DĖL ŠILUTĖS RAJONĄ REPREZENTUOJANČIŲ RENGINIŲ STRATEGIJOS 2005

DĖL ŠILUTĖS RAJONĄ REPREZENTUOJANČIŲ RENGINIŲ STRATEGIJOS 2005 – 2014

METAMS

Suvestinė redakcija nuo 2009-02-27

Sprendimas paskelbtas: TAR 2005-07-21, i. k. 2005-00403

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠILUTĖS RAJONĄ REPREZENTUOJANČIŲ RENGINIŲ STRATEGIJOS 2005 – 2014 METAMS

2005 m. liepos 21 d. Nr.T1 -763

Šilutė

Remdamasi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004-07-15 sprendimo Nr. T1-407 „Dėl Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2005-2014 metams patvirtinimo“ III prioriteto 3.2.3.3 punktu, Šilutės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Patvirtinti Šilutės rajoną reprezentuojančių renginių strategiją 2005–2014 metams.

Savivaldybės meras Arvydas Jakas

PATVIRTINTA

Šilutės rajono savivaldybės tarybos

2005 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T1-763

ŠILUTĖS RAJONĄ REPREZENTUOJANČIŲ RENGINIŲ STRATEGIJA

2005 – 2014 METAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šilutės rajoną reprezentuojančių renginių strategija 2005–2014 metams grindžiama Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2005–2014 metams nuostatomis bei nusako tradicijų ir naujovių kryptis renginių srityje. Pastarųjų metų kultūriniai pokyčiai tam atvėrė naujas galimybes. Siekiant įgyvendinti šios strategijos tikslus, bus telkiamos kultūros, švietimo, turizmo įstaigų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, meno ir kultūros darbo profesionalų, studentų bei politikų pastangos, taip pat bus pasinaudojama pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis su kitomis savivaldybėmis. Bus siekiama draugėn suburti visus, galinčius daryti įtaką kultūros procesams, pasidalinti patirtimi organizuojant svarbius renginius, naudojant modernias technologijas bei novatoriškus sprendimus.

APLINKOS ANALIZĖ (Politiniai, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI - KULTŪRINIAI, TECHNOLOGINIAI veiksniai)

Ši strategija rengiama grindžiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktu, kuriame deklaruojama, kad savivaldybės ribotai savarankiška funkcija yra gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir viena iš sričių – dalyvavimas kultūros plėtros projektuose. Taip pat Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004-07-15 sprendimais patvirtina Šilutės rajono kultūrinės veiklos programa bei Šilutės rajono strateginiu plėtros planu 2005–2014 metams.

Renginių gausa (per metus iš rajono biudžeto remiama iki 150 renginių), nepakankamas jų (nors ir dalinis) finansavimas negali laiduoti jų kokybės. Daugelio seniūnijų švenčių scenarijai metai iš metų nesikeičia, tapo šabloniški. Todėl rengiant strateginį rajono plėtros planą buvo diskutuojama darbo grupėje dėl renginių strategijos būtinybės. Siekdami įgyvendinti vieną iš Kultūrinės veiklos programos tikslų, turime kalbėti apie racionalų ir efektyvų šiai programai skirtų lėšų panaudojimą ir didinimą. Kultūros įstaigos ir organizacijos įvaldė rajono kultūrinės veiklos ir Kultūros ministerijos projektų rengimo vadybą ir kasmet dalyvauja Kultūros ministerijos programų bei Kultūros ir sporto rėmimo fondo konkursuose, taip gaudamos papildomai lėšų kultūrinei veiklai vykdyti. Kitas svarbus finansavimo ir paramos būdas – tai projektams vykdyti teikiama parama ir labdara. Ateityje išliks vienas svarbus uždavinys - siekti kuo aktyviau naudotis įvairiais fondais, programomis, rengiant renginių programas (projektus). Tampa svarbūs ir pačių renginių efektyvumo rodikliai bei jų naudingumo koeficientas.

Pastaraisiais metais, įgyvendinant Kultūrinės veiklos programą, sudaroma galimybė teikti konkursui įvairiausias idėjas bei jas įgyvendinti. Įdomu, kad pastaruoju metu kai kurių seniūnijų registruotos NVO bendruomenės pačios tampa šių idėjų ieškotojais ir įgyvendintojais (Vainuto, Kintų). Gerėja kai kurių centrų kūrybinių darbuotojų kvalifikacija renginių organizavimo srityje. Pateiktos idėjos jau tampa tradicijomis (pvz. kapelų šventė Bikavėnuose, emalio pleneras Kintuose ir kt.). Tikimasi, kad ateityje per įvairias meninės išraiškos formas, kūrybiškai apjungiant keletą sričių (turizmą, kultūros paveldą, profesionalaus meno institucijas) bus įgyvendinami projektai, kurių dėka būtų galima sudominti ir į Pamario kraštą pritraukti vietinį Lietuvos gyventoją bei užsienio turistą.

Organizuojant renginius būtina pasinaudoti mūsų krašto nematerialiu ir materialiu kultūros paveldu, kuris yra unikalus ir skiriasi nuo kitų regionų. Atkurti, atgaivinti šį paveldą nėra lengva. Trūksta aprašymų, atvaizdų, autentiškų pavyzdžių, be nuolat išvyksta tikrieji šio krašto senbuviai, kurie turi daug žinių, patirties. Tačiau šis paveldas inventorizuojamas, lieka tik jį labiau atgaivinti, populiarinti ir puoselėti. Tą darbą stengiasi atlikti entuziastai, istorikai, muziejininkai. Daugiau informacijos mus pasiekia iš užsienio, mūsų įstaigų bendradarbiavimo dėka. Geriausiai praeito laikmečio dvasią atkurti sekasi Šilutės muziejui, kurio renginiai, populiarinantys Mažosios Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, tampa vis masiškesni, įdomesni, turintys kultūros turinį.

Mūsų renginiai neišvengiamai turi vieną bruožą – jie sietini su gyvenimo prie vandens tradicijomis. Be abejonių, renginių kokybė daug priklauso nuo rajono kultūrą kuruojančių įstaigų finansinių išteklių. Jeigu finansiniai ištekliai yra pakankami, o kultūros įstaigų, organizacijų bei institucijų požiūris į tokius renginius teigiamas, tai gaunamas maksimalus rezultatas: įspūdingas, ilgai įsimenantis reginys, paverčiantis praeitį tikrove. Priešingu atveju, tiek žiūrovai, tiek ir šventės dalyviai išsiskirstys pamatę tik mėgėjiško lygio renginį, nepatyrę malonumo.

Būtina paminėti Šilutės rajono visuomenės kultūrinius poreikius, t. y. poreikį neaukšto lygio masiniams renginiams. Visuomenės poreikis aukšto lygio, profesionaliems kultūriniams projektams nuo seno nebuvo ugdomas, o tai yra vienas iš daugelio veiksnių lėtinančių naujų, originalių ir profesionalių renginių organizavimą.

Svarbu paminėti, kad kiekvienas renginio projektas apjungia keletą etapų: 1. kūrybą (meninės ir kūrybinės idėjos, įvaizdžio kūrimas, palaikymas, tekstų bei scenarijų rašymas), 2. renginio planavimą (programos sudarymas, darbų numatymas), 3. auditorijos pritraukimas (renginio viešinimas (įvairialypės terpės kūrimas), kvietimų siuntimas), 4. renginio organizavimas (veiksmų planavimas, derybos su rėmėjais, subrangovais dėl renginio dalyvių apgyvendinimo, maitinimo, atlikėjų ir aptarnaujančio personalo suradimas), 5. dizainas ir apipavidalinimas (grafinis dizainas, aplinkos apipavidalinimas, apšvietimas ir įgarsinimas), 6. renginio įamžinimas (filmavimas, fotografavimas, nuotraukų gamyba ir t. t.).

Naujų technologijų įtaka lemia esamų kultūros renginių kokybę ir naujų atsiradimą. Sparti technologijų raida sudaro palankesnes sąlygas kūrybai, jos rezultatų sklaidai. Šilutės rajono kultūros įstaigos palankių rajono politinių sprendimų dėka nuosekliai turtina savo materialines bazes ir apsirūpina šiuolaikinėmis technologijomis, taip jos sudaro sąlygas geresniam kultūros produktui – renginiui. Visos įstaigos kompiuterizuotos, netrukus bus išspęstos interneto prieigos problemos, įgyjama video, įgarsinimo aparatūros. Tai išplečia renginių organizavimo galimybes ir didina konkurencinį pajėgumą, dalyvavimą regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose kultūros projektuose. Jei ir toliau bus vykdoma ši palanki politika, kultūros įstaigos pritrauks daugiau lankytojų, informatyviau ir kūrybingiau pristatys renginių programas, vertins atsiliepimus, darys išvadas.

III. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ (Teisinė bazė, OrganizacinĖ struktūra, ŽmoGIŠKIEJI IR Finansiniai ištekliaI)

Teisinę bazę sudaro šie dokumentai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kultūros centrų įstatymas, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Regionų kultūros plėtros ir Etninės kultūros plėtros programos, Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti Kultūrinės veiklos programa ir Šilutės rajono strateginis plėtros planas 2005–2014 metams.

Pagrindiniai kūrybinių idėjų kuratoriai - Šilutės rajono savivaldybės tarybos įsteigtos kultūros įstaigos: 6 viešosios įstaigos (Šilutės teatras, Šilutės kultūros ir pramogų centras, Senųjų kaimo tradicijų centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Žemaičių krašto etnokultūros centras) ir 2 biudžetinės įstaigos - Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka su 23 filialais ir Šilutės muziejus su 3 filialais. Kiekviena jų vykdo savitą, išskirtinę veiklą. Rajone susiformavo Valstybinių švenčių minėjimai, kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, taip pat tarptautiniai, respublikiniai, regioniniai renginiai. Renginių organizavimo formos įvairios (parodos, susitikimai, koncertai, konferencijos, pramoginiai renginiai, seminarai ir t.t.). Juos organizuoja kultūros įstaigos, mokyklos, NVO, mėgėjų meno kolektyvai, verslininkai, pramogų organizavimu užsiimančios firmos.

Kultūros centrų tinklas suformuotas atsižvelgiant į bendrą rajono strategiją. Kiekvienas jų turi priskirtas kuruojamas seniūnijas, kuriose vykdo arba padeda įgyvendinti projektinę kultūrinę veiklą. Organizuojant renginius bendradarbiaujama su seniūnais, verslininkais, nevyriausybinėmis bei kitomis organizacijomis.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti iškeltus renginių strategijos tikslus, kiekvienam kultūros įstaigos vadovui reikia sugebėti tinkamai įvertinti reikalingų darbuotojų, medžiagų, informacinių ir piniginių išteklių apimtis, diferencijuoti ir koordinuoti veiklą, taip pat koordinuoti žmonių pastangas, tinkamai padalinti funkcijas, daryti teisingus sprendimus, akcentuoti naujovių diegimą. Daugelyje rajono kultūros centrų suformuotos nedidelės, bet pagal išsilavinimą profesionalios komandos. Jų patirtis ir nuolat keliama kvalifikacija sudaro prielaidas teigti, kad kultūros darbuotojai yra pasirengę įgyvendinti numatomą strategiją.

Valstybės ir savivaldybės ištekliai yra riboti, todėl svarbu esamus išteklius naudoti efektyviai ir ieškoti galimybių pritraukti įvairių fondų lėšas, sudominti verslininkus tapti renginių mecenatais, rėmėjais. Finansavimas ir išteklių naudojimas turi būti tiesiogiai susieti su ilgalaike rajono strategija.

Visos kultūros įstaigos turi kompiuterius, tačiau kai kurios dar neturi prieigos prie interneto ir tai atima galimybę laiku ir tiksliai perduoti darbui reikalingą informaciją, operatyviai reaguoti į išorinius paklausimus, paskleisti visiems darbuotojams ir lankytojams aktualią bendrą informaciją.

Siekiant pateikti išsamią informaciją apie kultūros paslaugas ir gerinti jos prieinamumą visiems informacijos vartotojams, būtina sudaryti sąlygas kultūros darbuotojams gerinti kompiuterinį raštingumą, atnaujinti pasenusią kompiuterinę įrangą, patobulinti informacijos skaidos sistemą.

Renginių auditui užtikrinti būtina sukurti vertinimo, kontrolės ir kokybės mechanizmą.

IV. SSGG (STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ

I. Stiprybės

1.1. Kultūros darbuotojų žinios ir patirtis.

1.2. Didėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius.

1.3. Tolygiai suformuotas kultūros įstaigų tinklas rajone.

1.4. Parengtas ir pradedamas įgyvendinti Šilutės rajono strateginis plėtros planas 2005–2014 metams.

1.5. Didėjantis nevyriausybinių kultūros paslaugų teikėjų skaičius ir aktyvumas rajone

1.6. Seniūnijose suaktyvėjo seniūnų, bendruomenių ir centrų darbuotojų bendradarbiavimas.

1.7. Sėkmingai pradėtas plėtoti kultūros, turizmo, švietimo sričių įstaigų bendradarbiavimas.

1.8. Galimybės biudžetinėms ir viešosioms kultūros įstaigoms rengti projektus, turtinti materialinę bazę.

1.9. Pradėtos formuoti renginių tradicijos, galinčios atskleisti krašto savitumą.

1.10. Savivaldybės politikų ir Savivaldybės administracijos darbuotojų didesnis dėmesys kultūros problemoms.

1.11. Profesionalios meno įstaigos (teatro) atsiradimas.

1.12. Paklausios edukacinės programos.

1.13. Plėtojamas bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Menų fakultetu.

2. Silpnybės

2.1. Nepakankamas darbo priemonių skaičius, todėl ne itin geros darbo sąlygos.

2.2. Nepakanka kvalifikuotų specialistų, galinčių rengti projektus ES struktūriniams fondams ir juos įgyvendinti.

2.3. Nepakankama informacinė sklaida apie renginių programas.

2.4. Nepakankamai bendradarbiauja su kaimo turizmo paslaugų teikėjais.

2.5. Kultūrinių renginių sąraše dominuoja vakaronės arba pramoginiai renginiai.

2.6. Kai kuriose seniūnijose nėra renginio idėjos, kuri leistų išskirti to krašto savitumą, kultūrą, pritrauktų daugiau lankytojų.

2.7. Daugybei renginių išleidžiama daug lėšų, nors efektyvumas mažas.

2.8. Būsimų renginių finansavimas nesusietas su realiomis sąnaudomis ir santykinai pagal dabartinę situaciją yra per mažas.

2.9. Nepakankamas kultūros paslaugų kokybės vertinimas.

2.10. Trūksta profesionalių įgarsinimo paslaugų.

2.11. Renginių vietos nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

3. Galimybės

3.1. Aktyvinti Kultūros skyriaus darbą teikiant informaciją, aptariant renginių programas, telkiant institucijas bendradarbiauti.

3.2. Aptarti su verslininkais būsimas renginių idėjas, numatyti būsimo bendradarbiavimo galimybes.

3.3. Ieškoti informacinių rėmėjų.

3.4. Skatinti privačias iniciatyvas, mokslo įstaigas galinčias įtakoti strateginių renginių scenarijų išskirtinumą.

3.5. Sudaryti sąlygas kultūros įstaigų darbuotojams kelti kvalifikaciją projektų vadybos, stažuočių srityje, pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.

3.6. Kurti ir įgyvendinti bendrus su kitomis savivaldybėmis renginių projektus tarptautinio integralumo principu.

3.7. Sukurti ir užtikrinti informacinių kultūros paslaugų prieinamumą.

3.8. Gerinti kultūros įstaigų infrastruktūrą. Didinti kultūros įstaigų etatus – realiai atsižvelgiant į išaugusį darbo krūvį, kompetencijos reikalingumą ir atsakomybę.

3.9. Pirkti paslaugas, reikalingas renginiui įgyvendinti.

4. Grėsmės

4.1. Gali kilti nesklandumų dėl informacinių technologijų nebuvimo kultūros įstaigose.

4.2. Didėja migracija į užsienį.

4.3. Nepakankamas bendradarbiavimas gali sutrukdyti renginio programai įgyvendinti.

4.4. Gali keistis politiniai sprendimai, kurie iš esmės gali įtakoti rajono strategiją, o tuo pačiu ir kultūros sritį.

4.5. Gali pasikeisti rėmimo politika ir sumažės kultūros paslaugų teikėjų, kultūros įstaigos bus nepajėgios įgyvendinti šios strategijos.

V. VIZIJA

Ši strategija remiasi tokia vizija: „Strateginiai rajono renginiai - kultūros sklaidos forma, vienijanti rajono visuomenės narius, integruotomis veiklomis siekianti atskleisti Pamario krašto savitumą bei istorinį Mažosios ir Didžiosios Lietuvos išskirtinumą, taip įtakojanti regiono ir šalies kultūrą“.

VI. STRATEGINIAI TIKSLAI

- siekti pabrėžti Šilutės rajono, kaip istorinės Didžiosios ir Mažosios Lietuvos etnokultūrų sandūros regiono, išskirtinumą.

- pagerinti renginių organizavimo kokybę, integruojant įvairias veiklas, skatinat idėjų mainus, naudojant novatoriškus sprendimus;

- akcentuoti kultūros reikšmę;

- įprasminti iškilius, išliekamąją vertę turinčius kultūrinius įvykius, programas, projektus;

- ugdyti seniūnijų bendruomenių išskirtinumo, pasididžiavimo savo švente jausmą, sukurti aplinką, skatinančią patirti gerų įspūdžių ir geros nuotaikos pojūtį.

VII. STRATEGINIAI RAJONO RENGINIAI

Eil. Nr.

Renginio pavadinimas

Laikas

Vieta

Kuratoriai

Pastabos

VALSTYBINĖS ŠVENTĖS IR ISTORINĖS DATOS

1.

Sausio 13 -oji

Kasmet

Šilutė

Šilutės kultūros ir pramogų centras

2.

Sausio 15 -oji

Kasmet

Šilutė

Šilutės muziejus

3.

Vasario 16 -oji

Kasmet

Šilutė

Šilutės kultūros ir pramogų centras

4.

Kovo 11-oji

Kasmet

Šilutė

Šilutės kultūros ir pramogų centras

5.

Birželio 14 -oji, Rugpjūčio 23-oji (Juodojo kaspino diena)

Kasmet

Šilutė

Šilutės muziejus

6.

Liepos 6 -oji

Kasmet

Šilutė

Šilutės kultūros ir pramogų centras (kai nevyksta respublikinės Dainų šventė), Šilutės muziejus (kai vyksta respublikinės Dainų šventės)

Vasario 16, Kovo 11 ir kitos minėtinos datos.

Kasmet

Seniūnijose

Kultūros centrai, švietimo ir ugdymo įstaigos, seniūnijos.

Seniūnijose valstybinių švenčių ir istorinių datų paminėjimai organizuojami seniūnijų, švietimo ir ugdymo įstaigų, bibliotekų, muziejaus filialų, kultūros centrų iniciatyva.

KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR TRADICINIAI RENGINIAI

7.

Seniūnijų šventės*

Gegužė

Šilutė

Kultūros centrai, seniūnai, NVO bendruomenės.

Seniūnijose vykstančiose šventėse kviestiniai kitų rajonų ar pop stiliaus kolektyvų koncertai finansuojami tik iš rėmėjų lėšų.

Birželis

Juknaičių seniūnija

Birželis

Vainuto seniūnija

Birželis

Kintų seniūnija

Birželis

Gardamo seniūnija

Liepa

Saugų seniūnija

Liepa

Švėkšnos seniūnija

Liepa

Katyčių seniūnija

Rugpjūtis

Usėnų seniūnija

Rugsėjis

Žemaičių Naumiesčio seniūnija

8

Potvynio šventė

Nuo 2010 m. kas du metai

Rusnė

Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės seniūnija ir NVO

REGIONINIAI, RESPUBLIKINIAI, TARPTAUTINIAI RENGINIAI

9.

Renginys „9 meno dienos“

Nuo 2011 m. kas du metai

Šilutė

Šilutės teatras

10.

Tarptautinė Vaikų knygos mugė

Nuo 2011 m., kas treji metai, rugsėjo 1 d.

Šilutė

Šilutės F. Bajoraičio biblioteka

11.

Profesionalaus meno laboratorija „Pamario ženklai“

Kasmet

Kintai

Kintų Vydūno kultūros centras

12.

Kraštiečių sąšauka

Nuo 2010 m. kas treji metai

Šilutė

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

13.

Rudens šventė

Nuo 2010 m. kas treji metai

Šilutė

Šilutės kultūros ir pramogų centras, Šilutės seniūnas

14.

Mažosios Lietuvos studija. Krašto istorijai propaguoti skirtas renginys.

Kasmet

Šilutė

Šilutės muziejus

15.

Literatūrinė Šilutė

Nuo 2012 m., kas treji metai

Šilutės rajonas

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

16.

Laivininkų šventė

Nuo 2009 m. kas du metai

Rusnė

Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės seniūnija ir NVO

*Šilutės rajono seniūnijose organizuojamos šventės yra teminės, išskirtinai susijusios tik su Šilutės krašto kultūra, paveldu, istorija ir etnografija.

Skyriaus pakeitimai

Nr. T1-840, 2009-02-26, paskelbta TAR 2009-02-26, i. k. 2009-00243

______________

Pakeitimai

1.

Šilutės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-840, 2009-02-26, paskelbta TAR 2009-02-26, i. k. 2009-00243

Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-763 „Dėl Šilutės rajoną reprezentuojančių renginių strategijos 2005-2014 metams“ VII dalies „Strateginiai rajono renginiai“ pakeitimo