DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO

DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR ADMINISTRATORIAUS SKYRIMO

Suvestinė redakcija nuo 2013-10-06

Sprendimas paskelbtas: TAR 2013-05-15, i. k. 2013-01567

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR ADMINISTRATORIAUS SKYRIMO

2013 m. gegužės 15 d. Nr. 1-1242

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 22 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 ir 15 straipsniais ir atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. priimtoje direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (ES oficialus leidinys L 315/1, 2012-11-14), įtvirtintus esminius principus ir nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (pridedama).

2. Paskirti Programos įgyvendinimo administratoriumi viešąją įstaigą „Atnaujinkime miestą“.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių

3.1. patvirtinti modernizuojamų (atnaujinamų) daugiabučių namų sąrašus;

3.2.patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo tvarkos aprašą.

Meras Artūras Zuokas

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2013 m. gegužės 15 d.

sprendimu Nr. 1-1242

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Vilniaus miesto daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant išlaikyti esminių statinio reikalavimų visumą, sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ir racionaliai naudoti energijos išteklius, sumažinti gyventojų šildymo išlaidas bei pagerinti aplinkos ir gyvenimo kokybę.

2. Programa parengta Vilniaus miesto savivaldybei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pavestą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją ir įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą bei racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat remiantis statybos techniniais reglamentais STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Įgyvendinant Programą siekiama prisidėti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslo iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus.

3.Programa atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto gyvenamąjį fondą 2012 metais sudarė 6620 daugiabučiai namai. Daugiau nei pusė jų – 1960–2000 m. statyti stambiaplokščiai, gelžbetoniniai monolitiniai, monolitiniai ir mūriniai namai. Jie buvo statomi ilgam eksploatacijos laikotarpiui – 100–125 metų.

5. Nuo 2002 metų įsigaliojusiame naujajame statybos techniniame standarte (STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, stambiaplokščių namų eksploatavimo trukmė nustatyta 100 metų, monolitinių – 120 metų. Pagal anksčiau galiojusias normas daugiabučiai namai buvo projektuojami ir statomi numatant, kad gelžbetoninių pamatų ir surenkamų gelžbetoninių sienų bei perdangų vidutinė eksploatavimo trukmė sieks 125 metus, durų ir langų mediniais rėmais – 40 metų, stogo – 10 metų, sandūrų hermetiškumo – 8 metus, o dažytos fasado apdailos – 6 metus.

6. Pastatų pamatų, sienų ir perdangų eksploatavimo trukmė dar nėra viršijusi tiek pagal ankstesnius, tiek pagal šiuo metu galiojančius statybos techninius reikalavimus nustatytų eksploatavimo laikotarpių, tačiau neatnaujintų stambiaplokščių namų stogų, sandūrų hermetiškumo ir fasado apdailos eksploatavimo trukmė jau yra perkopusi norminį eksploatavimo laikotarpį. Nors dalis daugiabučių namų gyventojų savo lėšomis atnaujina fasadus, dėl nepakankamos pastatų hidroizoliacijos per stogus ir siūles drėksta bei šąla atitvaros, drėgmė pastatų viduje kaupiasi drėgmė, todėl susidaro palankios sąlygos augti pelėsiui. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad dėl išorinių sienų savybės sugerti vandenį prastėja sienų izoliacinės savybės ir trumpėja konstrukcijų ilgaamžiškumas. Tai įrodo, jog yra būtinos nemažos investicijos esamos būklės daugiabučiams namams atnaujinti tam, kad būtų išlaikyti norminiuose teisės aktuose įtvirtinti daugiabučių namų eksploatavimo ir techninės būklės reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, būtų užtikrinimas pastatų ilgaamžiškumas ir efektyviau vartojama šiluminė energija.

7. Vilniaus centrinio šilumos tiekėjo duomenimis, 2008–2012 m. prie centrinio šilumos tiekimo tinklų prijungti Vilniaus miesto daugiabučiai namai šildymui per šildymo sezoną vidutiniškai suvartojo 110–131 kWh/m2 šiluminės energijos, kuri daugiabučių namų gyventojams kainavo apie 400 mln. Lt. Vilniaus mieste suvartojamos šiluminės energijos duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Suvartojama šiluminė energija (per šildymo sezoną)

Pavadinimas

2008–2009m.

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

2012–2013 m. *

2013–2014m.*

2014–2015 m.*

Daugiabučių namų suvartota šiluminė energija (iš viso MWh)

1.875,304

2.119,714

2.040,541

2.177,090

2.259,709

2.342,327

2.424,945

Gyventojų šiluminės energijos sąnaudos (iš viso tūkst. Lt be PVM)

423.058

405.634

430.726

427.474

431.308

435.142

438.976

Daugiabučių namų suvartota šiluminė energija (kWh/m2)

126

143

137

146

152

157

163

Gyventojų šiluminės energijos sąnaudos (Lt be PVM/ m2)

28

27

29

29

30

30

31

* Numatoma daugiabučių, prijungtų prie Vilniaus miesto centrinio šilumos tiekėjo, suvartojama šiluma, neatsižvelgiant į galimą daugiabučių atnaujinimo mastą.

8. Esamos būklės analizė parodė, kad daugiausia šiluminės energijos suvartoja tipiniai iki 1993 metų statyti stambiaplokščiai, plytų mūro, monolitiniai ir monolitiniai gelžbetoniniai daugiabučiai namai. Šie namai šiluminės energijos vidutiniškai suvartoja 140–160 kWh/m2 per šildymo sezoną. Duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Tipinių iki 1993 metų statytų stambiaplokščių, plytų mūro, monolitinių ir monolitinių gelžbetoninių daugiabučių namų suvartojama šiluminė energija (2009–2011 m. šildymo sezonų vidurkis)

Pavadinimas

Faktiškai suvartota šil. energija (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis MWh)

Faktinės šil. energijos sąnaudos (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis Lt be PVM)

Faktiškai suvartota šil. energija (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis kWh/m2)

Faktinės šil. energijos sąnaudos (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis Lt/m2 be PVM)

Iš viso daugiabučių (suma/vidurkis)

2.014,199

419.807,515

135,6

28,3

Iš jų stambiaplokščių

931.287

194.218.050

147,4

30,8

Iš jų plytų mūro

59.592

12.311.287

158,9

33,1

Iš jų monolitinių/monolitinių gelžbetoninių

3.950

882.936

130,0

27,1

Iš jų kiti

1.019.370

212.395.242

123,5

25,7

9. Dėl anksčiau buvusių santykinai žemų šilumos kainų gyventojai neturi patirties, kaip efektyviai vartoti šiluminę energiją, dėl nepakankamų pajamų retai skirdavo lėšų energijos taupymo priemonėms savo namuose. Atnaujinus daugiabučius pastatus, įgyvendinant kompleksines energijos taupymo priemones (apšiltinus sienas ir stogus, pakeitus langus bei modernizavus šildymo sistemas), įmanoma šilumos suvartoti 60–80 kWh/m2 mažiau per šildymo sezoną, t. y. pasiekti D ir aukštesnę energinio naudingumo klasę. Tokiu atveju atnaujinus 30 proc. daugiausia šiluminės energijos suvartojančių pastatų per metus būtų sutaupyta iki 80 mln. Lt. Atnaujintinų daugiabučių suvartojamos šiluminės energijos mažėjimo galimumas pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Atnaujintinų daugiabučių suvartojamas šiluminės energijos mažėjimo galimumas (skaičiai pateikiami 30proc. daugiausiai šiluminės energijos suvartojančių daugiabučių)

Pavadinimas

Faktinio šil. energijos suvartojimo vidurkis name (2009–2011 m. šildymo sezonų kWh/m2)

Faktinių sąnaudų šil. energijai vidurkis name (2009–2011 m. šildymo sezonų Lt/m2, be PVM)

Numatomas suvartojamas šiluminės energijos kiekis (kWh/m2)

Galimas taupymas (kWh/m2)

Galimas taupymas (Lt/m2)

Galimas taupymas (iš viso vid. name Lt)

Stambiaplokščiai daugiabučiai

147.4

30.8

60–80

67–87

14–19

40 000–52 000

Mūriniai daugiabučiai

158.9

33.1

60–80

78–100

16–21

32 000–41 000

Monolitiniai daugiabučiai

130

27.1

60–80

50–70

10–15

53 000–75 000

Kiti

123.5

25.7

60–80

43–64

9–14

24 000–36 000

Vidurkis

135.6

28.3

60–80

56–76

12–16

30 000–50 000

10. Energijos ištekliams sparčiai brangstant, darosi ypač svarbu Vilniaus miesto daugiabučiuose pastatuose racionaliai vartoti energiją. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama 2013 m. kovo 15 d. pasirašytą Partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėje sutartį, parengė šią Programą, skirtą sumažinti šiluminės energijos sąnaudas daugiabučiams namams. Įgyvendinant šią Programą bus galima spręsti žmonių socialines problemas mažinant jų sąskaitų už energijos išteklius dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų higienos sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo, gerinti pastatų techninę būklę bei estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

11. Programos įgyvendinimo tikslai

10.1. sumažinti daug energijos vartojančiuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, pasiekiant ne mažesnę kaip D daugiabučių namų energinio naudingumo klasę;

10.2. sumažinti daugiabučių namų gyventojų patiriamas išlaidas už suvartotą šiluminę energiją;

10.3. pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei komforto sąlygas;

10.4. užtikrinti, kad daugiabučiai namai atitiktų teisės aktuose numatytų esminių statinio reikalavimų visumą ir kad naudojamos šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą. Taip pat užtikrinti pastatų konstrukcinių elementų stabilumą bei gyventojų ir visuomenės saugumą;

10.5. užtikrinti racionalų energijos išteklių naudojimą ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

11. Programos uždaviniai

11.1. atlikti Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose statybos darbus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti šių namų atitiktį teisės aktuose nustatytų privalomųjų (esminių) statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai;

11.2. užtikrinti, kad būtų įdiegtos visos priemonės, reikalingos siekiant efektyvinti šilumos tiekimo sistemos darbą ir užtikrinančios mažiausią galimą suvartojamas šilumos kiekį įgyvendinus Programą.

VI. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

12. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energijos išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminių statinio reikalavimų visumai, neefektyviausiai energiją vartojančiuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose turi būti įdiegtos energinį efektyvumą didinančios priemonės (žr. 4 lentelę), kurios užtikrintų būtinus statinių naudojimo ir priežiūros esminius reikalavimus ir leistų sumažinti bendras šių daugiabučių namų energijos sąnaudas bei juose pasiektų ne mažesnę kaip D energinio naudingumo klasę, taip užtikrinant valstybės teikiamą paramą.

4 lentelė. Valstybės remiamos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonės

I.

Energinį efektyvumą didinančios priemonės

1.

Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas

1.1.

šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar pertvarkymas, taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir pan.) įrengimas;

1.2.

stovų balansinių ventilių įrengimas;

1.3.

vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas;

1.4.

šildymo vamzdynų ir prietaisų keitimas;

1.5.

individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose.

2.

Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas.

3.

Stogo šiltinimas, įskaitant naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimą, ir (ar) laiptų į statomo naujo šlaitinio stogo pastogę įrengimą energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai.

4.

Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą.

5.

Fasadinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą.

6.

Rūsio perdangos šiltinimas.

7.

Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.

8.

Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus.

9.

Liftų atnaujinimas (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant prieigos prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.

II.

Kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės

10.

Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių) keitimas ar pertvarkymas, drenažo sutvarkymas.

Lentelės pakeitimai

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

13. Programa įgyvendinama keliais etapais. Pirmajame etape atliekami Partnerystės sutartimi patvirtintų 26 daugiabučių namų atnaujinimo įgyvendinimo darbai (energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų parengimo paslaugos pirkimas, paslaugų sutarčių su laimėtoju sudarymas, investicijų projektų aptarimas su būsto savininkais, galimos investicijų planų korekcijos). Už tai atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas (toliau – Departamentas). Kitas pirmojo etapo Programos žingsnis apima Partnerystės sutartimi patvirtintų 26 daugiabučių namų rangos darbų, techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato po modernizavimo, sutarčių su laimėtojais sudarymą, tinkamą atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą. Už tai atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius (toliau – Administratorius) arba įgaliotas asmuo. Techninė priežiūra bei Programos įgyvendinimo veiksmų organizavimas vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-321 „Dėl „UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų pirkimo.

Punkto pakeitimai

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

14. Antrajame Programos įgyvendinimo etape butų ir kitų patalpų savininkai, davę sutikimą vykdyti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), suteikia Administratoriui įgaliojimus parengti, administruoti ir finansuoti projektą. Siekiant efektyviai įgyvendinti Programą, Pavedimo sutartyje numatoma, jog Administratorius turi teisę įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus.

Punkto pakeitimai

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

15. Atsižvelgiant į Programos apimtį ir trukmę, siekiant efektyviai įgyvendinti Programą, Administratoriaus vykdomos funkcijos turi būti nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo tvarkos apraše, kurį turi patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

16. Atsižvelgiant į žmogiškuosius ir finansinius išteklius, prioritetine tvarka į atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų sąrašą bus įtraukiami namai, kurie pastatyti pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, neefektyviai vartoja šiluminę energiją ir kurių butų ir kitų patalpų savininkai pritaria atnaujinti daugiabutį namą 50 proc. + 1 balas. Departamentui (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) gyventojai privalo pateikti užpildytą Butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavimo įgyvendinant namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, apklausos formą, patvirtintą Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A15-930.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

17. Programai įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka numatoma gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių.

18. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytomis lėšomis bus teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis, apmokant ne mažiau kaip 50 proc. projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, kompensuojant 15 proc. investicijų, tenkančių Investicijų plane nurodytoms valstybės remiamoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti bei apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

Punkto pakeitimai

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

19. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojama Vyriausybės nustatyta, tačiau ne didesnė kaip 25 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalis, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, įgyvendinus projektą, sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc. palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir apmokamos savivaldybėms tenkančios jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito draudimo įmoka, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos.

Punkto pakeitimai

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

20. Esant galimybei, bus panaudojamos ir iš kitų šaltinių gautos lėšos.

21. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sudaryta Programos priežiūros įgyvendinimo darbo grupė. Darbo grupė teikia ataskaitas Savivaldybės tarybai apie šios Programos įgyvendinimą.

__________________

Pakeitimai

1.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-1466, 2013-09-25, paskelbta TAR 2013-09-25, i. k. 2013-02608

Dėl Tarybos 2013-05-15 sprendimo Nr. 1-1242 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo ir administratoriaus skyrimo“ pakeitimo