DĖL TRIUKŠMO PREVENCIJOS VIEŠOSE VIETOSE TAISYKLIŲ

KLaipėdos miesto savivaldybės taryba

SPRENDIMAS

DĖL TRIUKŠMO PREVENCIJOS VIEŠOSE VIETOSE TAISYKLIŲ

PATVIRTINIMO

2009 m. gegužės 29 d. Nr. T2-223

Klaipėda

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; Nr. 2008, Nr. 15-508) 16 straipsnio 2 dalies 35 punktu ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles (pridedama).

2. Skelbti šį sprendimą vietinėje spaudoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

Savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2009 m. gegužės 29 d.

sprendimu Nr. T2-223

KLAIPĖDOS MIESTO TRIUKŠMO PREVENCIJOS VIEŠOSE VIETOSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS

1. Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto viešose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką.

2. Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas viešose vietose, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti miesto gyventojų rimtį.

3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo valdymą.

4. Klaipėdos mieste Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

5. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą bei jo poveikį žmonių sveikatai.

6. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pagal paros laiką triukšmas skirstomas

6.1. dienos triukšmas – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis;

6.2. nakties triukšmas – nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis;

6.3. vakaro triukšmas – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis.

7. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys, objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Pagal kilmę triukšmas skirstomas į

7.1. gamybinį-komercinį – technologinių, inžinerinių įrenginių ir sklindantį iš pastatų aptarnavimo veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginių, mėsmalės, šilumos punktų, transformatorinės, prekių pakrovimo-iškrovimo darbų ir panašiai) triukšmą;

7.2. transporto – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamą triukšmą. Šiai grupei nepriskiriamas transporto priemonių signalizacijos ir aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas;

7.3. statybų – statybų metu keliamą triukšmą nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas);

7.4. laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamą triukšmą: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais;

7.5. buitinį triukšmą – gyvenamojoje aplinkoje keliamą triukšmą, sklindantį į butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.

8. Viešoji vieta – miesto gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, stadionai, paplūdimiai ir kitos žmonių susibūrimams skirtos vietos, valstybės ir savivaldybės institucijos, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys objektai bei teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriuose gyventojai gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla. Viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose.

9. Fiziniai ir juridiniai asmenys iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų valstybės institucijų nustatyta tvarka turi teisę

9.1. gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai;

9.2. dalyvauti vertinant planuojamos ūkinės veiklos, kurioje numatoma naudoti triukšmo šaltinius, poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai;

9.3. reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

II. TRIUKŠMO PREVENCIjos priemonės

10. Viršijant triukšmo ribiniams dydžiams gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės vykdomoji institucija) kartu su Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centru turi teisę laikinai

10.1. suderinusios su Susisiekimo ministerija nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą;

10.2. apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą;

10.3. taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

11. Planuojant statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje, triukšmo šaltinių valdytojai privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės vykdomajai institucijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

12. Įgaliotas Savivaldybės vykdomosios institucijos struktūrinis padalinys ar darbuotojas, gavęs nurodytą informaciją apie planuojamus statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje, triukšmo susidarymo ir jo sklaidos vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones

12.1. parengia ir pateikia atsakymus triukšmo šaltinių valdytojams;

12.2. teikia reikalavimus triukšmo šaltinių valdytojams triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimui;

12.3. kaupia gautą informaciją, ją sistemina, analizuoja ir teikia pasiūlymus triukšmui mažinti;

12.4. kontroliuoja jų įgyvendinimą LR triukšmo valdymo įstatyme numatytais terminais;

12.5. apie numatytų priemonių įgyvendinimą, nustatytus pažeidimus informuoja Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir kitas institucijas.

13. Nepateikus informacijos apie numatomą triukšmingą veiklą, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti darbai, raštu ar žodžiu perspėjus atsakingą asmenį, turi būti nedelsiant nutraukti.

14. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

15. Viešose vietose renginiai gali būti organizuojami dienos ir vakaro metu. Miesto ar valstybiniams renginiams, kurie vyksta nakties metu, laikas nustatomas atskiru Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

16. Teikiant paslaugas ar vykdant prekybą

16.1. naktį draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą;

16.2. dienos ir vakaro metu leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais galima, netrikdant kitų asmenų rimties.

17. Laisvalaikio veiklos objektuose grojama (leidžiama) muzika, dainavimas ir kitokio pobūdžio triukšmas negali viršyti šiems objektams leidžiamų triukšmo lygių, o triukšmo sklaida gyvenamojoje aplinkoje neturi trikdyti gyventojų rimties.

18. Skleisti garsinę informaciją ar reklamą viešose vietose galima, tik gavus leidimą iš Savivaldybės vykdomosios institucijos.

19. Gyvenamojoje aplinkoje valyti ir tvarkyti teritorijas, naudoti tam skirtą techniką, išvežti atliekas, krauti prekes, produkciją ir kitas medžiagas vakare ir naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22.00 val. iki 9 val. galima, nekeliant triukšmo ir netrikdant gyventojų ramybės.

20. Atvirose erdvėse įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dieną. Vakare ir naktį veikti gali tik tuo atveju, jei vykdoma veikla suderinta su Savivaldybės vykdomąja institucija. Retransliuojamos muzikos garsai, naudojamų žaidimų, cirko ir kitų atrakcionų įrenginiai ir lankytojai netrikdo gyventojų rimties.

21. Bet koks asmuo turi teisę pateikti Savivaldybės vykdomajai institucijai motyvuotą pareiškimą dėl triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.

22. Draudžiama

22.1. naudoti civilines pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešose zonose bei tyliosiose gamtos zonose ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);

22.2. naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);

22.3. tyliosiose viešose zonose, gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 20.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę;

22.4. naudoti triukšmą keliančius rankinius, mechaninius (motorinius) prietaisus tyliosiose viešose zonose, kitose Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose ir nustatytu laiku.

23. Planavimo organizatoriai, užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo vadovautis Klaipėdos miesto triukšmo žemėlapiu, įvertinti planuojamos veiklos triukšmo lygį ir užtikrinti, kad nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

24. Rekonstruojant triukšmo šaltinius ir statant naujus objektus, turi būti parinkti geriausi statybos (rekonstrukcijos) būdai, numatytos priemonės triukšmui normalizuoti.

III. TRIUKŠMO KONTROLĖS TVARKA

25. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai organizuotų keliamo triukšmo matavimus pagal šalyje galiojančius norminius teisės aktus. Viršijant triukšmo ribiniams dydžiams, triukšmo šaltinių valdytojai privalo tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, vykdomos veiklos laiką.

26. Savivaldybės vykdomoji institucija, išduodama leidimą statyti, privalo reikalauti, kad užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.

27. Vertinant gyvenamojoje aplinkoje statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, viešosios rimties trikdymą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai).

28. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie statybų keliamą triukšmą

28.1 patikrina gautą pranešimą ir pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;

28.2. jei per nurodytą terminą Savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimai nevykdomi, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir šių Taisyklių pažeidimo;

29. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie gamybinį-komercinį triukšmą ją persiunčia Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui;

30. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi informaciją iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą.

31. Jei per nurodytą terminą Savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimai nevykdomi, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir Taisyklių pažeidimo.

32. Jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar Taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės vykdomoji institucija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

33. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie gatvių, buitinį, laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) triukšmą

33.1. organizuoja keliamo triukšmo instrumentinius matavimus;

33.2. pareikalauja fizinių ir juridinių asmenų, kad taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimų įvykdymo terminus;

33.3. jei per nurodytą terminą Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės kontrolės poskyrio reikalavimai nevykdomi, pradeda administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir Taisyklių pažeidimo;

33.4. jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar Taisyklių pažeidimą, nurodyti reikalavimai nevykdomi, Savivaldybės vykdomoji institucija kreipiasi į Savivaldybės tarybą dėl prekybos alkoholiu veiklos apribojimo subjektui, vykdančiam tokią veiklą.

34. Savivaldybės vykdomoji institucija vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi imasi priemonių, kad nustatytoje teritorijoje būtų laikinai

34.1. apribota stacionarių triukšmo šaltinių veikla;

34.2 taikomos kitos triukšmo mažinimo priemonės;

34.3. suderinus su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apribotas arba uždraustas transporto priemonių eismas.

35. Savivaldybės vykdomoji institucija inicijuoja ilgalaikių triukšmo prevencijos ir mažinimo programų parengimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

36. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo per nustatytą terminą įvykdyti Savivaldybės vykdomosios institucijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ar kito viešojo administravimo subjekto nustatytus reikalavimus triukšmui mažinti.

IV. ATSAKOMYBĖ

37. Surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už šių taisyklių pažeidimus turi teisę tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, Savivaldybės administracijos direktorius ir jo tam įgalioti pareigūnai.

38. Asmenims, pažeidusiems šias taisykles, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42(4) straipsnio 3 dalį gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

39. Šių taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Sveikatos apsaugos skyriai.