DĖL KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 2010.12.23 SPRENDIMAS Nr. T-802

Suvestinė redakcija nuo 2014-07-15

Sprendimas paskelbtas: TAR 2010-12-23, i. k. 2010-01545

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 23 d. Nr. T-802

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525) 6 straipsnio 28 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) 4 straipsnio 3 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Patvirtinti Kauno miesto oro kokybės valdymo 2011–2014 metų programą (pridedama).

Savivaldybės meras Andrius Kupčinskas

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-802

KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMA

1. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) ir vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos oro kokybę

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4364);

1.2. aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3828);

1.3. aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3185).

2. Programos tikslas – reglamentuoti aplinkos oro kokybės valdymą ir numatyti priemones, kurių turi būti imamasi, kad nebūtų viršijamos nustatytos aplinkos oro kokybės normos.

3. Programos uždaviniai

3.1. užtikrinti, kad Kauno miesto oro kokybė būtų vertinama ir valdoma vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

3.2. užtikrinti, kad šioje programoje nurodytos priemonės būtų įgyvendintos;

3.3. užtikrinti informacijos apie aplinkos oro kokybę viešumą.

4. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2011–2014 metai.

5. Bendra informacija apie teritoriją, kuriai rengiama programa.

Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, stambus mokslo, kultūros ir pramonės centras. Jis yra beveik pačiame Lietuvos centre vakarinių ir rytinių respublikos sienų atžvilgiu ir kiek arčiau pietinės negu šiaurinės sienos. Miestas išsidėstęs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje, abiejų upių terasose. Kauno miestas yra svarbus tranzito mazgas, esantis pagrindinių Lietuvos magistralių kryžkelėje: čia susikerta dvi stambiausios magistralės – „Via Baltica“ (Helsinkis–Ryga–Kaunas–Varšuva) ir Vilnius–Klaipėda. Kaunas – stambus geležinkelio mazgas ir upių uostas. Prie Kauno, Karmėlavoje, yra tarptautinis oro uostas.

Bendras miesto plotas – 15,7 tūkst. ha, iš jų 8,9 tūkst. ha užima statiniai, 1 tūkst. ha – keliai, 2 tūkst. ha – žemės ūkio plotai, 2,2 tūkst. ha – žalieji plotai, 1,3 tūkst. ha – vandens telkiniai, 0,3 tūkst. ha – kitos paskirties žemė.

Kauno mieste gyvena 10,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. 2010 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Kaune – 348624, gyventojų tankumas 1 kv. km – 2220 (2010 m. Statistikos departamento duomenys).

6. Bendra informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius.

Šiuo metu 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

1 lentelė

Metai

Individualių lengvųjų automobilių skaičius

1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių

2009

166 953

479

2008

164 366

467

2007

158 608

446

1 pav. 1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių

Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą, yra pateiktos 2 lentelėje ir pažymėtos 1 priede pateiktame žemėlapyje.

2 lentelė. Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą.

Įmonės pavadinimas

Iš viso teršalų, t per metus (2009 m.)

UAB „Energijos sistemų servisas“

959,358

UAB „Korelita“

884,574

AB „Rokų keramika“

240,412

AB „Palemono keramika“

168,503

UAB „Oksetos servisas“

147,252

UAB „Kauno stiklas“

70,535

AB „Kauno energija“

56,149

AB „Kraft foods Lietuva“

37,316

AB „Liteksas“

36,037

UAB „Gerovė“

35,375

UAB „Kauno tiltai“

30,515

UAB „Kauno šilas“

23,962

AB „Kauno keliai“

21,178

AB „Kauno ketaus liejykla“

18,157

Kauno miesto teritorija pagal Lietuvos suskirstymą į geografinius rajonus priklauso Pabaltijo žemumos sričiai, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės rajonui, kuris apima Vidurio žemumos ir Pabaltijo aukštumų sąlyčio juostą.

Nors Lietuvoje labiausiai paplitęs yra moreninės lygumos žemėvaizdis, susiformavęs glaciodepresijose, tačiau Kauno mieste šis tipas nėra vyraujantis. Moreninės lygumos žemėvaizdis yra tarp Vytėnų, Milikonių, Kalniečių gyvenamųjų rajonų ir Šančiuose.

Kauno miesto teritorijoje vyrauja prieledyninės ežerinės lygumos žemėvaizdis, kuris apima beveik visą likusią miesto teritoriją. Jis susiformavo žemesnes vietas apsėmus ledyno tirpsmo vandeniui ir susiklosčius ten limnoglacialinėms nuosėdoms.

Šių abiejų žemėvaizdžių medžiaginis pamatas yra panašios sudėties, todėl atskiri kraštovaizdžio komponentai nedaug skiriasi. Jie abu vadinami molingųjų lygumų žemėvaizdžiais. Šiuos žemėvaizdžius skrodžia upių slėniai. Jie tankiai suskaido morenines ir prieledynines ežerines lygumas. Upės, rausdamos slėnius, neša daug sąnašų ir slėnius iškloja smėliu ar žvirgždu, suformuoja savitą upių slėnių žemėvaizdį. Kauno miesto teritoriją kerta Nemuno, Neries, Jiesios, Girstupio, Sėmenos, Marvelės, Veršvos slėnių žemėvaizdžiai.

Kaune vyrauja vakarų, pietvakarių ir pietų krypčių vėjai, rečiausiai būna šiaurės rytų krypties vėjai. Didelėje miesto teritorijoje meteorologinių elementų režimas yra skirtingas, tai yra, išryškėja mikroklimatiniai skirtumai. Tuos skirtumus lemia reljefo pobūdis, miesto užstatymo struktūra. Kauno miesto suskirstymą į rajonus klimatiniu požiūriu atliko K. Kaušyla (1983 m.), atnaujino M. Kovalenkovienė ir R. Pareigis (1994 m.).

Ryškiausiai meteorologiniai elementai skiriasi Nemuno ir Neries slėniuose ir šlaitinėse lygumose esančiuose rajonuose.

Miesto centre, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose, Petrašiūnuose vėjo greitis yra mažesnis, didesni temperatūrų svyravimai. Kauno centrinėje dalyje vidutinis vėjo greitis vasarą yra 0,4–0,7 m/s, o žiemą – 0,7–1,0 m/s, tai yra 20 proc. mažesnis nei miesto pakraščiuose. Miesto centre daugiau nevėjuotų dienų. Kai miesto pakraščiuose, atvirose vietose būna menkas (1–3 m/s) vėjas, miesto centre – štilis. Silpnas vėjas arba štilis užstatytoje slėnio dalyje ekologiniu požiūriu yra nepalankus veiksnys, nes nesimaišo priežeminis oro sluoksnis, kaupiasi dulkės, kenksmingos dujos. Vėdinimo galimybes šiek tiek padidina plati Nemuno vaga. Slėnio dalyje esantys rajonai yra kiek apsaugoti nuo stiprių vėjų, kurie neišsklaido transporto taršos, įtakos.

Miesto centro ir pakraščių mikroklimatiniai skirtumai yra nevienodo intensyvumo, jie priklauso nuo oro sąlygų, metų ir paros laiko. Atviroje vietovėje ir slėnio dugne ryškiausi temperatūrų skirtumai yra tada, kai debesuotumas 0–2 balų, o vėjo greitis 0–1 m/s. Didžiausi cirkuliacinio pobūdžio skirtumai susidaro, kai vėjo greitis didesnis nei 5 m/s.

Centrinėje Kauno dalyje vidutiniškai 0,4–0,5°C šilčiau nei priemiesčio rajonuose. Pučiant stipriems vėjams rudenį ir žiemą, šis skirtumas sumažėja iki 0,1–0,3°C. Vasarą centre net 1–1,2°C šilčiau negu miesto pakraščiuose, taip pat 5–7 proc. daugiau dienų be neigiamos temperatūros ir apie 20 proc. daugiau karštų dienų (kai temperatūra yra didesnė nei 25°C). Slėnyje esančiuose miesto rajonuose yra 25 proc. daugiau dienų, kai būna rūkas, taip pat iškrenta 10 proc. daugiau kritulių negu miesto pakraščiuose, ypač šaltuoju metų laiku (Kauno miesto ekologinis monitoringas, 1995).

7. Informacija apie teritorijos, kuriai rengiama programa, aplinkos oro užterštumo lygio vertinimą, užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas.

Lietuvos oro kokybei vertinti ir valdyti išskirtos 3 zonos: Vilniaus aglomeracija, Kauno aglomeracija ir likusi šalies teritorija. Šiuo metu teršalų koncentracijos Kauno mieste nuolat matuojamos dviejose oro kokybės stebėsenos stotelėse. Automatizuotai oro kokybės stebėsenai naudojami prietaisai yra pagaminti Environenemt S. A., Prancūzijoje. 2001 metais Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu šie prietaisai buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos metrologijos registrą. Dainavos automatizuotos stebėsenos stotelės duomenys perduodami į valstybinės stebėsenos duomenų bazę.

Oro teršalų sklaidai nustatyti ir modeliuoti naudojamas Airviro modelis, sukurtas Švedijos hidrologijos ir meteorologijos institute. Šiam tikslui sudaroma taršos šaltinių duomenų bazė, inventorizuojant mobiliųjų taršos šaltinių ir stacianarių taršos šaltinių parametrus. Teršalų sklaidai įvertinti taip pat reikalingi meteorologiniai parametrai. Jie fiksuojami bokšte, esančiame Noreikiškėse, Kauno rajone. Matuojami šie meteorologiniai parametrai: vėjo greitis ir kryptis 10 m aukštyje, temperatūra 2 ir 8 m aukštyje, atmosferos santykinė drėgmė, kritulių kiekis.

Nepaisant oro kokybės pagerėjimo nuo 1997 m., oro tarša ir toliau labai neigiamai veikia žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę, ekosistemas, pastatus ir paminklus. Nors Lietuvoje atmosferos teršimas iš stacionarių taršos šaltinių sumažėjo, tačiau problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos valstybių, būdingos ir Lietuvai. Oro kokybė Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, priklauso nuo mobilių taršos šaltinių (transporto) emisijų ir nuo meteorologinių atmosferos sąlygų.

Didžiausią dalį iš transporto priemonių į orą išmestų teršalų, t. y. 98 proc. bendro teršalų kiekio, sudaro automobilių transporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2 proc. – kitų transporto priemonių (traukinių, lėktuvų, laivų ir ne kelių transporto priemonių) teršalai. Automobilių transporto priemonių išmetamosiose dujose yra daugiau kaip 200 įvairių cheminių junginių – kuro deginimo produktų.

Kauno mieste aktualiausias oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10 ir KD2,5). Pažemio ozonas ir kietosios dalelės yra daugiausiai problemų sveikatai keliantys teršalai. Oro taršos kietosiomis dalelėmis tendencijas yra bene sunkiausia paaiškinti, kadangi jų kilmė gali būti labai skirtinga. Dažniausi taršos smulkiomis dalelėmis šaltiniai yra transportas, katilinės, naudojančios iškastinį kurą (išmeta pelenus ir suodžius), pramonės įmonės (išmeta metalo, audinių dulkes), dirvos erozija, fotocheminiai procesai. Degimo metu susidariusios dalelės būna mažesnės už 1 mm, pramoninės ir dirvos dalelės – didesnės už 1mm.

Remiantis ilgalaikių stebėjimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad oro tarša keičiasi beveik kartu su ekonominio aktyvumo pokyčiais. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 metais, tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 metų ji pradėjo didėti.

Jau buvo minėta, kad 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Nustatyta, kad mobilių šaltinių labiausiai teršiamos šios Kauno miesto dalys: Dainava, Centras, Taikos ir Savanorių prospektai. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Dėl savitos geografinės padėties ir tiltų bei aplinkkelių stokos labai intensyvūs transporto srautai kerta centrinę miesto dalį, todėl centrinių Kauno miesto mikrorajonų (Centras, Senamiestis) oras yra stipriai užterštas, t. y. oro taršos požiūriu yra labai jautrios zonos. Pastaraisiais metais didėjant centralizuoto pastatų šildymo kaštams vis didesnė dalis gyventojų, gyvenančių miesto centre, pareiškia norą atsijungti nuo centralizuoto pastatų šildymo sistemos, todėl iškyla reali grėsmė, kad miesto centre oro tarša didės.

Dulkių koncentracija ore nuo 1998 metų didėja ir tai yra viena rimčiausių Kauno miesto oro kokybės problemų. 2005 metais kietųjų dalelių (KD10) paros koncentracija oro užterštumo ribinę vertę viršijo 64 kartus, leista 35 dienos per metus. 2006 m. patvirtinus Kauno miesto oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD10) mažinimo programą kietųjų dalelių koncentraciją pavyko sumažinti.

2 pav. Kauno miesto įmonių išmestų teršalų kiekis tonomis

8. Informacija apie iki programos parengimo taikytas aplinkos oro taršos mažinimo priemones, jų poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui.

2004 m. Kauno miesto savivaldybei buvo suteikta Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko paskola naujiems autobusams įsigyti. Buvo nupirkti 55 nauji autobusai su „Euro III“ tipo varikliais.

9. Programos įgyvendinimo laikotarpiu numatomos taikyti Kauno miesto oro taršos nustatytais teršalais mažinimo priemonės pateiktos 2 priede.

_____________________________________

Kauno miesto oro kokybės

valdymo 2011–2014 metų programos

1 priedas

3 pav. Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą

Kauno miesto oro kokybės

valdymo 2011–2014 metų programos

2 priedas

KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.

Priemonė

Trumpas aprašymas

Priemonės įvykdymo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis vieniems metams, Lt

Finansavimo šaltinis

1

2

3

4

5

6

7

I. APLINKOS KOKYBĖS VALDYMAS

1.

Gatvių priežiūra

1.1.

Surinkti po žiemos sezono smėlį ir purvą, valyti nuo kelkraščių susikaupusias žemes

Kadangi žiemą gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu, po šaltojo metų sezono nutirpus sniegui būtina per 1 mėnesį nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo raštiško pavedimo miestą valančiai įmonei surinkti smėlį ir purvą, susikaupusį gatvėse

Kovo, balandžio, gegužės mėnesiais

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“

400 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

1.2.

Valyti pagrindinių miesto gatvių važiuojamąsias dalis ir šaligatvius

Kasmet šiltuoju metų laiku

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“

12 000 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

1.3.

Plauti ir laistyti pagrindines miesto gatves ir šaligatvius

Kasmet šiltuoju metų laiku

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“

100 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

1.4.

Pirkti vakuuminę gatvių valymo mašiną

Sudaryti galimybę reguliariai valyti miesto gatves

2011–2013 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“

1 500 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas, UAB „Kauno švara“ lėšos, Privatizavimo fondas, skolintos lėšos

2.

Miesto transporto srautų optimizavimas

2.1.

Nustatyti gatves, kuriose susidaro automobilių spūstys dėl transporto priemonių statymo važiuojamojoje gatvės dalyje

Parengti galimybių studiją, kurioje būtų išanalizuota automobilių statymo būdo ir vietų skaičiaus įtaka transporto spūstims, pateikti siūlymai, kaip mažinti transporto spūstis ir su tuo susijusią aplinkos taršą

2013 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyrius

70 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos

2.2.

Optimizuoti automobilių stovėjimo vietų skaičių

Užtikrinti, kad kiekvienuose išduodamuose leidimuose statyti objektą būtų nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius, atitinkantis objekto dydį

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius

___

___

3.

Analizuoti, kaip vežėjai laikosi transporto priemonių švaros ir birių krovinių vežimo reikalavimų

Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje Aplinkos apsaugos skyriui bus pateikti duomenys apie vežėjus, pažeidusius nustatytus reikalavimus

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

___

___

4.

Miesto viešojo transporto sistemos tobulinimas

4.1.

Plėtoti troleibusų tinklą

Nutiesti naują troleibusų liniją Parodos gatve, kuri yra miesto centre. Bus pagerintas susisiekimas su studentų bendrabučiais, miegamaisiais mikrorajonais. Bus daugiau galimybių naudotis viešuoju transportu, sumažinti autobusų skaičių miesto centre, sumažės asmeninių automobilių naudojimas, dėl to sumažės oro tarša

2013 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius

2 959 873

Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos

4.2.

Įsigyti mažai aplinką teršiančias viešojo transporto priemones

Pasinaudojant Europos Sąjungos programomis teikti paraiškas troleibusams ir mažai aplinką teršiantiems autobusams įsigyti

2013 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Plėtros programų ir investicijų skyrius, UAB „Kauno autobusai“

20 000 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos

4.3.

Pėtoti ir atnaujinti dviračių infrastruktūrą

Mažinti neigiamą transporto poveikį oro kokybei sudarant sąlygas ir skatinant visuomenę naudotis bevarikliu transportu

Kasmet

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

300000

Kelių fondo lėšos, Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos

4.3.

Populiarinti dviračių naudojimą

Sudaryti nuolatinę darbo grupę dviračių transporto plėtros klausimams Kauno mieste spręsti ir įtraukti į ją Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovus

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius

__

__

5.

Statybų kontrolė

5.1.

Išnagrinėti statybų projektus ir kitus dokumentus

Užtikrinti, kad projektuose būtų nurodytos dulkėtumą mažinančios priemonės, o išduodamuose leidimuose statyti objektą būtų įrašyta privaloma sąlyga – plauti išvažiuojančių iš statybos aikštelės transporto priemonių padangas ir taikyti kitas priemones dulkėtumui mažinti

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius

__

__

5.2.

Kontroliuoti statybos darbų vykdymą objektuose

Kontroliuoti, ar vykdomos dulkėtumą mažinančios priemonės, nurodytos projektuose, statybas leidžiančiuose dokumentuose

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba

___

___

5.3.

Kontroliuoti statybinių atliekų sutvarkymą

Kontroliuoti, kad statybos projekte būtų nurodyti būsimi statybinių atliekų kiekiai, perteklinio ir išvežamo grunto kiekiai

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius

___

___

6.

Apželdinti eroduojančius plotus

Atkurti žaliuosius plotus po žemės darbų

Šiltuoju metų laikotarpiu

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, seniūnijos

2 000 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

7.

Kontroliuoti individualių namų valdų katilinių skaičių

Parengti galimybių studiją, kurioje būtų išanalizuota, kaip oro kokybei daro įtaką individualus šildymas, ir inventorizuotos individualių namų valdų katilinės seniūnijose

2012–2014 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

100 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

8.

Analizuoti mieste esančių individualių namų valdų katilinių skaičiaus pokyčius

Rinkti duomenis apie naujus AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo vartotojus Kauno mieste, taip pat apie gyventojus, atjungusius savo šildymo sistemas nuo centrinio šildymo sistemos

2011–2014 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas

___

___

II. APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMAI

9.

Kauno miesto oro kokybės stebėsena (koncentracijų matavimų tęsimas)

9.1.

Atlikti automatizuotus oro kokybės tyrimus ir užtikrinti duomenų kokybę

Atlikti teršalų (NO2, CO, KD10, SO2, O3) koncentracijų matavimus

Nuolat kas 0,5 val.

Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius

40 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

9.2.

Rinkti ir kaupti meteorologinių parametrų (vėjo greičio ir krypties, temperatūrų skirtumų) matavimų duomenis

Nuolat

Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

10 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

9.3.

Nustatyti teršalų koncentracijos pokyčius

Nustatyti teršalų koncentracijos pokyčius dėl antropogeninės apkrovos (mobilūs ir stacionarūs šaltiniai) ir meteorologinių sąlygų, klasifikuoti nuolat teršiamas, švarias teritorijas ir parinkti oro kokybės valdymo jose priemones

Nuolat

Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė

10 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

9.4.

Modeliuoti ir prognozuoti oro kokybę

Nustatyti mobilių ir stacionarių šaltinių taršos sklaidą

Kas ketvirtį

Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė

20 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

10.

Naudoti mobilią oro tyrimų laboratoriją

Nagrinėti asmenų skundus, patikrinti, ar teršalų koncentracijos viršija ribines vertes, ar yra arti ribinės vertės

Prireikus

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė

10 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

III. INFORMACIJOS TEIKIMAS

11.

Informuoti visuomenę apie oro teršalų koncentracijos lygį

Atnaujinti informaciją Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

___

___

12.

Informuoti suinteresuotas institucijas apie aplinkos oro taršos lygį

Teikti duomenis ir informaciją apie aplinkos oro kokybę visoms suinteresuotoms institucijoms

Nuolat

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius

___

___

13.

Informuoti individualių namų savininkus apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis

Išleisti informacinį lankstinuką, platinti jį gyventojams

2011–2014 m.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, seniūnijos

10 000

Kauno miesto savivaldybės biudžetas

_________________________________________

Priedo pakeitimai

Nr. T-424, 2011-07-14, paskelbta TAR 2011-07-14, i. k. 2011-01148

Nr. T-400, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-14, i. k. 2014-10234

Pakeitimai

1.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-424, 2011-07-14, paskelbta TAR 2011-07-14, i. k. 2011-01148

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-802 „Dėl Kauno miesto oro kokybės valdymo 2011-2014 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-400, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-14, i. k. 2014-10234

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T-802 „Dėl Kauno miesto oro kokybės valdymo 2011–2014 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo