SAV.505779

DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI STRATEGIJOS 2008-2014 mETAMS PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2012-10-26

DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI STRATEGIJOS 2008-2014 mETAMS PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2012-10-26

Sprendimas paskelbtas: TAR 2008-02-05, i. k. 2008-00073

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI STRATEGIJOS 2008-2014 mETAMS PATVIRTINIMO

2008 m. vasario 5 d. Nr. T1-377

Šilutė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktu (Žin., 2000, Nr. 91-2832), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) ir remdamasi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. T1-407 „Dėl Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2005-2014 metams patvirtinimo“, Šilutės rajono savivaldybės taryba

n u s p r e n d ž i a

Pritarti ir patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategiją 2008-2014 metams (pridedama).

Savivaldybės mero pavaduotoja,

pavaduojanti Savivaldybės merą Stasė Skutulienė

PATVIRTINTA

Šilutės rajono savivaldybės

tarybos 2008 m. vasario 5 d.

sprendimu Nr. T1-377

ŠILUTĖS RAJONO KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI STRATEGIJA 2008-2014 m.

I. BENDROJI DALIS

Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategijoje 2008-2014 m. numatomos ilgalaikės plėtros kryptys, būtinos rajono ir regiono plėtrai skatinti ir efektyviai išnaudoti paveldosauginį bei turistinį potencialą.

Strategijos vizija - išsaugoti ir perduoti ateities kartoms unikalų krašto paveldą, integruoti jį į visuomenės gyvenimo plėtrą, užtikrinti visuomenės švietimą.

Visuose Lietuvos regionuose, savivaldybėse, tarp jų ir Šilutės rajono savivaldybėje, atsiranda poreikis ieškoti naujų kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo technologijų bei tinkamo finansavimo, kadangi esama kultūros paveldo rėmimo būklė yra nepatenkinama ir nesudaro sąlygų efektyviems plėtros procesams, tinkamai panaudojant kultūros paveldo išsaugojimo ir vystymo perspektyvas. Europos Sąjungos politika, be tiesioginės valstybės paramos organizuojant kultūros paveldo išsaugojimą bei plėtrą, skatina kultūros paveldo naujų savarankiškų naudojimo priemonių nustatymą ir esamo paveldo pastatų pritaikymą turizmo reikmėms.

Strategijos misija - formuoti ir įgyvendinti racionalią rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir turizmo politiką, sukuriant palankias investicines sąlygas paveldui išsaugoti ir propaguoti, gerinti rajono įvaizdį išnaudojant gamtinį, kultūrinį potencialą integruojant veiklas.

Strategijos tikslas- sudaryti sąlygas kultūros paveldą įvairiapusiškai integruoti į bendrą rajono ekonominę, socialinę, turizmo plėtrą išsaugant jį ateities kartoms.

Šilutės rajono paveldo ir turizmo, kaip prioritetinių plėtros šakų deklaravimas, numatytas Šilutės rajono strateginiame plėtros 2005-2014 m. plane. Tikimasi, kad įgyvendinant priemones suaktyvės tiek privačių turizmo paslaugas teikiančių organizacijų, tiek ir rajono paveldo išsaugojimu besirūpinančių institucijų bendradarbiavimas.

Strategijoje apibrėžta situacijos analizė suformuoja problemas bei priemones, kuriomis siekiama eliminuoti rajono įvaizdžiui nepalankius veiksnius.

II. teisinė bazė

Strategija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktu (Žin., 2000, Nr. 91-2832), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr.3-37, 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymu (Žin., 1996, Nr. 14-352), UNESCO ir Europos paveldo apsaugos konvencijomis, kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepcija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 288 (Žin., 2001, Nr. 24-791), Lietuvos kultūros politikos nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir Dvarų išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu „Dėl kultūros vertybių registro įsteigimo ir kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4238), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 „Dėl Ilgalaikės kultūros vertybių išsaugojimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3479), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. Į-255 „Dėl paraiškų finansuoti kultūros paveldo objektų tvarkybos ir neatidėliotinus saugojimo darbus iš Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos programai skirtų valstybės biudžeto lėšų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 72-2876), Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. T1-407 „Dėl Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2005-2014 metams patvirtinimo“, Šilutės rajono teritorijos bendrojo plano koncepciniais sprendiniais, Šilutės miesto teritorijos bendrojo plano koncepciniais sprendiniais.

Rengiant Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategiją buvo atsižvelgta į Lietuvos regioninės politikos metmenis, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginį planą, Nacionalinę turizmo plėtros 2007–2010 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 971 patvirtintą Lietuvos tūkstantmečio programą, Klaipėdos apskrities strateginius dokumentus, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą. Analizuota ir Lietuvos Respublikos Seimo Europos ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, konferencijų apžvalga.

Šiandieniniuose teisės aktuose nepakankamai planuojamas paveldo ir turizmo veiklos koordinavimas, įskaitant informacijos teikimą turistinėms rinkoms, bei skiriamas minimalus finansavimas kaip prioritetinei šakai. Trūksta suderinamumo tarp priimamų teisės aktų. Rengiant strategiją domėtasi rajono turistiniais ištekliais, bendrosiomis Klaipėdos regiono plėtros tendencijomis (leidinys „Vakarų Lietuva iki 2020 m.“).

III. TRUMPA ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PAVELDO CHARAKTERISTIKA

Statistika. Šilutės rajone yra 312 kultūros paveldo objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų sąrašą. Iš jų 23 įrašyti į Kultūros paveldo objektų ir vietovių, priklausančių kultūros paminklų kategorijai, sąrašą, 193 - į Kultūros paveldo objektų ir vietovių, priklausančių valstybės saugomų kategorijai, sąrašą, 96 – į Kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriems taikoma pradinė apsauga, sąrašą.

Rajone yra 107 senosios neveikiančios kapinės, kurios neįrašytos į jokius sąrašus, bet saugomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Išėjus naujam Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymui ir iš naujo įvertinus objektus, 10 dailės objektų, anksčiau buvusių Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, nebuvo pakartotinai įtraukti į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

Kultūros paveldo (KP) statistinė lentelė

KP objektų ir vietovių, priklausančių kultūros paminklų kategorijai sąrašas

KP objektų ir vietovių, priklausančių valstybės saugomų kategorijai sąrašą

KP objektų ir vietovių, kuriems taikoma pradinė apsauga sąrašą

Archeologija

Statinių kompleksai

Mitologija

Architektūros

Iš viso

Urbanistika

Dailė

Statiniai

Istorijos

Statinių kompleksai

Urbanistika

Įvykių vietos

Iš viso

Laidojimo vietos

Monumentai

Statinių puošybos elementai ir įranga

Iš viso

193

Kultūros paveldo rūšys, išvardintos lentelėje, skirstomos į porūšius, t. y. archeologinis, povandeninis, mitologinis, etnokultūrinis, architektūrinis, urbanistinis paveldas, želdynai, inžinerinis, istorinis, memorialinis, dailės, sakralinis, kultūrinės raiškos paveldas.

Šilutės rajonas išsiskiria kultūros paveldo įvairove: be dvarų paveldo rajone gausu archeologijos, sakralinio, marinistinio, techninio, urbanistinio, istorinio paveldo.

Šilutės rajone susikerta dvi skirtingos istorinės kultūros, tai Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Išlikusiame pavelde aiškiai išsiskiria šių dviejų regionų skirtumai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas atspindi liuteronišką gyvenseną, pasaulėžiūrą, tradicijas, Žemaitiškasis paveldas - katalikiškąją. Šių dviejų kultūrų sankirta akivaizdžiausia dvaruose ir jų parkuose: žemaitiškąją rajono dalį atspindi Švėkšnos, Vilkėnų, Stemplių dvarai, o Mažosios Lietuvos – H. Šojaus ir Macikų dvarai. Egzistavusį istorinį multikultūriškumą šiandien galima pamatyti Švėkšnos miestelio istorinėje dalyje, kur šalia stovi ir žydų sinagoga, ir evangelikų liuteronų bažnyčia, ir neogotikinė katalikų bažnyčia.

Unikalus yra marinistiniu vadinamas paveldas: Ventės ir Uostadvario švyturiai, XVIII a. vandens kėlimo stotis, senųjų žvejų gyvenvietės - Minija ir Skirvytėlė. Rusnės miestelis, kuris išsiskiria XIX a. medinės architektūros paveldu. Taip pat techninis paveldas, kurį sudaro tiltai per upes, geležinkelio tiltai, viadukas.

Archeologijos objektų rajone yra daug ir įvairių: ne tik 13 piliakalnių, iš kurių 11 paskelbti kultūros paminklais, bet ir 23 kapinynai, 4 senovės gyvenvietės, alkakalnis. Piliakalniai yra labai mėgiami tiek rajono gyventojų, tiek ir turistų.

Šilutės rajone yra saugoma net 46 savo unikalia architektūra išsiskiriantys pastatai bei 21 statinių kompleksas. Didžioji dalis šių statinių yra Šilutės, Švėkšnos, Rusnės, Katyčių urbanistinėse vietovėse ir sukuria šių gyvenviečių vientisumą, ypatingą patrauklumą turistams.

Lietuvos, o ir kitų valstybių kultūros savitumas geriausiai matomas, suvokiamas ir vertinamas per architektūrą. Architektūros paveldo apsauga ir šiuolaikinė architektūros kūryba atspindi pilietinę ir kultūrinę šalies visuomenės savimonę.

Už kultūros paveldą atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos įpareigotos pasirūpinti, kad architektūros paveldas būtų kuo plačiau žinomas, suprantamas ir vertinamas, naudojamas pagal šių dienų poreikius atitinkančią paskirtį, nedarančią žalos šiam paveldui ar jo aplinkai.

Neatsiejama istorinės Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio dalis yra senosios kapinaitės.

Unikalus Mažosios Lietuvos palikimas yra senieji keliai, apaugę medžiais. Šiuo metu įstatyminė bazė yra taip sutvarkyta, kad atnaujinant kelius senieji medžiai yra iškertami ir tam pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymą Nr. 274 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus, sužalojus atlyginimo tvarkos“ pakeitimo“ nereikia jokių leidimų ar derinimų su vietos valdžia. Šilutės rajono bendruomenė ne kartą yra pasisakiusi, kad senieji keliai (kur nėra intensyvaus eismo) turi būti išsaugoti.

Atsižvelgiant į esamus įstatymus, planuojama išskirti vietinės reikšmės kelius (atspindinčius šią unikalią Mažosios Lietuvos kultūros savybę) ir išsaugoti juos.

Darbo grupės nariai taip pat parengė prioritetinį Šilutės rajono kultūros paveldo objektų sąrašą. Sąrašo sudarymo tikslas – išskirti svarbiausius, prioritetinius Šilutės rajono kultūros paveldo objektus, kuriems bus teikiama pirmenybė tvarkyti.

Prioritetinis Šilutės rajono kultūros paveldo objektų sąrašas (toliau – Sąrašas) pateiktas 4 priede. Sąrašą aprobavo Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategijos rengimo darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Paveldo objektai buvo renkami skirtingose kategorijose: architektūros (statiniai, statinių kompleksai), archeologijos, mitologijos, urbanistikos, įvykių vietos, dailės objektai, statybos ir statinių puošybos elementai. Kiekvienas darbo grupės narys gavo pilnus Šilutės rajono kultūros paveldo objektų sąrašus, iš kurių pagal savo kompetenciją ir vykdomos veiklos pobūdį pažymėjo svarbiausius. Gavus darbo grupės narių atsakymus parengta suvestinė.

Kultūros paveldo populiarinimas. Populiarinant Šilutės rajono kultūros paveldą veikia internetinės svetainės, skirtos paveldui pristatyti: „Šilainės sodas“ populiarina kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrą, Šilutės muziejaus sukurtos svetainės - dvarininkui dr. Hugo Scheu ir holokausto tema, H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo svetainė, Fridricho Bajoraičio bibliotekos sukurta Šilutės knygininkų svetainė, Šilutės rajono savivaldybės tinklalapio skyreliai „Paveldas“ ir „Kultūra“ .

Kultūros paveldo sklaida aktyviai užsiima Šilutės muziejus: kasmet organizuoja ekspedicijas, neatrastam kultūros paveldui fiksuoti, rengia projektus atskiriems paveldo objektams pristatyti, vertingiems eksponatams įsigyti. Iniciatyvi Šilutės kraštotyros draugija yra išleidusi leidinį Šilutės krašto dvarai. Šilutės I – osios gimnazijos mokiniai surengia ne vieną parodą, skirtą rajono kultūros paveldui populiarinti, o Švėkšnos seniūnijos bendruomenė atminimo lentomis įamžino atskirus savo vietovės istorinius įvykius ir žymius žmones. Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras propaguoja paveldą leidžiamuose leidiniuose.

Daug tikimasi iš aktyvesnio bendradarbiavimo su universitetais ir mokslo institutais. Galimybė pasinaudoti mokslininkų sukauptomis žiniomis ir kompetencija, siekiant išsaugoti ir pritaikyti šiandienos gyvenimui kultūros paveldą, tikrai bus vertinga. Aktyvesnis bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis vyks organizuojant kasmetines konferencijas, pasirinkus aktualią paveldosauginę tema, kuriai reikalinga įvairių sričių mokslininkų kompetencija.

Ateityje Savivaldybės internetinėje svetainėje bus galima rasti paveldo objektų nuotraukos, teritorijų, sklypų planus(GIS sistemoje), paveldo objektų savininkus, taip pat informaciją, koks įdirbis atliktas tvarkant konkretų objektą, koks lėšų poreikis ir kt.

KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ADMINISTRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO STRUKTŪRA

IV. PAVELDO APLINKOS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

Stipriosios pusės Turtingas ir įvairus kultūros paveldas Nedidelis kultūros paveldo sunaikinimo lygis Sąlyginai gerai išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra Labai patrauklūs gamtiniai ir rekreaciniai ištekliai Kvalifikuoti kultūros paveldo srityje (muziejuose, bibliotekose, kultūros centruose, savivaldybėje) dirbantys žmonės Gausūs kultūros ištekliai (etnokultūra, specializuoti kultūros centrai, muziejai) Paruošta arba ruošiama svarbiausių kultūros paveldo objektų techninė dokumentacija Kultūros paveldo padėtis ir ateities perspektyvos apibrėžtos rengiamuose Šilutės miesto ir rajono bendruosiuose planuose Rajonas įtrauktas į Kuršių marių ir Pajūrio regiono nacionalinį maršrutą Patrauklus turistinis regionas Didėjantys turistų srautai Svarbūs paveldo objektai įtraukti į kultūros kelius Geri Savivaldybės tarptautiniai ryšiai Suformuota teisinė bazė

Silpnosios pusės · Ilgas laiko tarpas, kai išskyrus kelis objektus, iš viso nebuvo skirta lėšų paveldui tvarkyti · Į daugumą paveldo objektų nėra nukreipiamųjų ženklų · Trūksta informacinių leidinių apie kultūros paveldo objektus · Nesuformuota rajono kultūros paveldo strategija · Teisinė aplinka neskatina tvarkyti paveldo objektų · Kultūros paveldui tvarkyti lėšos Savivaldybėje nėra planuojamos nuosekliai ir kryptingai · Neišskirti Savivaldybės prioritetiniai kultūros paveldo objektai (pagal atskiras rūšis) · Trūksta informacijos gyventojams Paveldui išsaugoti ir populiarinti · Nevykdomi moksliniai tyrimai paveldo srityje · Nepakankamai išnaudojami kultūros paveldo objektai turizmo tikslais · Rajone nesuformuoti oficialūs turizmo maršrutai · Nepakankamai parengti lankymui turimi kultūriniai, istoriniai ištekliai · Nėra sistemingo darbo tarp turizmo ir paveldo specialistų · Žemas gyventojų verslumo lygis, ypač kaimuose · Turizmo veiklų sezoniškumas

Galimybės · Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, skirtuose kultūros paveldui tvarkyti ir pritaikyti turizmui · Intensyvi informacijos sklaida · Pasinaudojimo ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių galimybė, įgyvendinant paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui projektus · Investicinės aplinkos gerėjimas (patrauklumas) · Valstybės ir Savivaldybės parama kultūros paveldo objektų restauracijai, populiarinimui · Rengiamos turizmo ir SVV skatinimo programos bei bendrasis planas suteiks platesnes galimybes paveldui išsaugoti · Bus suformuoti turistiniai maršrutai · Galimybė pasinaudoti moksliniu potencialu užsakant tyrimus · Įsitraukimas į tarptautinius, valstybinius, regioninius maršrutus · Intensyvi ir tikslinga informacijos sklaida · Paveldosaugos, gamtosaugos, kultūros ir turizmo sričių specialistų glaudus bendradarbiavimas

Grėsmės · Spartus kultūros paveldo nykimas · Galima numatytų paveldo išsaugojimo prioritetų kaita · Nepakankamas finansavimas paveldo išsaugojimui · Didėjančios statybų ir projektavimo kainos · Kvalifikuotų darbuotojų, ypač architektų ir projektuotojų, stygius · Nepakankama kultūros paveldo išsaugojimo įstatyminė bazė · Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir kitų paramos fondų lėšomis · Kvalifikuotų specialistų praradimas

V. TRUMPA KULTŪROS PAVELDO FINANSAVIMO APŽVALGA.

Kultūros paveldo tvarkyba susijusi su finansavimo problema. Šilutės rajono kultūros paveldo finansavimas planuojamas nesistemingai: nuo 1995 m. skiriamos lėšos tik H. Šojaus dvaro rūmams restauruoti, paskutiniais metais skirta lėšų kitiems objektams tvarkyti.

H. Šojaus dvare, jį restauravus, numatyta įkurti Mažosios Lietuvos regiono kultūros ir turizmo centrą. Šis dvaras - prioritetinis Šilutės rajono savivaldybės kultūros paveldo objektas. Nuo 1995 m. dvaro sodybai restauruoti Šilutės rajono savivaldybė skyrė beveik 2 mln. Lt, taip pat pritraukė ir ES fondų lėšas (1 priedas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 971 patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą, kurioje numatyta restauruoti 6 regioninius kultūros centrus, vienas iš jų - Šilutės Hugo Šojaus dvaras. Šilutės Hugo Šojaus dvaro – Mažosios Lietuvos regioninio kultūros ir turizmo centro restauracija buvo įtraukta į 2004-2006 m. Klaipėdos regiono plėtros planą kaip prioritetinis projektas, dvaras patenka į Pajūrio - Kuršių marių kultūrinio, pažintinio (ekologinio) ir aktyvaus poilsio nacionalinį turizmo maršrutą. Šiuo metu H. Šojaus dvaro rekonstrukcijos projektas įtrauktas į Pajūrio regiono turizmo sektoriaus prioritetinių plėtros projektų sąrašą. Per Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ 2007 - 2013 m. etape tikimasi gauti finansavimą šiam projektui.

Kasmet ruošiama paraiška rajono kultūros paveldo objektų tvarkymui gauti lėšų iš valstybės biudžeto. Deja, dažnai paraiškoje numatytiems objektams tvarkyti Kultūros paveldo departamentas lėšų neskiria arba skiria nepakankamai. Departamentui neskyrus lėšų, jų neskiria ir Savivaldybė.

Senųjų kapinių tvarkymą organizuoja seniūnai, o lėšos gaunamos iš Viešųjų darbų programos. Kiekvienas seniūnas stengiasi skirti didesnį dėmesį kapinėms tvarkyti, tačiau dėl laiko, lėšų, darbo jėgos stokos geriausiai sutvarkomos arčiausiai didesnių gyvenviečių esančios kapinės. Didesnė dalis kapinių iš viso netvarkomos.

Paveldui populiarinti būtinai reikia išleisti atmintines, leidinius. Tam taip pat reikia lėšų.

Dėl minėtų finansavimo problemų, nemažai kultūros paveldo objektų apleisti (avarinės būklės). Priede Nr. 2 yra pateikti.

Su kultūros paveldo sritimi vykdomi (arba baigti) projektai pateikti 2 priede.

VI. ŠILUTĖS RAJONO KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI GALIMYBĖS

Atsiliepiant į Europos Sąjungos politiką, šiuo metu visuose valstybės lygiuose egzistuoja tendencija kultūros paveldo išsaugojimą sieti su jo pritaikymu kultūrinio turizmo reikmėms. Ilgametė europinė patirtis ir sėkmingi Lietuvos projektai parodė, kad paveldo pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai yra labai perspektyvus ir efektyvus.

Kita vartus, ne visi kultūros paveldo objektai patenka į turistinius maršrutus, ne visi yra patrauklūs turizmui, bet Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja išsaugoti visus šiuo metu valstybės saugomus kultūros paveldo objektus. Todėl Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategijoje yra išskiriamos dvi strateginės veiklos kryptys: pirmoji, Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimas, t. y. tvarkyba ir, antroji, Šilutės rajono kultūros paveldo pritaikymas turizmui.

Siekiant įgyvendinti Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo strateginę veiklos kryptį numatoma

vykdyti kultūros paveldo objektų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą, kaupti medžiagą kultūros paveldo objektams išaiškinti, analizuoti ir prognozuoti kultūros paveldo naudingumą kintant visuomenei;

organizuoti švietėjišką Mažosios Lietuvos ir žemaitiškojo kultūros paveldo populiarinimo veiklą;

užtikrinti Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimą, siejant su visuomenės kultūros ir turizmo poreikiais.

bendradarbiauti su kultūros paveldo objektų savininkais, siekiant išsaugoti Šilutės rajone esančius kultūros paveldo objektus.

įprasminti materialių, kalbinių ir dvasinių kultūros paveldo vertybių suvokimą konkrečiomis priemonėmis.

Paveldo populiarinimas neatsiejamas nuo turizmo. Šiuo metu populiariausias Šilutės turistinis maršrutas - plaukimas mariomis, Nemunu, aplankant kultūros paveldo objektus: Minijos kaimą, Uostadvario švyturį ir vandens kėlimo stotį, Rusnės miestelį. Šis turistinis maršrutas mėgiamas Pamario krašto lankytojų jau daug metų, todėl aukščiau išvardinti paveldo objektai yra geros būklės. Kiti turistiniai maršrutai - rajono miesteliai Šilutė, Žemaičių Naumiestis, Švėkšna, Rusnė. Keliaujant į juos aplankomi ir paveldo objektai. Į šiuose egzistuojančius maršrutus patenkantys paveldo objektai nėra sutvarkyti ir pritaikyti turistų lankymui.

Iš 312 kultūros paveldo objektų patraukliausi, geriausiai išlikę, todėl lengviausiai pritaikomi turizmui yra architektūrinis, archeologijos, techninis ir marinistinis paveldas.

Gausiausias yra architektūrinis paveldas - pastatai, bažnyčios, dvarai, senosios mokyklos susikoncentravęs senosiose miestelių dalyse aplink istorines turgaus aikštes, todėl Šilutė, Švėkšna, Katyčiai yra ypatingai patrauklūs turistams, nes kartu su senąja architektūra išliko ir senasis miestelių išplanavimas, gatvių tinklas, želdiniai.

Techninis ir marinistinis paveldas puikiai išnaudojamas turizmo reikmėms. Iki šių dienų išlikę ir turistų lankomi du švyturiai, vandens kėlimo stotis, per potvynio apsemiamas pievas ir kanalus pastatyti tiltai, išlikusios senosios žvejų gyvenvietės - Rusnė ir Mingė (Minė).

Archeologijos paveldas, pirmiausia piliakalniai, labai traukia turistus ir rajono bendruomenę. Ant jų dažnai organizuojamos senosios šventės. Deja, archeologijos paveldas nėra pilnai sutvarkytas ir pritaikytas dideliam turistų srautui. Geriausiu sutvarkyto piliakalnio pavyzdžiu gali būti Žakanių (Gardamo seniūnija) piliakalnis.

Kultūrinį turizmą propaguoja Šilutės muziejai, etnokultūros centrai, rašytinį paveldą – F. Bajoraičio biblioteka. Rajone 4 muziejai ir 4 etnokultūros centrai įsikūrę architektūros paveldo objektuose. Kultūros įstaigos savo veikloje atgaivina ir populiarina dvasinį, nematerialųjį kultūros paveldą: senosios raštijos palikimas, saugomas Šilutės muziejuje ir F. Bajoraičio bibliotekos archyvuose, tradicijos. Salos etnokultūros centras puoselėja senąsias laivininkystės, žvejybos tradicijas, Kintų Vydūno kultūros centras – filosofo Vydūno palikimą, emalio dirbinių gamybos techniką, Žemaičių krašto etnokultūros centras – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos pasienio gyvensenos tradicijas ir ypatumus, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras – senąsias kaimo kultūros tradicijas.

Pritaikant paveldą turizmui išryškėja keletas problemų: Šilutės rajone nėra profesionaliai parengtų ir patvirtintų kultūrinio turizmo maršrutų, kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti turistų lankymui, trūksta nukreipiamųjų ženklų į visus kultūros paveldo objektus, nesukurta infrastruktūra kultūros paveldo objektų lankymui savarankiškai, trūksta turistams skirtų leidinių apie rajono kultūros paveldo objektus, trūksta gidų, galinčių vesti ekskursijas ne tik lietuviams, bet ir užsienio turistams.

Tačiau atsiveria ir nemažos galimybės, nes Šilutės rajonas patenka į šiuos nacionalinio ir regioninio lygmens maršrutus: Nacionalinį Kuršių marių ir Pajūrio regiono maršrutą, Vakarų Lietuvos dviračių kelią, regioninį projektą „Pajūriais pamariais“, tarptautinius Gintaro, Baroko kelius.

Siekiant įgyvendinti Šilutės rajono kultūros paveldo pritaikymo turizmui veiklos kryptį numatoma aktyvinti NVO, valdžios institucijų bendradarbiavimą, palaikyti privačias iniciatyvas, įgyvendinant kultūros paveldo išsaugojimo ir turizmo programas, projektus, populiarinti kultūrinį turizmą, išnaudojant nacionalinius, regioninius, vietinius turistinius maršrutus ir gerinti rajono įvaizdį, bendradarbiaujant su turizmo, gamtosaugos specialistais parengti teminius kultūros paveldo pažinimo kelius (1 priedas)

1.2. Dvarų ir parkų pažinimo kelias.

1.3. Istorinių senamiesčių pažinimo kelias

1.4. Sakralinių vietų pažinimo kelias

1.5. Senųjų technikos paminklų pažinimo kelias

1.6. Mažosios Lietuvos mokyklų kelias

1.7. Priešistorės pažinimo kelias

1.8. Vandens kelias

1.9. Žodinio paveldo pažinimo kelias.

Kultūros paveldo, turizmo veiklos kryptys - lygiavertės ir abiejų įgyvendinimui Strategijoje yra numatytos priemonės.

ŠILUTĖS RAJONO KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI 2008-2014 M. STRATEGIJOS

VIII. punkto „2008-2014 METŲ PRIEMONĖS STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI

NAUJA REDAKCIJA

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Vykdytojai

Laikotarpis

Kas metai numatyti finansavimą strategijos priemonėms įgyvendinti

Savivaldybės taryba

2008-2014 m.

Suformuoti patariamąją instituciją rajono kultūros paveldo klausimams spręsti

Savivaldybės administracija

Įvykdyta

Patvirtinti prioritetinių Šilutės rajono kultūros paveldo objektų sąrašą (1 priedas)

Savivaldybės taryba

Įvykdyta

Parengti rajono kultūros paveldo kelių koncepciją

Kultūros skyrius, Planavimo ir plėtros skyrius, Šilutės muziejus, gamtosaugininkas

2010-2014 m.

Parengti ir išleisti rajono kultūros paveldą populiarinančius leidinius

Kultūros skyrius, Planavimo ir plėtros skyrius, Šilutės muziejus, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2010-2014 m.

Įrengti informacinius stendus prie kultūros paveldo objektų.

Kultūros skyrius, Planavimo ir plėtros skyrius, Ūkio skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, seniūnai

2008-2014 m.

Inicijuoti rengti saugomų urbanistinių teritorijų ir jose esančių pastatų tvarkymo taisykles

Kultūros skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius

2008-2014 m.

Parengti Šilutės rajono senųjų kapinių tvarkymo planą

Kultūros skyrius, Šilutės muziejus

2010-2014 m.

Parengti išnykusių senųjų kaimų sąrašą ir šiuos kaimus įprasminti

Šilutės muziejus, etnokultūros centrai, Kultūros skyrius

2008-2014 m.

10.

Sudaryti vietinės reikšmės senųjų kelių, būdingų Mažajai Lietuvai, sąrašą

Kultūros skyrius, Ūkio skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, Šilutės muziejus

2008-2014 m.

11.

Parengti ir įgyvendinti sienos tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos ženklinimo projektą

Kultūros skyrius, Planavimo ir plėtros skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius, seniūnai

2010-2014 m.

12.

Sudaryti tipingų Mažosios Lietuvos Šilutės rajone statinių sąvadą

Kultūros skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius

2011-2014 m.

13.

Dalyvauti rengiant kultūrinio turizmo programą

Planavimo ir plėtros skyrius, Kultūros skyrius

2008-2014 m.

14.

Ruošti projektus kultūros vertybių išsaugojimui reikalingoms lėšoms gauti

Planavimo ir plėtros skyrius, Kultūros skyrius, Šilutės muziejus

2008-2014 m.

15.

Įvertinti prioritetinių kultūros paveldo objektų būklę, parengti galimybių studiją investiciniams poreikiams išsiaiškinti.

Planavimo ir plėtros skyrius, Kultūros skyrius, Architektūros ir urbanistikos skyrius

2010-2014 m.

16.

Organizuoti renginius, skirtus kultūros paveldui populiarinti (Europos paveldo dienas, konferencijas ir t. t.) Populiarinant paveldą, bendradarbiauti su rajono mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, seniūnais Organizuoti kultūros paveldo populiarinimui fotografijų parodas Ruošti ir skelbti spaudoje straipsnius aktualia paveldo tema, leisti atmintines savininkams

Šilutės muziejus, etnokultūros centrai, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2008-2014 m.

17.

Įgyvendinat projektus skatinti savivaldybės turimus tarptautinius ryšius su organizacijomis, įstaigomis, susijusiomis su kultūros paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu

Planavimo ir plėtros skyrius

Pagal poreikį

18.

Sudaryti žymių kultūros veikėjų sąrašą, kurių atminimą reikėtų įamžinti

Šilutės muziejus, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2011-2014 m.

19.

Suregistruoti ir paskelbti Šilutės (buvusios Mažosios Lietuvos) lietuviškus vietovardžius

Šilutės muziejus, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2008-2014 m.

20.

Pasitelkus mokslininkus pradėti lietuvininkų tarmės fiksavimą, tyrimus. Aktualizuoti tarmę kultūros renginiuose Inicijuoti sekmadieninę mokyklą prie Šilutės muziejaus lietuvininkų tarmei mokyti.

Šilutės muziejus, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2008-2014 m.

21.

Parengti senosios Šilokarčemos turgaus aikštės tvarkymo planą

Planavimo ir plėtros skyrius, Kultūros skyrius, Šilutės muziejus, Architektūros ir urbanistikos skyrius

2009-2014 m.

22.

Bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis inicijuoti kompleksinius mokslinius tyrimus: istorinius, archeologinius, kalbinius ir t. t.

Kultūros skyrius, Šilutės muziejus, etnokultūros centrai, F. Bajoraičio viešoji biblioteka

2008-2014 m.

Skyriaus pakeitimai

Nr. T1-559, 2012-10-25, paskelbta TAR 2012-10-25, i. k. 2012-02224

V. STRATEGIJOS REALIZAVIMAS IR KONTROLĖ

Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategija, be kitų priemonių, yra grindžiama tarptautiniu bendradarbiavimu, geriausios patirties perėmimu.

Ilgalaikė Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui strategija parengta 2008-2014 m. Už jos įgyvendinimą atsakinga Šilutės rajono savivaldybės administracija ir kitos VII dalyje „Priemonės strategijai įgyvendinti“ nurodytos institucijos. Strategijos įgyvendinimo stebėsena vykdoma kasmet.

Strategijoje numatytoms priemonėms įgyvendinti finansavimo šaltiniai - Savivaldybės, valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių fondų ir programų ir kt. lėšos.

Strategijos vykdymo kontrolę užtikrina Šilutės rajono savivaldybės taryba.

PATVIRTINTA

Šilutės rajono savivaldybės

tarybos 2008 m. vasario 5 d.

sprendimu Nr.T1-377

1 priedas

INVESTICIJOS Į ŠILUTĖS, VAD. H. ŠOJAUS, DVARO SODYBOS RESTAURACIJĄ

__________________________________________

PATVIRTINTA

Šilutės rajono savivaldybės

tarybos 2008 m. vasario 5 d.

sprendimu Nr. T1-377

2 priedas

VYKDOMI AR BAIGIAMI VYKDYTI PROJEKTAI, SUSIJĘ SU ŠILUTĖS RAJONO KULTŪROS PAVELDU

Eil. Nr.

Kultūros paveldo obejekto pavadinimas, adresas, atlikti darbai

Projekto suma

Finansavimo šaltinis

Šilutės rajono savivaldybės indėlis

Laikotarpis

Šilutės pradinės mokyklos kompleksas (įvykdyta energetinio ūkio renovacija, fasado restauracija)

2 260 682 Lt

1 650 297,86 ES finansinė parama 610 384,14 Lt VIP

2006 m.

Šilutės I-osios gimnazijos senojo pastato rekonstrukcija, nauja statyba

1 187 000 Lt 1 213 000 Lt

VIP VIP

- -

2007 m. 2008 m.

Vydūno gimnazijos pastato rekonstrukcija

3 147 000 Lt 1 700 000 Lt

VIP VIP

- -

2007 m. 2008 m.

1. Šv. V. Ferero bažnyčios nuosavybės teisių sutvarkymas 2. Šv. V. Ferero bažnyčios komplekso restauracijos techninės dokumentacijos rengimas ir restauracija

94 966 Lt (327 634 EUR)

Norvegijos finansinis mechanizmas

Suformuota Bažnyčios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Savivaldybė tarybos 2006-11-03 sprendimu Nr. T1-1291 yra įsipareigojusi dengti 15 proc. bažnyčios restauracijos projekto vertės

2008 m.

1. Rusnės medinės architektūros rekonstrukcijos galimybių studijos parengimas 2. Paruošta paraiška dėl Rusnės medinės architektūros rekonstrukcijos Norvegijos finansiniam mechanizmui 3. Rusnės istorinio miestelio medinės architektūros išsaugojimas ir pritaikymas turizmo ir kultūros reikmėms

Lėšų neskirta 56 752 Lt (16 450 EUR)

Norvegijos finansinis mechanizmas.

- Paraišką rengė Planavimo ir plėtros skyrius 1756 Lt (509 EUR)

2006 m. 2006 m. 2008 m.

Kristupo Jurkšaičio kapo sutvarkymo projektas

19 700 Lt

Lituanistikos tradicijų ir paveldo išsaugojimo komisija prie LR Seimo

5 000 Lt

2007 m.

VšĮ Kintų Vydūno kultūros centro rekonstrukcijos projekto: teritorijos detalaus plano, galimybių studijos ir rekonstrukcijos techninio projekto parengimas bei lankstinuko apie Šilutės kultūrinio paveldo maršrutus išleidimas

214 000 Lt (62 000 EUR)

Pagal INTERREG IIIA programos projektą „Pietinio Baltijos jūros regiono pasienio kultūrinio turizmo trasos reklama ir paveldo objektų atstatymas“

53 518 Lt (15 500 EUR)

2006 - 2007 m.

Šilutės, vad. H. Šojaus, dvaro sodybos parko teritorijos tvarkymo techniniai projektai (pagal projektą parengtas Šilutės miesto istorinio parko teritorijos detalusis planas su galimybių studija, Šilutės dvaro (valstybės kultūros paveldo paminklo) parko teritorijos tvarkymo, Šyšos vandens turizmo maršruto, parko dviračių – pėsčiųjų takų įrengimo techniniai projektai)

524 762 Lt (152 105 EUR)

Pagal INTERREG IIIA programos projektą „Kultūrinio turizmo objektų pasiekiamumo stiprinimas Baltijos pajūrio pasienio regione“

65 595 Lt

Buv. Rusnės kultūros namų pritaikymas VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centro veiklai vykdyti techninis projektas

105 000 Lt

2007 m.

______________

PATVIRTINTA

Šilutės rajono savivaldybės

tarybos 2008 m. vasario 5 d.

sprendimu Nr. T1-377

3 priedas

PRIORITETINIS ŠILUTĖS RAJONO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr. (pagal reitingavimą)

Kultūros paveldo objekto pavadinimas ir kodas LR Kultūros vertybių registre

Kultūros paveldo adresas

Trumpa istorinė charakteristika

Esama būklė

Archeologijos objektai

ARCHEOLOGIJOS OBJEKTAI

Aukštumalos, Lapalių senovės gyvenvietė (A487P)

Kintų sen.

Jurgaičių, Jomantų piliakalnis su gyvenviete A492KP

Jurgaičių k., Švėkšnos sen.

Piliakalnį iš pietvakarių , vakarų ir šiaurės juosia Telšenos , iš pietų - Ašvos slėniai. Rytuose nuo aukštumų skiria statūs, apie 7m aukščio šlaitai. Viršuje 86 m ilgio pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi ir 26m pločio aikštelė. Jos rytinį, pietinį ir pietvakarinį kraštą juosia 127m ilgio pylimas. Pietvakariniame gale jis 2m aukščio, o kitur 1,2-1,5m aukščio. Pietiniame piliakalnio gale, 5m žemiau aikštelės yra 10m pločio terasa, kuri žemėdama jį juosia dar ir iš pietryčių ir rytų pusės. Kita terasa yra piliakalnio pietinėje pusėje, maždaug 2m žemiau aikštelės. Ji nedidelė, apie 1m pločio. Aikštelėje yra kutūrinis sluoksnis . Į rytus nuo piliakalnio už slėnio buvusi gyvenvietė, ten rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi. Prie piliakalnio yra Jurgaičių senkapis. Senkapio pietrytiniame krašte, arčiau senų kaimo kapinaičių buvę 2 pilkapiai ar kapai, apjuosti akmenų vainikais. Juos ardant, 1961m rasta I-IIIa. papuošalų . 1967 m. archeologė L.Nakaitė ištyrė 358 m². Rasti 22 VII-VIIIa. nedegintų ir 1 sudeginto mirusiojo kapai. 5 vyrai palaidoti su žirgais. 1968m. aptiktas dar vienas suardytas kapas. Atsitiktiniai radiniai I-XIIa.

Piliakalnis nėra tvarkomas, jis apugęs savaiminiais želdiniais, kurie ardo jo šlaitus, pylimus. Piliakalnis pasiekiamas tik peščiomis, privažiuoti galima prie netoliese jo esančios kaimo turizmo sodybos. Nėra nurodomųjų ženklų į piliakalnį.

Šiūparių piliakalnis su gyvenviete A500KP

Šiūparių k., Švėkšnos sen.

Šiūparių kaimo apylinkėse jau gyventa I m. e. tūkstantmetyje. Šalia piliakalnio rasta to laikotarpio lipdytinės keramikos grublėtu paviršiumi, gintarinių karolių, verpstelių. Piliakalnis yra Šalpės slėnyje įsiterpusios aukštumos gale, iš pietų ir vakarų sustiprintas dviem maždaug 50m ilgio pylimais (vienas pylimas 8m aukščio, antras–2m aukščio). Pilies kiemo plotas apie 1000m² I pasaulinio karo pradžioje ant piliakalnio rusų kariai buvo įsikasę apkasus. Netoli piliakalnio yra Daukšaičių kapinynas, kuris datuojamas IX-XIXa.

Piliakalnis nėra tvarkomas, jis apugęs savaiminiais želdiniais, kurie ardo jo šlaitus, pylimus. Prie piliakalnio irimo prisideda ir vietinių gyventojų važinėjimas ant jo mašinomis. Piliakalnis pasiekiamas tik peščiomis. Nėra nurodomųjų ženklų į piliakalnį. Savivaldybė Kultūros paveldo departamentui yra pateikus prašymą 2008 m. skirti dalinį finansavimą piliakalnio sutvarkymo ir pritaikymo turizmui projektinės dokumentacijos rengimui.

Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete A502KP

Akmeniškių k., Katyčių sen.

Piliakalnis yra giliai miške tarp aukštų kalvų (sunku atskirti, kuri kalva yra piliakalnis). Rytiniai piliakalnio šlaitai leidžiasi į upelio slėnį , jie yra statūs , apie 14m aukščio. Aikštelė 1 pailga, apie 50m ilgio šiaurės-pietų kryptimi, ir 26m pločio. Aikštelės pietinį galą nuo gretimų aukštumų skiria lanko formos, 60m ilgio, pylimas, kuris 2 ties viduriu yra 3,2m aukščio nuo aikštelės. Aikštelėje pastebimas kultūrinis sluoksnis, ji visa iškasinėta (pilna, apie 2m gylio duobių ).

Piliakalnis kas metai yra tvarkomas Vainuto ir Katyčių seniūnijų bendruomenių: iškertami savaiminiai želdiniai, piliakalnio šlaite suformuojami laipteliai, sutvarkomas keliukas, vedantis prie piliakalnio, pastatytas nurodomasis ženklas į piliakalnį. Ant piliakalnio ir jo papėdėje vyksta šių seniūnijų organizuojamos šventės.

Venckų piliakalnis su gyvenviete (A515KP)

Venckų k., Ž. Naumiesčio sen.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šusties dešiniajame krante, jo santakoje su Pilupiu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 55m ilgio, 17m pločio rytiniame gale ir 20m pločio vakariniame. Aikštelės vakariniame krašte supiltas 2m aukšči, 30m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje buvo dabar jau užlygintas griovys. Pylime išardavo apdegusių rąstų. Vakarinėje papėdėje šalia piliakalnio esančioje gyvenvietėje rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia-II tūkst. pradžia.

Piliakalnis yra netvarkomas, apžėlęs savaiminiais želdiniais. Nėra nurodomųjų ženklų į piliakalnį.

MITOLOGIJOS OBJEKTAI

Kalnas ir akmuo, vad. Velnio akmeniu (M31K)

Vilkų Kampo k. Švėkšnos sen.

Nėra nurodomųjų ženklų į objektą.

Kalnas M149

Juknaičių k.

Nėra nurodomųjų ženklų į objektą.

STATINIAI

Švyturys S165

Uostadvario k. Rusnės sen.

Pradėtas statyti 1873 m., baigtas - 1876 m. Pirminė statinio paskirtis nepakitusi – švyturys.

Būklė gera

Pastatas S427

Turgaus a. 2, Šilutė

Pastatas pastatytas XX a. pr. moderno stiliumi. Statytojai nežinomi, XX a. pr. - 1943m. savininkas buvo prekybininkas Labuttis Martin. Jis prekiavo technika. Pirminė pastato paskirtis yra busi tokia: I-ame aukšte prekybinės patalpos, II-ame ir III-iame nuomojami butai. 1977 m. pastatas buvo remontuotas.

Šios kultūros vertybės dosje nurodyta, kad „saugoti pastato tūrį, medžiagiškumą, planinę struktūrą, fasadų architektūrą, eksterjero dekoro elementus“. Pastatas nuo 1977 m. nebuvo restauruotas. Šiuo metu yra nepatenkinamos būklės. Savivaldybė Kultūros paveldo departamentui yra pateikus prašymą 2008 m. skirti dalinį finansavimą pastato fasado restauracijai reikalingos dokumentacijos parengimui. Ant namo nėra ženklo, kad jis yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

Pastatas S428

Turgaus a. 3, Šilutė

Pastatas pastatytas XX a. pr. moderno stiliumi. Statytojai nežinomi. 1943m. pastatas priklausė prekybininkui Albert Bendig. Pirminė pastato paskirtis yra busi tokia: I-ame aukšte prekybinės patalpos, II-ame ir III-iame gyvenami butai. 1977 m. pastatas buvo kapitaliai remontuotas.

Pastatas S429

Turgaus a. 4, Šilutė

Pastatas pastatytas XX a. pr. moderno stiliumi. Pastato savininkas-Hoffmann Otto. Gyvenamas namas us prekybinėm patalpom pirmame aukšte. 1921-1943 m. pirmame aukšte buvo restorana, jo savininkė Olga Schmiede. Vėliau F. Bartkaus parfumerijos parduotuvė.

Namas S939

Šyškrantės g. 7 Rusnės sen.

Gyvenamas namas, statytas po didžiojo 1888 m. potvynio. Kadangi per potvynį visi aplinkui namai buvę užlieti, tai šį E. H. Anckeris statė pakeliant pamatus, kas bėdos atveju būtų kur gyventi. Namas stovėjo E. H. Anckerio sodyboje, jame gyveno tarnai. E. H. Anckeris buvo žinomas Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kelis kartus išrinktas seimo nariu Rytprūsių seime atstovauti Rusnės apylinkes, daug prisidėjęs plėtojant apylinkių ūkį, investavęs, statant įrenginius, gelbstint Rusnės apylinkes nuo potvynių.

Būklė patenkinama. Prie objekto nėra informacijos.

Geležinkelio tiltas S24

Šilutė

Tiltas, pastatytas 1875 m. tiesiant geležinkelį Klaipėda-Pagėgiai. Tai originalus statinys, puikus XIX a. pab. Statybos pavyzdys.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

Ornitologijos stotis S158

Ventės k. Kintų sen.

Įkurta 1929 m. prof. T. Ivanausko. Ornitologijos sotis įkurta moksliniam tiriamajam darbui, paukščių žiedavimui. 1938 m. buvo 3 paukščių gaudyklos. 1939 m. darbas nutrūko, veikla buvo atnaujinta 1950 m.

Būklė gera.

Tiltas S25

Šlažų k.

Atstatytas 1926 m. Atidarytas prezidentaujant K. Griniui.

Būklė gera.

Vaistinė S426

Vydūno g. 1, Šilutė

Pastatas pastatytas 1926 m. moderno stiliumi. Savininkas A. Grigaitis. Pirminė pastato paskirtis buvo vaistinė su gyvenamomis patalpomis.

Šios kultūros vertybės dosje nurodyta, kad „saugoti pastato tūrį, medžiagiškumą, planinę struktūrą, autentiškas konstrukcijas, fasadų architektūrą, eksterjero dekoro elementus“. Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

10.

Sinagoga S1025

Liepų a. 12, Švėkšna

Pastatyta 1926 m. Projekto autorius-L. Prosinskis. Tai žieminė, vientiso monumentalaus tūrio, stačiakampio plano, viena iš dviejų (kita – Šančių sinagoga Kaune) išlikusių originalių marų architektūros formų sinagoga.

Būklė-avarinė. Nėra aiški situacija dėl pastato ateities priklausomybės, nes Lietuvos žydų bendruomenė neleidžia pastato privatizuoti.

11.

Pastatas S422

Rusnės g. 4, Šilutė

Pastatytas XX a. pr.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

12.

Pastatas S430

Turgaus a. 8, Šilutė

Pastatytas XIX a. I p. Pamario kraštui būdingu liaudies architektūros stiliumi .XIX a. vid. - XX a. 3 deš. savininkai buvo prekybininkų Walter šeima, 1921 – 1943 m. Schwark Karl. Po karo nacionalizuotas. Pirminė paskirtis – gyvenamas namas su parduotuvėmis. 1921 m. buvo geležies dirbinių parduotuvė. 1934 – 1939 m. buvo restoranas ir gėrimų parduotuvė pirmame aukšte, mansardoje butai. Remontuotas 1965 m.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

13.

Gaisrinė S449

Lietuvininkų g. 22 Šilutė

Pastatyta 1911 m., savininkas ir statytojas buvo miesto valdyba. Pastatas pastatytas moderno stiliumi. Kapitaliai pastatas buvo remontuotas 1996 m.

Būklė gera.

14.

Siaurojo geležinkelio Šilutės stoties pastatas S1029

Lietuvininkų g. 15 Šilutė

Pastatytas XX a. pr.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

15.

Prekybos eilės S1047

Katyčių mstl.

Pastatytas XIX a. pab.-XX a. pr.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

16.

Evangelikų liuteronų bažnyčia S248

Katyčių mstl.

Pastatyta 1734 m. baroko epochos stiliumi. Bažnyčios vidų įrengė meistras Endrejėtis XVIII a. II pusėje.

Būklė patenkinama. Nėra informacijos apie paveldo objektą.

STATINIŲ KOMPLEKSAI

Šilutės dvaro sodyba, vad. Šojaus G115K

Lietuvininkų g. 2, Šilutė

Šilutės dvaro pradžia siejama su 1722 m., kuomet buvo sudarytas Šilutės (Šilokarčemos) valsčius, o jam valdyti buvo įsteigtas valstybinis dvaras. Ilgiausiai valsčiaus valdytojais, o tuo pačiu ir dvaro nuomotojais buvo Radkių (Radke) giminė. Vienas iš atstovų, Francas Vilhelmas Radkė (Franz Wilhelm Radke), 1818 m., kuomet buvo išpardavinėjami valstybiniai dvarai, nusipirko šį dvarą ir nuo to laiko jis tapo paveldima šeimos nuosavybe. Pakutinis iš Radkių, valdęs Šilutės dvarą, nepilnametis Eduardas Radkė, skolose skendintį 1500 ha dydžio dvarą, kuris anuomet buvo vienas didžiausių Klaipėdos ir Šilutės apskrityse, 1889 m. pardavė iš Klaipėdos kilusiam vokiečių dvarininkui Hugo Šojui (Hugo Scheu, 1845-1937). Neretai Šilutės dvaras pagal paskutinį savininką šiandien vadinamas Hugo Šojaus dvaru. Iš visų buvusių dvaro valdytojų H. Šojus paliko ryškiausią pėdsaką Šilutės dvaro istorijoje. Jis ne tik likvidavo dvaro įsiskolinimus, bet jo valdymo metais Šilutės dvaras tapo klestinčiu, pavyzdiniu ūkiu visame Klaipėdos krašte bei Rytų Prūsijoje.

Būklė nepatenkinama. Dvaro sodybos restauracijos eiga pateikta priede Nr. 1.

Šv. Vincento Ferero bažnyčios kompleksas G162K

Degučių k. Žemaičių Naumiesčio sen.

Pastatyta 1757m. Baroko epochos liaudies architektūros formomis. Vienintelė Žemaitijoje išlikusi centriško trikampio plano, bažnyčia. Jos fundatorius Vainuto seniūnas T. Bilevičius. Trikampė bažnyčios erdvė dengia lygiomis lubomis, kuria remia du lygiagretes sijas laikantys stulpai. Kampe priešais įėjimą yra presbiterija. Joje įkomponuoti trys puošnūs barokiniai altoriai. Sudėtingiausias ir išraiškingiausias iš jų – vidurinis, didysis altorius.. Altoriaus viršų vainikuoja stambus rokokinis kartušas ir dvi šventųjų skulptūros. Bažnyčia remontuota 1840 m.

Būklė avarinė. Iš Norvegijos finansinio mechanizmo gautos lėšos bažnyčios komplekso techninės dokumentacijos rengimui ir avarinės būklės šalinimui.

Vandens kėlimo stoties kompleksas G26K

Uostadvario k. Rusnės sen.

Vandens kėlimo stotis pastatyta ant vieno iš daugelio kanalų, vagojančių Rusnės užliejamas pievas. Kilus potvyniam, vanduo buvo perpumpuojamas į Nemuno pusę. 1967 m. pastatčius naują elektrinę siurblinę, vandens kėlimo stotis nebenaudojama, joje įrengtas muziejus. Stotis pastatyta 1907 m., pagal šaltinius ją pastatė „vokietis, kuris valdė Rusnės salą“.

Būklė gera.

Šyškrantės k. etnoarchitektūrinė sodyba

Šyškrantės g. 5 Rusnės mstl.

Sodyba įkurta XIX a. pab. Pastatai datuojami 1895 m. statyba. Ši sodyba ypatinga savo kilme. Seniausių Rusnės gyventojų liudijimu ši sodyba priklausė Anckerių giminei-labi daug nusipelniusiai gelbstint Rusnės apylinkes nuo potvynių, vystant vietos ūkį. Sodybą sudaro namas, sandėlys, tvartas. Jie formuoja vientisą kiemą. Sodyba išlaikė unikalų vientisumą – joje nėra išsišokusių, agresyvių naujadarų, pažeid\iančių tradicinės architektūros pobūdį.

Būklė bloga. Privati nuosavybė.

Stemplių dvaro sodyba G87K

Stemplių k. Švėkšnos sen.

Stemplių dvaras susikūrė XIX a. pr. Kai J. Pliaterio sūnūs Švėkšnos dvarą pasidalino į 4 dalis. Dvaro sodybą sudarė ponų namas, svirnas, kumetynas, spirito varykla, tvartai šiaurinėje sodybos teritorijos dalyje. Išliko tik 2 pastatai: ponų namas ir svirnas. Iki šių dienų išlikusi senoji liepų alėja, ribojanti dvaro sodybą iš šiaurės rytų. 1836-1848 m. dvare gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius (1799-1848).

Būklė patenkinama. Privati nuosavybė.

Švyturys su namu G22K

Ventės k. Kintų sen.

Švyturys susijęs su XIX-XX a. navigacija Kuršių mariose. XIX a. pr. Šioje vietoje stovėjo medinis švyturys, kuris sudegė. Jo vietoje 1852 m. buvo pastatytas mūrinis, kuris ir išliko iki mūsų dienų.

Būklė gera.

Švėkšnos dvaro sodyba G283K

Švėkšnos mstl.

Pagrindiniai dvaro sodybą formuojantys elementai: užstatymas (19 dvaro laikotarpio statinių), želdynai (parkas, pavieniai želdiniai), vandens sistema (upelių vagos, tvenkiniai), susisiekimo įranga (laiptai, takai, keliai), mažosios architektūros elementai. XV a. dvaras buvo paminėtas pirmą kartą. 1624 m. dvare buvo įsteigta stiklo gamykla, popieriaus dirbtuvė. Nuo 1766 m. gegužės 22 d. dvaras priklausė Platerių giminei. Po 1820 m. dvaras padalinamas į 4 dalis. Po 1843 m. pradedama formuoti dalis mūsų laikus pasiekusios kompozicijos, kuri kompleksiškai buvo pertvarkoma XIX a. pab. 1928 m. šiaurinėje dvaro sodybos dalyje pastatyta „Saulės“ gimnazija. Vertingiausi dvaro osdybos elementais laikytini: jos planinė struktūra, kuri galutimai susiformavo XX a. pr. Ją sudaro mišraus išplanavimo parkas, pavieniai statiniai ir jų grupės, susisiekimo įranga. Ypač organiškai į Švėkšnos miestelio kompoziciją įsijungia dvaro parkas, formuodamas vertingą istorizmo laikotarpio urbanistinį ansamblį.

Būklė gera. Privati nuosavybė.

Vilkėno dvaro sodyba G116K

Vilkėno k. Švėkšnos sen.

Vilkėnų dvaras įkurtas XIOX a. II pusėje. Jos įkūrėjas – grafas Aleksandras Plateris, XX a. lietuvių teisės istorikas. Vilkėnų dvaro rūmai stovėjo sodybos centre, aplinkui buvo erdvios vejos, tik rytinėje dalyje buvo nedidelė ūkinė dalis (su arklidėmis). Vilkėnų dvaro sodybą fuormuojantys elementai: užstatymas (išlikę 6 skirtingos paskirties objektai), želdynai (parkas išsidėstęs per dvi terasas), vandenys (upelis ir tvenkinys). Pagrindiniai pastati yra istorizmo stiliaus, rūmai – neorenesansiniai, ūkiniai pastati neturi ryškių stiliaus bruožų.

Būklė gera. Prie objekto nėra informacijos apie paveldo objektą ir nukreipiamųjų ženklų į jį. Privati nuosavybė.

Evangelikų liuteronų bažnyčios ir parapijos namų kompleksas G163K

Neringos g. Rusnė

Pastatyta 1809m

Būklė bloga. Prie objekto nėra informacijos apie jį.

URBANISTINĖS VIETOVĖS

Rusnės miesto istorinė dalis U46

Rusnė - viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Miestelis unikalus savo geografine padėtimi, pobūdžiu, gamta bei istorija. Tai vienintelis Lietuvos miestas esantis saloje, kuriame pavasariniai potvyniai, vasaros ir rudens poplūdžiai bei žiemos polaidžiai sąlygojo savitą gyvenimo būdą ir ritmą bei formavo unikalų materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. Rusnės saloje dėl specifinių istorinių, socialinių, ūkinių, gamtinių bei kultūrinių sąlygų atsirado saviti pastatai, sodybos ir gyvenvietės. Atplukdomos medienos ir vietoje gamintos pjautinės medienos įvairių asortimentų gausa nulėmė Rusnės medinės architektūros, kaip savito kultūrinio fenomeno, atsiradimą ir plėtrą. Iš medienos buvo statomi dviaukščiai dideli daugiabučiai namai lentpjūvių ir kitiems darbininkams, pasiturinčių miestelio gyventojų dideli ir puošnūs gyvenamieji namai, priemiesčio ūkininkų gyvenamieji namai, daržinės bei kiti pastatai, gretimų kaimų gyventojų (žvejų, daržininkų ir pievininkų) gyvenamieji bei kiti statiniai, neturtingų gyventojų maži pastatėliai, kai kurie visuomeniniai pastatai (mokyklos), prekybos bei aptarnavimo įstaigos. Tad Rusnėje būta labai įvairaus dydžio bei pobūdžio medinių pastatų.

Nėra parengtų istorinės dalies: 1. reglamento, 2. reklamos įrengimo taisyklių, 3. pastatų fasadų tvarkymo taisyklių.

Šilutės miesto istorinė dalis U45

Šilutė – mišraus plano miestas, kuriame išsiskiria viena pagrindinė lietuvininkų – Tilžės gatvė. Todėl susidaro įspūdis, tarsi miestas būtų linijinės struktūros. Tačiau tikrojis struktūra išryškėja atidžiau pažvelgus į tris vienodai aiškius, skirtingos formos pagrindinių gatvių židinius, atsiradusiussusijungus įvairiu laiku susikūrusioms ir nevienodai didėjusioms Verdainės, Šilokarčemos ir Žibų gyvenvietėms. Šiuo metu Šilutei būdingi tūrinės erdvinės kompozicijos bruožai susiklostė XIX a. I pusėje. Savitą užstatymo pobūdį sudaro nemažai Klaipėdos krašto regioninės architektūros, taip pat stilistinės originalios architektūros pastatų. Ši teritorija yra vertinga dėl savitos dabartinio miesto visumos, kurią sudaro anksčiau buvę savarankiški įvairaus plano ir skirtingos tūrinės erdvinės kompozicijos Verdainės, Šilokarčemos ir Žibų miesteliai. Verdainė – vietinis religijos ir kultūros centras, Šilokarčema – prekyvietė, Žibai – amatų ir administracijos centras.

Nėra parengtų istorinės dalies: 1. reglamento, 2. reklamos įrengimo taisyklių, 3. pastatų fasadų tvarkymo taisyklių.

Katyčių miestelio istorinė dalis U51

Kaimas įsikūrė XV a. pr. Jau XVI a. Katyčiuose buvo bažnyčia ir vyko savaitiniai turūs. XVIII a. buvo daug prekybininkų, mokykla. XX a. I pusėje buvo dvi mokyklos, administracinės bei banko įstaigos, paštas, vaistinė, pora malūnų, plytinė, skerdykla, eilė amatininkų dirbtuvių ir krautuvių. Visą laiką veikė garsūs turgūs. Miestelis linijinio su radialinio plano elementais. Katyčiai išlaikė daugumą Klaipėdos krašto miestelio, laukininkų aptarnavimo centro bruožų, nedaug tepažeistą tradicinę terpę: didžiąją stačiakampio plano aikštę miestelio centrinėje dalyje su mūriniais pastatais palink, prekybines eiles, bažnyčios šventorių su senomis kapinėmis greta aikštės, nuo aikštės ir nuo centrinės gatvės atsišakojančias gatveles su 1-2 aukštų apstatymu. Miestelio tūrinė erdvinė kompozicija labai vieninga ir naujieji pastatai, atsiradę II a. II pusėje, nedarko bendrosios struktūros.

Nėra parengtų istorinės dalies: 1. reglamento, 2. reklamos įrengimo taisyklių, 3. pastatų fasadų tvarkymo taisyklių.

Švėkšnos istorinė dalis UV43

Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas 1503 metais kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II-ą pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais). Po 1831 sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas.

Istorinė dalis nėra valstybės saugoma, todėl būtina inicijuoti jos paskelbimą saugoma savivaldybės. Nėra parengtų istorinės dalies: 1. reglamento, 2. reklamos įrengimo taisyklių, 3. pastatų fasadų tvarkymo taisyklių.

Minijos k. gyvenvietė U50

Minijos kaimui būdinga upinės „gatvės“ struktūra, sodybos įsikūrusios abipus, lygiagrečiai jos vagai. Sklypai susiformavę statmenai upei besidriekiantys rėžiais. Sodybų gyvenamieji namai pastatyti kiek atokiau nuo upės, natūralaus sąnašų pylimo keteroje.palei gyvenamuosius namus, pylimus eina kaimo keliukas, jungiantis sodybas. Išskirtinis kaimo bruožas – Minijos upė – centrinė kaimo gatvė. Nors dar 1973 m. kaiams buvo apskelbtas saugomu, bet jau tada iš 14 senųjų pastatų tik kai kuriuose nuniokoto kaimo sodybose dar buvo likę autentiškų pastatų.

Nėra parengtų is torinės dalies: 1. reglamento, 2. reklamos įrengimo taisyklių, 3. pastatų fasadų tvarkymo taisyklių.

LAIDOJIMO VIETOS

Šilutės vad. Šojaus dvaro senosios kapinės L1568K

Atgimimo al. Šilutė

Dvaro kapinės buvo įsteigtos 1830 – 1845 m. Dvaro kapinių plotas buvo 17,1 a ir iki jų sunaikinimo 1945 m. jose buvo 20 kapaviečių: 18 priklausė dvarininkų Radke-ių ir 2 – Scheu'jų šeimoms. Kapinėse palaidotas ir lietuvių tautosakos rinkėjas, muziejininkas, filosofijos daktaras, visuomenės ir kultūros veikėjas Hugo Šojus (1845–1937)

Būklė gera. Nėra pažymėtos kapinių ribos; neįrengtas informacinis stendas.

Ernsto Vilhelmo Berbomo kapas Iv939

Muižės k. Kintų sen.

Ernstas Vilhelmas Berbomas gimė 1786 kovo 11 dieną netoli Klaipėdos esančioje Gintaro pelkėje, kurią vokiečiai vadino Bernstein bruck. Su jauna žmona Emilija Maklyn (iš kilmingos škotų giminės) ir dviem vaikais 1821 atsikelia į iš uošvės nupirktą Muižės dvarą (vok. Fainenchof). Už jį sumoka 12 825 talerius. Muižėje patenka į visai naują aplinką - Kuršių marių žmonių gyvenimas mažai buvo paliestas politinių Rytų Prūsijoje vyravusių vėjų. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Kurį laiką, Klaipėdos Tarybai 1835 metais pasiūlius, buvo Klaipėdos miesto burmistru. 1840 metais susikivirčijo su daugumą miesto tarėjų ir, atsisakęs tarnybos, grįžo į Muižę Tuo metu Karaliaučiaus administracija rūpinosi sutvarkyti žvejybą Kuršių mariose. E. V. Berbomui 1841 metais buvo pasiūlyta tapti (kol kas laikinai) vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu „oberfišmeister'iu“ gaunant 2 talerius dienpinigių. 1843 metais galutinai patvirtino, kad iki šiol buvęs laikinasis ogerfišmeisteris Vilhelmas Berbomas, gyvenantis Muižėje, yra karališkosios vyriausybės skiriamas vyriausiuoju Kuršių marių ir visų į ją įtekančių upių ir upelių, jų deltų žūklės prievaizdu. Vyriausias Kuršių marių inspektorius reiškėsi ir kaip gamtininkas. Jis rašė straipsnius, kuriuose gyrė Kintų girininką Tanšeitį ir jo pastangas kovojant su Kuršių marių krantų eroziją. Tuo siekė išjudinti to meto valdžią, kad skirtų lėšų krantams tvarkyti. 1875 metais lėšos buvo skirtos - prasidėjo Kniaupo įlankos krantų stiprinimas (sodinamo nendrės ir meldai).

Būklė gera.

Jurgio Pliaterio kapas Iv841

Švėkšnos mstl. kapinės

Gimė J. Pliateris 1810 m. liepos mėn. prie Švėkšnos, Gedminaičių dvare. Jo motina – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. Jurgis turėjo tris brolius: Steponą, Pranciškų ir Kazimierą. Iš pradžių grafas mokėsi namuose, vėliau kartu su broliu Kazimieru – Kražių gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti išmoko dar vaikystėje. Kražiuose antroje klasėje jo korepetitoriumi tapo Simonas Stanevičius, kuris tuo laiku mokėsi priešpaskutinėje Kražių gimnazijos klasėje kartu su J. Pliaterio broliu. Kražių gimnaziją J. Pliateris baigė 1821 m., o 1825 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti literatūrą ir laisvuosius menus. Čia jis buvo vienas iš aktyviausių bajoriško žemaičių lituanistinio sąjūdžio dalyvių. Universitetą J. Pliateris baigė 1828 m., turėdamas 18 m. amžiaus. Tuo laiku jis jau buvo garsus senų knygų žinovas, kolekcionierius. J. Pliateris ne tik rinko knygas, bet ir platino jas, ypač maldaknyges. Yra žinoma, kad J. Pliaterio bibliotekoje buvo per 3000 knygų, trylikos Lietuvos pilių planai, kunigaikščių portretai, Lietuvos monetų rinkinys, daug senienų, net stumbro odos skydų, S. Daukanto veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ nuorašas. 1900 m. J. Pliaterio biblioteka pervežta į Švėkšnos dvarą, o 1910 m. didelis knygų mylėtojas ir kolekcionierius Marijonas Pliateris šią biblioteką išsivežė į Veprių dvarą, prie Ukmergės.

Būklė gera.

R. Adolfo ir Marijos Štalių kapas Iv937

Šilutės evangelikų liuteronų kapinės Tilžės g

Žibuose (dab. Šilutės miesto dalis) vienas iš knygynų priklausė A. Rudolfui Štaliui. Po 1860 m. jis jį nusipirko. Prie knygyno buvo knygrišykla. 1880 m. įmonė pirmą kartą pavadinama „Knygų fabriku“. 1881 m. fabrike atsirado mašinos, dirbo 2-3 specialistai. Knygynas daugiausia prekiavo kanceliarinėmis prekėmis, vadovėliais, tuomet populiariomis Lietuviškomis kalendromis (Klaipėda) bei kitais Mažosios Lietuvos kalendoriais, reformacijos istorijos ir protestantine literatūra. Knygininkas kiekvienais metais turėjo savo paviljoną garsiose Klaipėdos vasaros mugėse ir apie tai paskelbdavo Mažosios Lietuvos laikraščiuose. Nuo 1881 m. knygyne šeimininkavo Adolfas Štalis. Spėjama, kad jis buvo A. Rudolfo Štalio sūnus. Užmezgami kontaktai su kitomis spaustuvėmis. Knygyne jis turėjo 10 egz. iš Martyno Jankaus 1867 m. nupirktos populiarios Lietuvos istorijos apybraižos Lietuvininkų bei Lietuvos nusidavimai, 100 egz. elementoriaus Naujas lietuviškas fybelis, 1898 m. - po 100 egz. Egiptiškų sapnų ir kalendorių. Knygyne taip pat buvo Viliaus Kalvaičio Rūtų lapeliai ir kt. 1905 m. mirus Adolfui Štaliui, įmonę perėmė Marija Štal. Nuo 1908 m. Adolfo Štalio firmos savininke pasirašo Marija Solors. Našlė, matyt, ištekėjo. Tuo metu daugiau buvo prekiaujama pasaulietine literatūra. Savininkė iš Oto Mauderodės nupirko dalį Kristupo Lekšo eilių knygos Rūtų vainikėlis tiražo, iš Spaudos draugijos – 25 egz. Prūsų lietuvių balso kalendrų (1920 m.), 100 - Prūsų Lietuvos kalendrų (1922 m.) ir kitų, panašaus turinio leidinių. Įmonė išleido įdomių atvirukų. Toks atvirukas yra su Hermano Zudermano gimtinės Macikuose vaizdu, pasirodęs rašytojo 50-mečio proga.

Būklė patenkinama.

Karlo Sekunos kapas Iv936

Šilutės evangelikų liuteronų kapinės Tilžės g

Sekunų įmonė gyvavo beveik 100 metų. Jos savininkai iš kartos į kartą perduodavo savo įpėdiniams verslo tradicijas, patyrimą ir per dešimtmečius susidariusią gerą įmonės reputaciją. Sekunos save laikė senųjų prūsų palikuonimis ir tuo viešai didžiavosi. Dinastijos pradininkas buvo Karlas V. Sekuna. Jis gimė 1833 m. lapkričio 15 d., bet gimimo vieta nenustatyta. Karlas V. Sekuna pradėjo nuo knygyno, įkurto 1858 m. Įmonė buvo Žibuose (dab. Šilutės miesto dalis). Karlas V. Sekuna vertėsi knygrišyba ir spaudos prekyba. Knygynas ėmė garsėti nuo 1875 m., nes knygų įrišimai buvo puikūs, prekių pasirinkimas platus. Įmonės paslaugomis naudojosi visi Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių knygininkai. Įrištas knygas Karlas V. Sekuna žymėjo firmos antspaudu ir specialiomis lipdėmis. Knygininkui išgarsėti labai padėdavo Klaipėdos vasaros mugės, kuriose centrinėje vietoje buvo statomas knygyno paviljonas. Karlas V. Sekuna mirė 1908 m. liepos 26 d. Žibuose, palaidotas Šilutės kapinėse.

Būklė patenkinama.

Įvykių vietos

ĮVYKIŲ VIETOS

Macikų lagerio ir karcerio vieta, kapai I128K

Macikų k. Šilutės sen.

1939–1944 m. veikė Vokietijos karo belaisvių stovykla, talpinusi iki tūkstančio Anglijos, Belgijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos kariškių, daugiausia lakūnų. 1944–1946 m. veikė Sovietų Sąjungos karo belaisvių stovykla, kurioje kalinti Vokietijos kariškiai. 1946 m. įsteigta GULAG-o Šilutės (Macikų) stovykla, kurioje iki 1955 m. kalinti Lietuvoje nuteisti žmonės. Tuo metu stovykloje galėjo būti nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių. 1948–1955 m. šioje stovykloje žuvo, mirė 365 kaliniai, iš kurių 312 lietuvių, 70 vaikų, iš kurių 44 lietuviai.

Kapinių būklė patenkinama. Būtina parengti kapinių tvarkymo projektą.

______________

Pakeitimai

Šilutės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-559, 2012-10-25, paskelbta TAR 2012-10-25, i. k. 2012-02224

Dėl Šilutės rajono kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmui 2008-2014 m. strategijos VIII punkto pakeitimo

DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO TURIZMUI STRATEGIJOS 2008-2014 mETAMS PATVIRTINIMO

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?