LT
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO
Statutory Text (1 Articles)
Microsoft Word - T-315.doc
Suvestinė redakcija nuo 2010-11-19
Sprendimas paskelbtas: TAR 2006-12-21, i. k. 2006-00901
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO
PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 21 d. Nr. T-315
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 49 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, 72-3016) 25 straipsniu ir atsižvelgdama į viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2006 m. birželio 30 d. raštą Nr. 6-232 „Dėl Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pateikimo“, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
1. Patvirtinti Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą (pridedama).
2. Įpareigoti Informacijos tarnybos vedėją Laimą Lungienę paskelbti informaciją apie Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą vietinėje spaudoje.
3. Pavesti šio sprendimo vykdymo kontrolę pavesti Administracijos direktoriui Antanui Šliautariui.
4. Pripažinti netekusiais galios 2003 m. gruodžio 18 d. Šiaulių rajono tarybos sprendimą Nr. T-255 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano ilgalaikės ir trumpalaikės programos patvirtinimo“ ir 2005 m. gegužės 26 d. Šiaulių rajono tarybos sprendimą Nr. T-170 „Dėl pavedimo viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti apskrityje atliekų tvarkymo funkcijas ir užduotis“.
5. Nustatyti, kad sprendimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Savivaldybės meras Raimundas Jakutis
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos
2006 m. gruodžio 21d. sprendimu Nr. T-345
ŠIAULIŲ RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ypač svarbiais tampa Europos Sąjungos reikalavimai atliekų tvarkymo srityje. 1996 metais buvo suformuluota Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika. Šis dokumentas patvirtino 1989 metų Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos nuostatą, kad atliekų prevencija ir toliau išlieka pirmasis prioritetas, toliau eina atliekų tvarkymas ir saugus atliekų šalinimas. Jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, perdirbti arba panaudoti energijai išgauti. Atliekų šalinimas sąvartyne ir deginimas pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti.
Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje ypač daug reikšmės teikiama ir kitiems - artimiausio atstumo ir vidinio pakankamumo principams. Artimiausio atstumo principas reiškia, kad atliekos turi būti šalinamos pačiame artimiausiame tam skirtame įrenginyje, o vidinio pakankamumo principas reikalauja, kad Bendrijoje susidariusios atliekos būtų šalinamos Bendrijoje, o ne išvežamos už jos ribų. Abu šie principai taikomi tik šalinamoms, o ne perdirbamoms atliekoms.
2. 2002 metais patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane pabrėžta regioninių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo svarba. Jame taip pat konstatuojama, kad griežtus atliekų tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus galima bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šios sistemos bus pakankamai plačios, t.y. aptarnaus didžiąją dalį regione susidarančių atliekų generatorių. Dėl didelių šios sistemos įgyvendinimo kaštų savivaldybėms tikslinga bendradarbiauti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas.
3. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą regioninė savivaldybių atliekų tvarkymo sistema apima komunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidarančias atliekas, kurios nepatenka į gamybinių atliekų tvarkymo sistemą. Regioninė atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti
4.1. Atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;
4.2. Atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
4.3. Atskirų komunalinių atliekų srautų - buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų - atskiro surinkimo priemonėmis;
4.4. Buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.
5. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos skatina regionų savivaldybes derinti veiksmus, kooperuoti išteklius organizuojant efektyvias komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas rekomenduoja išvien kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas siekiant didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą. Regioninis atliekų tvarkymo planas turi būti paremtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis.
6. Regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai keliami trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai.
6.1. Trumpalaikiai tikslai apima
6.1.1. Regioninės atliekų tvarkymo įmonės, kuri būtų atsakinga už atliekų priėmimo punktų įrengimą ir atliekų šalinimą bei už pagalbos teikimą atliekų tvarkymo srityje, įkūrimą;
6.1.2. Naujo sąvartyno statybą pagal naujausias technologijas;
6.1.3. Atliekų priėmimo punktų, kur gyventojai galėtų atnešti perdirbti tinkamas atliekas ir kur būtų kompostuojamos žaliosios atliekos, įrengimą;
6.1.4. Pagrindinio Šiaulių rajono sąvartyno Saulučių k. uždarymą ir atliekų surinkimo perkėlimą į regioninį sąvartyną Aukštrakių k. ;
6.1.5. Sąvartynų, esančių seniūnijose ir kaimo vietovėse, uždarymą;
6.1.6. Konteinerinių aikštelių įrengimą;
6.1.7. Biodegraduojamų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimą;
6.1.8. Gyventojų švietimą;
6.1.9. Duomenų apie atliekų kiekius ir sudėtį rinkimą.
6.2. Ilgalaikiai tikslai apima
6.2.1. Regioninėms statybos ir griovimo atliekoms apdoroti skirtų įrenginių statybą;
6.2.2. Perdirbti tinkamų atliekų rūšiavimo įmonių steigimą;
6.2.3. Perdirbti tinkamų atliekų surinkimo paslaugų plėtimą;
6.2.4. Pagrindinio Šiaulių rajono sąvartyno Saulučių k. uždarymą ir priežiūrą po uždarymo;
6.2.5. Likusių sąvartynų uždarymą seniūnijose ir kaimo vietovėse;
6.2.6. Regioninio sąvartyno II sekcijos statybą;
6.2.7. Antrinių žaliavų rūšiavimo linijos įrengimą regioniniame sąvartyne;
6.2.8. Filtrato valymo įrenginių statybą;
6.2.9. Privažiavimo kelio 3 km rekonstrukciją.
7. Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos tris atliekų tvarkymo prioritetus
7.1. Atliekų vengimas. Šiam prioritetui įgyvendinti bus vykdomas gyventojų švietimas siekiant paaiškinti, kodėl reikalinga ši priemonė ir kaip galima mažinti susidarančių atliekų kiekį;
7.2. Atliekų naudojimas. Įgyvendinant šį prioritetą, siekiant atskirti antrines žaliavas iš bendro atliekų srauto, bus sukurta atliekų rūšiavimo sistema (susidedanti iš konteinerinių aikštelių, atliekų priėmimo punktų, atliekų rūšiavimo linijos) ir įrengta biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelė;
7.3. Saugus atliekų šalinimas. Bus pastatytas naujas modernus sąvartynas pagal naujausias technologijas, o visi kiti regiono sąvartynai uždaryti ir rekultivuoti.
8. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje.
9. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduotys yra
9.1. Užtikrinti iki 2006 metų viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems miestų, miestelių ir kaimų (didesnių kaip 200 gyventojų) gyventojams ir ūkio subjektams (įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms);
9.2. Siekti, kad ši paslauga būtų pasiūlyta iki 2007 metų - visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Laikoma, kad paslauga įdiegta, jeigu ja naudojasi 85 proc. ar daugiau tos teritorijos ūkio subjektų (įmonių, įstaigų ir organizacijų) ir gyventojų;
9.2'. Iki 2009 metų pabaigos užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius- ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus.
Papildyta punktu
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
9.3. Įvedus rinkliavą atliekas šalinti Šiaulių regiono sąvartyne, atitinkančiame visus nustatytuosius reikalavimus ir nutraukti atliekų šalinimą kituose Šiaulių rajono sąvartynuose, neatitinkančiuose sąvartynų taisyklių reikalavimų, taip pat imtis priemonių šiems sąvartynams uždaryti;
9.4. Uždaryti visus kitus Šiaulių rajono teritorijoje esančius sąvartynus.
II. ATLIEKŲ TVARKYMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI
10. Atliekų tvarkymą reglamentuojantys pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai yra
10.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas.
10.3. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
10.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių“.
10.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“.
10.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės.
10.7. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 179 „Dėl buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
10.8. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas.
10.9. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas.
10.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintos atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės.
10.11. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas.
10.12. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.
10.13. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
10.14. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas.
11. Atliekų tvarkymą reglamentuojantys pagrindiniai Europos Sąjungos dokumentai yra
11.1. Europos Sąjungos bendros atliekų tvarkymo politikos pagrindas yra 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEC ir ją papildanti direktyva 91/692/EEC, kuriomis remiantis buvo ir tebėra rengiami visi konkretūs atliekų tvarkymą reglamentuojantys ES dokumentai.
11.2. Bendroji atliekų direktyva 75/442/EEC, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais direktyvoje 91/156/EEC. Ji reikalauja, kad valstybės narės „imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudojamos arba jos būtų šalinamos, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant tokių procesų ir metodų, kurie gali pakenkti aplinkai“.
11.3. Pavojingų atliekų direktyva 91/698/EEC. Ji nustato papildomas ir griežtesnes taisykles, reikalaujančias atsižvelgti į pavojingų atliekų ypatingą prigimtį. Reikalaujama, kad būtų registracijos sistema, kuri registruotų pavojingas atliekas „nuo lopšio iki kapo“, t.y., nuo jų susidarymo momento iki galutinio pašalinimo, ir, žinoma, visais jų tarpinio perdavimo etapais. Atliekos laikomos pavojingomis, jei jos atitinka Pavojingų atliekų sąraše 94/904/EEC nurodytas kategorijas, nebent galima įrodyti, kad atliekos neturi tam tikrų ypatybių, kurios laikomos pavojingomis. Maišyti pavojingas atliekas su nepavojingomis ar įvairias pavojingų atliekų kategorijas draudžiama, išskyrus tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis. Būtina sudaryti pavojingų atliekų tvarkymo planus, kurie turi būti prieinami visuomenei.
11.4. Pakuočių ir pakavimo atliekų direktyva 94/62/EEC. Ji reglamentuoja greičiausiai didėjantį atliekų srautą Europos Sąjungoje. Joje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų panaudotų pakuočių grąžinimo ir/ar surinkimo ir pakavimo atliekų pakartotinio naudojimo bei panaudojimo sistemas.
11.5. Direktyva dėl naudotų alyvų šalinimo 75/439/EEC, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais. Ji reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų saugų naudotų alyvų surinkimą ir šalinimą. Prioritetas teikiamas naudotoms alyvoms regeneruoti, po to joms deginti direktyvoje nustatytomis sąlygomis, ir galiausiai joms kontroliuojamai sandėliuoti ir saugoti.
11.6. Baterijų ir akumuliatorių direktyva 91/157/EEC. Ji draudžia prekiauti visomis šarminėmis mangano baterijomis, kuriose yra daugiau nei 0,025 svorio proc. gyvsidabrio, išskyrus šarmines mangano baterijas, kurios yra skirtos ilgalaikiam naudojimui ekstremaliose sąlygose (žemesnėje kaip 0 °C bei aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje) ir kuriose gali būti iki 0,05 svorio proc. gyvsidabrio.
11.7. Komunalinių atliekų deginimo direktyva 89/369/EEC yra oro taršos iš pramonės įmonių direktyvos 84/360/EEC dukterinė direktyva. Joje nustatyti teršalų išmetimų ribiniai dydžiai ir kiti reikalavimai visiems komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, turintiems leidimus. Direktyvoje taip pat nustatytos anglies monoksido ir organinių junginių koncentracijų degimo dujose ribos, apibrėžti mėginių ėmimo ir analizės standartai bei metodikos, nustatyti reikalavimai saugumo priemonėms bei visuomenei informuoti.
11.8. Nuotekų dumblo direktyva 86/278/EEC. Ji nustato nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje kontrolės principus. Joje nustatytos sunkiųjų metalų (kadmio, vario, nikelio, švino, cinko ir gyvsidabrio) koncentracijų maksimalūs ribiniai dydžiai dirvoje ir dumble, naudojamame žemės ūkyje, bei didžiausi sunkiųj ų metalų kiekiai, kuriuos galima kasmet įterpti į dirvožemį. Direktyva reikalauja kiekvienais metais registruoti susidarančius ir žemės ūkiui pateiktus dumblo kiekius, jo sudėtį ir savybes bei jo naudojimo vietas. Dumblas ir dumblu tręšiamas dirvožemis turi būti analizuojami, laikantis nurodytų mėginių ėmimo ir analizės metodikų.
III. ESAMA ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ ŠIAULIŲ RAJONE
ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS
12. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas
12.1. Šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas Šiaulių rajonui teikiančios įmonės bei jų sutvarkyti/surinkti atliekų kiekiai yra pateikti 1 lentelėje .
1 lentelė
Sutvarkytas/surinktas atliekų kiekis
ĮMONĖS PAVADINIMAS
SUTVARKYTOS/SURINKTOS ATLIEKOS t/m
Mišrios komunalinės
Asbesto turinčios atliekos
Sąšlavos
Statybi-nė
Pramoninė
Biodegra- duojančios
Šiaulių rajonas
Kuršėnų komunalinio ūkio UAB
5105,36
104
5209,36
UAB „Švarinta“
1498,43
1498,43
Iš viso
6707,79
12.2. Duomenys apie turimą konteinerių kiekį ir turima transportą, kuris priklauso UAB „Švarinta“ ir Kuršėnų komunalinio ūkio UAB, pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė
Atliekoms tvarkyti turimos priemonės
Eil Nr.
Konteineriai ir aikštelės
„Švarinta“
Kuršėnų KU UAB
1.
Savivarčiai
2
2.
Šiukšliavežės su suspaudimo įrenginiu
9
1
3.
Traktorius-pakrovėjas
1
1
4.
Konteinervežiai
2
3
5.
Konteineriai, tūris - 0,12 m3, kietoms atliekoms
4087
1064
6.
Konteineriai, tūris - 0,14 m3, kietoms atliekoms
7057
82
7.
Konteineriai, tūris - 0,24 m3, kietoms atliekoms
407
30
8.
Konteineriai, tūris - 0,75 m3, kietoms atliekoms
125
9.
Konteineriai, tūris - 0,77 m3, kietoms atliekoms
136
10.
Konteineriai, tūris - 1,1 m3, kietoms atliekoms
103
5
11.
Konteineriai, tūris - 5,5 m3, kietoms atliekoms
50
2
12.3. Visos komunalinės atliekos, surinktos atliekų tvarkytojų iš gyvenamųjų teritorijų, įmonių, viešųjų įstaigų ir kitų vietų, patenka į sąvartynus. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios komunalinės atliekos surenkamos atskirai nuo gamybos procesuose susidarančių atliekų. Smulkiosios organizacijos, o dažnai ir žymi dalis didesniųjų organizacijų - nesirūpina atliekų rūšiavimu ir pateikia jas visas kaip nerūšiuotas komunalines atliekas.
ŠIAULIŲ RAJONE SUSIDARANTYS ATLIEKŲ KIEKIAI
13. Šiaulių rajone susidarantys atliekų kiekiai
13.1. Įvertinus Šiaulių rajono gyventojų skaičių, atliekų susikaupimo normas mieste ir kaime, apskaičiuota, koks kiekis komunalinių atliekų turėtų susidaryti. Gauti duomenys pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė
Duomenys apie susidarančių komunalinių atliekų kiekius t/metus
(paskaičiuota pagal vid. buitinių atliekų susikaupimo normas 2005 m.)
Gyventojų skaičius, iš viso
51539
Mieste
15600
Kaime
35939
Atliekų susidarymo norma
Mieste (m3/metus)
1,2
Kaime (m3/metus)
0,3-0,9
Skaičiavimas: gyventojų skaičius padaugintas iš atliekų susidarymo normos
Atliekų kiekis m3/per metus
45437,3
Mieste
18720
Kaime
26717,3
Skaičiavimas: 1m3 sudaro apie 175 kg. (pagal COWI parengtą „Atliekų tvarkymo planų rengimas Lietuvos Respublikoje. Rekomendacijos savivaldybėms ir apskritims“
Atliekų kiekis tonos/per metus
7951,5
Mieste
3276
Kaime
4675,5
Atliekų kiekis tonos/per metus (įmonių ir įstaigų) mieste - 31.6%, kaimo vietovėje -16% (procentais nuo gyventojų generuojamų atliekų kiekio)
Iš viso įmonėse ir įstaigose
1825,9
Mieste
1121,5
Kaime
704.4
IŠ VISO ATLIEKŲ
9777,4
13.2. Pagal 3 lentelės duomenis 47,8 % komunalinių atliekų surenkama iš Kuršėnų miesto, Šiaulių rajono miestelių ir 52,5 % - iš kaimų. Be to, 18,7 % bendro komunalinių atliekų kiekio sudaro komunalinės atliekos iš įmonių ir įstaigų.
13.3. Šiaulių rajone esantis Kuršėnų miesto sąvartynas - tai pagrindinis ir didžiausias Šiaulių rajono sąvartynas. Jame šalinamos Kuršėnų miesto komunalinės atliekos. Kadangi sąvartynuose atliekos nėra sveriamos, todėl 4 lentelėje pateikti duomenys nėra visiškai tikslūs.
4 lentelė
Duomenys apie faktinius surinktų atliekų kiekius (t/ per metus) pagal atliekų grupes
Nr.
Atliekų grupės
Šiaulių rajone surinktų atliekų kiekiai, t/per metus
1.
Mišrios komunalinės
7408
5.
iodegraduojančios atliekos
200
6.
avojingos atliekos
7.
tambiagabaritinės atliekos
9.
Surenkamas komunalinių atliekų kiekis ir patenkantis į sąvartyną
7608
Pastaba: pakuočių ir perdirbamos atliekos, taip pat dalis biodegraduojančių ir pavojingų atliekų, į sąvartyną patenka bendru srautu.
13.4. Palyginus 3 ir 4 lentelėse pateiktus duomenis matome, kad teorinis paskaičiuotas komunalinių atliekų kiekis yra 9777,4 tonos per metus, o faktinis surenkamų komunalinių atliekų kiekis yra 7608 tonos per metus. Padalinus šiuos du skaičius gausime Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimo procentą - 77,8 %.
13.5. Nustatant rajono komunalinių atliekų sudėtį, siūloma taikyti atliekų sudėties vidurkį, apskaičiuotą iš keleto šaltinių. Detalesnė komunalinių atliekų procentinė sudėtis yra pateikta 5 lentelėje. Bendras Šiaulių rajono susidarančių komunalinių atliekų kiekis siekia 9777,4 t/per metus. Taigi, galima apskaičiuoti, kokią dalį šiose atliekose sudarys įvairios atliekų sudėtinės dalys (tarp j ų ir antrinės žaliavos).
5 lentelė
Rajono komunalinių atliekų sudėtis
(pagal Regioninį atliekų tvarkymo planą)
Komunalinių atliekų sudėtis
Dalis, % mieste
Dalis, % kaime
Kiekis, t/metus mieste
Kiekis, t/metus kaime
Bendras atliekų kiekis
Vidutinis surinkimo %
Organinės atliekos (augalinės ir gyvulinės kilmės maisto atliekos, sodo atliekos)
46,2
27,7
2157,8
1414,6
3572,4
36,5
Popierius ir kartonas
16,1
1,1
752,0
56,2
808,2
8,3
Plastmasė
9,6
4,5
448,4
229,8
678,2
6,9
Stiklas
7,2
11,3
336,3
577,1
913,4
9,3
Mediena
0,2
-
9,3
-
9,3
0,1
Geležis ir kiti metalai
2,7
3,8
126,1
194,1
320,2
3,3
Kitos degios medžiagos
6,2
12,5
289,6
638,4
928
9,5
Kitos nedegios medžiagos
5,2
39,1
242,9
1996,8
2239,7
22,9
Pavojingos atliekos
0,7
-
32,7
-
32,7
0,3
Kitos atliekos (tarp jų elektronikos laužas)
5,9
-
275,6
-
275,6
2,8
IŠ VISO
100
100
4670,5
5106,9
5106,9
100
ATLIEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI
14. Atliekų šalinimo įrenginiai
14.1. Šiuo metu Šiaulių rajone atliekos šalinamos Kuršėnų miesto ir Šiaulių miesto, esančio Kairių seniūnijoje, sąvartynuose. Per metus į šiuos sąvartynus patenka 7408 tonos mišrių komunalinių atliekų.
14.1'. Iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus. Kitos susidarančios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.
Papildyta punktu
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
14.2. Šiaulių atliekų tvarkymo centras kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi parengti ir pateikti Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui esamų sąvartynų sutvarkymo planus.
6 lentelė
Duomenys apie inventorizuotus ir planuojamus uždaryti Šiaulių rajono sąvartynus
Eil. Nr.
Rajonas
Sutvarkymo būdas
WSP duomenys
Duomenys įvertinus savivaldybių ir AAA pateiktas pastabas
Sąvartynų kiekis
Plotas
Atliekų kiekis
Sąvartynų kiekis
Plotas
Atliekų kiekis
1.
Šiaulių rajonas
Atliekas sutankinti, arba pašalinti užpilti gruntu, sutvarkyti (duomenys 9 lentelėje)
15
25,60
64850
15
35,60
150850
2.
Šiaulių rajonas
Reikalingas uždarymo projektas su apsaugos priemonėmis ( duomenys 10 lentelėje)
1 (1*)
14,00
103500
1
4,00
17500
3.
Iš viso
16
39,6
168350
16
39,6
168350
Pastaba: 1* - Saulučių kaimo sąvartyno uždarymas neįtrauktas į 6 lentelę, nes šis sąvartynas bus uždaromas pagal atskirą projektą antrame uždarymo etape.
14.3. 7 ir 8 lentelėse pateikta informacija apie planuojamus uždaryti Šiaulių rajono sąvartynus ir bei jų sutvarkymo būdus.
7 lentelė
Duomenys apie planuojamus uždaryti Šiaulių rajono sąvartynus
Sąvartynų sutvarkymo būdas: atliekas sutankinti, užpilti gruntu, užsodinti.
Eil. Nr.
Sąvartyno Kodas (ID)
Sąvartyno pavadinimas
Seniūnija
Vietovės pavadinimas/ koordinatės X,Y (pagal LKS-94)
Eksploat. pradžia (m.)
Sąvartyno plotas (ha)*
Atliekų kiekis (m3)
1
2
3
4
5
6
7
8
Šiaulių rajonas
1.
74501
Raudėnų
Raudėnų
Leičiai X-6209979,7 Y-417301,5
1987
1,50
6500
2.
74503
Normančių
Šiaulių kaim.
Pakapė X-6184209,4 Y-456124,3
1987
1,00
2500
3.
74508
Meškuičių
Meškuičių
Karvazos X-6212672,0 Y-468048,3
1980
1,00
14500
4.
74509
Kairių
Kairių
Kirbaičiai X-6194930,6 Y-464192,4
1980
4,50
17500
5.
74510
Kairių
Kairių
Gudeliai X-6195138,9 Y-467575,9
1985
1,30
4500
6.
74517
Šakynos
Šakynos
Šelvėnai X-6221440,8 Y-441669,1
1981
2,00
850
7.
74518
Bubių
Bubių
Užkalniai X-6196159,6 Y-435520,6
1970
1,50
1650
8.
74511
Bubių
Bubių
Bernotai/Bazilionai X-6183903,4 Y-446203,1
1985
2,00
4500
9.
74504
Kužių
Kužių
Šobliškės X-6201669,4 Y-441708,2
1990
1,50
~5000 (pagal GS)
10.
74515
Guragių
Kuršėnų kaim.
Guragiai X-6209168,8 Y-430270,9
1980
1,00
2800
11.
74506
Aukštelės
Šiaulių kaim.
Aukštelkė X-6193283,2 Y-452241,4
1978
6,00
55000
12.
74512
Bubių
Bubių
Rimučiai X-6191159,6 Y-442032,6
1970
6,00
4500
13.
74519
Gruzdžių
Gruzdžių
Jaciūnai X-6219904,1 Y-450534,3
1970
3,00
16500
14.
74507
Meškuičių
Meškuičių
Meškuičiai X-6216571,8 Y-467587,9
1978
1,80
12000
15.
74516
Šakynos
Šakynos
Mikutaičiai X-6226038,6 Y-444330,8
1980
1,50
2550
15 vnt. Iš viso
35,60
150850
8 lentelė
Duomenys apie planuojamus uždaryti inventorizuotus Šiaulių rajono pagrindinius seniūnijų ir kaimo sąvartynus
Sąvartynų sutvarkymo būdas: reikalingas uždarymo projektas su apsaugos priemonėmis
Eil. Nr.
Sąvartyno kodas (ID)
Sąvartyno pavadinimas
Seniūnija
Vietovės pavadinimas/ koordinatės X,Y (pagal LKS-94)
Eksploat. pradžia (m.)
Sąvartyno plotas (ha)*
Atliekų kiekis (m3)
Šiaulių rajonas
1.
74505
Kužių
Kužių
Norutaičiai X-6208149,9 Y-446853,7
1989
4,00
17500
vnt.
Iš viso
4,00
17500
IV. KURIAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS
15. Atliekų tvarkymas apima visus etapus, nuo atliekų surinkimo iki galutinio šalinimo. Atliekoms surinkti taikomas būdas priklauso nuo aptarnaujamos teritorijos užstatymo pobūdžio ir apgyvendinimo laipsnio bei vyraujančios ūkinės veiklos joje. Dažniausiai naudojamas betaris atliekų surinkimo būdas ir atliekų surinkimas konteineriais.
16. Šiaulių rajone visiškai centralizuota atliekų tvarkymo sistema dar nėra susiformavusi. Kuršėnų mieste bei Meškuičių Kairių ir Gruzdžių miesteliuose bei Bubių kaimeatliekų surinkėjas surenka atliekas iš atliekų turėtojų ir deponuoja jas Kuršėnų miesto ir Šiaulių miesto sąvartyne, esančiame Kairių seniūnijoje. Kitose gyvenvietėse, kaimuose ir kaimo teritorijose atliekų surinkimo paslaugos teikiamos ne visiškai, ir gyventojai bei kiti atliekų turėtojai patys pristato atliekas į kaimų sąvartynus.
17. Pagrindiniai šiuo metu Šiaulių rajono atliekų tvarkytojai, surenkantys komunalines atliekas iš gyventojų, įstaigų, organizacijų yra UAB „Švarinta“ ir Kuršėnų komunalinio ūkio UAB.
18. Antrinių žaliavų bei pakuočių srautai, kylant pragyvenimo lygiui, nuolat didėja. Šios atliekos gali būti perdirbtos ir pakartotinai panaudotos. Siekiant pagerinti šią situaciją planuojama Šiaulių rajone įrengti 1 rajoninį atliekų priėmimo punktą ir 9 seniūnijų atliekų priėmimo punktus (toliau - APP) bei 18 konteinerių aikštelių.
19. Duomenys apie Šiaulių rajone numatomų įrengti APP ir konteinerių aikštelių skaičių pateikti 10 lentelėje. Joje įvertinta, kad ateityje atliekų surinkimo sistemą vystyti numatoma dviem etapais: pirmajame etape įrengiant atliekų priėmimo punktus bei konteinerių aikšteles pagal esamą apkrovą, o antrajame etape – įrengiant papildomas aikšteles galimai apkrovai 2015 metais. Atliekoms surinkti bus skirtos A ir B tipo konteinerių aikštelės, rajono ir seniūnijų atliekų priėmimo punktai bei individualūs konteineriai
19.1. A tipo konteinerių aikštelės – tai buitinių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose stovės po tris konteinerius, skirtus talpinti po 1,1 m3 antrinėms žaliavoms.
19.2. B tipo konteinerių aikštelės – tai antrinėms žaliavoms ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti skirtos aikštelės, kurios bus įrengiamos padidinto žmonių susibūrimo (miesto ir rajonų savivaldybės numatytose) vietose. Šiose aikštelėse iš viso stovės po šešis konteinerius: vienas iš jų talpins 1,1 m3 mišrių komunalinių atliekų, o kiti penki konteineriai (po 1,1 m3 talpos) bus skirti surinkti stiklui, popieriui (kartonui) bei plastmasei.
19.3. Seniūnijos atliekų priėmimo punkto paskirtis – užtikrinti antrinių žaliavų, biodegraduojančių ir kitų atliekų surinkimą. Seniūnijos atliekų priėmimo punkte pastatyti trys konteineriai (po 1,1 m3 talpos), skirti mišrioms komunalinėms atliekoms, du konteineriai (po 5 m3 talpos), skirti stambiems buitiniams prietaisams ir žaliosioms atliekoms, bei šeši konteineriai (po 3 m3 talpos), skirti naudotoms padangoms, medienos atliekoms, popieriui, plastmasei, stiklui, metalui. Šis punktas - tai aptverta teritorija, kurioje numatyta kietos dangos aikštelė (15x25 m), apšvietimas, žalių atliekų surinkimo aikštelė (15x5 m) ir vieta įvairios talpos konteineriams.
19.4. Rajono atliekų priėmimo punkto paskirtis – užtikrinti antrinių žaliavų, biodegraduojančių ir kitų atliekų surinkimą. Rajono atliekų priėmimo punkte pastatyti trys konteineriai (po 1,1 m3 talpos), skirti mišrioms komunalinėms atliekoms, trys konteineriai (po 3 m3 talpos), skirti stiklui, trys konteineriai (po 5 m3 talpos), skirti metalui, plastmasei, popieriui, penki konteineriai (po 10 m3 talpos), skirti statybinėms ir kitoms stambiagabaritėms atliekoms, naudotoms padangoms, buitiniams prietaisams, medienos ir žaliosioms atliekoms, taip pat trys po 0,2 m3 talpos statinės, skirtos skystoms atliekoms. Šis punktas - tai aptverta teritorija, kurioje numatyta kietos dangos aikštelė (22x30 m), šakų ir kitų žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė (22x10 m), vieta įvairios talpos konteineriams. Numatytas elektros energijos tiekimas pavojingų atliekų surinkimo punktui ir teritorijai apšviesti.
19.4'. Iki 2009 metų pabaigos įrengti ne mažiau kaip vieną didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelę. Bei užtikrinti, kad aukščiau nurodytos atliekos būtų išvežamos apvažiavimo būdu, pagal su seniūnijomis suderintą grafiką.
Papildyta punktu
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
20. Kaimo kategorijos sąvartynai bus uždaromi per dvejus metus, bet tam būtina sąlyga – įrengti visoje jų aptarnavimo zonoje pakankamą konteinerių aikštelių tinklą.
9 lentelė
Šiaulių rajone reikalingas APP ir konteinerių aikštelių (KA) skaičius
Nr
Šiaulių rajonas
Iš vso APP
Iš viso KA
Elemento pavadinimas
I etapo
Pastabos
1
Rajoninis atliekų priėmimo punktas
1
Kairiai
1
2
Seniūnijų atliekų priėmimo punktas
9
9
3
Konteinerinių aikštelių A tipo
12
12
4
Konteinerinių aikštelių B tipo
6
6
21. Įvertinant Šiaulių rajone susidarantį atliekų kiekį, atlikti konteinerių poreikio skaičiavimai. Jie pateikiami priede A, o 10 lentelėje pateikti galutiniai rezultatai. Parinkti standartinio dydžio konteineriai. Pasirenkant didesnės talpos nei nurodyti atliktuose skaičiavimuose konteinerius, reikalingų konteinerių skaičius sumažėtų. Ateityje, didėjant Valstybinio strateginio plano reikalavimams, reikalingų konteinerių kiekis didės.
10 lentelė
Reikalingas konteinerių kiekis Šiaulių rajone
Atliekos
2007 metais
2010 metais
Komunalinėms atliekoms
1,1 m3
569
670
0,12 m3
9784
11515
Antrinėms žaliavoms
1,1 m3
156
627
Pastaba: konteinerių komunalinėms ir antrinėms žaliavoms įrengimas vyks dviem etapais: iki 2006 metų pabaigos ir iki 2010 metų pabaigos.
V. REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMO MODELIS
22. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo išlaidos
22.1. Atliekų tvarkymo išlaidas galima suskirstyti į kelias stambesnes grupes: administravimo; surinkimo ir transportavimo iki regiono sąvartyno; rūšiavimo; surinkimo infrastruktūros išlaikymo; šalinimo (deponavimo) sąvartyne; atliekų šalinimo infrastruktūros (regiono sąvartyno; savivaldybių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo aikštelių) kūrimo ir išlaikymo; sąvartynų uždarymo ir priežiūros uždarius; visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo.
22.2. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, vykdys procedūras, susijusias su atliekų surinkimo paslaugos teikėjo savivaldybės teritorijoje parinkimu bei sudarys sutartis su atliekų surinkimo įmonėmis.
Punkto pakeitimai
Nr. T-309, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01301
22.3. Atliekų surinkimo bendrovių išlaidos atliekų surinkimo ir transportavimo veiklai vykdyti (toliau – atliekų šalinimas) būtų
22.3.1. Atliekų surinkimo ir transportavimo iki regioninio sąvartyno išlaidos (degalai, tepalai, išlaidos šiukšliavežių remontui ir priežiūrai, amortizaciniai atskaitymai šiukšliavežiams, darbo užmokesčio fondui, įskaitant mokestį SODRAI, ilgalaikio turto, tiesiogiai naudojamo atliekų surinkimo ir transportavimo veiklai, nusidėvėjimas, komunalinės ir ryšių paslaugos, įmonės rentabilumo norma);
22.3.2. Išlaidos atliekų surinkimo infrastruktūrai išlaikyti (konteinerių amortizacija (kurie jiems priklauso nuosavybės teise), konteinerių aikštelių remontas ir priežiūra);
22.3.3. Antrinių žaliavų, didžiųjų, buityje susidarančių statybos ir griovimo, pavojingų, padangų surinkimas ir rūšiavimas (jeigu atliekų surinkimo įmonėms tai bus priskirta).
22.4. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - ŠRATC) vykdys atliekų šalinimo (deponavimo regioniniame sąvartyne) funkcijas, kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracija organizuos (arba pats vykdys) savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir „žaliųjų“ (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelių eksploatavimą. ŠRATC išlaidas minėtoms funkcijoms atlikti sudaro
22.4.1. Uždarytų regiono sąvartynų priežiūra;
22.4.2. Atliekų šalinimo išlaidos (regioninio ir rajoninių sąvartynų eksploatacijos), įskaitant reikiamas išlaidas kurui, medžiagoms, paslaugoms, darbo užmokesčiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimui ir pan.;
22.4.3. Kaupiamos lėšos regioniniam sąvartynui uždaryti;
22.4.4. Savivaldybių ir seniūnijų atliekų rūšiavimo aikštelių ir „žaliųjų“ (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidos;
22.4.5. Konteinerių aikštelių ir jų įrangos nusidėvėjimo išlaidos;
22.4.6. Savivaldybių atliekų turėtojų bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo išlaidos.
23. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos ir atliekų tvarkymo išlaidų dengimo šaltiniai
23.1. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos ir atliekų tvarkymo išlaidų finansavimo šaltiniai yra išoriniai (ISPA/Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir skolintomis lėšomis finansuojamas Projektas) ir vidiniai (lėšos gaunamos už atliekamas paslaugas, t.y. už atliekų tvarkymą).
23.2. Už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą (toliau - vietinė rinkliava) Šiaulių rajono savivaldybės administracija įveda vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti šias atliekų tvarkymo išlaidas
23.2.1. Atliekų surinkimo kaštus: buityje susidarančių pavojingų atliekų, buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, buityje susidarančių didžiųj ų atliekų, gyventojų mechaninių transporto priemonių padangų, buityje susidarančių pakuočių, buityje susidarančių elektros ir elektronikos įrangos atliekų, buityje susidarančių biologiškai suyrančių (tarp jų - žaliųj ų atliekų) atliekų, išlaidos atliekų surinkimo infrastruktūrai išlaikyti, išlaidos antrinėms žaliavoms surinkti ir rūšiuoti;
23.2.2. Atliekų transportavimo kaštus: atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno išlaidos;
23.2.3. Atliekų šalinimo (deponavimo) kaštus: išlaidos uždarytų regioninių ir savivaldybių sąvartynų priežiūrai, atliekų šalinimo (regioninio sąvartyno eksploatacijos) išlaidos, kaupiamos lėšos apskrities savivaldybių regioninio sąvartyno uždarymui, savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidos, visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo išlaidos, regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus funkcij ų vykdymo išlaidos, už skolintas lėšas įsigyto ir (ar) sukurto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, projektui vykdyti skolintų lėšų priskaičiuotos palūkanos, regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtros išlaidos;
23.2.4. Vietinės rinkliavos administravimo kaštus.
23.3. Vietinės rinkliavos lėšos gali būti naudojamos tik aukščiau nurodytoms išlaidoms kompensuoti. Vietinės rinkliavos rinkimą organizuoja savivaldybės administracija.
24. Atliekų surinkimas
24.1. Komunalinės mišrios atliekos arba atliekos, likusios atskyrus perdirbti tinkamas atliekas, turi būti surenkamos į konteinerius. Ten, kur neįmanoma pastatyti komunalinių atliekų konteinerių, turi būti naudojamos kitos talpos (pvz., maišai atliekoms).
24.2. Atliekoms surinkti galima naudoti individualius konteinerius arba įrengti konteinerių aikšteles. Didžiausias gyventojų tankis yra (ir didžiausi atliekų kiekiai susidaro) daugiabučiuose namuose. Todėl ypač svarbu prie daugiabučių įrengti konteinerių aikšteles (su didelės talpos konteineriais). Tuo tarpu individualius namus (ypač kaime) tikslinga aprūpinti individualiais mažos talpos konteineriais.
24.3. Antrinėms žaliavoms surinkti bus įrengtos antrinių žaliavų konteinerių aikštelės. Miestuose jos turėtų būti įrengtos pagal santykį - 1 aikštelė 600 gyventojų (esant gyventojų tankumui 4000 gyv./kv.km). Esant mažesniam gyventojų tankumui, viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė įrengiama atinkamai mažesniam gyventojų skaičiui (pavyzdžiui, esant gyventojų tankumui 3000 gyv./kv.km, 1 aikštelė įrengiama 450 gyventojų).
24.4. Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka apvažiavimo būdu buityje susidariusias antrines žaliavas, biodegraduojamas, pavojingas ir didžiąsias atliekas. Visos šios atliekos surenkamos iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu pagal iš anksto su ŠRATC, seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio tarnyba suderintą grafiką.
24.5. Iš atliekų surinkimo vietų, kolektyvinių konteinerių ir konteinerių aikštelių atliekos turi būti surenkamos didelės talpos sunkvežimiais su presavimo įranga.
25. Atliekų šalinimas. Visos komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną.
VI. ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TRANSPORTAVIMAS
26. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtoj ų ir j ų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, kurią privalo mokėti visi komunaliniu atliekų turėtojai. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis kompensuoja atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo ir sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo, uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas.
27. Atliekų turėtojai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir j ų tvarkymą, įskaitant atskirą antrinių žaliavų, stambiagabaričių atliekų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą, biodegraduojamų atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, atliekų sąvartynų įrengimą, eksploatavimą ir jų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo. Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą vadovaudamiesi vietinės rinkliavos nuostatais.
28. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo kaštus - remiantis 1 tonos (1 m3) palaidų atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, stambiagabaričių atliekų surinkimą, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą, biodegraduojamųjų atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, sąvartynų eksploatavimo sąnaudas.
29. Atliekas surenkanti įmonė, turi toliau organizuoti atliekų surinkimą, t. y. - pastatyti konteinerius, sudaryti atliekų surinkimo maršrutų schemas. Tiksli konteinerių pastatymo vieta ir naudotinas konteinerių tipas turi būti nustatytas kartu su savivaldybių ir/arba seniūnijų atstovais.
30. Perdirbamų atliekų surinkimui didelę įtaką turės gamintojai (pakuočių naudotojai). Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, jie bus atsakingi už pakuočių atliekų surinkimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Todėl gamintojai (pakuočių naudotojai) turi inicijuoti perdirbamų atliekų surinkimo iš mažmeninės bei didmeninės prekybos centrų ir pan. sistemą.
31. Atliekos turi būti transportuojamos taikant tiesioginį pervežimą, t. y. atliekos turi būti transportuojamos į atliekų tvarkymo arba šalinimo įrenginius transporto priemone, surenkančia atliekas iš atliekų turėtojų. Mišrios komunalinės atliekos autotransportu bus transportuojamos tiesiai į galutinę atliekų šalinimo vietą. Susidarymo vietoje atskirtos atliekos, surinktos iš antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių ir atliekų priėmimo aikštelių, bus pervežamos į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius.
VII. SPECIFINĖS ATLIEKOS
32. Antrinės žaliavos
32.1. Pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų atliekų utilizavimo pagrindas – atliekų atskyrimas susidarymo vietoje ir atskiras perdirbamų atliekų surinkimas.
32.2. Surinkimui taikoma antrinių žaliavų surinkimo sistema - miesto ir kaimo vietovėse įrengiamos antrinėms žaliavoms surinkti skirtos konteinerių aikštelės. Šiose aikštelėse bus pastatyta po vieną konteinerį, skirtą stiklui, popieriui bei kartonui ir plastikui. Didesnėse antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelėse gali būti pastatyta po kelis konteinerius kiekvienai frakcijai, tuomet šiose aikštelėse stiklo atliekos galės būti rūšiuojamos pagal spalvą.
32.3. Kaimo vietovėse perdirbamos ir stambiagabaritės atliekos gali būti atvežamos į atliekų priėmimo aikšteles ir laikomos ten, kol bus sukaupta pakankamai atliekų, kad apsimokėtų jas transportuoti.
32.4. Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka apvažiavimo būdu buityje susidariusias antrines žaliavas. Šios atliekos surenkamos iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu pagal iš anksto su seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio tarnyba suderintą grafiką.
32.5 Be antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, į kurias gyventojai gali atnešti perdirbamas komunalines atliekas, specialius konteinerius tikslinga pastatyti ir taškuose, kur susidaro dideli perdirbamų atliekų kiekiai, pvz., mažmeninės bei didmeninės prekybos centruose.
32.6. Susidarymo vietoje atskirtos atliekos bus toliau rūšiuojamos pagal vartotojo reikalavimus. Pvz., stiklas ir polietileno teraftalatas (PET) bus rūšiuojami pagal spalvą, plaunami bei smulkinami. Popierius ir kartonas bus rūšiuojami pagal kokybę. Bet šis bei tolesnis surūšiuotų perdirbamų atliekų apdorojimas ir utilizavimas į regioninę sistemą nėra įtrauktas. Tai bus palikta atliekų tvarkymu užsiimančioms įmonėms bei gamintojams, kurie naudos perdirbamas atliekas kaip antrines žaliavas. Ilgalaikėje perspektyvoje tikslinga nagrinėti regione atskiros atliekų rūšiavimu užsiimančios įmonės steigimo tikslingumą.
32.7. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybei keliami šie antrinių žaliavų tvarkymo reikalavimai
32.7.1. Organizuoti antrinių žaliavų surinkimą pačioms arba pavedant tą daryti kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai;
32.7.2. Kurti naujus antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo pajėgumus diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas;
32.7.3. Į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą įtraukti antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sąnaudas;
32.7.4. Remti antrinių žaliavų surinkimą, rūšiavimą ir parengimą perdirbti, skiriant mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis surinktas lėšas (rekomendacija).
32.8. Strateginis planas rekomenduoja plėtoti ir šias priemones
32.8.1. Antrinių žaliavų surinkimą apvažiavimo būdu;
32.8.2. Specialių konteinerių (su atsidarančiu dugnu) pastatymą šalia gyventojų dažnai lankomų vietų;
32.8.3. Atskirą antrinių žaliavų (esančių komunalinėse atliekose) surinkimą iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius arba maišus.
32.9. Šiaulių rajono savivaldybės administracija privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti atliekų tvarkymo priemones antrinėms žaliavoms (popieriaus (kartono), plastikų, metalų, tekstilės atliekoms), esančioms komunalinėse atliekose (taip pat pakuočių atliekoms, patekusioms į komunalinių atliekų srautą), surinkti, rūšiuoti ir parengti perdirbti.
32.10. Kiekybiniai antrinių žaliavų tvarkymo tikslai Šiaulių rajone yra
32.10.1. Nuo 2007 metų per metus surinkti ir parengti perdirbti (pagal atliekų svorį) ne mažiau, kaip 4 procentus popieriaus (kartono), 2 procentus stiklo, 1 procentą plastikų nuo visų komunalinių atliekų kiekio;
32.10.2. Iki 2010 metų per metus surinkti ir parengti perdirbti (pagal atliekų svorį) ne mažiau, kaip 6 procentus popieriaus (kartono), 3 procentus stiklo, 2 procentus plastikų nuo visų komunalinių atliekų kiekio.
32.10'. Užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę visiems komunalinių atliekų turėtojams.
Papildyta punktu
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
32.11. Surenkamų antrinių žaliavų procentinės užduotys Šiaulių rajono savivaldybėje pateiktos 11 lentelėje, o kiekybinės užduotys (tonomis) – 12 lentelėje.
11 lentelė
Šiaulių rajono savivaldybės antrinių žaliavų surinkimo procentinės užduotys 2007-2024 m.
Antrinės žaliavos
2007 - 2009 m.
2010 - 2024 m.
Popierius ir kartonas
4 %
6 %
miestas
4,5%
6,8%
kaimas
2,5%
3,7%
Stiklas
2 %
3 %
miestas
2,4%
3,6%
kaimas
1,0%
1,1%
Plastikas
1 %
2 %
miestas
1,2%
2,4%
kaimas
0,6%
0,8%
12 lentelė
Šiaulių rajono savivaldybės antrinių žaliavų surinkimas t, 2004-2024 m.
Savivaldybė
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2013 m.
2014 m.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Šiaulių rajonas
Popierius
miestas
94,87
111,91
130,39
225,49
233,51
243,17
253,10
260,75
kaimas
51,45
59,27
66,92
111,04
111,42
112,41
113,39
113,17
Stiklas
miestas
70,06
82,64
96,28
165,29
123,62
178,25
185,54
191,14
kaimas
28,50
32,82
37,06
45,71
45,86
46,27
46,67
46,58
Plastmasė
miestas
7,78
9,18
10,70
24,49
25,36
26,41
27,49
28,32
kaimas
3,80
4,38
4,94
7,39
7,41
7,48
7,54
7,53
Viso
256,46
300,20
346,29
579,41
547,18
613,99
633,73
647,49
12 lentelės tęsinys
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
2019 m.
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
2024 m.
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
414,86
427,37
440,19
453,30
466,93
480,94
495,36
510,28
525,60
541,32
75,65
75,50
75,34
75,20
75,04
74,89
74,74
74,59
74,44
74,30
304,10
313,27
322,67
332,29
342,27
352,55
363,11
374,05
385,28
396,81
31,14
31,08
31,01
30,95
30,89
30,83
30,77
30,71
30,65
30,58
45,05
46,41
47,80
49,23
50,71
52,23
53,79
55,41
57,08
58,79
5,03
5,02
5,01
5,00
4,99
4,98
4,97
4,96
4,95
4,94
875,83
898,65
922,02
945,97
970,83
996,42
1022,7
1050
1078
1106,7
32.12. Būtina įvertinti tai, kad ne visas antrines žaliavas įmanoma surinkti. Dalis jų nepatenka į komunalinių atliekų surinkimo sistemą, kita dalis patenka jau kaip mišrios komunalinės atliekos ir jų nebegalima išrūšiuoti. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, būtina glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais (prekybos centrais, importuotojais), nes būtent nuo pastarųjų didžia dalimi priklauso šių užduočių įgyvendinimo realumas.
33. Pakuočių atliekos
33.1. Pakuočių atliekų tvarkymas turi būti reglamentuojamas valstybiniu lygiu, jame turi dalyvauti ir gamintojai (pakuočių naudotojai). 2001 m. priimtas įstatymas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, taip pat Rinkliavų įstatymo pakeitimas padarė pradžią - numatė gamintojo atsakomybę.
33.2. Pakuočių atliekos bus apdorojamos kaip ir kitos antrinės žaliavos. Ar bus naudojami tie patys, ar kiti įrenginiai, daugiausiai priklausys nuo gamintojų (pakuočių naudotoj ų) pasirinkimo.
33.3. 2003 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas apibrėžia gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo valstybinių užduočių vykdymą, o Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas nustato pakuočių atliekų apmokestinimą per mokesčius už pirmines pakuotes ūkiniams subjektams, išleidžiantiems gaminius prekinėje pakuotėje į Lietuvos rinką. Šiame įstatyme yra numatyta galimybė nemokėti šių mokesčių tiems ūkiniams subjektams, kurie įvykdo Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
33.4. Strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai privalo įvykdyti nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis arba mokėti valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Plane rekomenduojama pasinaudoti savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemomis.
33.5. Šiuo metu Šiaulių rajono sąvartynuose didžiąją dalį visų atliekų kiekio sudaro pakuotės atliekos. Siekiant sumažinti jų patekimą į sąvartyną ir atsižvelgiant į Strateginio plano reikalavimus numatoma: gerinti sąlygas pakuotėms surinkti, kad importuotojai ir gamintojai nuo 2007 m. galėtų visiškai pasinaudoti regionine atliekų surinkimo sistema pakuotėms surinkti.
34. Biodegraduojamos/žaliosios atliekos
34.1. Jos sudaro didžiausią komunalinių atliekų sudėtinę dalį. Įvertinant jų puvimo savybes ir dėl galimo metano susidarymo šių atliekų anaerobinio skaidymo metu, taip pat atsižvelgiant į valstybinės strategijos bei įstatymų reikalavimus, šiai atliekų frakcijai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
34.2. Kompostavimas namų ūkyje yra vienas iš biodegraduojamų/žaliųjų atliekų tvarkymo būdų. Jis prilyginamas atliekų vengimui. Šis atliekų tvarkymo būdas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir jį reikėtų skatinti.
34.3. Šiaulių rajone surinktos biodegraduojamos/žaliosios atliekos planuojamos vežti į regiono kompostavimo aikštelę. Už kompostavimo įrenginio eksploatavimą atsakingas ŠRATC.
34.4. Biodegraduojamos/žaliosios atliekos turi būti surenkamos atskirai. Šiuo metu dalis atliekų, susidarančių komercinėse įmonėse, pvz., maisto perdirbimo įmonėse, daržovių mažmeninėse parduotuvėse, restoranuose, maišomos su kitomis komunalinėmis atliekomis ir patenka į sąvartynus. Įdiegus jų atskyrimą iš bendro atliekų srauto, šios atliekos bus surenkamos ir pervežamos į j ų tvarkymo įrenginius.
34.5. Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka biodegraduojamas/žaliasias atliekas apvažiavimo būdu pagal iš anksto su seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio tarnyba suderintą grafiką.
34.6. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas rekomenduoja
34.6.1. Drausti šalinti rūšiuotas biodegraduojančias atliekas sąvartyne;
34.6.2. Savivaldybių kuriamose regioninėse atliekų tvarkymo sistemose numatyti biodegraduojančių atliekų surinkimo ir perdirbimo priemones
34.6.2.1. atskirą maitinimo įstaigose susidarančių maisto ruošimo atliekų ir netinkamų maisto produktų surinkimą ir kompostavimą,
34.6.2.2. atskirą biodegraduojančių atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą ir kompostavimą,
34.6.2.3. komunalinių atliekų kompostavimą pramoniniu būdu,
34.6.2.4. biodujų išgavimą specialiuose pramoniniuose įrenginiuose (bioreaktoriuose),
34.6.2.5. nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą specialiose šilumos (elektros) j ėgainėse, išgaunant energij ą.
34.7. Savivaldybė nustato ir atliekų turėtojams nurodo priemones, skirtas tvarkyti biodegraduojamoms atliekoms, esančioms komunalinėse atliekose.
34.8. Strateginio plano kiekybiniai biodegraduojančių atliekų tvarkymo uždaviniai yra: užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamos atliekos sudarytų: iki 2010 metų - ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio; iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio; iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų kiekio.
34.9. Dėl abejotinos ekonominės naudos žaliųjų, maisto ir kitų biodegraduojančių atliekų atskiras tvarkymas Šiaulių rajone nėra planuojamas. Šios atliekos visos kartu bus renkamos atskirai nuo kitų atliekų.
34.10. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama kiekybinius biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo uždavinius planuoja
34.10.1. Organizuoti atskirą biodegraduojamų atliekų surinkimą;
34.10.2. Nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti priemones biodegraduojamoms atliekoms, esančioms komunalinėse atliekose, tvarkyti;
34.10.3. Nuo 2007 metų organizuoti gyventojų mokymą kompostuoti namų ūkyje susidarančias biodegraduojamas atliekas;
34.10.4. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimus biodegraduojamoms atliekoms atskirai surinkti.
35. Buityje susidarančios pavojingos atliekos
35.1. Į regioninę sistemą turi būti įtrauktas buityje susidarančių pavojingų atliekų priėmimas, pervežimas ir laikinas saugojimas bei perdavimas toliau tvarkyti į įmonę „Toksika“.
35.2. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad savivaldybės administracija
35.2.1. Organizuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų ir smulkių pavojingų atliekų, galinčių patekti į komunalines atliekas iš organizacijų, įstaigų ir įmonių (išskyrus tas įmones, kuriose pavojingos atliekos susidaro gamybos procese), atskirą surinkimą ir perdavimą pavojingų atliekų tvarkytojams;
35.2.2. Privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti priemones pavojingoms buities atliekoms, tarp jų ir fiziniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančioms pavojingoms atliekoms, surinkti ir tvarkyti.
35.3. Buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų turėtojas turi perduoti atliekas surenkančiam arba priimančiam subjektui, turinčiam atliekų tvarkytojo pažymėjimą. Atliekų turėtojai tokias atliekas gali tvarkyti dviem būdais
35.3.1. Pristatyti buityje susidarančias pavojingas atliekas į tokių atliekų priėmimo punktus;
35.3.2. Perduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų surinkėjui, kuris surenka
tokias atliekas apvažiavimo būdu.
35.4. Atliekų surinkėjai, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, pagal iš anksto su seniūnais, bendrijomis, ir butų ūkio įmonėmis suderintą grafiką surenka buityje susidarančias pavojingas atliekas iš tokių atliekų turėtojų. Surinktos buities pavojingos atliekos perduodamos regioniniam pavojingų atliekų tvarkytojui.
35.5. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama buityje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymo uždavinius planuoja
35.5.1. Eksploatuoti pavojingų atliekų surinkimo punktą regione;
35.5.2. Informuoti gyventojus apie buities pavojingas atliekas ir jų tvarkymą.
VIII. NEKOMUNALINĖS ATLIEKOS
36. Gatvių, kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos yra nepavojingos atliekos. Jos gali būti šalinamos regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonės, vykdančios teritorijų priežiūrą ir pristatančios šias atliekas į sąvartyną. Atsiskaitymo pagal savivaldybės patvirtintus tarifus už šių atliekų šalinimą tvarką suderina tarpusavyje minėtos įmonės, ŠRATC bei savivaldybė, kurios teritorijoje šios atliekos susidaro, arba kitas teritorijos savininkas. Sąvartyne šias atliekas tikslinga panaudoti perdengimams arba vietos keliams tiesti.
37. Statybos ir griovimo darbų atliekos
37.1. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad savivaldybė
37.1.1. Reglamentuotų (atliekų tvarkymo taisyklėse), administruotų ir organizuotų statybos ir remonto atliekų tvarkymą;
37.1.2. Įdiegtų statybos ir remonto atliekų tvarkymo sistemą;
37.1.3. Nustatytų privalomą reikalavimą kiekviename statybos ir remonto projekte numatyti, kaip bus sutvarkytos susidariusios atliekos.
37.2. Savivaldybė privalo parengti statybos ir remonto atliekų tvarkymo taisykles, kuriose turi būti nustatytos šių atliekų tvarkymo sąlygos ir statybos ir griovimo atliekų surinkimo ir tvarkymo priemonės.
37.3. Strateginiame plane numatoma iki 2015 metų apleistų ūkinių statinių griovimo atliekas perdirbti arba panaudoti ūkio subjektų reikmėms. Šiam tikslui pasiekti Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi reglamentuoti statybos ir griovimo atliekų tvarkymą iki 2007 m.
38. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės
38.1. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir Europos parlamento ir tarybos direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 2000/53/EB eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudojimo ir perdirbimo užduotys, nustatomos transporto priemonėms, kuriose yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietas keleiviams ir 1 sėdimoji vieta vairuotojui arba transporto priemonėms, skirtoms kroviniams vežti, kurių bendroji masė - ne didesnė kaip 3,5 tonos.
38.2. Transporto priemonių gamintojams ir importuotojams leidžiama patiems organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, naudojimą ir perdirbimą arba pagal sutartis naudotis organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
38.3. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nurodoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, naudojimo ir perdirbimo įmonės turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų sukurtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo tinklas ir atstumas nuo bet kurio galimo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininko iki artimiausios eksploatuoti netinkamos transporto priemones priimančios tvarkymo įmonės būtų priimtinas (rekomenduojamas atstumas - apie 50 kilometrų).
38.4. 2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 710 patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti priimamos nemokamai, jeigu atitinka nustatytus reikalavimus.
38.5. Šiaulių rajone veikiančiose automobilių demontavimo aikštelėse galima įsigyti panaudotų detalių ar automobilio dalių. Tinkamos perdirbti automobilių dalys yra parduodamos metalo supirkimo įmonėms. Tam tikras netinkamų eksploatuoti automobilių pakartotinis panaudojimas ir perdavimas perdirbti apskrityje yra vykdomas, tačiau, nevedama apskaita. Atsižvelgiant į rajone jau susiformavusį automobilių demontavimo aikštelių tinklą, rajono plane nenumatoma sudaryti sąlygų surinkti netinkamų eksploatuoti automobilių Savivaldybės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Šią veiklą ir toliau vykdys privatūs ūkio subjektai.
38.6. Strateginis planas įpareigoja savivaldybę imtis veiksmų pašalinti iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Įgyvendinant šį reikalavimą numatoma iki 2010 metų parengti Savivaldybės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pašalinimo iš kiemų ir kitų teritorijų tvarkos taisykles ir numatyti už tai atsakingas tarnybas.
39. Elektros ir elektroninė įranga bei jos atliekos
39.1. Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-4816, įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla susijusi elektros ir elektroninės įrangos gamyba, importu ir (ar) šios įrangos atliekų surinkimu, saugojimu ir apdorojimu, užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos būtų surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis. Elektros ir elektroninės įrangos (toliau - EEĮ) atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys turi būti naudojamos pakartotinai. Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą. EEĮ yra
39.1.1. Didieji namų apyvokos prietaisai;
39.1.2. Mažieji namų apyvokos prietaisai;
39.1.3. IT ir telekomunikacijų įranga;
39.1.4. Vartojimo įranga;
39.1.5. Apšvietimo įranga;
39.1.6. elektros ir elektroniniai įrankiai (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus);
39.1.7. Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga;
39.1.8. Medicininiai prietaisai (išskyrus visus implantuotus ir sanitarinius produktus);
39.1.9. Stebėjimo ir kontrolės prietaisai;
39.1.10. Automatiniai daiktų išdavimo prietaisai.
39.2. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/96/EB 2003 m. sausio 27 d. dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalauja, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. per metus iš privačių namų ūkių būtų vidutiniškai surenkama ne mažiau kaip po keturis kilogramus EEĮ atliekų vienam gyventojui. Pagal šią direktyvą iki 2006 m. gruodžio 31 d. gamintojai privalo įvykdyti tokias EEĮ normas
39.2.1. Utilizuoti ne mažiau kaip 80% vidutinio EEĮ svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio - ne mažiau kaip 75% vieno prietaiso vidutinio svorio;
39.2.2. Utilizuoti vartojimo įrangos ir IT ir telekomunikacijų įrangos ne mažiau kaip 75% vieno prietaiso vidutinio svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio ne mažiau kaip 65% vieno prietaiso vidutinio svorio;
39.2.3. Utilizuoti mažų namų apyvokos prietaisų, apšvietimo įrangos, elektros ir elektroninių įrankių ir stebėjimo ir kontrolės prietaisų, žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos ne mažiau kaip 70% vieno prietaiso vidutinio svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio ne mažiau kaip 50% vieno prietaiso vidutinio svorio;
39.2.4. Pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio dujošvyčių lempų ne mažiau kaip 80% lempų svorio.
39.3. Nors atsakomybė už EEĮ atliekų tvarkymą tenka gamintojams ir importuotojams Šiaulių rajone numatoma sudaryti sąlygas EEĮ atliekoms surinkti. Šiam tikslui pasiekti planuojama
39.3.1. Elektros ir elektronikos atliekas surinkti didžiųjų atliekų tvarkymo aikštelėse, siekiant sudaryti sąlygas gamintojams ir importuotojams pasinaudoti regionine atliekų tvarkymo sistema surenkant elektros ir elektronikos atliekas iš atliekų turėtoj ų;
39.3.2. Koordinuoti šių atliekų tvarkymo veiksmus. Siekiant organizuoti EEĮ atliekų tvarkymą reikia organizuoti EEĮ gamintojų (surinkėj ų), importuotojų ir pardavėj ų susitikimus, kurių metu būtų svarstomi EEĮ atliekų tvarkymo klausimai ir rengiami pasiūlymai dėl reikalingų apskrities ir savivaldybių iniciatyvų.
39.4. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nustato, kad savivaldybės privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti buitinės technikos įrenginių atliekų surinkimo ir tvarkymo priemones.
40. Netinkamos naudoti padangos
40.1. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad netinkamų naudoti padangų kaip ir kitų gamybos atliekų tvarkymą, įmonės turi organizuoti pagal gamtos išteklių naudojimo ar TIPK leidimuose ir technologiniuose reglamentuose nustatytą tvarką. Siekiant geriau tvarkyti šias atliekas, turi būti parengti specialūs jų tvarkymo reikalavimai. Šiuo metu padangos dažnai naudojamos žemės ūkyje, todėl patekusios į sąvartyną jos iš ten paimamos ūkininkų.
40.2. Šiaulių rajono netinkamų naudoti padangų tvarkymo tikslas yra užtikrinti, kad rajono gyventojų netinkamos naudoti automobilių padangos būtų surenkamos atskirai ir perduodamos kompetentingiems tvarkytojams.
40.3. Šiaulių rajone netinkamos naudoti padangos bus surenkamos iš fizinių asmenų atliekų priėmimo aikštelėse. Įmonės galės naudotis regionine surinkimo sistema pagal sutartis. Iš aikštelių naudotos padangos bus pristatomos į perdirbimo įmones. Regioniniai naudotų padangų perdirbimo įrenginiai Šiaulių rajone neplanuojami, atsižvelgiant į palyginus mažą padangų susidarymą.
41. Nuotekų valymo dumblas
41.1. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad nuotekų valymo dumblo, kaip ir kitų gamybos atliekų tvarkymą, įmonės turi organizuoti pagal gamtos išteklių naudojimo ir TIPK leidimuose ir technologiniuose reglamentuose nustatytą tvarką. Siekiant geriau tvarkyti šias atliekas, turi būti parengti specialūs jų tvarkymo reikalavimai.
41.2. Šiuo metu Šiaulių rajone didžioji dalis susidarančio nuotekų dumblo yra saugoma dumblo aikštelėse. Dumblo panaudojimo problema yra labai aktuali. Sprendžiant šią problemą Šiaulių regione yra numatoma organizuoti nuotekų dumblo panaudojimą. Įgyvendinant šį tikslą planuojama
41.2.1. Iki 2011 metų nustatyti regione sukaupto dumblo panaudojimo galimybes;
41.2.2. Savivaldybių lygmenyje dalyvauti rengiant šalies nuotekų dumblo tvarkymo galimybių studiją.
IX. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR ATLIEKŲ KIEKIO KITIMAS
42. Atliekų susidarymo prognozė remiasi prielaida, kad apžvelgiamu laikotarpiu miesto gyventojų skaičius nesikeis, o kaimo gyventojų per metus sumažės 0,2 proc. Atliekų kiekis priklausys nuo gyventojų skaičiaus augimo arba mažėjimo.
43. Rajono metinės atliekų susikaupimo normos 1 gyventojui priimtos, atsižvelgiant į Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, yra
43.1. Kuršėnų miestui 0,25 t/gyv.;
43.2. Seniūnijoms
43.2.1. Miesteliams (virš 1000 gyv.) – 0,157 t/gyv.;
43.2.2. Likusių kaimų ir vienkiemių gyventojams – 0,122 t/gyv.
13 lentelė
Paskaičiuotas atliekų kiekis vienam gyventojui kg/ per metus (pagal 2005 m. normas)
Šiaulių raj.
Atliekų kiekis vienam gyventojui, kg/per metus
Mieste (kg/m)
255
Kaime (kg/m)
122-157
14 lentelė
Gyventojų skaičiaus prognozė
Savivaldybė
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2013 m.
Šiaulių r.
Miestas
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
Kaimas
35 939
35 867
35 795
35 724
35 652
35 581
35 510
35 439
35 368
35 297
14 lentelės tęsinys
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
2019 m.
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
2024 m.
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
15 600
35 227
35 156
35 086
35 016
34 946
34 876
34 806
34 736
34 667
34 598
34 529
Pastaba: Šie lentelės duomenys buvo apskaičiuoti remiantis, kad gyventojų skaičius mieste išlieka toks pat, o kaimuose kasmet mažėja 0,2 procento.
44. Skaičiuojant atliekų prognozę, remtasi, kad atliekų kiekis vienam gyventojui kaimuose išlieka toks pat, o miestuose didėja.
15 lentelė
Susidarantis atliekų kiekis
Savivaldybė
t/m
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2013 m.
Šiaulių rajonas
Miestas
4 670,6
4 764,2
4 859,4
5 102,8
5 255,6
5 413,2
5 575,4
5 742,4
5 915,5
6 091,8
Kaimas
5 106,9
5 096,7
5 086,5
5 076,4
5 066,1
5 056,1
5 046,0
5 035,9
5 025,8
5 015,7
15 lentelės tęsinys
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
2019 m.
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
2024 m.
6 275,9
6 463,1
6 658,1
6 857,8
7 062,1
7 274,3
7 492,7
7 717,3
7 949,8
8 188,4
8 433,4
5 005,8
4 995,7
4 985,7
4 975,8
4 965,8
4 955,9
4 945,9
4 936,0
4 926,2
4 916,4
4 906,6
Pastaba: Susidarantis atliekų kiekis apskaičiuojamas padauginant gyventojų skaičių iš atliekų kiekio, tenkančio vienam gyventojui. Atskirai yra apskaičiuota miestui ir kaimui.
16 lentelė
Atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną
Savivaldybė
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
2013 m.
2014 m.
Šiaulių rajonas
miestas
3 829,9
4 116,3
4 276,3
3 908,2
4 027,4
4 151,0
4 020,6
4 133,9
4 270,3
4 182,6
4 318,5
kaimas
3 774,0
3 822,5
3 977,6
4 189,7
4 217,2
4 210,6
4 147,0
4 116,2
4 134,1
3 887,1
3 865,0
16 lentelės tęsinys
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
2019 m.
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
2024 m.
4 514,8
4662,8
4 810,2
4 964,4
5 125,2
5 150,0
5 336,1
5 528,7
5 726,3
5 929,3
3 885,4
3 854,3
3 839,5
3 815,7
3 792,0
3 715,0
3 706,1
3 697,3
3 688,5
3 679,8
45. Atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną, yra tas, kuris lieka atėmus antrines atliekas ir biodegraduojančias atliekas. Savivaldybėje ši atliekų tvarkymo sistema turi pradėti veikti nuo
2007 metų, pradėjus veikti atliekų priėmimo punktams bei baigus įrenginėti konteinerių aikšteles.
46. Reikalingas tam tikros talpos konteinerių kiekis apskaičiuojamas pagal tokią formulę
k= Q1/v; kur: k – konteinerių kiekis; O1 – komunalinių atliekų kiekis vieno
šalinimo metu; v – konteinerio talpa ( m3).
17 lentelė
Reikalingas konteinerių kiekis Šiaulių rajone
Savivaldybė
Reikalingas konteinerių kiekis 1,1 m3/0,12 m3
Viso 1,1 m3
569
Viso 0,12 m3
2928
47. Tolimesnis konteinerių poreikio patikslinimas darytas pagal individualiuose namuose ar individualių namų dalyse bei daugiaaukščiuose namuose gyvenančių rajono gyventojų skaičių. Duomenys šiems skaičiavimams imti iš Lietuvos statistikos departamento pateikiamų duomenų.
48. Šiaulių rajone yra iš viso 11 511 individualių namų ir individualių namų dalių. Šiuos individualius ūkius tikslingiausia aprūpinti individualiais 0,12 m3 konteineriais. Jų bus reikalinga ne mažiau kaip: 11511x0,85=9784 vienetų.
49. Antrinėms žaliavoms reikalingų konteinerių skaičiaus nustatymas. Pirmajame etape, t. y. 2006 metais gyvenvietėse su daugiau nei 500 gyventojų turi būti įrengta bent po vieną konteinerių aikštelę antrinėms žaliavoms (arba vidutiniškai viena aikštelė 600 gyventojų). Vienoje aikštelėje bus po tris konteinerius (1,1 m3 talpos). Atlikus skaičiavimus (pagal rajono gyventojų skaičių) gauname, kad pirmame etape reikia įrengti 52 aikšteles, o bendras konteinerių kiekis turi būti 156 vienetų. Antrajame etape (iki 2010 metų) konteinerių aikštelės antrinėms žaliavoms turi būti įrengtos visose kitose gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius didesnis nei 50. Taip pat priimama prielaida, kad didesnėse gyvenvietėse viena aikštelė turėtų aptarnauti vidutiniškai 200 gyventojų. Todėl ir tose gyvenvietėse, kur buvo įrengtos aikštelės pirmajame etape, reikės papildomai įrengti konteinerių aikšteles. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad antrajame etape reikės įrengti papildomai 209 konteinerių aikštelę ir pastatyti 627 konteinerius antrinėms žaliavoms. Taigi, iki 2010 metų rajone bus reikalinga padidinti komunalinėms atliekoms surinkti skirtų konteinerių skaičių 17,7 procentais.
18 lentelė
Reikalingas konteinerių kiekis Šiaulių rajone
Atliekos
2006 metai
2010 metai
Komunalinėms atliekoms
1,1 m3
569
670
0,12 m3
9784
11515
Antrinėms žaliavom
1,1 m3
156
627
Pastaba: 2010 metais komunalinių atliekų konteinerių skaičius yra pateiktas bendrai su pirmojo etapo konteinerių skaičiumi t. y. atėmus 2010 metų konteinerių skaičių iš 2006 metų konteinerių skaičiaus gauname įrengti reikalingą konteinerių skaičių.
X. ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA
Eil. Nr.
Veikla
Atsakinga institucija
Terminas
1.
sliekų perkrovimo stočių kūrimo klausimo nagrinėjimas (įvertinant pasikeitusią padėtį)
RATC, Savivaldybės administracija
2007
2.
papildomų konteinerių aikštelių įrengimas
5RATC
2007-2010
3.
papildomo atliekų surinkimo ir pervežimo utotransporto įsigijimas
sliekas tvarkančios įmonės
2007-2014
4.
likusių sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas
RATC
2010
5.
sliekų surinkimo maršrutų planavimas ir tnaujinimas
sliekas tvarkančios įmonės
2007
6.
pengti komunalinių atliekų rūšiavimo liniją, įgaliojus atitinkamai ES Direktyvai
RATC
2007-2008
7.
papildomas konteinerių pirkimas visų rūšių tliekoms
sliekas tvarkančios įmonės
2007-2010
8.
statybinių ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginių ;igijimas
RATC
2008
9.
biodegraduojamų atliekų atskyrimo iš bendro Š rauto ir jų perdirbimo (bioreaktoriai, ompostavimas, deginiams) įgyvendinimas
RATC
2010
XI. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2005-2008 M.)
Eil. Nr.
Veikla
Atsakinga institucija
Terminas
Finansavimo šaltiniai
1.
Duomenų apie rajono atliekų susidarymą ir turėtojus rinkimas (situacijos analizė)
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2006
Projekto apimtyje
2.
Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių, pritaikytų regioninei atliekų tvarkymo sistemai, parengimas
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2005-2006
Projekto apimtyje
3.
Atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos nustatymas, nuostatų rengimas ir įgyvendinimas
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2006-2007
Projekto apimtyje
5.
Kompostavimo aikštelės prie Kairių sąvartyno įrengimas
ŠRATC
2005
Projekto apimtyje
6.
Visuomenės ekologinio švietimo ir informavimo organizavimas per žiniasklaidos priemones. Ekošvietėjiška leidyba. Atliekų tvarkytojų dalyvavimas ekologinio švietimo procese. Konferencijų, seminarų ir kitokių renginių organizavimas.
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2006 2007
ŠRATC
7.
Atliekų priėmimo punktų APP įrengimas: Rajono APP- 1vnt., Seniūnijų APP - 9 vnt.
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2007
ES struktūriniai fondai ir koofinansavimas
8.
Atliekų surinkimo maršrutų sudarymas
Atliekas tvarkančios įmonės
2006
Atliekas tvarkančios įmonės
9.
Konteinerių aikštelių įrengimas - 18 vnt.
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2007
Projekto apimtyje
10.
Konteinerių įsigijimas visų rūšių atliekoms: 1,1m3-569 vnt..; 0,12m3-9784 vnt.; 1,1m3(antrinėm žaliavom)-156 vnt.
ŠRATC, Atliekas tvarkančios įmonės
2007
Atliekas tvarkančios įmonės
11.
Konteinerių įsigijimas visų rūšių atliekoms: 1,1m3-670vnt.; 0,12m3- 11515 vnt.; 1,1m3 (antrinėm žaliavom)-627vnt.
ŠRATC, Atliekas tvarkančios įmonės
2008 - 2010
Atliekas tvarkančios įmonės
12.
Regioninio Aukštrakių sąvartyno įrengimas, technikos įsigijimas
ŠRATC
2006
Projekto apimtyje
13.
Kairių sąvartyno uždarymas, sutvarkymas ir priežiūra po uždarymo: I etapas
ŠRATC
2006-2008
Projekto apimtyje
II etapas
2008-2010
14.
Mažų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas
ŠRATC
2007
Projekto apimtyje
15.
Buities pavojingų, didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo organizavimas
Savivaldybės administracija
2007-2010
ŠRATC
16.
Duomenų sistemos ir bazės apie atliekų turėtojus, atliekų kiekius sukūrimas
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2006-2007
ŠRATC
17.
Regiono sąvartynų biodujų panaudojimo galimybių studijos parengimas
ŠRATC, Konsultantai
2008
Projekto apimtyje
18.
Deponuojamųj ų atliekų srauto mažinimas, surenkant ir kompostuojant biodegraduojamas atliekas pagal nustatytus reikalavimus.
ŠRATC, Savivaldybės administracija
2007-2010
ŠRATC
19.
Statybos ir griovimo atliekoms apdoroti skirtų įrenginių statyba
ŠRATC
2007-2010
ŠRATC
20.
Galimybių studijos apie atliekų deginimo regione tikslingumą parengimas
ŠRATC, Konsultantai
2010
Projekto apimtyje
50. Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo planas paskelbiamas Savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje.
51. Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano papildymus ar pakeitimus tvirtina Savivaldybės taryba.
XII skirsnis. Šiaulių rajono savivaldybės konteinerių aikštelių išdėstymo principinė schema (pridedama)
Papildyta skirsniu
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
______________
Pakeitimai
1.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-214, 2009-06-25, paskelbta TAR 2009-06-25, i. k. 2009-00786
Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. T-315 „Dėl Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-309, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01301
Dėl Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-315 „Dėl Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo