dėl pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento

Suvestinė redakcija nuo 2014-10-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-06-27, i. k. 2011-00958

Pagėgių savivaldybės taryba

sprendimas

dėl pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento

patvirtinimo

2011 m. birželio 27 d. Nr. T-68

Pagėgiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-2490) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama).

2. Pripažinti netekus galios

2.1. Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-483 "Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo";

2.2. Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-483 "Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo" 10.13, 10.16, 10.35, 202, 213 punktų pakeitimo ir papildymo 11.11,11.12, 33.5.1 ir 33.5.2 punktais“.

2.3. Pagėgių savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. T-619 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-483 "Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo" 33.5 punkto pakeitimo“.

3. Apie sprendimo priėmimą oficialiai paskelbti laikraštyje "Pamarys", o visą sprendimą ─ Pagėgių savivaldybės interneto tinklapyje www.pagegiai.lt .

Savivaldybės meras Virginijus Komskis

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės tarybos

2011 m. birželio 27 d.

sprendimu Nr. T-68

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato savivaldybės tarybos (toliau – tarybos), jos suformuotų institucijų: savivaldybės mero (toliau – mero), savivaldybės mero pavaduotojo (toliau – mero pavaduotojo), savivaldybės tarybos komitetų (toliau – komitetų), savivaldybės komisijų (toliau – komisijų, frakcijų) ir atskirų tarybos narių veiklos tvarką.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.

3. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tarybos sprendimu, kai už jį balsuoja visų tarybos narių dauguma. Tarybos patvirtinto reglamento nuostatos galioja ir naujai išrinktai tarybai.

II. TARYBA

4. Savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas bei įgyvendinanti savivaldos teisę Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų. Tarybą sudaro 21 tarybos narys.

5. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir išrinkti (paskirti) šių komitetų pirmininkai, sudaryta Administracinė komisija, Etikos komisija ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

6. Pagal partijų, politinių organizacijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau – rinkimų sąrašai) išrinkti tarybos nariai partijų politikai vykdyti gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti tarybos nariai ir dalis vieno rinkimų sąrašo tarybos narių. Frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikia viešą pareiškimą.

7. Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Tarybos nariai, nesusivieniję į frakcijas, laikomi tarybos narių grupe.

8. Frakcijos turi teisę siūlyti savo atstovus į komitetus bei tarybos komisijas.

9. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra tarybos posėdis.

10. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami šio reglamento 54 – 57 punktuose nustatyta tvarka, o mero pareigos laikinai pavedamos vykdyti tarybos paskirtam tarybos nariui, už kurį balsavo visų tarybos narių dauguma.

III. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA

Pirmasis tarybos posėdis

11. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.

12. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

13. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki reglamento 11 punkte nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.

14. Patalpas posėdžiui parengia Savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, gali būti pasirūpinta transliacija per vietos radiją, turi būti parengta balsadėžė bei parengta vieta slaptam balsavimui). Atsakingas už tinkamą pasirengimą pirmajam posėdžiui yra administracijos direktorius.

15. Posėdžio metu salėje naujai išrinkti tarybos nariai turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.

17. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jis skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 7 dienas.

18. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas savivaldybės meras, pirmininkauja šio reglamento 11-13 punktuose nustatyti asmenys, o posėdžius protokoluoja administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos tarnautojas.

19. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

20. Tarybos nario priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Duoti priesaiką tarybos nariai kviečiami abėcėlės tvarka.

21. Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį ─ padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką.

22. Baigęs skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

23. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų

23.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“;

23.2. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

24. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad tarybos narys neprisiekė.

25. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas, pavardes.

26. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po savivaldybės tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

27. Tarybos narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

28. Tarybos narys turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

29. Po to, pirmininkaujant apygardos rinkimų komisijos pirmininkui, tarybos nariai patvirtina posėdžio darbotvarkę ir aptaria bei patvirtina posėdžio vedimo tvarką.

30. Pirmajame naujai išrinktos tarybos posėdyje

30.1. prisiekia tarybos nariai;

30.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl tarybos daugumos ir tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;

30.3. priimamas sprendimas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

Papunkčio pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

30.4. renkamas meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas ir Savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas ir Savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

31. Prieš pradedant mero rinkimo procedūrą, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai ir prasidėjo naujai išrinktų tarybos narių įgaliojimai.

32. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekvienas rinkimus laimėjęs sąrašas gali deleguoti savo atstovą (-us). Balsų skaičiavimo komisijos nariai iš savo tarpo išsirenka komisijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių.

33. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas supažindina tarybos narius su mero rinkimų procedūra.

34. Mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, frakcijos ir atskiri tarybos nariai. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą. Atskiro tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas tarybos narys.

35. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis.

36. Posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti (iki 15 minučių) ir atsakymams į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių).

37. Po to pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų. Diskusijoje turi teisę pasisakyti (iki 3 minučių) visi tarybos nariai. Tarybos nariai, pasisakantys partijos ar frakcijos vardu, gali pasisakyti iki 5 minučių.

38. Pasibaigus diskusijai, pirmininkas suteikia kandidatams baigiamąjį žodį (iki 5 minučių), kurio metu kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas.

39. Visų sutikusiųjų balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomos į slapto balsavimo biuletenius (1 ar 2 priedai).

40. Už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius apygardos rinkimų komisijos antspaudu, išduoda juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.

41. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, neužpildyti biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose balsuota daugiau kaip už vieną kandidatą. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.

42. Užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės, suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą ir surašo balsų skaičiavimo protokolą. Apie balsavimo rezultatus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja tarybą.

43. Jeigu vienas iš biuletenyje įrašytų kandidatų gavo daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru.

44. Jeigu balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamų balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja 2 daugiausia balsų surinkę kandidatai.

45. Jeigu dalyvaujant 2 daugiausia balsų surinkusiems kandidatams, nė vienas iš jų nesurinko daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, skelbiami nauji rinkimai, kurie turi vykti kitame tarybos posėdyje.

46. Kitame tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo ir procedūros kartojamos.

47. Kai vienas iš siūlomų kandidatų balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru ir posėdžio pirmininkas teikia tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus.

48. Taryba balsavimu priima sprendimą dėl mero rinkimų rezultatų patvirtinimo, kurį pasirašo posėdžio pirmininkas, ir mero įgaliojimai prasideda.

49. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo išrinktas meras. Kandidatūros į mero pavaduotojus svarstymas ir skyrimas vyksta tokia pačia tvarka kaip ir renkant merą. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą.

50 Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai taryba sprendimu patvirtina slapto balsavimo rezultatus.

51. Vadovaudamasi tarybos sprendimais, Savivaldybės administracija informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių apie mero, mero pavaduotojo darbo pradžią, darbo pabaigą ir gautą atlyginimą.

52. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu skiriamas tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Kiti tarybos posėdžiai

53. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Posėdžiai paprastai šaukiami paskutinį mėnesio ketvirtadienį, 14 val.

54. Tarybos posėdžio sušaukimą taip pat gali inicijuoti 1/3 visų tarybos narių. Jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių nusprendžia šaukti tarybos posėdį, jie rašo merui, o jo nesant – mero pavaduotojui pareiškimą, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus. Pareiškimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą.

55. Jeigu meras ar mero pavaduotojas, reikalaujant ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, per dvi savaites tarybos posėdžio nešaukia, jį gali sušaukti 1/3 visų tarybos narių. Tokiu atveju posėdžio sušaukimo iniciatoriai iš savo tarpo paskiria savivaldybės tarybos narį (toliau – paskirtas atstovas), kuris atlieka šio reglamento 56 ir 57 punktuose numatytus veiksmus. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

56. Meras, mero pavaduotojas arba paskirtas atstovas (toliau – posėdžio organizatorius) per Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtą valstybės tarnautoją organizuoja, kad visiems tarybos nariams būtų pateikta informacija apie šaukiamo tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei posėdžio pradžios valanda), tarybos posėdžio vietą ir apie preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę. Informacija pateikiama posėdžio organizatoriaus vardu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos.

57. Posėdžio organizatorius turi užtikrinti, kad Savivaldybės administracija pateiktų informaciją savivaldybės gyventojams apie tarybos posėdžio laiką bei jame numatomus svarstyti klausimus ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos savivaldybės interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai

Nr. T-40, 2013-02-28, paskelbta TAR 2013-02-28, i. k. 2013-00894

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

58. Kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, registruoja tarybos narius. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų tarybos narių (toliau – yra posėdžio kvorumas).

59. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 2 dienas, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius numato kitą posėdžio datą ir apie tai praneša tarybos nariams bei paskelbia per vietines žiniasklaidos priemones ir savivaldybės interneto tinklalapyje.

60. Į tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), su svarstomu klausimu susijusių administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai, gali būti kviečiami seniūnai bei kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys. Apie tarybos posėdžius turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas apskrityje, pateikiant jam preliminarią posėdžio medžiagą.

61. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Kai yra techninės galimybės, tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto tinklalapyje.

62. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas ar kitas posėdyje išrinktas tarybos narys. Jeigu meras ir mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, iš tarybos narių išrenkamas tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas išrinktu, kai už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

63. Posėdžio pirmininkas

63.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

63.2. tikrina, ar tarybos posėdyje yra kvorumas;

63.3. prižiūri, kad tarybos posėdyje būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;

63.4. suteikia žodį tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, Savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui apskrityje ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;

63.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o jam nepaklausius, nutraukia pasisakymą;

63.6. jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;

63.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

63.8. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiuo reglamentu nustato balsavimo tvarką ir skelbia balsavimo rezultatus;

63.9. daro tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio reglamento arba kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui;

63.10. pasiūlo tarybos nariams priimti protokolinį sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius arba kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui.

64. Tarybos posėdžiuose sekretoriauja Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas už protokolus atsakingas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – posėdžio sekretorius). Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, sekretoriauja ir komitetų bei komisijų posėdžiams ir yra atsakingas už tarybos posėdžių, tarybos komitetų ir komisijų posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, protokolų skelbimą ir saugojimą.

65. Jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, meras arba kitas posėdžio pirmininkas skelbia posėdį pradėtą.

66. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia taryba posėdyje. Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

67. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

68. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus posėdyje Tarybai pristato meras, Tarybos komitetų pirmininkai, ar komitetų sprendimu, jų nariai, Tarybos nariai, taip pat Savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba sprendimo projekto rengėjai. Sprendimo projektą pristatantysis žodžiu informuoja apie projekto svarstymą komitete ir komiteto sprendimą, jei klausimas buvo svarstytas komiteto posėdyje. Pristatantysis teikia pasiūlymus dėl sprendimo projekto pataisų.

69. Po sprendimo projekto pristatymo skelbiami Tarybos narių pasisakymai. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu tarybos nariai gali pasisakyti po 5 minutes. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos bei koalicijos vardu turi teisę iki 5 minučių kalbėti jos įgaliotas atstovas. Svarstomu klausimu vienas tarybos narys gali pasisakyti vieną kartą. Antrą kartą kalbėti iki 2 minučių tas pats tarybos narys gali tarybai sutikus. Posėdžio pirmininkas, tarybai sutikus, svarstomu klausimu iki 2 minučių gali leisti pasisakyti ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbantįjį, jei jis viršija nustatytą laiką.

70. Svarstant sprendimo projektą posėdžio pirmininkaujantis pakviečia tiesiogiai sprendimo projektą rengusį specialistą, kuris prireikus atsako į pateikiamus tarybos narių klausimus. Vienas tarybos narys vienu svarstomu klausimu gali paklausti rengėjo 2 kartus (daugiau kartų tik tarybai sutikus).

Punkto pakeitimai

Nr. T-1, 2012-01-26, paskelbta TAR 2012-01-26, i. k. 2012-00146

71. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus ir, posėdžio pirmininkui leidus, kalbėti iki 5 minučių.

72. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Vyriausybės atstovas apskrityje arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos tarnautojas (toliau – įgaliotas asmuo). Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas asmuo gali vertinti tik sprendimo projekto atitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams.

73. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo.

74. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo, balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

75. Sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, atmesti tarybos sprendimo projektą, atidėti tarybos sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomos informacijos). Galutiniam tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma redakcinė arba kita tarybos komisija ir mero teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.

76. Tarybos sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.

78. Atvirai balsuojama elektroninio balsavimo sistema. Jei elektroninio balsavimo sistema neveikia ar ja negalima naudotis, atvirai balsuojama rankos pakėlimu. Tuo atveju taryba iš savo narių tarpo išrenka du balsų skaičiuotojus.

79. Slaptai balsuojama, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, Savivaldybės administracijos direktoriumi, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia Savivaldybės administracija ir tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.

80. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami.

81. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos kandidatų tik į vienas pareigas pavardės.

82. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta dėl ko balsuojama.

83. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

84. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimo projektas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.

85. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju vienas tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį.

86. Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal jų pateikimo svarstyti eilę.

87. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

88. Jeigu tarybos narys privalo nusišalinti nuo klausimo svarstymo pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalį, jis privalo

89.1. prieš pradedant svarstyti klausimą pranešti, kad nusišalina nuo šio klausimo svarstymo ir dėl kokių priežasčių;

89.2. išeiti iš posėdžių salės ir grįžti tik po balsavimo;

89.3. nedelsiant papildyti savo privačių interesų deklaraciją (jei aplinkybės, dėl kurios nusišalina, nėra deklaravęs anksčiau).

90. Nusišalinimo procedūra pažymima posėdžio protokole (kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada grįžo į posėdžio salę).

91. Šio reglamento 89 ir 90 punktuose nustatyta tvarka taip pat nusišalinama nuo klausimų rengimo bei svarstymo komitetuose, komisijose ir darbo grupėse.

92. Tarybos posėdžio trukmę nustato taryba, tvirtindama posėdžio darbotvarkę, tačiau ji negali viršyti 4 valandų. Pirmoji 15 min. pertrauka skelbiama po dviejų darbo valandų, kitos kas valandą. Neeilinė posėdžio pertrauka skelbiama posėdžio pirmininko nuožiūra.

93. Valstybės ir savivaldybės švenčių progomis ir kitais atvejais gali būti organizuojami iškilmingi tarybos posėdžiai. Šių posėdžių organizavimui ir vedimui netaikomos reglamento 53 – 92 punktų nuostatos.

IV. TARYBOS KOMPETENCIJA

94. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei ir paprastajai kompetencijai priskirti tarybos įgaliojimai išvardyti Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

95. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso tarybai.

96. Išimtinei tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

97. Įgaliojimus, kurie priskirti paprastąjai tarybos kompetencijai numatyti Vietos savivaldos įstaymo 16 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 6 punktuose, pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtų paprastajai tarybos kompetencijai ir tarybos jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo taryba.

98. Taryba prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.

V. TARYBOS KOMITETAI

99. Taryba nustato komitetų ir jų narių skaičių bei kiekvieno komiteto kompetenciją. Sudarant komitetus laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

100. Be kitų komitetų, turi būti sudaromas Kontrolės komitetas. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.

101. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš savivaldybės tarybos daugumai priklausančių tarybos narių skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

102. Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas laikomi paskirtais, jei už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Jei Kontrolės komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas nepaskiriami, iš naujo teikiami kandidatūrų siūlymai Reglamento 101 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai

Nr. T-149, 2011-11-24, paskelbta TAR 2011-11-24, i. k. 2011-01839

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

103. Kontrolės komitetas

103.1. teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

103.2. siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

103.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos plano projektas su Kontrolės komiteto pasiūlymais iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžinamas savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

103.4. įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;

103.5. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

103.6. siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

103.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

103.8. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

104. Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai lemia komiteto pirmininko ar kito pirmininkaujančio komiteto posėdžiui tarybos nario balsas.

105. Be Kontrolės komiteto taryboje sudaromi šie komitetai

105.1. Strateginio planavimo;

105.2. Ekonomikos ir finansų;

105.3. Socialinių reikalų ir teisėtvarkos;

105.4. Teritorijų ir kaimo reikalų.

106. Kiekvienas komitetas

106.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus;

106.2. svarsto parengtus tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

106.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą;

106.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją;

106.5. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti tarybai.

107. Pagrindinė komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai.

108. Kiekvienas tarybos narys privalo būti vieno komiteto (neskaitant Kontrolės komiteto) nariu. Į vieną komitetą įeina ne mažiau kaip 4 tarybos nariai. Kandidatus į komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos. Taryba komitetų sudėtis patvirtina pagal nuostatą, kad laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

109. Komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus (išskyrus Kontrolės komiteto) renka komitetų nariai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių.

110. Komiteto pirmininkas

110.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;

110.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;

110.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

110.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

110.5. kontroliuoja komiteto sprendimų vykdymą;

110.6. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą.

111. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas atlieka komiteto pirmininko pavaduotojas.

112. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti 1/3 komiteto narių, apie tai raštu, kuriame išdėstomi posėdžio sušaukimo motyvai ir posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę komiteto pirmininką ir komiteto narius.

113. Komiteto nariams apie būsimo posėdžio laiką praneša Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio dienos. Komiteto posėdžiams reikalinga medžiaga komiteto nariams pateikiama ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki komiteto posėdžio.

114. Į komiteto posėdžius reikalingus pakviesti asmenis kviečia Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas komiteto pirmininko, mero, administracijos direktoriaus, kontrolieriaus siūlymu. Į komiteto posėdį mero ar komiteto iniciatyva gali būti kviečiami arba dalyvauti savo iniciatyva visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai, savivaldybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Minėti asmenys dalyvauja posėdyje patariamojo balso teise.

115. Komitetų protokoliniai sprendimai priimami balsų dauguma, posėdžio pirmininkaujančiam paklausus "Ar yra prieštaraujančių?". Esant prieštaraujančių, balsuojama rankos pakėlimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.

116. Komitetų posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkaujantis ir tarybos sekretorius ar administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, iki tarybos posėdžio. Posėdžių protokolai ir kiti komiteto dokumentai saugomi pas tarybos sekretorių arba Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtą darbuotoją. Komitetų posėdžių metu taip pat daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose.

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

117. Komiteto posėdžiai paprastai šaukiami esant reikalui. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų.

118. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

119. Komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.

120. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui. Posėdžio protokolus pasirašo ir posėdžio sekretorius.

121. Visus komitetų parengtus tarybos sprendimų projektus, kuriems įgyvendinti reikalingos lėšos, prieš pateikiant juos svarstyti tarybai, privalo išnagrinėti Savivaldybės administracija ir pateikti dėl jų savo išvadas.

122. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba.

123. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų, sušaukusių bendrą posėdį, pirmininkai.

124. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.

125. Komitetų pirmininkai arba komitetų atstovai tarybos posėdžiuose daro pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir gali daryti papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais. Komiteto teikiamiems tarybai svarstyti klausimams pristatyti arba komiteto pasiūlymams bei išvadoms pateikti dėl kitų svarstomų klausimų komitetas skiria pranešėjus.

126. Komitetai, bendrame posėdyje svarstę klausimus ir kartu rengę tarybos sprendimų projektus, gali daryti bendrą pranešimą arba atskirai pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

127. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

128. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti per 2 savaites ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

129. Komitetas jo kompetencijos klausimais turi teisę pakviesti į posėdžius Savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą atstovą, savivaldybės įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Išimties atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų. Komitetas apie klausimų svarstymą ir kvietimą į posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną.

130. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš Savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o Savivaldybės administracijos direktorius ir įstaigų bei įmonių vadovai privalo reikalaujamus duomenis pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

131. Komitetai savo kompetencijos ribose turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.

132. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.

133. Komitetų darbe komiteto sprendimu patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

134. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo.

135. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.

136. Komitetų veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija.

VI. EKONOMIKOS IR FINANSŲ KOMITETO SPECIALIOJI KOMPETENCIJA

137. Ekonomikos ir finansų komitetas

137.1. svarsto pateiktą tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžeto projektą ir teikia apibendrintas išvadas;

137.2. rengia išvadas dėl biudžeto įvykdymo apyskaitų;

137.3. teikia pasiūlymus dėl papildomų biudžeto lėšų skirstymo;

137.4. svarsto ir rengia pasiūlymus dėl specialių fondų sudarymo ir naudojimo;

137.5. svarsto ir rengia išvadas bei pasiūlymus dėl kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių ir bendrovių gyventojams teikiamų paslaugų tvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka;

137.6. teikia pasiūlymus dėl vietinių rinkliavų nustatymo;

137.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl finansinių lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;

137.8. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės ir jos institucijų kreditų bei paskolų ėmimo ir suteikimo;

137.9. savo iniciatyva ar tarybos pavedimu rengia projektus ir pasiūlymus ekonominės ir socialinės raidos planavimo klausimais;

137.10. nagrinėja prioritetinių verslo sričių skatinimo programas;

137.11. svarsto ir teikia išvadas dėl investicinių projektų rengimo ir įgyvendinimo;

137.12. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės nuosavybės ir akcijų bendrovėse efektyvesnio panaudojimo;

137.13. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės įmonių, įstaigų steigimo;

137.14. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl savivaldybės nuosavybės teise ir valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto panaudojimo ir apskaitos;

137.15. teikia išvadas dėl savivaldybės nuosavybės teise ir valstybės patikėjimo teise valdomo akcinio kapitalo efektyvaus ir racionalaus panaudojimo;

137.16. savo iniciatyva ar tarybos pavedimu rengia pasiūlymus ir išvadas dėl atstovavimo savivaldybės ir valstybės interesams uždarosiose akcinėse bendrovėse bei bendrose su užsieniu įmonėse;

137.17. teikia pasiūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo, investicijų skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo, turizmo skatinimo;

137.18. svarsto investicinius projektus ir nustato prioritetus pagal miesto ir verslo poreikius;

137.19. nagrinėja verslo skatinimo programas ir nustato įgyvendinimo prioritetus;

137.20. svarsto klausimus ir teikia pasiūlymus dėl lėšų pritraukimo iš Europos Sąjungos, tarptautinių, Lietuvos Respublikos ir kitų fondų miesto investiciniams projektams bei verslo skatinimo programoms įgyvendinti;

137.21. svarsto savivaldybės kreditų politiką;

137.22. dalyvauja rengiant Savivaldybės strateginį veiklos planą verslo, darbo rinkos plėtros srityse.

VII. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR TEISĖTVARKOS KOMITETO SPECIALIOJI KOMPETENCIJA

138. Socilainių reikalų ir teisėtvarkos komitetas

138.1. rengia pasiūlymus dėl miesto gyventojų socialinės apsaugos problemų ir numato bei siūlo jų įgyvendinimo kryptis;

138.2. svarsto ir teikia pasiūlymus gyventojų sveikatos apsaugos klausimais;

138.3. teikia pasiūlymus dėl sveikatos ir socialinės apsaugos;

138.4. teikia pasiūlymus dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, demografinių ir kitų problemų, socialinio būsto fondo formavimo ir būsto suteikimo tvarkos;

138.5. svarsto ir teikia išvadas dėl migracijos procesų, gyventojų užimtumo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei viešųjų darbų;

138.6. nagrinėja ir teikia pasiūlymus dėl nepilnamečių globos ir rūpybos bei užimtumo, socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;

138.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

138.8. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarkos;

138.9. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl savivaldybės švietimo politikos įgyvendinimo;

138.10. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl mokesčių už švietimo įstaigų teikiamas paslaugas nustatymo;

138.11. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl jaunimo politikos kūrimo ir įgyvendinimo;

138.12. svarsto Savivaldybės kultūros politikos ir kultūros plėtros, organizavimo, įgyvendinimo bei koordinavimo, kultūros ir poilsio infrastruktūros klausimus;

138.13. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl kūno kultūros ir sporto vystymo, ryšių plėtojimo, organizavimo bei koordinavimo;

138.14. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų ir religinių bendruomenių problemų;

138.15. svarsto Savivaldybės administracijos santykių su gyventojų bendruomene klausimus;

138.16. teikia pasiūlymus, užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams;

138.17. svarsto klausimus, kaip užtikrinti viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus).

VIII. TERITORIJŲ IR KAIMO REIKALŲ KOMITETO SPECIALIOJI KOMPETENCIJA

139. Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas

139.1. dalyvauja prižiūrint miesto Bendrojo plano realizavimą;

139.2. svarsto bei teikia pasiūlymus ir išvadas dėl detaliųjų ir specialiųjų planų rengimo;

139.3. svarsto bei teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Savivaldybės teritorijoje eismo organizavimo;

139.4. svarsto bei teikia pasiūlymus ir išvadas dėl aplinkosaugos problemų;

139.5. nagrinėja gyventojų pasiūlymus ir pageidavimus Savivaldybės teritorijos planavimo, tvarkymo, statybos ir aplinkosaugos srityse bei teikia pasiūlymus;

139.6. svarsto ir teikia pasiūlymus eismo (automobilių, dviračių, pėsčiųjų), visuomeninio transporto, energetikos (šilumos ir karšto vandens tiekimo), miesto ir kaimo apšvietimo, gyvūnų laikymo tvarkos nustatymo ir kitais klausimais;

139.7. nagrinėja ir teikia pasiūlymus geriamojo vandens tiekimo bei valymo, komunalinių atliekų tvarkymo, švaros, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, gyvūnų laikymo, želdinių ir žaliųjų plotų, atvirų vandens telkinių priežiūros ir kt. klausimais;

139.8. svarsto Savivaldybės komunalinio ūkio formavimo ir reguliavimo problemas;

139.9. svarsto verslo plėtros galimybes nenaudojamose teritorijose;

139.10. savo iniciatyva ar tarybos pavedimu rengia pasiūlymus dėl gyvenamųjų bei kitų patalpų statybos, eksploatacijos;

139.11. teikia pasiūlymus dėl teritorijos raidos;

139.12. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl poilsio, turizmo paslaugų būklės ir plėtotės krypčių;

139.13. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Savivaldybės ūkio vystymo ir aplinkos apsaugos programų;

139.14. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl žemėnaudos priežiūros, ekologinės kultūros diegimo ir ugdymo;

139.15. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl infrastruktūros objektų steigimo, plėtimo ir atnaujinimo sąlygų;

139.16. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl istorijos, gamtos, kraštovaizdžio objektų puoselėjimo, saugojimo, gamtos išteklių priežiūros;

139.17. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Savivaldybės aplinkos apsaugos fondo ir kaimo rėmimo fondo lėšų panaudojimo;

139.18. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl žemės ūkio klausimų koordinavimo, kaimo plėtros ir paramos žemės ūkiui organizavimo ir įgyvendinimo;

139.19. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl ūkinių, investicinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimo.

IX. STRATEGINIO PLANAVIMO KOMITETO SPECIALIOJI KOMPETENCIJA

140. Strateginio planavimo komitetas

140.1. vykdo Savivaldybės plėtros strateginio plano (toliau-SPSP) įgyvendinimo ir monitoringo priežiūrą;

140.2. svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl SPSP įgyvendinimo, koregavimo ir papildymo;

140.3. svarsto SPSP įgyvendinimo planus ir teikia išvadas dėl jų atitikimo SPSP, teikia pasiūlymus dėl prioritetų nustatymo rengiant SPSP įgyvendinimo ilgalaikius, vidutinės trukmės bei metinius planus, taip pat ir savivaldybės metinį biudžetą;

140.4. svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl savivaldybės tarybos veiklos programos savivaldybės strateginės plėtros kontekste;

140.5. vykdo savivaldybės institucinio strateginio planavimo priežiūrą dėl atitikimo SPSP;

140.6. svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus kitais klausimais, susijusiais su savivaldybės strateginės plėtros planavimu;

140.7. teikia išvadas ir pasiūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo, investicijų skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo, turizmo skatinimo;

140.8. svarsto investicijų pritraukimo galimybes, verslo skatinimo ir plėtros programas ir teikia išvadas bei pasiūlymus savivaldybės tarybai;

140.9. svarsto investicines programas ir projektus, teikia išvadas bei pasiūlymus dėl prioritetų pagal savivaldybės ir verslo poreikius, svarsto klausimus ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl Europos Sąjungos, tarptautinių, Lietuvos Respublikos ir kitų finansinių resursų panaudojimo savivaldybės investiciniams projektams, verslo skatinimo bei ekonominės ir socialinės plėtros programoms įgyvendinti;

140.10. teikia išvadas ir pasiūlymus dėl strategiškai kryptingos ekonominės plėtros galimybių neišvystytose teritorijose ir savivaldybės plėtros zonoje;

140.11. svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl regioninių plėtros programų ir planų rengimo ir įgyvendinimo;

140.12. koordinuoja savivaldybės 3 metų veiklos (programos) rengimą ir įgyvendinimą.“

X. TARYBOS KOMISIJOS

141. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro nuolatines Administracinę bei Etikos komisijas. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, kuris merui pateikiamas raštu iš anksto arba žodžiu savivaldybės tarybos posėdyje. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pirmininką Taryba skiria mero teikimu. Etikos komisijos pirmininkas laikomas paskirtu, jei už jo kandidatūrą balsavo visų tarybos narių dauguma. Jei Etikos komisijos pirmininkas nepaskiriamas, meras (jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – jos siūlymu) privalo teikti kitą kandidatūrą.

142. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

143. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

144. Etikos komisija

145.1. prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, šio Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

145.2. analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

145.3. nagrinėja gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo;

145.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

145.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

146. Įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

147. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

148. Laikinosios komisijos sudaromos sudėtingiems, svarbiems, skubiems ar kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti. Į komisiją skiriami tarybos nariai, gali būti skiriami valstybės tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai ir ekspertai, jiems sutikus. Laikinosios komisijos pirmininką, paprastai iš tarybos narių, tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šiuo reglamentu.

XI. Savivaldybės tarybos kolegija

149. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš 7 tarybos narių sudaro savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija). Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas.

150. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojas) ir komitetų pirmininkai. Kolegijos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras.

151. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai. Iki naujos kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

152. Kolegijos narys savo statusą praranda, praradę tarybos nario įgaliojimus.

153. Kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja dauguma jos narių.

154. Kolegijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato meras.

155. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Kolegijos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo.

156. Priimtų Kolegijos sprendimų kopijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas atsakingas Bendrojo ir juridinioskyriaus darbuotojas įteikia arba išsiunčia nurodytiems rengėjų adresatams.

157. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio pirmininkas – meras ar posėdžiui pirmininkavęs Kolegijos narys ir Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.

158. Posėdžio protokole nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio pirmininko ir posėdžio sekretoriaus asmens vardas ir pavardė, dalyvavusių Kolegijos narių vardai ir pavardės, kviestųjų asmenų vardai ir pavardės, svarstomieji klausimai, kalbėjusių asmenų vardai ir pavardės, jų pateiktos pastabos, pasiūlymai, priimtas sprendimas. Nurodomi balsavimo rezultatai (pažymima, kiek balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“).

159. Kolegijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

160. Už numatytų kviestųjų asmenų pakvietimą į Kolegijos posėdį, techninį dokumentų parengimą ir kokybę atsako Bendrojo ir juridinio skyriaus vedėjas.

161. Posėdžio pradžioje meras arba posėdžiui pirmininkaujantis kitas Kolegijos narys pateikia tvirtinti darbotvarkės projektą ir darbo reglamentą.

162. Kolegija paprastai nagrinėja šiuos klausimus

162.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;

162.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo;

163.3.numato savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

163.4. svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

164. Nepažeisdama kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, Kolegija gali svarstyti ir kitus Tarybos sprendimais patvirtintose tvarkose bei nuostatuose nurodytus klausimus.

XII. TARYBOS DARBO PLANAVIMAS

165. Naujai išrinkta taryba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo savo įgaliojimų pradžios turi patvirtinti kadencijos darbų programą.

166. Taryba savo darbą planuoja pusmečiais.

167. Planas sudaromas tokia tvarka

168.1. tarybos komitetai, frakcijos ir tarybos nariai ne vėliau kaip per mėnesį iki kito pusmečio pradžios pateikia merui savo pasiūlymus dėl tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių;

168.2. meras apibendrina pasiūlymus, parengia pusmečio darbo plano projektą ir per dvi savaites pateikia svarstyti komitetams;

168.3. pusmečio darbo planas tvirtinamas tarybos posėdyje.

169. Pusmečio darbo plane turi būti nurodyta

169.1. tarybos posėdžių laikas, numatomi svarstyti klausimai bei atsakingi už jų parengimą asmenys;

169.2. komitetų posėdžių laikas ir juose numatomi svarstyti klausimai;

169.3. priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė;

169.4. tarybos narių ir tarybos vadovų susitikimai su gyventojais;

169.5. kiti renginiai.

170. Tarybos patvirtinta kadencijos darbų programa bei tarybos patvirtinti pusmečių darbų planai įteikiami tarybos komitetams, Savivaldybės administracijai ir šiame reglamente nustatyta tarybos sprendimų skelbimo tvarka paskelbiami susipažinti gyventojams.

XIII. TARYBOS POSĖDŽIUI PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

171. Svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia Tarybos komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki posėdžio. Savivaldybės tarybos nariai parengtus sprendimų projektus pateikia merui, kuris inicijuoja sprendimų projektų derinimą. Pateiktus sprendimų projektus ir papildomą medžiagą registruoja Savivaldybės tarybos sekretorius, ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos sprendimų projektai paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos sekretorius arba Administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas atsako už Tarybos sprendimų projektų paskelbimą Savivaldybės interneto tinklalapyje. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras, išleisdamas atitinkamą potvarkį. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba.

172. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje narių raštišku siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Posėdžio darbotvarkė tvirtinama ir gali būti keičiama posėdžio pradžioje.

173. Sprendimų projektai, išskyrus klausimus pateiktus skubos tvarka, turi būti apsvarstyti Tarybos komiteto ar komitetų, ir priimtos bei pateikiamos atitinkamos išvados. Sprendimo projekte turi būti šie duomenys

173.1. teikiamo sprendimo projekto pavadinimas;

173.2. teikiamo sprendimo projektas ir priedai;

173.3. nurodoma kuriuos Tarybos sprendimus, jų dalis reikia pakeisti ar panaikinti priėmus projektą;

173.4. prieduose gali būti pateikiami paaiškinimai, kurie, rengėjų nuomone, yra būtini;

173.5. tiesiogiai rengusio sprendimo projektą Savivaldybės padalinio tarnautojo (jeigu rengimui buvo sudaryta komisija, jos vadovo) vardas, pavardė ir parašas;

173.6. Savivaldybės administracijos direktoriaus arba administracijos direktoriaus pavaduotojo derinimas;

173.7. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus derinimas, jeigu projektas susijęs su savivaldybės biudžetu ar kitais savivaldybės piniginiais ištekliais;

173.8. suderinta su Savivaldybės administracijos teisines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju;

Papunkčio pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

173.9. suderinta su Savivaldybės administracijos kalbos ir archyvo tvarkytoju.

174. Dėl objektyvių priežasčių nesant šių specialistų, sprendimų projektai gali būti teikiami ir nesuderinti.

175. Sprendimo projekte paprastai nurodomi vykdytojai ir įvykdymo terminai.

176. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

177. Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir šio Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (šio Reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios per Savivaldybės administraciją paskelbia savivaldybės interneto tinklalapyje, kad su jais galėtų susipažinti visi tarybos nariai ir gyventojai.

178. Kai numatoma svarstyti su gyvenamosios vietovės bendruomene susijusius klausimus, šio reglamento 177 punkte nurodyta informacija nurodytais terminais per seniūnijos seniūną pateikiama ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui.

179. Tarybos nariai dėl tarybos posėdžio darbotvarkės projekto ir tarybos sprendimų projektų gali merui ir tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu pateikti pastabas. Iš tarybos narių gautos pastabos apsvarstomos tarybos posėdyje.

180. Jeigu meras į tarybos posėdžio darbotvarkę neįrašo iš projektų rengėjų gauto parengto klausimo, jis apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus, dėl ko klausimas nebuvo įrašytas į posėdžio darbotvarkės projektą. Projektų rengėjai per komitetus, komisijas, frakcijas ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių šiuos klausimus gali pasiūlyti įrašyti į darbotvarkę tarybos posėdyje, svarstant darbotvarkę.

181. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.

XIV. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

182. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius, o tarybos sprendimus – posėdžio pirmininkas.

183. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų išdėstymas, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.

184. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio sekretoriatui tarybos narių raštu perduoti siūlymai ir pastabos.

185. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako posėdžio sekretorius.

186. Posėdžio metu daromas jo įrašas. Įrašai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Už jų saugumą atsako Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos tarnautojas.

187. Tarybos sprendimus posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo.

188. Tarybos nariai ir savivaldybės gyventojai su tarybos priimtais sprendimais, posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti kiekvieną dieną darbo valandomis.

189. Tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja tą dieną, kai juos pasirašo posėdžio pirmininkas, jeigu pačiame teisės akte nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data.

190. Tarybos priimti norminiai teisės aktai arba oficialus informacinis pranešimas apie norminio teisės akto priėmimą ne vėliau kaip per 1 savaitę po priėmimo skelbiamas vietinėje spaudoje, o visas norminis teisės aktas – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo Teisės aktų registre www.e-tar.lt Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto svetainės, kurioje paskelbtas teisės aktas, adresas. Norminis teisės aktas, išskyrus teisės aktus ir jais patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme

Punkto pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

191. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 2 savaites po įvykusio posėdžio.

192. Tarybos nariai gali raštu pareikšti merui pretenzijas dėl protokolo iki artimiausio tarybos posėdžio. Jei yra ginčytinų klausimų po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo, taryba priima atitinkamą sprendimą.

193. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero sprendimu.

194. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybės institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms bei pareigūnams Savivaldybės administracija perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.

195. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia Savivaldybės administracija per vietines žiniasklaidos priemones, su kuriomis sudaryta viešojo pirkimo sutartis, bei savivaldybės interneto tinklalapyje.

196. Už tarybos ir jos suformuotų institucijų raštvedybos tvarkymą atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

XV. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

197. Tarybos sprendimai, neviršijantys jos kompetencijos, privalomi Savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

198. Tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

199. Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati taryba.

200. Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę organizuoja meras.

201. Visi tarybos sprendimai registruojami Savivaldybės administracijoje tam skirtame žurnale teisės aktų nustatyta tvarka.

202. Kontroliuotini tarybos sprendimai perduodami Savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už vykdymą atsakingą administracijos padalinį ir nustato įvykdymo datą.

203. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas administracijos padalinio vadovas yra tiesiogiai atsakingas už pavedimo įgyvendinimą.

204. Savivaldybės administracijos padalinio vadovas už įvykdymą atsiskaito Savivaldybės administracijos direktoriui.

205. Apie savivaldybės tarybos sprendimų įvykdymą Savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui.

206. Savivaldybės tarybos sprendimas laikomas įvykdytu, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai.

XvI. TARYBOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. TARYBOS NARIO ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS ARBA JŲ NETEKIMAS PRIEŠ TERMINĄ. KOMPENSACIJOS TARYBOS NARIAMS

207. Tarybos nario teises ir pareigas nustato Vietos savivaldos įstatymas bei šis reglamentas.

208. Tarybos narys privalo

208.1. dalyvauti tarybos posėdžiuose;

208.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

208.3. dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

208.4. nebalsuoti tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;

208.5. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus už savo veiklą atsiskaityti savivaldybės gyventojams.

209. Tarybos narys turi teisę

209.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;

209.2. siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus, iš Savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kt., tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

209.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

209.4. jungtis į frakcijas;

209.5. gauti iš Savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

210. Kiekvienas tarybos narys gali būti pakviestas, jeigu klausimo svarstymas susijęs su tarybos nario veikla, arba savo noru dalyvauti kitų komitetų, komisijų posėdžiuose. Šiais atvejais kvietimus tarybos nariams turi pasirašyti atitinkamų komitetų ar komisijų pirmininkai. Taip pat kiekvienas tarybos narys gali būti įpareigotas atlikti tarybos, mero arba atitinkamo komiteto pirmininko (tik to komiteto nariams) pavedimus, susijusius su tarybos veikla.

211. Jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

212. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.

213. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už laiką, praleistą tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šio reglamento skyriaus nustatyta tvarka. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, pateikdamas merui laisvos formos rašytinį prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

213.1. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 5,0 (BMA) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės mėnesinės algos dydžio išmoka.

213.2. Tarybos nariams numatyta suma kiekvieną mėnesį iki 20 dienos avansu pervedama į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams. Per praėjusį mėnesį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos. Per praėjusį mėnesį išmokėta avanso suma, už kurią tarybos narys nurodytu laiku už mėnesį neatsiskaitė, laikoma einančio mėnesio avansu, o pateikta atsiskaitymui apyskaitos išlaidų suma įskaitoma į einamojo mėnesio išlaidas.

Papunkčio pakeitimai

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

213.3. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai, už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita Savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, taip pat išmokų avanso apyskaita (3 priedas). Patirtų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suma, pateisinta paslaugų ir prekių įsigijimo dokumentais, įskaitoma į faktines išlaidas ir nepajamuojamos. Ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą ir savivaldybės kontrolierius. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.

Punkto pakeitimai

Nr. T-40, 2013-02-28, paskelbta TAR 2013-02-28, i. k. 2013-00894

214. Tarybos nariams už faktiškai dirbtą laiką susitinkant su gyventojais atlyginama pagal tarybos nario pateiktą prašymą bei kitus dokumentus. Tarybos narys prašyme nurodo susitikimo su rinkėjais aplinkybes (vietą, laiką, trukmę ir pan.). Prašymas Savivaldybės administracijos direktoriui pateikiamas per 5 pirmas kiekvieno mėnesio dienas.

215. Kiekvieno tarybos nario per mėnesį ruošimosi tarybos posėdžiams ir posėdžiuose praleisto laiko trukmė (valandomis) apskaitoma darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Žiniaraštį pildo administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o tvirtina savivaldybės meras. Tarybos nariams užmokestį išmoka Savivaldybės administracija, gavusi darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

216. Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.

XVII. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

217. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys ar jų grupė tarybos posėdžio metu raštu kreipėsi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, Savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ar kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovus. Į tuos pačius pareigūnus ir vadovus su paklausimu tarybos narys arba jų grupė gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Šie raštai – paklausimai turi būti įteikti atitinkamam pareigūnui ar vadovui, o jų kopijos – merui. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta taryba.

218. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną ar vadovą, į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemos, dėl kurios jis kreipiasi, esmę ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu laukia.

219. Atsakymo į paklausimą terminas paprastai negali viršyti 10 dienų. Jeigu pareigūnas ar vadovas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo paklausimo gavimo dienos.

220. Ar paklausimo svarstymą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia taryba.

221. Nagrinėjant paklausimą tarybos posėdyje, turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo pateikėjų ir pareigūnas arba vadovas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Jeigu posėdyje nedalyvauja paklausėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

222. Paklausimo pateikėjas negali pirmininkauti tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

223. Apsvarsčiusi pareigūno ar vadovo, kuriam adresuotas tarybos nario paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo autorius (autoriai).

224. Sprendimų dėl paklausimų vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja meras arba Savivaldybės administracijos direktorius. Jie reguliariai turi informuoti tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl tarybos narių paklausimų.

XVIII. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI

225. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

226. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

227. Mero funkcijos įgaliojimai nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

228. Meras priima sprendimus dėl

228.1. Savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo, mero patarėjo, savivaldybės kontrolieriaus atostogų, komandiruočių bei kitais nenumatytais atvejais;

Papunkčio pakeitimai

Nr. T-146, 2012-07-26, paskelbta TAR 2012-07-26, i. k. 2012-01703

228.2. Savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo jų atostogų ar ligos metu, taip pat kai jie laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, eina pareigas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o jei jis taip pat laikinai negali eiti savo pareigų – kitas savivaldybės mero paskirtas administracijos valstybės tarnautojas.

229. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.

230. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, Savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

231. Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.

232. Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

233. Mero pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

234. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.

235. Mero pavadavimas komandiruočių ir atostogų metu įforminamas mero potvarkiu. Jeigu meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų priežasčių negali išleisti potvarkio dėl savo pavadavimo, mero potvarkį, kuriuo konstatuojamas pavadavimo faktas, pasirašo mero pavaduotojas.

236. Mero pavaduotojo sprendimai įforminami mero potvarkiais.

237. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba.

238. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

239. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio reglamento 261 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

240. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos mero potvarkiais. Potvarkį dėl mero atostogų pasirašo mero pavaduotojas. Prašymai dėl atostogų pateikiami raštu. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

241. Mero ir mero pavaduotojo komandiruotės įforminamos mero potvarkiais. Potvarkį dėl mero komandiruotės pasirašo mero pavaduotojas.

242. Mero, mero pavaduotojo darbas, viršijantis teisės aktuose nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu. Meras savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra, neviršydamas teisės aktuose nustatyto maksimalaus darbo laiko. Mero pavaduotojas savo darbo laiką tvarko suderindamas su savivaldybės meru. Mero, mero pavaduotojo darbo laiko apskaita ir apmokėjimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka pagal faktiškai dirbtą laiką, apie kurį jie informuoja Savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą.

Punkto pakeitimai

Nr. T-146, 2012-07-26, paskelbta TAR 2012-07-26, i. k. 2012-01703

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

Mero fondas

243. Mero fondas skirtas atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti. Mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrųjų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų. Kas mėnesį yra skiriamas vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma ir atsiskaito tarybos sprendimu, mero fondo naudojimo nustatyta tvarka.

XIX. MERO, MERO PAVADUOTOJO ATLEIDIMAS

244. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma

244.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;

244.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

244.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

245. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

246. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.

247. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

248. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

249. Taryba, gavusi šio reglamento 244 ar 245 punktuose nurodytą siūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmame planuotame tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį tarybos posėdį.

250. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas posėdžio pradžioje. Šiam posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas posėdžiui pirmininkauti negali.

251. Pirmiausia taryba supažindinama (iki 10 minučių) su siūlymu, raštu ar prašymu dėl nepasitikėjimo meru, kurį pateikė jo iniciatoriai.

252. Po to meras išdėsto (iki 10 minučių) savo argumentus svarstomu klausimu.

253. Pirmininkas skelbia diskusiją, kurios metu gali pasisakyti (iki 5 minučių) visi tarybos nariai. Baigus diskusiją, žodis suteikiamas (po 5 minutes) klausimo iniciatoriui ir merui.

254. Po šių pasisakymų pirmininkaujantis skelbia slaptą balsavimą.

255. Jeigu daugiau kaip pusė visų tarybos narių balsuoja už nepasitikėjimą meru, meras, tarybai patvirtinus balsavimo protokolą, netenka įgaliojimų.

256. Posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero rinkimus. Tarybai nusprendus, rinkimai šiame reglamente nustatyta tvarka gali vykti tame pačiame tarybos posėdyje arba kitame tarybos posėdyje.

257. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui meru nepritarė daugiau kaip pusė visų tarybos narių, meras, mero pavaduotojas tęsia darbą.

258. Posėdyje, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas tarybos narys.

259. Nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas svarstomas analogiškai kaip ir nepasitikėjimo meru klausimas.

260. Jeigu daugiau kaip pusė visų tarybos narių pritarė pareikštam nepasitikėjimui mero pavaduotoju, jis netenka įgaliojimų, tarybai patvirtinus slapto balsavimo protokolą. Šiuo atveju mero įgaliojimai tęsiasi, o mero teikimu skiriamas naujas mero pavaduotojas.

261. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui mero pavaduotoju nepritarė daugiau kaip pusė visų tarybos narių, mero pavaduotojas tęsia darbą.

XX. TARYBOS, MERO ANTSPAUDAI, SAVIVALDYBĖS SIMBOLIAI

262. Savivaldybės Taryba tvirtina savivaldybės vėliavą, herbą ir kitus savivaldybės simbolius (mero regalijas, Tarybos nario ženklelį ir t.t.).

263. Tarybos ir mero antspaudus su savivaldybės herbu saugo ir naudoja meras arba jo įgaliotas asmuo. Antspaudų pavyzdį tvirtina Taryba įstatymų numatyta tvarka.

264. Tarybos antspaudu antspauduojami Tarybos sprendimų originalai.

265. Mero antspaudu antspauduojami

265.1. mero potvarkių originalai;

265.2. dokumentai, kuriuose mero antspaudas numatytas pagal įstatymą;

265.3. įgaliojimų dokumentai, suteikiantys teisę savivaldybės tarnautojams arba kitiems asmenims atstovauti Tarybai ar merui;

265.4. mero tvirtinami dokumentai;

265.5. mero pasirašyti tarnybiniai pažymėjimai.

XXI. MERO, MERO PAVADUOTOJO REIKALŲ PERDAVIMAS

266. Tarybai priėmus sprendimą dėl mero (mero pavaduotojo) atleidimo iš pareigų ir kitais įstatymų numatytais atvejais, buvęs meras (mero pavaduotojas) per 3 darbo dienas turi perduoti reikalus naujam merui (mero pavaduotojui) ar kitam Tarybos įgaliotam asmeniui, dalyvaujant Tarybos paskirtam atstovui (atstovams).

267. Perduodant reikalus, turi būti surašomas perdavimo – priėmimo aktas 3 egzemplioriais.

268. Mero reikalų perdavimo – priėmimo akte turi būti pateikiami duomenys apie savivaldybės biudžeto vykdymą ir lėšų naudojimą.

269. Mero pavaduotojo reikalų priėmimo – perdavimo akte turi būti pateikiama informacija apie perduodamus dokumentus, antspaudus ir kt.

270. Reikalų perdavimo – priėmimo aktą pasirašo perduodantis, perimantis bei Tarybos paskirtas atstovas (atstovai).

271. Buvęs meras (mero pavaduotojas) turi teisę gauti šio akto kopiją.

272. Jeigu reikalus perduodantis arba juos perimantis nesutinka su kai kuriais akto skyriais (punktais), jis nurodo tai raštu, pasirašydamas aktą

273. Su atleidžiamu meru (mero pavaduotoju) atsiskaitoma įstatymų numatyta tvarka.

XXII. SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS (SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)

274. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklą reglamentuoja Tarybos sprendimu patvirtinti kontrolieriaus nuostatai.

275. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) ─ subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

276. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) atskaitingas Tarybai ir nesusijęs su Tarybos įgaliojimų pabaiga.

277. Taryba Savivaldybės kontrolieriaus teikimu gali steigti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kuriai vadovauja Savivaldybės kontrolierius.

278. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patikrina savivaldybės administracijos parengtas savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitas, pateiktą tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, o savivaldybės kontrolierius teikia dėl jų išvadas savivaldybės tarybai

278.1. dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitų – iki spalio 1 d.;

278.2. dėl pateikto tvirtinti biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio – jį pateikiant tvirtinti savivaldybės tarybai, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d.

XXIII. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

279. Meras, mero pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius priima gyventojus pagal tarybos patvirtintą grafiką, kuris skelbiamas savivaldybės ir seniūnijų skelbimų lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Tarybos nariai priima gyventojus šio Reglamento XVIII skyriuje nustatyta tvarka.

280. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymų) nagrinėjimą atsako meras. Jis yra atsakingas už gyventojų informavimą apie priėmimo tvarką ir priėmimo periodiškumą.

281. Raštvedybą, susijusią su gyventojų priėmimu ir iš jų gautais prašymais, tvarko Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

282. Prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

283. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei prašymas atmetamas, būtinai turi būti nurodomi atmetimo motyvai.

284. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai, prašydami jos atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats tarybos narys arba prašymą tarybos nario paprašyta nagrinėjusi atitinkama institucija.

285. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti prašymai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose.

286. Prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, komiteto siūlymu gali būti svarstomi tarybos posėdyje.

287. Jei tarybos posėdyje priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, pakartotiniai prašymai taryboje svarstomi tik tuo atveju, jei juose nurodomos naujos aplinkybės.

XXIV. SAVIVALDYBĖS INSTITUCIJŲ, BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ (KURIŲ SAVININKĖ YRA SAVIVALDYBĖ), SAVIVALDYBĖS KONTROLIUOJAMŲ ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ VADOVŲ ATSISKAITYMAS SAVIVALDYBĖS TARYBAI BEI SAVIVALDYBĖS VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMAS GYVENTOJAMS

288. Savivaldybės administracijos direktorius kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 15 dienos pateikia ataskaitą apie savo ir administracijos veiklą praėjusiais metais merui ir tarybai. Ataskaitos projektą rengia administracijos padaliniai.

289. Meras kiekvienais metais vasario – balandžio mėnesiais atsiskaito apie savo veiklą praėjusiais metais savivaldybės tarybai.

290. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais iki liepos 1 d. pateikia savivaldybės tarybai savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą.

291. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai ataskaitas savivaldybės tarybai pateikia kasmet. Konkrečios ataskaitų pateikimo datos nustatomos savivaldybės tarybos darbo plane.

292. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ataskaitose nurodoma

292.1. įstaigos, įmonės tikslai ir pagrindinės veiklos kryptys;

292.2. informacija apie tikslų įgyvendinimą;

292.3. pagrindiniai finansiniai rodikliai;

292.4. veiklos tobulinimo perspektyvos.

293. Taryba priima sprendimus pritarti (arba nepritarti) šio reglamento 288-291 nurodytoms ataskaitoms.

294. Meras kasmet parengia ir vasario – balandžio mėnesiais pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. Ataskaitoje apibūdinama tarybos, tarybos komitetų ir komisijų bei mero veikla už metus.

295. Ataskaitos pateikimo vietą seniūnijų gyvenvietėse ir mieste pasirenka meras, atsižvelgdamas į tai, kad su ataskaita jos pateikimo metu galėtų susipažinti kuo daugiau Pagėgių savivaldybės bendruomenės narių.

296. Gyventojams, norintiems susipažinti su savivaldybės veiklos ataskaita, Savivaldybės administracija turi sudaryti sąlygas. Kiekvienoje seniūnijoje ir Savivaldybės administracijoje, o taip pat savivaldybės interneto tinklalapyje turi būti ataskaitos tekstas, su kuriuo kiekvienas savivaldybės gyventojas galėtų susipažinti.

297. Gyventojams administracijos direktoriaus ataskaita pateikiama šio reglamento 258 ir 260 punktuose nustatyta tvarka kartu su savivaldybės veiklos ataskaita.

XXV. PAGRINDINĖS BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI

298. Savivaldybės tarybos narių bendravimas su gyventojais yra viena iš tarybos veiklos formų.

299. Bendravimas su gyventojais vyksta tarp tarybos posėdžių.

300. Tarybos nariai gyventojams atsiskaito pagal tarybos patvirtintus tvarkaraščius vasario – balandžio mėnesiais. Pagal šiuos savivaldybės tarybos patvirtintus tvarkaraščius, Savivaldybės administracija privalo sudaryti sąlygas savivaldybės tarybos nariams susitikti su gyventojais, t. y. paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir pan.

301. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose.

302. Taryba, tvirtindama tarybos narių susitikimų su gyventojais tvarkaraščius, turi atsižvelgti, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi savivaldybės tarybos nariai.

303. Kiekvienas tarybos narys pats gali organizuoti susitikimus su gyventojais ir atsiskaityti jiems savarankiškai, neatsižvelgdamas į tarybos patvirtintuose tvarkaraščiuose numatytas datas bei vietas, tačiau rengti šiuos susitikimus Savivaldybės administracija nėra įpareigota.

304. Gyventojams raštu kreipiantis į tarybos narius, tarybos nariai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų privalo raštu atsakyti į gyventojų kreipimąsi.

XXVI. TARYBOS SANTYKIAI SU VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS IR ĮSTAIGOMIS

305. Savivaldybės santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Konstitucija ir įstatymais.

306. Savivaldybė nėra pavaldi valstybės institucijoms.

307. Savivaldybės taryba raštu gali teikti siūlymus, susijusius su savivaldybės interesais ar su savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklos gerinimu, valstybinio administravimo subjektams, kurie juos išnagrinėja (įvertina) ir pateikia atsakymą.

308. Esant reikalui, savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai gali kreiptis į savivaldybės merą ar savivaldybės tarybą, kad jų pasiūlymai, susiję su savivaldybės atliekamomis funkcijomis, būtų išklausyti ir apsvarstyti savivaldybės tarybos posėdyje.

309. Prireikus meras ar taryba savo iniciatyva gali kreiptis į savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovus ir prašyti juos pasisakyti savivaldybės tarybos posėdyje.

XXVII. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS

310. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa), kuri organizuojama, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 9 skirsnyje nustatyta tvarka.

311. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas.

312. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

313. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

314. Apklausa gali būti surengta savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) teritorijoje aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų dalyse) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai.

315. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, tarybai ir seniūnui.

316. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu.

317. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu.

318. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų.

319. Savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas

319.1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.

319.2. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas bei iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės prašyme taip pat gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.

319.3 Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovo (atstovų) prašymu Savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas Savivaldybės administracijos direktoriui.

319.4. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

319.5. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

319.6. Per 319.5. punkte nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą, kuriame nurodo, kiek asmenų pasisakė dėl reikalavimo skelbti apklausą, bei gyventojų reikalavimą, ir jį kartu su užpildytais apklausos lapais pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui. Baigiamąjį aktą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.

320. Tarybos apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama Tarybos narių grupei pateikiant Tarybai reikalavimą dėl apklausos paskelbimo. Reikalavime turi būti nurodytas galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas;

321. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina pateikdamas Administracijos direktoriui rašytinį prašymą, kuriame nurodomas (nurodomi) galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, prie prašymo pateikiami dokumentai, įrodantys, kad seniūnaičių sueiga pritarė apklausos iniciatyvai. Administracijos direktorius su pateiktu prašymu supažindina Tarybą.

322. Apklausos paskelbimas

322.1. per vieną mėnesį nuo iniciatyvinės grupės parašų rinkimo baigiamojo akto gavimo dienos Taryba privalo paskelbi apklausą;

322.2. per vieną mėnesį nuo Tarybos grupės reikalavimo gavimo dienos, Taryba privalo paskelbti apklausą;

322.3. Taryba, įvertinusi pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo gali paskelbti gyventojų apklausą;

323. Savivaldybės tarybos sprendime paskelbti apklausą turi būti nurodyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. Sprendimas dėl apklausos paskelbimo paskelbiamas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.

324. Apklausą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu apklausos organizavimo tvarkos aprašu.

325. Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

326. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose.

327. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje pateikiant sprendimo projektą.

328. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų)) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) skelbiamas per vietines visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijų, kurių aptarnaujamoje teritorijoje įvyko apklausa, skelbimų lentose.

329. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Skyriaus pakeitimai

Nr. T-40, 2013-02-28, paskelbta TAR 2013-02-28, i. k. 2013-00894

XXVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

330. Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, siūlo spręsti Tarybos posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų Tarybos narių balsų dauguma ir įrašomas į posėdžio protokolą.

331. Tarybos veiklos reglamento pataisoms rengti Savivaldybės meras potvarkiu sudaro nuolatinę komisiją, į kurios sudėtį įeina po vieną kiekvienos įregistruotos frakcijos atstovą.

Pagėgių savivaldybės tarybos

veiklos reglamento

1 priedas

(pavyzdys)

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS MERO RINKIMŲ SLAPTO BALSAVIMO BIULETENIS

Pažymėkite apskritimą prie kandidato, už kurį balsuojate, pavardės

Pagėgių savivaldybės tarybos

veiklos reglamento

2 priedas

(pavyzdys)

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS MERO PAVADUOTOJO, ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS (DIREKTORIAUS PAVADUOTOJO) RINKIMŲ (SKYRIMO) SLAPTO BALSAVIMO BIULETENIS

TAIP NE

VARDAS VARDAITIS

Pažymėkite apskritimą prie norimo atsakymo

Pagėgių savivaldybės tarybos

veiklos reglamento

3 priedas

Tarybos nario.................................................................................................................................

(vardas ir pavardė)

Išmokų avanso apyskaita

Už 20...... m...........................mėn.

Eil. Nr.

Dokumento išrašymo data

Dokumento (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kvito) serija ir Nr., kasos aparato kvito (čekio) Nr.

Prekių, paslaugų pavadinimas

Suma Lt (patvirtinta apmokėjimo dokumentu)

1.

2.

3.

4.

5.

Iš viso

Tarybos narys ............................................ .................................................................

(parašas) (vardas ir pavardė)

Apyskaitą gavau.......................................... ..................................................................

(gavimo data) (parašas, pareigos, vardas ir pavardė)

Pakeitimai

1.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-149, 2011-11-24, paskelbta TAR 2011-11-24, i. k. 2011-01839

Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 102 punkto pakeitimo

2.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-1, 2012-01-26, paskelbta TAR 2012-01-26, i. k. 2012-00146

Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 70 punkto pakeitimo

3.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-146, 2012-07-26, paskelbta TAR 2012-07-26, i. k. 2012-01703

Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 242 punkto ir 228 punkto 228.1. papunkčio papildymo

4.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-40, 2013-02-28, paskelbta TAR 2013-02-28, i. k. 2013-00894

Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo

5.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-131, 2014-08-28, paskelbta TAR 2014-09-02, i. k. 2014-11642

Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 5, 57, 66, 67, 102, 116, 118, 190, 242 punktų ir 30.3, 173.8, 213.2 papunkčių pakeitimo