DĖL LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ

PATVIRTINTA

Suvestinė redakcija nuo 2007-07-18

Sprendimas paskelbtas: TAR 2005-04-05, i. k. 2005-00194

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ

TINKLO PERTVARKOS IKI 2012 M. BENROJO PLANO PATVIRTINIMO

2005 m. balandžio 5 d. Nr. 5TS-735

Lazdijai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 7 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214, 2003, Nr. 63- 2853) 59 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr.54-2130) patvirtintos Mokyklų tobulinimo programos 2.5, 2.6 ir 18 punktais bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų (Žin., 2003, Nr. 71-3216) IV skirsnio 11 punkto 4 papunkčio nuostatas, Lazdijų rajono savivaldybės taryba

nusprendžia

1. Patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Vykdyti plano monitoringą ir, esant būtinybei, kasmet jį koreguoti.

3. Nustatyti plano pirmojo etapo vykdymo vertinimo laiką – 2007-2008 mokslo metai.

Meras Romas Apanavičius

PATVIRTINTA

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos

2005 m. balandžio 5 d.

sprendimu Nr.5TS-735

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2005-2012 METŲ BENDRASIS PLANAS

I. ĮVADAS

Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka pradėta 1999 metais ir iš esmės planuota pertvarka yra įgyvendinta. Tačiau esamas neracionalus savivaldybės mokyklų tinklas bei politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės sąlygoja būtinybę parengti mokyklų tinklo pertvarkos strategiją bei priemones jai įgyvendinti.

Mokyklų tinklo bendrojo plano (toliau- bendrasis planas) paskirtis- sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdyti bei užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus

Bendrasis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų veiklos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių” bei savivaldybės strateginio plano nuostatomis.

Bendrasis planas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmasis etapas- 2005-2007 metais, antrasis etapas- 2008-2012 metais. Priemonių planas išsikeltam strateginiam tikslui ir uždaviniams pasiekti parengtas 2005-2007 metams.

II. RAJONO ŠVIETIMO TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

1. Demografinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas

1.1. Demografinis kontekstas.

2003 m. sausio 1 d. rajone gyveno 27047 žmonės. Per pastaruosius penkerius metus (1999-2003 m.) gyventojų rajone sumažėjo 5830 (17,9%). Migracijos per pastaruosius dvejus (2002-2003 metus) saldo buvo teigiamas (+33 absoliučiais skaičiais). 2004 metų I pusmetį atvyko 170, o išvyko 237 žmonės. Absoliutų rajono gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė žmonių išvykimas ir natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas.

Rajono plotas – 1309,4 km². Vidutinis gyventojų tankumas rajone 2003 m. sausio 1 d. buvo 20,5 žmogaus 1 km². Gyventojų tankumas yra vienas mažiausių šalyje, net 2,5 karto mažesnis nei šalies vidurkis. Viena iš priežasčių – rajone nėra didelių miestų, net 3/4 visų gyventojų gyvena kaime.

Nuo 1993 m. nuolat mažėja naujagimių skaičius (išskyrus 1995 m. ir 1998 m.). 1993 m. gimė 419 vaikų, 2003 m. - 217, t. y. 202 vaikais mažiau (48,2%). Vidutiniškai per metus gimė po 19 vaikų mažiau. Jeigu išliks tokios gimstamumo tendencijos, tai galima daryti prielaidą, kad rajone 2008 m. gims 106 vaikai. Jeigu gimstamumas išliktų 2003 m. lygio, turėtų gimti 217 vaikų.

1.2.Kultūrinės būklės kontekstas.

Rajono gyventojų tautinė sudėtis (gyventojų surašymo duomenimis) yra tokia: lietuvių – 26271 (98,3%), rusų – 233 (0,8%), lenkų – 106 (0,4%), ukrainiečių – 25 (0,09%), vokiečių – 18 (0,06%), armėnų – 15 (0,05%), baltarusių –14 (0,05%), kitos – 13 (0,04%), nenurodė – 34 (0,13%). Tačiau mokytis tautinių mažumų kalbų nėra poreikio.

Gyventojų struktūra pagal įgytą aukštąjį išsilavinimą yra vienas pagrindinių kultūros rodiklių. 2001 m. surašymo duomenimis, tik 6,0% savivaldybės gyventojų (10 metų ir vyresni) turi aukštąjį išsilavinimą (šalyje - 12,6%), aukštesnįjį išsilavinimą - 17,7% (šalyje - 19,3%), vidurinį - 22,1% (šalyje - 27%), pagrindinį - 17,5% (šalyje - 15%), pradinį - 30,6% (šalyje - 21%), neturi pradinio - 4,7%, raštingi - 0,5%, neraštingų - 0,4%, nenurodė - 0,5%.

1.3. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas.

Rajone mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, keitėsi mokyklų dydis ir jų skaičius. Lyginant su 1999-2000 m. m., pradinių mokyklų sumažėjo nuo 22 iki 15, taip pat mažėjo mokinių skaičius jose, pagrindinių – nuo 11 iki 10, vidurinių – nuo 9 iki 6. (Žr. lentelę Nr. 1).

Rajono savivaldybėje yra 3 ikimokyklinės įstaigos, 2 darželiai – mokyklos, 15 pradinių, 10 pagrindinių (3 iš jų nepilnos, t.y. 8 klasių), 6 vidurinės (viena – su suaugusiųjų klasėmis) ir 2 papildomo ugdymo (meno ir sporto mokyklos). Be to, rajono savivaldybės teritorijoje yra ugdymo ir globos centras (įgyvendinantis specialiąją pradinio ir specialiąją pagrindinio ugdymo programas), technologijos ir verslo mokykla, įgyvendinanti akredituotas vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas.

Dviem pamainom dirbančių mokyklų rajono savivaldybėje nėra.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikiai praktiškai tenkinami.

Rajono savivaldybės gimnazijos klasė (kl.) yra technologijos ir verslo mokykloje, suaugusiųjų klasėse (10-12 kl.) daugiausia mokosi Lazdijų miesto gyventojai ir artimiausių kaimų žmonės. Atokesnių vietovių suaugusiesiems nesudarytos sąlygos savo gyvenamose vietose įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Rajono savivaldybėje yra Pedagoginė psichologinė tarnyba. Ji įkurta 2004 m. liepos 19 d., veiklą pradėjo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos paskirtis yra didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmeninių ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą. Vienas iš tarnybos uždavinių – įvertinti asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines ir ugdymosi problemas.

2004-2005 m. m. rajono savivaldybės mokyklose mokosi 130 specialiųjų poreikių vaikų, t. y. 3,6% bendro mokinių skaičiaus šalies mokyklose. Šiais mokslo metais šalyje mokoma apie 10% specialiųjų poreikių mokinių. Rajone savivaldybės specialiųjų poreikių mokinių skaičius nesiekia šalies vidurkio (-6,4%). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, specialiųjų poreikių vaikų yra nuo 10 iki 20% bendro vaikų skaičiaus. Tai priklauso nuo ekonominio šalies išsivystymo. Kuo blogesnės gyvenimo sąlygos, tuo daugiau specialiųjų poreikių vaikų. Be specialiųjų poreikių mokinių, dar yra išskiriama mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, grupė, kuriems irgi reikalinga specialioji pedagoginė ir pedagoginė pagalba. Išanalizavus mokymosi rezultatus, matyti, kad yra mokinių, paliekamų kartoti kurso arba keliamų į aukštesnę klasę su nepatenkinamais pažymiais.

Mokymosi sėkmingumą padidina specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas. Šiuo metu rajone specialiąją pedagoginę pagalbą teikia 8 logopedai (7 etatai), 1 specialusis pedagogas (1 etatas), 1 psichologas (1 etatas). Reikėtų, kad visose vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose dirbtų specialieji pedagogai ir logopedai. Reikėtų įsteigti apie 5 (penkis) šių specialistų etatus.

Pastaruoju metu daugėja mokinių, turinčių psichologinių ir asmenybinių problemų. Šias problemas gali padėti spręsti psichologai, tačiau rajono mokyklose dirba tik vienas psichologas. Reikėtų įsteigti bent 7 psichologo etatus. Akivaizdi nauda yra socialinių pedagogų etatų įsteigimas į mokyklas. Šiuo metu mokyklose dirba 3(3 etatai) socialiniai pedagogai (vidurinėse, darželiuose-mokyklose). Reikėtų steigti dar 10 socialinių pedagogų etatų.

2. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės.

Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginės įtakos turi mokinių skaičius.

Rajono savivaldybės pavaldumo mokyklose mokinių skaičius, palyginus 2002-2003 m. m. (4342 mokiniai) ir 2004-2005 m. m. (4125 mokinys), sumažėjo 217 mokinių (5%). Pastaruosius trejus mokslo metus vidutiniškai per metus sumažėja 108,5 mokinių. Žymiai mažėja mokinių kaimo mokyklų 1- 4 klasėse. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius sumažėjo 65 mokiniais (22,2%).

2004-2005 m. m. rajono savivaldybės 1-4 klasėse mokosi 1208 mokiniai. Jeigu visi vaikai, gimę 1997-2000 metais, mokysis rajono savivaldybės mokyklose, tai 2007-2008 m. m. 1-4 klasėse turėtų mokytis 733 mokiniai. Palyginus pastarųjų penkerių metų Civilinės metrikacijos skyriaus ir mokyklų pateiktus duomenis apie gimusių ir po septynerių metų atėjusių, mokinių skaičių matyti, kad vidutiniškai 8% vaikų į mokyklą ateina mažiau negu gimsta. Vadinasi, jei ir toliau išliks tokia tendencija, tai galima tikėtis, kad 2007-2008 m. m. 1-4 klasėse mokysis 674 mokiniai (jei nepereis į kitų savivaldybių mokyklas).

Per pastaruosius metus mokinių skaičius 5-12 klasėse sumažėjo nedaug (2002-2003 m. m. mokėsi 2914 mokiniai, 2004-2005 m. m. - 2901 mokinių). Mokyklos planuoja, kad 2007-2008 m. m. 5-12 klasėse mokysis 2664 mokiniai, t. y. 237 mažiau (8,9%) negu 2004-2005 m. m.

2001-2002 m. m. rajono savivaldybės dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose 10 klasėse besimokiusių mokinių 11 klasėje mokymąsi šiose mokyklose tęsė 50% dešimtokų (šalies vidurkis 77,3%), 2002-2003 m. m.- 52,5% dešimtokų (šalies vidurkis 75,9%), 2003-2004 m. m. - 43,1% dešimtokų (šalies vidurkis 75,9%). 2004-2005 m. m. rajono savivaldybės 11 klasėse mokosi 274 mokiniai. Tikėtina kad, 2008-2009 m. m. rajono dieninėse mokyklose mokysis apie 312 mokinių, o 2012-2013 m. m. - apie 237 mokinius.

Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 50 proc. baigusių pagrindinę mokyklą mokinių mokymąsi tęsia profesinėse mokyklose. Prognozuojama, kad šalyje profesinėse mokyklose besimokančiųjų procentas ateityje turėtų didėti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos 11.3 punkte yra numatytas siekis, kad 2007 metais 45% mokysis pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISECD 3 lygmens), t. y. 11-12 klasėse, o 2012 metais – 50%. (Žr. 2 lentelę).

Mokyklinio amžiaus (7-18 metų) vaikų skaičius 2001 m. buvo 4597. Jie sudaro 17,0% bendrojo gyventojų skaičiaus. Vidutinis mokinių tankumas - 3,5 mokinio 1 km².

Per pastaruosius penkerius metus (2000-2004 m.) sumažėjo 494 mokyklinio amžiaus

vaikais (10,7%). Mokyklos prognozuoja, kad 2008-2009 m. m., palyginus su 2003-2004 m. m., mokyklinio amžiaus vaikų sumažės dar 250.

3. Ugdymo kokybė.

Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokyklų pateiktus 3 paskutinių mokslo metų mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą.

3. 1. Mokymosi pasiekimai.

Rajono savivaldybės mokyklose vidutiniškai pagrindinį išsilavinimą įgyja 99% (pvz., Klaipėdos mieste 98,8%) visų išklausiusiųjų 10 klasės programą; vidutiniškai vidurinį išsilavinimą - 97,9% (pvz., Klaipėdos mieste 98,8%) visų išklausiusiųjų 12 klasės programą.

Nuo 2000-2001 m. m. visose rajono savivaldybei priklausančiose vidurinį išsilavinimą teikiančiose ugdymo įstaigose vykdomas profilinis mokymas. Šešių vidurinių mokyklų moksleiviai turi galimybę rinktis realinį ir humanitarinį profilį, norintieji gali pasirinkti technologinį profilį Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos gimnazijos klasėse. Palyginus trejų paskutinių metų duomenis, vidutiniškai laikė valstybinį brandos egzaminą: lietuvių (gimtosios) kalbos - 71,9% bendro abiturientų skaičiaus; istorijos - 38% bendro abiturientų skaičiaus; matematikos - 32% bendro abiturientų skaičiaus. Iš laikiusiųjų 50 - 100 balų įvertinta: lietuvių (gimtosios) kalbos - 24,5%; istorijos - 46,2%; matematikos - 38,5% bendro laikiusiųjų skaičiaus. (Žr. 3 lentelę).

3. 2. Mokymosi sėkmingumas.

Rajono mokyklose į aukštesnę klasę su nepatenkinamais(-u) pažymiais(-iu) vidutiniškai perkeliama 1,2% (pvz., Klaipėdos mieste - 1,5%) bendro mokinių skaičiaus. Pagal ugdymo koncentrus į aukštesnę klasę su nepatenkinamais(-u) pažymiais(-iu) vidutiniškai perkeliama: 1 - 4 klasių - 0,0% (pvz., Klaipėdos mieste - 0,1%), 5 - 8 klasių - 1,6% (pvz., Klaipėdos mieste - 2,3%), 9 - 10 klasių - 1,7% (pvz., Klaipėdos mieste - 2,8%), 11 - 12 klasių - 2% (pvz., Klaipėdos mieste - 2,2%) bendro mokinių skaičiaus.

Vidutiniškai kurso kartoti paliekama 0,5% (šalyje - 0,6%) bendro mokinių skaičiaus. Pagal ugdymo koncentrus vidutiniškai paliekama kurso kartoti: 1 - 4 klasių - 0,7%, 5 - 8 klasių - 0,5%, 9 - 10 klasių - 0,6%, 11 - 12 klasių - 0,2% bendro mokinių skaičiaus.

Tyrimai rodo, kad antramečiavimas padidina iškritimo iš mokyklos tikimybę 45 - 50%, be to, jiems mokyti reikia nemažai papildomų lėšų (šalyje kasmet išleidžiama apie 10 mln. Lt antramečiams ir trečiamečiams mokyti). Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas sumažinti antramečiavimo ir trečiamečiavimo mastus.

3. 3. Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas.

Vidutiniškai 1 mokinio ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti mokyklose skiriama 0,01 valandos per savaitę (pvz., Klaipėdos mieste - 0,09), 1 specialiųjų poreikių mokiniui vidutiniškai tenka 0,88 valandos per savaitę pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos (pvz., Klaipėdos mieste - 0,5). Negaudami tinkamos individualios ir specialiosios pagalbos, mokiniai praranda mokymosi motyvaciją, pradeda nelankyti pamokų, prastėja mokymosi rezultatai.

3. 4. Papildomasis ugdymas.

Papildomojo ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose rodo, kiek dėmesio yra skiriama mokinių užimtumui ir socializacijai. Rajono savivaldybės mokyklose (be papildomojo ugdymo įstaigų) būrelius lanko 72,6% mokinių. Vidutiniškai vienoje mokykloje veikia 10,8 būrelių ir vienam mokiniui vidutiniškai tenka 0,1 būrelio valandos. Mažakomplektėse kaimo mokyklose neišnaudojamos papildomojo ugdymo valandos.

Rajono savivaldybės moksleiviai savo poreikius gali tenkinti papildomojo ugdymo įstaigų siūlomuose sporto, meno ir kituose užsiėmimuose.

4. Mokyklų pastatų būklė bei kabinetų ir patalpų atitiktis mokyklos tipui.

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų veiksnys.

Iš 33 rajono savivaldybės mokyklų renovuotos tik 2 mokyklos. Jų pastatai yra priskirtini I grupei.

Lazdijų M. Gustaičio vidurinėje mokykloje per paskutiniuosius trejus metus vyko dalinė renovacija, tačiau kai kuriose renovuotose mokyklose jau reikėtų atlikti vienos ar kitos pastato dalies ar sistemos kapitalinį remontą.

II grupei priskirtinos 22 mokyklos (nors vienai pastato daliai reikia paprastojo remonto).

III grupei priskirtinos 7 mokyklos (5 vidurinės, 2 pagrindinės).

Mokykloms priklauso 33 pastatai. Kai kurios mokyklos turi po keletą pastatų.

IV grupei priskirtinų rajono mokyklų pastatų nėra.

Problematiškiausios mokyklų pastatų dalys ar sistemos, kurioms reikalingas kapitalinis remontas, yra šios: langai (6 mokyklų), grindys (4 mokyklų), elektros sistemos (8 mokyklų), stogai, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, šildymo sistemos (15 mokyklų) ir kt.

Tik 6 rajono savivaldybės mokyklų pastatai 100% atitinka mokyklos tipą pagal Mokyklų aprūpinimo standartus ir priskirtini I grupei (atitinka nuo 95 iki 100% privalomų rodiklių). Jos sudaro 18,18% visų mokyklų. 5 mokyklų (2 vidurinių ir 3 pagrindinių) pastatai priskirtini II grupei (atitinka nuo 81 iki 94% privalomų rodiklių). Jos sudaro 15,15% visų mokyklų. 10 mokyklų (1 vidurinės, 6 pagrindinių ir 3 pradinių) pastatai priskirtini III grupei (atitinka nuo 51 iki 80 % privalomų rodiklių). Jos sudaro 30,30% visų mokyklų. 12 pradinių – IV grupei (atitinka iki 50 % privalomų rodiklių). Jos sudaro 36,336% visų mokyklų.

Pastatų remontui ir patalpų atitikčiai mokyklos tipui pagerinti reikėtų bent 8891000 Lt. (Žr. 4 ir 5 lenteles).

5. Mokyklų tinklo efektyvumas.

2004-2005 mokslo metais rajono savivaldybėje yra viena pradinė nuo 31 iki 40 mokinių, šešios nuo 15 iki 20 mokinių ir aštuonios iki 10 mokinių. Pagrindinių yra 10: dvi iš jų nuo 100 iki 200 mokinių, aštuonios nuo 41 iki 100 mokinių: iš jų trys aštuonmetės. Šešios vidurinės: iš jų viena nuo 100 iki 200 mokinių (A. Kirsnos vidurinė mokykla), viena nuo 200 iki 300 mokinių (Šventežerio vidurinė mokykla), nuo 300 iki 500 mokinių yra dvi vidurinės mokyklos (Šeštokų ir Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinės mokyklos), viena nuo 500 iki 700 mokinių (Veisiejų vidurinė mokykla). Centro (Lazdijų M. Gustaičio vidurinė mokykla) vidurinėje mokykloje nuo 1201 iki 1500 mokinių. 2 darželiai- mokyklos, kuriuose mokosi nuo 100 iki 200 mokinių. Mažiausioje pradinėje mokosi 7 mokiniai, didžiausioje - 31 mokinys. Mažiausioje pagrindinėje mokosi 44 mokiniai, didžiausioje - 165 mokiniai. Mažiausioje vidurinėje mokosi 131 mokinys, didžiausioje vidurinėje - 1185 mokiniai.

2004-2005 mokslo metais skaičiuojant pagal moksleivio krepšelio metodiką, 1-4 klasėse buvo 189 tuščios vietos, iš jų miesto mokyklose – 57, kaimo mokyklose - 132 tuščios vietos. 5-12 klasės perpildytos 221 vieta, iš jų mieste - 101 vieta, kaime - 120.

2004-2005 mokslo metais vidutinis miesto mokyklos mokinių skaičius klasėje yra 23,18, kaimo - 12,72. Vidutinis I-IV klasės komplekto dydis miesto mokyklose yra 19,3, o kaimo mokyklose - 9,74. Vidutinis V- XII klasės komplekto dydis kaimo mokyklose - 14,74, miesto - 21,81. 39 klasių komplektai (23 klasių komplektai I- IV klasių ir16 V- X klasių) yra mažesni nei 10 mokinių.

2004 metais savivaldybėje vienam mokiniui mokyti vidutiniškai buvo išleista 3165,06 Lt, miesto mokyklose 2098,08 Lt, kaimo - 4519,37 Lt. Vienam pradinės mokyklos mokiniui mokyti vidutiniškai sunaudota - 5269,68 Lt. Buvo sunaudota didžiausia pinigų suma vienam mokiniui išlaikyti - 9366,0 Lt. Mažesnė pinigų suma sunaudota vienam mokiniui mokyti pagrindinėse mokyklose - vidutiniškai 4419,06 Lt. Didžiausia išleista suma - 6298,0 Lt, mažiausia - 2286,0 Lt. Rajono vidurinės mokyklos vienam mokiniui mokyti vidutiniškai sunaudojo - 2988,0 Lt: miesto mokyklose - 2898,98 Lt, kaimo - 3123,84 Lt.

6. Mokytojai.

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie pačios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.

6.1. Specialistai.

Mokyklų pateiktais duomenimis, 2004-2005 m. m. privalomus mokomuosius dalykus dėstė 567 mokytojai (vienas mokytojas skaičiuotas tiek kartų, kiek mokomųjų dalykų dėstė), iš jų 446 specialistai (78,6 %). 90,3% privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų vedė specialistai: pradinių klasių – 97,0%, tikybos – 99,5%, etikos –10,2%, lietuvių kalbos – 96,0%, anglų kalbos – 85,7%, prancūzų kalbos – 95,5%, vokiečių kalbos – 93,4%, rusų kalbos – 95,6 %, matematikos – 95,3%, informacinių technologijų – 86,0%, gamtos ir žmogaus – 82,1%, biologijos –95,4%, fizikos – 83,1%, chemijos – 68,4%, istorijos - 89,1%, pilietinės visuomenės pagrindų – 77,8%, ekonomikos – 53,7%, geografijos – 78,4%, dailės – 85,1%, muzikos - 86,0%, technologijų – 76,6%, kūno kultūros – 89,6%. Savivaldybės mokyklose mažiausias procentas specialistų vedamų yra etikos, ekonomikos, chemijos, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindai, geografijos pamokų.

6.2. Kvalifikacija.

Mokytojų kvalifikacija - vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių.

2004 m. spalio mėn. (tuo metu buvo renkama informacija) rajono mokyklose dirbo 426 mokytojai (su dirbančiais nepagrindinėse pareigose), iš jų atestuoti 317 arba 74,4%, šalyje atestuota 76,8%. Vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją buvo įsigiję 52,6 %, mokytojo metodininko – 12,9 %, mokytojo eksperto – 0,47 % mokytojų. Palyginus su šalyje atestuotų mokytojų skaičiumi matyti, kad atestuotų pedagogų yra tik 2,4% mažiau negu šalyje.

Lazdijų rajono savivaldybės švietimo centras įsteigtas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2001-09-13 sprendimu Nr. 410. Pagrindinė LRŠC veiklos rūšis - pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Vidutiniškai rajono savivaldybėje mokytojai kvalifikaciją kelia 5 dienas per metus.

6.3. Mokinių ir mokytojų santykis.

Mokinių ir mokytojų santykis yra vienas rodiklių, kurį didinant mažinamos išlaidos darbo užmokesčiui. Mažas mokinių/mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos .

2004-2005 m . m. rajono savivaldybės mokyklose vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9 mokiniai: miesto mokyklose - 14,2; kaimo mokyklose - 5,04. Lyginant duomenis pagal mokyklų tipus, matyti, kad pradinėse mokyklose vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9 mokiniai, pagrindinėse - 6,19, vidurinėse - 13,2. Smarkiai skiriasi šis rodiklis miesto (19,2) ir kaimo (9) pradinėse mokyklose.

7. Mokinių vežiojimas.

Bendras vežamų mokinių skaičius 1734, kas sudaro 43,5% bendro mokinių skaičiaus, iš jų pagal koncentrus - 1-8 kl. – 1024 (37,8%), 9 - 12 kl. – 710 (55,6%).

Mokinių vežimo rūšys (būdai) ir vežamų mokinių skaičius ir procentas pagal atskiras mokinių vežimo rūšis (būdus): maršrutiniu transportu – 821 (47,3%), privačiu – 612 (35,3%), kiti – 71 (4,1%).

Lėšos, skiriamos per mėnesį mokiniams pavežti - 79320 Lt.

Vidutinė vieno moksleivio vežiojimo kaina - 54,03 Lt.

Mokinio vežiojimo lyginamosios išlaidos maršrutiniu transportu - 0,17 ct, geltonaisiais autobusais - 0,16 ct, privačiu - 0,17 ct.

Nevežamų mokinių atstumu nuo 3 km ir daugiau - 40 t, y. 2,3% bendro pavežamų mokinių skaičiaus.

Paprastai mokiniai renkasi tiek papildomojo ugdymo užsiėmimų, kad galėtų parvažiuoti į namus, todėl praktiškai po papildomojo ugdymo užsiėmimų negalinčių grįžti namo mokinių nėra.

III. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

8. Privalumai.

Iš esmės įgyvendinta 1999 m. suplanuota rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka

- trys vidurinės mokyklos dėl nepakankamo mokinių skaičiaus ir profilinio mokymo kriterijų neatitikimo buvo reorganizuotos į pagrindines;

- viena pagrindinė mokykla dėl mažo mokinių skaičiaus, per didelių išlaidų ir nepakankamos ugdymo kokybės reorganizuota į pradinę;

- pradinių mokyklų sumažėjo nuo 22 iki 15;

- beveik visi, tarpe jų ir reorganizuotų mokyklų mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 kilometrai, pavežami į mokyklą ir iš mokyklos;

- visi mokytojai, dėl mokyklų reorganizacijos netekę darbo, įdarbinti kitose mokyklose;

- reorganizuotų mokyklų mokiniai mokymąsi tęsia didesnėse, geriau mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose, daugiau privalomųjų dalykų pamokų veda specialistai, pagerėjusi mokinių ugdymo kokybė.

Praktiškai tenkinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikiai.

Veikia dvi papildomojo ugdymo įstaigos: Lazdijų meno mokykla su filialais Veisiejuose ir Seirijuose, Lazdijų rajono kūno kultūros ir sporto centras.

Sudarytos sąlygos suaugusiųjų bendrajam lavinimui ir neformaliajam švietimui Lazdijų miesto ir aplinkinių kaimų gyventojams.

Nėra dviem pamainomis dirbančių mokyklų.

2004 m. įsteigta Pedagoginė Psichologinė tarnyba.

9. Trūkumai.

Neracionalus mokyklų tinklas sudaro prielaidas neveiksmingam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimui. Labai didelės vieno mokinio mokymo išlaidos (mažakomplektėse pradinėse mokyklose nuo 4946 Lt iki 9366 Lt, pagrindinėse mokyklose – nuo 5350 Lt iki 9780 Lt, vidurinėse mokyklose – nuo 4805 Lt iki 6811 Lt).

Labai mažas mokinių skaičius pradinėse mokyklose. Aštuoniose mokosi iki 10 mokinių ir šešiose – nuo 11 iki 20 mokinių.

Kaimo pradinių mokyklų vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte nesiekia moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje nustatyto klasės mokinių skaičiaus vidurkio (turėtų būti 10, o yra 9 mokiniai).

2004-2005 m. m. yra 10 jungtinių klasių komplektų, kuriuose mokomi keturių klasių mokiniai, 1 jungtinis klasių komplektas, kuriame mokomi trijų klasių mokiniai, 4 jungtiniai klasių komplektai, kuriuose mokosi dviejų klasių mokiniai.

Nesudarytos sąlygos 11-okams ir 12-okams mokytis pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas, t. y. nėra gimnazijos.

Neišplėtotas suaugusiųjų bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo programų tinklas (tik Lazdijų mieste ir jo apylinkėse gyvenantys suaugusieji gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą).

21,4 % privalomųjų dalykų pamokas veda ne specialistai. Didžiausią dalį ne specialistai veda šių dalykų pamokų: etikos, ekonomikos, chemijos, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, geografijos.

Daugėja specialiųjų poreikių mokinių bei mokinių turičių psichologinių ir asmenybinių problemų. Dalis mokinių dėl specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, pedagogų padėjėjų) trūkumo negauna jokios reikiamos pagalbos.

Net 30,30% mokyklų pastatų pagal būklę priskirtini III grupei, t. y. pastatams ar kuriai nors daliai reikia kapitalinio remonto (visiškai renovuota 1 ir iš dalies – 1 mokykla).

Nevežama 40 (2,3 %) kaimo mokinių gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos.

IV. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI

10. Strateginis tikslas ir uždaviniai.

Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas

- sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingam išteklių paskirstymui.

Uždaviniai

- sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus;

- pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį;

- pagerinti mokinių mokymosi bazę ir pasirūpinti saugiu jų vežiojimu.

V. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI 2007 METAMS

Lazdijų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai

- kaimo pagrindinių ir vidurinių mokyklų stiprinimas;

- tuščių mokymosi vietų sumažinimas ir sutaupytų lėšų panaudojimas ugdymo sąlygoms pagerinti;

- veiksmingesnis moksleivio krepšelio ir ūkio lėšų panaudojimas.

VI. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IKI 2007-2008 M. M. IR IKI 2011-2012 M. M.

Mokyklų tinklo pertvarkos strateginio tikslo, uždavinių įgyvendinimui įvertinti nustatomi šie pagrindinių rezultatų rodikliai.

PAGRINDINIAI REZULTATŲ RODIKLIAI

1. Tikslas

2011-2012 m. m.

2007-2008 m. m.

Esamos būklės

1.1. Sudaryti prielaidas ir sąlygas, garantuojančias daug aukštesnės kokybės švietimą bei veiksmingesnį išteklių paskirstymą.

1.1.1. Ne mažiau kaip 99,5 % įgyja pagrindinį išsilavinimą.

Ne mažiau kaip 99,5 % įgyja pagrindinį išsilavinimą.

99% įgyja pagrindinį išsilavinimą.

1.1.2. Ne mažiau kaip 60% IX-XII klasių mokinių mokosi gimnazijų klasėse

Ne mažiau kaip 40% IX-XII klasių mokinių mokosi gimnazijų klasėse

1.1.3. Ne mažiau kaip 99% išklausiusiųjų XII klasės kursą įgyja vidurinį išsilavinimą.

Ne mažiau kaip 98% išklausiusiųjų XII klasės kursą įgyja vidurinį išsilavinimą

97,9% išklausiusiųjų XII klasės kursą įgyja vidurinį išsilavinimą.

1.1.4. Kursą kartoti lieka ne daugiau kaip 0,3% mokinių.

Kursą kartoti lieka ne daugiau kaip 0,4% mokinių.

Kursą kartoti lieka 0,5% mokinių.

1.1.5. Visiems mokymosi motyvaciją praradusiems mokiniams sudarytos sąlygos mokytis jaunimo mokykloje (klasėse).

Visiems IX-X klasių mokymosi motyvaciją praradusiems mokiniams sudarytos sąlygos mokytis jaunimo mokykloje (klasėse).

1.1.6. Sudarytos sąlygos visiems norintiems lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes.

Lanko visi norintys.

Lanko visi norintys.

1.1.7. Sudarytos sąlygos visiems norintiems suaugusiems įgyti bendrąjį išsilavinimą.

Sudarytos sąlygos visiems norintiems suaugusiems įgyti bendrąjį išsilavinimą.

Sudarytos sąlygos visiems suaugusiems, norintiems įgyti bendrąjį išsilavinimą, mokytis miesto vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse.

2. Uždaviniai

2.1. Sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus.

2.1.1. Tuščių mokymosi vietų sumažėja 95%.

30% panaikinti tuščių mokymosi vietų pradinėse klasėse.

189 tuščios mokymosi vietos pradinėse klasėse.

2.1.2. Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte: mieste - 24,5, kaime - 14,9.

Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte: mieste - ne mažiau kaip 24, kaime - ne mažiau kaip 14,2.

Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte: mieste - 23,5, kaime - 13,4.

2.1.3. Nėra antros pamainos.

Nėra antros pamainos.

Nėra antros pamainos.

2.1.4. Ne daugiau kaip dviejų pradinių klasių mokiniams pamokos vedamos vienu metu.

Nėra pradinių klasių komplektų, kuriuose mokosi trijų klasių mokiniai.

4 jungtiniai pradinių klasių komplektai, kuriuose mokosi 3 klasių mokiniai.

2.1.5. Nėra jungtinių klasių pagrindinio ugdymo koncentre.

Ne daugiau kaip 2 jungtinių klasių komplektai pagrindinio ugdymo koncentre.

8 jungtiniai klasių komplektai pagrindinio ugdymo koncentre.

2.2. Pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį.

2.2.1. 90% privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai.

85% privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai.

78,6% privalomųjų mokomųjų dalykų pamokų veda mokytojai specialistai.

2.2.2. Ne mažiau 90% mokytojų yra atestuoti.

Ne mažiau 85% mokytojų yra atestuoti.

74,4% mokytojų yra atestuoti.

2.2.3. Ne mažiau kaip kaip 90% V-XII klasių mokytojų bus įgiję pradinį kompiuterinį raštingumą.

Ne mažiau kaip kaip 85% V-XII klasių mokytojų bus įgiję pradinį kompiuterinį raštingumą.

73,5% V-XII klasių mokytojų yra įgiję pradinį kompiuterinį raštingumą.

2.3. Pagerinti moksleivių mokymosi bazę ir pasirūpinti suaugiu jų vežiojimu.

2.3.1. 1 kompiuteris tenka 10-čiai mokinių.

1 kompiuteris tenka 12-kai mokinių.

1 kompiuteris tenka 16-kai mokinių.

2.3.2. Visos pradinės mokyklos turi ne mažiau kaip po 2 kompiuterius.

25% pradinių mokyklų turi po 1 kompiuterį.

Pradinės mokyklos neturi nei vieno kompiuterio.

2.3.3. Ne mažiau kaip 40% mokyklų pastatų atitinka 90- 100% mokyklos tipui keliamus reikalavimus.

Ne mažiau kaip 28% mokyklų pastatų atitinka 90- 100% mokyklos tipui keliamus reikalavimus.

18,18% mokyklų pastatų atitinka 90- 100% mokyklos tipui keliamus reikalavimus.

2.3.4. Visi toliau kaip 3 km nuo mokyklos kaimo bendrojo lavinimo mokiniai pavežami.

Visi toliau kaip 3 km nuo mokyklos kaimo bendrojo lavinimo mokiniai pavežami.

2,3% mokinių nepavežami į mokyklą.

VII. NUMATOMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Eil. Nr.

Sprendiniai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

1.

Optimalaus švietimo įstaigų tinklo savivaldybėje suformavimas

Bendrasis išsilavinimas bus prieinamas visiems vaikams bei suaugusiems pagal jų gebėjimus ir pasirinktą mokymosi formą ar mokyklos tipą.

Švietimui skirtos lėšos panaudojamos racionaliau: atlaisvintos tuščių mokymosi vietų finansavimo lėšos. Jos panaudojamos ugdymo kokybei ir mokymo bazei gerinti. Padidėjęs mokyklų pastatų užpildymas mažina 1 mokinio mokymo išlaidas. Padidėjęs mokinių/mokytojų santykis mažina išlaidas darbo užmokesčiui

2.

Lygių mokymosi galimybių užtikrinimas

Visi vaikai turės sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti. Jungtinėse klasėse mokysis ne daugiau kaip dviejų klasių mokiniai. Visiems, kuriems to reikia, bus teikiamas diferencijuotas ugdymas, psichologinė, socialinė pedagoginė, pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba. Darbo netekę pedagogai turės naujas darbo vietas.

Mažės būtinumas mokėti bedarbio pašalpas.

3.

Aukštesnės ugdymo kokybės užtikrinimas

Mažiau mokinių kartos kursą, mažiau bus mokinių, metusių bendrojo lavinimo mokyklas, sumažės penkiolikamečių mokinių, nepasiekusių minimalaus skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų, raštingumo lygio, daugiau mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, sėkmingai mokysis toliau, pagerės pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo rezultatai.

Mažiau lėšų bus išleidžiama antramečių mokymui.

4.

Pedagogų kokybinės sudėties pagerinimas

Daugiau mokinių mokys specialistai ir aukštesnės kvalifikacijos mokytojai, mokiniai pasieks geresnių mokymosi rezultatų.

Padidės lėšų poreikis pedagogų perkvalifikavimui.

5.

Mokyklų pastatų atnaujinimas, švietimo aprūpinimo gerinimas

Daugiau mokinių mokysis atnaujintuose mokyklų pastatuose, šiltesnėse klasėse, turės daugiau modernių mokymo priemonių.

Nebus investuojama į neperspektyvių mokyklų kapitalinį remontą. Lėšos skiriamos perspektyvioms mokykloms.

6.

Visų kaimo bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojimas

Susidarys palankesnės mokymosi sąlygos. Sumažės mokinių ir jų tėvų nesaugumo jausmas.

Padidės valstybės ir savivaldybių išlaidos.

________________________________

Priedas. Neteko galios nuo 2007-07-18

Priedo naikinimas

Nr. 5TS-70, 2007-07-17, paskelbta TAR 2007-07-17, i. k. 2007-00459

Priedo pakeitimai

Nr. 5TS-1195, 2006-04-26, paskelbta TAR 2006-04-26, i. k. 2006-00263

Lazdijų rajono savivaldybės

tarybos 2005 m. balandžio 5 d.

sprendimo Nr.5TS-735

1 punkto 2 priedas

REORGANIZUOJAMŲ MOKYKLŲ IR JŲ SKYRIŲ MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

Reorganizuojamos (likviduojamos) mokyklos ar jos skyriaus pavadinimas

Numatoma reorganizavimo (likvidavimo) data

Mokyklos, į kurią bus vežiojami mokiniai, pavadinimas

Vežiojamų mokinių skaičius

Kokiu transportu bus vežiojami

Kiek papildomai kainuos šių mokinių vežiojimas per metus (orientacinės kainos)

Seiliūnų pagrindinė mokykla

2005-09-01

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla

29

Mokykliniu autobusu.

Papildomai nekainuos.

Avižienių pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinės mokyklos Avižienių skyrius. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla.

7

Maršrutiniu autobusu

3665 Lt

Noragėlių pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinės mokyklos Noragėlių skyrius.

Mokinių nelieka.

Šlavantų pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinės mokyklos Šlavantų skyrius. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla, Veisiejų vidurinės mokyklos Vytautų skyrius, Veisiejų vidurinė mokykla.

3 3

Maršrutiniu autobusu; Mokykliniu autobusu.

1800 Lt papildomai nekainuos

Mikniškių pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Šeštokų vidurinės mokyklos Mikniškių skyrius. Šeštokų vidurinė mokykla, Rudaminos pagrindinė mokykla.

4 4

Mokykliniu autobusu. Maršrutiniu autobusu

Papildomai ekainuos 1554 Lt

A. Kirsnos vidurinė mokykla

2006-09-01

A. Kirsnos pagrindinė mokykla

-

-

-

Bartelių pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Veisiejų vidurinės mokyklos Bartelių skyrius. Veisiejų vidurinė mokykla.

4 7

Mokykliniu autobusu. Maršrutiniu autobusu.

Papildomai nekainuos. 1920 Lt

Petroškų pradinė mokykla

2005-06-01 (reorganizavimo data) 2005-09-01 (likvidavimo data)

Veisiejų vidurinės mokyklos Petroškų skyrius. Veisiejų vidurinė mokykla.

11

Mokykliniu autobusu, (jeigu maršrutiniu autobusu)

Papildomai nekainuos (3360 Lt)

_____________________________________

1 lentelė

Rajono pavaldumo mokyklų dydis ir kaita. Priešmokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusių mokymo poreikių tenkinimas.

Mokyklos tipas

Skaičius/dy-dis

2000-2001 m.m.

2001-2002 m.m.

2002-2003 m.m.

2003-2004 m.m.

2004-2005 m.m.

Pradinis

Iki 10 mokinių 11-20 mokinių 21-30 mokinių Daugiau kaip 30

3 13 5 2 (darž.-mok.)

7 14 3 2 (darž.-mok.)

9 12 2 2 (darž.-mok.)

12 9 1 2 (darž.-mok.)

8 6 - 2 (darž.-mok.)

Pagrindinis

Iki 60 mokinių 61-80 mokinių 81-100 mokinių 101-120 mokinių Daugiau kaip 121

6 1 2 1 -

3 - 3 2 2

3 - 5 - 2

3 - 5 - 2

3 1 4 - 2

Vidurinis

101-200 201-300 301-400 Daugiau kaip 401

4 1 2 2

1 1 1 3

1 1 1 3

1 1 1 3

1 1 1 3

Priešmokyklinių grupių ugdytiniai Suaugusiųjų klasių mokiniai Meno mokyklos ugdytiniai Sporto mokyklos ugdytiniai Ugdymo ir globos centras

- 78 270 516 17

71 92 303 609 17

222 79 336 581 18

139 77 349 536 19

154 88 403 551 17

___________________________________

2 lentelė

Mokinių skaičius per pastaruosius 5 metus ir prognozės 2007-2008 m. m.

Mokslo metai

Mokinių skaičius pagal koncentrus

1-4 kl.

5-8 kl.

9-10 kl.

11-12 kl.

Iš viso

2000-2001

1671

1743

695

440

4549

2001-2002

1561

1696

745

422

4424

2002-2003

1428

1713

782

419

4342

2003-2004

1322

1679

811

472

4284

2004-2005

1208

1628

766

519

4121

2007-2008

1178

1285

822

576

3861

____________________________________

3 lentelė

Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas. 2001-2004 m.

Mokykla

Įgijusių pagr. išsilavinimą procentai nuo išklausiusiųjų 10 kl. programą (paskutinių trijų metų)

Įgijusių vid. išsilavinimą procentai nuo išklausiusiųjų 12 kl. programą (paskutinių trijų metų)

Lazdijų M. Gustaičio vid.

99,7 (97,1- suaug. kl.)

99,2 (99,6- suaug. kl.)

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vid.

96,2

100

A. Kirsnos vid.

100

97,8

Veisiejų vid.

100

100

Šeštokų vid.

95,1

93

Šventežerio vid.

100

100

Būdviečio pagr.

100

-

Kapčiamiesčio pagr.

88,9

-

Krikštonių pagr.

93,9

-

Krosnos pagr.

100

-

Kučiūnų pagr.

100

-

Stebulių pagr.

100

-

Verstaminų pagr.

100

-

Viktarinos pagr.

-

-

Rudaminos pagr.

-

-

Seiliūnų pagr.

-

-

_______________________________

4 lentelė

Mokyklų pastatų būklė.

Mokyklos pavadinimas

Išorinės sienos

Pamatai

Vidinės sienos

Stogas

Langai

Grindys

Sanitariniai mazgaai

Šildymo sistema

Vandentiekio ir kanalizacijos sistema

Elektros sistema

Pritaikymas neįgaliesiems vaikams (jei reikia)

Grupė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

A.Kirsnos v. m.

NP

NP

P

K

P

P

P

K

P

P

Nepritaik.

III

Seirijų v. m.

NP

NP

P

P

NP

P

P

P

P

P

Nepritaik.

I

Šeštokų v. m.

NP

NP

P

P

P

P

K

P

K

P

Nepritaik.

III

Šventežerio v. m.

P

NP

P

P

K

P

K

P

K

P

Nepritaik.

III

Būdviečio p. m.

NP

NP

NP

P

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Kapčiamiesčio p. m

NP

NP

NP

NP

NP

P

P

P

P

P

Iš dal.prit.

I

Krikštonių p. m.

P

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Krosnos p. m.

NP

NP

P

P

P

NP

K

P

P

P

Nepritaik.

III

Kučiūnų p. m.

NP

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Rudaminos p. m.

P

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Seiliūnų p. m.

NP

NP

NP

P

P

P

P

K

P

P

Nepritaik.

III

Stebulių p. m.

NP

NP

P

P

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik

II

Verstaminų p. m.

P

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Viktarinos p. m.

NP

NP

NP

P

P

NP

P

NP

P

P

Nepritaik.

II

Avižienių prad. m.

NP

NP

NP

NP

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Bartelių prad. m.

NP

NP

NP

NP

P

NP

P

NP

NP

P

Nepritaik.

II

Mikniškių prad. m.

NP

NP

P

NP

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Mikyčių prad. m.

NP

NP

NP

P

P

P

NP

P

NP

P

Nepritaik.

II

Miškinių prad. m.

NP

NP

NP

P

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

II

N.Kirsnos prad. m.

NP

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Neprikait.

II

Nemajūnų prad. m.

NP

NP

NP

NP

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Noragėlių prad. m.

NP

NP

NP

NP

NP

NP

NP

P

P

P

Nepritaik.

II

Petroškų prad. m.

NP

NP

NP

P

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Šlavantų prad. m.

P

NP

P

P

P

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Teizų prad. m.

NP

NP

NP

NP

P

NP

P

NP

P

P

Nepritaik.

II

Vytautų prad. m.

NP

NP

P

P

P

P

P

P

NP

P

Nepritaik.

II

Vartų prad. m.

NP

NP

NP

NP

P

P

P

NP

NP

P

Nepritaik.

II

Vainiūnų prad. m.

NP

NP

P

P

P

P

P

P

NP

P

Nepritaik.

II

Varnėnų prad. m.

NP

NP

NP

P

P

NP

P

P

P

P

Nepritaik.

Lazdijų vid. M.

P

P

P

P

K

K

K

P

P

K

Nepritaik.

III

Veisiejų vid. M.

NP

NP

P

K

K

P

K

P

P

P

Nepritaik.

III

Mokykla- darželis “Vyturėlis”

P

NP

P

NP

K

P

P

P

P

P

Nepritaik.

II

Mokykla- darželis “Kregždutė”

P

NP

P

P

K

P

K

P

P

P

Nepritaik.

III

NP- nereikia paprastojo remonto.

P- reikia paprastojo remonto.

K- avarinė būklė arba reikia kapitalinio remonto.

_________________________________________

5 lentelė

Mokyklos pastatai, patalpos ir lėšos pastatams išlaikyti bei remontui

Mokyklos

Grupė pagal pastatų būklę, problemiškiausios pastatų dalys (kapit.remont.)

Mokyklos užpildymas (proc.)

Atitiktis mokyklos tipui (proc.) Grupė

Lėšos pastatams išlaikyti

Lėšos, reikalingos pastatų remontui ir atitikčiai tipui pagerinti

1

2

3

4

5

6

1. A.Kirsnos v. m.

III, stogas, šildymo sistema

100

71.4, III

154406

750000

2. Seirijų v. m.

I

100

70.37, I

340396

500000

3. Šeštokų v. m.

III, sanitar. mazgai, vandentiekis ir kanalizacija, langai, grindys

97

81.25, II

235800

800000

4. Šventežerio v. m

III, langai ir san. mazgai, vandentiekis ir kanalizacija

112

92.82, II

235916

600000

1. Būdviečio pagr. m.

II

97

57.12, III

74684

50000

2. Kapčiamiesčio pagr. m.

I

75

100, I

187742

100000

3. Krikštonių pagr. m.

II

80

93.75, II

143533

40000

4. Krosnos pagr. m.

III, san. mazgai, sporto salė

97

83.33, II

245857

64000

5. Kučiūnų pagr. m.

II

110

66.4, III

95122

90000

6. Rudaminos pagr. m.

II

75

63.94, III

65247

35000

7. Seiliūnų pagr. m.

III, šildymo sistema

60

65.47, III

75116

20000

8. Stebulių pagr. m.

II, langai

94

83.3, II

56496

35000

9. Verstaminų pagr. m.

II

105

78.54, III

101359

80000

10. Viktarinos pagr. m.

II

70

63, III

80250

30000

1. Avižienių prad. m.

II

50

38, IV

17284

5000

2. Bartelių prad. m.

II

50

50, IV

12100

4500

3. Mikniškių prad. m.

II

60

45, IV

14214

4500

4. Mikyčių prad. m.

II

100

50, IV

13645

15000

5. Miškinių prad. m.

II

100

50, IV

18314

25000

6. N.Kirsnos prad. m.

II

70

34, IV

19537

25000

7. Nemajūnų prad. m.

II

97

40, IV

8494

10000

8. Noragėlių prad. m.

II

100

60, III

7321

5000

9. Petroškų prad. m.

II

80

45, IV

7941

2000

10. Šlavantų prad. m.

II

40.5

42, IV

10771

2000

11. Teizų prad. m.

II

100

49, IV

14286

4000

12. Vytautų prad. m.

II

70

50, IV

6582

2000

13. Vartų prad. m.

II

85

57, III

17964

15000

14. Vainiūnų prad. m.

II

40

42, IV

8049

3000

15. Varnėnų prad. m.

II

60

62, III

16084

25000

1. Lazdijų v. m.

III, reikalinga renovacija

100

96,87, I

929600

2100000

2. Veisiejų v. m.

III, reikalinga renovacija

98

95.67, I

514330

1600000

3. Mokykla- darželis “Vyturėlis”

III, reikalinga renovacija

110

97, I

568590

900000

4. Mokykla- darželis “Kregždutė”

III, reikalinga renovacija

112

95.60, I

154406

950000

_______________________________

Pakeitimai

1.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 5TS-1195, 2006-04-26, paskelbta TAR 2006-04-26, i. k. 2006-00263

Dėl Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano 1 priedo korekcijos

2.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 5TS-70, 2007-07-17, paskelbta TAR 2007-07-17, i. k. 2007-00459

Dėl Lazdijų rajono savivaldybės patikslinto mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkos iki 2012 metų plano patvirtinimo