DĖL ŠUNŲ, KAČIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ LAIKINŲJŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2009-04-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2002-07-16, i. k. 2002-00129

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠUNŲ, KAČIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ LAIKINŲJŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. liepos 16 d. Nr. 439

Šalčininkai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos bei Gyvūnų globos, laikymo naudojimo įstatymais, Šalčininkų rajono savivaldybės taryba nusprendžia

Patvirtinti šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinos laikymo taisyklės (pridedamos).

Meras Josif Rybak

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos

2002 m. liepos 16 d.

sprendimo Nr. 439

priedas

ŠUNŲ, KAČIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ LAIKINOS LAIKYMO

TAISYKLĖS

l. Bendrosios nuostatos

1.1. Šios laikinos laikymo taisyklės, toliau – taisyklės, nustato šunų, kačių bei kitų gyvūnų, toliau – gyvūnai, auginimo ir laikymo bendruosius principus, kad gyvūnai atitiktų higienos, veterinarinės sanitarijos reikalavimus ir būtų užtikrintas žmonių saugumas bei ramybė.

1.2. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos

Gyvūno savininkas – kiekvienas, sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina, prižiūri ar laiko gyvūną.

Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas, aplinkinių žmonių saugumas.

Ne žemės ūkio paskirties gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti gyvūno savininko estetinius, auklėjimo ar mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskiriami gyvūnai laikomi akvariumuose, terariumuose, namų sąlygomis laikomi ar dėl kitų priežasčių susiję su gyvūnų savininku gyvūnai bei bitės.

Savininko valda – jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.)

Uždara savininko valda – jo gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos bei statiniai ir aptvertas žemės plotas.

Atvira savininko valda – neaptverta savininko valda.

Viešoji vieta – miestų ir kaimų gatvės, vaikų žaidimo aikštelės, parkai, skverai, pliažai, daugiabučių namų kiemai, sporto aikštelės, stadionai ir kt.

2. Gyvūnų auginimas ir laikymas

2.1. Gyvūnai turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies arba veislės ypatumus.

2.2. Visi šunys bei kiti gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai nedelsiant turi būti pranešta Sveikatos apsaugos ir veterinarijos tarnyboms.

2.3. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų.

2.4. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų turtui.

2.5. Gyvūnų laikymas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimuose.

2.5.1. Laikyti šunis, kates ir gyvūnus privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

2.5.2. Uždarosiose savininko valdose, sodo bendrijose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose.

2.5.3. Miestuose, miesto tipo gyvenvietėse, kaimuose uždaroje savininko valdoje sarginiai šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas (lentelė) ir užrašas „Piktas šuo“. Ženklas baltas – 25 cm. skersmens apskritimas su 3 cm. pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos siluetas. Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas. Už įsibrovėlių į uždarą savininko valdą sužalojimą valdos savininkas neatsako. Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse namų valdai ribojantis su viešosios paskirties vieta (pėsčiųjų takelis, šaligatvis ir pan.), namų valdos savininkas turi užtikrinti, kad palaidas šuo nekeltų grėsmės praeinančių žmonių ramybei, sveikatai ir gyvybei ir nepriartėtų prie tvoros, besiribojančios su viešosios paskirties vieta, arčiau kaip 2 metrus.

Punkto pakeitimai

Nr. T-758, 2009-03-31, paskelbta TAR 2009-03-31, i. k. 2009-00429

2.5.4. Uždarų rakinamų patalpų: sandėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų, namų, butų, automobilių kėbulų, konteinerių ir kt. apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų. Specialiai apmokyti apsaugai šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo ženklų) saugojimo vietose: statybinių medžiagų, kuro atvirų sandėlių teritorijose, automobilių saugojimo aikštelėse, autoservisų teritorijose, fermų teritorijose ir kt. Šuns savininkas privalo turėti veterinarinės tarnybos dokumentą. Už įsibrovėlių į uždaras rakinamas patalpas sužalojimą patalpų savininkas neatsako.

2.5.5. Draudžiama šunis laikyti bendrabučiuose.

2.5.6. Daugiabučiuose namuose

2.5.6.1. daugiabučių namų butuose butų savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Gyvūnų savininkas privalo turėti šuns ir katės veterinarinį sveikatos pažymėjimą su atžymomis apie atliktus skiepijimus.

2.5.6.2. nuo 23,00 val. iki 7,00 val. gyvūnai neturi kelti triukšmo.

2.5.6.3. iš buto į laiptinę, į koridorių, į kiemą visus šunis būtina vesti tik su pavadėliu iki 5 m. ilgio, pavojingų ir piktų veislių šunis, suėjusius 5 mėnesiams – su antsnukiu.

2.5.6.4. įvedant šunis, kates į laiptinę, koridorių jie turi būti sutvarkyti taip, kad neteptų purvu laiptų, sienų, aplinkinių žmonių. Gyvūnui priteršus, gyvūno savininkas privalo surinkti ekskrementus ir nedelsiant išvalyti patalpas.

2.5.6.5. butuose draudžiama laikyti be specialaus leidimo ne kambarinius paukščius nuodinguosius roplius ir vabzdžius, plėšriuosius žvėris (specialius leidimus išduoda Sveikatos apsaugos ministerija su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

2.5.6.6. butuose draudžiama laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

2.5.6.7. draudžiama laikyti gyvūnus balkonuose.

2.5.7. Viešose vietose esantys gyvūnai turi būti sveiki (neviduriuojantys, be niežų, egzemų ir t. t.). Gyvūnui priteršus, gyvūno savininkas privalo surinkti ekskrementus.

2.5.8. Viešose vietose pavojingų ir piktų veislių šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, išlaikę dresūros egzaminus ir kurių savininkai turi atitinkamos pažymas, gali būti be pavadėlio, bet su antsnukiu. Kiekvienu atveju, šuns savininkas atsako už padarytą žalą visuomenei.

2.5.9. Viešose vietose nepiktų veislių šunys gali būti be antsnukio, bet su pavadėliu. Kiekvienu atveju, šuns savininkas atsako už padarytą žalą visuomenei.

2.5.10. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais, šuns savininkas turi teisę panaudoti šunį kaip gynybos priemonę. Už užpuolikų sužalojimą šuns savininkas neatsako.

2.5.11. Užpuolus šuniui, galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, tarp jų ir šaunamuoju ginklu, jei tai nesukelia pavojaus aplinkiniams žmonėms.

2.5.12. Kaimuose, vienkiemiuose turto vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais atviros valdos savininkas turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę. Už užpuolikų sužalojimą šuns savininkas neatsako.

2.5.13. Jeigu pasivaikščiojimo metu šalia šunų, kačių ir kitų gyvūnų nėra šeimininko, jie laikomos beglobiais, gali būti pagauti ir patalpinti į gyvūnų prieglaudą. Atsiimant gyvūną iš gyvūnų prieglaudos, gyvūno šeimininkas turi padengti gyvūno išlaikymo išlaidas.

2.5.14. Namų valdos savininkai, laikantys bites privalo

2.5.14.1. Laikyti avilius kuo toliau nuo kaimynų sklypo ribos (ne mažesniu kaip 20 m. atstumu). Avilių liukus nukreipti į priešingą pusę nuo kaimynų, tarp sklypų užtverti 2 m. aukščio tvora.

2.5.14.2. Laikyti tik ramias, nepiktas bičių šeimas.

2.5.14. Kaimyno reikalavimu, jei kaimynas yra alergiškas bičių nuodams, tai įrodo Sveikatos įstaigos pažyma, bičių savininkas privalo avilius iškelti į kitą vietą.

3. Šių taisyklių draudžiami veiksmai

Šios taisyklės draudžia

1) be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

2) numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti prognozuojamos ir kontroliuojamos;

3) treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

4) organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;

5) gyvūną kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;

6) naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą darbingumą, agresyvumą sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybės įgaliota institucija;

7) vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;

8) laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

9) mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);

10) draudžiama miestuose, miesto tipo gyvenvietėse, kaimuose naikinti benamius gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą išskyrus atvejus, kai tai įpareigoja atlikti Veterinarijos tarnyba;

11) nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam gyvūnui veterinarinės pagalbos, laikyti gyvūną be maisto, vandens, kankinti gyvūną;

12) draudžiama šunis vedžioti masinėse susirinkimo vietose (diskotekose, koncertuose ir kt.) vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose. Draudžiama šunis, kates vesti į maisto parduotuves, viešo maitinimo įstaigas, kirpyklas, turgavietės, bei išleisti vienus šunis į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas (laiptines, rūsius ir kt.). Šio punkto reikalavimai netaikomi šunims – vedliams;

13) draudžiama kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, bei į jas pilti smėlį su kačių ir šunų ekskrementais, vesti šunis ir kates čia tuštintis;

14) draudžiama laikyti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus be leidimo (išduoda Vyriausybės įpareigotos institucijos);

15) draudžiama visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais.

4. Veterinariniai reikalavimai

4.1. Gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės ir kt.), kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.

4.2. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar kitą gyvūną savininkas turi apie tai nedelsiant pranešti Sveikatos įstaigai ir Veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.

4.3. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, savininkas turi išsaugoti gyvūno lavoną ir skubiai pranešti Veterinarijos tarnybai.

4.4. Įvežus šunis, kates ir kitus gyvūnus iš kitų valstybių, jie karantinuojami. Karantino metu atliekami visi reikalingi veterinarijos tyrimai.

4.5. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias

.

5. Benamiai gyvūnai

5.1. Benamiais (beglobiais) katės ir šunys bei kiti gyvūnai laikomi tie, kurie yra be šeimininko, valkatauja parke, kieme, gatvėje, turguje ir kt.

5.2. Tam, kad būtų užtikrinti miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų sanitariniai-higieniniai reikalavimai, gali būti organizuoti benamių gyvūnų gaudymai.

5.3. Benamių gyvūnų gaudymą atlieka Gyvūnų gaudymo tarnybas, kurios privalo turėti savivaldybės Valdybos leidimą šiai veiklai atlikti Savivaldybės teritorijoje.

5.4. Benamių gyvūnų gaudymą organizuoja seniūnijų seniūnai.

6. Reikalavimai bitynams

6.1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

6.2. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

6.3. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

6.4. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

6.5. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.

6.6. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti - ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora, apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.

6.7. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

6.8. Sodų bendrijoje, gyvenamosiose vietovėse

6.8.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 žemės are;

6.8.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės - ne mažiau kaip 10 m;

6.8.3. atstumas nuo vieškelio - ne mažiau kaip 20 m;

6.8.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos - ne mažiau kaip 5 m;

6.8.5. jei nesilaikoma 6.8.1 papunkčio rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;

6.8.6. jei nesilaikoma 6.8.2 ir 6.8.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;

6.8.7. jei nesilaikoma 6.8.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.

6.9. Reikalavimai vežiojamam bitynui

6.9.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;

6.9.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.

6.10. Reikalavimai bitynams, taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

6.11. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.

6.12. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.

6.13. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta punktu

Nr. T-1423, 2006-10-12, paskelbta TAR 2006-10-12, i. k. 2006-00660

7. Taisyklių vykdymo priežiūra ir atsakomybė už jų pažeidimus

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-1423, 2006-10-12, paskelbta TAR 2006-10-12, i. k. 2006-00660

7.1. Fiziniai ir juridiniai asmenys negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.

7.2. Iš savininkų, nevykdančių taisyklių ir nuolat jas pažeidinėjančių, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka paimti parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.

7.3. Už šių taisyklių pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

_____________

Pakeitimai

1.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-1423, 2006-10-12, paskelbta TAR 2006-10-12, i. k. 2006-00660

Dėl Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių papildymo

2.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-758, 2009-03-31, paskelbta TAR 2009-03-31, i. k. 2009-00429

Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. T-439 „Dėl Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ papildymo