DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2007 M. RUGSĖJO 20 D. SPRENDIMO NR. T1-283 „DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ IR TELŠIŲ RAJONO 2006–2015 METŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
TELŠIŲ RAJONO
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2007 M. RUGSĖJO 20 D. SPRENDIMO NR. T1-283 „DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ IR TELŠIŲ RAJONO 2006–2015 METŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. gruodžio 12 d. Nr. T1-442
Telšiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2012, Nr. 50-2445) 25 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), 6 punktu,Telšių rajono savivaldybės taryba nusprendžia
1. Pakeisti Telšių rajono 2006–2015 metų savivaldybės atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu T1-283 „Dėl Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių ir Telšių rajono 2006–2015 metų atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d.
Savivaldybės meras Vytautas Kleiva
PATVIRTINTA
Telšių rajono savivaldybės tarybos
2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-283
(Telšių rajono savivaldybės tarybos
2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo
Nr. T1-442 redakcija)
TELŠIŲ RAJONO 2006–2015 METŲ SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS
Turinys
I. Įžanga.................................................................................................................................................
II. Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga............................................................
1. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas......................................................................................
2. Antrinių žaliavų surinkimas...............................................................................................................
3. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas.............................................................................................
4. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas namų ūkiuose......................................................................
5. Kitų atliekų surinkimas......................................................................................................................
6. Susidarantys atliekų kiekiai ir jų rūšys..............................................................................................
7. Šalinamų sąvartyne mišrių komunalinių atliekų sudėtis....................................................................
8. Atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginiai...........................................................................................
9. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas gyventojams, įmonėms............................................................
10. Buityje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymas...........................................................................
III. Atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 2006–2015 m. ..............................................
11. Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys......................................................................
12. Atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai..............................................................................................
IV. Savivaldybės atliekų tvarkymo plano uždavinių įgyvendinimo 2006–2015 m. priemonės ....
V. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas................................
13. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ateityje vertinimas............................................................
14. Komunalinių atliekų srautų tvarkymo ateityje vertinimas...............................................................
15. Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas.............................
16. Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas..............................................................................
17. Antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymo ateityje vertinimas....................................
18. Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas...............
19. Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas...............
VI. Telšių rajono atliekų tvarkymo sistemos finansavimas..............................................................
20. Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas................................
VII. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai....................................................................................
I. ĮŽANGA
Telšių rajono 2006–2015 metų atliekų tvarkymo planas (toliau – Planas) skiriamas Telšių rajono savivaldybei, kurios administracija (toliau – Savivaldybė) atsakinga už atliekų tvarkymą savo teritorijose. Planas koreguojamas ir rengiamas vadovaujantis šiais teisės aktais
1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);
2. Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, patvirtintu 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003).
Pagrindinis šio Plano tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems Telšių rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Savivaldybės teritorijoje) esantiems asmenims. Planas rengiamas komunalinėms (buityje susidarančioms pavojingoms, biologinėms atliekoms, antrinėms žaliavoms: popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui, metalui, įskaitant pakuočių atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, naudotoms padangoms, didelių gabaritų (statybos ir griovimo, baldų ir kt.), mišrioms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms) ir kitoms atliekoms, kurios gali būti tvarkomos Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Šis Planas atnaujina Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-283 patvirtintą Telšių rajono 2006–2015 metų atliekų tvarkymo planą.
Telšių rajonas plyti Lietuvos šiaurės vakaruose, Vidurio Žemaitijos aukštumoje. Plotas sudaro 1439 km2 (33,1 % apskrities ploto). Telšių rajono savivaldybė suskirstyta į 11 seniūnijų: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių m., Tryškių, Upynos, Varnių m., Viešvėnų, Žarėnų. Žemės ūkio naudmenos sudaro 52,2 % Telšių rajono savivaldybės ploto, miškai – 31,4 %, keliai – 2 %, užstatyta teritorija – 2,2 %, vandenys – 3,7 %, kita žemė – 8,5 %. Telšių rajono savivaldybė yra patogių kelių sankryžoje (miestą kerta keliai į Šiaulius ir Klaipėdą, Kaliningrado sritį ir Latviją, geležinkelis į Šiaulius ir Klaipėdą).
1 lentelė. Gyventojų skaičius seniūnijose 2013 m. sausio 1 d.
Seniūnija (miestai, miesteliai, kaimai)
Gyventojų skaičius pagal deklaruotą gyvenamąją vietą
1
2
Degaičių
2344
Gadūnavo
1743
Luokės
1995
Nevarėnų
1678
Ryškėnų
2624
Tryškių
2838
Upynos
2042
Varnių m.
4068
Viešvėnų
2847
Žarėnų
1089
Telšių m.
25824
IŠ VISO
49092
II. ESAMA ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA
Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą jos gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei (pvz., regioniniam atliekų tvarkymo centrui).
2003 metų gruodžio 30 d. Telšių apskrities savivaldybės – Telšių, Plungės, Mažeikių ir Rietavo – įsteigė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – TRATC), kurio numatoma pagrindinė funkcija įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visose savivaldybių administruojamose teritorijose.
TRATC valdymas vykdomas akcininkų susirinkimuose balsuojant turimomis akcijomis, kurios padalintos 4 savivaldybėms pagal gyventojų skaičių savivaldybių administruojamose teritorijose
Mažeikių rajono savivaldybei – 37% akcijų
Telšių rajono savivaldybei – 32% akcijų
Plungės rajono savivaldybei – 25% akcijų
Rietavo savivaldybei – 6% akcijų
TRATC įstatuose yra apibrėžtas veiklos pobūdis – gamybos ir kitokių atliekų rinkimas, gabenimas ir apdorojimas, antrinis perdirbimas, paslaugų teikimas, konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Telšių apskrities savivaldybės, būdamos šios įmonės steigėjos ir atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą savo rajonuose, gali pavesti įmonei vykdyti savo funkcijas.
Telšių regiono savivaldybės patvirtino Telšių regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtros projekto galimybių studiją, pagal kurią 2004 m. kovo 30 d. Finansų ministerijoje buvo pasirašytas Finansinis memorandumas dėl investicinio projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/016 „Telšių regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ finansavimo iš ISPA (dabar Sanglaudos fondas) fondo lėšų. Projekto vertė – 8 902 000 eurų. Projekto įgyvendinimo metu buvo numatyta įrengti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (toliau – Jėrubaičių sąvartynas), keturis atliekų priėmimo punktus, dvi atliekų perkrovimo stotis, keturias žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, uždaryti ir rekultivuoti visus Telšių regiono senus sąvartynus.
2007 m. gegužės 3 d. Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės ir TRATC pasirašė sutartį „Dėl Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir eksploatavimo“.Telšių regiono savivaldybės pavedė, o TRATC įsipareigojo vykdyti šias atliekų tvarkymo sistemos administravimo užduotis
1. komunalinių atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose;
2. visuomenės švietimas ir informavimas;
3. atliekų tvarkymo planų ir kitų dokumentų projektų rengimas.
Šalys įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintaslaiku, pakankamas ir nepertraukiamas Telšių regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas.
Telšių regiono savivaldybės UAB „TRATC“ pavedė šias vietinės rinkliavos administravimo funkcijas
1. rinkliavos mokėtojų duomenų bazės priežiūrą;
2. rinkliavos apskaitą;
3. rinkliavos mokėjimo pranešimų sudarymą ir išsiuntimą;
4. rinkliavos nepriemokų išieškojimą;
5. rinkliavos grąžinimo organizavimą;
6. rinkliavos metinių ataskaitų rengimą.
Visa vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava), surinkta už komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti panaudojama tik regioninei komunalinės atliekų tvarkymo sistemai finansuoti.
Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus Savivaldybės teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti (atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimo, atliekų surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę) reglamentuoja Telšių rajono atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Tvarkymo taisyklės).
Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyjetarp atliekų tvarkytojų ir TRATC ir Tvarkymo taisyklėse.
1. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas
Bendroje nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo sistemoje galima išskirti dvi pagrindines sritis – komunalinių atliekų surinkimas Telšių mieste ir kaimiškose seniūnijose.
Atliekų surinkimo dažnumas mieste – prie daugiabučių namų 4 kartus per savaitę aptarnaujami bendrieji konteineriai, o individualūs namai aptarnaujami 4 kartus per mėnesį individualiais konteineriais. Atliekų surinkimo dažnumas kaimiškose seniūnijose – iš daugiabučių ir individualių namų yra įvairus – vieną arba du kartus per mėnesį.
Nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms surinkti Savivaldybės teritorijoje naudojami 1,1 m3 talpos bendrieji konteineriai, o iš namų ūkių 0,12 m3 arba 0,24 m3 talpos individualūs konteineriai. Surinktos atliekos vežamos į Jėrubaičių sąvartyną. Sąvartyno projektinis pajėgumas 45–50 tūkst. t/m.
2. Antrinių žaliavų surinkimas
Antrinėms žaliavoms surinkti naudojama trijų konteinerių – stiklui, popieriui ir plastikui, kurie statomi šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar privačiuose kvartaluose, – sistema.
2 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių skaičius Telšių mieste ir kaimiškose seniūnijose
Konteinerių pastatymo vietos
Plastiko konteineriai vnt.
Popieriaus konteineriai vnt.
Stiklo konteineriai vnt.
Telšių miestas
71
73
81
Kaimiškos seniūnijos
93
96
98
Savivaldybės teritorijoje yra 176 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės.
3 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių skaičius pagal seniūnijas.
Seniūnija (miestai, miesteliai, kaimai)
Antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, vnt.
Sodų bendrijų skaičius, vnt.
Antrinių žaliavų konteinerių aikštelės sodų bendrijose, vnt.
Degaičių
13
0
0
Gadūnavo
10
2
2
Luokės
10
0
0
Nevarėnų
8
0
0
Ryškėnų
11
4
4
Tryškių
14
0
0
Upynos
7
0
0
Varnių m.
11
1
0
Viešvėnų
11
1
1
Žarėnų
3
0
0
Telšių m.
78
5
2
IŠ VISO
176
13
9
Perdirbti skirtų antrinių žaliavų surinkimas sudaro apie 4 proc.
3. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
Vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu nuo 2013 metų Jėrubaičių sąvartyne Savivaldybė gali pašalinti biodegraduojančių atliekų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. Remiantis 2010 metais TRATC užsakymu parengta galimybių studija „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas“, didelę mišrių komunalinių atliekų dalį sudaro žaliosios atliekos. Skaičiuojama, kad apie 21 proc. bendro atliekų kiekio miesto individualių namų savininkų išmetamų atliekų bendrame sraute sudaro žaliosios atliekos. Bendras žaliųjų atliekų skaičiuotinas kiekis iš individualių ir daugiabučių namų per metus gali sudaryti iki 500 t. Daug žaliųjų atliekų susidaro civilinėse kapinėse. Šalia Telšių miesto, Gaudikaičių k., Degaičių sen. įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (toliau – Kompostavimo aikštelė) projektinis pajėgumas yra 522 t/m. Įvertinus planuojamų sutvarkyti žaliųjų atliekų kiekį, šios aikštelės pajėgumo turėtų užtekti.
Dėl mažo atliekų vežimo atstumo ir atliekų tvarkymo administracinės naštos nebuvimo galima konstatuoti, kad žaliųjų atliekų atskiras tvarkymas kainuos pigiau, tuo pačiu bus mažinama finansinė našta Savivaldybės gyventojams.
4. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas namų ūkiuose
Biologiškai skaidžios atliekos sudaro didžiausią komunalinių atliekų sudėtinę dalį. Dėl jų puvimo savybių ir dėl galimo metano susidarymo šių atliekų anaerobinio skaidymo metu, taip pat atsižvelgus į valstybinės strategijos bei įstatymų reikalavimus, šiai atliekų frakcijai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biodegraduojamų atliekų tvarkymo būdas. Šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir jį tikslinga skatinti. Namudinis kompostavimo konteinerių naudojimas mažina biologiškai skaidžių atliekų kiekio patekimą į sąvartyną.
Vykdant projektą „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kuris buvo finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos 2007–2013 m. Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, nuo 2012 metų balandžio mėn. nemokamai buvo dalinami kompostavimo konteineriai kaimiškų seniūnijų gyventojams, o nuo 2012 m. spalio 17 d. šiuos konteinerius galėjo įsigyti ir Telšių bei Varnių miestų gyventojai. Savivaldybės teritorijoje išdalinti 3269 kompostavimo konteineriai. Jie skirti kompostuoti bioskaidžias atliekas (augalinės kilmės maisto likučius – daržovių atliekas, arbatžoles, kavos tirščius, smulkintus kiaušinių lukštus ir žaliąsias atliekas – smulkintas šakas, nupjautą žolę, išrautas piktžoles, sugrėbtus lapus – bei kitas panašios kilmės biologiškai skaidžias atliekas).
5. Kitų atliekų surinkimas
Antrinės žaliavos, metalo, tekstilės gaminiai, drabužiai, didžiosios atliekos, mišrios statybos ir griovimo, naudotos padangos, nebenaudojama elektros ir elektroninės įrangos, asbesto turinčios atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos: baterijos, liuminescencinės lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, transporto priemonių pavojingos atliekos, akumuliatoriai, buitinės chemijos atlieko spriimamos atliekų priėmimo aikštelėje (toliau – Atliekų priėmimo aikštelė) Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r.
1 paveikslėlis. Konteineriai Atliekų priėmimo aikštelėje
Atliekų priėmimo aikštelės projektinis pajėgumas – 2151 t/m. Pagrindinė Atliekų priėmimo aikštelėsfunkcija yra didžiųjų atliekų bei antrinių žaliavų surinkimas. Atliekų pridavimas gyventojams yra nemokamas, atliekos kaupiamos konteineriuose. Sukauptos atliekos yra transportuojamos į paskyrimo vietą: rūšiavimo, perdirbimo, apdorojimo arba galutinio deponavimo įrenginius.
TRATC yra numatęs gyventojų skatinimo priemonę: pristačius neiškomplektuotą buitinę techniką į aikštelę ir priėmėjui nurodžius vietinės rinkliavos mokėtojo kodą, sumažinamas 0,20 ct/ kg kitų metų Vietinės rinkliavos mokestis. Į Atliekų priėmimo aikštelę galima pristatyti iki 200 kg statybinių atliekų, turinčių asbesto (šiferio). Asbesto turinčios atliekos priimamos tvarkingai supakuotos maišuose arba apvyniotos plėvele. Pavojingos atliekos yra kaupiamos ir laikinai saugojamos specialiuose konteineriuose. Užpildžius konteinerius, specialus transportas transportuoja šiuos konteinerius į pavojingų atliekų tvarkymo įmonę. Pavojingos atliekos yra tvarkomos, atsižvelgiant į valstybinę atliekų tvarkymo strategiją ir Vyriausybės patvirtintą pavojingų atliekų tvarkymo programą.
Siekiant sumažinti žaliųjų atliekų patekimą į Jėrubaičių sąvartyną, įrengta Kompostavimo aikštelė Gaudikaičių k., Degaičių sen. Kompostavimo aikštelėje iš gyventojų, seniūnijų, biudžetinių įstaigų priimamos biologiškai suyrančios atliekos: nugenėtos medžių ir krūmų šakos, medžių lapai, nupjauta žolė, daržininkystės atliekos. Kompostavimo aikštelės projektinis pajėgumas 522 t./m. Kompostui ruošti, prižiūrėti, apdoroti bei išgauti galutinį produktą įsigyta įvairi technika: sunkvežimis, komposto vartytuvas, smulkintuvas, mobilus būgninis sijotuvas ,teleskopinis krautuvas.
6. Susidarantys atliekų kiekiai ir jų rūšys
Telšių rajono savivaldybės teritorijoje surinktų atliekų per 2010 m., 2011 m., 2012 m. kiekiai.
4 lentelė. Komunalinių atliekų surinkimas t/m.
Eil.Nr.
Atliekų rūšys
2010 m. surinktų atliekų tonomis
2011 m. surinktų atliekų tonomis
2012 m. surinktų atliekų tonomis
1.
Mišrios komunalinės atliekos
14358,44
14006,820
14357,730
2.
Antrinės žaliavos (viso)
385,607
468,631
506,785
2.1.
popierius
135,77
163,089
160,750
2.2.
plastikas
57,089
6,320
108,955
2.3.
stiklas
192,717
244,168
237,080
2.4.
kt. (PET)
0,031
55,054
–
3.
Gaminių atliekos (iš viso)
74,278
136,192
374,724
3.1.
alyvos
0,124
1,904
0,045
3.2.
padangos
71,724
130,194
139,860
3.3.
EEĮ
2,168
3,471
13,685
3.4.
akumuliatoriai
0,222
0,623
0,004
3.5
statybinės atliekos (asbestas)
218,450
3.6.
kt. gaminiai
0,04
–
2,680
4.
Statybos ir griovimo buitinės atliekos
1123,824
7,680
100,980
5.
Didžiosios buities atliekos
131
1,300
82,640
6.
Žaliosios atliekos
0,58
21,910
190,830
7.
Kt. komunalinės atliekos
1720
–
8.
Iš viso
17793,729
14642,533
15613,689
8.1
iš jų: pavojingos atliekos
0,729
2,527
228,419
Lyginant su 2011 m, mišrių komunalinių atliekų kiekis 2012 m. didėjo 2,4 proc., o antrinių žaliavų 2012 m. surinkta 7,5 proc. daugiau nei 2011 m.
7. Šalinamų sąvartyne mišrių komunalinių atliekų sudėtis
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. D1-661 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu aprašu, Jėrubaičių sąvartyne vykdomi mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai, kurie atliekami 4 kartus per metus: žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį. Pasveriama po 300 kg atliekų iš kiekvienos Telšių regiono savivaldybės atvažiavusios šiukšliavežės. Šios atliekos rankiniu būdu išrūšiuojamos į atskiras atliekų frakcijas. Nustatinėjant atliekų sudėtį praktika rodo, kad į Jėrubaičių sąvartyną patenka didelė dalis biologiškai skaidžių atliekų (žaliosios atliekos, maisto, medienos, natūralaus pluošto audinių, popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekos).
8. Atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginiai
Pagrindinis Savivaldybės teritorijoje surinktų buitinių atliekų šalinimo įrenginys yra Jėrubaičių sąvartynas. Jam įrengti įvykdytas projektas „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Jėrubaičių sąvartyno renovavimas ir išplėtimas“. Jėrubaičių sąvartynas įrengtas Jėrubaičių kaime, Babrungo seniūnijoje, Plungės rajone. Sąvartyno sklypą 1998 m. parinko Plungės savivaldybės patvirtinta komisija. Jam parinkta vieta yra labai lėkšto reljefo zonoje, kuris šiek tiek nuožulnėja link Plungės – Medingėnų kelio. Sąvartyną sudaro 6 sekcijos. Šiuo metu pildomas tarpas tarp 1–4 ir 5–6 sekcijų. Sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2001 metų rudenį. Nuo 2013 m. pradėjo veikti ant Jėrubaičių sąvartyno kaupo pastatyta mobili mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija.
2 paveikslėlis. Sąvartyne veikia mobili rūšiavimo linija
Per rūšiavimo liniją praleistos mišrios komunalinės atliekos išrūšiuojamos į antrines žaliavas (iš jų – plastikas, popierius, stiklas) ir po rūšiavimo likusias atliekas. Ši linija per 1 valandą išrūšiuoja apie 40 kub. m mišrių komunalinių atliekų. Vienoje pamainoje dirba 10 žmonių.
3 paveikslėlis. Rūšiuojamos antrinės žaliavos
Tokiu būdu planuojama, kad per metus į Jėrubaičių sąvartyną patenkančių atliekų kiekis sumažės. Po rūšiavimo antrinės žaliavos kaupiamos konteineriuose ir pagal sutartis išvežamos antrinių žaliavų surinkėjams ir perdirbėjams. Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas bus vykdomas tol, kol šalia Jėrubaičių sąvartyno bus pastatyti ir pradės veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai (toliau – Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys).
2004 m. kovo 30 d. Finansų ministerijoje buvo pasirašytas Finansinis memorandumas dėl investicinio projekto „Telšių regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ finansavimo iš Sanglaudos fondo lėšų. Pagal šį sprendimą
· Telšių regione pastatytas naujas, visus ES reikalavimus atitinkantis Jėrubaičių sąvartynas, kuris aptarnauja Plungės, Mažeikių, Telšių rajonų bei Rietavo savivaldybes;
· Savivaldybės teritorijoje Gaudikaičių k. įrengta Kompostavimo aikštelė;
· Savivaldybės teritorijoje uždaryta 18 senų aplinką teršiančių sąvartynų.
2010 m. gegužės 06 dieną pasirašyta sutartis pagal projektą 2003/LT/16/P/PE/016 „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Atliekų priėmimo aikštelių projektavimas, įrengimas ir konteinerių įsigijimas“.
Pagal šį sprendimą
· Savivaldybės teritorijoje Gaudikaičių k. įrengta Atliekų priėmimo aikštelė.
9. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas gyventojams, įmonėms
Visuotinumo principas skelbia – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams. Savivaldybės teritorijoje atliekas surenka viešojo konkurso tvarka parinkta įmonė UAB „Telšių keliai“. Telšių miesto gyventojai aptarnaujami 99 %. Telšių rajone įmonės, įstaigos ir organizacijos aptarnaujamos 100 %. Nesant galimybės tinkamai aptarnauti kaimo gyventojų dėl neišvystytos infrastruktūros, prastos kelių bei privažiavimų būklės statomi bendro naudojimo konteineriai nutolusiose vietovėse prie pagrindinių kelių.
Komunalinių atliekų surinkimo paslauga visuose Telšių rajono miesteliuose ir gyvenvietėse su daugiau kaip 500 gyventojų, yra teikiama 95 % daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų, o privačių namų 97 % savininkų.
Komunalinių atliekų surinkimo paslauga visuose Telšių rajono miesteliuose ir gyvenvietėse, turinčiose nuo 500 iki 3000 gyventojų, yra teikiama 97 % daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų, o privačių namų 98 % savininkų.
Komunalinių atliekų surinkimo paslauga visuose Telšių rajono miesteliuose ir miestuose turinčiuose nuo 3000 iki 50000 gyventojų, yra teikiama 99 % daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų, o privačių namų 98 %savininkų.
10. Buityje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymas
Dėl šių atliekų pavojingumo pageidaujama, kad atliekų turėtojas perduotų atliekas surenkančiam arba priimančiam subjektui, žinančiam, kaip reikia elgtis su pavojingomis atliekomis. Todėl tinkamiausias buityje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymo būdas – pristatyti šias atliekas į Atliekų priėmimo aikštelę. Tam tikrų pavojingų atliekų rūšių, ypač farmacinių atliekų, tvarkyme turi dalyvauti ir pradinio gaminio tiekėjai. Farmacinės įmonės turi būti įpareigotos priimti atgal vaistus, kurių galiojimo laikas baigėsi; taip pat mažmenininkai, prekiaujantys tam tikrais produktais (pvz., fotochemikalais, baterijomis ir akumuliatoriais, kuriuose yra pavojingų medžiagų), turi būti įpareigoti priimti juos atgal.
Įgyvendinant šiuos tikslus reikia
· informuoti gyventojus apie buities pavojingas atliekas ir jų tvarkymą;
· komunalinių atliekų vežėjams du kartus per metus apvažiavimo būdu surinkti buities pavojingas atliekas iš gyventojų iš anksto pateikus surinkimo grafiką.
III. ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR UŽDUOTYS 2006–2015 M.
Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys iki 2015 m. nustatyti vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003). Plėtojant Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, siekiama įgyvendinti nustatytus atliekų tvarkymo prioritetus
1. atliekų prevenciją;
2. gaminių pakartotinį naudojimą;
3. atliekų perdirbimą;
4. kitokį atliekų naudojimą;
5. atliekų šalinimą.
Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama komunalinių atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar taikyti kitokį atliekų naudojimo būdą, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.
11. Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
Vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu 2006–2015 m. laikotarpiui nustatomos tokios Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
1. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų;
2. užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. Savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos;
3. užtikrinti, kad Jėrubaičių sąvartyne šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos neviršytų didžiausių leistinų šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekių
2015 m. – 12144 tonos Telšių apskrityje komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;
4. iki 2015 m. užtikrinti atskirų surinkimo sistemų sukūrimą (popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo);
5. parengti metodiką, nustatant diferencijuotas įmokas už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą ir tvarkymą.
12. Atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai
Savivaldybės atliekų tvarkymo strateginiai pagrindiniai tiksliai
1. užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama), atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
2. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų;
3. įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane nurodytas tikslus ir uždavinius.
Vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais ir siekiant įgyvendinti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo užduotis, nustatomi šie Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2015 m.
Tikslas
1. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis. Atliekų mažinimo prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Uždaviniai
1.1. šviesti ir informuoti visuomenę atliekų mažinimo prevencijos srityje;
1.2. skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis.
2. Tikslas: Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo (įskaitant kompostavimo) ir naudojimo apimtis. Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą. Atliekų naudojimas, įskaitant atliekų deginimą išgaunant energiją, taip pat prisideda prie šio tikslo ir mažina sąvartyne šalinamų atliekų kiekius.
Uždaviniai
2.1. plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis.
2.2. plėsti kitų perdirbti (įskaitant kompostavimą) tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis.
2.3. skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas;
2.4. naudoti atliekų energetinius išteklius.
3. Tikslas: Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą.
Uždaviniai
3.1. užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingų atliekų;
3.2. aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.
IV. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO 2006–2015 M. PRIEMONĖS
Plano įgyvendinimo priemonės, skatinančios atliekų mažinimo prevenciją, paruošimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, kitokį naudojimą ir saugų atliekų šalinimą, pateiktos 5 lentelėje. Šiame priemonių plane numatyti priemonių vykdytojai bei finansavimo šaltiniai.
5 lentelė. Savivaldybės atliekų tvarkymo plano uždavinių įgyvendinimo 2006–2015 m. priemonės.
Tikslas
Uždaviniai
Priemonės
Data
Atsakinga institucija
Finansavimo šaltinis
1. Skatinti atliekų mažinimo prevenciją, užtikrinant, kad Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis.
1.1. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų mažinimo prevencijos srityje
1.1. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų mažinimo prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje (pvz.: leidinius, straipsnius ir pan.)
2013–2015
Savivaldybė TRATC
Savivaldybės biudžeto gamintojų ir importuotojų ir kitos lėšos
1.2. Reikalavimai įmonėms, dėl tam tikrų gamybos standartų, mažinančių medžiagų naudojimą gamyboje, parengimas
2015
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
1.2. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis
1.2.1. Telšių miesto daugiabučių namų aprūpinimas žalienoms šalinti skirtais konteineriais
2013–2015
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
1.2.2. Telšių miesto individualių namų aprūpinimas žalienoms šalinti skirtais konteineriais
2014
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
1.2.3. Parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas
2014
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
1.2.4. Žaliųjų atliekų išvežimas iš Telšių miesto individualių namų
2014
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
2. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo (įskaitant kompostavimo) ir naudojimo apimtis.
2.1. Plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis
2.1.1. Aprūpinti individualius namus konteineriais pakuočių atliekoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą
2013–2015
TRATC Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų ir kitos lėšos
2.1.2. Aprūpinti juridinių asmenų sektorių konteineriais pakuočių atliekoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą
2013–2015
TRATC Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų ir kitos lėšos
2.1.3. Prie daugiabučių namų įrengti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles
2013–2015
Savivaldybė, TRATC, Gamintojai ir importuotojai
Savivaldybės biudžeto lėšos, ES parama
2.1.4. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą
2013–2015
Savivaldybė, TRATC, Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų lėšos
2.1.5. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą iš individualių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą
2013–2015
Savivaldybė, TRATC, Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų lėšos
2.1.6. Vykdyti antrinių žaliavų rūšiavimo kontrolę
2013–2015
Savivaldybė, TRATC
–
2.2. Plėsti kitų perdirbti (įskaitant kompostavimą) tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis
2.2.1. Organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ir priėmimą Atliekų priėmimo aikštelėje, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą
2013–2015
Savivaldybė, TRATC, Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
2.2.2. Organizuoti atskirą naudotų padangų ir kitų apmokestinamų gaminių surinkimą Atliekų priėmimo aikštelėje
2013–2015
Savivaldybė, TRATC, Gamintojai ir importuotojai
Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
2.2.3. Vykdyti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų surinkimą Atliekų priėmimo aikštelėje
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
2.2.4. Organizuoti žaliųjų atliekų surinkimą iš kapinių
2013–2015
Savivaldybė
Savivaldybės biudžeto lėšos
2.3. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas
2.3.1. Nustatyti diferencijuotas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką
2014–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
2.3.2. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje
2013–2015
Savivaldybė, TRATC
Savivaldybės biudžeto ir Vietinės rinkliavos lėšos
2.3.3. Vykdyti komunalinių atliekų rūšiavimo kontrolę
2013–2015
Savivaldybė, TRATC
–
2.4. Naudoti komunalinių atliekų energetinius išteklius
2.4.1. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių komunalinių atliekų rūšiavimąlaikinuose mechaninio apdorojimo (mobili rūšiavimo linija) įrenginiuose
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos, gamintojų ir importuotojų lėšos
2.4.2. Sukurti regioninę mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) infrastruktūrą netinkamų perdirbti ir turinčioms energetinę vertę komunalinėms atliekoms atskirti
2015
TRATC
ES parama, kitos lėšos
2.4.3. Organizuoti po mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) likusių, netinkamų perdirbti ir turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimą energijai gauti
2015
TRATC arba privatus operatorius
–
3. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą
3.1. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingų atliekų
3.1.1. Organizuoti atskirą buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ir per didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.1.2. Vykdyti visuomenės švietimą ir informavimą apie buityje susidarančių pavojingų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, tvarkymo galimybes
2013–2015
Savivaldybė TRATC
Savivaldybės biudžeto, Vietinės rinkliavos, gamintojų ir importuotojų lėšos
3.2. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą
3.2.1. Organizuoti mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir bešeimininkių atliekų surinkimas
2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.2.2. Eksploatuoti ir išplėsti 3 papildomom sekcijom Jėrubaičių sąvartyną
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.2.3. Vykdyti uždarytų sąvartynų priežiūrą po uždarymo
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.2.4. Eksploatuoti Atliekų priėmimo aikštelę Gaudikaičių k., Telšių r.
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.2.5. Eksploatuoti Kompostavimo aikštelę Gaudikaičių k., Telšių r.
2013–2015
TRATC
Vietinės rinkliavos lėšos
3.2.6. Eksploatuoti regioninius mechaninio apdorojimo įrenginius Jėrubaičių sąvartyne
2015
TRATC arba privatus operatorius
–
2015 metais planuojama, kad Telšių regione bus baigta kurti ir pradėta eksploatuoti jau suplanuota regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra – Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys. Pagrindinis dėmesys šiuo planavimo laikotarpiu bus skiriamas atliekų mažinimo prevencijos, paruošimo pakartotiniam naudojimui bei perdirbimo skatinimui. Šių tikslų bus siekiama ne tik įgyvendinant technines priemones (pvz., sudarant geresnes atliekų rūšiavimo sąlygas), bet ir stiprinant atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę bei šviečiant ir informuojant visuomenę. Penktame skyriuje pateiktas detalesnis Savivaldybės atliekų tvarkymo Plano įgyvendinimo priemonių aprašymas.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS
13. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ateityje vertinimas
TRATC užsakymu 2010 m. UAB „Hidroterra“ parengė galimybių ir alternatyvų studiją „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukurimas“ (toliau –Galimybių studija), kurioje vertinama, kad susidarančių komunalinių atliekų kiekis ateityje priklausys nuo gyventojų skaičiaus kitimo,ekonominio augimo, prekių suvartojimo, bendro vidaus produkto (BVP) ir nuo kitų makroekonominių rodiklių. Atsižvelgiant į nestabilią ekonominę ir demografinę situaciją Telšių regione vertinamas mažo (1 proc.) komunalinių atliekų augimo scenarijus. Atsižvelgus į šiuos veiksnius daroma prielaida, kad bendras pas gyventojus susidarantis komunalinių atliekų srautų kiekis Savivaldybėjegali padidėti apie1 proc.
6 lentelė. Prognozuojami susidariusių komunalinių atliekų kiekiai t./m.
Atliekos
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2013 m.
2014 m.
2015 m.
Bendras komunalinių atliekų kiekis
17793,729
14642,533
15613,689
15769,825
15927,524
16086,799
14. Komunalinių atliekų srautųtvarkymo ateityje vertinimas
Remiantis mažo atliekų augimo tempų scenarijumi, Jėrubaičių sąvartyno projektas turi užtikrinti atliekų kaupiamąjį pajėgumą, kurio Telšių apskričiai užteks 20 metų laikotarpiui. Tačiau sąvartyno sekcijoms įrengti skirtas plotas yra ribotas, tad ateityje sąvartyno sklypas turėtų būti išplėstas, prijungiant kaimyninius valstybės nuosavybėje esančius sklypus. Sąvartyne atliekos sveriamos.
Komunalinių atliekų tvarkymo srautai, sukūrus reikiamą komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą pateikti pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Visų rūšių atliekų srauto pasiskirstymas
Komunalinių atliekų turėtojai (pirminis rūšiavimas)
Po rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos
Antrinės žaliavos,įskaitant pakuočių atliekas
Didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos, buities pavojingos,statybinės ir kitos specifinės atliekos
Žaliosios atliekos
Individualūs konteineriai
Individualūs konteineriai ar kitos surinkimo priemonės
Kolektyviniai konteineriai ar kitos surinkimo priemonės
Mišrių komunalinių ir antrinių atliekų konteinerių aikštelės
Didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu
Atliekų priėmimo aikštelė
Jėrubaičių regioninis atliekų surinkimo sąvartynas
Antrinių žaliavų ir gaminių atliekų perdirbimo ar naudojimo įrenginiai
Pavojingų atliekų tvarkymo įrenginiai
Kompostavimo aikštelė
15. Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas
Pagrindinis prioritetas skiriamas atliekų mažinimo prevencijai, kurios tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį.
Iki 2015 m. Savivaldybėje planuojama skirti ypatingą dėmesį visuomenės švietimui ir informavimui atliekų mažinimo prevencijos srityje, tam tikslui vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų mažinimo prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje (pvz.: leidinius, straipsnius ir pan.).
Kadangi atliekų tvarkymo prioritetas skiriamas ne tik atliekų mažinimo prevencijai bet ir atliekų perdirbimui, dėl šios priežasties vykdyti Savivaldybėje pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, tekstilės, elektros ir elektroninės įrangos ir pan.) priėmimą Atliekų surinkimo aikštelėse.
16. Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Kaip efektyvią atliekų mažinimo prevencijos priemonę planuojama skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis. 2014 m. planuojama parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas. Taip pat planuojama vykdyti biologinių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo namų ūkio sąlygomis kontrolę.
2006–2015 m. planavimo laikotarpiu bus sukurta infrastruktūra atskirai surinktoms žaliosioms atliekoms kompostuoti, todėl bus skatinama pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę kuo daugiau žaliųjų atliekų, organizuojant žaliųjų atliekų surinkimą ir kapinėse. Viešojo maitinimo įstaigos atsako už savo veikloje susidarančių maisto atliekų atskyrimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
Savivaldybėje iki 2015 m. atskiras maisto (virtuvės) atliekų surinkimas iš gyventojų nėra planuojamas.
2014 m. numatyta nupirkti 1000 vnt., 120–140 l talpos plastikinių konteinerių ir aprūpinti Telšių miesto individualius namus žalienoms šalinti skirtais konteineriais. Bus parenkamas žaliųjų atliekų iš individualių namų surinkimo ir išvežimo į Kompostavimo aikštelę, esančią Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r. paslaugos teikėjas. Užtikrinamas atliekų išvežimas pagal nustatomą grafiką. žaliųjų atliekų surinkimo išlaidos nebus įtrauktos į Vietinės rinkliavos mokestį. 2013 m. bus nupirkta 80 vnt. informacinių ženklų-stendų, kuriuose nurodoma visa būtina informacija apie atliekų tvarkymą. Stendai įrengiami antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelėse, atitinkamai: 40 vnt. – Telšių mieste; 40 vnt. – kaimiškose seniūnijose. 2013 m. numatytas atliekų konteinerių aikštelių įrengimas-pertvarkymas Telšių m. Gėlių g., esančiose kapinėse. Įrengtose aikštelėse šalia mišrių atliekų surinkimo konteinerių bus pastatyti žalienoms šalinti 3 ir 5 kub. m. talpos „laivelio“ tipo metaliniai konteineriai.
Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2013 m.į Jėrubaičių sąvartyną galima pašalinti ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2000 m. Telšių regione buvo šalinama ~ 32700 tonų biologiškai skaidžių atliekų. Savivaldybei 2013 m. didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis Jėrubaičių sąvartyne sudaro 5000 tonų per metus. Nustatyta, kad 2012 m. Jėrubaičių sąvartyne buvo pašalinta 7896 tonos biologiškai skaidžių atliekų. Planuojama, kad šių atliekų kiekis pateksiantis 2013 m. į Jėrubaičių sąvartyną bus mažesnis nei 2012 m.
Parengtoje Galimybių studijoje prognozuojama, kad Telšių rajono kaimo vietovėse 2013 m. kompostuojamų žaliųjų atliekų bei daržovių atliekų kiekis sudarys 1253 t./m.
17. Antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymo ateityje vertinimas
Kuriant atliekų tvarkymo infrastruktūrą pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo tikslas – atskirti kuo daugiau antrinių žaliavų pirminio rūšiavimo būdu, nes tokios žaliavos yra geresnės kokybės ir tinkamesnės perdirbti, negu išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto rūšiavimo linijos pagalba.
Kadangi didžioji komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų dalis – pakuočių atliekos, todėl tikimasi, kad bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, bus sukurtos efektyvios antrinių žaliavų surinkimo sistemos. Planuojama, kad antrinių žaliavų surinkimo ir paruošimo perdirbti veikla didžiąja dalimi bus organizuojama pakuočių atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius (1) sutartį su TRATC dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti ir (2) trišalę pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį su TRATC ir atliekų tvarkytoju dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturi būti įtrauktos į Vietinę rinkliavą.
Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, planuojama organizuoti atskirą (rūšiuojamąjį) pakuočių atliekų surinkimą iš juridinių asmenų, pastatyti jiems individualaus naudojimo konteinerių komplektą atskiram pakuočių atliekų surinkimui.
Antrinių žaliavų surinkimas kolektyviniais atliekų konteineriais būdas neužtikrina efektyvaus antrinių žaliavų rūšiavimo. Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, planuojama individualius namus aprūpinti antrinių žaliavų rūšiavimui skirtais konteineriais ir organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų.
Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas planuojama ir šiomis priemonėmis
· nuo 2015 m. nustatyti diferencijuotas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką;
· įgyvendinti antrinių žaliavų rūšiavimo kontrolės sistemą, tikrinti, kaip kokybiškai Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojai atskiria antrines žaliavas iš bendro komunalinių atliekų srauto;
· vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje;
· remti visuomenės švietimo, informavimo ir kitus projektus atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje.
Informacija apie planuojamą komunalinių atliekų surinkimo organizavimą Telšių mieste pateikiama 8 lentelėje.
8 lentelė. Planuojamas komunalinių atliekų surinkimo organizavimas Telšių mieste ir rajone
Eil. Nr.
Atliekų rūšis
Surinkimo būdas
Minimalus ištuštinimo dažnumas
Nerūšiuotos (mišrios) komunalinės atliekos
Kolektyviniai konteineriai aikštelėse
Mieste: 4 kartai per savaitę; Kaime: 13 ir 26 kartai per metus
Individualūs konteineriai
Mieste: 1 kartą per savaitę Kaime: 1 ir 2 kartus per mėnesį
Antrinės žaliavos
Kolektyviniai konteineriai antrinėms žaliavoms surinkti aikštelėse
2 kartus per mėnesį
Individualūs konteineriai popieriaus ir kartono, plastikų ir metalo atliekoms surinkti
Pagal nustatytą grafiką
Didelių gabaritų atliekos (seni baldai, naudotos padangos) ir pakartotiniam naudojimui tinkamos atliekos
Konteineriai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
Nuolat
Surinkimas apvažiuojant atliekų turėtojus
2 kartus per metus
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos
Konteineriai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
Nuolat
Surinkimas apvažiuojant atliekų turėtojus
2 kartus per metus
Tekstilės atliekos
Kolektyviniai konteineriai aikštelėse
Nuolat
Žaliosios ir medienos atliekos
Kompostavimo aikštelėje
Nuolat
Surinkimas apvažiuojant atliekų surinkimo aikšteles
Pagal poreikį
Statybinės atliekos
Konteineriai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
Nuolat
Buities pavojingos atliekos
Konteineriai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
Nuolat
Surinkimas apvažiuojant atliekų turėtojus
2 kartus per metus
Bešeimininkės atliekos (didžiosios, pavojingos, elektros ir elektroninė įranga)
Surinkimas apvažiuojant atliekų surinkimo aikšteles
1 kartą per savaitę
18. Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Teisės aktai nustato, kad savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus šių specifinių buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis
· elektros ir elektroninės įrangos atliekų;
· pavojingų atliekų;
· naudotų padangų;
· didelių gabaritų atliekų;
· statybinių atliekų.
Šių atliekų surinkimas numatomas Atliekų priėmimo aikšteleje (bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą). Gyventojams bus ir toliau siūlomi alternatyvūs specifinių atliekų surinkimo būdai, t.y. šių specifinių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu.
Numatyta, kad buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veikla bus organizuojama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, teisės aktų nustatyta tvarka su TRATC sudarius sutartis dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybės įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturi būti įtrauktos į Vietinę rinkliavą.
19. Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Siekiant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo ir ekonominės naudos vartotojams, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą numatoma ir toliau vykdyti regioniniu principu. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003) nustatyta, kad kuriamų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų pajėgumai turi užtikrinti ne mažiau kaip atitinkamame komunalinių atliekų tvarkymo regione ar regionų grupėje susidarančių atliekų tvarkymą, efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.
Įgyvendinant ES iš dalies finansuojamą projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, tikslas iki 2014 m. lapkričio mėn. Jėrubaičių k, Babrungo sen., Plungės r. šalia Jėrubaičių sąvartyno pastatyti Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį su anaerobiniu pūdymu, kuriame bus apdorojamos po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos. Mechaninio apdorojimo metu iš mišrių komunalinių atliekų būtų išgaunamos antrinės žaliavos bei deginimo frakcija. Apdorojant biologiškai skaidžias atliekas anaerobiniu būdu gaunamos biodujos, kurios naudojamos elektros gamybai, bei kompostas. Po apdorojimosąvartyne bus šalinama apie 20 % nuo visų surinktų komunalinių atliekų.
Projekto metu sukurta komunalinių biologiškai skaidžių ir kitų atliekų tvarkymo infrastruktūra, Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai leis užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo ilgalaikių užduočių bei atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimą Savivaldybėje.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema turi remtis;
· „visuotinumo“ principas – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams.
· principu „teršėjas moka“. Šis principas reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (gamintojo atsakomybės principas). Siekiant įgyvendinti šį principą Savivaldybėje nuo 2008 m. sausio 1 d. įvesta Vietinė rinkliava. Tai Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, kurią kiekvienas Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nustatytą Vietinę rinkliavą. Visuotinės vietinės rinkliavos įgyvendinimas ir atliekų tvarkymo paslaugos teikimas kiekvienam rinkliavos mokėtojui užtikrino, kad visos Savivaldybėje teritorijoje susidariusios komunalinės atliekos yra surenkamos ir sutvarkomos aplinkai bei visuomenės sveikatai saugiu būdu.
Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų darytojas, bet ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, baterijų ir akumuliatorių bei kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., naudotų padangų) atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymas pagal gamintojo atsakomybės principą turi būti dengiamas šių gaminių gamintojų/ importuotojų ir neįskaitomas į Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.
· „pilno kaštų padengimo“ principas – Vietinės rinkliavos dydis turi būti pakankamas, kad padengtų visas komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. Į Vietinės rinkliavos dydį įskaičiuotos komunalinių atliekų (mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, buityje susidarančių pavojingų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo ir tvarkymo sąnaudos, regioninio sąvartyno eksploatavimo, įskaitant rekultyvavimo ir priežiūros po uždarymo, sąnaudos, netinkančių eksploatuoti sąvartynų ir vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos.
· Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos atliekų turėtojams paskirstomos vadovaujantis „solidarumo“ principu. Kadangi Telšių regiono savivaldybėse atliekų surinkimo ir transportavimo iki regioninio atliekų šalinimo įrenginio sąnaudos skiriasi, todėl atliekų šalinimo mokestis diferencijuojamas tokiu būdu, kad bendra vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymo kaina visose Telšių regiono savivaldybėse būtų panaši. Dėl šios priežasties visos Telšių regiono savivaldybės moka skirtingą 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą. Savivaldybei 1 tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina yra 252,90 Lt.
20. Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas
Telšių regiono ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra finansuojama iš šių šaltinių: Savivaldybės biudžeto, Vietinės rinkliavos, TRATC, Europos Sąjungos, valstybės paramos ir kitų lėšų. Vykdoma regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtra didina komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. Tam, kad išvengti Vietinės rinkliavos augimo galipadėti šie veiksniai
1. aktyvus antrinių žaliavų rūšiavimas;
2. žaliųjų atliekų kompostavimas namų ūkio sąlygomis arba jų pridavimas į Kompostavimo aikštelę;
3. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos teikimas komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai kurti.
VII. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai
· kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Plano įgyvendinimo priemonės;
· kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
· ar vykdomos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys;
· ar vykdoma Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta komunalinių atliekų naudojimo užduotis;
· ar vykdoma Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbti užduotis.
10 lentelė. Atliekų prioritetų įgyvendinimo vertinimo rodikliai.
Atliekų tvarkymo būdas
Vertinimo rodikliai
Laukiamas rezultatas
Atliekų prevencija
1) Bendras komunalinių atliekų susidarymas tonomis per metus
Mažėjimas
Atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui
2) Pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai tonomis per metus
Didėjimas
3) Pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio
Didėjimas
Atliekų perdirbimas
4) Iš gyventojų atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai tonomis per metus pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų atliekos)
Didėjimas
5) Iš juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų) atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai tonomis per metus pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų atliekos)
Didėjimas
6) Atskirai surinktų buities elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiai tonomis per metus
Didėjimas
7) Atskirai surinktų ir sukompostuotų biologinių atliekų kiekiai tonomis per metus
Didėjimas
8) Bendras perdirbtų komunalinių atliekų kiekis tonomis per metus
Didėjimas
9) Bendras perdirbtų komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio
Didėjimas
Atliekų naudojimas
10) Panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų kiekis tonomis per metus
Didėjimas
11) Panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų kiekis proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio
Didėjimas
Atliekų šalinimas
12) Pašalintų sąvartyne komunalinių atliekų kiekis tonomis per metus
Mažėjimas
13) Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis tonomis per metus atliekų kiekio
Mažėjimas
___________________