmet iki vasario 1 d.

Informacija apie antivirusinių vaistų poreikį pateikiama ESSC

Sveikatos sistemos atsakas

20.

Kauno apskrities sveikatos sistemos pasirengimo pagal PSO pasirengimo gripo pandemijai planavimo kontrolinį sąrašą patikrinimas ir regioninių išteklių trūkumų nustatymas

Savivaldybės gydytojas

21.

Įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis plano peržiūra ir papildymas veiklos dalimi apie gripo pandemijos (epidemijos) priemones

ASPĮ vadovai

I ketv.

Planai turi būti suderinti su įstaigos steigėju

22.

Organizuoti ASPĮ darbuotojams seminarus, mokymus dėl susirgimų, sukeltų naujo tipo gripo viruso, ir pandemijos valdymo

Kauno VSC Kėdainių skyrius,

kasmet

23.

Atsakingų už informacijos gripo pandemijos situaciją teikimą teisės aktų nustatyta tvarka ir jų kontaktų peržiūra

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai

I ketv.

Informacija turi būti pateikta įstaigos steigėjui

24.

ASPĮ užtikrinti antivirusinių vaistų darbuotojams bei pacientams atsargų įsigijimą

ASPĮ

25.

ASPĮ užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių darbuotojams bei pacientams atsargų įsigijimą

ASPĮ

Visuomenės informavimas ir keitimais informacija

24.

Esamos komunikacijos infrastruktūros įvertinimas, siekiant užtikrinti adekvatų visuomenės informavimą gripo pandemijos atveju

Savivaldybės administracijos direktorius

25.

Keitimais informacija tarp institucijų vietos, apskrities ir nacionaliniu lygiu

Savivaldybės, KVSC Kėdainių skyrius, KVMTV

26.

Patikimos informacijos apie epideminę situaciją, grėsmę ir planuojamas priemones rengimas ir teikimas įvairioms tikslinėms grupėms (spaudai, televizijai, radijui, sveikatos priežiūros specialistams, rizikos grupėms ir t.t)

KVSC Kėdainių skyrius,

Pagal epid. parodymus

2 ETAPAS

Planavimas ir koordinavimas

27.

Periodinis savivaldybės institucijų pasirengimo gripo pandemijai planų tikrinimas ir atnaujinimas

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės administracija, įstaigos

kasmet

28.

ASPĮ pasirengimo gripo pandemijai koordinavimas

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės gydytojas

kasmet

29.

Pasirengimo pagal PSO gripo pandemijai planavimo kontrolinį sąrašą įvertinimas, trūkumų nustatymas ir jų pašalinimas planavimo

Kėdainių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras

30.

Pasirengimo gripo pandemijai pratybų organizavimas

Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centras

Kasmet IV ketv

31.

Peržiūrėti ir atnaujinti antivirusinių vaistų, vakcinų, asmeninių apsaugos priemonių, laboratorinės diagnostikos ir kitų priemonių atsargų rezervą, jų paskirstymą.

ASPĮ

kasmet

32.

Reguliarus personalo, kuris bus mobilizuotas, kai bus nustatytas naujas gripo potipis, mokymas

ASPĮ

kasmet

33.

Asmeninių apsaugos priemonių atsargų rezervo ir laboratorinės diagnostikos ir kitų priemonių peržiūra ir atnaujinimas

ASPĮ

kasmet

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

34.

Informacijos apie gripo sukeltas komplikacijas ir mirties atvejus teikimas pagal nustatytą tvarką

KVSC Kėdainių skyrius, ASPĮ

Teisės aktų nustatyta tvarka

35.

Vakcinacijos nuo sezoninio gripo masto rajone įvertinimas, tobulinant jos vykdymą, kad būtų pasiektas Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas rekomenduojamas lygis

KVSC Kėdainių skyrius

Gavus informaciją

36.

Vakcinacijos nuo sezoninio gripo masto rajone įvertinimas, tobulinant jos vykdymą, kad būtų pasiektas PSO nustatytas rekomenduojamas lygis

KVSC Kėdainių skyrius, ASPĮ

37.

PSO ir ES informacijos ir rekomendacijų apie epidemiologinę situaciją pasaulyje, ES šalyse ir kt. kaimyninėse valstybėse sekimas ir atitinkamas teritoriniuose pasirengimo gripo pandemijai planuose numatytų priemonių koregavimas

Kėdainių rajono savivaldybė

Prevencija ir lokalizavimas

38.

Sudaryti antivirusinių vaistų, vakcinų, asmeninių apsaugos priemonių atsargas

ASPĮ , Savivaldybės gydytojas

38.

Paukščių ar gyvūnų gripo prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemonių taikymas bei užtikrinimas

Kėdainių MVT

39.

Atnaujinti vakcinų nuo pandeminio gripo panaudojimo sąrašus, pagal SAM nustatytas grupes, kurios prioriteto tvarka būtų skiepijamos

ASPĮ , gyvybiškai svarbios tarnybos

40.

Vakcinų nuo pandeminio gripo poreikio atnaujinimas, pagal ASPĮ ir gyvybiškai svarbių tarnybų veikiančių savivaldybės teritorijoje pateiktus duomenis

Savivaldybės gydytojas

Informacija pateikiama KVSC

41.

Įvertinti vakcinacijos nuo sezoninio gripo strategiją, siekiant išvengti žmonių ir gyvūnų kryžminės infekcijos gripu. Skatinti žmonių, turinčių sąlytį su gyvūnais, vakcinaciją nuo sezoninio gripo

KVSC Kėdainių skyrius

43.

Rekomendacijų, SAM nustatyta tvarka, keliautojams parengimas, platinimas

KVSC , KVSC Kėdainių skyrius

44.

Rizikos grupių vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos poreikio įvertinimas

KVSC , KVSC Kėdainių skyrius

Sveikatos sistemos atsakas

45.

Kėdainių savivaldybės sveikatos sistemos pagal PSO pasirengimo gripo pandemijai planavimo kontrolinį sąrašą patikrinimas

Savivaldybės gydytojas

46.

ASPĮ pasirengimo ligonių izoliacijai, gydymui, priešepideminių priemonių taikymui įvertinimas

KVSC Kėdainių skyrius

47.

Sugebėjimo nustatyti ir likviduoti sezoninio gripo protrūkius ASPĮ įvertinimas

KVSC Kėdainių skyrius

48.

Medicinos personalo vakcinacijos sezonine gripo vakcina įvertinimas

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

49.

ASPĮ darbuotojų mokymas imituojant pavienius pandeminio gripo atvejus ir pandemiją

ASPĮ

Ne mažiau kaip kartą per metus

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

50.

Keitimais informacija tarp sveikatos priežiūros, ne sveikatos priežiūros institucijų apskrities ir rajono lygiu

KVSC, ASPĮ gyvybiškai svarbios tarnybos

51.

Patikimos informacijos teikimas sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei apie žmonių ir paukščių gripo viruso plitimą ir riziką žmonėms teikimas

KVSC Kėdainių skyrius, Kėdainių maisto veterinarinė tarnyba

52.

Mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus, atsakingus už ryšius su visuomene, dėl informacijos skleidimo gripo pandemijos atveju

ASPĮ

53.

Informacinės medžiagos visuomenei, rizikos grupėms ir žiniasklaidai pateikimas.

KVSC Kėdainių skyrius, savivaldybės administracija

3 ETAPAS

Planavimas ir koordinavimas

54.

Epidemiologinės ir epizootologinės priežiūros sistemų gebėjimo laiku nustatyti naują gripo potipį žmonių ir gyvūnų populiacijose įvertinimas

KVSC Kėdainių skyrius, Kėdainių maisto veterinarinė tarnyba

Kasmet

55.

Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros sistemos pasirengimo valdyti pirmuosius naujo gripo viruso potipio sukeltus susirgimų atvejus ir protrūkius įvertinimas

Savivaldybės gydytojas

Nustačius naują gripo potipį

56.

Pandeminio gripo tarnybos pasiruošimo laiku nustatyti ir likviduoti gripo protrūkius paukščių ar gyvūnų populiacijoje įvertinimas

Kėdainių maisto veterinarinė tarnyba

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

57.

Gripo epidemiologinės priežiūros ir protrūkių išaiškinimo žmonių ir gyvūnų populiacijose sustiprinimas

KVSC Kėdainių skyrius

58.

Gripo epidemiologinės priežiūros, paremtos pasirinktine klinikine-virusologine diagnostika, užtikrinimas visus metus

KVSC Kėdainių skyrius, ASPĮ

59.

Skubios informacijos apie patvirtintą žmogaus užsikrėtimo nauju gripo viruso potipiu atvejį teikimas ULPKC

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

Prevencija ir lokalizavimas

60.

Įvertinti antivirusinių vaistų ir vakcinų atsargas, jų tinkamumą, paskirstymą, pervežimo ir teikimo tvarką

ASPĮ, Savivaldybės gydytojas

61.

Kitų išteklių poreikio įvertinimas siekiant nustatyti ir valdyti naujo gripo viruso potipio sukeltus gripo atvejus

ASPĮ , ESVC, KVSC Kėdainių skyrius

62.

Sveikatos sektoriaus ir kitų žinybų veiklos koordinavimas, nustačius naujo gripo viruso potipio sukeltus gripo atvejus

EVSC

Sveikatos sistemos atsakas

63.

ASPĮ pasirengimo gripo pandemijai planų įvertinimas, atkreipiant dėmesį į ligonių srautų valdymą

Savivaldybės gydytojas

64.

Tarpžinybinių pasirengimo gripo pandemijai pratybų organizavimas imituojant situaciją, kai nustatomi grupiniai susirgimai pandeminiu gripu

ESVC

65.

Gripo kontrolės užtikrinimas, siekiant užkirsti kelią hospitalinės infekcijos plitimui

ASPĮ

66.

Metodinės pagalbos ASPĮ pandeminio gripo diagnostikos, gydymo ir infekcijų kontrolės teikimas

KVSC

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

67.

Tikslinių grupių, pagal SAM, kurioms būtų perduodama pagrindinė informacija apie gripo epidemiologinę situaciją, prevencines priemones nustatymas

Savivaldybės administracijos direktorius

68.

Informacinės medžiagos žiniasklaidai, visuomenei, sveikatos ir kitiems sektoriams atnaujinimas

KVSC Kėdainių skyrius

69.

Informacijos apie epidemiologinę situaciją teikimas ULAC ir VVSPT prie SAM

KVSC Kėdainių skyrius

4 ETAPAS

Planavimas ir koordinavimas

70.

Pasirengimo gripo pandemijai būklės patikrinimas ir prireikus tobulinimas

Savivaldybės administracijos direktorius

Gavus informaciją

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

71.

Gripo epidemiologinės priežiūros Kauno apskrityje ir rizikos asmenų grupėse (atvykstančių iš ligos paveiktų šalių) sustiprinimas

KVSC

72.

Informacijos teikimas apie nustatytus naujo gripo viruso potipio sukeltus gripo atvejus teikimas teisės aktų nustatyta tvarka

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

73.

Jei būtina, papildyti priemones, vykdomas nuo I etapo bei numatyti infekcijos plitimo kontrolės stiprinimui reikalingus išteklius

KVSC Kėdainių skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Prevencija ir lokalizavimas

73.

Įvertinti prioritetinių grupių, kurių gydymui ir profilaktikai bus naudojami antivirusiniai vaistai nuo gripo, sąrašą

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

74.

Įvertinus informaciją apie galimybę skiepyti pandeminio gripo vakcina, numatyti 2 scenarijus: pandeminio gripo vakcinos nėra, pandeminio gripo vakcinos kiekis nepakankamas

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

75.

Įvertinti pasirengimą operatyviai panaudoti turimas antivirusinių vaistų atsargas

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

Sveikatos sistemos atsakas

76.

Visus besikreipiančius į asmens sveikatos priežiūros įstaigas vertinti kaip galimai sergančius pandeminiu gripu. Įtarus gripo pandemijos atvejį, skubiai informuoti KVSC

ASPĮ

77.

Sveikatos priežiūros pasirengimo darbui esant dideliam pacientų srautui patikrinimas. Pacientų izoliavimo ir priežiūros galimybių įvertinimas

Savivaldybės gydytojas, ASPĮ

78.

PSP įstaigų pasirengimas teikti paslaugas įstaigos patalpose ir pacientų namuose esant darbuotojų trūkumui (iki 30 proc.)

ASPĮ

Informacija per 24 val. apie pasirengimą pateikiama savivaldybės gydytojui

79.

ASPĮ, nurodytų plano 3 priede, pasirengimas hospitalizuoti sergančiuosius gripu

ASPĮ

Informacija per 24 val. apie pasirengimą pateikiama savivaldybės gydytojui

80.

Asmeninių apsaugos ir infekcijų kontrolės priemonių ASPĮ atsargų įvertinimas

ASPĮ

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

81.

Informacijos visuomenei apie gripo viruso plitimo nuo žmogaus žmogui profilaktiką bei vykdomas priemones teikimas

KVSC Kėdainių skyrius

82.

Visuomenės ugdymo gripo profilaktikos klausimais medžiagos ir priemonių, atsižvelgiant į ULAC ir/ar VVSPT prie SAM rekomendacijas, parengimas

KVSC Kėdainių skyrius

83.

Suinteresuotų žinybų informavimas apie gripo epidemiologinę situaciją rajone

KVSC Kėdainių skyrius

84.

ASPĮ, globos įstaigų informavimas apie infekcijos kontrolės priemones

KVSC Kėdainių skyrius

5 ETAPAS

Planavimas ir koordinavimas

83.

Turimų išteklių ir pajėgumų , reikalingų gripo valdymui ar lokalizavimui, peržiūrėjimas ir jų padidinimas

Savivaldybės administracija

Gripo pandemijos pavojaus metu

84.

ASPĮ (įskaitant intensyvios terapijos, GMP įstaigų) visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, avarinių tarnybų, policijos ir savivaldybių institucijų bei kitų gyvybiškai svarbių tarnybų pasirengimo gripo pandemijai užtikrinimas

Įstaigų vadovai

85.

Pandeminio gripo viruso plitimą stabdančių priemonių organizavimas ir jų veiksmingumo įvertinimas

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės administracija

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

86.

Gripo pandemijos pavojaus periodo 2–4 etape numatytų veiksmų įgyvendinimas

Visi atsakingi vykdytojai

87.

Gripo epidemiologinės priežiūros rajone ir apskrityje sustiprinimas.Esant padidintai gripo plitimo rizikai, SAM ir ULAC informavimas

ASPĮ , KVSC Kėdainių skyrius

Prevencija ir lokalizavimas

88.

Planuoti pandeminio gripo vakcinų paskirstymą, pasirengti masiniam žmonių skiepijimui (mokyti personalą, atitinkamų teisės aktų rengimas)

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

89.

Peržiūrėti ir reikalui esant koreguoti pandemine gripo vakcina skiepijamų prioritetinių grupių sąrašą, pagal SAM nustatytą tvarką

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

90.

Svarstyti antivirusinių vaistų panaudojimo galimybes, esant poreikiui keisti prioritetinių grupių sąrašą, pagal SAM nustatytą tvarką

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

Sveikatos sistemos atsakas

91.

Pagal mirusiųjų laidojimo, esant didesniam nei įprasta mirštamumui, SAM parengtą tvarką, numatyti priemones savivaldybės teritorijoje

Savivaldybės administracija

92.

Infekcijos kontrolės priemonių pagal PSO rekomendacijas diegimas sveikatos priežiūros įstaigose

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

93.

Plane numatytų sveikatos atsako priemonių visuose lygiuose, pasirengimo masinei hospitalizacijai, ligonių izoliacijai ir gydymui patikrinimas

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės administracija

94.

Sveikatos priežiūros darbuotojų apmokymas atpažinti pavienius ir grupinius pandeminio gripo atvejus

ASPĮ, KVSC Kėdainių skyrius

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

95.

Turimo informacijos įvertinimas ir numatant visuomenei rūpimus klausimus, visuomenės informavimas apie bendrąsias prevencijos priemones

KVSC Kėdainių skyrius, savivaldybės administracija

96.

Visuomenės informavimas apie priemones, kurios gali būti aktualios pandemijos metu (judėjimo apribojimas, produktų trūkumas ir pan.)

KVSC Kėdainių skyrius, savivaldybės administracija

GRIPO PANDEMIJA

6 ETAPAS (1 ir 2 lygiai)

Planavimas ir koordinavimas

97.

Metodinis vadovavimas ASPĮ diegiant ir vertinant atsako į gripo pandemiją intervencines priemones

Savivaldybės administracija

Gripo pandemijos metu

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

98.

Sustiprintos gripo epidemiologinės priežiūros tęsimas

KVSC Kėdainių skyrius

Prevencija ir lokalizavimas

99.

Organizuoti aprūpinimą antivirusiniais vaistais

ASPĮ

Sveikatos sistemos atsakas

100.

Pandeminių vakcinų pristatymas į ASPĮ iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro, jų tinkamas saugojimas ir naudojimas

ASPĮ ,KVSC Kėdainių skyrius

Informacija apie gautų vakcinų kiekį perduodama savivaldybės gydytojui

101.

Infekcijos plitimo tarp sergančiųjų asmenų kontrolės priemonių taikymas

ASPĮ

102.

Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tinkamai mokėtų naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis

ASPĮ

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

103.

Atsižvelgiant į ULPKC pateiktas rekomendacijas, naujausios informacijos apie gripo pandemijos plitimą žiniasklaidai, visuomenei specialistams nuolatinis teikimas

KVSC Kėdainių skyrius

104.

Turimos informacijos įvertinimas ir pranešimų visuomenei parengimas (numatant visuomenei rūpimus klausimus, pabrėžiant, kad visuomenės sveikatos priemonės bus taikomos nepaisant galimo atsargų trūkumo)

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės administracija

105.

Visuomenės informavimas apie priemones, kurios priklausomai nuo situacijos gali pasikeisti ar būti vykdomos, t. y. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo prioritetų nustatymas, gyventojų judėjimo rajone ir už jo ribų apribojimas, gyvybiškai svarbių produktų užtikrinimas, trūkumo mažinimas)

KVSC Kėdainių skyrius, Savivaldybės administracija

6 ETAPAS (3 lygis)

Planavimas ir koordinavimas

106.

Visų priemonių, numatytų Valstybinėje pasirengimo gripo pandemijai programoje ir pasirengimo gripo pandemijai plane, taikymas ir koordinavimas

Visi atsakingi vykdytojai

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

107

Gripo epidemiologinės situacijos Kėdainių rajone stebėjimas: naudojant sustiprintą gripo epidemiologinę priežiūrą

KVSC Kėdainių skyrius

108.

Pandeminio gripo stebėsena ir jo poveikio įvertinimas: sergamumas, mirštamumas, praleistų dėl ligos dienų skaičius, sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų svarbių sričių darbuotojų skaičius, sveikatos sistemos ištekliai, priėmimo skyrių apkrova, lavoninių talpa, sveikatos priežiūros priemonių panaudojimo galimybės

Savivaldybės administracija

109.

Turimų išteklių, reikalingų ekstremaliai situacijai valdyti, vertinimas ir jų poreikio numatymas

Savivaldybės administracija

110.

Gydymo ir atsako priemonių panaudojimo ir poveikio (vakcinų ir antivirusinių vaistų efektyvumo ir saugumo, viruso atsparumo vaistams) įvertinimas

ASPĮ , KVSC Kėdainių skyrius

Prevencija ir lokalizavimas

111.

Plane numatytų sveikatos priežiūros teikimo priemonių taikymas paveiktose teritorijose

ASPĮ

Sveikatos sistemos atsakas

112.

Sveikatos būklės sekimas

Savivaldybės gydytojas

113.

Skubios pagalbos teikimo sistemos keitimas pagal poreikį

Savivaldybės gydytojas

114.

Papildomų žmogiškųjų išteklių paskirstymas

Savivaldybės gydytojas, ASPĮ

115.

Pradėti skiepijimus pandemine gripo vakcina, atsižvelgiant į SAM numatytus prioritetus ir vakcinų išteklius

ASPĮ

116.

Nemedicininių ir medicininių paslaugų pacientams, gydomiems socialinės globos įstaigose, teikimas

ASPĮ, socialinės globos įstaigos

117.

Psichologinės ir socialinės paramos sveikatos priežiūros darbuotojams, nukentėjusiems asmenims ir bendruomenėms teikimas

Sveikatos ir socialinės globos įstaigos

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

118.

Numatyti ir aktyvuoti visas priemones informacijos teikimo tvarkoje

KVSC Kėdainių skyrius

6 ETAPAS (4lygis)

Vykdyti ankstesniame lygyje numatytas priemones

Situacijos stebėjimas ir vertinimas

119.

Išteklių poreikio galimoms artėjančioms gripo pandemijos bangoms nustatymas

ASPĮ , gyvybiškai svarbios tarnybos

120.

Sustiprintos pandeminio gripo epidemiologinės priežiūros vykdymas, siekiant iš anksto numatyti artėjančią gripo pandemijos bangą

KVSC Kėdainių skyrius

Prevencija ir lokalizavimas

121.

Atsargų poreikio kitoms gripo pandemijos bangoms įvertinimas ir numatymas

ASPĮ , gyvybiškai svarbios tarnybos

122.

Vakcinacijos masto, veiksmingumo ir saugumo įvertinimas. Anksčiau dėl plane numatytų prioritetų ar kitų priežasčių neskiepytų asmenų skiepijimas, esant SAM nurodymui

KVSC Kėdainių skyrius, ASPĮ

Sveikatos sistemos atsakas

123.

Viršvalandžius dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų poilsio laiko užtikrinimas

ASPĮ

124.

Medicininių atsargų papildymas ir pristatymas, būtinųjų reikmenų ir paslaugų atnaujinimas

ASPĮ

125.

Numatant kitą pandemijos bangą pasirengimo gripo pandemijai planų patikrinimas ir atnaujinimas

Visi atsakingi vykdytojai

126.

Skiepijimo programos tęsimas, vadovaujantis plane numatytais prioritetais ir turimomis atsargomis

ASPĮ ir gyvybiškai svarbios tarnybos

Visuomenės informavimas ir keitimasis informacija

127.

Visuomenės informavimas apie galimą artėjančią kitą pandemijos bangą

KVSC Kėdainių skyrius

Gavus informaciją

128.

Atkreipiamas dėmesys į visuomenės reakciją, pasibaigus gripo pandemijai

KVSC Kėdainių skyrius, savivaldybės administracija

pasibaigus gripo pandemijai

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2015 m. gruodžio 32 d.

įsakymu Nr. AD-1-1441

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI VEIKSMŲ PLANAS

TURINYS

Sutrumpinimai......................................................................................................................................3

I. Bendrosios nuostatos........................................................................................................................4

II. Informacijos teikimo tvarka.............................................................................................................5

III. Raupais sergančių asmenų ir tiriamosios medžiagos transportavimas...........................................6

IV. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir palatos, kuriose bus hospitalizuoti raupais sergantys asmenys, izoliuoti ir mediciniškai stebimi sąlytį turėję asmenys…………… ……………………6

V. Asmeninės apsaugos priemonės… …………………………………………...………………..7

VI. Vakcinacijos strategija ir asmenų grupių skiepijimas nuo raupų pagal grėsmės lygius…….......7

Priedas Nr. 1 „Sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose bus atliekami skiepijimai nuo raupų, sąrašas” 9

Priedas Nr. 2 „Skiepo nuo raupų vietos priežiūros atmintinė“........... ...............................................10

SUTRUMPINIMAI

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

ELPKC – Europos komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

GMP – Greitoji medicinos pagalba

NVSPL – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

SAM ESSC – Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras

SĮRS – Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

SAM ESOC – Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centras

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centras

Kauno VSC – Kauno visuomenės sveikatos centras

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kėdainių rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei veiksmų planas (toliau – Planas) reglamentuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus, kurie būtų taikomi prieš ir po raupų viruso tyčinio panaudojimo prieš asmenis bei nustačius raupų atvejus Kėdainių rajono savivaldybėje.

2. Raupai – tai liga, kuri jau buvo žinoma daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų ir buvo paplitusi visame pasaulyje. XVIII a. Švedijoje ir Prancūzijoje nuo raupų mirdavo kas dešimtas, o Rusijoje – kas septintas vaikas. XVIII a. E. Dženeriui atradus raupų virusą, prasidėjo žmonių vakcinacija karvių raupų sukėlėju. Vėliau visame pasaulyje pradėta raupų likvidavimo programa (vakcinuota 60 proc. populiacijos) ir 1977 m. pasaulyje raupai buvo likviduoti. 1980 m. vakcinaciją prieš raupus visose šalyse buvo rekomenduota nutraukti. Nuo to laiko žinomas tik vienas laboratorinio užsikrėtimo atvejis. Natūraliai kilusių raupų atvejų nebuvo. Lietuvoje susirgimų raupais neužregistruota nuo 1936 m., o nuo 1979 m. vakcinacija nuo raupų Lietuvoje neatliekama. Po 2001 m. teroristinių išpuolių JAV iškilo raupų viruso panaudojimo bioterorizmo tikslais grėsmė.

Raupai (lot. variola vera) yra ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kuriai būdinga sunki eiga, intoksikacija, karščiavimas, odos ir gleivinių bėrimas, paliekantis įdubusius randus. Raupus sukelia virusas, kuris į žmogaus organizmą įsiskverbia pro viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, rečiau per odą ir patenka į limfmazgius, kuriuose dauginasi, vėliau plinta krauju, patenka į įvairius organus, taip pat į odą ir gleivines, ir vėl juose dauginasi. Mirtingumas nuo šios ligos siekia 30 proc. Raupai paprastai plinta nuo žmogaus žmogui per lašelius išskiriamus iš nosiaryklės. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus visą ligos ir sveikimo laiką. Užkratas plinta lašiniu būdu, rečiau per dulkes, per tiesioginį kontaktą, per užkrėstus buitinius daiktus, drabužius ir patalynę. Didžiausia tikimybė užsikrėsti raupais esant 1,5-2,5 m atstumu nuo užsikrėtusio žmogaus, tačiau žmogui kosint ar esant užsikrėtusiam labai sunkia raupų forma, galimybė užsikrėsti egzistuoja ir esant didesniu atstumu nuo paciento. Užsikrėtę asmenys paprastai platina raupus tarp šeimos narių ir draugų. Protrūkiai didesnėse žmonių grupėse (pvz., mokyklose) yra reti, nes viruso perdavimas prasideda tik atsiradus išbėrimams, kada dauguma pacientų dėl didelės kūno temperatūros ir kitų negalavimų atsiduria lovose. Antriniai raupų atvejai paprastai atsiranda asmenims turėjusiems kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis. Visi žmonės, išskyrus persirgusius ir paskiepytus, yra imlūs raupams.

3. Šiame Plane vartojamos sąvokos

3.1. A grupės sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję artimą sąlytį (sąlyčio pobūdis „veidu į veidą“ 2 metrų atstumu) su sergančiu raupais asmeniu, – šeimos nariai, asmenys, gyvenantys tose pačiose patalpose, kartu dirbantys, slaugantys, teikę medicininę ar kitokią pagalbą ir t. t. Šiai grupei taip pat priklauso asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti.

3.2. Antrinį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su A grupės sąlytį turėjusiais asmenimis jų privalomo stebėjimo laikotarpiu.

3.3. B grupės sąlytį turėję asmenys – visi kiti sąlytį turėję asmenys, nepriskirti A grupės sąlytį turėjusiems asmenims.

3.4. Didelės rizikos grupės – asmenys, atliekantys asmens, sergančio raupais, stebėjimą ir vykdantys infekcijos plitimo valdymo priemones (asmens sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų darbuotojai, kariai, policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai).

3.5. Nulinė pranešimų sistema – registracijos sistema, kai nenustačius susirgimų, Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai pranešamas nulinis („0“) raupų atvejų skaičius.

3.6. Pirminį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su sergančiu raupais asmeniu užkrečiamuoju laikotarpiu, arba asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti. Šie asmenys skirstomi į A ir B grupes, atsižvelgiant į riziką susirgti raupais. Rizika susirgti vertinama atsižvelgiant į sąlyčio pobūdį (artumą) ir trukmę.

3.7. Sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys – pirminį sąlytį turėję asmenys ir antrinį sąlytį turėję asmenys.

3.8. Žiedinė vakcinacijos nuo raupų strategija – PSO parengta strategija, kurios pagrindinis principas – ankstyvas raupų atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus.

4. Pagal PSO rekomendacijas skiriami tokie raupų grėsmės lygiai

4.1. 0 raupų grėsmės lygis – žinomų raupų susirgimo atvejų nėra. Tai situacija, kai nėra pranešta, įtariama ar patvirtinta nė vieno raupų atvejo pasaulyje.

4.2. 1 raupų grėsmės lygis – padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje, t. y. nustačius tikėtiną raupų atvejį. Kitas padidėjusios raupų grėsmės požymis – informacija apie tai, kad raupų virusas aptiktas ne PSO nustatytose raupų viruso saugojimo vietose ir tikėtina, kad virusas gali būti panaudotas kaip biologinis ginklas. Šis grėsmės lygis gali būti nustatomas atsižvelgus į nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų siūlymus ar rekomendacijas taikyti sustiprintą epidemiologinę priežiūrą dėl raupų.

4.3. 2 raupų grėsmės lygis – vienas patvirtintas raupų atvejis trečiosiose (ne greta Lietuvos esančiose) valstybėse. Šis raupų grėsmės lygis nusako riziką, kad valstybėje gali atsirasti asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiu raupais asmeniu. Rizika priklauso nuo asmenų, per nustatytą laiko periodą atvykstančių iš nesaugių raupų požiūriu teritorijų, skaičiaus. Būtina atsižvelgti į ryšius su gretimomis valstybėmis, kadangi jose gali būti daug sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų.

4.4. 3 raupų grėsmės lygis – vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba greta Lietuvos esančioje valstybėje. Yra didelis pavojus, kad valstybėje gali greitai atsirasti sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų.

4.5. 4 raupų grėsmės lygis – raupų plitimas valstybės viduje, t. y. vietinių raupų atvejų atsiradimas. Tai liudija, kad šis atvejis ilgai buvo nepastebėtas ir (ar) nediagnozuotas, todėl raupų virusas išplito.

4.6. 5 raupų grėsmės lygis – nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje. Atsiranda tokių atvejų, kurie nebuvo išaiškinti ir (ar) gali atsirasti tarpusavyje nesusijusių raupų atvejų keliose valstybės vietovėse. Šis lygis įvardijamas, kai nustatomas raupų viruso plitimas ir nepavyksta kontroliuoti epidemijos.

II. INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKA

6. Ligonis nedelsiant VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus transportu pervežamas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kurioje numatyta hospitalizuoti visus Kauno apskrities teritorijoje raupais sergančius asmenis.

7. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus personalas, prieš atveždamas pacientą, telefonu (8 37) 362 502 informuoja VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių (infekcinių ligų korpusas, Baltijos g. 120, Kaunas).

8. Kauno VSC Kėdainių skyriaus specialistai išaiškina sąlytį su įtariamu raupų atveju turėjusius asmenis (sudaro vardinį sąrašą), įvertina jų galimo užsikrėtimo riziką ir nustato sąlyčio pobūdį bei kartu su gydytoju infektologu organizuoja jų medicininį stebėjimą ir/ar hospitalizavimą (prireikus) ir skiepijimą.

9. Prasidėjus neaiškios kilmės karščiavimui ar atsiradus kitiems panašiems į raupus požymiams, asmuo nedelsiant izoliuojamas, ir organizuojamas šio asmens hospitalizavimas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę.

10. Esant raupų plitimo grėsmei (4 ir/ar 5 raupų grėsmės lygiai) Kėdainių rajone, numatyti ligonių ir sąlytį turėjusių asmenų hospitalizavimą, perprofiliavus VšĮ Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, kuriame 80 lovų.

III. RAUPAIS SERGANČIŲ ASMENŲ IR TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS TRANSPORTAVIMAS

11. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyrius organizuoja asmens pergabenimą į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, adresu Baltijos g. 120, Kaunas, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis, kai dar nėra raupų plitimo grėsmės šalies viduje.

12. Asmenys, kuriems įtariami raupai, į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę vežami VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus transportu. Kviečiant VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus transportą pacientui pervežti, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriui ir, į ligoninę kurią bus vežamas asmuo, kuriam įtariami raupai, būtina pranešti apie įtarimą, kad pacientas serga raupais. Po paciento pervežimo sanitarinis transportas valomas ir dezinfekuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-902 „Dėl Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.

13. Esant raupų plitimo grėsmei (4 ir/ar 5 raupų grėsmės lygiai) Kėdainių rajone, numatyti ir nedelsiant Kėdainių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu tvirtinti VšĮ Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus perprofiliavimą, išrašius iš slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus namo, arba perkeliant pacientus į kitus VšĮ Kėdainių ligoninės skyrius, paliekant 80 lovų, kuriose galėtų būti hospitalizuojami raupais sergantys ir/ar sąlytį turėjusieji asmenys.

14. Biologinę medžiagą laboratoriniam ištyrimui paima apmokytas dirbti su trečios ir ketvirtos biologinio pavojingumo grupės sukėlėjais VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir/ar esant reikalui VšĮ Kėdainių ligoninės ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro personalas. Biologinės medžiagos su galimais raupų sukėlėjais ėminių pakavimas, ženklinimas ir transportavimas vykdomas vadovaujantis PSO Užkrečiamųjų medžiagų transportavimo 2013–2014 m. taisyklėmis (Guidance on regulations for the Transport of Infectious Substances 2013–2014, WHO, January 2013).

15. Tinkamai įpakuoti ėminiai transportuojami į NVSPL, prieš tai ją informavus telefonu (8 5) 270 9229.

IV. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS IR PALATOS, KURIOSE BUS HOSPITALIZUOTI RAUPAIS SERGANTYS ASMENYS, IZOLIUOTI IR MEDICINIŠKAI STEBIMI SĄLYTĮ TURĖJĘ ASMENYS

17. Kėdainių rajono ASPĮ gydytojai, įtarę, kad pacientas serga raupais, gali konsultuotis su gydytoju infektologu, nedelsiant pacientą izoliuoti (perkelti į numatytą atskirą kambarį, patalpą, kabinetą) nuo kitų pacientų ar šeimos narių, taikyti standartines, pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“), reikalavimus ir nedelsiant informuoti Kauno VSC Kėdainių skyrių, esant galimybei surinkti informaciją apie sąlytį su sergančiu raupais turėjusius asmenis.

18. Asmenys, kuriems įtariami raupai, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus transportu vežami į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, o esant raupų plitimo grėsmei (4 ir/ar 5 raupų grėsmės lygiai) Kėdainių rajone vežami į VšĮ Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, kuriame yra galimybė hospitalizuoti 80 asmenų.

19. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir VšĮ Kėdainių ligoninė parengia tvarkas, kuriose, iškilus raupų grėsmei, būtų numatytas VšĮ Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje slaugos paslaugas gaunančių pacientų perkėlimo į VšĮ Kėdainių ligoninės kitus skyrius mechanizmas.

V. ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

20. Kėdainių ASPĮ, kuriose pagal Planą hospitalizuojami raupais sergantys asmenys, turi būti

20.1. Atskirtos pacientų stebėjimo ir gydymo palatos, personalo persirengimo patalpos.

20.2. Numatytas personalas (sudarytas vardinis sąrašas), kuris dirbs, gydys ir slaugys raupais sergančius asmenis. Šis personalas aprūpinamas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir, nustačius atitinkamą grėsmės lygį, paskiepijamas nuo raupų.

20.3. Nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, kaip elgtis esant 4 ar 5 raupų grėsmės lygiams, bei tvarka, esant dideliam raupų atvejų skaičiui ligoninėje.

20.4. Personalui pravesti mokymai dėl raupų kontrolės priemonių.

20.5. Raupų diagnostikos (laboratorinių tyrimų paėmimas ir transportavimas) ir gydymo algoritmai.

21. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ir kiti įstaigos darbuotojai turi naudoti asmenines apsaugines priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“.

22. Naudojantys asmenines apsaugos priemones, privalo laikytis jų apsirengimo ir nusirengimo eiliškumo, asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos ir asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos.

23. Infekcijų kontrolė ASPĮ vykdoma pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

VI. VAKCINACIJOS STRATEGIJA IR ASMENŲ GRUPIŲ SKIEPIJIMAS NUO RAUPŲ PAGAL GRĖSMĖS LYGIUS

24. Sprendimą dėl skiepijimų nuo raupų priima SAM ESOC.

25. Raupų vakcina, jei SAM ESOC nenumato kitaip, skiepijama iš anksto numatytose sveikatos priežiūros įstaigose (1 priedas).

26. Asmens informavimas ir skiepijimas

26.1. Asmuo, atvykęs į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro procedūrų kabinetą ar kitą vietą, kurioje atliekami skiepijimai nuo raupų, pirmiausia turi būti informuojamas apie raupus, riziką jais susirgti ir skiepijimus arba jam įteikiama informacinė medžiaga (2 priedas).

26.2. Prieš skiepijimą asmenį turi apžiūrėti ir apklausti gydytojas, kuris įvertina jo sveikatos būklę. A grupės sąlytį turėjusiems asmenims kontraindikacijų skiepams nuo raupų nėra. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų į skiepus.

26.3. Jei asmuo gali būti skiepijamas nuo raupų, jis užregistruojamas registracijos žurnale ir užpildoma Ambulatorinė asmens sveikatos istorijos forma Nr. 025/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“. Jam įteikiama sutikimo skiepytis forma, kurią asmuo turi perskaityti ir pasirašyti.

26.4. Paskiepytam asmeniui paaiškinama, kaip jis turi prižiūrėti skiepo vietą, įteikiama informacinė medžiaga (2 priedas).

26.5. Paskiepytas asmuo informuojamas, kur turi kreiptis ir pranešti, jei jam pasireikštų nepageidaujamos reakcijos į skiepus.

27. Paskiepyto asmens skiepo vieta įvertinama ne anksčiau kaip po 7 dienų, jam atvykus į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, skiepijančią nuo raupų, arba kitą nurodytą vietą ar įstaigą. Skiepo vietą taip pat gali įvertinti slaugytoja, atvykusi į namus. Registracijos žurnale pažymima apie atliktą skiepo vietos įvertinimą. Asmuo, kuriam nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 dienų turi būti revakcinuotas.

28. Skiepijimai nuo raupų turėtų būti atliekami iš anksto numatytu laiku. Atliekant skiepijimus nuo raupų negalima skiepyti asmenų kitais skiepais.

______________________________________________

Priedo pakeitimai

Nr. AD-1-1441, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00336

Kėdainių rajono savivaldybės

pasirengimo raupų grėsmei

veiksmų plano

1 priedas

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, KURIOSE BUS ATLIEKAMI SKIEPIJIMAI NUO RAUPŲ, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Raupų grėsmės lygis

Įstaigų, kuriose bus atliekami skiepijimai nuo raupų, pavadinimai

1 raupų grėsmės lygis

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė

2 raupų grėsmės lygis

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (skiepijami asmenys iš Kauno ir Marijampolės apskričių)

3 raupų grėsmės lygis

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Šiaulių centro poliklinika VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras VšĮ Alytaus poliklinika

4 raupų grėsmės lygis

Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre

5 raupų grėsmės lygis

Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre

Papildyta priedu

Nr. AD-1-1441, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00336

Kėdainių rajono savivaldybės

pasirengimo raupų grėsmei

veiksmų plano

2 priedas

SKIEPO NUO RAUPŲ VIETOS PRIEŽIŪROS ATMINTINĖ

1. Raupų vakcinoje yra artimas raupų sukėlėjui virusas, todėl paskiepyto asmens organizme susidaro imunitetas nuo raupų. Raupų vakcina yra saugi ir efektyvi, tačiau virusas gali išplisti iš skiepo vietos prieš jai užgyjant ar liečiant užterštą tvarsliavą, drabužius ir kt., liečiant kitas kūno vietas. Skiepo vietą dažnai niežti, norisi ją trinti, kasyti ir liesti, todėl virusas dažniausiai išplinta į skiepyto asmens akis ir genitalijas.

2. Didžiausią susirūpinimą paskiepyto asmens artimiesiems, turintiems artimą sąlytį, kelia tai, kad virusas gali išplisti iš skiepo vietos kitiems asmenims, ypač vaikams, sukeldamas bėrimą, karščiavimą, galvos ir viso kūno skausmą. Tai gali atsitikti artimą sąlytį su paskiepytu asmeniu turėjusiems asmenims, kai nepakankamai prižiūrima skiepo vieta ir nesilaikoma higienos reikalavimų.

3. Kad būtų sumažinta rizika virusui išplisti, paskiepyti asmenys turi laikytis atsargumo priemonių

3.1. Skiepo vietą užklijuoti pleistru su marlės įdėklu. Tvarstį laikyti tol, kol susidaręs šašas nukris savaime.

3.2. Vilkėti palaidinę, kuri uždengia skiepo vietą.

3.3. Tvarstį keisti kas 1–3 dienas.

3.4. Po tiesioginio sąlyčio su tvarsčiu plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu ar valyti specialiais alkoholiniais geliais ar putomis.

3.5. Skiepo vietą prieš maudantis uždengti vandeniui nepralaidžiu tvarsčiu, o išsimaudžius – užklijuoti pleistru su marlės įdėklu.

3.6. Panaudotą tvarstį ir nukritusį šašą dėti į sandarų plastikinį maišą ir pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo skiepyta.

3.7. Nenaudoti orui nepralaidaus tvarsčio, kuris gali sukelti šašo suminkštėjimą ir priešlaikinį nukritimą, skiepo vietos netepti jokiais tepalais ar kremais, nekasyti ir nekrapštyti.

3.8. Neliesti skiepo vietos ir daiktų, kurie gali būti užteršti virusu nuo skiepo vietos (tvarsčių, rankšluosčių, drabužių, plaušinių ir kitų daiktų, kuriuos naudojo paskiepytas asmuo).

3.9. Atsitiktinai palietus skiepo vietą ar daiktus, kurie galėjo būti užteršti virusu, reikia nedelsiant nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu.

3.10. Miegant vienoje lovoje su paskiepytu asmeniu, būtina, kad pastarasis skiepo vietą užklijuotų pleistru su marlės įdėklu. Asmuo turi apsivilkti marškinius ar pižamą, kurie uždengtų skiepo vietą.

3.11. Skiepyto asmens naudotus drabužius, rankšluosčius, patalynę ir kt., kurie galėjo būti užteršti išskyromis iš skiepo vietos, laikyti atskiroje skalbinių dėžėje. Skalbti šiltame vandenyje su detergentais ir (ar) balikliais. Po to kruopščiai nusiplauti rankas.

4. Atsargumo priemonių reikia laikytis tol, kol skiepo vietoje susidarys šašas ir jis savaime nukris (po 2–3 savaičių).

_________________________________________

Papildyta priedu

Nr. AD-1-1441, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00336

31 priedas

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS, SUSIFORMAVUS YPAČ PAVOJINGOS (YPI) IR PAVOJINGOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIUI, VEIKSMŲ 2009-2012 M. PLANAS

Pasirengimas veiklai

Eil. Nr.

Priemonių pavadinimas

Vykdymo laikas

Atsakingi vykdytojai

Vykdyti sergamumo ūmiomis užkrečiamosiomis ligomis stebėseną, analizę ir prognozę Kėdainių rajono teritorijoje

Nuolat

Kauno VSC Kėdainių skyrius

Teikti informaciją Kėdainių rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms apie epidemiologinę situaciją rajone

Kas ketvirtį ir vieną kart metuose

Kauno VSC Kėdainių skyrius

Atnaujinti informacijos perdavimo schemą ir tvarką įtarus ar išaiškinus ligonį sergantį YPI Kėdainių rajone

Kasmet iki vasario 1d.

Kauno VSC Kėdainių skyrius

Numatyti patalpas bei materialinį aprūpinimą įrengiant infekcinių ligų stacionarą, izoliatorių ir observatorių

Kasmet – pirmas ketvirtis

VšĮ Kėdainių ligoninė

Numatyti ligonių hospitlizavimo tvarką

Nuolat

VšĮ Kėdainių ligoninė

Sutikslinti: turimų asmeninių apsauginių priemonių kiekį, jų laikymo vietą, išdavimo tvarką, atsakingų asmenų sąrašus

Kasmet – pirmas ketvirtis

Kauno VSC Kėdainių skyrius, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Kėdainių rajono savivaldybės gydytojas

Sudaryti ir koreguoti šias darbo grupes: mikrobiologinių tyrimų paėmimui ir pristatymui skubiai bendrajai ir specifinei profilaktikai bei imunoprofilaktikai priešepideminėms priemonėms židinyje atlikti aktyviam ligonių ir turėjusių sąlytį asmenų išaiškinimui tiriamosios medžiagos bandinių paėmimo iš ligonių organizavimui privalomajam aplinkos kenksmingumo pašalinimui informacijos teikimui žiniasklaidai

Kasmet

Kauno VSC Kėdainių skyrius, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Kėdainių rajono savivaldybės gydytojas

Organizuoti kvalifikacijos kėlimą, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, ypatingai pavojingų užkrečiamų ligų epidemiologijos, diagnostikos ir profilaktikos klausimais

Metų eigoje

Kauno VSC Kėdainių skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės gydytojas

Kontroliuoti greitosios medicinos pagalbos pasirengimą dirbti ypatingai pavojingų užkrečiamų ligų židiniuose

Kasmet antras ketvirtis

Kėdainių viešoji įstaiga pirminis sveikatos priežiūros centras

10.

Koordinuoti priemonių, susijusių su pasirengimu galimų ekstremalių situacijų ir jų pasekmių likvidavimu, įgyvendinimą

Pastoviai

Kėdainių rajono savivaldybės gydytojas

11.

Organizuoti stalo pratybas, imituojant ypatingai pavojingos užkrečiamosios ligos židinį

Kasmet

Kauno VSC kartu su Kauno apskrities viršininko administracija

12.

Organizuoti ir vykdyti visuomenės mokymą užkrečiamųjų ligų klausimais

Nuolat

Kauno VSC Kėdainių skyriaus specialistai

13.

Teikti informaciją apie ypač pavojingas ar pavojingos užkrečiamos ligos židinio susiformavimo faktą atitinkamoms valstybės institucijoms

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

Kauno VSC Kėdainių skyrius

14.

Respublikinės-karantininės konsultacinės grupės iškvietimas iš Kauno.

Pagal reikalą

VšĮ Kėdainių ligoninė, Kauno VSC Kėdainių skyrius

Veiksmai likviduojant ir lokalizuojant , susiformavusį židinį

Eil. Nr.

Priemonių pavadinimas

Vykdymo laikas

Atsakingi vykdytojai

Teikti informaciją apie ypač pavojingas ar pavojingos užkrečiamos ligos židinio susiformavimo faktą atitinkamoms valstybės institucijoms

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

Kauno VSC Kėdainių skyrius

Organizuoti židinio epidemiologinį tyrimą, o esant reikalui inicijuoti Kėdainių rajono ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį

Nedelsiant

Kauno VSC Kėdainių skyriaus vedėja, Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja ir savivaldybės administracija

Įvertinus susidariusią epidemiologinę situaciją, organizuoti konsultantų išvykimą į židinį

Nedelsiant

Kauno VSC užkrečiamų jų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, savivaldybės gydytoja

Teisės aktais nustatyta tvarka informuoti suinteresuotas institucijas apie konkrečios užkrečiamosios ligos židinio dydį, ribas, karantino trukmę bei režimą

Įvertinus epidemiologinę situaciją

Kauno VSC Kėdainių skyriaus vedėja (suderinus su Kauno apskrities vyriausiuoju epidemiologu)

Teikti pasiūlymus Kauno apskrities viršininkui dėl rajono teritorijos ir jos dalies paskelbimo pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonu ir priešepideminio režimo karantino teritorijoje įvedimo

Nedelsiant

Kauno VSC Kėdainių skyriaus vedėjas, savivaldybės gydytojas

Dalyvauti steigiant infekcinių ligų stacionarą, observatorių, nustatant skalbinių, medicininių ir kitų atliekų kenksmingumo pašalinimo tvarką

Nedelsiant

Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja, Kauno VSC Kėdainių skyrius, VšĮ Kėdainių ligoninė

Kontroliuoti priešepideminių priemonių vykdymą židinyje: nustatant gyventojų sanitarinio švarinimo eiliškumą ir teikiant sprendimus nustatytiems trūkumams pašalinti

Nuolat

Kauno VSC Kėdainių skyriaus vedėja, savivaldybės gydytoja

Organizuoti ir vykdyti aktyvų ligonių ir asmenų, turėjusių sąlytį su ligoniu išaiškinimą ir ištyrimą, o esant būtinybei panaudoti bendrą ar specifinę chemioprofilaktiką

Nedelsiant

Kauno VSC Kėdainių skyrius, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja

Priimti sprendimą dėl privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo židinyje

Nedelsiant

Kauno apskrities vyriausias epidemiologas ir Kauno VSC Kėdainių skyrius

10.

Atlikti privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą židinyje

Nedelsiant

Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis, UAB Kėdainių dezinfekcijos stotis

11.

Organizuoti ir kontroliuoti privalomąjį sveikatos patikrinimą bei mėginių iš aplinkos paėmimą

Nedelsiant

Kauno VSC Kėdainių skyriaus vedėja, savivaldybės gydytoja

12.

Užtikrinti priešepideminių priemonių taikymą, įvažiuojant į karantino teritoriją ir išvažiuojant iš jos

Nedelsiant

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno VSC Kėdainių skyrius

13.

Priimti sprendimą dėl: · keleivių ir transporto priemonių, atvykusių ir esančių Kėdainių rjono savivaldybės teritorijoje sulaikymo · keleivių privalomojo sveikatos patikrinimo ir jų ;privalomojo ištyrimo.

Nedelsiant

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno VSC Kėdainių skyrius

14.

Organizuoti saugų maitinimą: ligoniams, asmenims, esantiems izoliatoriuose bei observatoriuose ir asmenims dirbantiems židinyje

Nedelsiant

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, savivaldybės gydytoja, Kauno VSC Kėdainių skyrius, VšĮ Kėdainių ligoninė

15.

Numatyti papildomus materialinius išteklius (transporto, įrangos, inventoriaus) reiklaingus priešepideminių priemonių vykdymui

Iki židinio likvidavimo

Kauno VSC Kėdainių skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, sveikatos priežiūros įstaigos

16.

Teikti metodinę bei organizacinę pagalbą kitoms tarnyboms, atliekančioms likvidavimo darbus židinyje

Iki židinio likvidavimo

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno VSC Kėdainių skyrius

17.

Informuoti apie epidemiologinę situaciją bei profilaktikos priemones: gyventojus, žiniasklaidą, valstybės ir savivaldos institucijas

Iki židinio likvidavimo

Kauno VSC Kėdainių skyrius, „ Kėdainių garsas“

18.

Teisės aktais nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl riboto karantino trukmės ir rėžimo atšaukimo

Nedelsiant

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno VSC Kėdainių skyrius

19.

Teikti civilinius ieškinius fiziniams ir juridiniams asmenims dėl sveikatai padarytos žalos, kurią lėmė užkrečiamoji liga

Esant būtinybei

Kauno apskrities vyriausias epidemiologas

20.

Teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms motyvuotas išvadas ir pasiūlymus dėl židinio lokalizavimo ir likvidavimo

Atlikus židinio epidemiologinį tyrimą

Kauno VSC Kėdainių skyrius

Konsultantų grupė pirminei diagnozei patvirtinti

Gydytojas epidemiologas Orina Ivanauskienė darbo tel. 331677, namų tel. 799700, mob. 868678583

Infektologas prof. Alvydas Laiškonis dabo tel. 362350, mob. 828734381

Dermatovenerologas J.Stankus, darbo tel. 306080, mob. 869847516

Infekcinių ligų stacionaro ir izoliatoriaus adresas

Kauno II klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyrius ( Josvainių g.2, Kaunas)

Ligonių pervežimo tvarka

Išaiškinus ligonį arba įtariamą sergant ypatingai pavojinga užkrečiamąja liga pastarasis vežamas

Kėdainių mieste - Kėdainių rajono greitosios medicinos pagalbos transportu - tel.03

Kėdainių rajone - Kėdainių rajono greitosios medicinos pagalbos transportu - tel.

Tokia pat tvarka pervežami ir asmenys turėję sąlytį.

Darbo grupė, atsakinga organizuojant tiriamosios medžiagos bandinių paėmimą iš ligonių

Nijolė Eimontienė tel. 86 5271965

Lolita Menčikovienė tel.86 1521052

Darbo grupė, kuri aktyviai išaiškina ligonius ir asmenis turėjusius sąlytį su ligoniu

Nijolė Eimontienė tel. 86 5271965

Lolita Menčikovienė tel.86 1521052

Darbo grupė, skubiai bendrajai ir specifinei profilaktikai bei imunoprofilaktikai organizuoti

Nijolė Eimontienė tel. 86 5271965

Darbo grupė, tiriamosios medžiagos bandinių paėmimui iš išorinės aplinkos ir pristatymui į Kauno VSC mikrobiologinių bandymų laboatoriją

Nijolė Eimontienė tel. 86 5271965

Lolita Menčikovienė tel.86 1521052

Darbo grupė, privalomosios aplinkos kenksmingumo pašalinimui atlikti

Kauno profilaktinė dezinfekcijos stotis

UAB Kėdainių profilaktinė dezinfekcija“

Darbo grupė, informacijos teikimui gyventojams, žiniasklaidai, atitinkamoms valstybės ir savivaldos institucijoms

Ona Šulcienė tel. 859841142

Nijolė Eimontienė tel. 86 5271965

Atstovė spaudai tel. „Kėdainių garsas“ laikraščio korespondentė Jolanta Tamašauskienė,tel. 53643

32 priedas

Kėdainių rajono savivaldybės veiksmų pavojingo Nevėžio potvynio atveju planas

Eil. Nr.

Priemonės, veiksmai

Vykdymo laikas

Atsakinga institucija, pareigūnas

Pastabos

Rajono savivaldybės administracijos priemonės

1.1.

Pirminės potvynio prognozės gavimas

Prasidėjus polaidžiui

Vyr. specialistas civilinei saugai

Bendradarbiauti su Hidrometeorologijos tarnyba

1.1.

Vandens lygio Nevėžio up. ties miesto pėsčiųjų tiltu stebėjimas, kylant vandens lygiui iki 29,00 m

4 kartus per parą

Savivaldybės administracija, vyr. specialistas civilinei saugai

Potvyniui slūgstant 2 k. per parą

1.2.

Nevėžio up. vandens lygio, žemiau Panevėžio m. (geriausia – ties Krekenava), stebėjimo duomenų gavimo organizavimas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Savivaldybės administracija, vyr. specialistas civilinei saugai

1.3.

Gyventojų informavimas apie kylančią grėsmę, rekomendacijų teikimas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Savivaldybės administracija, Kėdainių m. seniūnas, Pelėdnagių sen. seniūnas,

Rekomendacijas, pranešimų tekstus parengti iš anksto

1.4.

Laikino apgyvendinimo vietų įvertinimas, būtinų priemonių, galutinai pasirengiant gyventojų priėmimui, vykdymas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Savivaldybės administracija, Švietimo skyriaus vedėjas, apgyvendinimo vietų administracija

Galimos apgyvendinimo vietos: - Kėdainių spec. internatinė mokykla, - Kėdainių PRC, - Kėdainių m. viešbučiai

1.5.

Duomenų apie esamą ir prognozuojamą vandens lygį teikimas suinteresuotoms institucijoms

Kas 2 val.

Savivaldybės administracija, vyr. specialistas civilinei saugai

Vandens lygiui pasiekus 29,50 aukštį

1.6.

Pėsčiųjų eismo nutraukimas pėsčiųjų tiltais

Per 3 val.

Kėdainių m. seniūnas

Kilus grėsmei pėsčiųjųsaugumui

1.7.

Sprogdintojų grupės priėmimas ir apgyvendinimas

Esant ledų sangrūdos susidarymo grėsmei

Administracijos direktoriaus pavaduotojas

1.8.

Sąlygų ESOC nepertraukiamam darbui sudarymas

Paskelbus visišką civilinės saugos parengtį

Savivaldybės administracija

1.9.

Potvynio padarinių šalinimo organizavimas

Traukiantis potvyniui

Savivaldybės administracija

1.10.

Patirtų nuostolių ir padarinių likvidavimo darbų išlaidų nustatymo organizavimas

Per dvi savaites, nuslūgus potvyniui

Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija

Policijos komisariato priemonės

2.1.

Transporto reguliavimo schemų, atsižvelgiant į potvynio vandens lygius, sudarymas, kelio ženklų ir užtvarų paruošimas, eismo reguliavimo postų sudėties ir kiekio nustatymas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Policijos komisariatas, komisariato viršininkas Kėdainių kelių tarnyba, tarnybos viršininkas

2.2.

Gyventojų perspėjimo grandies sudarymas, panaudojant policijos automobilius su garso įranga

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Policijos komisariatas, komisariato viršininkas

Ne mažiau 3 automobiliai

2.3.

Svarbių objektų apsaugos sustiprinimas

Potvyniui pasiekus stichinį lygį

Policijos komisariatas, komisariato viršininkas

2.4.

Gyventojų perspėjimo, evakavimo vykdymas, viešosios tvarkos palaikymas laikino apgyvendinimo vietose

Potvyniui pasiekus stichinį lygį

Policijos komisariatas, komisariato viršininkas

2.5.

Potvynio teritorijos apsauga ir kontrolė

Potvyniui pasiekus stichinį lygį

Policijos komisariatas, komisariato viršininkas

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priemonės

3.1.

Gelbėjimo priemonių ir inventoriaus, asmens apsaugos priemonių parengimas, turimų ir patelkiamų vandens siurblių stovio patikrinimas, savivaldybės ugniagesių komandų patelkimo plano sudarymas

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Kėdainių PGT, tarnybos viršininkas, Savivaldybės PGT tarnybos vadovas

3.2.

Gyventojų perspėjimo grandies sudarymas, panaudojant automobilius su garso įranga

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Kėdainių PGT, tarnybos viršininkas, Savivaldybės PGT tarnybos vadovas

Ne mažiau 2 automobiliai

3.3.

Vandens lygio stebėjimas, duomenų teikimas savivaldybės administracijai

Kas 2 val., vandens lygiui viršijus 29,00 m atžymą

Kėdainių PGT, tarnybos viršininkas

Stebėti potvynio kilimo metu nuo 19 iki 6 valandos

3.4.

Žmonių perspėjimo, gelbėjimo, evakavimo vykdymas, pagalbos teikimas

Potvyniui pasiekus stichinį lygį

Kėdainių PGT, tarnybos viršininkas, Savivaldybės PGT tarnybos vadovas

3.5.

Pagalbos potvynio padarinių likvidavimo darbuose teikimas

Potvyniui traukiantis

Kėdainių PGT, tarnybos viršininkas, Savivaldybės PGT tarnybos vadovas

Medicinos įstaigų priemonės

4.1.

Papildomų GMP brigadų numatymas

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Kėdainių PSPC direktorius

4.2.

Didesnių tvarsliavos, medikamentų atsargų sukaupimas GMP skyriuje, ligoninėje

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

VšĮ „Kėdainių ligoninė“ direktorius, Kėdainių PSPC direktorius

4.3.

Papildomų lovų (iki 50 vnt.), palatų parengimas Kėdainių ligoninėje, budinčio namuose medicinos personalo rezervo sudarymas

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

VšĮ „Kėdainių ligoninė“ direktorius

4.4.

Pelėdnagių ambulatorijos parengties sustiprinimas

Gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

Pelėdnagių ambulatorijos direktorius

Kėdainių VMVK tarnybos priemonės

5.1.

Geriamojo vandens kokybės nuolatinis stebėjimas, stebėsenos rezultatų viešinimas, rekomendacijų teikimas

potvynio metu

Kėdainių VMVK tarnyba, tarnybos viršininkas

5.2.

Laikino apgyvendinimo vietų valgyklų sanitarinė-higieninė kontrolė

potvynio metu

Kėdainių VMVK tarnyba, tarnybos viršininkas

5.3.

Gyventojų gyvulių evakavimo iš potvynio zonos organizavimas

potvynio metu

Kėdainių VMVK tarnyba, tarnybos viršininkas, Pelėdnagių seniūnas

Gyvulius talpinti Medėkšių k. buvusiose karvidėse

5.4.

Potvynio zonos veterinarinės kontrolės sustiprinimas

potvynio metu

Kėdainių VMVK tarnyba, tarnybos viršininkas

Patelkiami privatūs vet. gydytojai

UAB „Kėdainių vandenys“ priemonės

6.1.

Atsakingų inžinerinių techninių darbuotojų budėjimo įvedimas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

UAB „Kėdainių vandenys“, bendrovės direktorius

6.2.

Kanalizacijos siurblinių paruošimas galimam užliejimui

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

UAB „Kėdainių vandenys“, bendrovės direktorius

6.3.

Gręžinių pylimų drenažo hermetizavimas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

UAB „Kėdainių vandenys“, bendrovės direktorius

6.4.

Budinčių pamainų sustiprinimas personalu ir technika

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

UAB „Kėdainių vandenys“, bendrovės direktorius

Kėdainių elektros tinklų priemonės

7.1.

Dispečerinio valdymo grupės mobilios brigados budėjimas ištisą parą, rezervinės brigados, budinčios namuose, sudarymas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

7.2.

Transformatorinių parengimas galimo užliejimo atvejui

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

7.3.

Transformatorinių pastočių atjungimas

7.3.1.

- esant 29,50 m vandens lygiui, pastočių TR-54, CSP-1, TR-82, TR-24, MT-144, MT-154 atjungimas

nedelsiant

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

Be elektros lieka Sodų g. daugiabučiai namai, dalis Jaugelio-Telegos, Lukšio, Didžiosios rinkos g. namų

7.3.2.

- esant 30,00 m vandens lygiui, pastočių CSP-130, TR-82, TR-106 atjungimas

nedelsiant

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

Be elektros lieka kanalizacijos perpumpavimo stotys Josvainių, Kęstučio g., Kęstučio, Basanavičiaus g. gyv. namai

7.3.3.

- esant 30,50 m vandens lygiui, pastočių TR-23, TR-91, TR-81, TR-82, TR-7, TR-52, TR-9, MT-153 atjungimas

nedelsiant

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

Be elektros lieka Lukšio, Jaugelio-Telegos, Sodų g. namai, Josvainių g. nelyginiai namai, UAB „Skongalis“

7.3.4.

- esant 31,00 m vandens lygiui, pastočių TR-18, TR-24, TR-54 atjungimas

nedelsiant

LESTO Panevėžio regiono Kėdainių skyrius, skyriaus viršininkas

Be elektros lieka telefono stotis, spaustuvė, visi Josvainių, Lukšio g. namai

UAB „Kėdbusas“ priemonės

8.1.

Atsakingų administracijos darbuotojų budėjimo įvedimas

gavus pagrįstą potvynio grėsmės prognozę

UAB „Kėdbusas“, bendrovės direktorius

Parengiami 2-5 autobusai

8.2.

Autobusų budėjimo Kėdainių m. autobusų stotyje įvedimas, vandens lygiui pasiekus 30,00 m aukštį

nedelsiant

UAB „Kėdbusas“, bendrovės direktorius

8.3.

Autobusų maršrutų keitimas, priklausomai nuo potvynio vandens lygio, gyventojų informavimas

Pagal situaciją

UAB „Kėdbusas“, bendrovės direktorius

__________________________________________

48 priedas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2010 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. AD-1-1295

RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJA

1. Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas – savivaldybės administracijos direktorius.

2. Pirmininko pavaduotojas – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

3. Nariai

3.1. Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas.

3.2. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyr . specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai.

3.3. Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas.

3.4. Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

3.5. Kėdainių rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkas.

3.6. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėjas.

3.7. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas.

3.8. Kėdainių rajono savivaldybės gydytojas.

3.9. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas.

3.10. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjas.

3.11. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas.

3.12. VšĮ Kėdainių PSPC direktorius.

3.13. Kėdainių m. seniūnijos seniūnas.

48 priedas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2010 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. AD-1-1388

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS NUOSTATAI

i. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Kėdainių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nuostatai reglamentuoja rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – savivaldybės ESK) sudėtį, tikslus, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką.

1.2. Savivaldybės ESK - iš savivaldybės tarybos narių, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, turinčių teisę spręsti atstovaujamos institucijos ir įstaigos kompetencijai priskirtus uždavinius, sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą savivaldybės teritorijoje.

1.3. Pagrindiniai savivaldybės ESK steigimo tikslai – pasirengti greitai ir efektyviai valdyti savivaldybės teritorijoje gresiančią ir (ar) susidariusią ekstremaliąją situaciją bei šalinti jos padarinius savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius.

1.4. Savivaldybės ESK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), šiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais civilinės saugos sistemos veiklą.

1.5. Savivaldybės ESK sudaro ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

1.6. Savivaldybės ESK priimti sprendimai privalomi visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, dalyvaujantiems likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.

II. savivaldybės ESK funkcijos

2. Savivaldybės ESK vykdo šias funkcijas

2.1. ne rečiau kaip kartą per metus aptaria savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę, vertina savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių šiam pasirengimui gerinti;

2.2. svarsto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

2.3. svarsto savivaldybės pavojingų objektų išorės avarinius planus ir teikia juos tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

2.4. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo ir atšaukimo;

2.5. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, skiriamo vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, kandidatūros;

2.6. gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo ir atšaukimo;

2.7. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl savivaldybės gyventojų evakavimo iš teritorijų, kuriose gali kilti didelis pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai;

2.8. priima sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti;

2.9. teikia visuomenei informaciją apie savivaldybėje gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;

2.10. atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ar mastą, teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo;

2.11. teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu;

2.12. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl finansinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

2.13. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

III. SAVIVALDYBĖS ESK TEISĖS

3. Savivaldybės ESK, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę

3.1. gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų išsamią informaciją savivaldybės civilinės saugos parengties, pajėgų ir išteklių, įskaitant maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargas, klausimais;

3.2. priimti sprendimus dėl gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų organizavimo ir pavesti juos vykdyti valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams;

3.3. prireikus kviestis Lietuvos ūkio ir mokslo specialistus pavojingųjų objektų veiklos ekspertizei atlikti, avarijų bei stichinių nelaimių padarinių šalinimo darbų vykdymo technologijai patikslinti ir darbams vykdyti;

3.4. teikti savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl prašymo gretimos (gretimų) savivaldybės pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;

3.5. ekstremaliosios situacijos padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti panaudoti visas savivaldybės teritorijoje esančias pajėgas ir materialinius išteklius;

3.6. teisės aktų nustatyta tvarka prašyti leidimo panaudoti valstybės rezervo civilinės saugos priemones;

3.7. priimti sprendimus dėl ūkio subjektų ir kitų įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo neatidėliotinais atvejais;

3.8. susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, priimti sprendimus dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo atlikti privalomus darbus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (LRV 2010-05-04 nutarimas Nr. 512 (Žin., 2010, Nr.54-2652).

IV. savivaldybės ESK darbo organizavimas

4.1. Savivaldybės ESK darbui vadovauja pirmininkas – savivaldybės administracijos direktorius, kai jo nėra – pavaduotojas, nesant pavaduotojui – vienas iš savivaldybės ESK narių komisijos pirmininko pavedimu.

4.2. Savivaldybės ESK pirmininkas, savivaldybėje gresiant ekstremaliajai situacijai arba jai susidarius, sušaukia posėdžius ir organizuoja komisijos darbą. Savivaldybės ESK nariai darbo metu turi susirinkti nedelsdami, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis - kaip galima greičiau.

4.3. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai savivaldybės ESK narių.

4.4. Savivaldybės ESK sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra savivaldybės ESK pirmininko, o kai jo nėra – komisijai vadovaujančio komisijos nario balsas.

4.5. Savivaldybės ESK sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

4.6. Savivaldybės ESK nariui negalint dalyvauti posėdyje, į posėdį gali atvykti kitas, jį delegavusios institucijos įgaliotas atstovas, kuris turi balsavimo teisę.

4.7. Į savivaldybės ESK posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

4.8. Savivaldybės ESK pirmininkas

4.8.1. vadovauja komisijos darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;

4.8.2. šaukia planinius ir neeilinius posėdžius, tvirtina jų darbotvarkes;

4.8.3. kontroliuoja, kaip savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras vykdo savivaldybės ESK sprendimus;

4.8.4. vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

4.9. Savivaldybės ESK priimtų sprendimų dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

4.10. Savivaldybės ESK posėdžius protokoluoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

5. Savivaldybės ESK posėdžių protokolai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

49 priedas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2010 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. AD-1-1388

RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRAS

Operacijų centro koordinatorius – vyr. specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai.

Operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas – grupės vadovas.

Policijos komisariato atstovas.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus atstovas.

Viešosios įstaigos „Kėdainių ligoninė“ atstovas.

Kėdainių rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos atstovas.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovas.

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas.

Materialinio techninio aprūpinimo grupė

Savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas.

Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas.

UAB „Kėdbusas“ atstovas.

UAB „Kėdainių vandenys“ atstovas.

AB „Lifosa“ atstovas.

LESTO Kėdainių grupės atstovas.

Visuomenės informavimo grupė

Savivaldybės kalbos tvarkytojas – grupės vadovas.

Policijos komisariato atstovas spaudai.

Kėdainių krašto televizijos atstovas.

Administravimo ir elektroninių ryšių palaikymo grupė

Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas – grupės vadovas.

Bendrojo skyriaus vyr. specialistas.

Bendrojo skyriaus vyresn. specialistas.

Bendrojo skyriaus referentas.

49 priedas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2010 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. AD-1-1388

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai nustato ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – operacijų centras) tikslus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo, darbo organizavimo ir sušaukimo tvarką.

1.2. Operacijų centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

1.3. Operacijų centrą steigia ir jo nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

1.4. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose teisės aktuose.

II. operacijų centro veiklos tikslai, uždaviniai ir funkcijos

2.1. Pagrindiniai operacijų centro veiklos tikslai – vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinti ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

2.2. Operacijų centro uždaviniai

2.2.1. užtikrinti ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

2.2.2. pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

2.3. Operacijų centras, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas

2.3.1. pagal kompetenciją įgyvendina ekstremalių situacijų komisijos sprendimus ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais;

2.3.2. pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą, numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;

2.3.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

2.3.4. keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;

2.3.5. organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo metu;

2.3.6. organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

2.3.7. pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;

2.3.8. teikia ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir kitų institucijų skirtų finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

2.3.9. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

III. OPERACIJŲ CENTRŲ SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

3.1. Operacijų centrą sudaro operacijų centro koordinatorius ir nariai, kuriuos skiria savivaldybės administracijos direktorius. Operacijų centras sudaromas iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų. Į operacijų centro sudėtį gali būti įtraukiami ir civilinės saugos sistemos pajėgų atstovai.

3.2. Operacijų centro koordinatorius

3.2.1. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja operacijų centrui priskirtų uždavinių vykdymą ir funkcijų atlikimą;

3.2.2. pagal kompetenciją koordinuoja visų civilinės saugos sistemos pajėgų, dalyvaujančių likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, veiksmus, iki paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kai nėra gelbėjimo darbų vadovo;

3.2.3. pagal kompetenciją teikia ekstremalių situacijų komisijai, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti ir padariniams šalinti reikalingų priemonių ir veiksmų.

4. Operacijų centro koordinatorius pavaldus ir atskaitingas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui.

5. Savivaldybės administracijos direktorius, steigdamas operacijų centrą, operacijų centro narius paskiria į grupes. Paskirti operacijų centro grupių vadovai pavaldūs operacijų centro koordinatoriui. Operacijų centrą sudaro šios grupės

5.1.1. operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos;

5.1.2. materialinio techninio aprūpinimo;

5.1.3. visuomenės informavimo;

5.1.4. administravimo ir elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo.

6. Operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė

6.1.1. teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją;

6.1.2. prognozuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą, jos padarinių pobūdį ir mastą, planuoja civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;

6.1.3. įvertina susidariusią situaciją ir suderinusi su operacijų centro koordinatoriumi teikia ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

6.1.4. organizuoja ir koordinuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą ir evakavimą;

6.1.5. koordinuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ir veiksmus;

6.1.6. koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodama, vertindama ir prognozuodama įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą.

6.1.7. organizuoja, analizuoja ir vertina informaciją ir duomenis apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją;

6.1.8. surinktą, išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, suderinusi su operacijų centro koordinatoriumi, perduoda ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui;

6.1.9. perduoda ekstremalių situacijų komisijos, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus ir kitą būtiną informaciją civilinės saugos sistemos pajėgoms ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams.

7. Materialinio techninio aprūpinimo grupė

7.1.1. ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu organizuoja būtinų materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

7.1.2. organizuoja materialinių išteklių, reikalingų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms atkurti įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos metu, telkimą gyventojams.

8. Visuomenės informavimo grupė

8.1.1. rengia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

8.1.2. organizuoja spaudos konferencijas;

8.1.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo būdus.

9. Administravimo ir elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė

9.1.1. užtikrina operacijų centro darbo vietų nuolatinį aprūpinimą darbui reikalingomis priemonėmis;

9.1.2. užtikrina operacijų centro įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą;

9.1.3. užtikrina operacijų centro dokumentų įforminimą ir tvarkymą.

9.1.4. atsižvelgdama į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą ir prognozę, planuoja operacijų centro ryšių, duomenų perdavimo įrangos ir sistemų veiklą, užtikrina tinkamą operacijų centro ryšių sistemų būklę;

9.1.5. užtikrina operacijų centro elektroninės informacijos apsaugą;

9.1.6. užtikrina turimų operacijų centro informacinių sistemų darbą.

10. Operacijų centras pagal kompetenciją vykdo kitus operacijų centro koordinatoriaus sprendimus, būtinus ekstremalių situacijų komisijos ir (ar) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtiems sprendimams ir (ar) kitiems operacijų centro uždaviniams įgyvendinti.

11. Operacijų centras, atlikdamas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų išsamią informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos sistemos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.

IV. OPERACIJŲ CENTRO SUŠAUKIMAS IR VEIKLA

12. Savivaldybių administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo operacijų centrus sušaukia

12.1. gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai;

12.2. teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį;

12.3. per civilinės saugos pratybas.

13. Atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį, taip pat operacijų centro sušaukimo tikslus, operacijų centro koordinatorius

13.1. gali inicijuoti viso operacijų centro ar reikiamų operacijų centro grupių arba kai kurių jų narių sušaukimą;

13.2. gali kreiptis į kitas kompetentingas valstybės, savivaldybės institucijas, įstaigas ir ūkio subjektus su prašymu skirti atstovus, kurie padėtų užtikrinti operacijų centro veiklą.

14. Operacijų centro nariai pavaldūs operacijų centro koordinatoriui.

15. Operacijų centro nariai atlieka jiems pavestas funkcijas iš anksto įrengtose operacijų centro patalpose ir (ar) darbo vietose. Operacijų centro koordinatoriaus sprendimu operacijų centro nariai dirba slėptuvėje, kai būtina užtikrinti jų apsaugą nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos.

16. Operacijų centro narių sušaukimą pagal nustatytą schemą atlieka savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro techninė grupė.

Pakeitimai

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. AD-1-1441, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00336

Dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. AD-1-39 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?