DĖL TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2004 M. KOVO 4 D.

Suvestinė redakcija nuo 2007-01-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2005-12-29, i. k. 2005-00725

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2004 M. KOVO 4 D.

SPRENDIMO NR. S1–45 DALINIO PAKEITIMO

2005 m. gruodžio 29 d. Nr. S1 –514

Trakai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu (Žin., 2003. Nr. 73–3352; 2004, Nr. 146–5303), Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Pakeisti savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. S1–45 „Dėl piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 1 punktą ir išdėstyti jį taip

„1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarkos naują redakciją (pridedama)“.

2. Pavesti šio sprendimo vykdymo kontrolę savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.

3. Pripažinti netekusiu galios

3.1. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1–394 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. S1–45 dalinio pakeitimo“, išskyrus 1, 4, 5 priedus.

4. Šis sprendimas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Savivaldybės meras Vytautas Petkevičius

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos

2005 m. gruodžio 29 d.

sprendimu Nr. S1–514

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX – 1675), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2004 m. rugsėjo 21 d. Nr. IX – 2450), Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr.360 „Dėl socialinės paramos koncepcijos“.

2. Ši Tvarka reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą įvertinus mažas pajamas gaunančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, valstybės ir savivaldybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį, teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.

3. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms, išlaidų karštam vandeniui ir išlaidų už būsto šildymui suvartoto kuro kiekį kompensacijos (toliau – kompensacijos);

3) vienkartinė parama.

4. Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir kompensacijos) finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų specialios tikslinės dotacijos.

5. Piniginė socialinė parama LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme nenumatytais atvejais ir vienkartinė parama, kai šeimoms ar asmenims būtina skubi parama, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

6. Si Tvarka taikoma Trakų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems ar faktiškai gyvenantiems asmenims, pateikus apie tai liudijantį dokumentą iš seniūnijos, kurioje faktiškai gyvena, ir atitinkantiems šios Tvarkos IX skyriaus I dalies 1–5 straipsnių, X skyriaus II dalies 1–5 straipsnių ir XI skyriaus 8 straipsnio nuostatas.

7. Pagrindinės šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos

• Piniginė socialinė parama – tai parama teikiama įvairiomis piniginėmis išmokomis (pašalpos, kompensacijos ir pan.).

• Socialinė pašalpa – piniginė išmoka, kai skiriama asmeniui (šeimai), jei dėl tam tikrų priežasčių jo (šeimos) pajamos yra mažesnės už nustatytas valstybės remiamas pajamas.

• Kompensacija – mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensuojama nustatyto dydžio išlaidų dalis už būsto šildymą faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, faktinį karšto vandens kiekį ir faktinį (normatyvinį) būsto šildymui suvartotą kuro kiekį.

• Vienkartinė socialinė parama – savivaldybės nustatyta tvarka skiriama piniginė išmoka arba parama teikiama nepinigine forma.

• Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.

• Nedarni šeima – šeima, kurioje yra sutrikę tarpusavio santykiai ir vienas iš tėvų neatlieka vaiko priežiūros funkcijų arba netinkamai elgiasi su kitais šeimos nariais, arba abu tėvai neišsprendžia tarpusavio problemų ir į tai įtraukia vaikus, arba vienas iš tėvų ar abu tėvai nesugeba prižiūrėti vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, arba gaunamą paramą panaudoja ne šeimos interesams.

• Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, arba naudoja psichologinę prievartą arba gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

• Bendrai gyvenantys asmenys – bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni kaip 18 metų asmenys.

• Socialinės rizikos asmuo – vyresnis kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą smurtą šeimoje, arba piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, arba yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

• Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium ir neturintis vaikų asmuo arba susituokęs asmuo, su kurio sutuoktiniu teismo sprendimu yra likę gyventi jų vaikai.

• Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

• Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

• Valstybės remiamos pajamos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) – Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

• Šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto vertės normatyvas – įstatymo nustatyta turto vertė, kurios neviršijusi šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į piniginę socialinę paramą.

II SKYRIUS

TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

I dalis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtas

1. Skiriant piniginę socialinę paramą į šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) nuosavybės teise turimas turtas

1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų ;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 20 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;

9) gautos (negrąžintinos) paskolos Jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 20 litų;

11) per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šio straipsnio 1–7 punktuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė viršija 2000 litų;

2. Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šios dalies 1 straipsnio 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodama kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

II dalis. Nekilnojamojo turto normatyvai

1. Nekilnojamojo turto normatyvai yra 2 tipų

1) būsto normatyvas;

2) žemės sklypo normatyvas.

2. Būsto normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.

3. Žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

4. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), gyvenamąją vietą deklaravusiai (gyvenančiai) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.

5. Jeigu šeimos (vieno gyvenančio asmens) turimi žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.

6. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), neturinčiai žemės sklypo, taikomas šios dalies 3 straipsnio 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas.

III dalis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas

1. Šio skyriaus II dalyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos kainos.

2. Šio skyriaus II dalyje nurodyto nekilnojamojo turto kiekvieno tipo vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.

4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

5. Turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą.

III SKYRIUS

ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAJAMOS

1. Skiriant piniginę socialinę paramą į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos

1) su darbo santykiais susijusios pajamos;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos pašalpą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš sodininkų bendrijų narių sodų, kurių žemės sklypų dydis neviršija 6 arų);

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) stipendijos;

12) socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas invalidams ir neįgaliesiems, kompensacijas diabetikams ir donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šia Tvarka nustatytos kompensacijos;

13) išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;

14) išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);

17) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;

18) gautos dovanų piniginės lėšos;

19) paveldėtos piniginės lėšos;

20) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

21) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;

22) turto nuomos pajamos;

23) loterijų ir kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

24) kitos faktiškai gautos pajamos.

2. Šio skyriaus 1 straipsnyje nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

4. Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.

5. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti vienam iš tėvų yra teismo priteista ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.

6. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti priteisiamas tam tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme– paraiškoje.

7. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant LR Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

IV SKYRIUS

PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS

(VIENO GYVENANČIO ASMENS) TEISĖS IR PAREIGOS

1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis asmuo) privalo

1) pateikti pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą prašymo–paraiškos formą visą ir teisingą informaciją įrodančią šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę gauti piniginę socialinę paramą bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

2) Socialinė paramos skyriaus darbuotojų reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

3) sudaryti socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą vaikų priežiūrą ir kitas aplinkybes;

4) naudoti gautą socialinę pašalpą šeimos (asmens) interesams;

5) dalyvauti seniūnijos organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose bei socialinių paslaugų programose;

6) bedarbiai šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys) privalo vykdyti Trakų darbo biržos ar kitų valstybinių teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita).

2. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę

1) susipažinti su LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu, kitais teisės aktais ir savivaldybės sprendimais, reglamentuojančiais piniginę socialinę paramą, bei šia Tvarka ir gauti išsamią ir tikslią informaciją apie piniginės socialinės paramos skyrimą

2) kreiptis į seniūną dėl dalyvavimo organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose;

3) kreiptis į šilumą karštą bei šaltą vandenį tiekiančių įmonių administraciją dėl skolų už suteiktas paslaugas grąžinimo sutarties sudarymo.

V SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS

I dalis. Piniginės socialinės paramos administravimas (organizavimas) ir teikimas

1. Piniginę socialinę paramą administruoja, įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių piniginę socialinę paramą įgyvendinimą ir vykdymą rajone organizuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

2. Piniginę socialinę paramą skiria savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas Socialinės paramos skyriaus vedėjas.

3. Piniginę socialinę paramą teikia, kompensacijas už būsto šildymui ir karšto vandens paruošimui suvartotą kitą kurą (malkas, akmens anglį, gamtines dujas, elektrą ir kt.) apskaičiuoja ir išmoka Socialinės paramos skyrius. Kompensacijas už būsto šildymą šalto vandens ir nuotekų kiekį bei karšto vandens ir nuotekų kiekį apskaičiuoja ir mokestį už suteiktas paslaugas sumažina šias paslaugas tiekiančios įmonės.

II dalis. Piniginę socialinę paramą teikiančių institucijų teisės ir pareigos

1. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau vadinama – SPS) privalo

1) teikti piniginę socialinę paramą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu, kitais teisės aktais, savivaldybės sprendimais bei šia Tvarka;

2) nustatyti pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu patvirtintą metodiką šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus I dalies 1 straipsnio 1–4 punktuose, vertę, o remdamasis LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis – šios Tvarkos II skyriaus 1 dalies 1 straipsnio 5 punkte nurodyto turto vertę;

3) priimti Trakų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių ar faktiškai gyvenančių asmenų prašymus–paraiškas ir visus reikiamus dokumentus, įrodančius šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę į piniginę socialinę paramą

4) išsiųsti pareiškėjui sprendimo, kuriuo šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) piniginė socialinė parama neskiriama, kopiją šios Tvarkos IX skyriaus V dalies 31 straipsnyje, X skyriaus VII dalies 19 straipsnyje ir XI skyriaus 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

5) surinkti kitų valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenų bazėje turimą informaciją apie šeimas (vienus gyvenančius asmenis), kurios kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Savivaldybės administracija sudaro su jomis sutartis dėl informacijos gavimo.

6) užtikrinti šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą

7) teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ministro įsakymu patvirtintas statistines ataskaitas ir kitus duomenis apie Trakų rajono savivaldybėje gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę socialinę paramą

8) pervesti lėšas šilumą, karštą bei šaltą vandenį tiekiančioms įmonėms už suteiktas kompensacijas rajono savivaldybės gyventojams pagal pateiktus kompensacijų gavėjų vardinius sąrašus ir paraiškas–ataskaitas;

9) teikti šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) teisingą tikslią ir aiškią informaciją apie piniginės socialinės paramos teikimą. Priimant prašymą–paraišką supažindinti jas (juos) su šia Tvarka;

10) laikytis Lietuvos Socialinio darbuotojo etikos kodekso reikalavimų;

11) kitas įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančios pareigos.

2. SPS turi teisę

1) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę. Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per metus;

2) papildomai apklausti šeimas (vienus gyvenančius asmenis), kurios (kurie) kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę į piniginę socialinę paramą

3) pavesti Trakų globos ir socialinių paslaugų centro darbuotojams seniūnijose tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą užimtumą vaikų priežiūrą ir kitas aplinkybes, surašyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą nustatytos formos buities tyrimo aktą kuriuo remiantis parengti sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisės į piniginę socialinę paramą;

4) reikalauti, kad šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų turtą įskaitant gaunamas pajamas, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu atsirado neaiškumų dėl prašyme–paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu nustatyta, kad yra pateikta neteisinga informacija arba kad ji nuslepiama;

5) turėti asmenines saugumo garantijas;

6) kitas įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančias teises.

3. Šilumą karštą ir šaltą vandenį tiekiančios įmonės privalo

1) apskaičiuoti kompensacijas ir sumažinti mokestį už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal pateiktas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytos formos pažymas apie vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas;

2) sudaryti sutartį su šeima (vienu gyvenančiu asmeniu) dėl skolų už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį grąžinimo;

3) kiekvieną mėnesį pateikti SPS kompensacijų gavėjų vardinį sąrašą paraišką–ataskaitą apie kompensacijų apskaičiavimą ir mokesčio už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį sumažinimą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) ir paraišką lėšoms atstatyti;

4) užtikrinti šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktos kompensacijoms gauti informacijos konfidencialumą.

4. Šilumą karštą bei šaltą vandenį tiekiančios įmonės turi teisę

1) neskaičiuoti kompensacijų ir nemažinti mokesčio už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), kurios įsiskolinusios už suteiktas paslaugas arba nevykdo sutarties dėl skolų grąžinimo;

2) reikalauti iš SPS finansavimo lėšų už suteiktas kompensacijas šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims);

3) gauti reikalingą informaciją apie šeimą (vieną gyvenantį asmenį), jeigu tai reikalinga kompensacijoms teikti;

4) kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl skolų grąžinimo už suteiktas paslaugas;

5) turėti asmenines saugumo garantijas.

III dalis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

1. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į SPS.

2. Kreipdamasi dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą prašymą–paraišką, joje nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šios Tvarkos II skyriaus III dalies 1–5 straipsniuose nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitus piniginei socialinei paramai gauti būtinus duomenis.

Prie prašymo–paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) pažymos apie šios Tvarkos III skyriaus 1 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama.

3. Visų prašyme–paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu.

4. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo– paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šios Tvarkos II skyriaus I dalies 1 straipsnyje, taip pat tai patvirtinančius dokumentus. Šie duomenys ir dokumentai pateikiami kas 12 mėnesių.

5. Jeigu pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos laikotarpiui, šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos skyrimo kreipiasi pakartotinai, ji (jis) praneša SPS duomenis apie deklaruoto turto, įskaitant gaunamas pajamas, pasikeitimus.

6. SPS pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministrų įsakymu patvirtintą metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus I dalies 1 straipsnio 1–4 punktuose, vertę, o remdamasis LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis – šios Tvarkos II skyriaus I dalies 1 straipsnio 5 punkte nurodyto turto vertę.

7. Kreipdamasi dėl vienkartinės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia šios Tvarkos 2 priede nustatytos formos prašymą ir kitus būtinus dokumentus, nurodytus šios Tvarkos XI skyriaus 19 straipsnyje.

VI SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti piniginę socialinę paramą asmenų bei jų šeimos narių arba SPS prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos parengia ir nemokamai išduoda LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytos formos pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas arba pažymas apie jų turimą turtą.

2. Valstybės ir savivaldybės įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos SPS prašymu turi nemokamai teikti informaciją, reikalingą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginei socialinei paramai skirti.

3. SPS, šilumą, karštą bei šaltą vandenį tiekiančios įmonės turi teikti šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) tikslią, išsamią ir aiškią informaciją apie piniginę socialinę paramą ir teisę ją gauti.

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ NETEISĖTAI GAUTĄ PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ

1. Asmenys, nuslėpę ar pateikę neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai gavę šios Tvarkos nustatytą piniginę socialinę paramą, privalo SPS grąžinti neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos dydžio pinigines lėšas.

Jei jie to nepadaro per mėnesį nuo SPS reikalavimo dienos, neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos dydžio piniginės lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Permokėtos ar neteisingai apskaičiuotos dėl skaičiavimo klaidos socialinės pašalpos ar kompensacijos išskaitomos iš gavėjų, jeigu ne daugiau kaip per 3 mėnesius nuo pašalpos ar kompensacijos teikimo pabaigos SPS ar šilumą, karštą bei šaltą vandenį tiekiančios įmonės pranešė piniginės socialinės paramos gavėjui apie socialinės pašalpos permoką ar neteisingą kompensacijos apskaičiavimą.

Jeigu piniginės socialinės paramos gavėjas nesutinka, kad iš jo būtų išskaityta permoka ar apskaičiuota kompensacija, tai išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

3. Dėl SPS, šilumą, karštą bei šaltą vandenį tiekiančių įmonių darbuotojų kaltės neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos ar apskaičiuotos kompensacijos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, įrašę išduodamose pažymose ar kituose piniginei socialinei paramai skirti reikalinguose dokumentuose klaidingus duomenis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareiškimai ir skundai dėl vienkartinės paramos skyrimo gali būti raštu pateikiami savivaldybės merui, administracijos direktoriui, Socialinės paramos skyriaus vedėjui.

3. Jeigu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skirti piniginę socialinę paramą atsisakoma, ji (jis) nesutinka su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžiu arba jai (jam) paskirta socialinė pašalpa neišmokama, ji (jis) gali raštu kreiptis į savivaldybės merą, administracijos direktorių, Socialinės paramos skyriaus vedėją. Savivaldybės mero, administracijos direktoriaus, Socialinės paramos skyriaus vedėjo atsakymą šeima (vienas gyvenantis asmuo) gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS SOCIALINĖ PAŠALPA

I dalis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į socialinę pašalpą

1. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu ji (jis) atitinka šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) atitinka bent vieną iš šio straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų, o vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio straipsnio 6 punkte nurodytų sąlygų

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus 1 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šios Tvarkos II skyriaus 3 straipsnį;

2) vidutinės 3 praėjusių iki mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į socialinę pašalpą, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);

3) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo

• ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje (darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę);

• ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo kodekso 145 straipsnyje. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas

• asmenims iki 18 metų – pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

• asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę;

• asmenims, dirbantiems naktį (darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė);

• ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas

• darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;

• pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, (toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, (toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

• darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;

• neįgaliojo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalido) reikalavimu pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;

• darbuotojo, slaugančio šeimos narį, reikalavimu pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Asmenims, nurodytiems šios dalies 1 straipsnio 3 punkte, apskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų mėnesinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo)

• mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;

• laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;

• yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar šalpos išmokas;

• asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba neįgalieji (neįgalusis) įstatymų nustatyta tvarka;

• yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;

• yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę Trakų darbo biržoje ar kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;

• yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 2 metai, įsiregistravę Trakų darbo biržoje ar kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką

• vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka;

• ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

• moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose

• nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų,;

• bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra tinkamai prižiūrimi. Atsiradus neaiškumų ar abejojimų dėl tinkamo vaiko (vaikų) prižiūrėjimo, motina arba tėvas (globėja ar globėjas arba rūpintoja ar rūpintojas) pateikia pažymą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

• ikimokyklinio amžiaus vaiką bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;

6) vaikai nuo 16 iki 18 metų

• dirba (šio straipsnio 3 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi);

• mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

• laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;

• yra invalidai arba neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka;

• yra įsiregistravę Trakų darbo biržoje ar kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;

• yra nėščios moterys.

2. Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šios dalies 1 straipsnyje nurodytas sąlygas socialinė pašalpa skiriama, jeigu šie asmenys yra sudarą teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3. Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šios dalies 1 straipsnyje nurodytas sąlygas socialinė pašalpa skiriama

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

4. Jeigu šios dalies 2 straipsnyje nurodytos šeimos nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu šios dalies 3 straipsnyje nurodytų šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (vaikams).

5. Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), atitinkančiam šios dalies 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa neskiriama ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis

1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) yra užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar studentas iki 24 metų;

3) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba jis atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą

II dalis. Socialinės pašalpos dydis

1. Šio skyriaus I dalies 1 straipsnyje, išskyrus 1 straipsnio 4 punktą nustatyta socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį.

2. Šio skyriaus I dalies 1 straipsnio 4 punkte nustatyta socialinė pašalpa kiekvienam vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

III dalis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1. Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šios Tvarkos III skyriuje.

2. Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, bent vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

3. Šios dalies 2 straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinių išmokų (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ar kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

4. Jeigu bent vienas iš šeimos narių neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitiems šeimos nariams socialinė pašalpa skiriama, iš vidutinių šeimos pajamų per mėnesį atimama šiam šeimos nariui tenkanti pajamų dalis.

IV dalis. Socialinės pašalpos skyrimas ir mokėjimas

1. Gauti socialinę pašalpą norinti šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia SPS prašymą– paraišką ir būtinus pašalpai skirti dokumentus šios Tvarkos V skyriaus III dalyje nustatyta tvarka.

2. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė prašymą–paraišką pirmos dienos.

3. Socialinei pašalpai gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos.

4. Kai pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu–paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas, socialinė pašalpa skiriama nuo einančio po socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos.

5. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiui, kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo–paraiškos pateikimo mėnesio.

6. Socialinė pašalpa skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos – 6 mėnesiams. Tai

1) vieniems gyvenantiems Šalpos (socialinės) pensijos gavėjams;

2) vieniems gyvenantiems pensininkams, invalidams;

3) pensininkų, invalidų ar neįgaliųjų šeimoms, kuriose nėra darbingų šeimos narių;

4) kitiems asmenims atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

7. Socialinė pašalpa skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu

1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į socialinę pašalpą;

2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita), pasikeitė socialinės pašalpos dydis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, apskaičiuojant ją pagal to mėnesio šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

8. Darbingi nedirbantys šeimų nariai (vieni gyvenantys asmenys), gaunantys socialinę pašalpą bet nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1–203 „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti.

Visuomenei naudingus darbus savo teritorijoje (asmens gyvenamojoje vietovėje) organizuoja seniūnas šios Tvarkos XII skyriuje nustatyta tvarka.

9. Socialinė pašalpa skiriama socialinėmis paslaugomis (jeigu yra galimybės) arba kitomis nepiniginėmis formomis savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S1–163 „Dėl Trakų rajono savivaldybės išmokų teikimo socialinės rizikos šeimoms tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka

1) socialinės rizikos šeimoms (asmenims);

2) kitoms šeimoms (asmenims) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu;

3) šeimoms (asmenims), kai jos (jie) nevykdo šios Tvarkos IV skyriaus 1 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų.

10. Socialinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų teikiama patikrinus šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą užimtumą vaikų priežiūrą ir kitas aplinkybes, surašius LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą buities tyrimo aktą ir apsvarsčius seniūnijos Socialinės paramos komisijoje, šiais Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme nenustatytais atvejais

1) nedirbantiems ir mažiau kaip 6 mėnesius užsiregistravusiems Trakų darbo biržoje arba kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje asmenims, netekusiems iki 40 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – trečios grupės invalidams). Socialinė pašalpa skiriama 6 mėnesiams per kalendorinius metus;

2) šios Tvarkos I skyriaus 8 straipsnyje nurodytų socialinės rizikos šeimų, nedarnių šeimų sutuoktiniai ar vienas iš sutuoktinių arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys ar vienas iš jų nedirba ir piktybiškai nesiregistruoja darbo biržoje. Pašalpa skiriama tik vaikams socialinėmis paslaugomis jeigu yra galimybė) arba kitomis nepiniginėmis formomis savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S1– 163 nustatyta tvarka. Socialinė pašalpa skiriama 6 mėnesiams per kalendorinius metus;

3) kitais atvejais atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

V dalis. Socialinės pašalpos teikimas

1. Socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama šiais būdais

1) piniginėmis lėšomis;

2) paslaugomis arba kitomis nepiniginėmis formomis savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka.

2. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą socialinės pašalpos teikimas Trakų rajono savivaldybėje nutraukiamas, išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo) pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą.

Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybę, o ši socialinę pašalpą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojamoji vieta buvo pakeista.

3. Jeigu sutuoktiniai ar kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys deklaruoja savo gyvenamąją vietą skirtingose vietovėse (savivaldybėse), kitoje vietovėje (savivaldybėje) deklaruojantis gyvenamąją vietą sutuoktinis ar kartu gyvenantis bendro ūkio siejamas nesusituokęs asmuo pateikia tos vietovės savivaldybės institucijos pažymą apie tai, kad jam socialinė pašalpa nepaskirta ir nemokama.

4. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.

5. Jeigu per laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama socialinė pašalpa, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į socialinę pašalpą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra pateikusi neteisingus duomenis apie turtą gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, socialinė pašalpa nuo kito mėnesio nebeteikiama.

6. Šios dalies 5 straipsnyje nurodytu atveju socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) grąžina nepiniginėmis lėšomis neteisėtai gautą socialinę pašalpą.

7. Socialinė pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį nuo kito mėnesio 15 dienos, pervedant pašalpoms skirtas lėšas į AB banko „Hansa – LTB“ pašalpų gavėjų atsiskaitomąsias sąskaitas. Nesant galimybės pašalpų gavėjams naudotis AB banko „Hansa – LTB“ paslaugomis (kaimo vietovėse), pašalpų mokėjimas vykdomas VšĮ Vilniaus apskrities centrinio pašto Trakų skyriuje.

8. Jeigu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, ji nemokama.

9. Socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo– paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

10. Jeigu socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) neskiriama, SPS sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nurodant socialinės pašalpos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką išsiunčia pareiškėjui. Taip pat pareiškėjui grąžinami jo pateikti dokumentai, o byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

XI SKYRIUS KOMPENSACIJOS

I dalis. Kompensacijų rūšys

1. Kompensacijų rūšys

1) išlaidų už būsto naudingojo ploto šildymą;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį;

3) išlaidų už faktinį karšto vandens ir nuotekų kiekį;

4) išlaidų už faktinį (normatyvinį) būsto šildymui ir karšto vandens paruošimui suvartotą kito kuro (malkų, akmens anglies, gamtinių dujų, elektros ir kt.) kiekį.

II dalis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas

1. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas, jeigu ji (jis) atitinka šio

straipsnio 1 punkte ir bent vieną iš šio straipsnio 2–4 punktuose nurodytų sąlygų ir kiekvienas vyresnis

kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) atitinka bent vieną šio straipsnio 5, 6, 7 punktuose nurodytų sąlygų, o vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio straipsnio 8 punkte nurodytų sąlygų

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus 1 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šios Tvarkos II skyriaus 3 straipsnį;

2) išlaidos už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio skyriaus III dalies 6–7 straipsniuose nustatytą normatyvą šildymą atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio skyriaus III dalies 6– 7 straipsniuose nustatytą normatyvą viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens kiekį, bet ne didesnį už šio skyriaus III dalies 6–7 straipsniuose nustatytą normatyvą kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai teikiama šiluma, arba išlaidos už šio skyriaus III dalies 6–7 straipsniuose nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

5) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo

• ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje (darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę);

• ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo kodekso 145 straipsnyje. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas

• asmenims iki 18 metų–pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

• asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę;

• asmenims, dirbantiems naktį (darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė);

• ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas

• darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;

• pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

• darbuotojo iki 18 metų reikalavimu;

• neįgaliojo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalido) reikalavimu pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;

• darbuotojo, slaugančio šeimos narį, reikalavimu pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Asmenims, nurodytiems šios dalies 2 straipsnio 5 punkte, darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo)

• mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;

• laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;

• yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar šalpos išmokas;

• asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo ( iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba neįgalieji (neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka;

• yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;

• yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę Trakų darbo biržoje ar kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;

• yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 2 metai, įsiregistravę Trakų darbo biržoje arba kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys bedarbio pašalpą;

• vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka;

• ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

• moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau).

7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose

• nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;

• bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra tinkamai prižiūrimi. Atsiradus neaiškumų ar abejojimų dėl tinkamo vaiko (vaikų) prižiūrėjimo, motina arba tėvas (globėja ar globėjas arba rūpintoja ar rūpintojas) pateikia pažymą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos;

• ikimokyklinio amžiaus vaiką bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba vietų joje.

8) vaikai nuo 16 iki 18 metų

• dirba (šio straipsnio 5 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi);

• mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

• laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;

• yra invalidai arba neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka;

• yra įsiregistravę Trakų darbo biržoje ar kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje

• yra nėščios moterys.

2. Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms atitinkančioms šios dalies 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3. Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šios dalies 2 straipsnyje nurodytas sąlygas kompensacijos skiriamos

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. 4. Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), atitinkančiam šios dalies 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, kompensacijos neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis

1) yra užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar studentas iki 24 metų;

2) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

5. Jeigu viena iš kelių viename būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų), už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

III dalis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti

1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai

1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai teikiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys.

2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3. Kuro vidutinę kainą, kai nėra kuro pirkimą įrodančių dokumentų, ir kuro deginimo naudingo veikimo koeficientą kai nėra kuro deginimo prietaisų techninės dokumentacijos, nustato savivaldybės taryba.

IV dalis. Kompensacijų dydis

1. Šeimoms (vienam gyvenančiam asmeniui) taikant šilumos (elektros energijos) vienanarę kainą kompensuojama

1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio skyriaus III dalyje nustatytą normatyvą šildymą atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą dalis, viršijanti 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio skyriaus III dalyje nustatytą normatyvą dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio skyriaus III dalyje nustatytą normatyvą paruošti dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui paruošti įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro sąnaudos vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo ruošiamas naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą į išlaidas karštam vandeniui paruošti įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti sunaudotą šaltą vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).

2. Jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.

3. Kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos sudaro ne daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą šildymą atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą

4. Apskaičiuojat kuro būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti išlaidas, kuro kainos įvertinamos pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą vidutinę kuro kainą.

5. Jeigu namui šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra automatinė katilinė ir šiame name gyvenamąją vietą yra deklaravusios kelios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Kiekvienos šeimos būstui šildyti sunaudoto energijos ar kuro kiekis apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos (vieno gyvenančio asmens) būsto naudingajam plotui, o karštam vandeniui – pagal nustatytą normatyvą. Jeigu bendras šių šeimų karštam vandeniui paruošti sunaudoto energijos ar kuro kiekis yra mažesnis už nustatytą normatyvą kiekvienos šeimos sunaudoto energijos ar kuro kiekis karštam vandeniui paruošti apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos narių, deklaravusių šiame name gyvenamąją vietą skaičiui.

V dalis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas

1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui).

2. Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas šios Tvarkos III skyriuje.

3. Jeigu tą mėnesį nuo kurio skiriamos kompensacijos, bent vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

4. Šios dalies 3 straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, yra gauta vienkartinių išmokų (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

5. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias pajamas taip pat įskaitomas paskutini kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.

6. Jeigu viename būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būste gyvenamąją vietą deklaravusios šeimos narių (vienų gyvenančių asmenų) pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio.

VI dalis. Kompensacijų skyrimas

1. Gauti kompensacijas norinti šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia SPS prašymą–paraišką ir būtinus kompensacijoms skirti dokumentus šios Tvarkos V skyriaus III dalyje nustatyta tvarka.

2. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo–paraiškos pateikimo mėnesio.

3. Kompensacijoms gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki kompensacijų teikimo laikotarpio pabaigos.

4. Kai pasibaigus paskirtų kompensacijų teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio kompensacijų skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu–paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo kito mėnesio, einančio po kompensacijų teikimo laikotarpio pabaigos.

5. Kompensacijos skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos

1) būsto naudingojo ploto šildymo išlaidų ir išlaidų už faktinį karšto vandens kiekį visam šildymo sezonui;

2) išlaidų už faktinį karšto vandens kiekį visam nešildymo sezonui;

3) išlaidų už faktinį šalto vandens kiekį – 6 mėnesiams;

4) išlaidų už faktinį (normatyvinį) būsto šildymui suvartotą kito kuro (malkų, akmens anglies, gamtinių dujų, elektros ir kt.) kiekį visam šildymo sezonui.

6. Kompensacijos skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu

1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į kompensacijas;

2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita), pasikeitė kompensacijų dydis. Šiuo atveju kompensacijos skiriamos iš naujo nuo kito mėnesio, apskaičiuojant jas pagal to mėnesio šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

7. Darbingi nedirbantys šeimų nariai (vieni gyvenantys asmenys) gaunantys kompensacijas, bet nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.A1–203 „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti.

Visuomenei naudingus darbus savo teritorijoje (šeimos ar asmens gyvenamojoje vietoje) organizuoja seniūnas šios Tvarkos XII skyriuje nustatyta tvarka.

8. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį kompensacijos skiriamos tik sudarius sutartį su šių paslaugų tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo (skolų grąžinimo terminų).

9. Kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) neskiriamos arba nutraukiamas jų teikimas, jeigu

1) nevykdoma skolų už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį grąžinimo sutartis;

2) pateikė klaidingus duomenis apie šeimos narius, gaunamas pajamas, turimą turtą užimtumą;

3) nesudaro sąlygų patikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ar nevykdo kitų pareigų, nustatytų šios Tvarkos IV skyriaus 1 straipsnio 5–6 punktuose;

4) nustatoma, kad šeima (vienas gyventis asmuo), deklaravusi (deklaravęs) būstą kaip savo gyvenamąją vietą šiame būste faktiškai negyvena ar išnuomojusi (išnuomojęs) šį būstą kitai šeimai ar asmeniui. Nustačius tokį faktą šeima (vienas gyvenantis asmuo) privalo atlyginti visą su šildymo sezono metu būsto šildymo, karšto bei šalto vandens kompensavimu susijusią žalą šias paslaugas tiekiančioms įmonėms. Jeigu nustatyta žala neatlyginama šeimos (vieno gyvenančio asmens) laisva valia, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

10. Kompensacijos iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriamos, patikrinus šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą surašius LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą buities tyrimo aktą ir apsvarsčius seniūnijos Socialinės paramos komisijoje, šiais Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme nenumatytais atvejais

1) nedirbantiems ir mažiau kaip 6 mėnesius užsiregistravusiems Trakų darbo biržoje arba kitoje valstybinėje teritorinėje darbo biržoje asmenims, netekusiems iki 40 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – trečios grupės invalidams), ar neįgaliesiems;

2) kitais atvejais atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

VII dalis. Kompensacijų teikimas ir apskaičiavimas

1. Kompensacijos teikiamos šiuo būdu: apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į šilumą karštą šaltą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

2. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį, kai šeimos (vieni gyvenantys asmenys) už būsto centralizuotą šildymą ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai teikiamą karštą vandenį ar kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį.

3. Kompensacijos teikiamos iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar kitokį kurą (malkas, akmens anglį, gamtines dujas, elektrą ir kt.).

4. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą kompensacijų teikimas Trakų rajono savivaldybėje nutraukiamas, apskaičiavus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo) pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą

Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamosios vietos savivaldybę, o ši kompensacijas teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojamoji vieta buvo pakeista.

5. Jeigu per laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiamos kompensacijos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į kompensacijas arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitą informaciją, reikalingą kompensacijoms skirti, kompensacijos nuo kito mėnesio nebeteikiamos.

Jeigu pasikeitus aplinkybėms kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) priklauso, tačiau pasikeitė jų dydis, nuo kito mėnesio jos skiriamos iš naujo. Tokiu atveju kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) tą mėnesį gautas pajamas.

6. Šilumą karštą šaltą vandenį tiekiančios įmonės pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo formas apskaičiuoja kompensacijas už

1) būstui šildyti suvartotą energijos (elektros ir šilumos) ir kuro kiekį;

2) karštam vandeniui ruošti suvartotą energijos (elektros ir šilumos) arba kuro kiekį;

3) šaltą vandenį ir nuotekas.

7. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) šildymą šaltą karštą vandenį tiekiančioms organizacijoms iki einamojo mėnesio 25 dienos turi pateikti pažymas apie vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas. Minėtas pažymas šildymą šaltą karštą vandenį teikiančioms įmonėms gali pateikti ir SPS specialistai.

8. Jeigu šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi įsiskolinimą už būsto šildymą karštą ir šaltą vandenį, kompensacijos apskaičiuojamos tik sudarius su šia šeima (vienu gyvenančiu asmeniu) Sutartį, kurioje numatoma kas mėnesį grąžinti dalį įsiskolinimo pagal skolų grąžinimo grafiką.

9. Skolų už būsto šildymą karštą ir šaltą vandenį grąžinimo dalis išdėstoma skolų grąžinimo grafike, atsižvelgiant į šeimos (vieno gyvenančio asmens) gaunamas pajamas, bet ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį.

10. Šilumą karštą ir šaltą vandenį tiekiančios organizacijos kiekvieną mėnesį iki 10 dienos pateikia SPS kompensacijų gavėjų vardinį sąrašą paraišką–ataskaitą apie kompensacijų apskaičiavimą ir mokesčio už būsto šildymą karštą bei šaltą vandenį sumažinimą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) ir lėšų už suteiktas kompensacijas poreikį (1 priedas).

11. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl kompensacijos gavimo už suvartotą kietą ar kitokį kurą (malkas, anglį, gamtines dujas, elektrą) kreipiasi į SPS, kuris apskaičiuoja ir išmoka kuro kompensacijas piniginėmis lėšomis.

12. Kuro kaina (įskaitant PVM), kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kietas ar kitoks kuras, taikoma vadovaujantis šeimos (vieno gyvenančio asmens) pateiktais buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančiais dokumentais apie įsigyto kuro kainą. Kai jų nėra – savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis vidutinėmis kuro kainomis.

13. Kieto ar kitokio kuro sąnaudų normatyvai nustatomi, įvertinus kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientą pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) pateiktą techninę dokumentaciją. Kai jos nėra – savivaldybės tarybos sprendimu nustatytu kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientu.

14. Kompensacijos už suvartotą kieto ar kitokio kuro (malkų, akmens anglies, gamtinių dujų, elektros ir kt.) kiekį skiriamos vienam šildymo sezonui ir mokamos bendra tvarka nuo kreipimosi dėl kompensacijos kito mėnesio 15 dienos

1) kompensacija už kietą kurą (malkas, akmens anglį) teikiama vienkartine pinigine išmoka iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį (visam šildymo sezonui);

2) kompensacija už kitokį kurą (gamtines dujas, elektrą) teikiama periodine pinigine išmoka už kiekvieną mėnesį.

15. Kompensacijos už kietą ir kitokį kurą nurodytą šios dalies 14 straipsnyje, išmokamos pinigais kartą per mėnesį, pervedant kompensacijoms skirtas lėšas į AB banko „Hansa – LTB“ kompensacijų gavėjų atsiskaitomąsias sąskaitas.

Jeigu nėra galimybių kompensacijų gavėjams naudotis AB banko „Hansa – LTB“ paslaugomis (kaimo vietovėse) kompensacijos išmokamos VšĮ Vilniaus apskrities centrinio pašto Trakų skyriuje.

16. Jeigu šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensaciją už kietą kurą, bet neturi lėšų jo įsigyti, kompensacija už kietą kurą pervedama įmonei, kuri prekiauja kuru.

17. Jeigu kompensacija už kietą kurą yra mažesnė, negu norimo įsigyti kuro kainą, skirtumą tarp kuro kainos ir kompensacijos apmoka kompensacijos gavėjas.

18. Kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriamos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo– paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

19. Jeigu kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) neskiriamos, SPS sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nurodant kompensacijų neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką išsiunčia pareiškėjui. Taip pat pareiškėjui grąžinami jo pateikti dokumentai, o byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

XI SKYRIUS

VIENKARTINĖ SOCIALINĖ PARAMA

I dalis. Teisės aktai reglamentuojantys vienkartinę socialinę paramą

1. Šiuo metu vienkartinę socialinę paramą reglamentuoja šie teisės aktai

1) LRV 1994 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 360 „ Dėl socialinės paramos koncepcijos“;

2) LRV 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“;

3) LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas – 2003 m. liepos 1 d. Nr. DC–1675;

4) Trakų rajono savivaldybės sprendimai.

II dalis. Vienkartinė socialinė parama ir jos teikimo principai

2. Vienkartinės socialinės paramos teikimo mastai priklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

3. Svarbiausias vienkartinės socialinės paramos teikimo tikslas – pasirūpinti, kad vienkartinė parama būtų teikiama tik tiems asmenims (šeimoms), kurie (kurios) negali be jos išsiversti.

4. Vienkartinės socialinės paramos teikimo principai

1) teikiama parama turi kuo tiksliau atitikti remiamo asmens (šeimos) poreikius, atsižvelgiant į jo (jos) socialinę ir materialinę padėtį;

2) remiamiems asmenims (šeimoms) turi būti sudarytos socialinės integracijos sąlygos (t.y. pasitelkti juos visuomenei naudingiems darbams atlikti, skirti paramą nepiniginėmis formomis (maisto produktais, drabužiais, kanceliarinėmis prekėmis ir pan., socialinėmis paslaugomis), kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški;

3) asmeniui (šeimai) užtikrinama teisė pasirinkti vienkartinės socialinės paramos būdą atsižvelgiant į esamas galimybes. Pirmenybė teikiama nepiniginės paramos formoms.

III dalis. Vienkartinės socialinės paramos teikimo būdai

5. Vienkartinė socialinė parama teikiama šiais būdais

1) vienkartinė socialinė parama teikiama pinigais;

2) vienkartinė socialinė piniginė parama teikiama nepinigine forma, kai žinoma, kad asmuo (šeima) negali efektyviai naudoti pinigus.

6. Vienkartinės piniginės socialinės paramos rūšys

1) vienkartinė pašalpa;

2) vienkartinė pašalpa atliekant visuomenei naudingus darbus.

7. Vienkartinės nepiniginės socialinės paramos rūšys

1) prekių įsigijimo kortelė. Ji išduodama maisto produktams, drabužiams, avalynei ir kitoms prekėms įsigyti. Kortelės galioja tose parduotuvėse, su kuriomis savivaldybės administracija yra sudariusi pirkimo – pardavimo sutartis.

2) socialinės paslaugos (maitinimo, asmens higienos, skalbimo, globos ir pan.). Jos skiriamos, jei gyvenamojoje vietovėje yra galimybės teikti socialines paslaugas;

3) maisto produktų rinkiniai.

4) slaugos rinkiniai.

5) šalpa daiktais. Ją teikia visuomeninės organizacijos, jeigu ji numatyta jų veikloje.

8. Vienkartinė socialinė parama teikiama nepinigine forma, kai

1) asmuo nedirba ir mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravęs valstybinėje teritorinėje darbo biržoje, neturi pajamų pragyvenimui;

2) asmeniui (šeimai) šios Tvarkos IX skyriaus 10 straipsnyje nustatyta tvarka skirta socialinė pašalpa, tačiau kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu neturi pajamų pragyvenimui;

3) žinoma, kad asmuo (šeima) panaudos pinigus ne pagal paskirtį (alkoholikai, narkomanai ir

pan.);

4) asmuo (šeima) priskiriamas marginalų grupei (asmuo praradęs priklausomybę pastoviam socialiniam sluoksniui): asmuo, turintis psichikos sutrikimų, benamis, valkata, ilgalaikis bedarbis, skurde gyvenantis asmuo ir pan.;

5) asmuo (šeima) atsidūręs kitose ekstremaliose (socialinėse) situacijose.

IV dalis. Atvejai, kai skiriama vienkartinė socialinė parama

9. Vienkartinė socialinė parama šio skyriaus VI dalies 13 straipsnyje nurodytiems asmenims (šeimoms) teikiama šiais atvejais

1) stichinės nelaimės (gaisro, potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan.), nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip asmens (šeimos) gyvenamoji vieta) ar ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasaros virtuvei, kiemo rūsiui, šuliniui, lauko tualetui).

Papunkčio pakeitimai

Nr. S1-419, 2006-11-30, paskelbta TAR 2006-11-30, i. k. 2006-00836

2) asmenims, grįžusiems iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;

3) ligos (pablogėjusios sveikatos būklės) pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (gydytojo) išvadas;

4) kitais ekstremalios (socialinės) situacijos atvejais, įtakojančiais vienkartinės socialinės paramos būtinumą.

V dalis. Vienkartinės socialinės paramos dydis

10. Vienkartinė socialinė parama pinigais teikiama pagal teisės į vienkartinę socialinę paramą atsiradimo dieną galiojusį valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydį

10.1. Stichinės nelaimės atveju, atsižvelgiant į objekto paskirtį ir patirtus materialinius nuostolius

1) nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip asmens (šeimos) gyvenamoji vieta) - 10-20 VRP dydžio;

2) nukentėjus ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasaros virtuvei, kiemo rūsiui, šuliniui, lauko tualetui) - 2-10 VRP dydžio.

Nukentėjus stichinės nelaimės atveju vienkartinė socialinė parama skiriama, jeigu dėl jos kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo stichinės nelaimės atsitikimo.

10.2. Asmeniui, grįžusiam iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos

1) pirmą kartą atlikus bausmę pataisos namuose ar grįžus iš kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos - 1 VRP dydžio;

2) antrą ar paskesniais kartais atlikus bausmę pataisos namuose ar grįžus iš kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos - 0,5 VRP dydžio.

10.3. Ligos (pablogėjusios sveikatos būklės, traumos) atveju - 0,5-2 VRP dydžio.

10.4. Kitais socialinės situacijos atvejais

1) skurdo, benamystės, asmens tapatybės dokumentų vagystės ir jų sutvarkymo - 0,5-1 VRP dydžio;

2) 100 ir daugiau metų sukakties proga - 2 VRP dydžio;

3) kitais atvejais - 1 VRP dydžio.

Vienkartinė socialinė parama šios dalies 10 punkte numatytais atvejais ir dydžiais teikiama, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes bei pateikus šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Didesnio dydžio ir šios dalies 10 punkte nenumatytais atvejais vienkartinė socialinė parama teikiama savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

Punkto pakeitimai

Nr. S1-419, 2006-11-30, paskelbta TAR 2006-11-30, i. k. 2006-00836

11. Vienkartinė socialinė parama nepinigine forma teikiama tokiais dydžiais

1) prekių įsigijimo kortelė – 150 Lt vertės;

2) socialinės paslaugos – pagal savivaldybės sprendimais patvirtintus paslaugų įkainius;

3) maisto produktų rinkiniai – 50 Lt vertės;

4) slaugos rinkiniai – 200 Lt vertės.

12. Vienkartinė socialinė parama nepinigine forma teikiama, atsižvelgiant į asmens (šeimos) ekstremalias (socialines) sąlygas tokiam laikotarpiui

1) prekių įsigijimo kortelė – 1–3 kartus per metus;

2) socialinės paslaugos – 1 mėnesiui 1–3 kartus per metus;

3) maisto produktų rinkiniai – 1–3 kartus per metus;

4) slaugos rinkiniai – 1–2 kartus per metus.

Ilgesniam laikotarpiui (dažnumui) vienkartinė socialinė parama nepinigine forma skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

VI dalis. Teisė į vienkartinę socialinę paramą

13. Dėl vienkartinės socialinės paramos gali kreiptis asmenys (šeimos), kurių gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių per mėnesį. Tai

1) asmuo, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) asmuo, grįžęs iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;

3) nedirbantis asmuo ir neturintis pajamų pragyvenimui;

4) socialinės rizikos asmenys (alkoholikai, narkomanai, benamiai, valkatos ir kiti paribio žmonės, praradę priklausomybę pastoviam socialiniam sluoksniui);

5) socialinės rizikos šeimos pagal kategorijas, nustatytas savivaldybės sprendimu, skiriant vienkartinę socialinę paramą tik vaikams;

6) kiti asmenys (šeimos), atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir kreipimosi metu susidariusias ekstremalias (socialines) sąlygas.

Dėl vienkartinės socialinės paramos gali kreiptis asmenys (šeimos), jeigu jų gaunamos pajamos vienam šeimos nariui viršija 2 VRP dydį per mėnesį, atsižvelgiant į kreipimosi metu susidariusią ekstremalią (socialinę) situaciją ir pateikus tai įrodančius dokumentus.

Į asmens (šeimos) gaunamas pajamas neatsižvelgiama, skiriant vienkartinę socialinę paramą stichinės nelaimės atveju.

14. Teikiant vienkartinę socialinę paramą, prioritetas teikiamas

1) vienišiems asmenims (pensininkams ir neįgaliesiems);

2) asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

3) šeimoms, kurių sudėtyje yra keli neįgalieji (vyras ir žmona; vienas iš tėvų ir neįgalus vaikas; vienintelis iš tėvų ir neįgalus vaikas; abu tėvai ir neįgalus vaikas ir pan.);

4) skurde gyvenančiam asmeniui (šeimai).

VII dalis. Vienkartinės socialinės paramos teikimo sąlygos

15. Vienkartinę socialinę paramą teikia

1) Socialinės paramos skyrius

• skiria ir išmoka vienkartinę socialinę paramą pinigais;

• skiria ir teikia vienkartinę socialinę paramą nepiniginėmis formomis: išduoda prekių įsigijimo kortelę savivaldybės sprendimais nustatyta tvarka maisto produktams, drabužiams, avalynei ir kitoms prekėms įsigyti; sudaro maisto produktų ir slaugos rinkinius;

• registruoja maisto produktų ir slaugos rinkinių išdavimą specialiame žurnale (7 priedas);

• išduoda teikimą socialinėms paslaugoms gauti (6 priedas);

• koordinuoja vienkartinės socialinės paramos teikimą su socialinių paslaugų įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę paramą.

2) socialinių paslaugų įstaigos

• teikia socialines paslaugas Socialinės paramos skyriaus teikimu šio skyriaus V dalies 12 straipsnyje nustatytam laikotarpiui;.

• pateikia Socialinės paramos skyriui ketvirtines ataskaitas apie socialinių paslaugų teikimą.

3) visuomeninės organizacijos teikia šalpą daiktais, maisto produktais savo nustatyta tvarka.

VIII dalis. Vienkartinės socialinės paramos teikimo sąlygos

16. Vienkartinė socialinė parama teikiama tiems asmenims (šeimoms), kurie be jos negali išsiversti, įvertinant asmens (šeimos) pajamas, esamą socialinę ir materialinę padėtį ir, reikalui esant, turtą šios Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

Vienkartinė socialinė parama, nevertinant turto, teikiama tais atvejais, kai nėra sąlygų įvertinti turto (asmuo grįžęs iš pataisos namų, kai stichinės nelaimės atveju suniokojamas asmens ar šeimos turtas, benamystės atveju ir pan.) arba asmens (šeimos) materialinė padėtis bendruomenės nariams gerai žinoma.

17. Vienkartinė socialinė parama teikiama pinigais tuo atveju, kai asmuo (šeima) gali ir yra suinteresuotas efektyviai panaudoti pinigus.

18. Vienkartinė socialinė parama asmenims, grįžusiems iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų teikiama pinigais atliekant visuomenei naudingus darbus šios Tvarkos XII skyriuje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai asmuo, grįžęs iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos, įstatymais nustatyta tvarka pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), pateikus Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – MSEK) išduotos pažymos kopiją, vienkartinė socialinė parama teikiama pinigais.

Tais atvejais, kai iš anksto žinoma, jog asmuo, grįžęs iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos, neefektyviai panaudos pinigus, vienkartinė parama teikiama nepinigine forma, nurodytą šio skyriaus III dalies 7 straipsnyje.

19. Vienkartinė socialinė parama nepinigine forma teikiama socialinės rizikos asmenims bei šeimoms, taip pat kitiems asmenims (šeimoms), jeigu žinoma, kad jie (jos) gali neefektyviai panaudoti pinigus.

20. Vienkartinė socialinė parama pinigais teikiama ne dažniau kaip 1 (vieną) kartą per metus.

Vienkartinė socialinė parama nepinigine forma teikiama 1–3 (vieną – tris) kartus per metus atsižvelgiant į asmens (šeimos) socialinę situaciją.

21. Vienkartinė socialinė parama neteikiama šiais atvejais

1) nustačius, kad asmuo (šeima) pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narius, turtą arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;

2) kai asmuo (šeima) socialiniam darbuotojui nesudaro galimybės patikrinti asmens (šeimos) gyvenimo sąlygas;

3) kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t.y. asmuo (šeima) gali be jos išsiversti;

4) kai asmuo (šeima) atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus.

IX dalis. Kreipimasis dėl vienkartinės socialinės paramos

22. Asmuo (šeima) dėl vienkartinės socialinės paramos kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikdamas nustatytos formos prašymą (2 priedas).

23. Prie prašymo vienkartinei socialinei paramai gauti priklausomai nuo aplinkybių pridedami šie dokumentai

1) asmenybę liudijantys dokumentas (LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, laikinasis asmens dokumentas);

2) pažyma apie šeimos sudėtį (iš seniūnijos);

3) pensininko, invalido ar neįgaliojo pažymėjimo kopija. Reikalui esant NDNT (MSEK) pažymėjimo apie neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymą kopija.

4) asmens (šeimos narių) pažymos apie gaunamas pajamas, nurodytas šios Tvarkos III skyriaus 1 punkte;

5) pažymos apie specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą kopija;

6) sprendimas dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo;

7) valstybinės teritorinės darbo biržos pažyma;

8) pažyma iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos;

9) pažyma iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie sveikatos būklę, receptai, kompensuojamų vaistų pasas ir pan.;

10) pažyma iš policijos, patvirtinanti vagystės atvejį;

11) pažyma iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos ar teismo ekspertizės;

12) pažyma iš antstolių kontoros;

13) pažyma iš įkalinimo įstaigos, atlikus bausmę;

14) buities tyrimo aktas, kurį surašo seniūnijos socialinis darbuotojas;

15) kiti dokumentai pagal reikalavimą.

24. Trakų globos ir socialinių paslaugų centro seniūnijos socialinis darbuotojas

1) Socialinės paramos skyriaus teikimu patikrina asmens ( šeimos) gyvenimo sąlygas, surašo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al–196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ nustatytos formos buities tyrimo aktą ir pateikia Socialinės paramos skyriui;

2) buities tyrimo akte pateikia išvadas dėl vienkartinės socialinės paramos teikimo, nurodo paramos teikimo būdą (piniginė ar nepinigine forma) bei paramos rūšį, nurodytą šio skyriaus III dalies 6– 7 straipsniuose arba pateikia siūlymą neskirti vienkartinės socialinės paramos, nurodydamas motyvus;

3) informuoja seniūnijos gyventojus apie galimybes kreiptis dėl vienkartinės socialinės paramos;

4) gali priimti prašymą vienkartinei socialinei paramai gauti, jeigu asmuo nepajėgus pats (senas, sunkios negalios, sunkiai sergantis ir pan.) kreiptis į Socialinės paramos skyrių;

5) dirba socialinį darbą su įvairiomis gyventojų socialinėmis grupėmis.

25. Vienkartinė socialinė parama skiriama Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu. Kitais atvejais, kurie nenurodyti šiame skyriuje, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

Vienkartinė socialinė parama socialinėmis paslaugomis skiriama socialinių paslaugų įstaigos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriaus teikimu.

26. Jeigu priimamas sprendimas neskirti vienkartinės socialinės paramos, Socialinės paramos skyrius informuoja apie tai asmenį (šeimą) ir grąžina pateiktus dokumentus, nurodant lapų skaičių.

27. Jeigu priimamas sprendimas teikti vienkartinę socialinę paramą socialinėmis paslaugomis, Socialinės paramos skyrius informuoja apie tai asmenį (šeimą), nurodydamas, kur kreiptis.

28. Vienkartinė socialinė parama gali būti skiriama ir kitais savivaldybės sprendimais nustatyta

tvarka.

XIV SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) TELKIMAS VISUOMENEI NAUDINGIEMS DARBAMS

I dalis. Visuomenei naudingų darbų organizavimas

1. Visuomenei naudingi darbai organizuojami vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1–203 „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

2. Visuomenei naudingiems darbams savo teritorijos gyventojams organizuoja seniūnijos.

Už visuomenei naudingų darbų organizavimą atsakingas seniūnas arba jo paskirtas kitas seniūnijos darbuotojas.

3. Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, seniūnas pasiūlo visuomenei naudingų darbų atlikėjui šiuos darbus

1) kapinių ir jų teritorijų tvarkymas;

2) gatvių, skverų, niekam nepriklausančių teritorijų tvarkymas;

3) poilsiaviečių, paplūdimių, paežerių tvarkymas;

4) žolės šienavimas niekam nepriskirtose teritorijose;

5) gėlynų priežiūra ir tvarkymas;

6) medžių (neaukštų) šakų genėjimas, šakų išvežimas į sąvartynus;

7) vaikų žaidimo aikštelių tvarkymas;

8) gyvatvorių karpymas;

9) malkų supjaustymas, sukapojimas, sunešimas į sandėliuką (malkinę) vienišiems seniems ir neįgaliems asmenims;

10) kiti darbai pagal situaciją ir reikalingumą bendruomenei.

4. Seniūno pavedimu visuomenei naudingų darbų atlikėjas gali būti siunčiamas atlikti visuomenei naudingus darbus į kitą įstaigą. Seniūnas pasirašo pavedimą, kuriame nurodomas visuomenei naudingų darbų atlikėjo vardas, pavardė, siuntimo tikslas, įstaiga ir darbo trukmė.

5. Visuomenei naudingų darbų atlikimui būtinais darbo įrankiais apsirūpina pats visuomenei naudingų darbų atlikėjas, jeigu visuomenei naudingų darbų organizatorius negali jų aprūpinti darbo įrankiais.

6. Visuomenei naudingų darbų atlikėjas visuomenei naudingus darbus atlieka tarpusavio susitarimu su darbų organizatoriumi, dirba po 4 valandas per dieną darbo dienomis.

Darbų atlikimo laikas nustatomas, atsižvelgiant į paskirtos piniginės socialinės paramos dydį vienam suaugusiam šeimos nariui ir minimalų valandinį atlygį pagal formulę

L = PD : MVA, kur

L – visuomenei naudingų darbų atlikimo laikas;

PD – paramos dydis;

MVA – minimalus valandinis atlygis.

7. Seniūnai ar kiti visuomenei naudingų darbų organizatoriai, organizuodami darbus, privalo

1) sudaryti su visuomenei naudingų darbų atlikėju Visuomenei naudingų darbų atlikimo

sutartį;

2) supažindinti visuomenei naudingų darbų atlikėją su atliekamų darbų pobūdžiu;

3) instruktuoti visuomenei naudingų darbų atlikėją apie darbo tvarkos taisykles, darbų pobūdį, jų eigą, saugą ir sveikatą darbe;

4) kontroliuoti visuomenei naudingų darbų atlikėjui pavestą darbą;

5) pildyti visuomenei naudingų darbų atlikėjų ir atliktų darbų apskaitos žurnalą;

6) įregistruoti gaunamų raštų registracijos žurnale visuomenei naudingų darbų atlikėjo siuntimą iš SDSPC;

7) išduoti visuomenei naudingų darbų atlikėjui prašant pažymą apie visuomenei naudingų darbų atlikimą.

8. Santykiai, atsirandantys tarp visuomenei naudingų darbų organizatoriaus ir atlikėjo, yra civiliniai teisiniai santykiai.

II dalis. Visuomenei naudingų darbų atlikėjai

9. Visuomenei naudingus darbus atlieka šioje Tvarkoje nurodytos šeimos (vieni gyvenantys asmenys)

1) darbingi nedirbantys šeimų nariai (vieni gyvenantys asmenys), gaunantys socialinę pašalpą ir kompensacijas, bet nevykdantys Trakų darbo biržos ar kitų valstybinių teritorinių darbo biržų individualiuose įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus ar nedalyvaujantys kitose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (pateikus prašymą iš darbo biržos);

2) asmenys, grįžę iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;

3) socialinės rizikos asmenys (šeimos);

4) kiti asmenys (šeimos), kai būtina piniginė socialinė parama.

10. Visuomenei naudingus darbus gali atlikti darbingi šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo), išskyrus atvejus, nurodytus šio skyriaus 13 straipsnyje, pateikus seniūnui siuntimą iš SDSPC (3 priedas).

11. Visuomenei naudingus darbus gali atlikti ne jaunesnis kaip 14 metų fizinis asmuo.

12. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, visuomenei naudingus darbus atlieka pagal LR Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintus darbuotojų saugos reikalavimus.

13. Nuo visuomenei naudingų darbų atlikimo atleidžiami

1) motina ar tėvas vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 7 metų amžiaus, jeigu neturi galimybės palikti vaiko suaugusio asmens priežiūroje;

2) piniginės socialinės paramos gavėjo ligos atveju, pateikus pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos;

3) asmenys, kuriems pripažintas I ar II grupės invalidumas.

III dalis. Piniginės socialinės paramos teikimas, atidirbus visuomenei naudingus darbus

14. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) rašytinai pasirašo sutikimą (4 priedas) dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo, nurodant, kuris iš šeimos narių atliks visuomenei naudingus darbus.

15. Piniginė socialinė parama teikiama, pateikus iš seniūnijos pažymą apie visuomenei naudingų darbų atlikimą (5 priedas).

16. Neatlikus visuomenei naudingų darbų, savavališkai juos nutraukus be pateisinamos priežasties, šioje Tvarkoje išvardyta piniginė socialinė parama neteikiama.

Piniginės socialinės paramos mažas

pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims)

skyrimo ir mokėjimo tvarkos

2 priedas

Vardas

Pavardė

Asmens kodas

Deklaruota arba faktinė gyvenamoji vieta ________________Telefono Nr. _____________________

□ LR piliečio pasas □ Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Asmens (šeimos) socialinė padėtis: □ vienišas asmuo □ pensininkas □ netekęs proc. darbingumo arba □ invalidas grupės □ nustatytas didelių spec. poreikių lygis □ dirbantis asmuo

□ Asmens tapatybės kortelė □ Laikinas piliečio pažymėjimas □ asmuo, grįžęs iš įkalinimo įstaigos □ nedirbantis ir įsiregistravęs darbo biržoje □ nedirbantis ir neįsiregistravęs darbo biržoje □ socialinės rizikos asmuo □ socialinės rizikos šeima □ kitas asmuo □ kita šeima

_______________________________________________________________________________

(įstaigos, teikiančios paramą, pavadinimas)

PRAŠYMAS

VIENKARTINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI

_____________________ Registracijos Nr. __________

(data)

Prašau skirti vienkartinę socialinę paramą (pažymėti X)

□ pinigais □ maisto produktais □ socialinėmis paslaugomis

□ slaugos reikmenimis □ prekių įsigijimo kortele

Nurodau aplinkybes, dėl kurių būtina vienkartinė socialinė parama___________________________

________________________________________________________________________________

Pateikti dokumentai

□ pažyma apie šeimos sudėtį □ pažyma iš policijos □ pensininko ar invalido pažymėjimo kopija □ pažyma apie gaunamas pajamas □ pažyma iš darbo biržos □ pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos

□ pažyma iš VTAT □ pažyma iš antstolių kontoros □ pažyma iš įkalinimo įstaigos □ pažyma iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos □ kitos pažymos____________________

Sutinku, kad butų patikrintos mano (šeimos) gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas ),

_______________________

(parašas)

Jūsų pateikti dokumentai priimti. Apie priimtą sprendimą informuosime Jus per 14 kalendorinių dienų.

_______________________________________ ________________________________

Prašymą priėmusio specialisto Kliento vardas, pavardė

ir parašas vardas, pavardė ir parašas

Piniginės socialinės paramos mažas

pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims)

skyrimo ir mokėjimo tvarkos

3 priedas

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIUS

_________________________seniūnijai 200 _Nr. _________

SIUNTIMAS

DĖL VISUOMENEI NAUDINGŲ DARBŲ ATLIKIMO

Pil. _____________________________________________________________________ ,

(vardas, pavardė asmens kodas)

gyv. _______________________________________________________, laisva valia siunčiamas atlikti

(adresas)

visuomenei naudingus darbus seniūnijoje.

Atidirbamų valandų skaičius ____________________

A.V. SPS specialistas _______________ ___________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės

tarybos 2005 m. gruodžio 29 d.

sprendimu Nr. S1–514

6 priedas

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIUS

Trakų globos ir socialinių paslaugų centrui 200___ m. Nr.______

TEIKIMAS

Socialinėms paslaugoms gauti

I. ASMUO (ŠEIMOS GALVA)

Vardas

Pavardė

Deklaruota arba faktinė gyvenamoji vieta__________________________________________________

(adresas)

II. ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINĖ PADĖTIS

□ Vienišas asmuo □ Pensininkas □ Netekęs proc. darbingumo arba □ Invalidas grupės □ Nustatytas didelių spec. poreikių lygis □ Dirbantis asmuo

□ Bedarbis, įsiregistravęs darbo biržoje □ Bedarbis, neįsiregistravęs darbo biržoje □ Asmuo, grįžęs iš įkalinimo įstaigos □ Socialinės rizikos asmuo (nurodyti) □ Socialinės rizikos šeima (nurodyti) □ Kitas asmuo (nurodyti) □ Kita šeima (nurodyti)

A. V.

Socialinės paramos skyriaus specialistas ________________ _________________

(parašas) (vardas, pavardė)

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos

2005 m. gruodžio 29 d.

sprendimu Nr. S1–514

7 priedas

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIUS

MAISTO PRODUKTŲ RINKINIO (SLAUGOS RINKINIO)

REGISTRACIJOS ŽURNALAS

Eil. Nr.

Asmens vardas, pavardė

Gyvenamoji vieta

Socialinė padėtis

SPS teikimo išdavimo data ir numeris

Maisto produktų rinkinio (Slaugos rinkinio) išdavimo data

Asmens parašas

Pastabos

1.

2.

3.

4.

Pakeitimai

1.

Trakų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. S1-419, 2006-11-30, paskelbta TAR 2006-11-30, i. k. 2006-00836

Dėl vienkartinės socialinės paramos teikimo dalinio papildymo ir pakeitimo