SAV.518123

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2013-02-23

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2013-02-23

Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-02-10, i. k. 2012-00267

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. vasario 10 d. Nr. TS-4

Kėdainiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 79-3869) 3.1.2 punktu, Kėdainių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą ir jo priedus: Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2012–2015 metų planą, Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planą, Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo“, 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. TS-547 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 pakeitimo“, 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. TS-386 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“, 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. TS-79 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“, 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. TS-363 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr.79 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo“, 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TS-116 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. priemonių plano papildymo“, 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-65 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 79 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo ir Kunionių pagrindinės mokyklos bei Josvainių gimnazijos reorganizavimo sąlygų“.

3. Pavesti sprendimo vykdymo kontrolę Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Savivaldybės meras Rimantas Diliūnas

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos

2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-4

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDRASIS PLANAS

ĮVADAS

Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 metų bendrasis planas nėra baigtas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. dokumentai įgalioja rengtis naujam mokyklų tinklo pertvarkos etapui. Rajono savivaldybėje bendrojo lavinimo (dabar – ugdymo) mokyklų tinklo pertvarka buvo vykdoma nuosekliai, įstatymų nustatyta tvarka, be teisinių ginčų.

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos (toliau – mokyklų tinklo pertvarkos) 2012–2015 metų bendrojo plano projektą parengė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

Dokumente aptariami Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų pagrindinių rezultatų (I skyrius) ir švietimo būklės rodikliai (II skyrius), nustatomas mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas, uždaviniai ir prioritetai (III skyrius), pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka (IV skyrius), numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (V skyrius). Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti parengti trys jo priedai: 1) Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų planas; 2) Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas; 3) Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Mokyklų tinklo pertvarkos planas kurtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytais švietimo sistemos principais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (toliau – tinklo kūrimo taisyklės), Institucijų paskirčių klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1607, ir kitais norminiais teisės aktais. Tinklo kūrimo taisyklės reglamentuoja veiklas, tačiau suteikia daugiau galių savivaldybėms priimti sprendimus.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas parengtas ir įgyvendinamas trim etapais – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo

1) inicijavimo stadijoje atliktas tyrimas ir analizuoti gauti rezultatai; parengtas mokyklų tinklo pertvarkos projektas (inicijuojami pageidaujami pokyčiai) ir jo priedai; viešai konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja tinklo kūrimo taisyklėms; rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus patvirtina rajono savivaldybės taryba; jeigu reikia, rajono savivaldybės taryba atsižvelgia į Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus.

2) rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą imtis pokyčių dėl mokyklų tinklo pertvarkos, 2012–2015 m. įgyvendinamas mokyklų tinklo pertvarkos planas;

3) įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos rajono savivaldybės ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis; toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus planas tobulinamas.

Visuose trijuose etapuose visuomenei teikiama informacija apie vykstančius procesus, formuojamas visuomenės požiūris.

I. PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI: BENDRŲJŲ IR SPECIALIŲJŲ KRITERIJŲ ATITIKTIS

Norint pamatuoti Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2011 m. sėkmę ir siekiant pagrįsti 2012–2015 m. mokyklų tinklo pertvarką, nustatomi pagrindinių rezultatų rodikliai. Bendrieji ir specialieji mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijai yra apibrėžti tinklo kūrimo taisyklėse. Atsižvelgus į bendruosius ir specialiuosius kriterijus, bus prognozuojamos mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo pasekmės.

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, atitinka visus 7 bendruosius kriterijus.

1. Visose bendrojo ugdymo mokyklose vykdomos bendrojo ugdymo programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Švietimo teikėjas parengė ikimokyklinio ugdymo programą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrųjų ugdymo programų kriterijus. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą.

Neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ugdymo programos vykdomos vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintu Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo tvarkos aprašu. Programos rengiamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą.

2. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme bei švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus.

2011 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 28 vadovai ir 44 pavaduotojai ugdymui, žr. 1 lentelę. Visi turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, išskyrus vieną direktoriaus pavaduotoją ugdymui, turinčią aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą. Iš viso yra atestuoti 59 vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui (81,9 proc.): pirmajai kvalifikacinei kategorijai – 2 (3,4 proc.), antrajai – 39 (66,1 proc.), trečiajai – 18 (30,5 proc.), neatestuota – 13 (18,1 proc.).

1 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui atestacija

Eil. Nr.

Švietimo įstaiga

Vadovų, jų pavaduotojų ugdymui kvalifikacinės kategorijos

III

Neatestuota

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija

Kėdainių šviesioji gimnazija

Akademijos gimnazija

Josvainių gimnazija

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija

Šėtos gimnazija

Kėdainių „Aušros“ vidurinė mokykla

Kėdainių „Ryto“ vidurinė mokykla

Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras

10.

Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla

11.

Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla

12.

Dotnuvos pagrindinė mokykla

13.

Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla

14.

Labūnavos pagrindinė mokykla

15.

Lančiūnavos pagrindinė mokykla

16.

Miegėnų pagrindinė mokykla

17.

Pernaravos pagrindinė mokykla

18.

Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla

19.

Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinė mokykla

20.

Truskavos pagrindinė mokykla

21.

Kėdainių jaunimo mokykla

22.

Kėdainių specialioji mokykla

23.

Kėdainių mokykla-darželis „Vaikystė“

24.

Kėdainių mokykla-darželis „Aviliukas“

Kėdainių mokykla-darželis „Puriena“

26.

Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“

27.

Akademijos mokykla-darželis „Kaštonas“

28.

Pelėdnagių mokykla-darželis „Dobiliukas“

2011 m. neformaliojo vaikų švietimo mokyklose dirba 11 vadovų ir 9 pavaduotojai ugdymui, žr. 2 lentelę. 19-os išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą – 18 (90,0 proc.), su aukštesniuoju pedagoginiu išsilavinimu – 2 (10,0 proc.), su aukštesniuoju nepedagoginiu išsilavinimu – 1 (5,0 proc.). Atestuota 17 vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui (85,0 proc.): antrajai – 10 (58,8 proc.), trečiajai – 7 (41,2 proc.), neatestuota – 3 (15,0 proc.).

2 lentelė

Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui atestacija

Eil. Nr.

Švietimo įstaiga

Vadovų, jų pavaduotojų ugdymui kvalifikacinės kategorijos

III

Neatestuota

Kėdainių lopšelis- darželis „Varpelis“

Kėdainių lopšelis-darželis „Žilvitis“

Kėdainių lopšelis-darželis „Vyturėlis“

Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“

Lančiūnavos darželis

Labūnavos darželis „Ąžuoliukas“

Krakių darželis

Kėdainių dailės mokykla

Kėdainių kalbų mokykla

10.

Kėdainių muzikos mokykla

11.

Kėdainių sporto mokykla

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per 2006–2010 m. sumažėjo 108 (14,2 proc.). 2011 m. rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirba 878 pedagogai (809 mokytojai, 69 pagalbos mokiniui specialistai), einantys pagrindines pareigas, ir 142 pedagogai (128 mokytojai, 14 pagalbos mokiniui specialistų) – nepagrindines pareigas (žr. 1 diagramą). Daugiausia nepagrindinėse pareigose dirbančiųjų pedagogų yra Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre (19), nėra Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje. 2011 m. rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo įstaigose dirba 181 mokytojas, einantis pagrindines pareigas, ir 31 – nepagrindines pareigas; daugiausia nepagrindinėse pareigose dirbančių pedagogų yra Kėdainių kalbų ir Sporto mokyklose.

1 diagrama

Mokytojai, dirbantys pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose

2011 m. 791 (90,1 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, turi aukštąjį išsilavinimą, žr. 3 lentelę. Mokomojo dalyko ar srities specialistai – 857 (97,6 proc.). Tačiau 5 pedagogai (0,6 proc.) turi tik vidurinį išsilavinimą, 16 (1,8 proc.) – neįgiję pedagoginės kvalifikacijos ir 21 (2,4 proc.) – neįgijęs mokomojo dalyko specialybės; iš jų 15 šiuo metu studijuoja ar atnaujina kvalifikaciją. Mokytojai nespecialistai: informacinių technologijų – 4, po 2 – muzikos, priešmokyklinio ugdymo mokytojai ir socialiniai pedagogai, po 1 – istorijos, etikos, tikybos, ekonomikos, anglų kalbos, chemijos, pradinio ugdymo, lietuvių kalbos.

3 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų išsilavinimas

Iš viso pedagogų, dirb. pagr. darb. (ir vadovai)

Aukštasis universitetinis ar koleginis išsilavinimas

Aukštesnysis išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

878

791 (90,1 proc.)

82 (9,3 proc.)

5(0,6 proc.)

Iš jų – švietimo pagalbos specialistai 69

66 (95,6 proc.)

2 (2,9 proc.)

1 (1,4 proc.)

Įgiję pedagoginę kvalifikaciją

Neįgiję pedagoginės kvalifikacijos

Mokomojo dalyko ar srities specialistai

Mokomojo dalyko ar srities Nespecialistai

862 (98,2 proc.)

16 (1,8 proc.)

857 (97,6 proc.)

21 (2,4 proc.)

Iš jų – švietimo pagalbos specialistai 68 (98,5 proc.)

1 (1,4 proc.)

67 (97,1 proc.)

2 (2,9 proc.)

2011 m. aukščiausias dirbančių pedagogų procentas (žr. 2 diagramą) tarp vidurinių ir gimnazijų – Kėdainių šviesiojoje ir „Atžalyno“ gimnazijose ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre, tarp pagrindinių mokyklų – Kėdainių Mikalojaus Daukšos ir Juozo Paukštelio, Lančiūnavos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio, Tiskūnų Juozo Urbšio ir Truskavos pagrindinėse mokyklose. Žemiausias pedagogų procentas – Pernaravos pagrindinėje ir Kėdainių jaunimo mokyklose bei Josvainių gimnazijoje. Tinkamo išsilavinimo pedagogai dirba Kėdainių dailės, Kalbų, Muzikos ir Sporto mokyklose. Aukščiausias dirbančių pedagogų procentas yra Kėdainių lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“ ir „Varpelis“ bei Lančiūnavos darželyje; žemiausias pedagogų procentas – Kėdainių lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, Krakių darželyje ir Labūnavos darželyje „Ąžuoliukas“.

2 diagrama

Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų išsilavinimo ir kvalifikacijos atitikimas reikalavimams mokyklose (proc.)

471 (64 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, 230 (31,3 proc.) – mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, eksperto kvalifikacinę kategoriją turi 6 pedagogai (0,8 proc.), žr. 4 lentelę. Daugiausia mokytojų, turinčių metodininko kvalifikacinę kategoriją, dirba Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje ir Kėdainių mokykloje-darželyje „Vaikystė“; Kėdainių kalbų ir Muzikos mokyklose, Kėdainių lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“, „Varpelis“ ir „Vyturėlis“ bei Lančiūnavos darželyje. Po 1 mokytoją ekspertą dirba Kėdainių „Atžalyno“ ir Šviesiojoje, Krakių Mikalojaus Katkaus ir Šėtos gimnazijose, Kėdainių „Ryto“ vidurinėje ir Mikalojaus Daukšos pagrindinėje mokyklose; Kėdainių kalbų ir Muzikos mokyklose.

4 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacinės kategorijos

Iš viso pedagogų

Atestuota

Mokytojo (švietimo pagalbos specialisto) kvalifikacinė kat.

Vyresniojo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto) kvalifikacinė kat.

Mokytojo (švietimo pagalbos specialisto) metodininko kvalifikacinė kat.

Mokytojo (švietimo pagalbos specialisto) eksperto kvalifikacinė kat.

Neatestuota

878

736 (83,8 proc.)

29 (3,9 proc.)

471 (64 proc.)

230 (31,3 proc.)

6 (0,8 proc.)

142 (16,2 proc.)

Iš jų 809 mokytojai

698 (86,3 proc.)

29 (4,2 proc.)

446 (63,9 proc.)

217 (31 proc.)

6 (0,9 proc.)

111 (13,7 proc.)

Iš 878 – 69 švieti-mo pagal-bos specia listai

38 (55 proc.)

25 (65,8 proc.)

13 (34,2 proc.)

31 (44,9 proc.)

soc. pedagogų 30

14 (46,7 proc.)

8 (57,1 proc.)

6 (42,9 proc.)

16 (53,3 proc.)

spec. pedagogų 18

13 (72,2 proc.)

8 (61,5 proc.)

5 (38,5 proc.)

5 (27,8 proc.)

logopedų 13

11 (84,6 proc.)

9 (81,8 proc.)

2 (18,2 proc.)

2 (15,4 proc.)

psicholo-gų 8

8* (100 proc.)

* Pagal švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. ISAK-2575 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. ISAK-101 „Dėl Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra nustatytos keturios psichologų kvalifikacinės kategorijos: ketvirtoji (žemiausia), trečioji, antroji ir pirmoji.

3. Bendrojo ugdymo mokyklos aprūpintos bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Ne visų mokyklų aplinka pritaikyta besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, trūksta jiems ugdyti skirtų techninės pagalbos ir specialiųjų mokymo priemonių.

Visos mokyklos modernizuotos, daugiausia per bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimo projektus. Yra sukaupti technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo sričių mokymo priemonių ir įrangos komplektai, todėl mokyklos gerai pasirengusios technologijų (100 proc.), menų (81 proc.), ir gamtos mokslų ugdymui (76 proc.). Tinkamai šių sričių mokymą vykdo ir nedalyvavusios modernizavimo projektuose pagrindinės mokyklos: Kėdainių Mikalojaus Daukšos, Labūnavos, Lančiūnavos, Miegėnų, Pernaravos, Tiskūnų Juozo Urbšio ir Surviliškio Vinco Svirskio.

Pozityvų verslumo pradžiamokslio ugdymą užtikrina visos bendrojo ugdymo mokyklos. Mokyklos pasirengusios ankstyvajam užsienio kalbų mokymui. Beveik kiekvienoje mokykloje skiriamas dėmesys gabiųjų vaikų ugdymui. Užsieniečių vaikų ugdymui pasirengusios 52 proc. mokyklų. Kūno kultūros ugdymui pasirengusios visos mokyklos. Kėdainių jaunimo ir dvi pagrindinės mokyklos neturi tinkamos sportui salės.

Integruotas ugdymas nėra populiarus. Mokyklos apsirūpinusios priemonėmis, kuriomis būtų galima suaktyvinti integruoto mokymo metodo naudojimą, tam geras galimybes turi 71 proc. mokyklų.

Mokyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirengusios visos mokyklos. Gera techninė pagalba ir palanki aplinka specialiųjų poreikių mokiniams sudaryta 57 proc. mokyklų. Palankios sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarytos Surviliškio Vinco Svirskio ir Dotnuvos pagrindinėse mokyklose, Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre, „Ryto“ vidurinėje mokykloje, „Atžalyno“ ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijose.

Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos aktyviai dalyvauja „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projektuose: „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ (Šėtos ir Kėdainių šviesioji gimnazijos, „Aušros“ vidurinė ir Juozo Paukštelio pagrindinė mokyklos), „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ (Kėdainių „Atžalyno“, Akademijos, Josvainių, Krakių Mikalojaus Katkaus ir Šėtos gimnazijos, Kėdainių „Ryto“ vidurinė, Mikalojaus Daukšos ir Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos), „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ (Kėdainių „Atžalyno“, Šviesioji, Krakių Mikalojaus Katkaus, Akademijos ir Josvainių gimnazijos, Kėdainių „Aušros“ ir „Ryto“ vidurinės mokyklos), „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“ (Kėdainių „Ryto“ vidurinė mokykla ir Akademijos gimnazija), „Jaunimo mokyklos aplinkos pritaikymas“ (Kėdainių jaunimo mokykla). Mokyklos įsigijo baldų, įrangos, kurių reikia modernizuoti darbo aplinką, atlikti veiklos funkcijas. Vykdomi projektai pagerina mokykloje teikiamų švietimo paslaugų kokybę.

Sprendimus dėl mokymo aplinkos kūrimo ar keitimo priima mokyklos bendruomenė.

4. Bendrojo ugdymo mokyklose nuosekliai įgyvendinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

2011 m. etikos pamokas lanko 3449 mokiniai (54,78 proc.), tikybos – 2847 mokiniai (45,22 proc.). Lančiūnavos pagrindinės, Kėdainių jaunimo mokyklų ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro ugdytiniai pasirinko tik etikos pamokas; Miegėnų ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinių mokyklų auklėtiniai – vien tikybos pamokas. Kai kuriose bendrojo ugdymo mokyklose yra įrengti dorinio ugdymo kabinetai: gimnazijose yra 2 etikos ir 3 tikybos kabinetai, vidurinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose atitinkamai yra 4 ir 5 kabinetai (Kėdainių „Ryto“ vidurinėje mokykloje yra dorinio ugdymo kabinetas, kuriame vyksta ir etikos, ir tikybos pamokos), pagrindinio ugdymo mokyklose – atitinkamai 4 ir 6 kabinetai. Nors Miegėnų ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinių mokyklų ugdytiniai lanko tik tikybos pamokas, tačiau šiose mokyklose nėra tikybos kabinetų.

5. Bendrojo ugdymo mokyklose teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra. Nė viena mokykla nėra sudariusi šių paslaugų teikimo sutarčių su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

2011 m. psichologinę pagalbą teikia ir psichologinių problemų prevenciją vykdo 11 mokyklų (39,29 proc.) dirbantys psichologai. 25 mokyklose (89,29 proc.) dirba specialieji pedagogai, kurie konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. Ugdymosi prieinamumą, teikiant specialiąją pagalbą (pagalbą teikia mokytojo padėjėjas) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, užtikrina 6 mokyklos (21,43 proc.). Visose mokyklose, vykdančiose vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas, dirba socialiniai pedagogai, teikiama socialinė pedagoginė pagalba. Daugiau kaip pusėje (53,57 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas, yra įsteigti profesinio informavimo taškai, trijų iš jų (20 proc.) veikla yra akredituota. Beveik visose įstaigose vykdoma mokinių sveikatos priežiūra. Beveik visų mokyklų tinklalapiuose viešai skelbiama apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, informacija apie laisvą mokytojo pareigybę, svarbiausius mokyklos vidaus įsivertinimo ir išorės vertinimo rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

6. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina nemokamą mokymą pagal bendrojo ugdymo programas. Atlyginimo dydį už neformaliojo vaikų švietimo mokyklose teikiamas paslaugas nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba; mokyklos tarybos sprendimu atlyginimas už neformalųjį vaikų švietimą gali būti mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

7. Klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės bendrojo ugdymo mokyklose sudarytos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus. Didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus yra didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais.

2006–2010 m. sumažėjo jungtinių pradinių klasių 4 komplektai ir padidėjo jungtinių pagrindinių klasių 5 komplektai. 2010 m. rajono savivaldybėje buvo 34 jungtinės klasės, vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte – 18,7.

2011 m. 13-oje mokyklų yra 33 jungtinės klasės, kurios daugiausia sudarytos iš dviejų klasių. 11-oje mokyklų (neskaičiuojama Kėdainių specialioji mokykla) yra 25 jungtinės klasės (žr. 5 lentelę), kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programą. 3 mokyklose yra jungtinės klasės, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Mokyklose, kuriose yra jungtinės klasės, atitinkamai ugdymo turinio koncentro sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai mažinami, kai viena jungtinė klasė – 15 proc., dvi ar daugiau jungtinių klasių – 20 proc.

5 lentelė

Jungtinės klasės 2011 m.

Mokykla

Kurios klasės sujungtos

Jungtinės klasės

Akademijos gimnazijos Šlapaberžės skyrius

1 ir 4

Josvainių gimnazijos Kunionių skyrius

2 ir 4

Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyrius

1 ir 2; 3 ir 4

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiškio skyrius

1, 2 ir 4

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Pajieslio skyrius

1 ir 4; 2 ir 3

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Plinkaigalio skyrius

1 ir 2; 3 ir 4

Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto skyrius

1, 2 ir 3

Kėdainių „Aušros“ vidurinės mokyklos Keleriškių skyrius

1 ir 2; 3 ir 4

Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinės mokyklos Aristavos skyrius

1 ir 4; 2 ir 3

Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla

1 ir 3; 2 ir 4

Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinės mokyklos Vikaičių sk.

1 ir 3; 2 ir 4

Labūnavos pagrindinė mokykla

2 ir 3

Labūnavos pagrindinės mokyklos Nociūnų skyrius

2 ir 4

Lančiūnavos pagrindinė mokykla

1 ir 3; 2 ir 4; 5 ir 6

Pernaravos pagrindinė mokykla

3 ir 4

Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinė mokykla

1 ir 4; 2 ir 3; 7 ir 8

Kėdainių jaunimo mokykla

6 ir 7

25 jungt. kl. – pagal prad. ugd. Programą; 3 jungt. kl. – pagal pagr. ugd. programą

Kėdainių specialioji mokykla

1 spec.* – 2 spec.; 1E** – 2E; 3E – 4E; 3 lav. *** – 4 lav.; 5 lav. – 6 lav.

Iš viso

spec.* – specialioji klasė mokiniams, turintiems nežymų protinį atsilikimą;

E** – klasė mokiniams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų;

lav.*** – lavinamoji klasė mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą.

Mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atitinka specialiuosius kriterijus.

1. Gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklos ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą.

2. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse yra ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.

II. ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ

Norint pagrįsti planuojamą mokyklų tinklo pertvarką, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų rengėjas (Švietimo skyrius) iš anksto aptarė tyrimo programą ir instrumentus, kurie skirti dokumentuoti ir aprašyti veiklą, susitarė dėl švietimo valdymo ir kokybės užtikrinimo rodiklių, kuriais remiantis būtų atlikta švietimo būklės analizė. Buvo renkami, analizuojami, lyginami, vertinami, apibendrinami duomenys pagal būklės turinio rodiklius, išskirtos 3 grupės: 1) rodikliai rodo ir leidžia įvertinti švietimo prieinamumą ir galimybių lygybę; 2) rodo ir leidžia įvertinti švietimo kokybę; 3) rodo investicijų į švietimą panaudojimo efektyvumą. Rodiklių duomenys reikalingi a) esamai švietimo būklei rajono savivaldybėje kritiškai įvertinti; b) mokyklų tinklo pertvarkos būtinybei pagrįsti; c) sprendimams dėl konkrečios mokyklos priimti. Apibendrinant rajono savivaldybės švietimo būklę, neretai pagal atskirus rodiklius nustatomi privalumai (stiprybės) ir trūkumai (silpnybės), pavojai (grėsmės) ir galimybės, prognozuojamos švietimo raidos linkmės, skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados. Pagal kiekvienos grupės rodiklius buvo renkami duomenys. Kai kurie duomenys paimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos statistinių leidinių. Aptariant 2011 m. rodiklius, remiamasi rugsėjo ir spalio mėn. duomenimis.

1. Rodiklių duomenys rodo ir leidžia įvertinti švietimo prieinamumą ir galimybių lygybę

Ugdymosi poreikių tenkinimo būklę, tolygią plėtotę ir vienodą švietimo prieinamumą atspindi rajono savivaldybės demografiniai pokyčiai, tvarkytas ir optimizuotas rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklas, sudarytos sąlygos neformaliajam vaikų švietimui, vaikų ikimokykliniam ugdymui, suaugusiųjų mokymui ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra reikiamas kvalifikuotų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų skaičius.

2011 m. demografinis kontekstas. Gyventojų skaičius – 53565. Gyventojų tankumas – 36,9 gyv./km2. Miesto gyventojai sudaro 49,8 proc. Gyventojų tautinė sudėtis: 95,5 proc. lietuviai, 2,3 proc. rusai, 2,2 proc. – kitos tautybės. 0–19 m. amžiaus gyventojai sudaro 24,1 proc. visų gyventojų. Privalomo mokytis amžiaus (7–16 m.) vaikų dalis – 49,8 proc. Kaimo mokyklose mokosi 38,7 proc. mokinių.

Gimstamumo mažėjimas. Vaikų skaičius mažėjo 2003–2006 m., vėl pradėjo augti 2007–2009 m., žr. 3 diagramą. Dėl mažo gimstamumo dabar sulaukiama mažiau vaikų bendrojo ugdymo mokyklose pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, 2012–2015 m. tai turės įtakos mažesniam besimokančiųjų skaičiui pagal pagrindinio ugdymo programas. Tačiau statistika rodo, kad naujais mokyklų tinklo pertvarkos metais vėl turėtų pagausėti priešmokyklinio amžiaus vaikų.

3 diagrama

Gimusiųjų skaičius 1990–2011 m. Kėdainių rajono savivaldybėje

Vidinė ir tarptautinė neto migracija. Šalies vidinė ir tarptautinė neto migracija (skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų) yra neigiama ir didėjanti: rajono savivaldybėje neto migracija 2009 m. buvo -412, 2010 m. buvo -1418, taigi migracijos mastai išaugo daugiau nei tris kartus (šalyje – penkis kartus).

Mokyklų skaičius. 2011 m. rajono savivaldybėje veikia 39 mokyklos: 6 gimnazijos, 2 vidurinės, 1 suaugusiųjų, 11 pagrindinių mokyklų, 1 jaunimo mokykla, 6 mokyklos-darželiai, 1 specialioji mokykla, 7 ikimokyklinio ugdymo ir 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, žr. 1 žemėlapį. Kaip atskiri struktūriniai 8-ių mokyklų padaliniai (28,57 proc.) veikia 11 pradinio ugdymo skyrių (Akademijos gimnazijos Šlapaberžės skyrius; Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinės mokyklos Vikaičių skyrius; Josvainių gimnazijos Kunionių ir Skaistgirių skyriai; Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiškio, Pajieslio ir Plinkaigalio skyriai; Labūnavos pagrindinės mokyklos Nociūnų skyrius; Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto skyrius; Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinės mokyklos Aristavos skyrius; Kėdainių „Aušros“ vidurinės mokyklos Keleriškių skyrius). Bendrojo ugdymo mokyklose yra 39 priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokyklų pasiskirstymas 2011–2012 mokslo metais pagal tipus seniūnijose atsispindi 1 žemėlapyje. 2 žemėlapyje atsispindi numatyta mokyklų tinklo pertvarka 2015 m.

Kėdainių švietimo pagalbos tarnyba teikia švietimo pagalbą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams. Yra 2 socialiniai ir ugdymo centrai (Josvainių ir Šėtos). Rajono savivaldybėje veikia ne rajono savivaldybei priklausančios švietimo institucijos: Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas, 1 profesinio rengimo centras, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos Kėdainių eskadrilė.

1 žemėlapis

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklas 2011–2012 m. m.

2 žemėlapis

Mokyklų tipų perspektyva Kėdainių rajono savivaldybėje 2015 m.

Mokyklų tinklas tvarkytas, tenkinant mokinių poreikius. 2006–2011 m., siejant su bendraisiais šalies ugdymo tikslais, buvo įvykdyta švietimo įstaigų reorganizacija, vidaus struktūros pertvarka, suformuotas visų pakopų bendrojo ugdymo mokyklų tinklas, baigta gimnazijų tinklo pertvarka. Visose seniūnijose yra mokykla, vykdanti pradinio ir pagrindinio arba pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Panaikinus apskričių viršininkų instituciją, nuo 2010 m. liepos 1 d. rajono savivaldybei iš valstybės perduota Kėdainių specialioji mokykla.

Per 2006–2010 m. sumažėjo viena bendrojo ugdymo įstaiga: 2010 m. Pagirių Adomo Jakšto pagrindinė mokykla reorganizuota į Šėtos gimnazijos pradinio ugdymo skyrių. 2011 m. sumažėjo dviem pagrindinėmis mokyklomis: Kunionių pagrindinė mokykla reorganizuota į Josvainių gimnazijos pradinio ugdymo skyrių, Aristavos pagrindinė mokykla – į Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių. Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, palaipsniui buvo likviduoti mažiausi bendrojo ugdymo mokyklų skyriai: 2006 m. likviduoti 2; 2007 m. – 2; 2008 m. – 1; 2009 m. – 3; 2010 m. – 0; 2011 m. – 2.

Iki 2006 m. tinklo pertvarkos rajono savivaldybėje buvo 1 gimnazija (Kėdainių šviesioji). 2006–2011 m. akreditavus vidurinio ugdymo programas Krakių Mikalojaus Katkaus (2006 m.), Kėdainių „Atžalyno“ ir Šėtos (2009 m.), Akademijos ir Josvainių (2010 m.) vidurinėse mokyklose bei Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre (2011 m.), pasikeitė mokyklų tipai: 2011 m. yra 6 gimnazijos, baigiama gryninti Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija, Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras vykdo akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, 2 miesto vidurinės mokyklos palaipsniui pertvarkomos į pagrindines.

Yra švietimo įstaigų, įgyvendinančių atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus – tai Kėdainių mokykla-darželis „Vaikystė“ (M. Montessori) ir lopšelis-darželis „Varpelis“ (Valdorfo); įstaigų veikla dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais, yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai.

Mokyklose užtikrinamas ugdymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Per 2006–2010 m. besimokančių antroje pamainoje mokinių skaičius vis mažėjo, o nuo 2010 m. nėra.

Sudarytos sąlygos neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo programas rajono savivaldybėje įgyvendina platus neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų tinklas: neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, bendrojo ugdymo mokyklos, kultūros centrai ir jų skyriai, sporto klubai, privatūs asmenys, kitos organizacijos, turinčios teisę užsiimti neformaliuoju vaikų švietimu.

Bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamoje neformaliojo vaikų švietimo veikloje 2009 m. dalyvavo 5275 mokiniai (64 proc.), 2010 m. – 5256 mokiniai (65 proc.), 2011 m. – 5408 mokiniai (76,5 proc.) (be Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro). Bendrąjį ugdymą teikiančiose mokyklose visiems mokiniams numatytos galimybės 2 valandas per savaitę dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, finansuojamose Mokinio krepšelio lėšomis.

Veikia 4 neformaliojo vaikų švietimo: Kėdainių dailės mokykla, Kėdainių kalbų (vienintelė tokia mokykla šalyje), Kėdainių muzikos mokykla ir Kėdainių sporto mokykla. 2011 m. jas lanko 1528 mokiniai (21,6 proc.) rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas gali lankyti vaikai iš rajono savivaldybės teritorijos. Rajono savivaldybės teritorijoje veikia Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, 2011 m. Kėdainių eskadrilėje užsiėmimus lanko 18 rajono savivaldybės vaikų.

Atsiradus daugiau neformaliojo vaikų švietimo teikėjų ir siūlomų programų įvairovei, didėja lankančių mokinių įvairius sporto klubus skaičius: 2009 m. – 342 mokiniai, 2010 m. – 610 mokiniai, 2011 m. – 887 mokiniai. Mažėja mokinių, lankančių meno kolektyvus kultūros centruose: 2009 m. – 579 mokiniai, 2010 m. – 502 mokiniai, 2011 m. – 404 mokiniai. Šalyje, rajono savivaldybėje per kelerius metus mažiau finansuojama jaunimo organizacijų neformaliojo jaunimo grupių, su jaunimu dirbančių organizacijų veikla, todėl pastebima pasyvesnė veikla. Neformalusis vaikų švietimas vyksta nevyriausybinėse organizacijose ir privačiose įstaigose, laisvalaikio užimtumo centruose ir klubuose. 2011 m. rajono savivaldybėje yra jaunimo meno kolektyvų – 28, sporto klubų – 40.

Rajono savivaldybėje vyksta kryptingas vaikų užimtumas ir ugdymas per mokinių atostogas. Tačiau kasmet lėšų skiriama vis mažiau: Švietimo ir mokslo ministerija 2009 m. skyrė 85 000 Lt, o 2010 ir 2011 m. neskyrė lėšų; rajono savivaldybė 2009 m. skyrė 50 000 Lt, 2010 m. – 33 100 Lt, 2011 m. – 22 400 Lt. Mažėjant finansavimui, mokyklos aktyviau organizuoja dienos stovyklas nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams. Bendrojo ugdymo mokyklose per mokinių atostogas vykdomi įvairūs renginiai, įgyvendinami projektai, pagal atskirą grafiką – neformaliojo vaikų švietimo programos.

Sudarytos sąlygos vaikų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Švietimo įstaigose 2011 m. ugdomų 1–5 metų vaikų buvo 1415 (50 proc. to amžiaus gimusių rajono savivaldybėje vaikų), sudaryta 70 grupių. Rajono savivaldybėje pagal priešmokyklinio ugdymo programą (5–6 metų) 2011 m. 39 grupėse buvo ugdomi 504 vaikai (90 proc.). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, laukiančių vietų ugdytis švietimo įstaigose, nėra. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės studija veikia Kėdainių dailės mokykloje. Užsienio kalbų mokoma Kėdainių mokyklos-darželio „Vaikystė“ ir lopšelių-darželių „Varpelis“ ir „Žilvitis“ ikimokyklinio amžiaus grupėse. Ankstyvojo meninio ugdymo grupė (3–6 metų vaikams) veikia Kėdainių muzikos mokykloje.

Sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymui. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre, 2011 m. jame mokėsi 367 mokiniai. Kai kurias suaugusiųjų švietimo reikmes tenkina Kėdainių švietimo pagalbos tarnyba ir Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas. Jaunimo ir suaugusiųjų dailės studijos veikia Kėdainių dailės mokykloje. Kėdainių kalbų mokykloje ir Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre organizuojami užsienio kalbų mokymosi kursai suaugusiesiems.

Ugdymosi poreikių tenkinimas atskiroms asmenų grupėms. Jaunuoliams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą ir (ar) niekur nesimokantiems, sudarytos sąlygos mokytis Kėdainių jaunimo mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą, gaunant reikiamą resocializacijos ir kitą pagalbą. Asmenims, dėl nepalankios aplinkos (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) veiksnių ar susidariusių aplinkybių negalėjusiems mokytis, sudarytos sąlygos tęsti mokymąsi nuosekliojo švietimo sistemoje pagal suaugusiųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre. Mokiniai, dėl įgimtų ir (ar) įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis kartu su kitais bendrojo ugdymo klasėse integracijos forma priimami į arčiau gyvenamosios vietos esančią bendrąją mokyklą, vykdančią bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams. Pagal pritaikytas ir (ar) individualizuotas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą į Kėdainių specialiąją mokyklą priimami asmenys, dėl įgimtų ir (ar) įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Kėdainių mokykloje-darželyje „Aviliukas“ nuo 2005 m. veikia neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo struktūrinis padalinys – šeštadieninė (sekmadieninė) rusų mokykla.

Vertybių ugdymas. Rajono savivaldybės mokyklose ugdymas grindžiamas dora, humaniškumu ir demokratiškumu, nacionaline tapatybe, gimtosios kalbos puoselėjimu, modernios valstybės siekiu ir pilietiškumu, kultūros pasiekimais ir dabarties istorine realybe, pozityviu sociokultūrinės aplinkos kontekstu, savita, unikalia ir reikšminga mokyklos bendruomenės edukacine patirtimi ir geriausiomis tradicijomis, skatinami kultūriniai pokyčiai.

Įgyvendinamas profesinis mokymas. Profesinis mokymas įgyvendinamas valstybinėje profesinio mokymo įstaigoje – Kėdainių profesinio rengimo centre (Kėdainių, Kaplių ir Lančiūnavos skyriai), mokomasi pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą. 2011 m. centre mokėsi 969 mokiniai, iš kurių 385 (39,7 proc.) siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesiją. 2011 m. į Kėdainių profesinio rengimo centrą priimta 815 mokinių (84,1 proc.) iš Kėdainių rajono savivaldybės.

Mokinių skaičius. 2011 m. bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7435 mokiniai, iš jų 157 pradinių klasių mokiniai (2,11 proc.) mokosi mokyklų 11 skyriuose. Kaimo mokyklose mokosi 2789 mokiniai (37,5 proc.). Mokinių skaičius pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo pirmosios pakopos, pagrindinio ugdymo antrosios pakopos ir vidurinio ugdymo klasėse mieste buvo atitinkamai 1129; 1497; 982 ir 892; kaime – 1036; 988; 502 ir 263. Rajono savivaldybėje vidutinis mokinių skaičius yra didesnis nei šalies vidutinis mokinių skaičius (vidutinis statistinės savivaldybės dydis – 6267 mokiniai). Iš vidurinio ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų daugiausia mokinių yra Kėdainių „Ryto“ vidurinėje mokykloje – 946 mokinių (12,72 proc.). Mažiausia mokinių (kartu su skyriuose besimokančiais mokiniais) yra Josvainių gimnazijoje – 360 (4,84 proc.). Iš pagrindinio ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų daugiausia Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje – 631 mokinys (8,49 proc.), mažiausia Lančiūnavos pagrindinėje mokykloje – 61 mokinys (0,82 proc.).

Mokinių kaita. Šalies bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2005 m. kasmet mažėja bendras mokinių skaičius. Rajono savivaldybėje mokinių skaičius per 2006–2010 m. sumažėjo 1749 (17,8 proc.), žr. 6 lentelę.

6 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2006–2011 m. bendrojo ugdymo mokyklose

Metai

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

11 kl.

12 kl.

Iš viso

2006

632

657

670

740

728

711

881

1032

976

983

712

614

9336

2007

649

614

653

663

739

728

713

880

1013

945

728

526

8951

2008

626

620

613

644

645

735

736

718

874

1005

705

661

8582

2009

527

605

610

604

630

644

730

740

724

854

749

624

8041

2010

540

512

605

611

607

639

650

741

731

715

675

705

7803

2011

542

526

502

595

602

595

635

653

731

753

556

729

7435

Per 2009–2011 m. mokinių skaičiaus santykinis sumažėjimas – 7,5 proc., žr. 4 diagramą. Ženkliausias mokinių mažėjimas pagal tipus – pagrindinėse mokyklose: Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinėje mokykloje – 24 proc., Lančiūnavos – 21 proc., Miegėnų – 18 proc., Dotnuvos – 15 proc., Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinėje mokykloje – 15 proc.

4 diagrama

Mokinių skaičiaus mažėjimas procentais per 2009–2011 m.

Prognozuojama mokinių skaičiaus kaita 2012–2015 m. atsispindi 7 lentelėje. Ir toliau palaipsniui mokinių bendrojo ugdymo mokyklose mažės.

7 lentelė

Prognozuojama mokinių skaičiaus kaita 2012–2015 m. Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose*

Metai

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

11 kl.

12 kl.

Iš viso

2012

535

540

520

500

595

590

630

650

700

580

420

6655

2013

520

535

540

520

500

580

590

600

620

560

500

6645

2014

510

520

530

510

500

560

580

590

480

490

6360

2015

500

510

520

510

500

550

560

470

450

6160

* Be Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro mokinių.

Mokinių migracija dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių. 2009 m. į rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas iš užsienio atvyko ar sugrįžo mokytis 11 vaikų, išvyko į užsienį – 50 mokinių (su priešmokyklinukais); 2010 m. atvyko 6, emigravo į užsienį – 80; 2011 m. atvyko 15, emigravo 92 mokiniai. Mokykla neturi galimybių, galinčių daryti įtaką emigruojančiųjų srautui.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. 2011 m. rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose yra ugdomi 1152 specialiųjų poreikių mokiniai (15,49 proc.), iš kurių 146 mokiniai (12,67 proc.) ugdomi Kėdainių specialiojoje mokykloje.

Didžioji specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis integruotai mokosi bendrosiose mokyklose. Per 2009–2011 metus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis išliko tokia pati (apie 15 proc.). Iš visų bendrųjų mokyklų daugiausia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi Kėdainių „Aušros“ vidurinėje mokykloje – 107 mokiniai (14,4 proc. visų mokykloje besimokančių mokinių) ir Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje – 106 mokiniai (16,8 proc. visų mokykloje besimokančių mokinių).

Klausos sutrikimų (kurtieji arba neprigirdintieji) turintys 8 vaikai kas savaitę iš Kėdainių rajono savivaldybės nuvežami į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą ir parvežami namo.

Mokinių traumos. 2008–2009 mokslo metais ugdymo proceso metu traumas patyrė 16 mokinių (0,19 proc.) visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, 2009–2010 m. m. – 6 mokiniai (0,07 proc.), 2010–2011 m. m. – 13 mokinių (0,17 proc.).

2. Rodiklių duomenys rodo ir leidžia įvertinti švietimo kokybę

Rajono savivaldybės švietimo kokybę bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklose iš dalies įvertinti leidžia keli informaciniai kriterijai: mokymosi pasiekimai ir pažanga (įsigijusieji pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, išlaikyti brandos egzaminai, kursą kartojančių mokinių skaičius), mokymosi sėkmingumas (olimpiados ir konkursai, gabių ir talentingų vaikų rezultatai), vidaus ir išorės vertinimas. Vertinant konkrečios mokyklos darbo kokybę, reikėtų atsižvelgti į mokinių mokymosi, kitus mokyklos darbą apibūdinančius rodiklius (ugdymo organizavimas, ugdymo procesas ir turinys, mokyklos veiklos reglamentavimas) ir mokyklos kontekstą.

Įgijusieji pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Kiek išklausė dešimtos klasės programą ir kiek įsigijo pagrindinį išsilavinimą 2009–2011 m. – žr. 8 lentelę.

8 lentelė

Įsigijusieji pagrindinį išsilavinimą

Metai

2009

2010

2011

Mokėsi 10-oje klasėje

1005

854

733

Išduota pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimų

917

792

652

Išduota (proc.)

91,2

92,7

89,0

Kiek išklausė vidurinio ugdymo programą ir kiek įsigijo vidurinį išsilavinimą 2009–2011 m. – žr. 9 lentelę.

9 lentelė

Įgijusieji vidurinį išsilavinimą

Metai

2009

2010

2011

Mokėsi 12-oje (4 gimn.) klasėje

674

624

697

Išduota brandos atestatų

619

586

640

Išduota (proc.)

91,8

94,0

91,8

Brandos egzaminai. 2009 m. brandos egzaminus laikė 626 bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai, 2010 m. – 588, 2011 m. – 648. Rajono savivaldybės abiturientai vidutiniškai rinkosi 3,4 egzamino (iš 6 galimų rinktis dalykų brandos egzaminų). Rinkosi 10 dalykų valstybinius ir 7 dalykų mokyklinius brandos egzaminus.

2009, 2010 ir 2011 m. valstybinius brandos egzaminus pasirinkusiųjų vidutinis įvertinimo balas atitinkamai 52, 40 ir 39; išlaikiusių 50–100 balų (t. y. kokybės balais) atitinkamai yra 51, 39 ir 38 proc. abiturientų. 2011 m. geriausi Kėdainių šviesiosios ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijų abiturientų egzaminų rezultatai.

Rajono savivaldybėje brandos atestatai su pagyrimu 2009, 2010 ir 2011 m. atitinkamai įteikti 20, 34 ir 31 abiturientui.

Mažiau paliktų kartoti programą mokinių. Rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose buvo mokinių, paliktų kartoti programos kursą: 2009 m. rugsėjo 1 d. kursą kartojo 157 mokiniai (25 – pagal pradinio, 88 – pagal pagrindinio ir 44 – pagal vidurinio ugdymo programas), 2010 m. – 106 mokiniai (atitinkamai 26, 70 ir 10), 2011 m. – 80 mokinių (atitinkamai 26, 50 ir 4).

Mokymosi sėkmingumo rezultatai. Rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose skiriamas nuolatinis dėmesys gabiems ir talentingiems vaikams, motyvacija skatinama įvairiais ugdymo metodais ir būdais, mokiniai dalyvauja rajono savivaldybės, šalies ir tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose. Tokiuose rajono savivaldybės renginiuose 2009 m. dalyvavo 476 mokiniai, 2010 m. – 744 mokiniai, 2011 m. – 645 mokiniai. Šalyje vykusiuose renginiuose 2010 m. dalyvavo 45 mokiniai, iš jų 27 užėmė prizines vietas arba buvo pažymėti kaip pasiekusieji aukščiausių rezultatų. Atitinkamai 2011 m. iš 64 mokinių, atstovavusių rajono savivaldybei, 30 užėmė prizines vietas arba buvo pažymėti kaip pasiekusieji aukščiausių rezultatų.

Rajono savivaldybėje dėmesys skiriamas gabių ir talentingų mokinių skatinimui. 2004 m. įsteigtas Gabių vaikų ir jaunuolių rėmimo fondas, kurio tikslas – įvertinti mokinių pasiekimus akademinėje, meno, technikos ir sporto srityse.

10 lentelė

Gabių vaikų ir jaunuolių rėmimo fondo veiklos per 2009–2011 m. statistinė analizė

Kriterijus

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Piniginiai prizai mokiniams už

laimėjimą akademinėje srityje

paskatinimą akademinėje srityje

laimėjimą meno srityje

laimėjimą sporto srityje

Paskirta piniginių prizų iš viso

106

118

Piniginiams prizams skirta lėšų

15 860 Lt

18 023 Lt

19 371 Lt

Mokytojai, ruošę mokinius olimpiadoms, konkursams

Mokyklų skaičius, kurių mokiniams įteikti piniginiai prizai

Per visą Gabių vaikų ir jaunuolių rėmimo fondo egzistavimo laiką tarp bendrojo ugdymo mokyklų piniginiais prizais apdovanoti Kėdainių šviesiosios gimnazijos 79, „Atžalyno“ gimnazijos – 63 gabūs mokiniai. Tarp neformaliojo vaikų švietimo mokyklų pagal gabių mokinių skaičių pirmauja Kėdainių sporto mokykla, piniginiais prizais apdovanoti 106 šios mokyklos ugdytiniai; apdovanoti 42 mokiniai iš Kėdainių muzikos mokyklos, Kėdainių dailės mokyklos – 11 mokinių.

2011 m., lyginant su 2009 m. duomenimis (žr. 10 lentelę), du kartus daugiau mokinių paskatinta piniginiais prizais, daugiau nei du kartus padaugėjo mokinių, įvertintų akademinėje srityje, skaičius, du kartus daugiau mokytojų rengia gabius mokinius olimpiadoms ir konkursams. 2010 m., pakeitus Gabių vaikų ir jaunuolių rėmimo fondo nuostatus, nuspręsta paskatinti ir mokinius, kurie laimėjo pirmąją vietą rajono savivaldybės akademinės veiklos olimpiadose ir dalyvavo respublikiniame etape. Tokių mokinių 2010 m. buvo 18, 2011 m. – 34.

Vidaus ir išorės vertinimas. Mokyklos, įsivertindamos realią situaciją, nustato prioritetus ir įgalina priimti sprendimus, kurie skatina tobulinti veiklą ir inicijuoja švietimo sistemos pokyčius. Mokyklų išorės vertinimas vykdytas Kėdainių šviesiojoje ir Krakių Mikalojaus Katkaus (2010 m.), Kėdainių „Atžalyno“ ir Akademijos (2011 m.) gimnazijose, Kėdainių Juozo Paukštelio, Miegėnų ir Truskavos pagrindinėse mokyklose (2011 m.). Išorės vertinimo metu nustatyti mokyklų vidaus veiklos stiprieji ir tobulinti aspektai turės įtakos mokyklos raidai, tobulėjimui, ugdymo kokybei.

Neformaliojo vaikų švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos švietimo ir mokslo ministro įgaliotos įstaigos, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, mokyklos. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų veiklos išorės vertinimo tvarką nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

3. Rodiklių duomenys rodo investicijų į švietimą panaudojimo efektyvumą

Investicijų į švietimą panaudojimo efektyvumą ir (ar) neefektyvumą rodo rodikliai: mokyklų pastatų būklė ir panaudojimas; investicijos pagal mokinio krepšelį ir vieno mokinio išlaikymas; investicijos, kurios mokyklas pasiekia dalyvaujant šalies ir tarptautiniuose projektuose; statistika apie mokytojus ir kitus darbuotojus, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikis ir įdarbinimo galimybės; mokinių pavėžėjimas.

Mokyklų renovacija. 2006–2011 m. renovuotos Kėdainių „Atžalyno“, Akademijos, Josvainių ir Šėtos gimnazijos, Dotnuvos pagrindinė mokykla.

Savarankiškas biudžetas. Visos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos savarankiškai tvarko biudžetus, mokyklų vadovai yra asignavimų valdytojai.

Mokinio krepšelis. 2012 m. valstybės tikslinės dotacijos (mokinio krepšelio) daugiausia trūks Josvainių gimnazijai – 269,9 tūkst. Lt, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijai – 234,1 tūkst. Lt, Kėdainių „Aušros“ vidurinei mokyklai – 219,9 tūkst. Lt, Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinei mokyklai – 204,2 tūkst. Lt, Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinei mokyklai – 196,1 tūkst. Lt, – žr. 5 diagramą.

5 diagrama

Trūksta mokinio krepšelio lėšų 2012 m. (tūkst. Lt)

Lyginant neformaliojo vaikų švietimo mokyklų buvusias 2010 ir 2011 m. (2009 m. mokinio krepšelio lėšos, skirtos atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, buvo perskirstytos ir naudojamos pagal kitą metodiką) ir numatytas 2012 m. mokinio krepšelio lėšas, regimos itin padidėjusios sumos, žr. 11 lentelę.

11 lentelė

Neformaliojo vaikų švietimo įstaigoms skirta lėšų iš mokinio krepšelio

Įstaiga

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Kėdainių dailės mokykla

15,4 tūkst. Lt

13,3 tūkst. Lt.

65,6 tūkst. Lt

Kėdainių kalbų mokykla

13,9 tūkst. Lt

14,6 tūkst. Lt

70,0 tūkst. Lt

Kėdainių muzikos mokykla

26,9 tūkst. Lt

27,0 tūkst. Lt

140,5 tūkst. Lt

Kėdainių sporto mokykla

31,6 tūkst. Lt

29,9 tūkst. Lt

170,0 tūkst. Lt

Mokiniui, lankančiam neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, buvo skirti 5 Lt per mėnesį. Pakeitus mokinio krepšelio lėšų perskirstymo už mokinį tvarką, rajono savivaldybėje nuo 2012 m. numatyta skirti 5 Lt per mėnesį mokiniui nuo bendro rajono savivaldybės mokinių skaičiaus ir lėšas tarp neformaliojo vaikų švietimo mokyklų paskirstyti pagal rajono savivaldybės bendrą mokinių skaičių. Neformaliojo vaikų švietimo mokykloms padidės lėšos iš mokinio krepšelio ir atitinkamai sumažės iš savarankiškų funkcijų.

Mokytojų ir mokinių santykis. Per 2006–2010 m. bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, beveik nekito, buvo 12,4. Bendrojo ugdymo įstaigose 2011 m. vienam mokytojui vidutiniškai teko 10,4 mokinio (šalies – 9,7 mokinio, ES – 14,5 mokinio), žr. 6 diagramą. Tarp devyniolikos gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų (išskyrus Kėdainių specialiąją ir Jaunimo mokyklas) pagal vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių žemiau rajono savivaldybės vidurkio yra 12 mokyklų (63,2 proc.). Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos; ypač žemas šis rodiklis pagrindinėse mokyklose: Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko – 4,8; Labūnavos – 5,0; Tiskūnų Juozo Urbšio – 5,4; Miegėnų – 5,8; Pernaravos – 6,0; Lančiūnavos – 6,1.

6 diagrama

Vienam mokytojui vidutiniškai tenka mokinių

Klasių komplektavimas. 2011 m. rajono savivaldybėje iš 21-os bendrojo ugdymo mokyklos (be specialiosios mokyklos ir mokyklų-darželių) tik 4-iose mokyklose (19 proc.) klasės sukomplektuotos vadovaujantis mokinio krepšelio metodika, žr. 7 diagramą. 17-oje likusiųjų mokyklų (81 proc.) yra tuščių mokymosi vietų, daugiausia nedidelių klasių yra kaimo mokyklose. Daugiausia – 90 proc. – nepilnų klasių turi Josvainių gimnazija ir Miegėnų pagrindinė mokykla, 83 proc. – Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla, 80 proc. – Dotnuvos pagrindinė mokykla, 71 proc. – Lančiūnavos pagrindinė mokykla. Rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2011 m. yra 230 tuščių vietų.

7 diagrama

Sukomplektuota nepilnų klasių pagal mokinio krepšelio metodiką (proc.)

Vieno mokinio išlaikymas. Rajono savivaldybėje vieno mokinio mokymui 2010 m. vidutiniškai išleista 5 998 Lt, 2011 m. – 6330 Lt, žr. 8 diagramą. Atskirose mokyklose šios lėšos pasiskirstė įvairiai, pvz.: 2010 m. nuo 4 483 Lt Kėdainių „Ryto“ vidurinėje mokykloje iki 10 811 Lt Lančiūnavos pagrindinėje mokykloje ir 2011 m. tose pačiose mokyklose atitinkamai nuo 4 346 Lt iki 11852 Lt.

Brangiausias vieno mokinio mokymas tarp miesto mokyklų buvo Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinėje mokykloje (2010 m. – 6 756 Lt, 2011 m. – 7012 Lt), tarp gimnazijų kaimo vietovėse – Josvainių (2010 m. – 6 343 Lt) ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijose (2011 m. – 6405 Lt), tarp pagrindinių mokyklų kaimo vietovėse – Lančiūnavos pagrindinėje mokykloje (2010 m. – 10 811 Lt; 2011 m. – 11 852 Lt).

8 diagrama

Vieno mokinio išlaikymas bendrojo ugdymo mokyklose

Neformaliojo vaikų švietimo įstaigose vieno mokinio išlaikymui daugiausia lėšų tenka Kėdainių muzikos mokykloje, mažiausia lėšų – Kėdainių dailės mokykloje, žr. 12 lentelę.

12 lentelė

Vieno mokinio išlaikymas neformaliojo vaikų švietimo įstaigose

Įstaiga

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Kėdainių dailės mokykla

1688 Lt

1737 Lt.

1860 Lt

Kėdainių kalbų mokykla

3142 Lt

2759 Lt

2784 Lt

Kėdainių muzikos mokykla

4511 Lt

4038 Lt

4259 Lt

Kėdainių sporto mokykla

3768 Lt

3660 Lt

3486 Lt

Šalies ir tarptautiniai švietimo projektai. Rajono savivaldybės mokyklos 2009–2011 m. gavo papildomai lėšų, dalyvaudamos įvairiuose šalies ir tarptautiniuose projektuose. Iš viso per 2009–2011 m. bendrojo ugdymo mokyklos papildomai gavo 3 318 811 Lt, iš kurių ugdymo priemonėms įsigyti skirta 2 338 013 Lt. Iš neformaliojo vaikų švietimo įstaigų 2009–2011 m. papildomai lėšų gavo: Kėdainių sporto mokykla – 2 400 Lt, iš jų ugdymo priemonėms skirta 2 000 Lt.; Kėdainių lopšelis-darželis „Žilvitis“ – 44 800 Lt, iš jų ugdymo priemonėms skirta 6 000 Lt.

Per trejus metus daugiausia lėšų gavo Kėdainių šviesioji (580,8 tūkst. Lt), Kėdainių „Atžalyno“ (395,9 tūkst. Lt), Šėtos (330,7 tūkst. Lt) ir Akademijos (300 tūkst. Lt) gimnazijos, Kėdainių „Ryto“ vidurinė mokykla (306,2 tūkst. Lt), Kėdainių jaunimo mokykla (555 tūkst. Lt), Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla (249,3 tūkst. Lt). Dalyvavo įvairiuose šalies, tarptautiniuose projektuose, gavo finansavimą ir Josvainių bei Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Kėdainių „Aušros“ vidurinė mokykla, Kėdainių Mikalojaus Daukšos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio ir Tiskūnų pagrindinės mokyklos, Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras, Kėdainių specialioji mokykla, mokyklos-darželiai „Kaštonas“ ir „Puriena“. 2009–2011 m. nedalyvavo šalies ir tarptautiniuose projektuose (arba dalyvavo, bet negavo lėšų) tik Dotnuvos, Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko, Lančiūnavos, Pernaravos ir Truskavos pagrindinės mokyklos, mokyklos-darželiai – Kėdainių „Aviliukas“ ir „Vaikystė“, Pelėdnagių „Dobiliukas“ ir Vilainių „Obelėlė“.

Pertekliniai mokytojai. 2011 m. pabaigoje Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriuje buvo registruoti 52 mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai. Daugiausia nedirbančių yra pradinio ugdymo (10) ir socialinių pedagogų (14).

Mokytojai pensininkai. Rajono savivaldybės mokyklose 2011 m. dirba 68 pensinio amžiaus pedagogai, iš jų 8 – bendrojo ugdymo vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui, 60 – mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo ugdymo, muzikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, biologijos, matematikos, tikybos, fizikos, kūno kultūros ir chemijos). Daugiausia pensinio amžiaus pedagogų dirba pagrindinėse mokyklose – Kėdainių Juozo Paukštelio (6) ir Mikalojaus Daukšos (6); gimnazijose ir vidurinėse mokyklose – Kėdainių šviesiojoje (5) ir Akademijos (5) gimnazijose, Kėdainių „Ryto“ vidurinėje mokykloje (5).

Atskirų dalykų mokytojų trūkumo rodiklis atskleidžia galimybes mokytojams, liekantiems be darbo, persikvalifikuoti ir įsidarbinti pagal specialybę; kai kuriuos darbingo amžiaus pedagogus bus galima įdarbinti, kai pensinio amžiaus pedagogai mokyklose nedirbs.

Rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pensinio amžiaus pedagogų nemažėja. Didžiausias pensinio amžiaus pedagogų skaičius yra ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Pedagogų poreikis. Didžiausias mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikis prognozuojamas 2013–2014 mokslo metais (duomenys preliminarūs), žr. 13 lentelę. Mažėjant mokinių skaičiui, neformaliojo vaikų švietimo pedagogų poreikis minimalus.

13 lentelė

Prognozuojamas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikis bendrojo ugdymo mokyklose

Dalyko pavadinimas

2012–2013 m. m.

2013–2014 m. m.

2014–2015 m. m.

2015–2016 m. m.

Anglų kalba

Rusų kalba

Matematika

Fizika

Biologija

Chemija

Geografija

Technologijos (merg., bern.)

2 (merg., bern.)

Muzika

Kūno kultūra

Choreografija

Dailė

Ikimokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Soc. pedagogai

Spec. pedagogai

Iš viso

Mokinių pavėžėjimas. Rajono savivaldybėje 2006 m. į bendrojo ugdymo mokyklą nebuvo vežiojama 12 mokinių, nuo 2010 m. visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos ir besimokantys pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas, yra pavežami visuomeniniu transportu, mokykliniais autobusais ar kitu transportu; 2011 m. į mokyklą ir iš mokyklos pavežami 2345 mokiniai (žr. 14 lentelę). Daugiausia vaikų pavežami visuomeniniu transportu (1446 – į mokyklą, 1362 – iš jos), geltonaisiais autobusais (538 – į mokyklą, 556 – iš jos) ir mokyklos transportu (147 – į mokyklą, 229 – iš jos). Yra važinėjančių ir privačiu transportu (140), ir kitais vežiojimo būdais (198 – į mokyklą, 182 – iš jos). Esama nemažai atvejų, kai mokiniai nuvežami į mokyklą vienu transportu, o parvežami kitu: po pamokų 100 rajono savivaldybės mokinių, atvykusių į mokyklą maršrutiniu transportu, grįžta geltonaisiais ir mokyklos autobusais. Pavežami ir 422 mokiniai, lankantys ne artimiausią mokyklą. Visiems kaime gyvenantiems vaikams, reorganizavus mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas, užtikrintas saugus jų vežiojimas į kitas artimiausias mokyklas. Uždarant mokyklas arba jų skyrius, per 2008–2010 m. išaugo į mokyklas pavežamų mokinių dalis nuo 28,6 proc. iki 31,6 proc.

Uždarant mokyklas arba jų skyrius, per 2008–2010 m. išaugo į mokyklas pavežamų mokinių dalis nuo 28,6 proc. iki 31,6 proc.

Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą, vežami autobusais su specialia įranga.

14 lentelė

Pavežami mokiniai

Mokinių, gyvenančių užmiestyje toliau kaip 3 km nuo mokyklos, skaičius

Pavežama mokinių

Maršrutiniu transportu

Privačiu transportu

Mokyklų transportu

Geltonaisiais autobusais

Kitais vežiojimo būdais

Iš viso pavežama

Iš jų ne į artimiausią mokyklą

Į mokyklą

2345

1446

140

147

538

198

2469

422

Iš mokyklos

2345

1362

140

229

556

182

2469

422

Rajono savivaldybės administracija kasmet mokiniams pavežti į mokyklas ir iš jų išleidžia lėšų: 2009 m. – 1 675 442 Lt, 2010 m. – 1 704 159 Lt, 2011 m. – 1 952 517 Lt.

Geltonaisiais autobusais aprūpintos tos mokyklos, kurioms ši transporto priemonė buvo reikalinga. Rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos turi 15 geltonųjų autobusų, Švietimo ir mokslo ministerijos perduotų rajono savivaldybei patikėjimo arba nuosavybės teise. 5 autobusai yra pirkti iš rajono savivaldybės biudžeto; 4 mokyklos turi autobusus, skirtus vežti mokinius į ekskursijas ir varžybas. Geltonieji autobusai naudojami ne tik mokinių pavežimui į mokyklą ir iš jos, bet ir ugdomajame procese – mokiniai vežami į ekskursijas, varžybas, įvairius rajono savivaldybės ir šalies renginius.

IŠVADOS. Įvairiais aspektais išanalizavus Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų būklę, nustatyta, kad 2006–2011 m. bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka buvo veiksminga, vertinama teigiamai.

1. Mokyklų tinklo pertvarka buvo modeliuojama kaip darni visuma, sutelkus dėmesį ne tik į mokyklų tipus, jų išlaikymą, bet ir į programų įvairovę rajono savivaldybėje. Pokyčiai atitiko teisės aktus, o rajono savivaldybės teisės aktai – mokyklų tinklo pertvarkos nuostatas. Mokyklų struktūros pertvarka buvo vykdoma iš žemesnės pakopos į aukštesnę ir iš aukštesnės pakopos į žemesnę (šalyje vyrauja pastarasis mokyklų reorganizavimo būdas). Dėl to persiskirstė mokyklų skaičius pagal atskirus mokyklų tipus, atsirado gimnazijos tipas, tačiau neatsirado progimnazijos tipo mokyklų. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas suformuotas racionaliai, tolygiai išplėtotas ir prieinamas švietimas visose seniūnijose, visų pakopų tinklas atitinka ugdymosi poreikius, paklausą, tačiau ne visai realias valstybės ir rajono savivaldybės finansines galimybes.

2. Mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose kasmet mažėja greičiau, nei tvarkomas mokyklų tinklas. Mokiniams ir mokyklos pastatui aptarnauti reikia gausiai techninių darbuotojų, todėl dalies mokyklų pastatai ir patalpos panaudojamos neefektyviai.

3. Yra reikiamas kvalifikuotų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų skaičius, tačiau Darbo biržoje įsiregistravusiųjų mokytojų skaičius rodo mokytojų perteklių.

4. Nepilnos klasės, vieno mokinio išlaikymas, finansinių išlaidų mokykloms išlaikyti duomenys rodo, kad klasės yra mažos. Daugumai mokyklų trūksta mokinio krepšelio lėšų, yra jungtinių klasių ne tik pradinio, bet ir pagrindinio ugdymo pakopoje, ne visada patenkinami prašymai mokytis kai kuriose mokyklose.

5. Visi mokiniai, gyvenantys kaime toliau kaip 3 km nuo mokyklos, pavežami į bendrojo ugdymo mokyklą ir iš jos.

6. Tvarkant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, sudarytos sąlygos neformaliajam vaikų švietimui, vaikų ikimokykliniam ugdymui, suaugusiųjų mokymui ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Yra švietimo pagalbą teikiančių institucijų.

7. Tikslingai taikomos mokinio praktinę veiklą skatinančios metodikos, ugdomas aktyvumas, kūrybingumas ir iniciatyvumas. Tai rodo brandos egzaminų, mokinių dalyvavimo šalies ir tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose rezultatai. Mokyklose vykdoma projektinė veikla siejama su praktika, tai padeda spręsti kai kurias ugdymo kokybės problemas.

III. STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI

Mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas, uždaviniai ir prioritetai formuluojami remiantis švietimo būklės analize ir švietimo vizija.

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metais strateginis tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti švietimo prieinamumą ir įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

Uždaviniai

1. Kompleksiškai steigti, reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti mokyklas ir atlikti jų struktūros pertvarkymus.

2. Užtikrinti mokymosi prieinamumą ir tolygesnį mokinių pasiskirstymą bendrojo ugdymo mokyklose.

3. Plėtoti švietimo programų įvairovę. Koordinuoti teikiamas švietimo programas, jų tęstinumą ir kokybę.

4. Efektyviai valdyti ir panaudoti investicijas į švietimą.

Prioritetai

1. Geros kokybės privalomas ir visuotinis švietimas už pakeliamą rajono savivaldybei kainą.

2. Sudaromos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos pagal pradinio ugdymo programą.

3. Kaimiškoje seniūnijoje yra pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą vykdanti mokykla (skyrius).

4. Vyresniesiems mokiniams mokykla – kuo optimaliau geriau aprūpinta moderniomis ugdymo(si) priemonėmis.

5. Mažos mokyklos pertvarkomos į skyrius (grupes).

6. Rajono savivaldybės investicijos į bazines mokyklas.

IV. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

Įvertinus esamą Kėdainių rajono savivaldybės švietimo būklę, toliau pagrindžiama mokyklų tinklo pertvarkos būtinybė ir aptariami sprendiniai. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui tapus normatyviniu dokumentu, reikia detalizuoti instrumentus, kurie padėtų išspręsti uždavinius ir pertvarkos procese galinčias kilti problemas.

Šalies demografiniai pokyčiai (gyventojų skaičiaus mažėjimas, spartus gyventojų senėjimas, gimstamumo mažėjimas, migracija) lemia ir Kėdainių rajono savivaldybės socialines bei ekonomines problemas, o šios turi įtakos ir švietimui. Mažėjant gyventojų skaičiui šalyje, kasmet mažėja mokinių skaičius ir rajono savivaldybėje. Todėl būtina reguliuoti mokinių srautus, racionaliai ir apdairiai sutvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą ir programų rūšis pagal seniūnijas tolygiai, atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, socialinę, ekonominę ir demografinę jos būklę, bendruomenės poreikius.

Pastebima valstybės politika, kad mokyklos finansavimą lemia mokinių skaičius. Bendrojo ugdymo mokyklose dėl mokinio krepšelio stengiantis išlaikyti visus mokinius, kyla problemų ir dėl ugdymo kokybės. Valstybės skiriamų lėšų pagal mokinio krepšelio metodiką nepakanka, todėl mokyklos savininkui atsiranda pagrindo spręsti mokyklos reorganizavimo klausimus. Tačiau rajono savivaldybė gali skirti lėšų, jeigu mano, kad konkreti mokykla reikalinga.

Mokyklų tinklas optimizuojamas kaip nuoseklus ir sisteminis teisinis, administracinis, pilietinis ir politinis procesas.

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų 2012–2015 metų plane (žr. 1 priedą) aptariami konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų būdai ir etapai, nurodomos institucijų paskirtys po steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų. Rajono savivaldybėje bus įtvirtinti nauji švietimo įstaigų dariniai – bendrosios mokyklos skyrius-daugiafunkcis centras, progimnazija (dėl 9 ir 10 klasių persiklojimo gimnazijoje ir pagrindinėje mokykloje savivaldybės tarybos sprendimu bus įteisinta progimnazija kaip mokyklos tipas). Baigę progimnaziją, mokiniai galės rinktis gimnaziją, jaunimo, suaugusiųjų arba profesinę mokyklą (pvz., Kėdainių profesinio rengimo centre yra akredituota vidurinio ugdymo programa). Neliks vidurinių mokyklų. Dalis darželių, mokyklų-darželių dėl mažo vaikų skaičiaus, kai kurios pagrindinės mokyklos, kurioms išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakanka lėšų, bus prijungiamos prie kitų mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, kaip mokyklos struktūrinis padalinys – todėl kai kurios švietimo įstaigos praras juridinio asmens teises ir taps kitų mokyklų skyriais. Kėdainių specialiosios mokyklos vidaus struktūra pertvarkoma, įsteigiant klasę klausos sutrikimų turintiems mokiniams. Numatomas bendrojo ugdymo mokyklų vidaus struktūros pertvarkymas, likviduojant skyrių, gavus mokyklos direktoriaus prašymą. Mokyklų pasiskirstymas pagal tipus seniūnijose atsispindi 2 žemėlapyje.

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plane (žr. 2 priedą) pateikiami konkretūs, nuoseklūs reorganizuotų mokyklų ar mokyklų, kuriose pertvarkyta vidaus struktūra, vadovų ir Švietimo skyriaus veiksmai, priemonių įgyvendinimo terminai. Bus sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, mokyklose bus sukurta mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė.

Mokinių vežiojimo užtikrinimo plane (žr. 3 priedą) numatyta užtikrinti visų kaime toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių saugų vežiojimą ir gerinti vežiojimo sistemą ir sąlygas. Reorganizuotų mokyklų arba mokyklų, kuriose pertvarkyta vidaus struktūra, priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai bus vežami į artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą, vykdančią atitinkamą ugdymo programą. Kasmet bus pateikti apskaičiavimai ir skirtos lėšos kompensuoti mokinių važiavimo išlaidas, rajono savivaldybės biudžete bus skirtos lėšos įsigyti geltonųjų autobusų.

Naujai sutvarkius rajono savivaldybės mokyklų tinklą, bus reguliuojami mokinių srautai, bus sudarytos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų, skirtingų mokyklų paskirčių tolesnio mokymosi link, laiduojamas švietimo paslaugų prieinamumas, tenkinami ugdymosi poreikiai, sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą, bus sprendžiama ugdymo kokybės problema mokiniams, gyvenantiems kaime. Esant pakankamam rajono savivaldybės mokyklų tinklui, bus patenkinti prašymai mokytis atskirose mokyklose. Didinamos ugdymo individualizavimo galimybės gimnazijose – ugdant pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, sudaroma daugiau paralelių klasių. Bus sukurta saugesnė ir svetingesnė, savarankiška ir atsakinga mokykla, reikiamas dėmesys skiriamas gabiems ir talentingiems mokiniams, vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Skatinamas suaugusiųjų poreikis aktyviai mokytis visą gyvenimą.

Pagal pasirenkamojo vaikų švietimo (dabar jis vadinamas neformaliuoju) krepšelio modelį dalis lėšų bus skirta formalųjį švietimą papildančiam ugdymui (ilgalaikės meno ir sporto srities programos) ir neformaliajam ugdymui (trumpalaikės programos). Nauja pasirenkamojo ugdymo sistema beveik dvigubai išplės paslaugų prieinamumą ir įvairovę, sudarys galimybes mokiniams lankyti jų poreikius atitinkančius užsiėmimus.

Valstybės mastu mokyklos skatinamos savarankiškai formuoti ir kurti ugdymo turinį priimdamos sprendimus dėl mokymosi pagalbos suteikimo konkrečiam mokiniui, dėl ugdymo turinio integravimo, ugdymo proceso intensyvinimo, įvairių ugdymo formų, organizavimo modelių taikymo ugdymo procese, susitarti dėl ugdymo turinio planavimo, diferencijavimo ir individualizavimo. Esant pakankamai sutvarkytam rajono savivaldybės mokyklų tinklui, reikėtų kryptingai skirti dėmesio, kad būtų užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiškos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitą bendrojo ugdymo mokyklą pagal aukštesnio lygmens bendrojo ugdymo programą.

Keli iš labiausiai tobulintinų mokyklos veiklos aspektų: pamokos kokybė; vertinimas kaip pažinimas, ugdymas ir informavimas (šalies tyrimais nustatyta, kad ugdymo kokybė labiausiai priklauso nuo tinkamo neformalaus formuojamojo vertinimo).

Mokyklos taryba pasirenka mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką.

Efektyviau ir atsakingiau valdyti švietimą siekiama taikant informacines technologijas, dalį veiklos ir informacijos perkeliant į virtualiąją erdvę. Mokyklose palaipsniui pereinama prie elektroninio dienyno.

Mokyklose nėra įprasta, tačiau mokinių poreikių (ypač talentingų ir gabių mokinių) tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos, mokykla kartu su įvairiomis švietimo paslaugų institucijomis, neformaliojo švietimo įstaigomis gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis.

V. NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Siekiant sklandžiai tvarkyti mokyklų tinklą, valdyti tinklo pertvarkos procesus ir mažinant dėl pertvarkos galinčią kilti socialinę įtampą, numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Mokyklų tinklo rajono savivaldybėje plėtojimo pasekmių kokybinis ir kiekybinis vertinimas socialinio ir ekonominio poveikio aspektais yra atliekamas pagal sprendinių grupes (žr. 15 lentelę), jas apsprendžia mokyklų tinklo pertvarkos uždaviniai ir prioritetai. Vertinimą koordinuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius. Informacija apie visose trijose stadijose vykstančius procesus teikiama Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, savivaldybės tarybai, visuomenei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

15 lentelė

Mokyklų tinklo Kėdainių rajono savivaldybėje pertvarkos pasekmių kokybinis ir kiekybinis vertinimas

Eil. Nr.

Sprendiniai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

Kompleksiškai steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos mokyklos ir atliekami jų struktūros pertvarkymai.

- Tinkamai pasirengta priimti sprendimus: analizuoti švietimo poreikiai, vertinama mokyklų atitiktis tinklo kūrimo taisyklėse nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems kriterijams, derinama mokyklų perspektyva su Kėdainių profesinio rengimo centru; imamasi pokyčių dėl mokyklos tinklo pertvarkos. - Sklandžiai sukurta optimali bendrojo ugdymo programų, mokyklų tipų ir paskirčių rajono savivaldybėje sistema: 6 gimnazijos (iš jų 2 keturmetės), 1 suaugusiųjų mokymo centras, 8 pagrindinės mokyklos, 3 progimnazijos, 1 mokykla-darželis, 1 jaunimo mokykla, 1 specialioji mokykla, 9 lopšeliai-darželiai, 5 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (iš jų 1 savininkas – Švietimo ir mokslo ministerija), 1 švietimo pagalbos tarnyba, 2 bendrosios mokyklos skyriai-daugiafunkciai centrai, 2 socialiniai ir ugdymo centrai, 1 profesinio rengimo centras; tinklas ir programos išdėstomos tolygiai kaimiškose seniūnijose. - Gali mokytis, įgyti išsilavinimą ir gauti pagalbą socialiai jautrių grupių asmenys ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys. - Visuomenė informuojama apie vykstančius procesus, formuojamas visuomenės požiūris: mokyklose įvyko 25 projekto pristatymai, susitikta su Kėdainių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimu, mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijomis, paskelbti 5 straipsniai rajono savivaldybės visuomenės informavimo priemonėse, atsakyta į klausimus internetinėje erdvėje, įvyko rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto išvažiuojamieji posėdžiai.

- Efektyviai valdomos ir panaudojamos investicijos į švietimą. Taupymo režimas: reorganizavus kaimo 1 mokyklą-darželį ir 2 darželius į skyrius (grupes), sumažės valdymo ir administravimo išlaidas. - Planuojama mokyklų statyba: vyksta Akademijos gimnazijos statyba (iš valstybės biudžeto turi būti skirta 5561 tūkst. Lt). - Mokyklų pastatų atnaujinimas: numatoma atlikti išorinių atitvarų ir energetikos sistemų rekonstrukcijos darbus Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje, „Ryto“ ir „Aušros“ vidurinėse mokyklose, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Pasaka“, Kėdainių mokykloje-darželyje „Vaikystė“. - Pastatų pritaikymas mokyklų paskirčiai. Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos antrasis pastatas (kuriame mokosi pradinių klasių mokiniai) bus panaudotas Kėdainių kalbų mokyklos reikmėms. Po Lančiūnavos pagrindinės mokyklos pertvarkos Lančiūnavos mokyklos pastate liks pradinio ugdymo skyrius su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėmis. Reorganizavus Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinę mokyklą, pagrindiniame pastate bus pradinio ugdymo skyrius su priešmokyklinio ugdymo grupe. - Lančiūnavos darželio pastatas ir antrasis Tiskūnų mokyklos pastatas (buvęs Tiskūnų darželis) bus atlaisvinti ir įtraukti į rajono savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą. - Reorganizuojamų skyrių pastatai lieka kaimų bendruomenių reikmėms. - 2 buvusiuose mokyklų pastatuose bus įrengti daugiafunkciai centrai. - Investuojamos rajono savivaldybės ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę. - Valstybės prioritetinis finansavimas: vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymas, patyčių ir smurto bei kitos prevencinės programos. Vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programai rajono savivaldybės biudžete kasmet skiriama 20–50 tūkst. Lt.

Užtikrinamas mokymosi prieinamumas ir tolygesnis mokinių pasiskirstymas bendrojo ugdymo mokyklose.

- Sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą (rajono savivaldybėje bus 12 pradinio ugdymo skyrių) ir mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal pritaikytas bendrojo ugdymo programas. - Sudarytos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų, skirtingų mokyklų. - Apie laisvas vietas į ikimokyklinio ugdymo grupes skelbiama rajono savivaldybės tinklalapyje. - Skirtingų tipų mokyklos sudaro bendradarbiavimo sutartis. - Kėdainių specialiojoje mokykloje sudarytos sąlygos mokytis mokiniams, dėl įgimtų ir (ar) įgytų intelekto, elgesio ir emocijų, klausos, judesio ir padėties sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. - Visuomenė informuojama apie vykstančius procesus, formuojamas visuomenės požiūris.

- Reguliuojami mokinių srautai. - Organizuojamas saugus mokinių vežiojimas. Koreguojami esami arba naujai sudaryti optimalūs maršrutai, vežiojimo būdai ir eismo tvarkaraščiai. Kelionė į mokyklą netruks ilgiau nei pusė valandos. - Geltonųjų autobusų parko atnaujinimas: rajono savivaldybės biudžete nuo 2013 m. numatomos lėšos pirkti 3 geltonuosius autobusus; iš Švietimo ir mokslo ministerijos numatoma gauti 4 geltonuosius autobusus. - Rajono savivaldybės biudžete kasmet numatomos lėšos (430 tūkst. Lt) nemokamam socialiai remtinų vaikų maitinimui ikimokyklinėse įstaigose. - Organizuojamas mokinių maitinimas karštu maistu, gaminant mokyklos valgykloje. Į skyrius, kuriose nėra stacionarių valgyklų, maistas atvežamas iš bazinės mokyklos. Mokinių nemokamo maitinimo paslaugų kainų kompensavimui skiriama rajono savivaldybės biudžete kasmet 800 tūkst. Lt. - Kėdainių specialiosios mokykloje yra 100 vietų bendrabutis, kuriame apgyvendinami mokyklos mokiniai ir vaikų globos grupės ugdytiniai.

Plėtojama švietimo programų įvairovė. Koordinuojamos teikiamos švietimo programos, jų tęstinumas ir kokybė.

- Vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, pritaikytos ir (ar) individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos. - 2 švietimo įstaigose, kuriose dirbama pagal ikimokyklinio ugdymo programas, įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai. - Universalūs daugiafunkciai centrai teikia paslaugas visoms vietos bendruomenės socialinėms grupėms, sudaro palankias sąlygas siekti krašto socialinės integracijos. - Gera mokinių ugdymo(si) kokybė, mokykla pasižymi kokybės kūrimo kultūra. - Skatinamos mokytojų iniciatyvos ir kūrybiškumas. - Išmokstama vertinti pamokos kokybę. - Gabūs, talentingi ir motyvuoti vaikai rengiami šalies ir tarptautinėms olimpiadoms ir konkursams. - Mokiniai kasmet apdovanojami Gabių ir talentingų vaikų ir jaunuolių rėmimo fondo premijomis. - Mokyklose sukurta mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė. - Švietimo skyriuje sudaryta duomenų bazė apie mokytojus, netekusius ir ieškančius darbo. - Atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos. - Sudarytos sąlygos tobulinti personalo vadybos ir finansų valdymo kompetencijas. - Vadovo veiklos vertinimas ir parama ją tobulinant. - Mokyklos savivaldos svarba. - Suteikiama laisvė patiems mokyklų vadovams pasirinkti mokyklos darbuotojus, kurie geriausiai atitiktų bendruomenės poreikius. - Kuriamas teigiamas mokytojo įvaizdis. Kasmet įteikiama Metų mokytojo premija. - Skatinamas nuolatinis mokymasis visą gyvenimą. - Siekiant gerinti ugdymo(si) kokybę ir kurti aukštos kultūros organizaciją, vykdoma švietimo stebėsena, pasiekimų tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorės vertinimas, mokyklų, mokymosi pasiekimų vertinimas. - Valdomi mokyklų tinklo pertvarkos procesai. Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus planas tobulinamas, koreguojamas. - Visuomenė informuojama apie vykstančius procesus, formuojamas visuomenės požiūris.

- Lėšos gabių, talentingų ir motyvuotų vaikų ugdymui: rajono savivaldybės biudžete kasmet numatoma skirti 25 tūkst. Lt Gabių ir talentingų vaikų ir jaunuolių rėmimo fondui. - Decentralizuotas mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos atnaujinimas. Tikslingai panaudojamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimui lėšos iš mokinio krepšelio (19 Lt sutartiniam mokiniui). - Mokyklos aprūpinamos naujomis technologijomis, ugdymo priemonėmis. Dalis lėšų gaunama dalyvaujant rajono savivaldybei ir mokykloms šalies ir tarptautinėse programose. - Kasmet rajono savivaldybės biudžete numatoma ir iš rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skiriama Metų mokytojo premija, kurios dydis 20 BSI (bazinių socialinių išmokų).

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos

2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-4

1 priedas

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO

IR STRUKTŪRos PERTVARKYMŲ 2012–2015 METŲ PLANAS

Eil. Nr.

Mokyklos, kurią numatoma steigti, reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti ir atlikti struktūros pertvarkymus, pavadinimas

Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų būdai ir etapai

Planuojama steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų pabaigos data

Institucijų paskirtys po steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų

Kėdainių „Aušros“ vidurinė mokykla

Vidaus struktūros pertvarkymas, pakeičiant tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą

2012 m.

Bendroji pagrindinė mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Vidaus struktūros pertvarkymas, pakeičiant tipą iš pagrindinės mokyklos į progimnaziją, nekomplektuojant 9 klasės 2014 m.

2015 m.

Bendroji progimnazija, skirta 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį

Kėdainių „Ryto“ vidurinė mokykla

Vidaus struktūros pertvarkymas, pakeičiant tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą

2012 m.

Bendroji pagrindinė mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Vidaus struktūros pertvarkymas, pakeičiant tipą iš pagrindinės mokyklos į progimnaziją, nekomplektuojant 9 klasės 2014 m.

2015 m.

Bendroji progimnazija, skirta 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį

Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla

Vidaus struktūros pertvarkymas, pakeičiant tipą iš pagrindinės mokyklos į progimnaziją, nekomplektuojant 9 klasės 2014 m.

2015 m.

Bendroji progimnazija, skirta 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį

Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla

Reorganizavimas išdalijimo būdu perduodant teises ir pareigas Mikalojaus Daukšos skyriui, įsteigiant prie Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos, ir Aristavos skyriui, įsteigiant prie Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“

2013 m.

Bendrosios mokyklos Mikalojaus Daukšos skyrius, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą; bendrosios mokyklos Aristavos skyrius, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija

Vidaus struktūros pertvarkymas, Pajieslio skyrių pertvarkant į Pajieslio skyrių-daugiafunkcį centrą

2015 m.

Bendrosios mokyklos skyrius-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą; šiame skyriuje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros ir socialines paslaugas

Šėtos gimnazija

Vidaus struktūros pertvarkymas, Pagirių Adomo Jakšto skyrių pertvarkant į Pagirių Adomo Jakšto skyrių-daugiafunkcį centrą

2014 m.

Lančiūnavos pagrindinė mokykla

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos, įsteigiant joje Lančiūnavos skyrių

2012 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6) – 10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinė mokykla

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos, įsteigiant joje Tiskūnų Juozo Urbšio skyrių

2012 m. 2013 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6) – 14 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6) – 10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Akademijos gimnazijos, įsteigiant joje Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko skyrių

2013 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

10.

Miegėnų pagrindinė mokykla

Vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 9 klasės 2014 m.

2015 m.

Bendroji pagrindinė mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą

11.

Kėdainių specialioji mokykla

Vidaus struktūros pertvarkymas, įsteigiant klasę klausos sutrikimų turintiems mokiniams

2014 m.

Specialioji mokykla, skirta 7 (6)–21 metų mokiniams, dėl įgimtų ir (ar) įgytų intelekto, elgesio ir emocijų, klausos, judesio ir padėties sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal individualizuotas ir socialinių įgūdžių ugdymo programas, bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

12.

Kėdainių mokykla-darželis „Aviliukas“

Vidaus struktūros pertvarkymas į Kėdainių lopšelį-darželį „Aviliukas“, įsteigiant ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę

2012 m.

Lopšelis-darželis, skirtas 6 (5) metų vaikams mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

13.

Kėdainių mokykla-darželis „Puriena“

Vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 1 klasės 2014 m.

2015 m.*

Mokykla-darželis, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą (išskyrus 1 klasę), 6 (5) metų vaikams mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

14.

Kėdainių mokykla-darželis „Vaikystė“

Vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 1 klasės 2014 m.

2015 m.*

15.

Akademijos mokykla-darželis „Kaštonas“

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Akademijos gimnazijos, įsteigiant joje skyrių „Kaštonas“

2013 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

16.

Pelėdnagių mokykla-darželis „Dobiliukas“

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Labūnavos pagrindinės mokyklos, įsteigiant joje Pelėdnagių skyrių „Dobiliukas“

2014 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

17.

Labūnavos darželis „Ąžuoliukas“

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Labūnavos pagrindinės mokyklos, įsteigiant joje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes

2012 m.

Labūnavos pagrindinė mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

18.

Lančiūnavos darželis

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Lančiūnavos pagrindinės mokyklos, įsteigiant joje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes

2012 m.

Lančiūnavos pagrindinė mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

19.

Bendrojo ugdymo mokyklų skyriai

Bendrojo ugdymo mokyklų vidaus struktūros pertvarkymas, likviduojant skyrių, gavus mokyklos direktoriaus prašymą

2012–2015 m.

20.

Pernaravos pagrindinė mokykla

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Josvainių gimnazijos, įsteigiant joje Pernaravos skyrių

2013 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, skirtas 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą

21.

Kėdainių jaunimo mokykla

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro. Po reorganizavimo veiks biudžetinė įstaiga – Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla

2013 m.

Suaugusiųjų ir jaunimo mokykla suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą vidurinio ugdymo programą; 12–16 metų paaugliams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, – pagal pagrindinio ugdymo programą, gaunant reikiamą resocializacinę pagalbą

22.

Krakių darželis

Reorganizavimas prijungimo būdu prie Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, įsteigiant joje „Bitutės“ skyrių

2013 m.

Bendrosios mokyklos skyrius, kurio pagrindinė veikla yra nuo 1 iki 5 (arba 6) metų vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas

* Mokyklų pertvarka baigiama iki 2017 m.

Pastabos

1. Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir vidaus struktūros pertvarkymų 2012–2015 metų planas, pasikeitus aplinkybėms, tikslinamas atskiru Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

2. Kėdainių neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų tinklas, įvedus naują neformaliojo ugdymo programų finansavimo modelį, pertvarkomas atskiru Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

3. Pertvarkius Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinę mokyklą, reorganizuojama Kėdainių jaunimo mokykla prijungimo būdu prie Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro, įsteigiant Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklą.

__________________________________

Priedo pakeitimai

Nr. TS-145, 2012-04-27, paskelbta TAR 2012-04-27, i. k. 2012-01067

Nr. TS-8, 2013-02-22, paskelbta TAR 2013-02-22, i. k. 2013-00736

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos

2012 m.vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-4

2 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingas

Data

Pastabos

Parengti Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo planus

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Kiekvienais metais sausio mėn.

Pateikti Švietimo skyriui sąrašus mokytojų, norinčių atnaujinti kvalifikaciją

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Kiekvienais metais vasario mėn.

Pateikti Švietimo skyriui informaciją apie mokyklose trūkstamą mokytojų skaičių

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Esant poreikiui

Skelbti informaciją mokyklų tinklalapiuose apie laisvas mokytojų pareigybes

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Esant poreikiui

Skelbti informaciją Kėdainių rajono savivaldybės administracijos tinklalapio Švietimo skyriaus puslapyje pagal mokyklų pateiktus duomenis apie laisvas mokytojų pareigybes

Švietimo skyrius

2012–2015 m.

Esant poreikiui

Skelbti informaciją Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus tinklalapyje pagal mokyklų pateiktus duomenis apie laisvas mokytojų pareigybes

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Esant poreikiui

Rinkti informaciją apie mokytojus, netekusius ir ieškančius darbo, ir sudaryti duomenų bazę

Švietimo skyrius

2012–2015 m.

Nuolat

Priimti ir atleisti mokytojus iš darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2002, Nr. 71), Švietimo įstatymo 48 straipsniu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804)

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Esant poreikiui

Sukurti mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazę

Mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Esant poreikiui, rekomenduojama pavaduoti mokytojus pasitelkti iš pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazių, kurios pateiktos mokyklų tinklalapiuose

10.

Bendradarbiauti su Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriumi, renkant duomenis apie registruotus ieškančius darbo mokytojus

Švietimo skyrius, mokyklų vadovai

2012–2015 m.

Kiekvienais metais gegužės, rugpjūčio mėn.

Pastabos

1. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. TS-79 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. TS-482 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006–2012 m. bendrojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“ Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2009–2012 m. priemonių plano 6 punktas įgyvendinamas iki šio sprendimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

2. Vykdant vidaus struktūros pertvarkymus, pakeičiant tipą iš pagrindinės mokyklos į progimnaziją, Kėdainių „Aušros“, Kėdainių „Ryto“ vidurinėse ir Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokyklose galimas mokytojų, dirbančių pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pedagoginio darbo valandų sumažėjimas.

3. Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose netaikomi išimties atvejai, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę (savo ir (ar) kitose mokyklose).

4. Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams ugdymui leidžiama papildomai dirbti pagal antrąją darbo sutartį laisvu nuo pagrindinio darbo laiku ne daugiau kaip 4 kontaktines valandas per savaitę.

PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos

2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-4

3 priedas

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

Eil. Nr.

Priemonė

Data

Vykdytojas

Pastabos

Saugiai vežti į artimiausias bendrojo ugdymo mokyklas reorganizuotų mokyklų mokinius maršrutiniu transportu ir geltonaisiais autobusais

2012–2015 m.

UAB „Kėdbusas”, mokyklos

Peržiūrėti maršrutų tinklą, vežiojimo būdus, koreguoti esamus arba sudaryti naujus eismo tvarkaraščius

Kasmet

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius

Teikti paraiškas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl geltonųjų autobusų skyrimo

Kasmet

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Skirti rajono savivaldybės biudžete lėšų įsigyti geltonuosius autobusus reorganizuotų mokyklų mokiniams pavežti

2013–2015 m.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

2011 m. vieno M2 klasės 19 vietų autobuso kaina 120 tūkst. Lt

Užtikrinti, kad kaime gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos ir besimokantys pagal priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai būtų vežiojami į artimiausią rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, vykdančią atitinkamą ugdymo programą

Nuolat

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius

Pateikti apskaičiavimus ir skirti lėšas, sudarant rajono savivaldybės biudžetą kompensuoti mokinių važiavimo išlaidas

Kasmet

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Organizuoti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) vežimą į mokyklą ir atgal autobusais su specialia įranga

Nuolat

Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Autobusus turi Kėdainių specialioji mokykla, Kėdainių bendruomenės socialinis centras

Įgyvendinti kelių eismo taisyklių pakeitimo nuostatas, siekiant. užtikrinti saugų mokinių vežiojimą

2012–2015 m.

Rajono savivaldybės administracija, mokyklos

Pakeitimai

Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-145, 2012-04-27, paskelbta TAR 2012-04-27, i. k. 2012-01067

Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. TS-4 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo ir dėl mokyklų reorganizavimo sąlygų

Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-8, 2013-02-22, paskelbta TAR 2013-02-22, i. k. 2013-00736

Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. TS-4 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?