LT
DĖL ATNAUJINTO PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2011-2021 METAMS PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ATNAUJINTO PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2011-2021 METAMS PATVIRTINIMO
2012 m. kovo 29 d. Nr. T-60
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55-1044; 2008, Nr.113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, Pagėgių savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-828 „Dėl Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2021 metams rengimo“, atsižvelgdama į vykdomo projekto „Sektorinių studijų, skirtų Pagėgių savivaldybės Strateginio plėtros plano atnaujinimui, parengimas“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-006/ 209 P, Pagėgių savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
Patvirtinti atnaujintą Pagėgių savivaldybės strateginį plėtros planą 2011-2021 metams (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės meras Virginijus Komskis
PATVIRTINTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2012 m. kovo 29 d.
sprendimu Nr. T-60
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs
Data
2010/12/10
Versija
ORIGINALAS
Rengėjas
Užsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė „Vizart“
Pagėgių savivaldybės administracija
Pagėgiai, 2010
TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................................................................. 3
Plano rengimo kontekstas........................................................................................................................................ 3
Plano rengėjai...................................................................................................................................................................... 3
Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga.................................................................................................... 3
Plėtros vizija ir strategijos santrauka........................................................................................................ 4
1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI).................... 5
2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA.................................................................................................................... 7
2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS................................................................................................................................ 7
2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS.................................................................................................................. 8
2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS............................................................................................ 9
2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA................................................................................................................................... 12
2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS.......................................................................................................................................... 15
2.6. TURIZMAS....................................................................................................................................................................... 18
2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA............................................................................................................................. 18
2.8. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS............................................................................................................. 21
2.9. SSGG ANALIZĖ............................................................................................................................................................... 21
3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI................................................................................................................................................ 22
3.1. ŠVIETIMAS...................................................................................................................................................................... 22
3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS.................................................................................................. 27
3.2.1. Gyventojų užimtumas.............................................................................................................................................. 27
3.3. KULTŪRA......................................................................................................................................................................... 29
3.4. KULTŪROS PAVELDAS............................................................................................................................................... 32
3.5. SPORTAS.......................................................................................................................................................................... 33
2.8. SSGG ANALIZĖ............................................................................................................................................................... 34
4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS.................................................................................................................................................... 35
4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA....................................................................................... 35
4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS.......................................................................................................................................... 40
4.4. SSGG ANALIZĖ............................................................................................................................................................... 44
5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA...................................................................................... 45
5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ................................................................................................... 45
5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS............................................................................................................................. 45
5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA.......................................................................................................................... 46
5.4. APLINKOS KOKYBĖ..................................................................................................................................................... 47
5.4.1. Atliekų tvarkymas.................................................................................................................................... 47
5.5. SSGG ANALIZĖ............................................................................................................................................................... 50
6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS........................................................................................................................................ 51
6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI.............................................................................. 51
6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS.................................................................................................................................................................................... 51
6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS..................................................................................................................... 51
7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI 53
Apsauginio pylimo Panemunėje Mokyklos gatvėje įrengimas Nr. T-1019................................................ 63
8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS................................................................................................ 66
8.1. STEBĖSENOS SISTEMA............................................................................................................................................ 66
8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI........................................................................................................................................ 66
8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS.............................................................................................. 68
9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS................................................................................................................. 69
PRIEDAI........................................................................................................................................................................................ 71
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2020 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs
ĮVADAS
Plano rengimo kontekstas
Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo parengtas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginį plėtros planą, buvo vadovautasi šiais norminiais teisės aktais (pagal dokumento objekto ir veiksmų poveikio teritoriją)
I. Nacionalinio (valstybės) lygio strateginiai, teisiniai dokumentai
1. Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 28 d.) bei
1.1. Veiksmų programa, skirta žmogiškiesiems ištekliams vystyti (CCI 2007LT051PO001);
1.2. Veiksmų programa, skirta ekonomikos augimui (CCI 2007LT161PO002);
1.3. Veiksmų programa, skirta sanglaudos skatinimui (CCI 2007LT161PO001);
1.4. Veiksmų programa, skirta techninei paramai (CCI 2007LT051PO002).
2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889);
3. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575;
4. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270;
5. Valstybės ilgalaikės raidos strategija iki 2015 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187;
6. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269;
7. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853;
8. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154;
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1231 „Dėl Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos patvirtinimo“;
II. Regiono (apskrities) lygio strateginiai dokumentai
2.1. Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 482;
2.2. Tauragės regiono 2006 - 2013 metų plėtros planas;
III. Savivaldybės lygio strateginiai dokumentai
3.1. Pagėgių savivaldybės 2005-2010 m. strateginis plėtros planas;
3.2. Pagėgių miesto šilumos ūkio specialusis planas;
3.3. Pagėgių miesto bendrasis planas;
3.4. Pagėgių savivaldybės bendrasis planas.
3.5. Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų specialusis planas (vasario mėn. bus patvirtintas).
Plano rengėjai
Strateginį planą rengė UAB „Vizart“ ekspertai, Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano parengimo darbo grupės atstovai (pridedamas sąrašas).
Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga
Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Pagėgiuose yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta apie 1930 m.), Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1933 m.), A. Mackaus gimnazija, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.
Miesto pavadinimo kilmė aiški: tai priešdėlis pa- ir Gėgės upės vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.
Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos..
Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4.000 gyventojų. 1926 m. gegužės 10 d. įsteigta progimnazija. Nuo 1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) buvo pradėtas statyti naujas gražus mūrinis trijų aukštų pastatas. 1932 m. lapkričio 13 d. oficialiai šiame pastate įsikūrė progimnazija. 1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė Kristijono Donelaičio vardą. 1939 m. kovo 22 d. iš Tilžės į Pagėgius įžengė vokiečių kariuomenė ir jau kitą dieną gimnazija buvo uždaryta.
1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) - pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.
1946 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Pagėgių atgimimo ženklu galima laikyti 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos oficialiai patvirtintą herbą. Herbą miestas turėjo dar vokiečių valdymo metais, bet jame vaizduotas kryžiuotis kėlė niūrias asociacijas.
Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta tarybinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkst. žmonių. 1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Gediminas Baravykas). 2005 m. buvo pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.
1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. 2000 kovo 19 d. įvyko pirmieji rinkimai į Pagėgių savivaldybės Tarybą. 2003 m. Pagėgių savivaldybė įstojo į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Jos teritorija ‑ 54 tūkst. ha ir apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Savivaldybė išsidėsčiusi istorinėse Skalvių genties šiaurinėse žemėse ir gali būti laikoma garbingos baltų genties sostine. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyšių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų.
Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus ir 1 miestelį. Visoje jos teritorijoje gyvena 12 208 gyventojai, 2 393 iš kurių ‑ Savivaldybės centre Pagėgiuose.
Plėtros vizija ir strategijos santrauka
Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn.
Atsižvelgiant į Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija
Pagėgiai – strateginės bei ekonominės plėtros centras, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo infrastruktūra, žemės ūkiu, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.
Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai
§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;
§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;
§ palankios darbo sąlygos, savęs realizavimas;
§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.
Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai
§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;
§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;
§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;
§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;
§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;
§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.
Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono 2006-2013 m. plėtros plane numatytais apskrities vystymosi prioritetais
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ
II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas
III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra
Pagėgių savivaldybės plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.
1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI)
Bendra informacija. 1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. Jos teritorijai šiandien apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 m. spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyškių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų. Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus, 1 miestelį.
Pagėgių savivaldybė yra Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje, pietvakarinėje Tauragės apskrities dalyje. Savivaldybės plotas - 537 km2.
1.1. pav. Lietuvos apskritys ir savivaldybės
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
1.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės bendras plotas, jo struktūrinės dalys
Teritorinis vienetas
Bendras plotas (tūkst. ha)
Iš jų
Miškai
Žemės ūkio naudmenos
Vandenys ir kitos paskirties plotai
Kita
Pagėgių savivaldybė
53,7
8,2
38,0
1,0
6,5
Procentinė dalis
100
15,2
70,8
1,9
12,1
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškos teritorijos. 8197,15 ha (15,2 proc.) savivaldybės bendro ploto užima miškai. Valstybinių vandenų fondas – 999,13 ha (1,9 proc.). Savivaldybės teritorijoje yra nuostabaus grožio Rambyno regioninis parkas. Tai viena iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti bei racionaliai naudoti. Parko plotas – 4 811ha, jame yra 8 draustiniai. Parko teritorijoje yra 8 kaimai (Bitėnai, Šereitlaukis, Raudondvaris, Bardėnai, Pempynė, Ostainys, Vilkyškiai, dalis Lumpėnų), kuriuose gyvena apie 1340 žmonių, 247 ha vandens telkinių. Parke nutiesti pažintiniai ir pasivaikščiojimo takai su informaciniais stendais ir atrakcionais vaikams.
Pagėgių savivaldybė ribojasi su Jurbarko rajono savivaldybe rytuose, Tauragės rajono savivaldybe – šiaurėje, Šilutės rajono savivaldybe – šiaurės vakaruose, o pietuose ją nuo Rusijos Kaliningrado srities skiria Nemunas.
Pagėgių savivaldybė – plotu mažiausia Tauragės apskrities savivaldybė, užimanti vos 12,2 proc. apskrities teritorijos. Didžiausia Tauragės apskrities savivaldybė – Jurbarkas. Pagėgių savivaldybės teritorija sudaro tik 0,8 proc. šalies teritorijos. Savivaldybės administracinis centras – Pagėgių miestelis.
1.2. pav. Savivaldybių teritorijų dalys visoje Tauragės apskrityje
Šaltinis: Statistikos departamentas, 2010
Gyventojai ir teritorija. Pagėgių savivaldybės teritorija užima 537 kv. km plotą. Joje gyvena 12.208 gyventojai – 2.393 (22 proc.) Pagėgių miesto gyventojai ir 9.486 (78 proc.) kaimo gyventojai. Bendras Pagėgių savivaldybės gyventojų skaičius sudaro 0,35 proc. visų šalies gyventojų. 6.787 (55,59 proc.) iš jų yra darbingo amžiaus, o 2.583 (21,15 proc.) – pensinio. Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškosios teritorijos, nes šalies mastu kaimo gyventojų yra 31 proc. Gyventojų tankumas savivaldybėje – 22,8 žmogaus 1 km2, tai yra daug mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (53,2 žmogaus 1 km2).
Pagal naujausius gyventojų surašymo duomenis Pagėgių savivaldybėje gyvena 5.846 (47,9 proc.) vyrai ir 6.362 (52,1 proc.) moterys. Šis vyrų ir moterų santykis šiek tiek palankesnis negu visoje šalyje (46,8 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų).
Pagėgių savivaldybėje gyvena ir kitų tautybių bei religijų atstovų.
1.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal tautybę
Eil. Nr.
Tautybės pavadinimas
Skaičius
Proc.
1.
Lietuviai
11881
97
2.
Rusai
177
1,44
3.
Baltarusiai
32
0,26
4.
Vokiečiai
32
0,26
5.
Lenkai
25
0,2
6.
Kiti
50
0,4
7.
Nenurodė
11
0,09
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
1.3. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal religiją
Eil. Nr.
Religijos pavadinimas
Skaičius
Proc.
1.
Romos katalikai
10178
83,37
2.
Evangelikai liuteronai
610
4,99
3.
Stačiatikiai (ortodoksai)
103
0,84
4.
Jehovos liudytojai
28
0,23
5.
Kiti
19
0,16
6.
Netikintys
1087
8,9
7.
Nenurodė
183
1,49
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
Skirtingai nei bendroji situacija šalyje, didžioji dalis (77,6 proc.) Pagėgių savivaldybės gyventojų gyvena kaimuose. Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų yra darbingo amžiaus.
Ypač didelė neigiama natūrali gyventojų kaita, tenkanti tūkstančiui gyventojų, pastebima Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybėse.
Pagėgių natūralios gyventojų kaitos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, rodiklis daug mažesnis už bendrą šalies rodiklį. Šis rodiklis Pagėgių savivaldybėje yra mažiausias tarp Tauragės apskrities savivaldybių.
Pagėgių savivaldybėje didžiausias mirusiųjų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklis visoje Tauragės apskrityje. Šis rodiklis Pagėgių rajone daug didesnis nei bendras Lietuvos.
2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA
Vietos valdžia pastaraisiais metais stengiasi orientuoti savo politiką į smulkaus ir vidutinio verslo paramą, vietinės ekonomikos palaikymą, naujų investicijų pritraukimą, savivaldybės bei jai pavaldžių institucijų veiklos efektyvinimą. Šiuo sunkiu, įtemptu ekonominiu laikotarpiu svarbu išsaugoti ir palaikyti esamas bendroves, bei skatinti naujų verslo įmonių kūrimąsi.
Siekiant numatyti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų galimus vystymosi prioritetus, suformuluoti ateities viziją, pirmoje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje analizuojama esama Pagėgių savivaldybės būklė. Analizė apima tokių sustambintų sričių kaip verslas, pramonė, žmogiškieji ištekliai, teikiamos viešosios paslaugos, infrastruktūros būklė bei aplinkosauga vertinimą. Atliekant esamos situacijos analizę, vertinami ne tik Pagėgių savivaldybės būklės rodikliai, bet tuo pačiu pateikiama lyginamoji rodiklių analizė su kitomis pasirinktomis Lietuvos savivaldybėmis. Svarbiausi Pagėgių savivaldybės esamos būklės rodikliai lyginami su Tauragės apskrities savivaldybių, o taip pat su Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Kalvarijos rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono savivaldybėmis (nesant rodiklių kiekybinės išraiškos savivaldybės mastu, nagrinėjami bei lyginami apskrities rodikliai). Šios savivaldybės pasirinktos dėl kelių priežasčių
§ Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tiek Vilkaviškio rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.
§ Kazlų Rūdos savivaldybė. Tiek Kazlų Rūdos, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Kazlų Rūdos savivaldybėje gyveno 14.189 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.
§ Šakių rajono savivaldybė. Šakių rajono ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės ribojasi su Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama, kad savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.
§ Rietavo savivaldybė. Tiek Rietavo savivaldybė, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Rietavo savivaldybėje gyveno 9.837 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.
§ Kalvarijos rajono savivaldybė. Tiek Kalvarijos rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienio ruožus su Kaliningrado sritimi. Savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.
§ Šilutės rajono savivaldybė. Tiek Šilutės rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.
Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą bei nagrinėjant Pagėgių savivaldybės esamos būklės statistinius rodiklius pasirenkamas 2005-2009 m. ataskaitinis laikotarpis. Šis periodas pasirinktas todėl, kad ankstesniajame Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nagrinėti rodikliai apima laikotarpį iki 2004 metų, tuo tarpu pats plano įgyvendinimas vykdomas 2005-2010 m. Todėl Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nėra nagrinėjami 2005-2009 m. laikotarpio esamos būklės rodikliai.
2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS
Statistikos departamentas prie LRV bei kiti oficialūs statistikos šaltiniai neteikia informacijos apie Lietuvos savivaldybėse sukuriamo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dydį. Esant tokiai situacijai, šiame strateginio plėtros plano skyrelyje bus nagrinėjamas Tauragės apskrities sukuriamas BVP bei kiti išvestiniai rodikliai.
Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2008 m. visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo.
Regionų indėlis į šalies BVP labai skirtingas. Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (154,34 proc.) ir Klaipėdos (100,05 proc.) apskritys. Šiose apskrityse BVP vienam gyventojui augo sparčiausiai.
Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų 2008 m. nesumažėjo. Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui du kartus ir daugiau viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Tauragės apskričių lygį.
2.1.1. lentelė. Bendrasis vidaus produktas Tauragės, Marijampolės, Telšių apskrityse 2006-2008 m.
Rodiklis
Tauragės apskritis
Marijampolės apskritis
Telšių apskritis
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
Bendrasis vidaus produktas, mln. litų
1.465,8
1.669,1
1.915.2
2.791,6
3.175,8
3.708,0
3.508,3
4.207,2
4.709,7
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. litų
11,3
13,0
15,1
15,2
17,5
20,5
20,0
24,2
27,2
BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, proc.
46,5
44,6
45,6
62,5
59,7
62,0
82,2
82,7
82,3
Apskričių sukurta BVP dalis, proc.
1,8
1,7
1,7
3,4
3,2
3,3
4,2
4,3
4,2
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2008 m. Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas buvo 1.915,2 mln. Lt, t.y. 1,72 proc. bendro Lietuvos BVP (Lietuvos BVP 2008 m. buvo 111.189,823 mln. Lt).
Tauragės apskrityje sukuriamas bendrasis vidaus produktas buvo mažiausias palyginus su Marijampolės ir Telšių apskritimis. Tuo tarpu Telšių apskrities BVP buvo 1 mln. Lt didesnis už Marijampolės apskrities ir 2,8 mln. Lt už Tauragės apskrities. Palyginus trijų minėtų apskričių BVP duomenis (ne tik pagal BVP dydį, išreikštą litais, bet ir BVP, tenkantį vienam gyventojui, taip pat regionų indėlį į šalies BVP) matyti, jog mažiausią BVP sukuria Tauragės apskritis. Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojų skaičius yra labai panašus, o Tauragės apskrityje ~ 50 tūkst. mažesnis skaičius (2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje – 124.755 gyventojai, Marijampolės apskrityje – 178.365 gyventojai, Telšių apskrityje – 171.132 gyventojai).
Žemiau esančiame paveiksle grafiškai pateikiamas bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui (tūkst. Lt) kitimas analizuotose apskrityse 2006-2008 m. laikotarpiu.
2.1.1. pav. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt, 2006-2008 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.1.2. pav. Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Tauragės apskrityje pagal ekonominės veiklos rūšis, 2008 m., proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Didžiausią bendrąją pridėtinę vertę Tauragės apskrityje sukuria viešasis valdymas, paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla – 24,6 proc. visos vertės. Didelę pridėtinę vertę taip pat sukuria prekyba, viešbučių ir restoranų veikla, transportas, sandėliavimas ir ryšiai – 22,0 proc., pramonė – beveik 19,7 proc.
2008 m. prasidėjęs Lietuvos ekonominis nuosmūkis turėjo įtakos jau 2009 m. BVP rodiklio mažėjimui. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. Statistikos departamento duomenimis, BVP 2010 m. II ketv., palyginus su 2009 m. II ketv., padidėjo 1,3 proc., o palyginti su 2010 m. I ketv. – 6,9 proc.
2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS
Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos 2010 m. pradžioje sudarė 33.281,0 mln. Lt. Palyginant su 2009 m. duomenimis, investicijos padidėjo 5,1 proc. (2009 m. buvo 31.591,3 mln. Lt).
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje tiesioginės užsienio investicijos sudarė 47,5 mln. Lt – 0,14 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų.
2010 m. pradžioje Pagėgių ir Šilalės r. savivaldybėms teko 0,2 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tauragės r. sav. yra daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų gaunanti savivaldybė Tauragės apskrityje.
2.2.1. lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika 2005–2010 m. pradžioje, mln. Lt
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Lietuvos Respublika
16.192,6
23.895,8
28.924,6
35.503,9
31.591,3
33.281,0
Tauragės apskritis
21,5
27
32,4
,5
56,8
47,5
Jurbarko r. sav.
1,3
2,6
4
10,4
14,7
8,2
Pagėgių sav.
n.d.
n.d.
n.d.
0
0,3
0,2
Šilalės r. sav.
n.d.
n.d.
0,1
0,1
0,3
0,2
Tauragės r. sav.
20,2
24,4
28,3
53
41,5
38,9
* n.d. – nėra duomenų
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Atsižvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Tauragės apskrityje, regimas tiesioginių užsienio investicijų augimas 2005-2008 m. Tuo tarpu Pagėgių savivaldybėje 2008 m. pradžioje tiesioginių užsienio investicijų iš vis nebuvo, tačiau jau 2009 m. buvo 0,3 mln., 2010 m. – 0,2 mln. Lt.
Sparčiausiai tiesioginių užsienio investicijų apimtys 2005-2008 m. laikotarpiu augo Jurbarko r. sav. bei Tauragės r. sav. Apie Pagėgių ir Šilalės r. sav. 2005-2006 m. investicijų augimą nėra duomenų, o 2006-2010 m. tempai buvo pakankamai intensyvūs, tačiau jaučiamas augimo nestabilumas bei svyravimas.
2.2.1. pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2008–2010 m. pradžioje, Lt
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2010 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybė pirmavo Tauragės apskrityje pagal tiesiogines užsienio investicijas tenkančias vienam gyventojui (779 Lt). Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 18 Lt. 2010 m., lyginant su 2009 m., Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sumažėjo 35,7 proc.
Lyginant Pagėgių savivaldybės tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui rodiklius su kitomis analizuojamomis savivaldybėmis teigtina, jog 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. lenkė Kalvarijos sav. (tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 7 Lt) ir Šilalės r. sav. (sudarė 9 Lt).
2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį tiek bendrai Lietuvos ūkio raidai, tiek ir atskirų regionų ekonominei plėtrai. Šis dinamiškiausias ūkio sektorius yra vienas esminių faktorių, lemiančių naujų darbo vietų kūrimą, socialinį stabilumą ir gerovės lygio kilimą. Tik smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas, esantis šalies ekonomikos augimo pagrindas, gali užtikrinti šalies ir jos regionų gerovę. Dėl šių priežasčių SVV plėtros politika yra neabejotinai viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos strateginių krypčių, kuri turi būti vykdoma visais lygmenimis, tiek nacionaliniu, tiek ir savivaldos.
Veikiančiais ūkio subjektais laikomi tie, kurie teikia statistikos skyriams statistines ataskaitas, mokesčių inspekcijoms – įmonių deklaracijas bei metinius balansus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams – ketvirtines ataskaitas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje buvo 1.973 veikiantys ūkio subjektai. Iš jų: 26,5 proc. Jurbarko r. sav., 5,5 proc. Pagėgių sav., 20,4 proc. Šilalės r. sav. ir 47,6 proc. Tauragės r. sav.
2.3.1. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2005-2010 m. pradžioje
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Lietuvos Respublika
72.330
73.344
76.516
81.376
84.574
83.201
Tauragės apskritis
1.797
1.823
1.863
1.994
2.037
1.973
Jurbarko r. sav.
583
576
535
554
555
523
Pagėgių sav.
101
99
103
116
117
109
Šilalės r. sav.
352
361
380
401
417
402
Tauragės r. sav.
761
787
845
923
948
939
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2009 m. laikotarpiu, Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 13,7 proc., tačiau 2010 m. pradžioje sumažėjo 6,8 proc. 2010 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visose kitose savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje.
2.3.1. pav. Veikiančių ūkio subjektų dinamika 2005-2010 m. pradžioje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2010 m. laikotarpiu, Tauragės apskrityje daugiausia veikiančių ūkio subjektų buvo Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Pagėgių sav. mažiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo 2006 m. pradžioje (99), daugiausiai 2009 m. pradžioje (117).
Pramonės regioninis išsidėstymas Lietuvoje nėra palankus subalansuotai vietinei pramonės plėtrai bei efektyviam ir rentabiliam vietos resursų naudojimui. Naujos įmonės kuriamos aplink sostinę bei stambiausiuosius miestus, tuo tarpu periferinės kaimo vietovės, kuriose dominuoja žemės ūkis ar viena pramonės šaka, vystosi žymiai lėčiau.
Tačiau sėkmingą verslo vystymą Pagėgių savivaldybėje liudija keli pavyzdžiai. Savivaldybėje veikia tokios kompanijos kaip AB „Vilkyškių pieninė“ (įkurta 1993 m.; veikla: įvairiausių sūrių gamyba pagal senąsias lietuviškas, pasaulines ir originalias šimtmečių receptūras) ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ (gamybinė veikla pradėta 1995 m. (iki 2007 m. UAB „Vilkė“); mėsos perdirbimo bendrovė).
Savivaldybėje taip pat sėkmingai veikia šios bendrovės: UAB „Veižas“ (elektros instaliacijos montavimo darbai, prekyba elektros prekėmis), UAB „Varlanda“ (veikiantys atvirieji muitinės sandėliai), UAB „Riklaiva“ (didmeninė, mažmeninė prekyba maisto produktais), UAB „Meliovesta“ (melioracinė hidrotechninė statyba, pastatų statyba ir remontas, žemės ūkio darbų paslaugos), A. Juciaus įmonė „Agirija“ (prekyba įvairiomis prekėmis, maitinimo paslaugos), UAB „Agrūnė“ (mažmeninė prekyba įvairiomis prekėmis), UAB „Senasis Rambynas“ (turizmo paslaugos), S. Klėtkaus IĮ „Prie Kelio“ (maitinimas), UAB „Sprangi ašaka“ (kavinė, viešbutis), UAB „Senoji giria“ (banketai, vestuvės, pokylių salė, kavinė, kambarių nuoma), UAB „Lavirga“ (turizmo, maitinimo, apgyvendinimo paslaugos), UAB „Nemuno Žirgynas“ (žirgininkystė, turistinių grupių aptarnavimas), I. Jurkūnienės įmonė (gėlių, krepšelių, vainikų pardavimas), ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ (pieno, mėsos gamybos įmonė), ŽŪK „Piktupėnų javas“ (daržininkystė, grūdininkystė).
Vertinant Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių struktūrą pagal dydį, galima teigti, jog jis atitinka bendrą šalies tendenciją. 2010 m. pradžioje mažos ir vidutinės bendrovės sudarė 98 proc. visų Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų.
2.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2010 m. pradžioje
Rodiklis
Iš viso
Darbuotojų skaičius
0-4
5-9
10-19
20-49
50-99
100-149
150-249
250-499
Įmonių skaičius
109
55
15
13
16
8
0
1
1
Lyginamasis svoris (proc.)
100
50,5
13,8
11,9
14,7
7,3
0
0,9
0,9
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. daugiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo švietime, sveikatos priežiūros ir kitose komunalinių ir socialinių aptarnavimo sferose (17,4 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (17,4 proc.) bei kitose nenurodytose aptarnavimo srityse (20 proc.).
2.3.3. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 m. pradžioje pagal ekonomines veiklas
Ekonominės veiklos rūšis
Jurbarko r. sav.
Pagėgių sav.
Šilalės r. sav.
Tauragės r. sav.
Iš viso
523
109
402
939
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė
33
5
17
15
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
n.d.
n.d.
n.d.
1
Apdirbamoji gamyba
42
7
29
119
Elektros, dujų ir vandens tiekimas
2
2
3
9
Statyba
26
6
23
40
Didmeninė ir mažmeninė prekyba
145
19
135
331
Transportas ir sandėliavimas
29
3
28
85
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
15
4
14
38
Informaciniai ryšiai
5
n.d.
5
6
Finansinė ir draudimo veikla
2
1
2
6
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla
68
17
41
105
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
5
4
6
13
Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla
54
19
41
75
Kita aptarnavimo veikla
97
22
58
96
* n.d. – nėra duomenų
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Įstaigos ir organizacijos pagal teisinę formą 2010 m. duomenimis buvo pasiskirsčiusios taip: 26,6 proc. sudarė asociacijos, 24,8 proc. – uždarosios akcinės bendrovės, 19,3 proc. –individualios įmonės, 17,4 proc. – savivaldybės biudžetinės įstaigos, po 2,8 proc. – viešosios įstaigos, valstybinės biudžetinės įstaigos bei kooperatinės bendrovės ir kt.
2.3.2. pav. Pagėgių savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal teisinę formą 2010 m. pradžioje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagrindiniai smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės – kartu sudaro 44,1 proc. visų Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių, organizacijų ir įstaigų.
Vertinant kitose savivaldybėse ūkio subjektų skaičių pagal teisinę formą matyti, jog visur dominuoja uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės, sukuriančios didžiąją dalį bendrosios pridėtinės vertės savivaldybėje. Tai kiekvienos savivaldybės ekonominio potencialo pagrindas, todėl būtinas ypatingas dėmesys verslo skatinimui, rėmimui savivaldybėse.
2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA
Materialinės investicijos Tauragės apskrityje 2008 m. sudarė 338.690 tūkst. Lt, o tai sudaro 1,3 proc. visos šalies materialinių investicijų. Įvertinant investicijų pasiskirstymą Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities materialinių investicijų tenka Tauragės r. sav. – 41,4 proc., Pagėgių savivaldybėje materialinės investicijos sudarė 14,4 proc. apskrities investicijų.
2.4.1. lentelė. Materialinių investicijų dinamika Lietuvoje ir Tauragės apskrityje, tūkst. Lt
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
Lietuvos Respublika
15.502.290
19.949.846
26.507.126
25.861.026
Tauragės apskritis
165.710
266.856
343.562
338.690
Jurbarko r. sav.
27.791
55.335
73.454
80.664
Pagėgių sav.
17.059
27.763
62.358
48.733
Šilalės r. sav.
40.589
45.343
45.836
69.021
Tauragės r. sav.
80.271
138.415
161.914
140.272
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2008 m. materialinės investicijos Pagėgių savivaldybėje svyravo nuo 17.059 tūkst. Lt 2005 m. iki 62.358 tūkst. Lt 2007 m. 2005-2007 m. laikotarpiu investicijų dydis nuolat augo, tačiau jau 2008 m. investicijos nukrito 21,8 proc. lyginant su 2007 m.
Vertinant santykinį dydį, materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Pagėgių savivaldybė 2005-2008 m. viršijo apskrities vidurkį. 2008 m. Pagėgių savivaldybėje vidutiniškai vienam gyventojui teko 4.308 Lt materialinių investicijų, apskrityje – 2.673 Lt. 2007-2008 m. Pagėgių savivaldybės materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklis buvo didžiausias Tauragės apskrityje. Mažiausiai investicijų vienam gyventojui apskrities mastu 2008 m. teko Šilalės rajono savivaldybėje.
2.4.2. lentelė. Materialinių investicijų tenkančių vienam gyventojui dinamika 2005-2008 m., Lt
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
Lietuvos Respublika
4.540
5.878
7.853
7.701
Tauragės apskritis
1.268
2.063
2.683
2.673
Jurbarko r. sav.
765
1.544
2.076
2.308
Pagėgių sav.
1.439
2.379
5.428
4.308
Šilalės r. sav.
1.314
1.482
1.514
2.304
Tauragės r. sav.
1.554
2.702
3.183
2.777
Šilutės r. sav.
1.572
2.182
2.615
3.808
Kalvarijos sav.
1.338
1.440
2.460
4.252
Kazlų Rūdos sav.
4.185
12.513
5.321
2.409
Šakių r. sav.
1.692
1.728
2.426
3.876
Vilkaviškio r. sav.
894
1.649
2.312
1.185
Rietavo sav.
1.422
2.443
3.419
5.133
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.4.1. pav. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui 2008 m., Lt
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Lyginant su kitomis pasirinktomis analizei Lietuvos savivaldybėmis matyti, jog 2008 m. Pagėgių savivaldybė buvo antra savivaldybė pagal materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dydį (4.308). Ją lenkė tik Rietavo savivaldybė (5.133).
Statyba yra svarbus sektorius visoje ūkio struktūroje. 2009 m. duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybai išduota 180 leidimų Tauragės apskrities savivaldybėse. Daugiausia leidimų išduota Tauragės r. sav. – 60,6 proc. bei Šilalės r. sav. – 25,6 proc. Mažiausiai išduota Pagėgių savivaldybei – 0,6 proc.
2.4.3. lentelė. Išduotų leidimų gyvenamųjų pastatų statybai dinamika 2005-2009 m.
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
5.488
7.486
8.800
8.189
5.994
Tauragės apskritis
133
128
152
203
180
Jurbarko r. sav.
39
23
26
37
24
Pagėgių sav.
0
1
0
3
1
Šilalės r. sav.
37
27
29
36
46
Tauragės r. sav.
57
77
97
127
109
Šilutės r. sav.
27
60
66
56
92
Kalvarijos sav.
2
10
7
4
9
Kazlų Rūdos sav.
9
25
38
21
17
Šakių r. sav.
13
29
19
22
27
Vilkaviškio r. sav.
18
26
48
54
46
Rietavo sav.
3
3
9
10
10
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.4.2. pav. Išduota leidimų gyvenamųjų pastatų statybai 2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Atlikus Pagėgių savivaldybės ir kitų savivaldybių analizę matyti, jog Pagėgių savivaldybėje išduota mažiausiai leidimų gyvenamųjų pastatų statybai. Siekiant nustatyti, kokios priežastys įtakoja tokią situaciją, vertėtų panagrinėti Pagėgių bei kitų savivaldybių gyvenamąjį fondą.
2.4.4. lentelė. Gyvenamasis fondas, tūkst. m2
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
80.856,9
81.416,8
82.120,2
83.351,3
83.186,1
Tauragės apskritis
2.950,5
2.947,4
2.959,1
3.023,4
3.050,3
Jurbarko r. sav.
893,3
887,4
893,8
905,6
921,1
Pagėgių sav.
248,2
248,1
248,1
255,5
293,6
Šilalės r. sav.
693,7
694,5
696,8
678,5
643
Tauragės r. sav.
1.115,3
1.117,4
1.120,4
1.183,8
1.192,6
Šilutės r. sav.
1.112,8
1.116,2
1.148,2
1.153,7
1.163,9
Kalvarijos sav.
316
317,2
316,8
316,4
307
Kazlų Rūdos sav.
361,6
361,9
362,3
365,7
340,5
Šakių r. sav.
957
956,2
957,3
960,7
892,4
Vilkaviškio r. sav.
1.095,8
1.098,5
1.101,5
1.109,6
1.089,8
Rietavo sav.
253,7
251,1
251,9
248,8
235
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.4.3. pav. Gyvenamasis fondas, tūkst. m2, 2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Vertinant 2.4.4. lentelėje pateiktus Statistikos departamento prie LRV duomenis matyti, jog 2005-2007 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje gyvenamasis fondas buvo mažiausias iš visų nagrinėjamų savivaldybių. Tačiau 2008-2009 m. Pagėgių savivaldybėje šis rodiklis padidėjo 15,5 proc. lyginant su 2007 m.
Vertinant gyvenamąjį fondą visos Lietuvos mastu pažymėtina, jog šis rodiklis yra vienas mažiausių Lietuvoje: iš visų savivaldybių, Pagėgių gyvenamasis fondas 2009 m. buvo didesnis tik už Birštono, Neringos, Rietavo ir Marijampolės rajono savivaldybių rodiklius, t.y. pagal gyvenamąjį fondą Pagėgių savivaldybė užėmė 57 vietą tarp Lietuvos savivaldybių.
Tuo tarpu geresnė Pagėgių savivaldybės situacija pastebima analizuojant naudingą plotą, tenkantį vienam gyventojui, m2. Pagal šį rodiklį, Pagėgių savivaldybė 2009 m. užėmė 25 vietą tarp Lietuvos savivaldybių. Tauragės apskrityje naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui buvo pasiskirstęs taip: Jurbarko r. sav. – 26,9 m2, Pagėgių sav. – 26,4 m2, Šilalės r. sav. – 21,8 m2 ir Tauragės r. sav. – 23,9 m2.
2005-2009 m. laikotarpiu statybos darbų apimtys Pagėgių savivaldybėje nuolat svyravo. Daugiausia statybos darbų buvo atlikta 2006 m. (25.483 tūkst. Lt). Įvertinant atliktų statybos darbų pasiskirstymą 2009 m. Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities atliktų statybos darbų savo jėgomis tenka Tauragės r. sav. – 36,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 29,1 proc. Pagėgių sav. atlikti statybos darbai sudarė 10,4 proc. apskrities darbų.
2.4.5. lentelė. Atliktų statybos darbų, savo jėgomis (be PVM) to meto kainomis, dinamika 2005-2009 m. (tūkst., Lt)
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
104.570
133.269
208.578
236.727
94.729
Jurbarko r. sav.
23.647
20.831
61.488
46.867
22.568
Pagėgių sav.
2.777
25.483
24.519
23.528
9.881
Šilalės r. sav.
28.452
31.081
35.425
53.750
27.519
Tauragės r. sav.
49.694
55.874
87.146
112.582
34.761
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Per 2005-2009 m. laikotarpį pastatytų naujų butų skaičius Tauragės apskrityje sumažėjo 33,8 proc. 2005 m., 2007 m. ir 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo pastatyta po 1 naują butą. Tai buvo pats prasčiausias rezultatas tarp visų Tauragės apskrities savivaldybių. 2009 m. daugiausia butų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (33 butai).
Geresnė situacija aptinkama vertinant pastatytų negyvenamųjų pastatų sritį. Analizuojamu 2005-2009 m. laikotarpiu pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius Pagėgių sav. padidėjo 75 proc. 2009 m. daugiausia negyvenamų pastatų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (41) ir Jurbarko r. sav. (38).
2.4.6. lentelė. Pastatytų negyvenamų pastatų skaičiaus dinamika 2005-2009 m.
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
218
133
164
135
109
Jurbarko r. sav.
87
47
66
51
38
Pagėgių sav.
2
1
4
9
8
Šilalės r. sav.
76
44
37
30
22
Tauragės r. sav.
53
41
57
45
41
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS
Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. Lietuvoje tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo vietovėse, ypač nutolusiose nuo centro. Dauguma prekybos įmonių – tai smulkios kaimo parduotuvės, prekiaujančios maisto produktais bei būtinomis namų apyvokos prekėmis.
Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje veikė 27 parduotuvės (mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą). Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių. Daugiausia parduotuvių buvo Tauragės rajone – 221 (tai sudarė 42,4 proc. Tauragės apskrities parduotuvių).
2.5.1. pav. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių struktūra pagal savivaldybes 2009 m. pabaigoje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2008 m. laikotarpiu Lietuvoje parduotuvių skaičiaus kitimo tendencijos išliko stabilios, tačiau jau 2009 m. parduotuvių skaičius sumažėjo: 2005 m. fiksuojama 17.716 parduotuvių, 2009 m. – 16.369 parduotuvės. Parduotuvių skaičius 2005-2009 m. Lietuvoje sumažėjo 7,6 proc. Tuo pačiu laikotarpiu Tauragės apskrityje taip pat vyravo parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2005-2009 m. parduotuvių skaičius sumažejo nuo 644 (2005 m.) iki 521 (2009 m.).
Vertinant parduotuvių skaičių, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių sav. 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 2,4 parduotuvės. Tai neatitinka Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkių: čia 1.000-iui gyventojų teko atitinkamai po 4,9 ir 4,2 parduotuvės.
2.5.2. pav. Parduotuvių skaičius tenkantis 1.000-iui gyventojų 2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Atliekant Pagėgių savivaldybės parduotuvių skaičiaus lyginamąją analizę su kitomis savivaldybėmis pastebėta, jog parduotuvių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų, visose nagrinėjamose savivaldybėse išlieka panašus ir gana stabilus, tačiau Pagėgių sav. šis rodiklis yra mažiausias.
2005-2007 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą, parduotuvių skaičius svyravo nuo 36 parduotuvių 2005 m. iki 37 parduotuvių 2007 m. Tačiau 2008-2009 m. mažmeninės prekybos parduotuvių skaičius sumažėjo iki 27 parduotuvių.
2.5.1. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių skaičius Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.
Rodiklis
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba
3
4
5
4
3
Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas
33
34
32
29
24
Iš viso
36
38
37
33
27
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Parduotuvių skaičiaus svyravimo tendencija buvo būdinga ir kitiems Tauragės apskrities rajonams. 2009 m. parduotuvių skaičiaus mažėjimo tempai stebimi visose Tauragės apskrities savivaldybėse.
2.5.2. lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika Tauragės apskrityje 2005–2009 m.
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
644
640
625
621
521
Jurbarko r. sav.
214
205
198
196
163
Pagėgių sav.
36
38
37
33
27
Šilalės r. sav.
130
130
128
130
110
Tauragės r. sav.
264
267
262
262
221
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje parduotuvių prekybos plotas sudarė 3,4 tūkst. m2. Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių prekybos ploto.
Vertinant prekybos plotą, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių savivaldybėje 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 299 m2 prekybos ploto. Tai 2,8 karto mažiau negu Lietuvos vidurkis ir 1,8 karto mažiau negu Tauragės apskrities vidurkis: Tauragės apskrityje 1.000-iui gyventojų 2009 m. teko 524 m2, Lietuvoje – 824 m2 prekybos ploto.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 2 įstaigos, kurios teikė maitinimo ir gėrimų paslaugas, o tai sudarė 3,6 proc. Tauragės apskrityje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių. Lyginant su kaimyniniais rajonais, 2009 m. pabaigoje daugiau restoranų ir kitų maitinimo įstaigų buvo Tauragės rajone – 27.
2009 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos įmonių apyvarta siekė 30,4 mln. Lt (be PVM). Tai sudarė 4,6 proc. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių apyvartos. Pagėgių savivaldybės mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo mažiausia tarp Tauragės apskrities rajonų. 2009 m. didžiausia mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Tauragės apskrityje buvo Tauragės r. sav. ir sudarė 370,2 mln. Lt.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 m. pasižymėjo tendencija didėti, tai atitiko bendrą šalies bei apskrities tendenciją. Tačiau jau 2009 m. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje.
2.5.3. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) dinamika 2005–2009 m. Tauragės apskrityje, mln. Lt
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
496,5
558,2
729,7
855,3
658,4
Jurbarko r. sav.
116,1
127,4
151,5
170
133
Pagėgių sav.
24,9
31,1
37,9
42,4
30,4
Šilalės r. sav.
83,3
100,7
127,8
155,1
124,8
Tauragės r. sav.
272,2
299
412,5
487,8
370,2
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.5.3. pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 1 gyventojui, 2009 m., Lt
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje 1 gyventojui teko 2.716 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, labiausiai išsiskyrė Kalvarijos sav., kadangi jos rodiklis buvo kelis kartus didesnis už kitų savivaldybių. Nedaug atsiliko ir Tauragės r. sav. – 1 gyventojui teko 7.385 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos.
Pagėgių savivaldybėje vyrauja tik vietinius būtiniausius poreikius tenkinančios paslaugos: sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. 2008 m. duomenimis, Pagėgių savivaldybėje buvo 14 paslaugų įmonių, tai sudarė 5,3 proc. visų Tauragės apskrities paslaugas teikiančių įmonių.
2.5.4. lentelė. Paslaugų įmonės Tauragės apskrityje 2007-2008 m.
Įmonių veiklos pobūdis
Jurbarko r. sav.
Pagėgių sav.
Šilalės r. sav.
Tauragės r. sav.
2007
2008
2007
2008
2007
2008
2007
2008
Įmonės, užsiimančios asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu
0
0
0
0
1
1
7
7
Įmonės, užsiimančios nekilnojamo turto operacijomis
3
2
0
1
6
6
13
14
Įmonės, užsiimančios mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuoma
1
1
0
0
1
1
4
5
Įmonės, užsiimančios kompiuteriais ir su jais susijusia veikla
3
1
0
0
1
1
2
2
Įmonės, užsiimančios kita verslo veikla
16
14
0
1
8
12
35
36
Švietimo įmonių skaičius
2
2
0
0
1
2
2
1
Įmonės, užsiimančios sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla
41
35
5
6
26
23
55
52
Įmonės, užsiimančios nuotekų ir atliekų šalinimu, sanitarinių sąlygų užtikrinimu
0
0
2
1
1
1
4
4
Įmonės, užsiimančios poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla
5
3
4
4
3
2
7
7
Įmonės, užsiimančios kita aptarnavimo veikla
1
0
1
1
3
3
13
10
Iš viso
72
58
12
14
51
52
142
138
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Kituose Tauragės apskrities rajonuose paslaugas teikiančių įmonių ženkliai daugiau nei Pagėgių sav. 2008 m. Jurbarko r. sav. daugiausia buvo įmonių, kurios užsiėmė sveikatos priežiūra ir socialine darbo veikla bei kita verslo veikla. Šilalės r. sav., kaip ir Jurbarko r. sav., vyravo tos pačios paslaugų įmonės bei bendrovės, vykdančios nekilnojamo turto operacijas. Tauragės apskrityje daugiausia paslaugų įmonių buvo Tauragės r. sav., jos sudarė 52,7 proc. visų apskrities paslaugų įmonių. Siekiant stiprinti paslaugų sektorių bei gerinant Pagėgių savivaldybės ekonominę situaciją, būtina išnaudoti poilsio, kultūros bei sporto paslaugas savivaldybėje (pvz., išnaudoti Pagėgių sav. ežerų, upių ar dvarų galimybes sportui bei poilsiui, teikti maitinimo paslaugas poilsiavietėse, sukurti paslaugų kompleksą panaudojant Pagėgių savivaldybės miškus, kultūrinio paveldo kraštovaizdžius, organizuoti įvairius renginius kultūrine tematika, ypatingai šiltuoju metų laiku ir kt.).
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 33 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus. Didžiausias fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius – 20 fizinių asmenų – užsiėmė kita, nei nurodyta, aptarnavimo veikla. Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, nekilnojamo turto operacijoms buvo 4, švietimo veiklai – taip pat 4 asmenys. Kaip ir Pagėgių, Jurbarko, Šilalės bei Tauragės rajono savivaldybėse fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia užsiima kita aptarnavimo veikla.
2.5.5. lentelė. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus Pagėgių savivaldybėje 2007-2008 m.
Asmenų veiklos pobūdis
Jurbarko r. sav.
Pagėgių sav.
Šilalės r. sav.
Tauragės r. sav.
2007
2008
2007
2008
2007
2008
2007
2008
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymui
17
15
2
0
7
9
13
11
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nekilnojamo turto operacijoms
7
12
3
4
3
7
25
39
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuomai
6
11
0
0
5
10
5
10
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus veiklai su kompiuteriais
7
4
1
1
1
1
9
9
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai verslo veiklai
10
8
1
1
2
4
18
22
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus švietimo veiklai
15
5
4
4
19
28
33
27
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui
0
0
0
0
0
0
0
0
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nuotekų ir atliekų šalinimui, sanitarinių sąlygų užtikrinimui
0
0
0
0
0
0
0
0
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai
12
15
2
3
11
7
13
20
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai aptarnavimo veiklai
90
109
13
20
68
84
121
163
Iš viso
164
179
26
33
116
150
237
301
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Atsižvelgiant į atliktą prekybos ir paslaugų analizę galima konstatuoti, jog tiek prekyba, tiek ir paslaugos nėra pakankamai išvystytos, nepatenkina visų vietos gyventojų bei atvykusiųjų poreikių.
2.6. TURIZMAS
Pagėgių savivaldybės teritorija neužteršta gamta, gamtiniais rekreaciniais šaltiniais, palankiais rekreacijos ir turizmo plėtrai.
Turtingas gamtinis kraštovaizdis su kultūros paveldo objektais yra saugomi Rambyno valstybiniame regioniniame parke (plotas – 4811 ha). Jūros ichtiologiniame draustinyje saugomos retos žuvų rūšys ir jų nerštavietės. 2004 metais Jūros ir Šešuvio upių slėniai paskelbti Natūra 2000 teritorija –„Jūros ir Šešuvio upių slėniai“,-kur saugomos Europoje nykstančios paukščių rūšys – griežlė ir tulžys.
Rambyno regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. 50 proc. parko teritorijos užima miškai. Parke yra aštuoni draustiniai: Ragainės vingio hidrografinis, Rambyno kraštovaizdžio, Vilkyškių geomorfologinis, Šilėnų botaninis, Bitėnų Botaninis-zoologinis, Šereitlaukio architektūrinis ir Vilkyškių urbanistinis, Bitėnų geomorfologinis. Pagrindinės saugomos parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas su vertingais medynais; gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai; išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera; regiono miškams būdinga medynų įvairovė; Šereitlaukio dvaro aplinka; Vilkyškių miestelio senoji dalis. Regioninio parko Vilkyškių miške yra Raganų eglė - valstybės saugomas gamtos paminklas (tai 32 m aukščio neįprastos formos eglė, kurios 5 m apimties kamienas maždaug l m aukštyje šakojasi į keliolika didesnių ar mažesnių šakų – kamienų). Taip pat parke gausu piliakalnių bei įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventųjų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Prie pat Vilkyškių piliakalnio yra dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – 40 ąžuolų alėja. Medžiai išsidėstę abiejose keliuko pusėse, veda į Vilkyškių mišką.
Mažosios Lietuvos tyrinėtojas E. Gizevijus, Vilkyškių kalvagūbrio formos kraštovaizdį, kuris dera su Nemuno slėnio lyguma Ragainės vingyje, pavadino lietuviškąja Šveicarija. Šalia Šereitlaukio ir Bitėnų miškų, Nemuno slėnyje, plyti vaizdingas Merguvos – Bitežerio lankas. Nemuno slėnis čia platus – maždaug pusantro kilometro pločio. Visą slėnį užima užliejama terasa – salpa. Prie Šereitlaukio ir Bitėnų žemės paviršius pakyla iki 70 m aukščio virš jūros lygio. Apie Rambyno kalną augantis miškas paskirtas miško parkui. Miško parkas yra tvarkomas taip, kad natūrali gamta būtų kuo mažiau pažeista, pritaikant jį žmonių poreikiams, pirmiausia – rekreacijai.
Šalia Rambyno kalno – įsikūrę Bitėnai. Čia gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikusi nelegalios spaudos slėptuvė-rūsys.
Jūros ichtiologinis draustinis tęsiasi ne tik Pagėgių savivaldybės, bet Tauragės bei Jurbarko rajonuose. Šiame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės. Pagėgių savivaldybėje saugoma teritorija užima 8,5 proc. visos savivaldybės ploto. Šis rodiklis yra didesnis už Tauragės apskrities vidurkį (7,6 proc.).
Pagėgių savivaldybėje nėra didelių vandens telkinių (ežerų). Mažesni vandens telkiniai yra Nemuno senvagės dalys (Merguvos, Kucų ežerai), Stoniškių buvusio karjero tvenkinys. Savivaldybėje upių tinklas yra retas ir nelabai tinkamos poilsiui. Tik Jūros upė tinkama vandens turizmui – baidarių, kanojų turizmui. Nemunas Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra mažai naudojamas poilsio tikslams. Tačiau yra žvejybinio turizmo prielaidos.
Šalia Rambyno kalno – įsikūrę Bitėnai. Čia gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikusi nelegalios spaudos slėptuvė-rūsys.
Pagėgių savivaldybėje yra daug gražių vietų, kur atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai. Tačiau daugelyje jų neįrengti privažiavimai, nėra pastogių, suolų, trūksta nuorodų ir kitos būtinos infrastruktūros bei mažosios architektūros.
Lietuvoje populiarėja vietinis ir važiuojamasis dviračių turizmas, kadangi šalyje gausu turizmo išteklių (kultūrinių ir gamtinių). Pagėgių savivaldybėje yra dviračiams skirta trasa „Nemuno žiedas“ (Vilkyškiai – Šereitlaukis – Bitėnai – Rambyno kalnas – Vilkyškiai). Remiantis savivaldybės duomenimis, bendras maršruto ilgis – 33,7 km.
Pagėgių savivaldybėje taip pat veikia UAB „Nemuno žirgynas“. Jau daugiau kaip dešimtmetį žirgyno manieže vyksta tarptautinis metų renginys – Trakėnų žirgų vertinimas ir bandymai. Bendrovė didžiuojasi savo augintiniais, kurie iškeliauja į užsienį ir ten puikiai pasiekia gerų rezultatų įvairiose varžybose. „Nemuno žirgyne“ veikia sporto mokykla, kurioje vaikai mokomi jodinėti. Atvykusiems turistams galima išsinuomoti žirgus pramoginiam jodinėjimui.
Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Pagėgių savivaldybė turi visas tinkamas sąlygas plėtoti kaimo turizmą, tačiau šiai dienai jis nėra pakankamai išvystytas.
Turizmo nakvynės ir maitinimo paslaugas teikia UAB „Agrūnė“, UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Sprangi ašaka“ kartu su Jolantos Petrauskienės nakvynės ir pusryčių paslaugomis B&B, „Senoji giria“, UAB „Lavirga“, UAB „Agirija“, nakvynės namai „Pagėgių sandora“, UAB „Riklaiva“
Pagėgių savivaldybėje Vilkyškių mstl. 2011 m. įsteigtas VšĮ „Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“. Informacijos teikimu turistams taip pat šiuo metu rūpinasi M. Jankaus muziejus ir Rambyno regioninis parkas. Turizmo paslaugų teikėjai šiuo metu veikia pavieniui, todėl iš šių paslaugų praktiškai nesukuriama pridėtinė vertė.
2012 m. Įgyvendinant 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“ finansuojamą projektą, buvo parengta Pagėgių savivaldybės etnokultūrinio turizmo sektoriaus galimybių studija. Joje atliktos analizės pagrindu suformuluoti naujos strateginės priemonės papildančios uždavinius: 1.4.1. ir 1.4.2. Ši galimybių studija yra sudėtinė šio Strateginio plėtros plano dalis.
2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuva vis dar išliko agrarine valstybe – 41,2 proc. visos šalies žemės ploto užėmė žemės ūkio naudmenos. Tauragės apskritis yra vienas iš agrariškiausių šalies regionų. 2009 m. apskrities plotas buvo 4411 km2, arba 6,8 proc. visos Lietuvos teritorijos. Iš jų žemės ūkio naudmenos užima 47,5 proc., miškai – 29,2 proc., vandenys – 2,3 proc. viso apskrities žemės ploto.
Pagėgių savivaldybė yra mažiausia Tauragės apskrityje (537 km2). Visa žemuma išraižyta senvagėmis, nusėta giliais ežerais – Velnežerio, Bitežerio, Kurmežerio, Oplankio ir kitais. Dirvožemiai daugiausia smėlingi rudžemiai. Miškingumas nedidelis, didesni Dinkių, Pagėgių, Mikytų, Rambyno miškai. 2009 m. naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė 58,4 proc., miškai – 16,7 proc., keliai – 2,5 proc., vandenys – 3,7 proc. visos Pagėgių savivaldybės teritorijos.
Pagėgių savivaldybės teritorija yra žemo derlingumo regionas, kuris priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Pagal pateiktus naujausius 2007 m. Statistikos departamento duomenis matyti, jog daugiausia ūkių Tauragės apskrityje buvo Tauragės r. sav. (4.949), mažiausia – Pagėgių sav. (2.319). Tačiau didžiausias vidutinis ūkio dydis (ha) yra Jurbarko r. sav. ir Pagėgių sav. Šis rodiklis yra didesnis už Tauragės apskrities ir šalies vidurkį.
2.7.1. lentelė. Ūkių skaičius Lietuvoje ir Tauragės apskrityje 2007 m.
Teritorinis vienetas
Ūkių skaičius (iš viso)
Ūkininkų ir šeimos ūkiai
Žemės ūkio bendrovės ir įmonės
Vidutinis ūkio dydis (ha)
Lietuvos Respublika
230.272
229.715
557
11,6
Tauragės apskritis
18.382
18.363
19
11,8
Jurbarko r. sav.
4.785
4.777
8
13,9
Pagėgių sav.
2.319
2.313
6
13,6
Šilalės r. sav.
6.329
6.326
3
10,4
Tauragės r. sav.
4.949
4.947
2
10,9
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. ariamoji žemė Pagėgių savivaldybėje sudarė 17,1 tūkst. ha, kultūrinės ir natūralios ganyklos ir pievos – 14,2 tūkst. ha. Palyginus su Tauragės apskrities žemės ūkio struktūra, savivaldybėje ariamosios žemės procentinė dalis yra mažesnė, tačiau dvigubai didesnė ganyklų ir pievų dalis. Ūkiuose daugiausia plėtojamos tradicinės augalininkystės šakos. Grūdiniais augalais apsėjama 60-65 proc. pasėlių plotų, bulvių plotai sudaro 6-7 proc., rapsų – 3-4 proc.
2.7.2. lentelė. Tauragės apskrities naudojamos žemės ūkio naudmenos 2009 m.
Teritorinis vienetas
Naudojamos žemės ūkio naudmenos (ha)
Ariama žemė (ha)
Kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos (ha)
Sodai ir uogynai (ha)
Tauragės apskritis
209.682
155.912
52.335
1.416
Jurbarko r. sav.
65.634
52.519
12.376
737
Pagėgių sav.
31.376
17.061
14.230
77
Šilalės r. sav.
62.385
55.078
6.955
349
Tauragės r. sav.
50.287
31.254
18.774
253
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Kasmet valdų skaičius mažėja kaip ir deklaracijų skaičius. Tai sėjama su ūkininkų ankstyvų pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos bei ūkių stambėjimu.
Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registre 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis Pagėgių savivaldybėje buvo įregistruoti 743 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų ūkininkų iki 40 metų – 135. Per 2010 metais įregistruoti 41 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų – 19.Vidutinis ūkio dydis 11,79 ha.
2.7.3. lentelė. Pagėgių savivaldybės ūkininkų ūkių skaičius pagal naudojamą plotą 2007 m.
Intervalas (ha)
Ūkių skaičius
Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas, ha
0 - 1
8
6,66
1 - 3
127
318,67
3 - 10
310
1096,3
10 - 20
135
1746,17
20 - 30
85
2131,28
30 - 50
61
1839,1
50 - 100
16
739,51
100 - 500
1
103,69
>500
0
0
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje pasėlių plotas sudarė 16.539 ha. Tai buvo pati mažiausia pasėlių dalis tarp visų Tauragės apskrities savivaldybių, sudariusi 11,2 proc. visų apskrities pasėlių.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Tauragės apskrityje žemės ūkio pasėlių struktūroje dominuoja daugiametės žolės, kurios sudaro daugiau kaip pusė visų pasėlių ploto. Pagėgių savivaldybėje taip pat dominuoja daugiamečių žolių pasėliai – 44,9 proc. visų pasėlių.
Pagėgių savivaldybėje grūdinių augalų pasėliai užima 43,1 proc. visų pasėlių. Šis rodiklis didesnis už Tauragės apskrities, Šilalės r. sav., Tauragės r. sav. procentinę dalį.
2005-2009 m. laikotarpiu Pagėgių sav. bulvių pasėlių plotas sumažėjo 38,8 proc., lauko daržovių – 44,0 proc., tačiau 15,8 proc. padidėjo grūdinių augalų pasėlių ir 71,0 proc. daugiametės žolės plotas.
2.7.4. lentelė. Žemės ūkio augalų pasėliai Pagėgių sav., apskrities bei šalies ūkiuose,
2009 m., proc.
Teritorinis vienetas
Visi pasėliai, ha
Iš jų, proc.
Grūdiniai augalai
Bulvės
Lauko daržovės
Daugiametės žolės iki 5 metų
Tauragės apskritis
148.271
36,9
2,1
0,4
54,3
Jurbarko r. sav.
47.038
58,2
1,2
0,3
28,7
Pagėgių sav.
16.539
43,1
3,1
0,6
44,9
Šilalės r. sav.
54.646
16,2
2,1
0,3
79,4
Tauragės r. sav.
30.048
37,9
3,0
0,6
54,0
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje grūdų derlingumas buvo 2920 kg iš hektaro. Nepaisant ganėtinai mažų savivaldybės grūdinių augalų plotų, visgi Tauragės apskrityje – tai vienas geriausių rodiklių, nusileidžiantis tik Jurbarko rajonui. 2005-2009 m. periodu, grūdų derlingumas Pagėgių sav. padidėjo 12,7 proc.
2009 m. Tauragės apskrityje bulvių ir lauko daržovių derlingumas buvo didžiausias Pagėgių savivaldybėje. Bulvių derlingumas buvo 23,9 proc. didesnis už apskrityje vyravusį derlingumą.
2.7.5. lentelė. Žemės ūkio derlingumas Tauragės apskrityje 2009 m. (100 kg iš ha)
Teritorinis vienetas
Grūdai
Bulvės
Lauko daržovės
Tauragės apskritis
30,4
148,9
214,7
Jurbarko r. sav.
34
116,6
212,6
Pagėgių sav.
29,2
195,6
223,9
Šilalės r. sav.
26
132
160,8
Tauragės r. sav.
25,9
165,1
264,3
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2005-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje žemės ūkio derlingumas nuolat svyravo. Didžiausias bulvių ir lauko daržovių derlingumas buvo 2008 m., grūdinių augalų – 2009 m.
2.7.1. pav. Žemės ūkio augalų derlingumo dinamika Pagėgių sav. 2005-2009 m. (100 kg iš ha)
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2006 m. laikotarpiu bulvių derlingumas Pagėgių savivaldybėje buvo labai sumažėjęs (iki 9580 kg iš ha), bet 2008 m. išaugo beveik 3 kartus. Tačiau palyginus 2009 m. bulvių derlių su 2008 m. pastebėta, jog šis rodiklis sumažėjo 25,1 proc.
Pagėgių sav. didžiausias lauko daržovių derlingumas buvo 2008 m. – 24340 kg iš ha, mažiausias – 13120 kg iš ha, 2007 m.
2009 m. grūdinių augalų derlingumas Pagėgių sav. padidėjo 12,7 proc. lyginant su 2005 m. derliumi. Mažiausias grūdinių augalų derlius buvo 2006 m. – 1580 kg iš ha, didžiausias 2009 m. – 29,2 kg iš ha.
2010 m. pradžioje Pagėgių sav. ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo 10.932 galvijai. Tai sudarė 14,1 proc. Tauragės apskrities ir 1,7 proc. šalies galvijų skaičiaus. Ūkiuose buvo auginama 4.514 karvių. Tai sudarė 12,7 proc. Tauragės apskrities ūkiuose auginamų karvių.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Pagėgių sav. ūkiuose buvo auginamos 4.199 kiaulės. Tai mažiausias rodiklis Tauragės apskrityje. Tačiau savivaldybėje auginamų avių ir ožkų skaičius – didžiausias Tauragės apskrityje.
2.7.6. lentelė. Gyvulių skaičius Tauragės apskrities ūkiuose 2010 m. pradžioje
Teritorinis vientetas
Galvijai, iš viso
Karvės
Kiaulės
Avys ir ožkos
Arkliai
Tauragės apskritis
77.386
35.590
32.736
2.737
3.119
Jurbarko r. sav.
16.324
9.073
9.734
663
776
Pagėgių sav.
10.932
4.040
4.199
766
277
Šilalės r. sav.
29.719
11.981
10.728
660
1.222
Tauragės r. sav.
20.411
10.022
8.075
648
844
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2010 m. laikotarpiu, Pagėgių sav. galvijų skaičius padidėjo 24,8 proc. Kiaulių skaičius savivaldybėje minėtu laikotarpiu ženkliai sumažėjo (41,1proc.). Tuo tarpu avių ir ožkų skaičius išaugo 37,7 proc.
2.7.7. lentelė. Gyvulių skaičiaus dinamika Pagėgių savivaldybėje 2005-2010 m. pradžioje
Rodiklis
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Pokytis (+/- proc.)
Galvijai, iš viso
8.289
8.573
10.479
10.272
10.613
10.932
+ 24,8
Karvės
4.803
4.649
4.274
4.345
4.650
4.514
- 6,0
Kiaulės
7.124
6.836
6.105
5.040
4.353
4.199
- 41,1
Avys ir ožkos
477
452
592
759
746
766
+ 37,7
Arkliai
404
418
396
356
338
277
- 31,4
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.8. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
2012 m. Įgyvendinant 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“ finansuojamą projektą, buvo parengta Pagėgių savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo sektoriaus galimybių studija. Joje atliktos analizės pagrindu suformuluoti naujos strateginės priemonės, krios papildo strateginius uždavinius. Ši galimybių studija yra sudėtinė šio Strateginio plėtros plano dalis.
2.9. SSGG ANALIZĖ
Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama verslo, pramonės ir kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.
Stiprybės
Artima didelė Klaipėdos rinka
Geri infrastruktūriniai ryšiai su Taurage (apskrities centru)
Išvystyta kelių infrastruktūra
Artima Rusijos rinka
Pakankami miško ištekliai
Santykinai nebrangi darbo jėga
Gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekologinio turizmo, kultūrinio ir kaimo turizmo produktus
Formuojasi alternatyvių veiklų – kaimo turizmo, amatų, paslaugų, kitų smulkių verslų sektorius
Veikia verslo paramos ir skatinimo sistema
Geros sąlygos informacinių technologijų srities plėtrai
Geros sąlygos pradėti verslą (pramoninė zona su inžinerine infrastruktūra)
Plėtojama paramos verslui infrastruktūra
Silpnybės
Žemas verslumo ir socialinio aktyvumo lygis
Didelė konkurencija su Tauragės bei Klaipėdos įmonių paslaugomis ir prekėmis
Ilgalaikių finansinių išteklių trūkumas
Nepakankama Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra
Didelė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja pasenusias technologijas, silpnai diegiamos informacinės technologijos versle
Ribotos galimybės į įmones pritraukti kvalifikuotus specialistus, jų stoka (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį)
Trūksta pirminio kapitalo verslui pradėti
Verslo įmonės stokoja apyvartinių lėšų, žemas įmonių investicinis potencialas
Asocijuotos verslo struktūros kūrimosi stadijoje silpnai atstovauja verslo įmonių interesus
Nepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.), trūksta dviračių takų, neįrengti paplūdimiai ir kita turizmo infrastruktūra
Nebaigta žemės reforma
Nėra darnaus mokslo ir gamybos kooperavimo
Nėra inovacinės veiklos patirties ir tradicijų
Didelis gamybos įmonių technologijų, pastatų nusidėvėjimo lygis
Padidėjusios pesimistinės nuotaikos dėl neužtikrintos ateities, jei nebus valstybės paramos
Neaiški verslo ateitis
Galimybės
Projektų, bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos programų, rengimas
Vietinių iniciatyvų rėmimas ir vidaus investicijų skatinimas
Tranzito vystymas ir tranzitinio transporto aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas: logistikos, serviso įmonės
Paslaugų įmonių veiklos diversifikacijos, teikiant įvairiarūšių paslaugų paketus, skatinimas
Šiuolaikinių paslaugų tinklo plėtimas bei sąlygų jo gerinimui sudarymas
Informacinės bazės verslui tobulinimas
Investicijos į turizmo sferos plėtrą paskatins turistų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą
Gyventojų perkamosios galios augimas dėl struktūrinės paramos bei alternatyvių verslų plėtojimo
Verslo subjektų administracinių gebėjimų augimas leis įsisavinti Europos Sąjungos lėšas
Valstybės parama SVV
Atsiveriančios ES rinkos
Šalies investicinio patrauklumo augimas
Turizmo plėtra skatins paslaugų sektoriaus augimą
Pasienio bendradarbiavimas – Rusijos verslininkų suinteresuotumas bendradarbiauti su Pagėgiais
Integraciniai procesai leis sparčiai plėtoti regiono ekonomiką užsienio tiesioginių investicijų pagrindu, perimti pažangias technologijas, tarptautinės vadybos patirtį apimant veiksmingą gamybos ir realizacijos organizavimą
Grėsmės
Jaunimo ir kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį
Nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų
Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis verslui pasinaudoti galima parama
Investicinių lėšų stygius įmonėse neleis pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama
Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija
Aštri konkurencija su kitais Tauragės apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo
Investicijos ir toliau pasieks tik stambias, konkurencingas pramonės įmones
Nebus suformuotas Pagėgių investicinis patrauklumas bei aplinka, vyks konkurencija su kitais Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo, investicijų srautai aplenks regioną
Demografiniai procesai pablogins darbo rinkos situaciją, reikalingą intelektualioms technologijoms plėtoti
Nesugebėjimas pasinaudoti struktūrinių fondų parama dėl mažo investicinio įmonių potencialo, silpnos finansinio sektoriaus orientacijos į bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, įsisavinant struktūrinę paramą
Galimi įmonių bankrotai dėl nepalankios teisinės bei ekonominės aplinkos, nesugebėjimo konkuruoti išaugusių produkcijos kokybės bei aplinkosauginių reikalavimų srityse
Elektros, šilumos energijos, kuro brangimas, gamybos kaštų didėjimas
Socialinis ekonominis nuosmūkis savivaldybėje dėl ekonominės recesijos
3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
3.1. ŠVIETIMAS
Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.
Mokinių ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vyksta įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklose, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas.
Pagėgių savivaldybėje sudarytos sąlygos įvairių gyventojų grupių švietimo poreikių tenkinimui: formuojasi mokyklų, vykdančių formalųjį ir neformalųjį švietimą, tinklas.
Vienas iš svarbiausių švietimo lygį apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas. Jis vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi ir teisę mokytis valstybine kalba. Teritoriniam mokyklų išdėstymui įtakos turi daugelis veiksnių – savivaldybės (apskrities) teritorija bei konfigūracija, gyventojų skaičius, tankis, išsidėstymas teritorijoje, mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, mokyklų tipų įvairovė, švietimo politika, švietimo infrastruktūros kūrimo strategija ir taktika.
3.1.1. lentelė. Lietuvos švietimo sistema
Mokymo ar studijų programa
Įstaiga
Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6 metų).
Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ar kt.
Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 6 metų arba, jei tėvai pageidauja (ir vaikas pakankamai tokiam ugdymui subrendęs), ir anksčiau, bet ne anksčiau negu nuo 5 metų. Toks ugdymas trunka metus.
Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Pradinis ugdymas teikiamas nuo 7 metų arba, jei tėvai pageidauja bei vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą.
Pagal ketverių metų pradinio ugdymo programą ugdo mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos.
Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę pagrindinio ugdymo programą (10 kl.) mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Toliau jie gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programas, arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti.
Pagrindinio ugdymo programą vykdo pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos, jaunimo, profesinės ir kt. mokyklos.
Vidurinis ugdymas trunka dvejus metus. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus asmenys įgyja vidurinį išsilavinimą.
Vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės mokyklos (kartu su profesinio mokymo programa) ir kt. mokyklos.
Profesinis mokymas yra skirtas kvalifi kacijai įgyti ir trunka 1–3 metus.
Pagal profesinio mokymo programas moko profesinės mokyklos.
Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų: neuniversitetinės ir universitetinės. Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos, trunka 3-4 metus. Baigusiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji pakopa – pagrindinės studijos; antroji pakopa – magistrantūra, specialiosios profesinės studijos; trečioji pakopa – doktorantūra, rezidentūra bei meno aspirantūra. Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios, kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos.
Aukštojo mokslo neuniversitetines studijas vykdo kolegijos. Kolegijas baigę absolventai po išlyginamųjų kursų (profesinės veiklos praktikos) gali tęsti studijas magistrantūroje universitetinėse aukštosiose mokyklose. Universitetines studijas vykdo universitetinės aukštosios mokyklos.
Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija, 2010
Švietimo kaita – perėjimas prie dešimtmetės pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo įvedimas ir mokyklų tinklo optimizavimas – turi gerinti mokinių švietimo poreikių tenkinimą. Per pastaruosius metus bendras valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius sumažėjo 18 proc. Tai įvyko dėl demografinių pokyčių: bendro vaikų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų migracijos šalies viduje.
Pagėgių savivaldybės teritorijoje 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo 8 bendrojo lavinimo mokyklos, iš jų
§ 1 gimnazija (Pagėgių Algimanto Mackaus),
§ 1 vidurinė mokykla (Vilkyškių),
§ 5 pagrindinės mokyklos (Stoniškių, Lumpėnų Enzio Jagomasto, Natkiškių Zosės Petraitienės, Piktupėnų, Šilgalių)
§ 1 pradinė mokykla (Pagėgių).
Visose mokyklose mokėsi 1584 mokiniai. Tais pačiais mokslo metais Pagėgių lopšelį-darželį lankė 65 vaikai. 2009 m. m. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos neakivaizdinėse suaugusiųjų mokymo klasėse mokėsi 17 suaugusiųjų. Papildomojo ugdymo mokykloje buvo ugdomi 272 mokiniai.
3.1.2. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius
Mokslo metai
Mokyklų skaičius
Iš jų
Pradinių
Pagrindinių
Vidurinių
Gimnazijų
2005-2006
11
3
6
2
-
2006-2007
11
3
6
2
-
2007-2008
9
1
6
2
-
2008-2009
8
1
5
1
1
2009-2010
8
1
5
1
1
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2009
Tokia mokyklų tipų įvairovė garantuoja švietimo paslaugų suteikimą. Pagėgių savivaldybės mokyklose sukurtos optimalios socialinės, pedagoginės mokymosi sąlygos ir aplinka, kuri iš esmės tenkina savivaldybės gyventojų švietimo poreikius. Visose bendrojo lavinimo mokyklose formalusis ugdymas organizuojamas sistemingai – pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tačiau vaikų gimstamumo mažėjimas, mokinių ir klasių komplektų skaičiaus mažėjimas, mokyklų nepakankamas užpildymas įtakoja lėšų stygių, švietimo įstaigų tipų vienodumą, neužtikrina bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, pilnai atitinkančio mokinių poreikius, lankstumo. Išvardinti veiksniai taip pat įpareigoja adekvačiai įvertinti esamą socialinę, ekonominę, kultūrinę situaciją ir parengti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus.
3.1.1. pav. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius Pagėgių savivaldybėje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokyklų skaičius. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog bendrojo lavinimo mokyklų skaičius nuo 2007 m. pradėjo mažėti. Nuo 2005-2006 m.m. iki 2009-2010 m.m. ugdymo įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 27,3 proc. Uždarytos 3 bendrojo lavinimo mokyklos.
3.1.3. lentelė. 2009-2010 m.m. bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, tenkantis 1000-ui asmenų
Teritorinis vienetas
Gyventojų skaičius (2010 m. pradžioje)
Asmenų 5-18 metų skaičius
1000-ui asmenų tenka mokyklų
Lietuvos Respublika
3.329.039
523.435
2,60
Tauragės apskritis
124.755
22.645
2,91
Jurbarko r. sav.
34.213
5.929
3,54
Pagėgių sav.
11.131
2.174
3,68
Šilalės r. sav.
29.486
6.028
2,65
Tauragės r. sav.
49.925
8.514
2,47
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Lyginant Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklų skaičių, tenkantį 1000-iui asmenų su kitomis trimis savivaldybėmis, matyti, kad šis skaičius Pagėgių savivaldybėje yra pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį.
3.1.4. lentelė. Mokinių ir mokytojų skaičius Pagėgių savivaldybėje
Mokyklos pavadinimas
Mokslo metai
Mokinių skaičius
Mokytojų skaičius
Mokinių skaičius, tenkantis 1 mokytojui
Pagėgių vidurinė m-kla
2005-2006
587
53
11,08
2006-2007
566
54
10,48
2007-2008
533
54
9,87
Vilkyškių vidurinė m-kla
2005-2006
284
26
10,92
2006-2007
288
27
10,67
2007-2008
268
27
9,93
Stoniškių pagrindinė m-kla
2005-2006
248
26
9,54
2006-2007
238
26
9,15
2007-2008
220
26
8,46
Lumpėnų pagrindinė m-kla
2005-2006
194
17
11,41
2006-2007
183
18
10,17
2007-2008
178
19
9,37
Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė m-kla
2005-2006
171
17
10,06
2006-2007
164
17
9,65
2007-2008
144
17
8,47
Piktupėnų pagrindinė m-kla
2005-2006
159
17
9,35
2006-2007
133
18
7,39
2007-2008
144
21
6,86
Šilgalių pagrindinė m-kla
2005-2006
132
18
7,33
2006-2007
136
18
7,56
2007-2008
127
18
7,06
Žukų pagrindinė m-kla
2005-2006
72
10
7,20
2006-2007
63
10
6,30
2007-2008
64
11
5,82
Pagėgių pradinė m-kla
2005-2006
234
18
13,00
2006-2007
217
18
12,06
2007-2008
215
20
10,75
Panemunės pradinė m-kla
2005-2006
15
2
7,50
2006-2007
15
2
7,50
2007-2008
-
-
-
Kulmenų pradinė m-kla
2005-2006
13
3
4,33
2006-2007
13
3
4,33
2007-2008
-
-
-
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
Nuo 2005-2006 m.m. beveik visose Pagėgių sav. mokyklose mokinių skaičius mažėjo. Todėl 2007 m. balandžio 3 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-1012 ir Nr. T-1013 buvo nuspręsta nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti Kulmenų ir Panemunės pradines mokyklas. Kulmenų pradinė mokykla buvo prijungta prie Piktupėnų pagrindinės mokyklos ir buvo įsteigtas Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrius. Panemunės pradinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių pradinės mokyklos ir buvo įsteigtas Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrius. Tačiau 2009 m. balandžio 9 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimais Nr. T-568 ir Nr. T-569 buvo nutarta nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. likviduoti Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrių ir Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrių.
2008 m. gegužės 8 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-307 Žukų pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių sav. Vilkyškių vidurinės mokyklos ir įsteigtas Pagėgių savivaldybės Vilkyškių vidurinės mokyklos Žukų pagrindinio ugdymo skyrius.
2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos pagrindu įsteigta Pagėgių gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas.
2005-2006 m.m. iš viso veikė 11 bendrojo lavinimo mokyklų. Tais metais vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,25 mokinio. 2007-2008 m. m. veikė 9 mokyklos – vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 8,51 mokinio. 2008-2009 m. m. vienam mokytojui vidutiniškai teko 7,0 mokiniai: pradinėje mokykloje – 9,3, pagrindinėse mokyklose – 5,8, vidurinėje mokykloje – 8,2. 2009 m. m. pradžioje Pagėgių savivaldybės vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,10 mokinio. Kuo mažesnis mokinių skaičius tenka vienam mokytojui, tuo tikėtina geresnė ugdymo kokybė, tačiau didėja švietimo kaštai.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 m. m. dirbo 9 mokytojai, 104 vyr. mokytojai, 21 mokytojas metodininkas, 40 mokytojų dirbo neatestuoti. 2009-2010 m.m. Pagėgių sav. administracijos duomenimis dirbo 174 pedagoginiai darbuotojai, iš jų: 159 įgiję aukštąjį išsilavinimą (91,4 proc.), 10 – aukštesnįjį (5,7 proc.), 5 – vidurinį (2,9 proc.). Pedagogai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos: mokytojų – 8, vyresniųjų mokytojų – 102, metodininkų – 21. Didelis neatestuotų mokytojų skaičius – 42. 2009 m. aukštosiose mokyklose studijavo 13 pedagogų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, savivaldybės mokytojų kvalifikacija auga: 2009-2010 m. m. net 93,3 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, šis rodiklis yra trečioje vietoje (daugiausia – Šilalės r. sav. – 97,4 proc., mažiausia – Jurbarko r. sav. – 92,4 proc.).
3.1.2. pav. Mokytojų su aukštuoju išsilavinimu kitimas proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2008–2009 m. m. 11 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 2 – II vadybinę kategoriją, 5 mokyklų vadovai nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai. 2006–2007 m. m. 8 bendrojo lavinimo mokyklų vadovai buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 10 mokyklų vadovų nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai.
Pagėgių savivaldybėje bendrojo lavinimo mokyklose jau eilę metų stebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Nuo 2005-2006 m. m. pradžios iki 2009-2010 m. m. pradžios, mokinių skaičius Pagėgių savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 431 mokiniu (21,4 proc). Tuo pačiu laikotarpiu, visoje Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo 18,2 proc., Tauragės apskrityje – 20,8 proc.
3.1.3. pav. Mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
Mažėja pirmokų skaičius: 2005 m. į pirmą klasę atėjo 172 vaikai, tai sudaro 8,5 proc. nuo visų mokinių skaičiaus, 2009 m. – 105 vaikai arba 6,6 proc. Tuo tarpu baigusių 12 klasių mokinių skaičius yra mažesnis nei pirmokų. 2005 m. 12 klasėje mokėsi 117 mokiniai, tai sudarė 5,8 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus, 2009 m. – 104 mokiniai arba 6,6 proc.
3.1.4. pav. Atėjusių į pirmą klasę ir dvyliktokų mokinių skaičius
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo grupėse taip pat mažėja: nuo 2005 m. iki 2009 m. sumažėjo 3,9 proc. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, Pagėgių savivaldybėje auklėtinių skaičius yra mažiausias.
3.1.4. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Jurbarko r. sav.
780
757
732
738
745
Pagėgių sav.
77
83
82
81
74
Šilalės r. sav.
248
253
269
274
273
Tauragės r. sav.
849
1.007
920
863
879
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų daugiausiai buvo Jurbarko r. sav. (3), tačiau 2009 m. liko tik 1. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. įstaigų skaičius taip pat sumažėjo. Pagėgių savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius liko nepakitęs. 2009 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose Pagėgių sav., Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. 100-ui vaikų teko daugiau vietų nei 2005 m., o Jurbarko r. sav. 4,8 proc. mažiau. Nuo 2006 m. iki 2009 m. vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose Jurbarko r. sav. sumažėjo 9,1 proc. ir Tauragės r. sav. – 9,8 proc., tuo tarpu Pagėgių sav. padidėjo 12,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 28,0 proc.
3.1.5. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų statistiniai rodikliai
Teritorinis vienetas
Metai
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius
100-ui vaikų tenka vietų
Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Lietuvos Respublika
2005
656
96
86.102
2006
652
96
87.220
2007
649
96
88.886
2008
654
97
92.134
2009
642
98
91.683
Tauragės apskritis
2005
7
95
1.853
2006
8
98
2.063
2007
8
91
1.831
2008
7
96
1.883
2009
5
100
1.965
Jurbarko r. sav.
2005
3
105
818
2006
2
106
803
2007
2
85
619
2008
2
100
739
2009
1
98
730
Pagėgių sav.
2005
1
84
65
2006
1
66
55
2007
1
67
55
2008
1
78
63
2009
1
85
63
Šilalės r. sav.
2005
1
71
175
2006
2
69
175
2007
2
91
245
2008
2
89
245
2009
1
89
243
Tauragės r. sav.
2005
2
94
795
2006
3
102
1.030
2007
3
99
912
2008
2
97
836
2009
2
106
929
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių sav. mokyklos pasirašė sutartis su Tauragės rajono Pagalbos mokytojui ir mokiniui centro Pedagogine psichologine tarnyba dėl specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo. Mokyklose mokosi 103 specialiųjų poreikių mokiniai. Trys vaikai, turintys sunkią negalią, ugdomi Tauragės vaikų reabilitacijos centre mokykloje „Pušelė“, vienas mokinys ugdomas Vilniaus Aklųjų ir silpnaregių specialiojoje mokykloje, 10 vaikų mokosi Tauragės r. sav. Skaudvilės specialiojoje mokykloje.
Remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, 2009-2010 m. m. Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose veikė meninės raiškos, gamtos ir ekologijos, sporto ir sveikos gyvensenos, kelionių ir turizmo, techninės kūrybos, informacinių technologijų, kalbų ugdymo ir kitų pakraipų būreliai: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje veikė 10 būrelių, buvo užimti 242 mokiniai; Vilkyškių vidurinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 142 mokiniai; Lumpėnų pagrindinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimti 105 mokiniai; Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinėje mokykloje veikė 11 būrelių, buvo užimti 96 mokiniai; Piktupėnų pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 82 mokiniai; Stoniškių pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 140 mokinių; Šilgalių pagrindinėje mokykloje veikė 8 būreliai, buvo užimti 99 mokiniai; Pagėgių pradinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimtas 121 mokinys.
Pagėgių savivaldybėje veikia neformaliojo vaikų švietimo mokykla. Papildomojo ugdymo mokykla siekia sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai per muziką, dailę ir sportą, bei teikia galimybę lavinti muzikinius, meninius, sportinius įgūdžius bei gebėjimus.
Sporto skyriuje rengiamos futbolo, krepšino, tinklinio, lengvosios atletikos, žirgų sporto ir laisvųjų imtynių treniruotės. Muzikos užsiėmimuose vyksta fortepijono, akordeono, varinių pučiamųjų instrumentų ir chorinio dainavimo pamokos. Dailės programa apima plastinės raiškos (spalvinė, grafinė, erdvinė), dailės pažinimo, integruotos meninės raiškos, dailėtyros bei kompozicijos dalykų studijas.
3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS
3.2.1. Gyventojų užimtumas
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje buvo užregistruoti 11.225 gyventojai, 2009 m. užimtųjų skaičius – 3.900 gyventojų. Tai sudarė 34,7 proc. Pagėgių sav. gyventojų skaičiaus. Situacija darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2007 m.: gyventojų užimtumo skaičius sumažėjo 11,1 proc. palyginus su 2006 m., 2008 m. sumažėjo dar 10 proc. Tačiau 2009 m. situacija šiek tiek pagerėjo: užimtųjų skaičius padidėjo 7,7 proc.
3.2.1.1. pav. Pagėgių savivaldybės užimtųjų gyventojų skaičius, tūkst.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Nuo 2005 m. iki 2009 m. Tauragės apskrityje užimtųjų skaičius sumažėjo 16,5 proc., Jurbarko r. sav. – 26,6 proc., Pagėgių sav. – 13,3 proc., Šilalės r. sav. – 3,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 3,9 proc. 2009 m. Rietavo sav. ir Pagėgių sav. užimtųjų skaičius buvo vienodas, o Kalvarijos sav. (9,3 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (15,2 proc.) didesnis.
3.2.1.1. lentelė. Užimtųjų skaičiaus dinamika 2005-2009 m. (tūkst.)
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
56,8
53,7
51,1
44,1
47,4
Jurbarko r. sav.
17,3
16,3
14,2
11,7
12,7
Pagėgių sav.
4,5
4,5
4
3,6
3,9
Šilalės r. sav.
14,6
14,6
13,5
10,5
11,2
Tauragės r. sav.
20,4
18,3
19,4
18,3
19,6
Kalvarijos sav.
3,6
3,7
5,1
4,9
4,3
Kazlų Rūdos sav.
4,8
4,9
6,0
5,0
4,6
Rietavo sav.
3,4
3,5
4,7
4,1
3,9
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 m. Lietuvoje daugiausia užimtųjų žmonių buvo paslaugų sektoriuje (902.800 darbuotojų). Ta pati tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje – 24.300 darbuotojų. Tauragės apskrityje pakankamai daug žmonių užsiima žemės ūkiu, medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste (13.200) bei pramonės veikla (7.400).
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Tauragės apskrityje – 2005-2007 m. daugiau užimtųjų buvo vyrų negu moterų. Tačiau jau 2008 m. moterų užimtumas išaugo ir buvo 3,1 proc. didesnis nei vyrų. 2009 m. vėl didesnį užimtųjų skaičių sudarė vyrai (8,1 proc.).
Tuo tarpu visoje Lietuvoje vyrų užimtumas 2005-2008 m. buvo didesnis negu moterų, bet jau 2009 m. – moterų 7,6 proc. didesnis nei vyrų.
3.2.1.2. pav. Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes Pagėgių savivaldybėje 2010 m. pradžioje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2010 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų buvo darbingo amžiaus – 62,8 proc., 19,5 proc. – pensinio amžiaus asmenys, o mažiausiai savivaldybėje gyvena vaikų iki 15 metų – 17,7 proc.
3.2.2. Nedarbo lygis
2008-2009 m. prasidėjusi pasaulio ekonomė krizė pasiekė ir Lietuvą. Bedarbių skaičius nuo 2008 m. pabaigos pradėjo didėti visoje Lietuvoje.
2010 m. sausio 1 d. Tauragės darbo biržoje (kuriai priklauso Tauragės r. sav. ir Pagėgių sav.) buvo įregistruota 4.840 bedarbių: 4.037 (83,4 proc.) – Tauragės r. sav. ir 803 (16,6 proc.) – Pagėgių sav. Palyginus su praėjusių 2009 m. pradžia, bedarbių skaičius išaugo 2.974 arba 2,59 kartus.
Nedarbas per 2009 m. išaugo 7,6 proc. ir 2010 m. pradžioje pasiekė 12,4 proc. 2009 m. mažiausias nedarbas sausio mėn. – 6,7 proc., didžiausias gruodžio mėn. – 12,4 proc. Vidutinis metinis nedarbas – 9,7 proc.
2010 m. birželio mėn. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo 324.200 registruotų bedarbių arba 14,99 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per 2010 m. birželio mėn. į Tauragės darbo biržą kreipėsi 498 asmenys ieškantys darbo, iš jų – 468 bedarbiai. Tauragės rajone užsiregistravo 375 bedarbiai, Pagėgių savivaldybėje – 93. Iš visų užsiregistravusių bedarbių 35 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus, 49 proc. – absolventai.
2010 m. liepos 1 d. Tauragės darbo biržoje buvo 6.013 bedarbių, iš jų: Tauragės r. sav. – 4.899, Pagėgių sav. – 1.114. Lyginant su 2009 m. liepos 1 d. registruotas nedarbas Pagėgių sav. išaugo 7,8 proc.
2009 m. bedarbių skaičius buvo mažiausias Pagėgių sav., Rietavo sav. bei Kazlų Rūdos sav., didžiausias – Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav.
3.2.2.1. lentelė. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
100,8
73,2
67,3
73,4
203,1
Tauragės apskritis
5,5
3,8
3,2
3,3
7,6
Jurbarko r. sav.
2,1
1,6
1,3
1,3
2,2
Pagėgių sav.
0,5
0,3
0,3
0,3
0,6
Šilalės r. sav.
1,2
0,9
0,7
0,8
1,6
Tauragės r. sav.
1,7
1
0,9
1
3,2
Kalvarijos sav.
0,5
0,3
0,2
0,3
0,9
Kazlų Rūdos sav.
0,3
0,2
0,1
0,2
0,6
Rietavo sav.
0,2
0,1
0,2
0,2
0,6
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Per 2009 m. užregistruotos 1.707 laisvos darbo vietos: 1.319 – Tauragės r. sav. ir 388 – Pagėgių sav. Vidutiniškai per mėnesį darbdaviai pranešdavo apie 142 laisvas darbo vietas. Kas trečias darbo pasiūlymas – terminuotam darbui. Didžiausia paklausa užfiksuota paslaugų bei pramonės sektoriuose, atitinkamai 59,1 proc. ir 28,9 proc., statybos – 8 proc. bei žemės ūkio sektoriuje – 4 proc.
2009 m. įdarbinta 2.200 ieškančių darbo asmenų – 2,3 proc. daugiau nei 2008 m. Pagal neterminuotas sutartis įdarbinti 1.597 (72,6 proc.) asmenys – 193 arba 10,8 proc. mažiau nei 2008 m., pagal terminuotas darbo sutartis – 603 (27,4 proc.) asmenys – 243 arba 67,5 proc. daugiau.
Lyginant su kitomis apskričių savivaldybėmis per 2008 m. nedarbas labiausiai išaugo Kalvarijos sav., Rietavo sav. ir Kazlų Rūdos sav. – vidutiniškai 66,7 proc., tuo tarpu Pagėgių sav. nedarbas padidėjo 50 proc.
3.2.2.1. pav. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2010 m. liepos mėn. daugiausia bedarbių buvo užregistruota Tauragės r. sav., Jurbarko r. sav. ir Šilalės r. sav., mažiausia Rietavo sav., Kazlų Rūdos sav. bei Pagėgių sav.
3.2.2.2. lentelė. Tauragės apskrities situacija darbo rinkoje, 2010 m. liepos mėn.
Teritorinės darbo biržos
Registruota bedarbių
Įdarbinta
Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones
Bedarbių sk., kuriems mokėta nedarbo draudimo išmoka mėn. pabaigoje
Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų
per mėn.
mėn. pabaigoje
2010 07 01
2010 08 01
pokytis +/ -
Tauragės apskritis
1057
12957
448
357
1525
16,2
16,4
0,2
Jurbarko r. sav.
310
3836
136
89
507
17,6
18,1
0,5
Pagėgių sav.
68
1064
43
22
121
15,8
15,1
-0,7
Šilalės r. sav.
244
3087
94
122
318
16,4
16,8
0,4
Tauragės r. sav.
435
4970
175
124
579
15,3
15,5
0,2
Kalvarijos sav.
113
1473
48
21
214
17,5
18,2
0,7
Kazlų Rūdos sav.
128
1156
40
14
184
12,1
13,0
0,9
Rietavo sav.
76
1000
84
29
154
15,6
16,3
0,7
Šaltinis: LDP prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010
Remiantis Statistikos departamento informacija, 2007 m. vidutinis Pagėgių sav. dirbančiųjų darbo užmokestis buvo 11,8 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį, bet 16,2 proc. didesnis už Tauragės apskrityje vyraujantį vidurkį. Pagėgių sav. 2007 m. vidutinis darbo užmokesčio vidurkis buvo didžiausias lyginant su kitomis savivaldybėmis.
3.2.2.3. lentelė. Vidutinis mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis, Lt
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
Lietuvos Respublika
1276
1496
1802
Tauragės apskritis
936
1104
1332
Jurbarko r. sav.
890
1091
1306
Pagėgių sav.
1144
1336
1590
Šilalės r. sav.
901
1054
1274
Tauragės r. sav.
938
1092
1327
Šilutės r. sav.
980
1160
1383
Kalvarijos sav.
853
1041
1281
Kazlų Rūdos sav.
1101
1401
1430
Šakių r. sav.
949
1122
1369
Vilkaviškio r. sav.
887
1063
1267
Rietavo sav.
1046
1216
1500
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
3.3. KULTŪRA
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybei priskirtos pusiau savarankiškos funkcijos numato atsakomybę už gyventojų bendrosios kultūros ugdymą ir etnokultūros puoselėjimą (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimą, jų veiklos priežiūrą savivaldybės viešųjų bibliotekų steigimą ir jų veiklos priežiūrą).
Pagėgių sav. kultūros veikla ir užimtumu rūpinasi savivaldybės kultūros centras, viešoji biblioteka ir jos filialai, Martyno Jankaus muziejus bei bendruomenių namai.
Pagėgių savivaldybės kultūros centras, kasmet organizuoja daug tradicinių renginių. Šie renginiai sutelkia nemažą minią žmonių ne tik iš savivaldybės, bet ir iš aplinkinių vietovių. Į renginių organizavimo procesą intensyviai įsiliejo Pagėgių krašto bendruomenės bei tiesiogiai įtraukė į šį procesą lokalių bendruomenių žmones.
Pagėgių savivaldybės kultūros centras buvo įsteigtas 2001 m. rugpjūčio 27 dieną. 2007 m. liepos mėn. pradėti kultūros centro renovavimo darbai. Renovavimo darbai yra vykdomi iš Valstybės investicijų programos. Šiuo metu kultūros centro veikla vykdoma Pagėgių savivaldybės įstaigose bei organizacijose. Pagrindinis meno mėgėjų kolektyvų darbas vykdomas Algimanto Mackaus gimnazijoje. Natkiškių kultūrinė veikla vykdoma laikinai suteiktose patalpose, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi Natkiškių biblioteka. Vykdant Kaimo plėtros 2007 – 20130 metų programą, pradėta vykdyti Natkiškių kultūros namų renovacija.
2010 m. Pagėgių sav. veikė 13 meno mėgėjų kolektyvų (šiuolaikinių, ritminių ir tautinių šokių kolektyvai, folkloro ansamblis, humoro grupė, liaudiškos muzikos kapela, gitaros studija bei jaunimo dramos būrelis), iš jų 7 veikė Pagėgių savivaldybės kultūros centre ir 6 Natkiškiuose.
2009 m. pabaigoje kultūros centrų skaičius, dalyvių skaičius bei mėgėjų kolektyvų skaičius Pagėgių sav. buvo mažiausias lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, bei su 2000 metais, naujai įsteigtomis keturiomis savivaldybėmis. Pagal visus veiklos kriterijus, atitinkame vieno vidutiniško kaimo kultūros namų lygį. Tačiau per 2005-2009 m. laikotarpį, Pagėgių sav. meno kolektyvų skaičius išaugo 38,5 proc., dalyvių skaičius – 24,8 proc. Per 2009 m. meno mėgėjų kolektyvai surengė 70 koncertų Pagėgių sav. ir 18 išvykose Lietuvoje.
3.3.1. lentelė. Kultūros centrai 2005-2009 m.
Rodiklis
Metai
Tauragės apskritis
Jurbarko r. sav.
Pagėgių sav.
Šilalės r. sav.
Tauragės r. sav.
Kultūros centrų skaičius
2005
68
26
3
19
20
2006
49
10
1
18
20
2007
66
23
5
18
20
2008
63
23
2
18
20
2009
75
23
1
31
20
Dalyvių skaičius
2005
2710
1128
112
252
1218
2006
3366
1078
225
681
1382
2007
3158
1001
150
635
1372
2008
2899
971
117
631
1180
2009
2913
918
149
555
1291
Meno kolektyvų skaičius
2005
314
102
8
74
130
2006
324
97
12
71
144
2007
314
86
15
61
152
2008
269
78
11
56
124
2009
272
77
13
54
128
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Kaimo bendruomenės taip pat organizuoja savo kaimo renginius ir šventes, puoselėdamos tautinį paveldą bei tradicijas (Žolines, Užgavėnes, Kalėdas, Vasaros palydėtuvės, Vasario 16-sios dienos minėjimas ir kt.). Pagrindinis bendruomenių tikslas – rūpintis kaimo žmonių užimtumu, laisvalaikiu, dainavimo, muzikinių įgūdžių lavinimu, bendravimo puoselėjimu.
3.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės registruotos kaimo bendruomenių organizacijos
Eil. Nr.
Bendruomenės pavadinimas
Įsikūrimo metai
Bendruomenės pirmininkas (-ė)
1.
Piktupėnų kaimo bendruomenė
2001
Vitalija Golovko
2.
Pagėgių miesto bendruomenė
2001
Edmundas Incius
3.
Kentrių kaimo bendruomenė
2002
Renutė Andrijauskienė
4.
Bitėnų kaimo bendruomenė
2002
Mindaugas Karklelis
5.
Kriokiškių kaimo bendruomenė
2003
Reda Tamašauskienė
6.
Stoniškių kaimo bendruomenė
2003
Stasė Bagdonienė
7.
Šilgalių kaimo bendruomenė
2003
Jūratė Daugalienė
8.
Vilkyškių miestelio bendruomenė
2003
Leonas Mišeikis
9.
Lumpėnų kaimo bendruomenė
2004
Aida Šimkaitienė
10.
Natkiškių kaimo bendruomenė
2004
Valdas Armonas
11.
Žukų kaimo bendruomenė
2004
Anastazija Kubilienė
12.
Panemunės miesto bendruomenė
2005
13.
Plaškių kaimo bendruomenė
2008
Danutė Bardauskienė
14.
Šereitlaukio kaimo bendruomenė
2009
Arūnas Mockus
15.
Aušgirių kaimo bendruomenė
2010
Jurgita Genutienė
16.
Mociškių kaimo bendruomenė
2010
Darius Tamulis
Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos tinklą sudarė: Viešoji biblioteka ir 8 kaimo filialai (Lumpėnų, Natkiškių, Piktupėnų, Stoniškių, Šilgalių, Vėlaičių, Vilkyškių ir Žukų). Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka aptarnauja visos savivaldybės gyventojus.
Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka finansuojama iš dviejų šaltinių – Savivaldybės ir Valstybės biudžeto, papildomai – per savivaldybės renginių programą, šalies Kultūros rėmimo fondą, Europos Sąjungos fondus bei programas. Valstybės biudžeto lėšos – naujiems dokumentams ir elektroninėms laikmenoms bei kompiuterinei programinei įrangai įsigyti, savivaldybės – darbuotojų ir bibliotekų visapusiškam išlaikymui, kitų šaltinių lėšos – bibliotekos kultūriniams renginiams, savivaldybės žmonių bendruomeniškumui ugdyti.
2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje veikė 10 bibliotekų. Kadangi pradėjo mažėti Panemunės skyriuje skaitytojų bei lankytojų skaičius, šis filialas 2009 m. buvo reorganizuotas į mainų – rezervinį skyrių. 2008 m. bibliotekų skaičius sumažėjo Jurbarko r. sav. ir Tauragės r. sav., tuo tarpu Šilalės r. sav. skaičius išliko nepakitęs.
3.3.3. lentelė. Bibliotekų skaičius 2005-2009 m.
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
93
93
93
91
90
Jurbarko r. sav.
28
28
28
27
27
Pagėgių sav.
10
10
10
10
9
Šilalės r. sav.
26
26
26
26
26
Tauragės r. sav.
29
29
29
28
28
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Nors ir bibliotekų skaičius Pagėgių sav. sumažėjo, tačiau 2009 m. Pagėgių sav. knygų skaičius, kuris teko 100-iui asmenų, lyginant su kitomis apskrities bei pasienio savivaldybėmis, buvo pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos (8,33 proc.) ir Tauragės apskrities (22,56 proc.) vidurkį. Mažiausiai 100-ui gyventojų egzempliorių teko Tauragės r. sav, Šakių r. sav. ir Šilutės r. sav.
3.3.4. lentelė. 100-ui gyventojų tenka egzempliorių
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
868
868
840
842
825
Tauragės apskritis
754
732
711
712
697
Jurbarko r. sav.
872
859
831
853
856
Pagėgių sav.
890
924
940
890
900
Šilalės r. sav.
802
746
714
723
664
Tauragės r. sav.
611
592
573
569
563
Rietavo sav.
777
774
770
759
721
Kalvarijos sav.
867
875
851
861
850
Kazlų Rūdos sav.
676
698
720
745
764
Šakių r. sav.
720
693
656
590
569
Vilkaviškio r. sav.
725
736
735
731
717
Šilutės r. sav.
616
609
611
619
590
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
3.3.5. pav. Darbuotojų skaičius ir darbo krūvis, tenkantis vienam darbuotojui 2009 m.
Bibliotekos
Darbuotojų skaičius bibliotekose
Lankytojų skaičius 1 bibliotekininkui
Išdavė dokumentų 1 bibliotekininkas
Viso Darbuot./bibliotekininkų
Viešoji bibliot. Darbuot./bibliotek.
Filialuose
Viso
Viešoj. bibliotekoje
Filialuo se
Viso
Viešoj. bibliotekoje
Filialuo se
Jurbarko r. sav.
54/44
23/15
31
3.056
2.184
3.507
8335
5214
9307
Pagėgių sav.
17/15
9/3
8
9173
14 638
7122
9844
8366
10 398
Šilalės r. sav.
48/40
15
25
2.977
2.321
3.371
5.070
4.008
5.706
Tauragės r. sav.
64/53
33/22
31
2.237
1.495
2.763
4.042
3.225
4.622
Rietavo sav.
18
6
12
4037
5152
3240
6467
8175
5247
Kalvarijos sav.
21/17
10/6
11
4.067
4.128
4.033
8.329
7.874
8.577
Kazlų Rūdos sav.
22/18
12/8
10
2.577
2.269
2.823
6.984
6.954
7.008
Šakių r. sav.
46/41
22/17
24
3039
2491
3426
5461
4685
6011
Vilkaviškio r. sav.
62/50
28/16
34
2695
1726
3151
4749
1502
5747
Šilutės r. sav.
65/51
35/21
30
4612
2367
6188
7919
8313
7643
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagėgių sav. gyvena skaitytojai, kuriems reikalinga knygnešių pagalba. Tai neįgalūs, sergantys ir senyvo amžiaus gyventojai, kurie patys negali lankytis bibliotekose. Šiuos skaitytojus aptarnauja knygnešiai, kurie pagal skaitytojų pageidavimus parenka įvairios literatūros, periodinių spaudinių, ir juos pristato į namus. 2009 m. daugiausia knygnešių turėjo viešoji biblioteka ir Stoniškių filialas, nes šiose teritorijose didžiausias gyventojų skaičius. Daugiausia spaudinių skaitytojams į namus pristatė viešosios bibliotekos, Šilgalių, Vilkyškių ir Žukų filialų knygnešiai. 2009 m. knygnešių skaičius padidėjo, todėl išaugo ir išduodamų dokumentų skaičius.
2005-2009 m. laikotarpiu Pagėgių sav. vidutiniškai buvo išduota 101,2 tūkst. knygų ir žurnalų per metus. Šis rodiklis nuo 2005 m. išaugo 13,0 proc. 2009 m. vidutiniškai vienam skaitytojui teko 3 bibliotekos knygos ir žurnalai. Tai mažiausias rodiklis visoje apskrityje. Šis rodiklis ženkliai sumažėjo per paskutinius metus.
3.3.6. lentelė. Pagėgių sav. bibliotekos ir jos filialų rodikliai
Rodikliai
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Skaitytojų skaičius, tūkst.
4
4
3
3
3
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka skaitytojų
400
400
330
326
381
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka dokumentų, tūkst. egz.
11
11
11
10
1
Vidutiniškai vienam skaitytojui tenka dokumentų
29
30
32
31
28
Lankytojų skaičius, tūkst.
74
77
80
94
101
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka lankytojų, tūkst.
8,2
8,5
9
10,5
11,2
Renginių skaičius
407
522
461
468
545
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka renginių
45,2
58
51,2
52
61
Vienam bibliotekininkui tenka lankytojų, (tūkst.)
6,7
7,0
7,2
8,6
9,2
Vienas bibliotekininkas išduoda dokumentų, (tūkst.)
8,6
8,7
9,2
9,7
9,8
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių sav. bibliotekose skaitė apie 3000 arba 26,7 proc. visų savivaldybės gyventojų. Šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį. Panašus skaitytojų skaičius vyravo Šakių r. sav. (25,0 proc.) bei Kazlų Rūdos sav. (27,8 proc.). Mažiausias skaitytojų vidurkis – Šilalės r. sav. (13,4 proc.) ir Rietavo sav. (20,1 proc.).
3.3.1. pav. Bibliotekų skaitytojų dalis (proc.) nuo viso gyventojų skaičiaus 2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Nuo 1999 m. Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, veikia Martyno Jankaus muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikęs nelegalios spaudos rūsys – slėptuvė. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą, teikia istorinio kultūrinio turizmo informaciją, organizuoja ekskursijas po Pagėgių kraštą, konferencijas, parodas, seminarus, pažymi svarbias krašto istorijos datas ir jubiliejus. Taip pat vyksta muzikiniai-literatūriniai vakarai, dailininkų plenerai.
M. Jankaus muziejus yra vienas iš keturių muziejų Tauragės apskrityje. Lyginant paskutiniuosius penkerius metus, 2008 m. muziejus sulaukė daugiausia lankytojų – 4 tūkst., o 2009 m. – dvigubai mažiau – 2 tūkst.
3.4. KULTŪROS PAVELDAS
Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Jį galima skirstyti į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.
Kilnojamasis kultūros paveldas – tai pagal paskirtį ir prigimtį visuomenės ir žmogaus veiklos sukurti medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, reikšmingi archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat apibūdinantys tipiškus ir specifinius gyvenimo reiškinius.
Nekilnojamasis kultūros paveldas – tai praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.
Pagėgių sav. daugiausia kultūros paveldo objektų yra Rambyno regioniniame parke. Jame gausu piliakalnių, taip pat įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Kraštui reikšmingas Šereitlaukio ir Bubliškių, taip pat Šilgalio dvarų paveldas.
Šalia Rambyno kalno yra įsikūręs Bitėnų kaimas, kuris garsus savo istorine praeitimi. Bitėnuose gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate yra įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą.
Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis, Pagėgių sav. iš viso yra 112 kultūros vertybių (gyvenviečių, kapinių, ūkinių pastatų, sodybų, namų, piliakalnių, svirnų, kalnų, arklidžių ir kt.).
3.4.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės kultūros vertybių sąrašas
Kultūros vertybės
Skaičius
Parko fragmentai
4
Arklidės
5
Kapinynai ir kapinės
9
Kapai
2
Piliakalniai
6
Piliakalniai su gyvenviete
3
Karvidės
2
Kumetynai
5
Gyvenvietės
5
Namai
13
Bažnyčios
3
Klebonija
1
Rūmai
3
Rūsiai
4
Svirnai
5
Bokštas
1
Ūkiniai pastatai
3
Vėjo malūnas
1
Pastatai
9
Etnoarchitektūrinės sodybos
2
Sienos atkarpa
1
Tvoros fragmentai su vartų stulpais
1
Dvaro sodybos fragmentai
1
Tvartai
5
Tvartai su daržine
2
Paminklas
1
Spirito varykla
1
Stela
1
Vežiminė
1
Vila
1
Dvaro sodybos
5
Sodybos
4
Kalnai
2
Šaltinis: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 2010
Nors išvardytos kultūros vertybės yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą, tinkamai jų priežiūrai, išsaugojimui bei pritaikymui turizmo reikmėms Pagėgių savivaldybei stinga lėšų.
2007 m. Pagėgių savivaldybės administracija kartu su užsienio partneriais parengė projektą „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“, finansuotą iš Europos Sąjungos programos „Interreg III A“, skirtos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio regionams. Įgyvendinant projektą buvo išvalyti Šereitlaukio dvaro tvenkiniai, sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka Jūros upės pakrantėje, nutiestas keliukas, jungiantis sodybą su prieplauka.
3.5. SPORTAS
Pagėgių sav. veikia VŠĮ „Sporto ir turizmo centras“, kuris buvo įkurtas 2003 m. gegužės 29 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. 38. Centro kūrėjai buvo Pagėgių savivaldybės sporto klubas „Ąžuolas“, Natkiškių sporto klubas „Aitvaras“ ir Pagėgių savivaldybė.
VŠĮ „Sporto ir turizmo centras“ tikslas – per sportą skatinti jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę, ieškoti talentingų sportininkų, organizuoti įvairius sportinius renginius. Centras kultyvuoja šias sporto šakas: tinklinį, krepšinį, futbolą, lengvąją atletiką, imtynes, šaškes, šachmatus bei stalo tenisą.
Kiekvienais metais yra organizuojamos varžybos. Renginiuose sulaukiama sportininkų ne tik iš Tauragės apskrities, bet ir iš visos Lietuvos. 2010 m. gegužės mėn. vyko Tarptautinis krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo Wejherowo (Lenkijos), Kaliningrado krepšinio mokykla (Rusijos), Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių komandos.
Tais pačiais metais, be krepšinio varžybų, vyko tinklinio turnyrai. Žiemos metu (vasario mėn.) varžybos buvo organizuojamos Rietave, o pavasarį (gegužės mėn.) Pagėgių sav. stadiono tinklinio aikštelėje ant smėlio. Be to, sausio mėn. vyko Pagėgių sav. senjorų tinklinio turnyras, kuriame dalyvavo 4 komandos: Natkiškiai, Stoniškiai, Pagėgiai ir Pasienis.
Pagėgių sav. taip pat veikia šie sporto klubai: „Ąžuolas“, „Aitvaras“, „Jūra“, „Kamana“, „Skaluva“ bei Krepšinio ir futbolo sporto klubas.
Papildomo ugdymo mokykloje veikia sporto skyrius, kuriame kultyvuojamos šias sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, laisvosios imtynės, krepšinis, tinklinis, šaškes, šachmatus, stalo tenisą.
Nors ir Pagėgių sav. pakankamai daug sporto užimtumo centrų bei veiklų, tačiau nuo 2005 m. sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius nuolat mažėjo. Per 2005-2009 m. dalyvių skaičius sumažėjo net 67,1 proc. 2009 m. daugiausia sporto varžybų ir sveikatingumo dalyvių buvo Jurbarko r. sav. (12.855) bei Tauragės r. sav. (14.910), mažiausia – Pagėgių sav. (1.650).
3.5.1. lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai 2005-2009 m. pabaigoje
Teritorinis vienetas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
36.155
29.869
33.752
32.017
32.488
Jurbarko r. sav.
13.080
7.865
10.670
10.406
12.855
Pagėgių sav.
5.020
4.176
3.445
2.510
1.650
Šilalės r. sav.
4.584
4.721
4.012
5.124
3.793
Tauragės r. sav.
13.471
13.107
15.625
13.977
14.190
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2.8. SSGG ANALIZĖ
Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama žmogiškųjų išteklių stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.
Stiprybės
Mokiniams siekiama sudaryti lygias galimybes siekti mokslo (transporto paslaugos, aprūpinimas mokymo priemonėmis), rengiant projektus, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose
Aukšta pedagogų kvalifikacija, užtikrinanti švietimo kokybę
Darbo birža naudoja platų aktyvių darbo rinkos priemonių arsenalą, sėkmingai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis bei darbdaviais
Rajone gausu tradicinių masinių renginių ir švenčių, formuojamas patrauklus krašto įvaizdis
Kompleksiškumas: dauguma vertingų archeologijos ir architektūros nekilnojamųjų kultūros vertybių yra susitelkusios atskirose jų sankaupos vietose
Integralumas: dalis vertingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos vietų yra saugomose teritorijose arba saugotinuose (estetine verte pasižyminčiuose) kraštovaizdžiuose
Silpnybės
Aukštas nedarbo lygis
Nepakankamai greitai kuriasi kaimo bendruomenės
Pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, trūksta modernios šildymo sistemos, bloga pastatų būklė
Nebaigtas optimizuoti švietimo įstaigų tinklas
Nepakankama daugelio ugdymo institucijų materialinė bazė, trūksta modernių mokymo priemonių, nepakankamas informacinių technologijų aprūpinimas, trūksta priėjimo prie interneto taškų
Savivaldybėje nėra sukurta vieninga interneto paslaugų teikimo sistema (kas liečia biblioteka punktas neatitinka)
Neišplėtota suaugusiųjų mokymo sistema
Trūksta privačių iniciatyvų laisvalaikio bei sporto paslaugų organizavimo srityse, nepakankama rekreacinė ir sporto infrastruktūra
Trūksta šiuolaikiškų sporto objektų, esamus reikalinga modernizuoti
Trūksta didelės, modernios, uždaros koncertų salės, pritaikytos pramoginiams, kultūriniams renginiams, konferencijoms organizuoti
Nepakankamai daug atvykstančiųjų poilsiautojų vaikų laisvalaikio užimtumo centrų, stacionarios vaikų vasaros poilsio stovyklos
Nepakankamas kultūros ir sporto finansavimas, tobulintina jaunimo laisvalaikio organizavimo sistema
Galimybės
Panaudoti laisvus darbo jėgos rinkos išteklius naujoms darbo vietoms kurti
Lygių galimybių politikos stiprinimas darbo rinkoje ir kitose sferose
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų skatinimas ir veiklos plėtra švietimo ir kultūros sektoriuose
Panaudoti ugdymo įstaigų potencialą teikiant mokymo paslaugas, didinant viešųjų interneto prieigos taškų kiekį
Informacinė veikla bei aktyvus rajono įvaizdžio formavimas
ES struktūrinių fondų žmogiškųjų išteklių plėtros lėšų panaudojimas
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų rėmimas, organizuojant neformalaus ugdymo paslaugas
NVO sektoriaus plėtra ir veiklos metodų, formų įvairovės atsiradimas
Savarankiškų įstaigų galimybė ieškoti papildomo finansavimo
Galimybė praplėsti švietimo, kultūros ir sporto įstaigų tinklą, tikslinga plėtoti suaugusiųjų mokymo sistemą
Padidinti turistinių maršrutų ir kultūros objektų lankymą
Turistinių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra
ES struktūrinių fondų lėšos padės ne tik saugoti, restauruoti ir atkurti paveldą, bet ir padaryti jį patrauklesniu
Kultūrinio, socialinio, švietimo bendradarbiavimo su ES šalimis plėtojimas
Verslo iniciatyvos kultūros ir sporto srityse pagyvins šių sferų aktyvumą, suteiks naujų impulsų jų plėtotėje
Grėsmės
Dėl nuolat mažėjančio moksleivių skaičiaus daugės bedarbių iš dirbusiųjų švietimo įstaigose
Nepalankios demografinės tendencijos - mažėjantis vaikų gimstamumas, gyventojų senėjimas
Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į didmiesčius bei užsienį
Problematiškas ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas ir jų integravimas į darbo rinką
Didėjantis žmonių, dėl senyvo amžiaus neturinčių galimybės tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, skaičius (ypač kaime)
Dėl nepakankamos informacinių technologijų plėtros gali susiformuoti dalies gyventojų, ypač kaimo vietovėse, informacinė atskirtis
Galimas nedarbo augimas dėl struktūrinių pokyčių ir pramonės, verslo bei žemės ūkio konkurencingumo mažėjimo
Pavojus lygioms galimybėms įgyti kokybišką išsilavinimą (netolygumai tarp mokymo paslaugų kokybės mieste ir kaimo mokyklose, turtinė diferenciacija)
Dėl teisinės bazės yra ribotos galimybės įrengti naujus poilsio infrastruktūros objektus prie vandens telkinių ir kitose rekreacinėse teritorijose
Lėšų, reikalingų plėtrai, stoka
Nykstančios etnokultūrinės tradicijos ir vertybės užleis vietą masinei kultūrai
4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS
4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos užtikrina būtinąją medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigos yra ir viešosios, ir privačios. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Vienas svarbiausių ligoninės uždavinių yra užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Paprastai ligoninės yra profilinės bei paslaugas pacientams gali teikti tik pagal turimas licencijas. Ligoninėje galima naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka leistos naudoti Lietuvos Respublikoje.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 3 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 5,4 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 1 privati odontologinės sveikatos priežiūros įstaiga. Tai sudarė 5 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių odontologinės sveikatos priežiūros įstaigų. Jurbarko r. sav. ir Šilalės r. sav. taip pat buvo po 1 privačią odontologinės priežiūros įstaigą, o Tauragės r. sav. – 17.
Tais pačiais metais savivaldybėje veikė 2 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 10 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų. 2005-2009 m. laikotarpiu ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje išliko nepakitęs.
2009 m. Jurbarko r. sav. ir Pagėgių sav. buvo po 1 ligoninę. Tai sudarė po 16,7 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ligoninių. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. buvo po 2 ligonines.
2009 m. Tauragės apskrityje buvo 50 medicinos punktų, iš jų: 10 Jurbarko r. sav., 21 Šilalės r. sav., 18 Tauragės r. sav. bei 1 Pagėgių sav. 2005 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 6 medicinos punktai, tačiau 2006 m. nebeliko nei vieno. Tačiau 2009 m. vėl buvo įsteigtas 1 medicinos punktas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus kitimo tendencijos Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateiktos 4.1.1. lentelėje.
4.1.1. lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius, jų kitimo tendencijos
2005-2009 m.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Tauragės apskritis
Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius
55
57
64
65
56
Privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius
29
28
33
32
20
Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje
22
19
18
21
20
Ligoninių skaičius SAM sistemoje
5
6
6
6
6
Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje
65
59
57
50
50
Pagėgių savivaldybė
Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius
2
1
2
3
3
Privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius
1
0
1
1
1
Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje
2
2
2
2
2
Ligoninių skaičius SAM sistemoje
0
1
1
1
1
Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje
6
0
0
0
1
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
1995 m. Pagėgių savivaldybėje buvo įkurti senelių globos namai. 2005 m. rugpjūčio mėn. Pagėgių sav. tarybos sprendimu buvo restruktūrizuotos dvi įstaigos: VŠĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir Pagėgių senelių globos namai. Todėl nuo 2006 m. sausio 01 d. sudaryta viena įstaiga – Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai. Įstaiga padalinta į du korpusus: I korpusas – Senelių globos namai ir administracija, II korpusas – Palaikomojo gydymo ir slaugos padalinys.
Senelių globos namų padalinys – tai stacionarias paslaugas teikiantis padalinys, skirtas gyventi pensinio amžiaus asmenims bei I ir II grupių invalidams (išskyrus psichikos invalidus), ir asmenims, kuriems nustatytas ne didesnis 40 proc. darbingumas, ir būtina priežiūra bei slauga. 2010 m. pradžioje prieglaudoje vietų skaičius siekė 40 (anksčiau buvo 54).
Palaikomasis gydymas ir slauga – tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar neįgaliesiems.
Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje sveikatos priežiūros personalą sudarė 13 gydytojų (be slaugytojų ir odontologų). Tai sudarė 6,3 proc. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros personalo skaičiaus. Išsami sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Lietuvoje, Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateikta 4.1.2. lentelėje.
4.1.2. lentelė. Sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencijos
2005-2009 m.
Sveikatos priežiūros personalas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)
13.650
13.510
13.729
13.403
13.228
Bendrosios praktikos (šeimos)
1.730
1.792
1.844
1.822
1.838
Vidaus ligų
3.125
3.150
3.076
3.105
3.015
Vaikų ligų specialistas
1.316
1.270
1.249
1.255
1.194
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)
1.234
1.257
1.254
1.249
1.257
Akušeris-ginekologas
777
800
777
744
716
Oftalmologas
353
340
339
346
353
Otorinolaringologas
288
291
286
293
292
Psichiatras
604
594
596
578
568
Slaugytojas
25.364
25.169
24.804
24.908
24.290
Odontologas
2.453
2.249
2.395
2.287
2.408
Tauragės apskritis
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)
249
222
223
206
205
Bendrosios praktikos (šeimos)
53
53
56
58
61
Vidaus ligų
49
37
40
34
35
Vaikų ligų specialistas
30
27
28
28
27
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)
31
25
24
24
22
Akušeris-ginekologas
20
20
18
16
16
Oftalmologas
4
3
3
4
4
Otorinolaringologas
6
4
4
3
4
Psichiatras
10
10
10
11
11
Slaugytojas
701
667
680
675
663
Odontologas
64
53
62
51
51
Pagėgių savivaldybė
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)
8
7
6
11
13
Bendrosios praktikos (šeimos)
5
4
5
8
10
Vidaus ligų
1
1
0
1
1
Vaikų ligų specialistas
2
2
1
2
2
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)
0
0
0
0
0
Akušeris-ginekologas
0
0
0
0
0
Oftalmologas
0
0
0
0
0
Otorinolaringologas
0
0
0
0
0
Psichiatras
0
0
0
0
0
Slaugytojas
39
35
35
40
42
Odontologas
3
2
4
3
4
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje 10.000-iui gyventojų teko 11,7 gydytojo (be slaugytojų bei odontologų), slaugytojų – 37,7, odontologų – 3,6. 2005-2007 m. laikotarpiu stebima gydytojų, tenkančių 10.000-iui gyventojų, mažėjimo tendencija, o 2008-2009 m. skaičius padidėja. 2005-2009 m. slaugytojų skaičius, tenkantis 10.000-čių gyventojų, išaugo 11,9 proc. Tuo tarpu odontologų skaičius nuolat kito. Išsami sveikatos personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Pagėgių sav. pateikta 4.1.3. lentelėje.
4.1.3. lentelė. Sveikatos priežiūros personalas, tenkantis 10.000-čių gyventojų
Sveikatos priežiūros personalas
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)
6,8
6,1
5,3
9,8
11,7
Slaugytojas
33,2
30,2
30,7
35,6
37,7
Odontologas
2,6
1,7
3,5
2,7
3,6
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. mažiausias lovų skaičius ligoninėse fiksuojamas Pagėgių sav. – 15. Tuo tarpu didžiausias lovų skaičius buvo Tauragės r. sav. – 245, Jurbarko r. sav. – 182. 2006-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje lovų skaičius ligoninėse išliko nepakitęs.
2009 m. 10.000-čių gyventojų tenkančių lovų skaičius mažiausias buvo Pagėgių sav. (13,5), didžiausias – Jurbarko r. sav. (53,2) bei Šilalės r. sav. (51,2).
4.1.4. lentelė. Lovų skaičius ligoninėse Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2009 m.
Lovų skaičius ligoninėse
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
Lovų skaičius ligoninėse
27.727
27.114
27.476
27.358
27.155
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
81,5
80,1
81,6
81,7
81,6
Tauragės apskritis
Lovų skaičius ligoninėse
596
613
590
596
593
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
45,9
47,6
46,3
47,3
47,5
Jurbarko r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse
186
190
190
190
182
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
51,6
53,3
54
54,7
53,2
Pagėgių sav.
Lovų skaičius ligoninėse
0
15
15
15
15
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
0
13
13,2
13,4
13,5
Šilalės r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse
137
140
140
146
151
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
44,6
46
46,5
49
51,2
Tauragės r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse
273
268
245
245
245
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse
53,1
52,5
48,3
48,7
49,1
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Tauragės apskrityje mažiausias vaistinių skaičius buvo fiksuojamas Pagėgių sav. – 4 vaistinės. Tuo tarpu didžiausias vaistinių skaičius buvo Jurbarko r. sav. – 25 ir Tauragės r. sav. – 22.
4.1.5. lentelė. 2005-2009 m. vaistinių skaičiaus kitimo dinamika Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse
Rodiklis
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
1182
1497
1482
1515
1504
Tauragės apskritis
57
59
64
67
69
Jurbarko r. sav.
22
27
25
27
25
Pagėgių sav.
4
3
4
4
4
Šilalės r. sav.
14
17
15
17
18
Tauragės r. sav.
17
12
20
19
22
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2008 m. mažiausias apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose skaičius Tauragės apskrityje fiksuojamas Pagėgių sav. – 45,3 tūkst. Tuo tarpu didžiausias – Tauragės r. sav. – 305,8 tūkst. bei Jurbarko r. sav. – 161,5 tūkst. 2008 m., lyginant su 2007 m., apsilankymų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 6,0 proc.
2008 m. mažiausias asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius buvo Pagėgių sav. – 1.442 asmenys, didžiausias – Tauragės r. sav. – 8.458 bei Jurbarko r. sav. – 5.147. 2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sumažėjo 12,0 proc.
4.1.6. lentelė. Apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose kitimo tendencijos Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2008 m.
Apsilankymai poliklinikose bei ambulatorijose, greitoji medicinos pagalba
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
Lietuvos Respublika
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
6,7
6,5
6,8
7
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
22.893,8
22.130,9
22.931
23.382
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
746.518
732.976
729.698
641.398
Tauragės apskritis
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
4,9
4,9
5
5,2
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
639,4
632,5
643,4
655,6
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
22.517
20.950
20.888
20.002
Jurbarko r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
4,8
4,6
4,4
4,7
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
173,4
163,4
157,2
161,5
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
5.881
5.161
5.259
5.147
Pagėgių sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
3,6
3,9
4,2
4
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
42,9
45,5
48,2
45,3
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
1.639
1.619
1.645
1.442
Šilalės r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
4,4
4,4
4,5
4,8
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
133,4
134,8
136,5
143
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
5.776
5.676
5.358
4.955
Tauragės r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
5,6
5,6
5,9
6,1
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.
289,7
288,8
301,4
305,8
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba
9.221
8.494
8.626
8.458
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą. Tai turėjo įtakos apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose skaičiaus augimui pastaraisiais metais.
4.1.1. pav. Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose
2006-2008 m. laikotarpiu
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose 7 kartus. Tačiau nagrinėjant atskiras savivaldybes (4.1.1. pav.) šis rodiklis yra žemesnis. Daugiausia kartų apsilankiusių poliklinikose bei ambulatorijose buvo Kazlų Rūdos sav. (6,1), Tauragės r. sav. (6,1) ir Šilutės r. sav. (5,7), mažiausia – Rietavo sav. (3,9), Pagėgių sav. (4) ir Kalvarijos sav. (4,4).
Demografinė situacija yra svarbi ne vien sergamumo, bet ir išlaidų sveikatos priežiūrai prasme. Išlaidos sveikatos priežiūrai didėja dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus. Šios išlaidos žmogui smarkiai išauga, jam peržengus 65 m. amžių, o peržengus 80 m. – išauga dar labiau. Išaugęs pagyvenusių žmonių skaičius didina ilgalaikės slaugos (kuri yra daugiau ne sveikatos, bet socialinės apsaugos dalis) poreikį. Prognozuojama, kad lėšų poreikis ilgalaikei slaugai ES penkiolikai šalių iki 2050 m. padidės daugiau nei sveikatos apsaugai.
Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 2008 m. siekė 1.033,2/100.000 gyv. Didžiausias mirtingumas buvo nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (85,4 proc. mirties atvejų). 2008 m. standartizuoto mirtingumo rodikliai sumažėjo lyginant su 2007 m., tačiau vyrų mirtingumas nuo minėtų pagrindinių mirties priežasčių išlieka ženkliai didesnis nei moterų.
4.1.2. pav. Mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus kitimas Pagėgių savivaldybėje
2005–2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Lyginant 2009 m. ir 2005 m. rodiklius, mirtingumas Pagėgių savivaldybėje sumažėjo nuo 15,6 iki 14,3 mirusiųjų, tenkančių 1.000-iui gyventojų.
Nuo 2005 m. Pagėgių savivaldybėje gimusiųjų skaičius taip pat sumažėjo nuo 132 asmenų 2005 m. iki 121 asmenų 2009 m. Pastaraisiais metais Pagėgių savivaldybėje 1.000-iui gyventojų teko 10,8 gimusieji. Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį – 11,0 gimusiųjų tenkančių 1.000-iui gyventojų.
4.1.3. pav. Mirties priežasčių struktūra Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m. (100.000-čių gyventojų)
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagėgių savivaldybės gyventojų mirties priežasčių struktūra yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Daugiausiai žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.), kvėpavimo sistemos ligų.
Ypač dideliam sergamumui ir mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų turi įtakos netinkamas gyvenimo būdas bei bloga mityba. Didelis mirusiųjų nuo onkologinių ligų skaičius rodo prevencinių programų trūkumą. Reikalingos profilaktinio pasitikrinimo programos, visuomenės įtraukimas į sveikatinimo programas. Reikalingas kryptingas Pagėgių savivaldybės sveikatos politikos plėtojimas, įtraukiant ir koordinuojant visas sveikatos srityje dirbančias valstybines ir nevyriausybines institucijas, žiniasklaidą bei miesto gyventojus.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bendrąja prasme yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas gydymo ar slaugymo paslaugas. Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai susilaukia didžiausio gyventojų dėmesio, prieinamumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų. Paslaugų prieinamumo gerinimo siekiančios reformos tikslai gali būti arba suderinami arba nesuderinami su sveikatos sistemos ekonominiu efektyvumu (racionalumu).
4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS
Šeima – tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas. Šeimos nariai yra surišti bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą. Tai yra pirminė jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenės stabilumo, tęstinumo ir vystymosi pamatas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-207 patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateikiamas toks socialinės rizikos šeimos apibrėžimas: „Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių“.
2007-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 7,0 proc., Tauragės apskrityje – 7,1 proc., Pagėgių sav. – 28,6 proc. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo 1.431 vaikas socialinės rizikos šeimose, iš jų: 24,2 proc. – Jurbarko r. sav, 12,6 proc. – Pagėgių sav., 21,6 – Šilalės r. sav. ir 41,5 proc. – Tauragės r. sav.
4.2.1. lentelė. Socialinės rizikos šeimos 2007-2009 m.
Teritorija
Socialinės rizikos šeimų skaičius
Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
11.958
11.350
11.121
27.881
25.483
24.222
Tauragės apskritis
702
656
652
1.696
1.412
1.431
Jurbarko r. sav.
132
128
139
327
307
347
Pagėgių sav.
112
100
80
273
219
181
Šilalės r. sav.
149
144
151
369
284
309
Tauragės r. sav.
309
284
282
727
602
594
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagėgių savivaldybėje pastebimi teigiami pokyčiai sprendžiant vaikų socializacijos problemas ir vertinant nuoseklų socialinių darbuotojų darbą su socialinės rizikos šeimomis. 2005-2009 m. pakankamai ženkliai sumažėjo socialinės rizikos šeimų bei jose gyvenančių vaikų skaičius.
4.2.1. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lyginant Pagėgių. sav. su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis, 2005-2009 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų užregistruota Kazlų Rūdos sav. 2009 m. mažiausia socialinės rizikos šeimų užfiksuota Rietavo r. sav. (60) bei Kalvarijos sav. (69).
4.2.2. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika 2005–2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2005-2009 m. vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose visose savivaldybėse sumažėjo. 2009 m. daugiausia vaikų socialinės rizikos šeimose užregistruota Kazlų Rūdos sav. (241), t.y. 24,9 proc. daugiau negu Pagėgių savivaldybėje, mažiausia – Rietavo sav. (159).
4.2.3. pav. Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005-2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Pagėgių savivaldybėje veikia vaikų globos namai. Globos namų tikslas – užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir laikinai globos namuose apgyvendinamam vaikui globos (rūpybos), ugdymo (mokymo, lavinimo ir auklėjimo), socialines ilgalaikes bei trumpalaikes paslaugas, sudaryti kitas jam tinkamas sąlygas ir palaikyti aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti bei pasiruoštų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Globos namuose vaikų amžius siekia nuo gimimo iki 20 metų. 2010 m. pradžioje 13 ugdytinių mokėsi pradinėje mokykloje, 34 ugdytiniai – Mackaus gimnazijoje, 10 vaikų dar nelankė mokyklos.
Vaikai iki 5 m. amžiaus dienos metu būna mažylių šeimynoje, o po pamokų ruošos jie parvedami į savo šeimynas. 2010 m. sausio mėn. globos namuose gyveno 45 ugdytiniai, turintys nuolatinę globą bei 23 su laikina globa. Palaikomas nuolatinis ryšys su vaikų biologinėmis šeimomis bei su ugdytinių giminaičiais ir vaikų globėjais.
Pastebėtina, jog vaikų skaičius globos namuose kasmet mažėja. Nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio mėn. ugdytinių skaičius sumažėjo 28,6 proc.
4.2.4. pav. Vaikų skaičius Pagėgių globos namuose 2005-2010 m. pradžioje
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
4.3. VIEŠASIS SAUGUMAS
2009 m. lyginant su 2007 m., pastebėta, jog Pagėgių savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 5,8 proc. 100.000-iui gyventojų tenkančių užregistruotų nusikalstamų veikų Pagėgių savivaldybėje yra 0,9 proc. mažiau nei Lietuvoje, bet 19,8 proc. daugiau nei vidutiniškai Tauragės apskrityje. Lyginant Pagėgių savivaldybę su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis matyti, jog 2009 m. Kalvarijos sav. daugiausiai teko 100.000-iui gyventojų nusikalstamų veikų – 2.707, mažiausiai – Vilkaviškio r. sav. (1.331), Šakių r. sav. (1.364) ir Rietavo sav. (1.385).
4.3.1. lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.
Teritorija
Užregistruotos nusikalstamos veikos
100.000-iui gyventojų tenka užregistruotų nusikalstamų veikų
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
73.741
78.060
83.203
2.185
2.325
2.492
Tauragės apskritis
1.994
2.233
2.482
1.557
1.762
1.979
Jurbarko r. sav.
515
509
733
1.455
1.457
2.126
Pagėgių sav.
293
336
276
2.550
2.970
2.469
Šilalės r. sav.
344
444
432
1.136
1.482
1.458
Tauragės r. sav.
842
944
1.041
1.655
1.869
2.077
Šilutės r. sav.
947
1.026
1.102
1.781
1.945
2.105
Kalvarijos sav.
376
378
358
2.796
2.832
2.707
Kazlų Rūdos sav.
191
182
200
1.312
1.261
1.401
Šakių r. sav.
458
487
487
1.252
1.348
1.364
Vilkaviškio r. sav.
759
749
631
1.575
1.567
1.331
Rietavo sav.
96
114
137
946
1.138
1.385
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
4.3.1. pav. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2007 m. Pagėgių savivaldybėje buvo ištirtos 137 nusikalstamos veikos, tačiau 2009 m. 19,0 proc. mažiau – 111 nusikaltimų. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis 2007 m. sudarė 47 proc., 2009 m. 40 proc. Šis rodiklis buvo mažesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities ištirtų nusikalstamų veikų dalies vidurkį.
4.3.2. lentelė. Ištirtos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.
Teritorija
Ištirtos nusikalstamos veikos
Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
32.828
34.143
36.788
45
44
44
Tauragės apskritis
1.062
1.203
1.274
53
54
51
Jurbarko r. sav.
273
256
405
53
50
55
Pagėgių sav.
137
185
111
47
55
40
Šilalės r. sav.
280
252
254
81
57
59
Tauragės r. sav.
372
510
504
44
54
48
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007-2009 m. nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius svyravo visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruotos 182 nepilnamečių nusikalstamos veikos. Daugiausia nusikaltimų buvo padaryta Tauragės r. sav., o mažiausia – Pagėgių sav. 2007-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje 36,3 proc. sumažėjo nepilnamečių padarytų nusikaltimų. Lyginant Pagėgių sav. duomenis su kitų savivaldybių rodikliais matyti, jog 2009 m. mažiausiai nepilnamečių padarytų nusikaltimų buvo Kazlų Rūdos sav. ir Rietavo sav.
4.3.3. lentelė. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.
Teritorija
Nusikalstamos veikos
Nusikalstamos veikos, palyginti su ištirtomis, proc.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
4.051
4.325
4.023
12
13
11
Tauragės apskritis
219
278
182
21
23
14
Jurbarko r. sav.
49
51
40
18
20
10
Pagėgių sav.
33
46
21
24
25
19
Šilalės r. sav.
51
29
37
18
12
15
Tauragės r. sav.
86
152
84
23
30
17
Šilutės r. sav.
126
124
106
25
23
21
Kalvarijos sav.
15
29
21
8
17
14
Kazlų Rūdos sav.
14
5
8
14
7
10
Šakių r. sav.
34
43
36
15
17
15
Vilkaviškio r. sav.
61
54
69
17
16
23
Rietavo sav.
19
22
18
31
34
23
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
4.3.2. pav. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2007-2009 m. gaisrų skaičius ženkliai išaugo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruota 618 gaisrų, t.y. 18,0 proc. daugiau negu 2007 m. Per 2007-2009 m. Pagėgių sav. gaisrų skaičius išaugo 40,7 proc., Šilalės r. sav. – 21,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 17,4 proc. Tik Jurbarko r. sav. sumažėjo – 3,7 proc. Tačiau gaisruose žuvusių asmenų skaičius sumažėjo. 2009 m. Tauragės apskrityje žuvo 6 žmonės, iš jų – 3 Jurbarko r. sav ir tiek pat Šilalės r. sav.
4.3.4. lentelė. Užregistruotų gaisrų ir žuvusių gaisruose žmonių skaičius 2007-2009 m.
Teritorija
Užregistruotų gaisrų skaičius
Gaisruose žuvusių žmonių skaičius
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
15.264
15.761
16.197
297
270
203
Tauragės apskritis
507
560
618
7
7
6
Jurbarko r. sav.
135
134
130
2
1
3
Pagėgių sav.
70
84
118
0
0
0
Šilalės r. sav.
74
92
94
2
6
3
Tauragės r. sav.
228
250
276
3
0
0
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
4.4. SSGG ANALIZĖ
Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama viešųjų paslaugų plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.
Stiprybės
Išplėtotas sveikatos priežiūros tinklas, pakankamas ambulatorinių ir stacionarių paslaugų teikimo lygis savivaldybėje
Plėtojama socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra, leidžianti tenkinti būtiniausius poreikius
Pradėta vykdyti aplinkos ir būsto pritaikymo neįgaliesiems veikla
Silpnybės
Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinine įranga
Socialinių pašalpų sistema pakankamai formali, neskatina realaus pašalpų gavėjo būklės įvertinimo ir lėšų taupymo
Pašalpų mokėjimo tvarka ne visada skatina bedarbius ieškotis darbo, sudaro paskatas atsirasti išlaikytinių nuotaikoms
Stokojama koordinacijos tarp NVO ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų, teikiančių socialines paslaugas
Trūksta specialaus transporto, teikiant socialines paslaugas žmonėms su negalia, vienišiems seniems asmenims, gyvenantiems savo namuose
Neįgaliesiems trūksta pandusų ir patogaus privažiavimo prie visuomeninės paskirties pastatų
Socialinės diferenciacijos didėjimas, nepakankama parama ir globa rizikos grupės gyventojams bei asmenims su negalia
Galimybės
ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, ruošiant bei tobulinant specialistus
Aktyvus bendruomenių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikimo srityje
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, pasinaudojant žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo galimybėmis
Parengti projektus lėšoms gauti iš ES struktūrinių fondų specialiųjų socialinių paslaugų plėtrai rajone (dienos, vaikų krizių centrai, nakvynės namai ir kt.)
Pritraukti lėšas iš ES struktūrinių fondų socialinės atskirties zonoje esantiems neįgaliesiems, šeimoms, asmenims remti
Pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas bendruomeninių paslaugų struktūrai plėtoti
Glaudesnio bendradarbiavimo tarp socialinės paskirties ir sveikatos apsaugos sistemos įstaigų užtikrinimas
Grėsmės
Nepakankamas sveikatos sektoriaus darbuotojų apmokėjimas skatina kvalifikuotus paruoštus specialistus vykti dirbti į kitas valstybes
Senstantys gyventojai, didėjantis medicininių paslaugų, o tuo pačiu ir socialinių paslaugų poreikis
Investicinių lėšų stygius neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis
Administracinių gebėjimų stoka nevyriausybinėse organizacijose neleis parengti kokybiškų projektų finansinei paramai gauti
5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA
Šioje strateginio plėtros plano dalyje analizuojama savivaldybės infrastruktūros bei aplinkos apsaugos esama būklė, trūkumai bei privalumai.
5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ
Susisiekimo sistemos gerinimas bei infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra neatsiejamas sėkmingo savivaldybės vystymosi ekonominis ir socialinis garantas.
Gerai išvystyta ir efektyviai funkcionuojanti transporto sistema yra būtina sėkmingai savivaldybės plėtrai. Tokia sistema turi tiesioginį poveikį verslui, padeda mažinti verslo sąnaudas ir didina produkcijos konkurencingumą.
Transporto infrastruktūra taip pat yra svarbus gyvenamosios aplinkos elementas: šios infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant spręsti tokias problemas, kaip aplinkos tarša, triukšmas, saugumas kelyje.
5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS
Vietinės reikšmės kelių ilgis Pagėgių savivaldybėje per 2005-2009 m. padidėjo 11 km arba 2,3 proc. Tačiau nemažą kelio dalį sudaro žvyro (384 km) bei grunto keliai (68 km). Tuo pačiu laikotarpiu, kelių su patobulinta danga taip pat padaugėjo 2 km – nuo 22 iki 24 km.
Pagrindiniai 2005-2009 m. automobilių kelių duomenys pateikti 5.2.1. lentelėje.
5.2.1. lentelė. Automobilių keliai Pagėgių savivaldybėje 2005-2009 m.
Rodiklis (km)
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis
465
476
476
476
476
Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis
407
408
408
408
408
Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis
22
23
24
24
24
Žvyro kelių ilgis
385
385
385
384
384
Grunto kelių ilgis
58
68
68
68
68
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Vietinės reikšmės automobilių kelių tinklas Pagėgių savivaldybėje nėra tankus. 2009 m. savivaldybėje buvo 476 km vietinės reikšmės automobilių kelių, kas sudarė 10,7 proc. apskrities bei 0,8 visų šalies vietinės reikšmės automobilių kelių.
5.2.1. pav. Vietinės reikšmės automobilių kelių danga 2009 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2009 m. Pagėgių savivaldybėje 85,7 proc. vietinės reikšmės kelių turėjo dangą. Šis rodiklis buvo didesnis už šalies ir Tauragės apskrities vidurkį. Analizuojamu laikotarpiu tik 5,0 proc. Pagėgių savivaldybės kelių turėjo pagerintą dangą, kai tuo tarpu Tauragės apskrityje ši dalis sudarė 10,6 proc., o šalyje – 17,1 proc. 2009 m. daugiausia proc. kelių su danga turėjo Rietavo sav. (96,6 proc.), Vilkaviškio r. sav. (95,0 proc.) ir Šilalės r. sav. (91,0 proc.), mažiausia – Tauragės r. sav. (71,9 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (80,7 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu, daugiausia proc. su patobulinta kelio danga turėjo Vilkaviškio r. sav. (17,2 proc.) ir Šakių r. sav. (15,8 proc.), mažiausia – Kazlų Rūdos sav. (7,6 proc.) bei Pagėgių sav. (5,0 proc.).
2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo registruoti 5.573 lengvieji automobiliai. Nuo 2005 iki 2009 m. transporto priemonių skaičius kasmet didėjo. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų 2005-2009 m. pateiktas 5.2.2. lentelėje.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. daugiausia individualių lengvųjų automobilių 1.000-iui gyventojų teko Kazlų Rūdos sav. (519) bei Jurbarko r. sav. (504), mažiausia – Rietavo sav. (437) ir Šilalės r. sav. (468).
5.2.2. lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų savivaldybėse 2005-2009 m.
Teritorija
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
395
433
429
453
468
Tauragės apskritis
391
437
435
469
490
Jurbarko r. sav.
421
466
445
483
504
Pagėgių sav.
363
418
437
477
501
Šilalės r. sav.
358
406
405
445
468
Tauragės r. sav.
395
438
444
473
491
Šilutės r. sav.
373
419
432
461
477
Kalvarijos sav.
411
465
443
464
494
Kazlų Rūdos sav.
419
470
468
492
519
Šakių r. sav.
387
431
433
468
498
Vilkaviškio r. sav.
400
442
418
452
477
Rietavo sav.
318
363
370
414
437
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Išaugus transporto priemonių skaičiui ir didėjant transporto srautams, svyruoja autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse skaičius. Dėl didesnių greičių valstybinės reikšmės keliuose įvykstančios avarijos būna skaudesnės negu kituose keliuose. 2009 m. Pagėgių savivaldybėje padaryta 20 kelių eismo įvykių. Tai sudarė 0,5 proc. visų šalyje padarytų eismo įvykių. 2005-2009 m. Pagėgių savivaldybėje padarytų įvykių skaičius sumažėjo 48,7 proc. Didžiausias kelių eismo įvykių skaičius fiksuotas 2005 m. – 39 eismo įvykiai.
5.2.3. lentelėje pateikiama informacija apie 2005-2009 m. įvykusius kelių eismo įvykius Lietuvoje ir Pagėgių savivaldybėje.
2009 m. daugiausia kelių eismo įvykių buvo užregistruota Šilutės r. sav. (68) bei Šakių r. sav. (56), mažiausia – Rietavo sav. (13) ir Pagėgių sav. (20). Darytina išvada, jog lyginant panašaus dydžio savivaldybes, Pagėgiai yra viena iš saugiausių savivaldybių avaringumo atžvilgiu.
5.2.3. lentelė. Kelių eismo įvykių skaičius 2005–2009 m.
Teritorija
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Lietuvos Respublika
6772
6588
6448
4796
3824
Tauragės apskritis
301
258
242
142
124
Jurbarko r. sav.
60
63
44
21
34
Pagėgių sav.
39
36
33
18
20
Šilalės r. sav.
80
60
70
48
28
Tauragės r. sav.
122
99
95
55
42
Šilutės r. sav.
133
114
132
81
68
Kalvarijos sav.
31
28
49
28
21
Kazlų Rūdos sav.
25
49
40
29
22
Šakių r. sav.
76
78
83
54
56
Vilkaviškio r. sav.
97
102
102
66
48
Rietavo sav.
27
24
9
9
13
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Dėl pastaraisiais metais išaugusio autotransporto priemonių skaičiaus būtina rekonstruoti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles. Pagėgių savivaldybės kiemai nėra pritaikyti esamam automobilių srautui, atsiranda problemos dėl automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo.
5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA
1875 m. Pagėgių sav. buvo nutiesta Klaipėda – Tilžė geležinkelio linija. 1902 m. Pagėgiai siauruoju geležinkeliu buvo sujungti su Smalininkais, vėliau, 1904 m., pravesta trečioji geležinkelio linija, sujungusi Pagėgius su Lauksargiais.
Pagėgių savivaldybė yra strategiškai geroje geografinėje padėtyje. Teritoriją kerta transporto koridorius šiaurės – pietų kryptimi Varšuva-Šeštokai-Kaunas-Šiauliai-Talinas-Helsinkis su IA atšaka (Šiauliai-Pagėgiai-Sovetskas-Kaliningradas). Tačiau ši geležinkelio linija mažai panaudojama dėl mažo krovinių srauto.
Tarptautinė IA geležinkelio linija Pagėgiai-Radviliškis kartu su Via Hanseatica keliu sudaro integruotą transporto koridorių, einantį per Tauragės miestą. 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tauragės teritorijos bendrajame plane numatė ir patvirtinto Pilviškiai-Tauragė geležinkelio linijos tiesimą. Įrengus liniją susidarys palankios susisiekimo sąlygos su pietiniu Lietuvos regionu. Susisiekimo sistemos vystymas sąlygos didesnes galimybes Tauragės apskrities ekonominei plėtrai.
2009 m. pabaigoje Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis pradėjo vykdyti stoties rekonstrukciją. Numatoma pastatyti ir rekonstruoti 28,47 km geležinkelio stoties kelių. Įgyvendinus projektą bus pagerintas infrastruktūros pajėgumas krovininiam transportui, pagerės traukinių eismo saugumas. Be to, įrengus jungiamąjį geležinkelio kelią Pagėgių kryptimi, visus iš Radviliškio į „Draugystės“ stotį važiuojančius prekinius traukinius tikimasi nukreipti per Pagėgius.
Pagrindiniai transporto srautai Pagėgių sav. realizuojami sausumos keliais. Automobilių transportas yra svarbiausia tiek Pagėgių savivaldybės, tiek ir Tauragės apskrities transporto rūšis, kuria vežama didžioji dalis keleivių ir krovinių. Pagėgių sav. šiaurės – pietvakarių pusę kerta automobilių kelias Sankt Peterburgas-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas . Taip pat svarbus pajūrio transporto koridorius Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai (141) ir Panemunės kelias Pagėgiai-Jurbarkas-Kaunas (141).
5.4. APLINKOS KOKYBĖ
5.4.1. Atliekų tvarkymas
2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-653 buvo patvirtintas 2005-2014 m. Pagėgių savivaldybės atliekų tvarkymo planas. Pagrindinė atliekų tvarkymo plano problemų priežastis buvo ta, kad nebuvo įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Šiuo metu atliekų šalinimo bei surinkimo ir antrinių žaliavų perdirbimo sąnaudas padengia atliekų tvarkymo mokesčiai, kurie yra surenkami iš atliekų turėtojų.
2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr.-654 buvo priimtos atliekų tvarkymo taisyklės. Taisyklių tikslas – užtikrinti racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą ir tinkamą atliekų tvarkymo užduočių vykdymą.
Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra 15 sąvartynų. Didžiausi yra Plaušvarių (2,7 ha) ir Piktupėnų (2,0 ha) sąvartynai.
2006 m. birželio 1 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-809 atliekų tvarkymą atlieka Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. Tačiau Pagėgių savivaldybė taip pat dalyvauja Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemoje.
Per 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš viso buvo surinkta 693,63 t komunalinių atliekų, Jurbarko r. sav. – 7.846,72 t, Šilalės r. sav. – 14.936,26 t ir Tauragės r. sav. – 12.901,27 t. Pažymėtina, jog Pagėgių sav. nebuvo susidariusių komunalinių atliekų, kurios neturėtų šeimininkų, tuo tarpu Jurbarko r. sav. susidarė 1.824,00 t., Tauragės r. sav. – 1.380,00 t.
5.4.1.1. lentelė. Atskirų komunalinių atliekų srautų surinkimo priemonės, kiekiai ir finansavimo šaltiniai savivaldybėse 2008 m.
Savivaldybė
Kiekis, surinktas konteineriuose, t
Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, t
Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekų turėtojus (maišai, betaris surinkimas), t
Iš viso, t
Finansavimo šaltinių pasiskirtymas, proc.
Savivaldybės biudžeto lėšos
Gyventojų mokama įmoka (tarifas/ rinkliava)
Gamintojų/ importuotojų lėšos
Kitos lėšos
Jurbarko r. sav.
7.824,36
22,36
0,00
7.824,36
-
-
-
-
Pagėgių sav.
0,00
9,49
684,14
693,63
0,00
100,00
0,00
0,00
Šilalės sav.
4.004,00
56,97
23,04
4.084,02
25,00
12,50
62,50
0,00
Tauragės sav.
12.159,13
164,11
578,03
12.901,27
16,67
16,67
0,00
66,67
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ surenka buityje susidariusias pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, popierių, stiklą, plastiką, didžiąsias atliekas, statybos bei griovimo atliekas.
5.4.1.2. lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos Pagėgių savivaldybėje 2009 m.
Papildančią sistemą įdiegusi bendrovė
Papildančią sistemą eksploatuojanti bendrovė
Pavadinimas atliekų, kurioms rinkti yra įdiegta papildanti sistema
Sutarties pasirašymo data
UAB „Litrec“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Naudotų padangų išvežimas
2008-08-13
UAB „Žalvaris“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis
2006-03-15
UAB „Toksika“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis
2006-03-01
EPPA
-
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas
2008-11-28
UAB „Antrinis perdirbimas“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Naudotų padangų išvežimas
2007-03-20
UAB „Akmenės cementas“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Naudotų padangų išvežimas
2008-03-01
UAB „Virginijus ir ko“
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Jungtinės veiklos sutartis antrinių atliekų išvežimas Tauragės apskrityje
2007-04-20
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010
5.4.2. ORO TARŠOS KONTROLĖ
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą buvo išmesta 33,8 tonos teršalų ir tai sudarė 2,8 proc. visų Tauragės apskrityje išmetamų teršalų ir 0,05 proc. šalyje išmetamų teršalų. Kitose Tauragės apskrities savivaldybėse išmetamų teršalų kiekis yra ženkliai didesnis: Jurbarko r. sav. – 152,1 t, Šilalės r. sav. – 153,7 t ir Tauragės r. sav. – 888,0 t.
2008 m. Pagėgių savivaldybėje didžiausią išmetamų teršalų kiekį sudarė dujinės ir skystosios medžiagos – 31,9 t, kietosios medžiagos – 1,9 t. Tauragės apskrityje išmestų teršalų kiekį 93,6 proc. sudarė dujinės ir skystosios medžiagos, 6,4 proc. – kietosios medžiagos. Tuo tarpu Lietuvoje kietųjų teršalų procentinė dalis buvo kiek mažesnė ir siekė 5,8 proc., o dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 94,2 proc. teršalų.
Pagėgių savivaldybėje didžiausia dalis visų išmetamų skystųjų ir dujinių teršalų teko anglies monoksidams – 25,6 tonos arba 80,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Azoto oksidų 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo išmesta į atmosferą 15,0 proc., lakių organinių junginių – 1,6 proc., sieros dioksino – 3,1, tačiau fluoro ir kitų teršalų apskritai nebuvo. Tauragės apskrityje fluoro ir kitų teršalų kiekis sudarė 0,6 tonos arba 0,05 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Tuo tarpu Lietuvoje fluoro ir kitų teršalų procentinė dalis buvo žymiai didesnė ir siekė 1,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų.
5.4.2.1. pav. Išmestų dujinių ir skystųjų teršalų kiekis proc., 2008 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2008 m. Tauragės apskrityje sieros dioksido daugiausia buvo išmesta Tauragė r. sav. – 24,7 t, mažiausia Jurbarko r. sav. – 0,5 t. Azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakių organinių junginių taip pat buvo daugiausia užfiksuota Tauragės r. sav.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. didžiausia kietųjų teršalų emisija užfiksuota Kalvarijos sav. (146 kg/km2) ir Tauragės r. sav. (45 kg/km2), mažiausia – Pagėgių sav. (4 kg/km2) bei Šilalės r. sav. (7 kg/km2).
2008 m. Šilutės r. sav. buvo užfiksuota 756 kg/km2 dujų ir skystųjų teršalų emisija, t.y. 12,8 karto daugiau negu Pagėgių savivaldybėje. Tais pačiais metais Kalvarijos sav. buvo užregistruota 83,4 karto daugiau sieros dioksido junginių (167 kg/km2). Be to, azoto oksido teršalų daugiausia buvo Kazlų Rūdos sav. (149 kg/km2), mažiausia – Šakių r. sav. (8 kg/km2) ir Pagėgių sav. (9 kg/km2).
5.4.2.1. lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2008 m., kg/km2
Teritorija
Kietųjų teršalų emisija, kg/km2
Dujų ir skystųjų teršalų emisija, kg/km2
Sieros dioksido junginiai, kg/km2
Azoto oksidai, kg/km2
Lietuvos Respublika
63
1027
257
174
Tauragės apskritis
18
261
7
18
Jurbarko r. sav.
10
91
0
13
Pagėgių sav.
4
59
2
9
Šilalės r. sav.
7
123
3
11
Tauragės r. sav.
45
708
21
35
Šilutės r. sav.
35
756
45
48
Kalvarijos sav.
146
441
167
52
Kazlų Rūdos sav.
35
690
23
149
Šakių r. sav.
16
88
0
8
Vilkaviškio r. sav.
13
163
9
20
Rietavo sav.
33
488
85
83
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
5.4.3. Vandens tiekimas ir valymas
Nuo 2007 m. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pagrindinė veikla – vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir valymas bei centralizuotas šilumos tiekimas. Vanduo gaunamas iš požeminių šaltinių iš 30,0-180,0 m gylio. Savivaldybėje veikia 35 gręžiniai ir 21 vandentiekio sistema. Vanduo iš gręžinių tiekiamas tiesiogiai vartotojams. Pastovų vandens slėgį tinkle užtikrina vandentiekio bokštai. Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, centralizuotą vandentiekį turi apie 52 proc. gyventojų. Kiti asmenys naudojasi šachtiniais individualiais šuliniais.
5.4.3.1. pav. Vandens sunaudojimas Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 metais, tūkst. m3
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2008 m. į tinklą buvo patiekta 473 tūkst. m3 vandens, iš kurio visas vanduo buvo požeminis. 2005-2008 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje vandens sunaudojimas pramonės reikmėms mažėjo (2008 m. stebimas padidėjimas – 1 tūkst. m3), tuo tarpu ūkio ir buities reikmėms sunaudojamo vandens kiekis 2005-2006 m. padidėjo, bet 2006-2008 m. – ženkliai sumažėjo. Vanduo energetikos ir žemės ūkio reikmėms 2005-2006 m. iš viso nebuvo naudojamas.
5.4.3.2. pav. Vandens sunaudojimas pagal reikmes 2008 m. (proc.)
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
2008 m. Pagėgių savivaldybėje daugiausia vandens, t.y. 293 tūkst. m3 arba 61,9 proc., buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, o 37,0 proc. – pramonės reikmėms. Tai buvo pati didžiausia pramonei sunaudoto vandens dalis iš visų apskrities savivaldybių. Panaši tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje: didžiausia sunaudoto vandens dalis (88,9 proc.) buvo panaudota ūkio ir buities reikmėms. Tačiau šalyje didžiausia vandens sąnaudų dalis tenka energetikos reikmėms (95,3 proc.) bei ūkio ir buities reikmėms (2,0 proc.).
Geriamojo vandens kokybę įtakoja vandentiekio vamzdynai, todėl ypač svarbu išspręsti naujų vamzdynų tiesimo problemą. Pagėgių komunalinis ūkis eksploatuoja Pagėgių sav. vandentiekio tinklus – 72 km. Dauguma vamzdynų paklota 1959-1986 m. laikotarpiu. Tuo laikotarpiu dažniausiai buvo klojami ketaus (špyžius) vamzdynai. Paaiškėjo, jog vamzdynai iš šių medžiagų yra visiškai netinkami. Ketaus vamzdžiai neatsparūs korozijai-rūdija ir prakiūra, neatsparūs deformacijoms ir judant žemės gruntui dėl įšalo-lūžta, plyšta. Kadangi vamzdynai tiesti nuo 1959 m., tikėtina, jog jie yra visiškai suirę. Esamais vandentiekio tinklais negalima užtikrinti patikimo vandens tiekimo vartotojams ir jo kokybės pagal LR higienos normų reikalavimus.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per 2005-2008 m. Pagėgių sav. išleistų nuotekų kiekis padidėjo 32,6 proc. (2005 m. buvo išleista 238 tūkst. m3, 2008 m. – 353 tūkst. m3). Tuo pačiu laikotarpiu nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis išaugo 51,8 proc. (padidėjo 44,0 tūkst. m3).
5.4.3.1. lentelė. Nuotekų išleidimas 2008 m.
Rodiklis
Lietuvos Respublika
Tauragės apskritis
Jurbarko r. sav.
Pagėgių sav.
Šilalės r. sav.
Tauragės r. sav.
Nuotekų išleidimas, tūkst. m3
4.687.119,9
2.936
704
353
365
1.514
Išleista išvalytų iki normos nuotekų, tūkst. m3
126.653,2
2.776
692
255
345
1.484
Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų, tūkst. m3
47.817,4
147
12
85
20
30
Išleista užterštų (be valymo) nuotekų tūkst. m3
546
13
0
13
0
0
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010
Tačiau didelė problema išlieka ta, kad nemaža dalis išleidžiamų nuotekų yra nepakankamai išvalytų ir užterštų (nevalytų). Todėl UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ Pagėgių savivaldybės teritorijoje įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinamą priemonę „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Projektas pradėtas 2009 m. gruodžio 14 d., kai buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp projekto vykdytojo – UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros. Projekto partneris – Pagėgių savivaldybės administracija. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2011 m. rugpjūčio 14 d.
Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Projekto įgyvendinimo metu bus nutiesta apie 2.608 m naujų vandentiekio (Vytauto, Žemaičių ir Sodų g.) ir 2.872 m naujų nuotekų tinklų (Vilniaus, Geležinkelio, Turgaus, Sodų g.) Pagėgių mieste.
5.5. SSGG ANALIZĖ
Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama infrastruktūros bei aplinkosaugos stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.
Stiprybės
Geras susisiekimas su pagrindiniais šalies miestais kelių tinklais
Parengtas Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrasis planas
Miesto transporto kelių infrastruktūra gerai suprojektuota
Šiuolaikinis ir kompaktiškas miesto ir pramoninės zonos suplanavimas
Pramoninė aikštelė su naujai gamybai sukurti būtinais inžineriniais tinklais ir pastatais
Gerai išplėtota telekomunikacijų sistema
Kabeliniai vietos tiekėjų interneto tinklai apima visą gyvenamąjį Pagėgių fondą ir periferines miesto įmones
Visose savivaldybės mokyklose yra ne mažiau kaip viena kompiuterių klasė
Susiformavęs prekybos tinklas
Geros sąlygos kurti sporto bazės infrastruktūrą
Rekreacinių gamtos išteklių gausumas
Stacionarių užterštumo šaltinių nebuvimas gyvenamojoje zonoje
Aktyvus NVO ir jaunimo dalyvavimas tarptautinėse ekologijos programose
Silpnybės
Dalies privažiuojamųjų kelių, miesto, gyvenviečių gatvių ir šaligatvių būklė yra nepakankamai išvystyta, dalis gatvių ir šaligatvių nepritaikyta neįgaliesiems. Nepakankamai apšviesta dalis miesto ir gyvenviečių gatvių
Nepakankama Savivaldybės turizmo ir laisvalaikio objektų infrastruktūra, trūksta viešųjų tualetų, poilsiaviečių
Ribota gyvenamojo būsto pasiūla bei lėšų stoka neleidžia plėsti Savivaldybės socialinio būsto fondo
Pasenusi kai kurių katilinių šilumos gamybos įranga, susidėvėję šilumos trasos
Neišspręsti vandens telkinių priežiūros klausimai
Seni kelių inventorizacijos duomenys neatspindi realios kelių būklės
Nepakankamai gera privažiuojamųjų kelių prie pramoninės aikštelės būklė
Infrastruktūrai valdyti nenaudojamos informacinės technologijos
Inžinerinės sistemos veikia ilgiau nei numatytas jų eksploatacijos laikas, techninė bazė pasenusi, fiziškai susidėvėjusi
Viešųjų paslaugų objektų inžineriniai tinklai ir techninė bazė susidėvėję ir neatitinka šiuolaikinių energijos taupymo reikalavimų
Neišplėtota energijos taupymo technologijų ir alternatyvių energijos šaltinių reklamos sistema
Nebaigti nekilnojamojo turto inventorizavimo darbai
Nepakankamas nekilnojamojo turto savininkų informacinis pasirengimas naudotis savo galimybėmis ir teisėmis, suteiktomis valstybės
Nebaigti formuoti dviračių takai turistiniams maršrutams
Miesto parko zona nėra galutinai suformuota
Buitinių atliekų perdirbimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų
Nepakankamas ekologinio švietimo lygis, ypač energijos taupymo srityje
Ekologinės pusiausvyros pažeidimas
Neišspręstos Pagėgių miesto lietaus nuotekų valymo problemos, nesutvarkyti lietaus nuotekų kanalai
Dalies rekreacinės zonos užterštumas
Galimybės
Veikiantis įstatymas dėl atliekų valdymo sudaro palankias sąlygas finansuoti atliekų perdirbimo ir utilizacijos įmones, tai galima panaudoti naujoms darbo vietoms sukurti
Gautas finansavimas iš ES SF bei kt. tarptautinių fondų ir programų darnios-subalansuotos plėtros projektams remti
Aktyvi veikla, geri administraciniai gebėjimai suteikia galimybes rengti ir įgyvendinti projektus infrastruktūros plėtros srityje
Parama iš ES aplinkosauginiams projektams
Visuomenės švietimas ir įtraukimas į aplinkosauginius projektus
Naujų technologijų diegimas įmonėse, aplinkosauginių normatyvų laikymasis
Grėsmės
Dėl perėjimo prie naujų energijos šaltinių gali pablogėti ekologinė padėtis
Perėjimas prie ES taikomų aplinkosaugos normatyvų reikalauja didelių kapitalo investicijų aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti
Aiškios atliekų tvarkymo strategijos šalies mastu nebuvimas nesudaro sąlygų kompleksiniam problemos sprendimui
Griežtėjantys reikalavimai sąvartynų tvarkymui sąlygoja papildomų išteklių ir investicijų poreikį
6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS
I-V-oje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje pateikti pagrindiniai Pagėgių savivaldybės išsivystymo netolygumai bei privalumai lyginant su Tauragės apskritimi, kitais rajonais ir Lietuva. Atitinkamo sektoriaus strateginio vertinimo veiksniai, pateikti atlikus esamos būklės analizę, gali turėti įtakos savivaldybės plėtrai bei tapti vystymo prielaidomis. Atsižvelgus į veiksnių strateginio vertinimo rezultatus, formuluojami kryptingi ateities savivaldybės plėtros kriterijai – plėtros vizija, plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai ir priemonės.
Kadangi Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, atsakomybės nustatomos 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., faktinis Pagėgių savivaldybės strateginis plėtros planas apima 2011-2021 m.
6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI
Įvertinus Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija
Pagėgiai – strateginės bei ekonominės plėtros centras, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo infrastruktūra, žemės ūkiu, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.
Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai
§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;
§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;
§ palankios darbo sąlygos asmens saugumui (fizinis, socialinis, ekonominis), savęs realizavimui;
§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.
Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai
§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;
§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;
§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;
§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;
§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;
§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.
Siekiant numatytų ilgalaikių socialinių - ekonominių tikslų, laikomasi šių pagrindinių Pagėgių savivaldybės vystymo principų
§ subalansuota teritorijos plėtra (inžinerinė, aptarnavimo, viešųjų paslaugų infrastruktūra) - mažinami Pagėgių savivaldybės išsivystymo skirtumai;
§ aplinkos apsauga - racionalus vietos išteklių panaudojimas, palankių sąlygų savivaldybės gyventojams naudotis infrastruktūra sudarymas, paslaugomis ir kitomis priemonėmis, tausojančiomis aplinką (būsimųjų kartų interesų paisymo principas);
§ racionalus planavimas, valdymas ir kontrolė - numatomų priemonių įgyvendinimo užtikrinimas, grįžtamuoju ryšiu paremtas sprendimų priėmimas („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų taikymas, formuojant savivaldybės politiką ir įgyvendinant jos priemones);
§ lygių galimybių įgyvendinimas - lygių galimybių užtikrinimas kiekvienam Pagėgių savivaldybės gyventojui ir įvairioms gyventojų grupėms švietimo, kultūros, užimtumo ir kt. srityse;
§ gyventojų, jų grupių, verslo subjektų, vietos valdžios organų ir kitų institucijų vieninga veikla – planavimas, planuojamų priemonių įgyvendinimas, pasiektų rezultatų vertinimas, tęstinumas;
§ vykdomos vietos politikos viešumas – visuomenės, Pagėgių savivaldybės bendruomenės dalyvavimo užtikrinimas savivaldybės plėtroje, sprendimų priėmimo procese.
6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS
Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono plėtros plane 2006-2013 m. numatytais apskrities vystymosi prioritetais
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ
II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas
III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra
Pagėgių savivaldybės plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.
6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS
Šiame Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano skyrelyje pateikiami visų identifikuotų plėtros prioritetų tikslai bei uždaviniai, padėsiantys 2011-2021 metų laikotarpiu pasiekti norimą savivaldybės būklę. Tikslai bei uždaviniai numatyti kiekvienam identifikuotam prioritetui.
6.2.1.1. lentelė. I prioriteto tikslai ir uždaviniai
I Prioriteto tikslai ir uždaviniai
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ
1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI
1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką
1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją
1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą
1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą
1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą
1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą
1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę
1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas
1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje
1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą
1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą
1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą
1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)
1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą
6.2.1.2. lentelė. II prioriteto tikslai ir uždaviniai
II Prioriteto tikslai ir uždaviniai
II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas
2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą
2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą
2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą
2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą
2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas
2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje
2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje
2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra
2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose
2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos
6.2.1.3. lentelė. III prioriteto tikslai ir uždaviniai
III Prioriteto tikslai ir uždaviniai
III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra
3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas
3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą
3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją
3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai
3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą
3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra
3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams
3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo
3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra
3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją
3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą
7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ
1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI
1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.1.1.1.
Parengti ilgalaikę savivaldybės investicijų skatinimo programą
Parengta programa
Pagėgių SA
20
20
-
-
-
1.1.1.2.
Suformuoti sklypus potencialiems investuotojams
Suformuoti 5 žemės sklypai
Pagėgių SA
40
40
-
-
-
1.1.1.3.
Parengti sklypus su privažiavimais, elektros linijomis bei kitomis komunikacijomis
Sufromuoti 4 ha sklypai, įrengti privažiavimai, elektros linijos ir kitos komunikacijos
Pagėgių SA
600
-
-
600
-
1.1.1.4.
Įrengti Pagėgių miesto naują turgų
Įrengta turgavietė
Pagėgių SA
1500
150
-
1350
-
1.1.1.5.
Užsienio investitorių pritraukimas į Pagėgių savivaldybėje įrengtoje pramoninėje zonoje
) Pritraukti užsienio investitoriai į Pagėgių savivaldybėje įrengtas pramonines zonas – 2 investitoriai. 2) Sukurtos naujos darbo vietos – 10 naujų darbo vietų
Pagėgių SA
Iš viso
2160
210
0
1950
0
1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.1.2.1.
Sukurti SVV plėtros informacinę bazę ir nuolat atnaujinti informaciją apie Savivaldybės inicijuojamus, vykdomus ir įvykdytus projektus
Sukurta bazė, pateikiama ir pastoviai atnaujinama informacija
Pagėgių SA
40
-
40
-
-
1.1.2.2.
Parengti SVV plėtros programą 2006-2010 m.
Parengta ir patvirtinta SVV plėtros programa
Pagėgių SA
20
20
-
-
-
1.1.2.3.
Teikti techninę pagalbą investuotojams
Teikiama informacija, parama, tarpininkaujama
Pagėgių SA
-
-
-
-
-
1.1.2.4. Tikslinti indikatoriai 2012-03
Teikti konsultacines paslaugas naujai besikuriančioms įmonėms
Bednradarbiauti teikiant teisines ir verslo paslaugas
TVIC
25
-
-
-
25
1.1.2.5.
Organizuoti verslininkams mokymus apie ES galiojančius standartus bei kitus kokybės reikalavimus
Bednradarbiauti organizuojant seminarus kas metai po 1
TVIC
2
-
2
-
-
1.1.2.6.
Organizuoti mokymus pradedantiems verslininkams
Bednradarbiauti sukuriant naujų verslo sričių specialistų rengimo programas, vykdant mokymus
Pagėgių SA, TVIC, Darbo birža
30
-
15
15
-
1.1.2.7.
parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas bedarbiams ir verslo įmonėse dirbantiems darbuotojams
Bednradarbiauti vykdant darbuotojų perkvalifikavimą pagal ES vieningos darbo rinkos prioritetus bei Pagėgių savivaldybės darbo rinkos reikalavimus
Pagėgių SA, TVIC, Darbo birža
60
-
20
20
20
1.1.2.8.
Skatinti dalyvavimą, vietinių užimtumo iniciatyvų programoje, rengiant projektus
Bednradarbiauti rengiant ir įgyvendinat VUI projektus
Pagėgių savivaldybė Darbo birža
3000
-
-
3000
-
1.1.2.9.
Mokyti, informuoti apie ES teikiamą paramą ir reikalavimus
Bednradarbiauti teikiant informaciją verslininkams
Pagėgių SA TVIC,
100
20
80
-
-
1.1.2.10.
Organizuoti savivaldybės ir verslo misijas, parodas šalyje ir užsienyje, formuoti prekių ir paslaugų įvaizdį
Bednradarbiauti dalyvaujant misijose ir parodose
Pagėgių SA, TVIC
40
20
10
10
-
Iš viso
3317
60
167
3045
45
1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą
1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.1.1.
Rekonstruoti krašto kelio Nr. 141 tęsinį, sutampantį su Vilkyškių mietselio, Lumpėnų, Stoniškių gyvenvietėmis
Rekonstruota ir modernizuotos kelio atkarpos
Susisiekimo ministerija, Pagėgių SA ūkio sk.
1112
-
1112
-
-
1.2.1.2.
Rengti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių vietinės reikšmės gatvių techninę dokumentacijas
Parengta dokumentacija
LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.
1600
200
-
1400
-
1.2.1.3.
1.1.3.3. Asfaltuoti Pagėgių miesto ir savivaldybės gyvenviečių gatves ir tvarkyti infrastruktūrą
Išasfaltuota 32 km gatvių
LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.
32000
-
6400
25600
-
1.2.1.4.
Išasfaltuoti savivaldybės vietinės reikšmės kelius pagal žvyrkelių asfaltavimo programą
Išasfaltuota 13 km žvyrkelių
LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.
7350
1470
-
5880
-
1.2.1.5.
Atnaujinti vietinės reikšmės kelius su žvyro danga
Atnaujinta 210 km kelių su žvyro danga
LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.
10500
2100
-
8400
-
1.2.1.6.
Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir privažiavimus
Įrengtos bei sutvarkytos 25 stovėjimo aikštelės ir privažiavimai prie kultūros ir kitų visuomeninių pastatų, daugiabučių namų Pagėgių mieste ir savivaldybės gyvenvietėse
Pagėgių SA
4500
450
-
4050
-
1.2.1.7.
Pagerinti kelio dangą žiediniame autoturizmo maršrute Vilkyškiai –Šereitlaukis-Bitėnai –Bardėnai-Lumpėnai -Vilkyškiai
Iš viso: Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą
Pagėgių SA RRPD LAKD
6233
-
-
-
-
1.2.1.8.
Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus, priėjimo takus prie lankytinų objektų
Iš viso: Įrengta automobilių stovėjimo aikštelės 2; Irengtas privažiavimas prie M. Jankaus muziejaus; Suremontuotas privažiavimas prie Šereitlaukio piliakalnio, Įrengti priėjimo takai prie :„Milžinkapio“;Vilkyškių piliakalnio; Opstainių piliakalnio; iki Joninių švenčių aikštės; Įrengtas pažintinis takas Bitėnų kaime.
Pagėgių SA; RRPD
1016
200
216
600
-
Iš viso
64311
4420
7728
45930
0
1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšo tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.2.1.
Sutvarkyti Pagėgių miesto vandens tiekimo bei nuotekų valymo tinklus
Sutvarkytas Pagėgių miesto nuotekų surinkimas, ir vandentiekio tinklai
LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA Architektūros skyrius
5977
912
760
4305
-
1.2.2.2.
Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių ( iki 500 gyventojų) nuotekų tinklų bei nuotekų valymo sistemą
Sutvarkytas nuotekų surinkimas bei nuotekų valymo sistema
Pagėgių SA Architektūros skyrius
12000
-
1200
10800
-
1.2.2.3.
Rekonstruoti vandentvarkos inžinerinius tinklus ir statinius
Trasos. Irenginiai, Šilgalių, Vilkyškių valymo įrenginiai
Architektūros skyrius UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“
10000
1000
-
9 000
-
1.2.2.4.
Įgyvendinti projektą „Nemuno žemupio baseino vandentvarkos projektą“
1 etapas. Įrengti Pagėgių miesto nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai
Architektūros skyrius UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“
8196
1000
-
7196
-
1.2.2.5.
Rekonstruoti vandenvietes
Rekonstruota 16 vandenviečių
LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA architektūros sk.
950
-
-
-
950
1.2.2.6.
Plėsti ir rekonstruoti vandens tiekimo tinklus
Rekonstruoti esami vandens tiekimo tinklai (≈ 80 km) Išplėsta ≈ 20 km naujų tinklų
LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA
20000
200
-
18000
-
Iš viso
57123
3112
1960
40301
950
1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.3.1.
Sukurti savivaldybės kartografijos, žemėvaldos, teritorijų planavimo, projektavimo, statybų administravimo GIS. Parengti inžinerinės infrastruktūros duomenų banką GIS pagrindu
Įsigyta GIS
Pagėgių SA Architektūros skyrius
40
4
9
27
-
1.2.3.2.
Rengti Pagėgių savivaldybės detaliuosius ir specialiuosius planus
Parengta 30 detaliųjų planų
Pagėgių SA Architektūros skyrius
600
60
135
405
-
1.2.3.3.
Parengti teritorijų, skirtų būsto plėtrai, detaliuosius planus
Parengti Pagėgių miesto Turgaus ir Aukštaičių gatvių dalių bei Panemunės miestelio dalies detalieji planai, suformuoti žemės sklypai namų valdoms
Pagėgių SA Architektūros skyrius
90
90
-
-
-
1.2.3.4.
Parengti specialiuosius žemės sklypų planus ribų nustatymui prie savivaldybės valdomų nekilnojamojo turto objektų
Iki 50 vnt.
Pagėgių SA Architektūros skyrius
150
15
34
101
1.2.3.5.
Inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti savivaldybei priklausantį turtą
Inventorizuoti Pagėgių savivaldybės viešojo ūkio objektai
Pagėgių SA
200
100
-
100
-
1.2.3.6.
Atnaujinti ir rengti savivaldybės plėtros strateginius planus
Atnaujintas, parengtas savivaldybės plėtros planas, kiti strateginio planavimo dokumentai
Ekonominės plėtros skyrius
45400
4700
10175
30525
-
Iš viso
46480
4969
10353
31158
0
1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę
1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.1.1.
Rekonstruoti savivaldybės administracijai priklausančius pastatus
1.Administracinio pastato Vytauto g. 11 3 a. ir 9 rekonstrukcija; 2. Pagėgių pradinės mokyklos rekonstrukcija; 3. Šilgalių pagrindinės mokyklos rekonstrukcija
Ūkio skyrius
683
-
171
512
-
Iš viso
683
0
171
512
0
1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.2.1.
Įgyvendinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos sukūrimo bei išvystymo projektą
Įgyvendintas projektas, pilani sutvarkyta atliekų rūšiavimo sistema
Aplinkos m-ja, TRATC Pagėgių SA, architektūros sk.
27000
2700
5400
18900
-
Iš viso
27000
2700
5400
18900
0
1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.3.1.
Įrengti vėjo jėgaines
Įrengtos vėjo jėgainės
Pagėgių SA
3000
-
1000
1000
1000
Iš viso
3000
0
1000
1000
1000
1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą
1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.1.1.
Įkurti Pagėgių turizmo ir verslo informacinį centrą
Įkurtas verslo informacinis centras
Pagėgių SA
200
20
100
80
-
1.4.1.2.
Rengti ir platinti informaciją apie turistiniu požiūriu įdomius rajono objektus
Kasmet išleistų ir išplatintų informacinių leidinių tiražai Įgyvendintų informacinių priemonių skaičius - 2
Pagėgių SA, TVIC
30
10
10
10
-
1.4.1.3. Atnaujintos priemonės 2012-03
Parengti Pagėgių savivaldybės etnokultūrinio turizmo įvaizdžio studiją ir įgyvendinimo planą
1) Parengta Pagėgių savivaldybės etnokultūrinio turizmo įvaizdžio studija – 1 studija. 2) Parengtas Pagėgių savivaldybės etnokultūrinio turizmo įvaizdžio studijos įgyvendinimo planas – 1 planas
Pagėgių SA
40
6
-
34
-
1.4.1.4.
Pagėgių savivaldybės žmogiškųjų išteklių mokymas, skatinant etnokultūrinio turizmo produktų kokybės didinimą
Apmokyti Pagėgių savivaldybės gyventojai dirbti etnokultūrinio turizmo sektoriaus srityje – 100 žmonių.
TIC
300
-
-
300
-
1.4.1.5.
Pagėgių savivaldybėje rengti etnokultūrinius renginius, pristatančius vietos gyventojams krašto kultūros ypatumus.
Kasmet rengiami etnokultūriniai renginiai, pristatantys vietos gyventojams krašto kultūros ypatumus – 3 renginiai.
M. Jankaus muziejus Pagėgių kultūros c.
600
60
-
540
-
1.4.1.6.
Etnokultūrinių tyrimų skatinimas Pagėgių savivaldybėje.
Kasmet rengiame apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems žmonėms vykdant etnokultūrinius tyrimus Pagėgių savivaldybėje ir populiarinant informaciją apie juos – 1 renginys.
M. Jankaus muziejus Pagėgių kultūros c
50
7,5
-
42,5
-
1.4.1.7.
Pagėgių savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo turizmo srityje strategijos parengimas
Parengta Pagėgių savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo turizmo srityje strategija – 1 strategija
Pagėgių SA, TIC
30
4,5
-
25,5
-
Iš viso
1 250
108
110
1 032
0
1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.2.1.
Tvarkyti gyvenviečių želdynus, įrengti rekreacines zonas
Įrengtos rekreacinės teritorijos
Pagėgių SA
100
100
-
-
-
1.4.2.2.
Atnaujinti Pagėgių miesto parką
Atnaujintas parkas
Pagėgių SA
800
800
-
-
-
1.4.2.3.
Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes savivaldybės kaimuose
Įrengtos poilsio aikštės
Pagėgių SA
50
50
-
-
-
1.4.2.4.
Išvalyti ir sutvarkyti Benininkų upelį
Išvalytas, sutvarkytas upelis
Pagėgių SA
60
60
-
-
-
1.4.2.5.
Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės vandens telkinių pakrantes
Sutvarkytos pakrantės
Pagėgių SA
150
150
-
-
-
1.4.2.6.
Išvalyti savivaldybės teritorijoje esančius vandens telkinius ir upes.
Parengta galimybių studija Vilkyškių tvenkinio išvalymui; Išvalytas Vilkyškių tvenkinys nuo pareities taršos; Išvalyti 2 ežerai; Gėgės ir Vilkos upių dalis; Išvalytas Kentrių tvenkinys
Ūkio skyrius
2335
335
500
1500
-
1.4.2.7.
Sutvarkyti užterštas savivaldybės teritorijas
Sutvarkytos užterštos savivaldybės teritorijos ir pritaikytos bendruomenės poreikiams
Ūkio skyrius
171
-
43
128
-
1.4.2.8.
Įgyvendinti Nemuno pilotinį projektą
Dalinai įrengtas dviračių takas; Dalinai suformuota Nemuno vandens kelio infrastruktūra
Pagėgių SA
50
50
-
-
-
1.4.2.9.
Gerinti kelių, įeinančių į turizmo trasas būklę, įrengti infrastruktūrą greta jų, įtraukti į vietinį kelių registrą pažintiniais tikslais numatytas naudoti kelių atkarpas
Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą
Pagėgių SA RRPD LAKD
11832
-
11832
-
-
1.4.2.10.
Įrengti dviračių (pėsčiųjų) trasas (mažąją ir didžiąją)
Iš viso: Įregistruotas ir įrengtas kelias Šereitlaukis-Merguvos ežeras; Kelias iki gamtos paminklo „Raganų eglė“pritaikytas dviračių turizmui; Keliukas nuo gamtos paminklo „Raganų eglė“ iki Ąžuolų alėjos ; Dviračių tako atkarpa Ąžuolų alėja-Opstainių piliakalnis išasfaltuota; Įrengtas dviratininkams pritaikytas takas- Keleriškiai-Pempynė (4 km) Pempynė-Šereitlaukis(2,5 km); Opstainys-Šereitlaukis 1,6 kelias Bitėnai-Šereitlaukis km . Suremontuotas vietinio kelio Nr. 3v82 atkarpą, 1,1 km; Kapelkalnį, 5,98 km; kelias pro Rambyno kalną 2,4 km; kelias Bardėnai – Lumpėnai Nr. 4v10 1,4 km
Pagėgių SA
4583
833
1000
2750
-
1.4.2.11.
Įrengti sveikatingumo taką Pagėgiuose
Įrengtas km takas
Pagėgių SA
300
30
-
270
-
1.4.2.12.
Įrengti tvenkinį Pagėgių mieste ir pritaikyti poilsiui
Įrengtas ir pritaikytas poilsiui tvenkinys
Pagėgių SA
100
50
-
50
-
1.4.2.13.
Parengti ir įgyvendinti poilsiavietės prie Nemuno senvagės Kucių kaime Stoniškių seniūnijoje projektą
Įrengta 30 vietų poilsiavietė
Pagėgių SA
130
13
-
117
-
1.4.2.14.
Įrengti kempingą Bitėnuose
Įrengtas 1 kempingas
Pagėgių SA, Rambyno RPD
600
120
150
330
-
1.4.2.15.
Išplėsti vandens turizmo maršrutą Jūros upe
Parengta techninė dokumentacija, įgyvendintas projektas. Įsigyta plaukimui reikalinga priemonė
Pagėgių SA, Turizmo IC
341
45
51
245
-
1.4.2.16.
Rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms Vilkyškių dvarą
Rekonstruoti 2 pastatai, veikia TVIC, parodų ir konferencijų salės, turizmo reikmenų nuomos punktas, sutvarkyta aplinka
Pagėgių SA
2300
-
-
2300
-
1.4.2.17.
Įrengti kempingo infrastruktūrą Mociškiuose
Įrengta pirminė kempingo infrastruktūra Mociškių kaime
Pagėgių SA Ūkio skyrius EPS
362
-
91
271
1.4.2.18.
Parengti Bitėnų rekreacinės zonos tvarkymo planą
Parengtas planas
Pagėgių SA, Rambyno RPD
30
-
30
-
-
1.4.2.19.
Sutvarkyti Rambyno alkakalnio teritoriją, mišką ir pritaikyti etnorenginiams
Sutvarkyta alkakalnio teritorija 10 ha
Pagėgių SA RRP Vakarų skirtdstomieji tinklai
320
10
10
180
120
1.4.2.20.
Propaguoti saugomų gamtos objektų išsaugojimo svarbą, rengiant ekspozicijas, konferencijas, plenerus ir t.t.
Apsaugoti gamtos objektai, paskaleista informacija
Pagėgių SA RRP
20
5
5
10
-
1.4.2.21.
Tvarkyti Pagėgių savivaldybės nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes
Tvarkoma ir prižiūrima arti 100 kapinių
Pagėgių SA, KVAD
200
100
100
-
-
1.4.2.22.
Sutvarkyti ir pritaikyti lankymui Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklą „OFLAGER”
Sutvarkyta ir lankoma strovykla
Pagėgių SA
100
-
100
-
-
1.4.2.23.
Remti modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus
Kasmet 100 ūkių, pasinaudojusių šia parama
Pagėgių SA, ŽŪM ir kitos institucijos
9000
-
-
9000
-
1.4.2.24.
Senovės skalvių amatų gyvenvietės sukūrimas ir vystymas Šereitlaukyje
1) Sukurta Šereitlaukyje senovės skalvių amatų gyvenvietė – 1 gyvenvietė. 2) Sukurtos verslo vietos etnokultūrinio turizmo sektoriuje – 5 verslo vietos. 3) Pritrauktas turistų ir lankytojų skaičius – 10000.
TIC
2 000
200
-
1 800
-
1.4.2.25.
Mažosios Lietuvos etnokultūrinio muziejaus sukūrimas ir vystymas Vilkyškiuose ir Šereitlaukyje
Sutvarkytas Vilkyškių dvaras ir jame įkurtas Mažosios Lietuvos etnokultūrinis muziejus – 1. 2) Sutvarkytas Šereitlaukio dvaras ir jame įkurtas XIX a. Prūsijos regiono dvaras po atviru dangum – 1. 3) Pritrauktas turistų ir lankytojų skaičius – 10000.
TIC
4 000
400
-
3 600
-
1.4.2.26.
Evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčių pritaikymas turizmo poreikiams
Įrengtos parodos apie Pagėgių krašto kultūrą ir gyventojus – 3 bažnyčiose.
TIC
300
-
-
300
Iš viso
40234
3351
13912
22851
120
1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.3.1.
Rekonstruoti Pagėgių miesto stadioną
Rekonstruotas miesto stadionas
Pagėgių SA
800
-
800
-
-
1.4.3.2.
Rekonstruoti ir įrengti naujus Pagėgių pradinės mokyklos sporto aikštynus
Rekonstruotas sporto aikštynas
Pagėgių SA
500
-
500
-
-
1.4.3.3.
Organizuoti įvairias sporto šventes, sąskrydžius ir stovyklas
Organizuojami sąskrydžiai, stovyklos, baidarių, kanojų, ir kitų laivų varžybos Jūros upėje. Įsigytas sportinis inventorius, įgarsinimo įranga, elektros generatorius 2012m.
Pagėgių SA Kultūros c., VšĮ Sporto ir turizmo centras
41
16,1
-
24,9
-
Iš viso
1341
16,1
1300
24,9
0
1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.4.1.
Remti modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus
-
Pagėgių SA
7000
525
525
5950
-
1.4.4.2.
Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.3.
Remti ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.4.
Remti pusiau natūrinį ūkininkavimą
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.5.
Skatinti ir remti ūkininkus dalyvaujančius aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo programose
-
Pagėgių SA
3000
225
225
2550
-
1.4.4.6.
Skatinti ūkininkų perėjimą prie ne žemės ūkio veiklos
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.7.
Skatinti ūkių stambėjimą, vykdyti žemės konsolidacijos procesą
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.8.
Sukurti mokymo ir konsultavimo sistemą pradedantiesiems ūkininkams
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.9.
Skatinti specializuotų ūkių plėtrą
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
1.4.4.10.
Renovuoti ūkininkų žemės sausinimo sistemas
-
Pagėgių SA
4000
300
300
3400
-
1.4.4.11.
Renovuoti ir tobulinti kaimo gyvenviečių ir bendro naudojimo laukų sausinimo sistemas
-
Pagėgių SA
3000
225
225
2550
-
1.4.4.12.
Gerinti žemę (žemės kalkinimas)
-
Pagėgių SA
500
38
37
425
-
1.4.4.13.
Skatinti netradicinių verslų kūrimasi
-
Pagėgių SA
3000
225
225
2550
-
1.4.4.14.
Plėsti kaimo turizmo sodybų tinklą
-
Pagėgių SA
3500
263
262
2975
-
1.4.4.15.
Skatinti amatų plėtrą
-
Pagėgių SA
3000
225
225
2550
-
1.4.4.16.
Parengti savivaldybės nenašių ir neperspektyvių žemės ūkiui žemių apsodinimo mišku investicinę programą ir projektus
-
Pagėgių SA
500
37
38
425
-
1.4.4.17.
Didinti savivaldybės miškingumą
-
Pagėgių SA
3000
225
225
2550
-
1.4.4.18.
Gerinti miško infrastruktūrą
-
Pagėgių SA
2000
150
150
1700
-
Iš viso
46500
3488
3487
39525
0
II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas
2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą
2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.1.1.
Parengti savivaldybės nusikalstamumo, narkomanijos ir kitų žalingų polinkių prevencijos programą
Parengtos programos
Pagėgių SA
45
15
15
15
-
2.1.1.2.
Rengti ir įgyvendinti prevencijos priemones
Parengra ir įgyvendinta priemonių - 20
Pagėgių SA
50
20
20
10
-
2.1.1.3.
Skleisti informaciją bei šviesti visuomenę narkomanijos prevencijos, saugumo ir kitais socialiniais klausimais
Kasmet organizuojami 3 renginiai. Išleista 10 tūkst. vnt. leidinių
Pagėgių SA
15
6
7
2
-
Iš viso
110
41
42
27
0
2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.2.1.
Tobulinti gydytojų kvalifikaciją, remti savivaldybei trūkstamų specialybių gydytotojų persikvalifikavimą
Kasmet pakels kvalifikaciją –4 gydytojai ir 10 personalo darbuotojų
Pagėgių SA
20
-
20
-
-
2.1.2.2.
Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos nuostatas jaunimo tarpe
Surengti 3 renginiai
Pagėgių SA
15
8
-
7
-
Iš viso
35
8
20
7
0
2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.3.1
Toliau plėtoti moterų Krizių namus Vidgirių kaime infrastruktūrą
-
Pagėgių SA
300
-
300
-
-
2.1.3.2.
Pritaikyti visuomenines įstaigas bei jų aplinką neįgaliesiems
Pagerintos sąlygos neįgaliesiems
Pagėgių SA
400
400
-
-
-
2.1.3.3.
Atnaujinti savivaldybei priklausančius pastatus
Atnaujinta po 5 namus kas metai
Pagėgių SA
2 000
2 000
-
-
-
2.1.3.4.
Pritaikyti būstą specifiniams neįgaliųjų poreikiams
Pritaikyta butų aplinka
Pagėgių SA
400
200
200
-
-
2.1.3.5.
Parengti savivaldybės o socialinio būsto programą
Paruošta programa
Pagėgių SA
15
-
15
-
-
2.1.3.6.
Įrengti socialinio būstų fondą
Įrengtas socialinis butų fondas
Pagėgių SA
2800
-
-
-
-
Iš viso
5915
5400
515
0
0
2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas
2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.2.1.1.
Sukurti ir įdiegti savivaldybėje tipinę dokumentų valdymo sistemą (su dokumento originalo saugojimo funkcija), leidžiančią pradėti „vieno langelio“ principo įgyvendinimą
Veikia suderinta dokumentų valdymo sistema
Pagėgių SA
50
50
-
-
-
2.2.1.2.
Sukurti ir įdiegti savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos priimtų teisės aktų skelbimo internete posistemę
Sistema registruoja, saugo, teikia visuomenei svarstyti priimamus ir priimtus teisinius aktus
Pagėgių SA
5
5
-
-
-
2.2.1.3.
Kelti savivaldybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją
Įgauta reikiama kvalifikacija
Pagėgių SA
20
20
-
-
-
2.2.1.4.
Modernizuoti savivaldybės administracijos kompiuterinius tinklus
Moderni – zuotos Darbo vietos
Bendrasis skyrius
26800
8000
4700
14100
-
2.2.1.5.
Plėsti viešuosius interneto prieigos taškus
5įsteigti naujii prieigos taškai
Pagėgių SA
130
-
130
-
-
2.2.1.6.
Kelti mokymo įstaigų kompiuterizavimo lygį, stiprinti jų informacinių technologijų bazę
Įrengta 10 kompiuterinių darbo vietų
Pagėgių SA
30
-
30
-
-
Iš viso
27035
8075
4860
14100
0
2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.2.2.1.
Kelti viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją, ugdyti projektinius gebėjimus
Kvalifikaciją patobulinusių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius
Pagėgių SA
30
30
-
-
-
2.2.2.2.
Inicijuoti projektų, finansuojamų struktūrinių ir paramos fondų lėšomis, rengimą, Pagėgių savivaldybėje
Kiekvienais metais parengiama po 2 verslo įmonių paraiškas
Pagėgių SA
20
-
-
-
20
2.2.2.3.
Pagėgių savivaldybės viešojo sektoriaus valdymo įgūdžių tobulinimas, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais.
1) Valdymo įgūdžių tobulinimo vizitų pas užsienio partnerius skaičius – 10 vizitai. 2) Valdymo įgūdžių tobulinimo vizitų pas užsienio partnerius dalyvių skaičius – 28 dalyviai.
Pagėgių SA
150
-
-
150
-
2.2.2.4.
Pagėgių savivaldybės bendradarbiavimo su Sovetsko miesto vystymas, siekiant efektyviai spręsti regionui opias ekonomines, socialines ir kultūrines problemas
1) Kasmetiniai regioninio tarp sienų bendradarbiavimo renginiai – 10 renginiai. 2) Parengti ir įgyvendinti regioniniai tarp sienų bendradarbiavimo projektai sprendžiantis opias ekonomines, socialines ir kultūrines problemas – 3 projektai
Pagėgių SA
6000
600
-
5400
-
Iš viso
6200
630
0
5550
20
2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra
2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.3.1.1.
Sudaryti tinkamas sąlygas NVO veiklai
Remiamos NVO vykdomos programos, kuriami bendri projektai, skatinantys bendruomenę aktyviau įsijungti į NVO veiklą
Pagėgių SA
120
60
-
60
-
2.3.1.2.
Pagėgių savivaldybės bendruomenių valdymo ir verslumo įgūdžių ugdymas, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais.
1) Pas užsienio partnerius valdymo ir verslumo įgūdžių ugdyti išvykusių savivaldybės bendruomenių skaičius – 5 bendruomenės. 2) Pas užsienio partnerius valdymo ir verslumo įgūdžių ugdyti išvykusių savivaldybės bendruomenių narių skaičius – 30 bendruomenės narių. 3) Pas užsienio partnerius valdymo ir verslumo įgūdžių ugdyti išvykusių savivaldybės bendruomenių jaunimo atstovų skaičius – ne mažiau 30% nuo visų vykusiųjų.
Pagėgių SA
150
-
-
150
-
Iš viso
270
60
0
210
0
2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių Parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
2.3.2.1.
Teikti finansinę paramą bendruomenių centrų projektams
Suteikta parama, rengiami projektai
Pagėgių SA
30
30
-
-
-
2.3.2.2.
Sudaryti sąlygas bendruomenių nariams naudotis ugdymo įstaigų kompiuteriais ir internetu
Įsteigti viešieji kaimo interneto centrai
Pagėgių SA
60
60
-
-
-
2.3.2.3.
Vystyti bendruomenių bendradarbiavimo tinklą
Sukurta kaimo bendruomenių atgaivinimo programa Pagėgių krašte
Pagėgių SA, seniūnijos, bendruomenės, NVO, bažnyčia, TVIC
20
20
-
-
-
Iš viso
110
110
0
0
0
III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra
3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas
3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.1.1.
Pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą
Užtikrintas priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo prieinamumas vaikams bei suaugusiesiems Įsteigtas daugiafunkcinis centras Vilkyškiuose
Švietimo skyrius Ūkio skyrius
1720
-
430
1290
-
3.1.1.2.
Sudaryti sąlygas visiems vaikams įsigyti bendrąjį išsilavinimą
Papildomai organizuotas 50-60 vaikų pavežėjimas, padidintas mokymo paslaugų prieinamumas. Iš viso pavežama apie 1000 vaikų
Pagėgių SA
2100
2100
-
-
-
3.1.1.3.
Užtikrinti švietimo ir mokymo paslaugų kokybę
Atliktas vidinis ir išorinis švietimo ir mokymo paslaugų auditas Turėtų būti - Atliktas išorinis švietimo ir mokymo paslaugų vertinimas
Pagėgių SA
15
15
-
-
-
3.1.1.4.
Skatinti mokyklas įsigyti naujausias kompiuterines programas
Įsigytos programos
Pagėgių SA
45
15
20
10
-
3.1.1.5.
Rekonstruoti papildomojo ugdymo mokyklą (Mokykla neturi patalpų, pirmiausia reikia surasti patalpas, kad turėtume ką rekonstruoti). Pradėti diegti sveikos ir saugios aplinkos ugdymo programą
Rekonstruota meno mokykla, (tinkamai įrengti sporto aikštynai prie mokyklų)
Pagėgių SA
400
80
320
-
-
3.1.1.6.
Rekonstruoti vaikų darželį
Rekonstruotas vaikų darželis
Pagėgių SA
1000
200
800
-
-
3.1.1.7.
Rekonstruoti bendrojo lavinimo mokyklas
Rekonstruotos mokyklos
Pagėgių SA, ŠVM, Fin.min,
15000
1500
6000
7500
-
3.1.1.8.
Atnaujinti mokyklų mokymo įrangą ir priemones
Šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir mokymo įranga aprūpintos 8 švietimo ir mokymo įstaigos
Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Pagėgių SA
600
300
300
-
-
3.1.1.9.
Steigti prie suaugusiųjų mokymo klasių pagrindinio ugdymo pakopos išlyginamąsias klases
Įsteigtos klasės
Pagėgių SA
40
-
40
-
-
Iš viso
20920
4210
7910
8800
0
3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.2.1.
Tobulinti mokytojų kvalifikaciją, skatinti mokytojus įsigyti gretutinę specialybę, remti savivaldybei trūkstamų specialybių mokytojų persikvalifikavimą
Dalinai finansuojamas kvalifikacijos kėlimas bei persikvalifikavimas
Pagėgių SA
100
-
20
80
-
Iš viso
100
0
20
80
0
3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.3.1.
Parengti ir įgyvendinti vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo, užimtumo ir rėmimo programą (Parengti vaikų ir jaunimo užimtumo programą)
Parengta programa. Bendri švietimo, kultūros ir sporto renginiai)
Pagėgių SA
600
300
300
-
-
3.1.3.2.
Dalyvauti (ir remti) vaikų vasaros užimtumo programas
Paremtos programos
Pagėgių SA
120
60
60
-
-
3.1.3.3.
Vykdyti jaunimo ugdymą, skatinant tarptautinį bendravimą su užsienio partneriais
Tarptautinio bendradarbiavimo kontaktai su užsienio partneriais – po 1 kontaktą per metus
Pagėgių SA
100
-
-
100
-
Iš viso
820
360
360
100
0
3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.4.1.
Tobulinti specialistų kvalifikaciją gamtosaugos ir gamtonaudos srityje, vykdyti vietos bendruomenės ekologinį švietimą
Kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius, informacinių, švietėjiškų renginių skaičius vietos bendruomenei
LR Švietimo m-ja, Pagėgių SA
900
-
225
675
-
3.1.4.2.
Remti modernų nuotolinį mokymąsi (Įdiegti savarankiško nuotolinio mokymąsi)
10 programų, perkeltų į modernaus nuotolinio mokymosi formą (Įdiegta savarankiško nuotolinio mokymosi forma)
Pagėgių SA
40
8
32
-
-
3.1.4.3.
Vykdyti Pagėgių savivaldybės gyventojų švietimą atsinaujinančios energetikos srityse, skatinant diegti kasdieniame gyvenime gerąją tarptautinę praktiką.
1) Įvykdyti mokymai atsinaujinančios energetikos srityse – 5 mokymai. 2) Apmokytų Pagėgių savivaldybės gyventojų sk. – 500 gyventojų
Pagėgių SA Architektūros sk.
300
-
-
300
-
Iš viso
1240
8
257
975
0
3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra
3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.2.1.1.
Užbaigti Pagėgių savivaldybės Kultūros namų pastato statybą
Pastatyti kultūros namai
Pagėgių SA
2000
20
1980
-
-
3.2.1.2.
Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio sales seniūnijose
Rekonstruotos laisvalaikio salės – 6: Natkiškių, Stoniškių, Šilgalių, Vilkyškių, Žukų, Piktupėnų, Kentrių
Pagėgių SA
11000
2000
1500
7500
-
3.2.1.3.
Parengti informacijos apie savivaldybės kultūrą kaupimo ir sklaidos sistemą
Sukurtas kultūros puslapis savivaldybės internetinėje svetainėje, išleidžiami 1-2 leidiniai apie kultūrą
Pagėgių SA
5
5
-
-
-
3.2.1.4
Skatinti tarptautinius kultūrinius mainus su užsienio partneriais
Kultūrinių programų apsikeitimai su užsienio partneriais – po 1 apsikeitimą per metus
Pagėgių Kultūros centras
200
-
-
200
-
Iš viso
13205
2025
3480
7700
0
3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.2.2.1.
Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindinius paveldo objektus saugomose teritorijose
Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindiniai paveldo objektai
Rambyno RPD, Šilutės miškų urėdija, Pagėgių sav.
500
50
50
400
-
3.2.2.2.
Atlikti savivaldybės išgaunamų neatstatomų gamtinių išteklių auditą
Atliktas auditas
LR Aplinkos mi-ja; Pagėgių SA
30
30
-
-
3.2.2.3.
Parengti pažeistų gavybos vietų rekultyvavimo ir renatūralizavimo programą
Paruošta programa
LR Aplinkos mi-ja; Pagėgių SA
25
-
-
-
-
Iš viso
555
75
80
400
0
3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra
3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.3.1.1.
Kelti savivaldybės administracijos tarnautojų kvalifikaciją, ugdyti administracinius gebėjimus. Mokyti tarnautojus
54 tarnautojai, dalyvavę mokymo kursuose
Pagėgių SA
100
100
-
-
-
3.3.1.2.
Įdiegti kokybės vadybos sistemas
Įdiegti kokybės vadybos modeliai ir sistemos savivaldybės administracijoje ir jos įstaigose
Pagėgių SA
3000
3000
-
-
-
3.3.1.3.
Didinti Pagėgių savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikaciją ir tarybos narių kompetenciją, tobulinant strateginio planavimo ir valdymo gebėjimus
kvalifikaciją ir kompetenciją pakels 50 proc administracijos darbuotojų ir tarybos narių
Pagėgių SA
3000
3000
-
-
-
Iš viso
6100
6100
0
0
0
3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo indikatorius
Atsakinga institucija / skyrius
Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt
Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama
Privačios lėšos tūkst. Lt
3.3.2.1.
Atlikti savivaldybės paklausių darbo vietų ir perspektyvių specialybių analizę
Rengiama kasmetinė darbdavių apklausa ir analizė
Darbo birža
5
-
5
-
-
3.3.2.2.
Tauragės darbo biržos, darbo rinkos informacijos centro, Pagėgiuose veiklos plėtra
Suaktyvėjęs SIP ir PICprogramų panaudojimas
Pagėgių SA, Darbo birža
60
-
60
-
-
3.3.2.3.
Įgyvendinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones
Bedarbių asmenų, nukreiptų į įvairias aktyvias darbo rinkos politikos priemones, įsidarbinusių asmenų per metus vid. sk. - 690; Kas metai skirta lėšų: savivaldybės 52.000 Lt, valstybės per darbo biržos programas 400.000 Lt.
Darbo birža
2712
312
2400
-
-
3.3.2.4.
Inicijuoti profesinio informavimo centro steigimą
Įsteigtas profesinio informavimo centras
Pagėgių SA, Darbo birža
60
30
30
-
-
3.3.2.5.
Remti socialiai pažeidžiamų grupių integracijos į darbo rinką projektus
Įsidarbinusių socialiai pažeidžiamų grupių atstovų skaičius - 6, mokymo, konsultavimo ir informavimo priemonių šių grupių atstovams skaičius - 90
Pagėgių SA, NVO
30
-
30
-
-
3.3.2.6.
Remti moterų reintegracijos į darbo rinką projektus
Mokymo projektų skirtų moterims, mokymo, konsultavimo ir informavimo priemonių moterims skaičius
Pagėgių SA, NVO
15
-
15
-
-
3.3.2.7.
Pagerinti darbo jėgos profesines žinias ir įgūdžius
Kvalifikaciją patobulinusių, persikvalifikavusi darbuotojų skaičius - 9
Pagėgių aadministracija, darbo birža; verslo įmonės, NVO
60
-
30
-
30
3.3.2.8.
Organizuoti nepaklausių specialybių darbuotojų perkvalifikavimą
Persikvalifikavusių darbuotojų, specialistų skaičius – 20
Pagėgių SA, Darbo birža
30
-
30
-
-
Iš viso
2972
342
2600
0
30
PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Pasiekimo rodiklis
Atsakinga institucija
Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos
Nacionalinio biudžeto lėšos
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama
Privačios lėšos
Pagėgių seniūnija
1.
Pagėgių miesto stadiono rekonstrukcija
-
Pagėgių SA
3.000.000
225.000
225.000
2.550.000
-
2.
Renginių aikštelės Vilniaus g. įrengimas
-
Pagėgių SA
1.000.000
75.000
75.000
850.000
-
3.
Prūdo įrengimas prie Pagėgių kultūros centro
-
Pagėgių SA
300.000
22.500
22.500
255.000
-
4.
Velnežerio išvalymas ir pritaikymas poilsiui
-
Pagėgių SA
1.000.000
75.000
75.000
850.000
-
5.
Pėsčiųjų takų įrengimas Pagėgių miesto miške
-
Pagėgių SA
100.000
7.500
7.500
85.000
-
6.
Pagėgių kalno apsodinimas mišku ir poilsinės zonos įrengimas
-
Pagėgių SA
500.000
37.500
37.500
425.000
-
7.
Vaikų žaidimo aikštelių įrengimas prie daugiabučių namų
-
Pagėgių SA
100.000
7.500
7.500
85.000
-
8.
Dviračio takų įrengimas maršrutais Pagėgiai-Rambyno kalnas, Pagėgiai –Panemunė, Pagėgiai-Šilgaliai
-
Pagėgių SA
2.000.000
150.000
150.000
1.700.000
-
9.
Panemunės parko prie muitinės rekonstrukcija
-
Pagėgių SA
200.000
15.000
15.000
170.000
-
10
Apsauginio pylimo Panemunėje Mokyklos gatvėje įrengimas Nr. T-1019
-
Pagėgių SA
2.000.000
150.000
150.000
1.700.000
-
11.
Vandentiekio rekonstrukcija ir nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba Panemunėje
-
Pagėgių SA
2.000.000
150.000
150.000
1.700.000
-
12.
Aušros, Pievų ir dalies Nemuno gatvių asfaltavimas Panemunėje
-
Pagėgių SA
500.000
37.500
37.500
425.000
-
13.
Piktupėnų parkelio prie bendruomenės namų sutvarkymas, Piktupės upelio krantinės rekonstrukcija
-
Pagėgių SA
30.000
15.000
15.000
170.000
-
14.
Sodų gatvės asfaltavimas Piktupėnuose
-
Pagėgių SA
400.000
30.000
30.000
340.000
-
15.
Kentrių kaimo vandentiekio rekonstrukcija nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba
-
Pagėgių SA
1.500.000
112.500
112.500
1.275.000
-
16.
Poilsio aikštelės įrengimas Kentriuose
-
Pagėgių SA
150.000
11.250
11.250
127.500
-
17.
Gatvių asfalto dangų atnaujinimas Kentriuose
-
Pagėgių SA
300.000
22.500
22.500
255.000
-
18.
Benininkų gatvių asfalto dangų įrengimas
-
Pagėgių SA
300.000
22.500
22.500
255.000
-
19.
Pėsčiųjų tako rekonstrukcija Benininkuose
-
Pagėgių SA
100.000
7.500
7.500
85.000
-
20.
Aikštyno įrengimas prie piktupėnų pagrindinės mokyklos
-
Pagėgių SA
300.000
30.000
47.000
223.000
-
21.
Benininkų vandens telkinio pakrančių sutvarkymas ir pritaikymas poilsiui
-
Pagėgių SA, Bendruomenė
40.000
4.000
-
36.000
-
Lumėnų seniūnija
1.
Įrengti privažiavimus prie esamų vandens telkinių priešgaisrinėm gelbėjimo tarnybom visose gyvenvietėse
-
Pagėgių SA
4.000.000
300.000
300.000
3.400.000
-
2.
Skvero prie Lumpėnų kultūros namų sutvarkymas
-
Pagėgių SA, Bendruomenė
40.000
4.000
-
36.000
-
Kultūros centras
1.
Mažosios Lietuvos regiono Dainų šventė
1
Savivaldybės administracija Kultūros centras
150.000
50.000
50.000
25.000
-
2.
Meno mėgėjų kolektyvų plėtra, kolektyvų vadovų finansavimas
10
Savivaldybės administracija Kultūros centras
380.000
380.000
-
-
-
3.
Kultūros darbuotojų plėtra Pagėgių savivaldybės seniūnijose
10
Savivaldybės administracija Kultūros centras
380.000
380.000
-
-
-
4.
Techninės bazės gerinimas (fotoaparatas – 1 vnt., filmavimo kamera – 1 vnt., mobili scena – 1 vnt., kėdės lauko renginiams – 1000 vnt.)
1 kompl.
Savivaldybės administracija Kultūros centras
55.000
55.000
-
-
-
5.
Įrašų studija ( Autobusas meno kolektyvų koncertinėms išvykoms – 1 vnt., filmų demonstravimo technikos įsigijimas – 1 vnt.)
1 kompl.
Savivaldybės administracija Kultūros centras
300.000
300.000
-
-
-
Vilkyškių seniūnija
1.
Pastatų rekonstrukcija
-
Vilkyškių seniūnija
5.000.000
375.000
375.000
4.250.000
-
2.
Skatinti daugiabučių namų savininkus tvarkyti namų fasadus
-
Vilkyškių seniūnija
1.500.000
112.500
112.500
1.275.000
-
3.
Gerinti kelių infrastruktūrą
-
Vilkyškių seniūnija
8.000.000
600.000
600.000
6.800.000
-
4.
Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes savivaldybės kaimuose
-
Vilkyškių seiūnija
3.000.000
225.000
225.000
2.550.000
-
5.
Tvarkyti gyvenviečių želdynus, įrengti rekreacines zonas
-
Vilkyškių seniūnija
1.000.000
75.000
75.000
850.000
-
6.
Turgaus aikštelės asfaltavimas
-
Vilkyškių seniūnija
400.000
30.000
30.000
340.000
-
7.
Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio sales
-
Vilkyškių seniūnija
2.000.000
150.000
150.000
1.700.000
-
8.
Įrengti sporto aikštyną
-
Vilkyškių Seniūnija
700.000
52.500
52.500
595.000
-
9.
Žukų kaime įrengti gatvių apšvietimą Žalioji, Ežero ir Pašto gatvėse
-
Vilkyškių seniūnija
200.000
15.000
15.000
170.000
-
10.
Vilkyškių miestelyje įrengti apšvietimą pėsčiųjų, Johaneso _ėsčiųjų_, Skalvių Švyturio, M. Mažvydo ir Jogaudų gatvėse
-
Vilkyškių seniūnija
500.000
37.500
37.500
425.000
-
pėsčiųjų_ seniūnija
1.
Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, esančios _ėsčiųjų_ seniūnijoje rekonstrukcija
-
Pagėgių SA
1.500.000
112.500
112.500
1.275.000
-
2.
Vaikų žaidimų aikštelės įrengimas _ėsčiųjų_ gyvenvietėje
-
Pagėgių SA
100.000
7.500
7.500
85.000
-
3.
Privažiavimų prie vandens telkinių įrengimas ekstremalių situacijų atvejams
-
Pagėgių SA
500.000
37.500
37.500
425.000
-
4.
Veikiančių Ropkojų kapinių apšvietimo įrengimas
-
Pagėgių SA
200.000
15.000
15.000
170.000
-
Stoniškių seniūnija
1.
Atstatyti nusausinimo sistemas Rukų, Mažaičių ir Šilgalių gyvenvietėse.
Sutvarkytos drenažo sistemos
Pagėgių SA
4.000.000
300.000
300.000
3.400.000
-
2.
Išasfaltuoti kelią į Rukų kapinėse įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę.
Sutvarkytas vietinės reikšmės kelias
Pagėgių SA
1.500.000
112.500
112.500
1.275.000
-
3.
Įrengti fekalinės kanalizacijos trasas Rukų, Mažaičių ir Šilgalių gyvenvietėse
Sutvarkytos nuotekų sistemos
Pagėgių SA
3.000.000
225.000
225.000
2.550.000
-
4.
Pritaikyti esamą Šilgalių gyvenvietėje mišką gyventojų poilsiui, įrengiant poilsio aikšteles ir takus
Sutvarkytas parkas
Pagėgių SA
1.000.000
75.000
75.000
850.000
-
5.
Inventorizuoti ir teisiškai sutvarkyti veikiančias Rukų kapines
Sutvarkytos kapinės
Pagėgių SA
500.000
37.500
37.500
425.000
-
6.
Įrengti _ėsčiųjų taką prie rajoninio kelio 4202
Užtikrina žmonių saugumą
Pagėgių SA
1.500.000
112.500
112.500
1.275.000
-
7.
Pritaikyti esamą parką prie seniūnijos vaikų ir pagyvenusių žmonių poilsiui
Sutvarkytas parkas
Pagėgių SA
800.000
60.000
60.000
680.000
-
8.
Aikštyno parodomosioms žirgų varžyboms įrengimas
Įrengtas aikštynas, įsigytas inventorius
Pagėgių SA, Bendruomenė
40.000
4.000
6.300
29.700
9.
Plaškių bendruomenės namų kapitalinis remontas, aplinkos infrastruktūros sutvarkymas
-
Pagėgių SA, Bendruomenė
150.000
15.000
-
135.000
-
10.
Stoniškių bendruomenės namų modernizavimas, aplinkos infrastruktūros sutvarkymas
-
Pagėgių SA, Bendruomenė
150.000
15.000
-
135.000
-
Viešoji biblioteka
1.
Informacinių technologijų ir kompiuterinės įrangos bazės gerinimas krašto bibliotekose
Atnaujinta įranga 9-iose bibliotekose
Pagėgių SA, Viešoji biblioteka
300.000
100.000
100.000
100.000
-
2.
Įsigyti kompiuterinę įrangą Viešosios bibliotekos kraštotyros fondo fiksavimui, skaitmeninimui (daugiafunkcinis aparatas su spausdinimo, įrišimo, kopijavimo funkcijomis, multimedija, filmavimo kamera ir kt.)
Sutvarkytas, lankytojams prieinamas kraštotyros fondas, kiti dokumentai.
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
100.000
80.000
20.000
-
-
3.
Išleisti 3 pavadinimų leidinius, pristatant ir atskleidžiant Pagėgių krašto žymių žmonių indėlį į raštijos, kultūros paveldą. Kraštotyros fondo dokumentų leidyba
Išleisti 600 egz. kraštotyros leidinių
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
150.000
100.000
50.000
-
-
4.
Įsigyti mikroautobusą
Viešosios Interneto prieigos priežiūra, filialų pasiekiamumas, Viešosios bibliotekos veiklos funkcijų atlikimas
Pagėgių SA
60.000
60.000
-
-
-
5.
Viešosios bibliotekos darbuotojų plėtra (kraštotyrininkas-bibliografas, 2 bibliotekininkai, kataloguotojas, raštvedys -archyvaras)
5
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
732.000
732.000
-
-
-
6.
Perkelti Vėlaičių biblioteką į Kentrių bendruomenės namus
Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
30.000
30.000
-
-
-
7.
Atlikti remontą Vilkyškių bibliotekoje
Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
20.000
20.000
-
-
-
8.
Įrengti stacionarų parodų eksponavimo stendą Viešojoje bibliotekoje
Saugus eksponatų pristatymas lankytojams
Pagėgių SA Viešoji biblioteka
10.000
10.000
-
-
-
Martyno Jankaus muziejus
1.
Atnaujinti muziejaus įrangą, pritaikyti renginiams, pasiruošiant K.Donelaičio gimimo metinių paminėjimui
Įsigyta muziejaus baldai, įrangą, pravesti šventiniai renginiai
Pagėgių SA M.Jankaus muziejus
100.000
20.000
-
80.000
-
2.
Sutvarkyti muziejaus aplinką, praplečiant teritoriją
Parengtas sklypo planas, aptverta teritorija, papildomai įrengtos apšvietimo ir saugos priemonės
Pagėgių SA M.Jankaus muziejus
200.000
40.000
-
160.000
-
3,
M. Jankaus sodybos pilnavertis atkūrimas ir pritaikymas turizmo poreikiams
Bendradarbiaujant su verslo atstovais atkurti M. Jankaus sodybą.
Pagėgių SA M.Jankaus muziejus
10000
600
400
9000
VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir informacijos centras
1.
Sukurti ir vystyti turistų srautų ir jų poreikių informacijos kaupimo sistemą
Savalaikiai surenkama ir apdorojama informacija
TIC
800
800
-
-
-
Sporto ir turizmo centras
1.
Plėtoti sportinių renginių įvairiapusiškumą
Organizuojami naujų sporto šakų renginiai
STC
1000
800
-
200
-
IŠ VISO
60.078,800
6.672,450
4.514,950
49.036,400
0
8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS
Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, numatoma plano įgyvendinimo stebėsenos sistema, kuri leidžia
§ kontroliuoti strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigą;
§ imtis prevencinių priemonių nenumatytų neatitikimų atsiradimui;
§ nustatyti atsakomybės už veiklų vykdymą ribas;
§ užtikrinti strateginio plėtros plano poveikio bei pasiektų rezultatų sklaidą Pagėgių savivaldybės gyventojams (atskiriems asmenims, jų grupėms, visuomenės organizacijoms ir kt.) ir verslo subjektams;
§ funkcionuoti savivaldybės institucijų atskaitomybės mechanizmui prieš savivaldybės gyventojus;
§ kryptingai atlikti strateginio plėtros plano korekciją pasikeitus socialinei - ekonominei situacijai ar įvykus kitiems jai įtakos turintiems pokyčiams.
8.1. STEBĖSENOS SISTEMA
Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įvertinimui (prioritetai, priemonės) formuojama strateginio plėtros plano stebėsenos sistema, kurią sudaro šie elementai
§ stebėsenos institucijos: kontrolės institucija – Pagėgių savivaldybės Taryba; tarpinė institucija – Pagėgių savivaldybės administracija; darbo grupės – atskiri administracijos skyriai ir poskyriai pagal atitinkamą veiklos sritį;
§ stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai;
§ atsiskaitomybė (atsiskaitomybės formos ir periodiškumas, atsiskaitomybei būtinos informacijos rinkimas, apdorojimas ir informacijos šaltiniai);
§ veiksmų koregavimas, atsižvelgiant į strateginio plėtros plano vertinimą (stebėsenos metu gautus rezultatus).
8.1.1. lentelė. Plano stebėsenos elementai
Stebėsenos elementai
Kontrolės institucija
Tarpinė institucija
Darbo grupės
Nariai
Pagėgių savivaldybės Taryba
Pagėgių savivaldybės administracija (informacijos rinkimas ir apibendrinimas; paskiriamas atsakingas asmuo)
Pagėgių savivaldybės administracijos atitinkamų veiklos sričių specialistai. Specialistai vertina informaciją apie strateginio plėtros plano poveikį teritoriniams netolygumams.
Institucijos funkcijos
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų svarstymas ir tvirtinimas. Politinis įgyvendinimo vertinimas. Pasiūlymų dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo koregavimo svarstymas.
Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus. Strateginio plano įgyvendinimo apibendrinimas pagal informaciją, gautą iš darbo grupių.
Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus. Metinių ataskaitų apie strateginio plėtros plano įgyvendinimo rezultatus rengimas. Pasiūlymų dėl įgyvendinimo tobulinimo teikimas. Priemonių įgyvendinimas.
Atskaitomybė
Atskaitomybė Pagėgių savivaldybės gyventojams už pasiektus rezultatus, kitoms siunteresuotoms institucijoms.
Atskaitomybė Kontrolės institucijai.
Atskaitomybė tarpinei institucijai – tarpinės bei galutinės ataskaitos.
Vertinimas
Tarpinių bei galutinių ataskaitų vertinimas, politinių sprendimų priėmimas.
Darbo grupių pateiktų duomenų apibendrinimas. Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.
Renkami statistiniai duomenys už įgyvendintą laikotarpį (vieneri metai), jų pokyčiai, numatomi planai einamiesiems metams. Pateikiama informacija apie pasiektus rodiklius. Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.
Informacijos šaltiniai
Tarpinės institucijos pateiktas kompleksinis apibendrinimas. Tarpinės ir galutinės ataskaitos.
Darbo grupių pateiktos ataskaitos. Apklausos ir atskirų sričių tyrimai, studijos. Ekspertiniai vertinimai.
Atitinkamų veiklos sričių skyrių metinės ataskaitos. Oficialių valstybės institucijų duomenys.
Visuomenės dalyvavimas ir išoriniai ryšiai
Informacijos pateikimas Pagėgių savivaldybės gyventojams.
Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.
Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.
8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI
Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos sistemoje numatoma naudoti trijų lygių kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema. Jos pagrindu vertinamas strateginio plėtros plano įgyvendinimas.
Naudojami stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai. Naudojami rodikliai sudaryti remiantis „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo priežiūros rodiklių tinkamumo įvertinimas. Tyrimo ataskaita“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007 m.
Naudojamų rodiklių reikšmės
1) Produkto rodikliai trumpuoju laikotarpiu matuoja tiesioginę naudą/žalą tikslinei grupei, kuri atsiranda įgyvendinus finansuojamus veiksmus ar jų metu (pvz., modernizuota įstaigų, įkurta sistemų, įdiegta priemonių ir pan.). Informaciją apie produkto rodiklius paprastai teikia atitinkamos srities specialistai.
2) Rezultato rodikliai vidutiniu laikotarpiu (apie 3 metai) matuoja tam tikro laikotarpio padarinius (naudą/žalą), kuriuos patiria tikslinė grupė dėl produktų pasiekimo (pvz., mokytojų, pakėlusių kvalifikaciją, dalis nuo bendro savivaldybės, apskrities ar šalies mokytojų skaičiaus).
3) Poveikio rodikliai matuoja ilgojo laikotarpio (praėjus ~ 5 metams nuo strateginio plano įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020 m.) padarinius (naudą/žalą), kurie susiję su strateginio plėtros plano įgyvendinimu visoms tikslinėms grupėms. Tai rodikliai, kurie nėra priskiriami nė vienam numatytam prioritetui, kadangi gali būti pasiekti tik viso Plano įgyvendinimo pasekoje.
8.2.1. lentelė. Plano vertinimo tvarka
Vertinimas
Produkto rodikliai
Rezultatų (konteksto, veiklos) rodikliai
Poveikio rodikliai
Tarpinis vertinimas Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.
Kasmetinis vertinimas.
Vertinimas atliekamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu. Atliekamas pasiektų rezultatų įvertinimas.
Vertinamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu pasiektas poveikis.
Vertinimo laikotarpis
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2010-2012 m.
2010-2014 m.
Vertinimo atlikimo terminas
2011 m. I ketv.
2012 m. I ketv.
2013 m. I ketv.
2013 m. I ketv.
2015 m. I ketv.
Vertinimo laikotarpis
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2013-2015 m.
2015-2019 m.
Vertinimo atlikimo terminas
2014 m. I ketv.
2015 m. I ketv.
2016 m. I ketv.
2016 m. I ketv.
2021 m. I/II ketv.
Galutinis vertinimas Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano viso įgyvendinimo periodo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.
Ataskaitos pasibaigus visam Plano įgyvendinimo laikotarpiui (galutinis viso laikotarpio vertinimas). Bendras pasiekiamumo įvertinimas. Finansinis vertinimas (finansinio plano įgyvendinimo įvertinimas).
Pasiektų rezultatų įvertinimas.
Pasiektas visos apimties strateginio plėtros plano poveikio įvertinimas.
Vertinimo laikotarpis
20010-2015 m.
2010-2015 m.
2010-2020 m.
Vertinimo atlikimo terminas
2016 m. I ketv.
2016 m. I ketv.
2021 I/II ketv.
Toliau pateikiami Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo metu planuojamų pasiekti rodiklių reikšmės ir vertinimo terminai (žr. 8.2.3, 8.2.4. ir 8.2.5. lenteles).
8.2.2. lentelė. Produkto rodikliai
Rodiklio pavadinimas
Esamas rodiklio įvertinimas
Siektinas rodiklio įvertinimas
Informacijos šaltiniai
Metai
Reikšmė
Metai
Reikšmė
I PRIORITETAS
Investicinės aplinkos gerinimo plėtros produkto rodikliai
Priemonių, investicijoms pritraukti, skaičius
2009
0
2016
5
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Verslo paramos sistemos gerinimo plėtros produkto rodikliai
Parengtų tyrimų bei studijų verslo plėtrai didinti, suteiktų konsultacijų, rengtų mokymų skaičius
2009
0
2016
60
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Susisiekimo sistemos plėtros produkto rodikliai
Rekonstruotų miesto gatvių, šaligatvių, įrengtų eismo saugumo priemonių skaičius
2009
0
2016
20
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Modernizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis
2009
0
2016
-
Papildomi tyrimai
Įrengtų bei funkcionuojančių alternatyvių energetikos išteklių skaičius
2009
0
2016
20
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Turizmo plėtros produkto rodikliai
Išplėtotų turizmo traukos objektų skaičius
2009
0
2016
15
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
II PRIORITETAS
Viešojo saugumo plėtros produkto rodikliai
Įdiegtų viešojo saugumo priemonių skaičius
2009
0
2016
5
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų plėtros produkto rodikliai
Suteiktų paslaugų skaičius
2009
-
2016
-
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Informacinių technologijų plėtros produkto rodikliai
Įdiegtų informacinių technologijų skaičius
2009
-
2016
15
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros produkto rodikliai
Įgyvendintų projektų skaičius
2009
-
2016
20
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
III PRIORITETAS
Švietimo sistemos plėtros produkto rodikliai
Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius
2009
-
2016
-
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Pedagogų, kėlusių profesinę kvalifikaciją, skaičius
2009
-
2016
-
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų, pakėlusių kvalifikaciją, skaičius
2009
-
2016
-
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Kultūros sektoriaus plėtros produkto rodikliai
Modernizuotų kultūros įstaigų skaičius
2009
-
2016
15
Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
8.2.3. lentelė. Rezultatų rodikliai
Rodiklio pavadinimas
Esamas rodiklio įvertinimas
Siektinas rodiklio įvertinimas
Informacijos šaltiniai
Metai
Reikšmė
Metai
Reikšmė
Pritrauktų turistų skaičius padidėjimas (palyginus su ankstesniais metais), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius (palyginus su visomis švietimo įstaigomis), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų sporto objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų kultūros objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų sveikatos apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis sveikatos apsaugos įstaigomis), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų socialinės apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis socialinės apsaugos įstaigomis), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
Modernizuotų atliekų tvarkymo sistemų skaičius (palyginus su bendru skaičiumi), proc.
2010
-
2021
-
Papildomi tyrimai
8.2.4. lentelė. Poveikio rodikliai
Rodiklio pavadinimas
Esamas rodiklio įvertinimas
Siektinas rodiklio įvertinimas
Informacijos šaltiniai
Metai
Reikšmė
Metai
Reikšmė
Nedarbo lygis, proc.
2010
9,7
2021
5
Siektinas poveikis
8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS
Siekiant užtikrinti stebėsenos sistemos veiksmingumą, numatomos priemonės
§ politinis/strateginis ir administracinis valdymas ir stebėsena;
§ aiškus atsakomybės pasidalijimas;
§ aiškių informacijos teikimo terminų, periodiškumo, informacijos gavimo būdų ir apimčių nustatymas;
§ naudojami įvairūs vienas kitą papildantys informacijos rinkimo, apdorojimo ir pateikimo būdai (statistinių duomenų analizė ir vertinimas, kiekybiniai ir kokybiniai metodai, vertinimai, suinteresuotų asmenų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, sociologiniai tyrimai, atskirų ūkio šakų plėtros studijos).
Įgyvendinant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, rekomenduojama patvirtinti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos tvarką. Šioje tvarkoje turėtų būti numatytas kasmetinio, tarpinio ir galutinio strateginio plano vertinimo būdai ir priemonės, atsakingi asmenys, terminai ir kt. Taip pat rekomenduojama suformuoti darbo grupes, atsakingas už plano įgyvendinimą, paskirti Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingus asmenis.
Rekomenduojama Pagėgių savivaldybės internetiniame tinklalapyje sudaryti galimybes interesantams pateikti pastabas, pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo, tobulinimo ir kt. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir vietos bendruomenių aktyvumo skatinimą.
9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS
Žemiau esančioje 9.1. lentelėje pateiktas bendras investicijų poreikis pagal prioritetus, tikslus bei uždavinius. Bendras priemonių įgyvendinimo finansinis planas – 437.815.000,00 Lt.
9.1. lentelė. Investicijų poreikis pagal prioritetus
Prioriteto, tikslo, uždavinio pavadinimas
Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.
Finansavimo šaltiniai, Lt
Savivaldybės biudžeto lėšos
Nacionalinio biudžeto lėšos
ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama
Privačios lėšos
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ
-
-
-
-
-
1.1. tikslas. skatinti ir remti investicijas, smulkų ir vidutinį verslą, kurti palankias sąlygas investicijų pritraukimui bei verslo plėtrai
-
-
-
-
-
1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką
2160
210
0
1950
0
1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją
3317
60
167
3045
45
1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą
-
-
-
-
-
1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą
64311
4420
7728
45930
0
1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą
57123
3112
1960
40301
950
1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą
46480
4969
10353
31158
0
1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę
-
-
-
-
-
1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas
683
0
171
512
0
1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje
27000
2700
5400
18900
0
1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą
3000
0
1000
1000
1000
1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą
-
-
-
-
-
1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą
1 250
108
110
1 032
0
1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)
40234
3351
13912
22851
120
1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą
1341
16,1
1300
24,9
0
1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą
46500
3488
3487
39525
0
II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas
-
-
-
-
-
2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą
-
-
-
-
-
2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą
110
41
42
27
0
2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą
35
8
20
7
0
2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą
5915
5400
515
0
0
2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas
-
-
-
-
-
2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje
27035
8075
4860
14100
0
2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje
6200
630
0
5550
20
2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra
-
-
-
-
-
2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose
270
60
0
210
0
2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos
110
110
0
0
0
III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra
-
-
-
-
-
3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas
-
-
-
-
-
3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą
20920
4210
7910
8800
0
3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją
100
0
20
80
0
3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai
820
360
360
100
0
3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą
1240
8
257
975
0
3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra
-
-
-
-
-
3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams
13205
2025
3480
7700
0
3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo
555
75
80
400
0
3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra
-
-
-
-
-
3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją
6100
6100
0
0
0
3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą
2972
342
2600
0
30
PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)
60.078,800
6.672,450
4.514,950
49.036,400
0
IŠ VISO
437.815
56.550,1
70.247
292.181,9
2.165
Pastabos
Mėlyna spalva pažymėti 2011 m. SPP papildymai.
Žalia spalva pažymėti 2012 m. papildymai
PRIEDAI
Priedo numeris
Priedo pavadinimas
Priedo apimtis
1 priedas
Pagėgių savivaldybės administracijos Darbo grupės narių sąrašas
X psl.