DĖL GYVŪNŲ GLOBOS IR LAIKYMO BEI ŠUNŲ REGISTRAVIMO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

Avision

Suvestinė redakcija nuo 2014-03-21

Sprendimas paskelbtas: TAR 2008-03-27, i. k. 2008-00261

ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ GLOBOS IR LAIKYMO BEI ŠUNŲ REGISTRAVIMO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

2008 m. kovo 27 d. Nr. T-90

Šakiai

Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55-1049; 2000, Nr.91-2832) 17 str. 33 p. bei Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 5 str. 2 d., nusprendžia

1. Patvirtinti

1.1. Gyvūnų globos ir laikymo taisykles (pridedama).

1.2. Šunų registravimo taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad Šunų registracijos taisyklės įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d.

3. Pripažinti netekusiu galios savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 102 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių tvirtinimo“.

Meras Juozas Bertašius

PATVIRTINTA

Šakių rajono savivaldybės tarybos

2008 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-90

GYVŪNŲ GLOBOS IR LAIKYMO TAISYKLĖS

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų globos ir laikymo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimus, naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, gyvūnų vežimo tvarką, atsakomybę už netinkamą jų priežiūrą bei kt.

2. Taisyklės galioja rajono savivaldybės teritorijoje. Jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys.

3. Šios taisyklės netaikomos vykdant policijos, gaisrininkų, žmonių gelbėjimo tarnybų užduotis, stichinių nelaimių likvidavimo metu.

4. Vartojamos sąvokos

Gyvūnas - naminis ir laukinis gyvūnas (visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

Laukinis gyvūnas - su žmogaus poreikiais susijęs neprijaukintas gyvūnas (nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos).

Naminis gyvūnas - nuo senovės prijaukintas (domestikuotas) gyvūnas (visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai).

Ūkinės paskirties gyvūnas - gyvūnas, laikomas ir veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

Benamis gyvūnas - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, likę be namų arba esantis už laikytojo namų ribų ir laikytojo neprižiūrimi, arba nelaimės ištiktas laukinis gyvūnas, kuriam laikinai būtina žmogaus globa, netekę ryšio su savininkais (naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais).

Pavojingas gyvūnas - gyvūnas, kuris dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Gyvūnų globos namai - objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai - šunys, laikomi objektams saugoti.

Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais - gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.

Gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Voljeras - aptverta teritorija agresyviems šunims laikyti.

Savininko valda – jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.)

Uždaroji savininko valda - gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpa, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurios valdos negali prasiskverbti gyvūnas.

Atviroji savininko valda - neaptverta savininko valda.

Šeima - sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija (toliau taisyklėse - VMVT).

Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

Patalpos - gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, nustatyta tvarka įregistruotos Registrų centre.

Rakinamos patalpos - patalpos su vidiniu ir/ar išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).

Bitynas - vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.

Bičių šeima - Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.

Bitininkas - bičių laikymu, priežiūra ir bitininkystės tvarkymu užsiimantis fizinis ir juridinis asmuo.

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS, PRIEŽIŪRA

5. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.

6. Ūkinės paskirties gyvūnai ir naminiai paukščiai gali būti laikomi

6.1. kaimo vietovėse ir miesteliuose, laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Sutikimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma šių Taisyklių;

6.2. miesto teritorijoje - tik savivaldybės administracijos nustatytose zonose, laikantis šių Taisyklių 6.1 punkto reikalavimų;

7. Uždaroje savininko valdoje, kur šunys nepririšti, prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti telefonspynė bei pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas - „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas.

8. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.

9. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: atskirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.

10. Daugiabučių namų butuose leidžiama nuolat laikyti tik vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėnesių amžiaus, pagal nustatytas Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo higienisto įsakymu, normas. Laikyti šunis bute, privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

11. Sodininkų bendrijų ir atvirosiose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.

12. Individualioje valdoje šuo negali būti rišamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų be kaimyno raštiško sutikimo.

13. Savininko valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.

14. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. HN-33-2001 „Akustinis triukšmas“. Ekvivalentinis garso lygis 40 dBA - nuo 7.00 val. iki 23.00 val. ir 30 dBA - nuo 23.00 val. iki 7.00 val.).

III. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMO YPATUMAI

15. Ūkinės paskirties gyvūnai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.

16. Gyvūnai, auginami arba laikomi maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais, turi būti laikomi vadovaujantis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

17. Ūkinės paskirties gyvūnai mieste gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje ar nuomojamoje uždaroje valdoje prie nuosavo ar nuomojamo gyvenamo namo arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų, turint Savivaldybės leidimą.

18. Leidimas išduodamas neribotam laikui konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.

19. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m. tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir išvaloma bei dezinfekuojama. Srutos ir mėšlas tvarkomi, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.

21. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus. Reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.

22. Gyvūnų laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Šakių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

23. Ūkinės paskirties gyvūnai nepririšti gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savininko valdų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu.

24. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka įregistruotoje ūkinėje turgavietėje.

25. Draudžiama

25.1. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus ir naminius paukščius, atviroje teritorijoje, išskyrus šunis ir kates, arčiau nei 50 metrų nuo darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, bažnyčių;

25.2. ganyti aikštėse, parkuose, skveruose, soduose ir kitose bendrojo naudojimo

vietose.

26. Miesto teritorijoje ganyklos pagal galimybes išnuomojamos 1 metams, pateikus prašymus rajono savivaldybės administracijai.

27. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar pasiklydusį gyvūną (ar jo prieauglį), privalo tuojau parnešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną (ar jo prieauglį) arba, jeigu savininkas ar jo adresas nežinomas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti ir laikydamosi veterinarijos taisyklių, ieškojimo laiku perduoda jį išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui arba artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai išlaikyti galinčiam asmeniui. Jeigu savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų - per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. Savininkas privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

28. Neatsiradus savininkui ar nepavykus jo nustatyti, jis netenka nuosavybės teisės į gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas įstatymų nustatyta tvarka, neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn.

IV. AGRESYVIŲ IR PAVOJINGŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

29. Pavojingi gyvūnai laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

30. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.

31. Užpuolus gyvūnui, galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliant pavojaus aplinkiniams žmonėms.

32. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami vadovaujantis rajono savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių reikalavimais. Leidimus išduoda rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyrius.

33. Agresyvius šunis gali dresuoti tik asmenys, turintys rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.

V. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

34. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintų taisyklių nustatytos tvarkos.

35. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo taisyklių reikalavimus.

VI. GYVŪNŲ LAIKYTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

36. Gyvūnų laikytojai privalo

36.1. registruoti laikomus gyvūnus pagal laikytojų gyvenamąją vietą;

36.2. lauke laikomus gyvūnus apsaugoti nuo plėšrūnų;

36.3. teisės aktų nustatyta tvarka laikytis gyvūnų ženklinimo, kad būtų galima nustatyti jų vakcinacijos nuo pasiutligės duomenis, laikymo ir prekybos reikalavimų;

36.4. sarginiai šunys, kurie laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, privalo turėti veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą;

36.5. šunų, kačių savininkai, kasmet privalo skiepyti juos nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis vieną kartą metuose skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją;

36.6. nedelsiant pranešti apie įtariamą užkrėstą, užsikrėtusį ir sergantį pasiutlige gyvūną veterinarijos gydytojui ar VMVT;

36.7. prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) pakabinti įspėjamąjį ženklą ir užrašą (ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas - „šuo“);

36.8. viešosiose vietose šunis galima vedžioti tik su pavadėliu ir antsnukiu bei registracijos žetonu, pritvirtintu prie apykaklės. Šunis gali vedžioti asmenys sulaukę 16 metų. Šunis su antsnukiu galima paleisti bėgioti savivaldybės administracijos įrengtose vedžiojimo aikštelėse arba nustatytose tam vietose. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių - pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m, jeigu viešoje vietoje šalia šunų nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais;

36.9. šunų savininkai, vedžiodami šunis, privalo turėti reikiamas priemones ekskrementams surinkti;

36.10. iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu;

36.11. savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu;

36.12. savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, kitos bendrojo naudojimo patalpos;

36.13. užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties;

36.14. garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų šunų auginimas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nedarys žalos aplinkai;

36.15. atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir kitokiam turtui, įstatymų nustatyta tvarka.

37. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus viešosiose vietose ir jiems priteršus, taip pat priteršus namo koridorių, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, jų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, savininkai ar atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110,161 str.

38. Gyvūnų augintojai turi teisę.

38.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms;

38.2. propaguoti gyvūnų globą;

38.3. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys

gyvūnams;

38.4. vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju, šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę.

VII. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

39. Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, potencialūs pasiutligės platintojai, turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.

40. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir VMVT.

41. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

42. Esant reikalui, į stebėjimui skirtas patalpas įtariami užkrėsti pasiutlige gyvūnai turi būti vežami gyvūnams vežti skirtuose konteineriuose ar narvuose.

43. Įtariant pasiutligę, benamiai ar pasiklydę gyvūnai augintiniai turi būti laikomi globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima išaiškinti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų laikytojams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti.

44. Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

45. Prekyba gyvūnais turi atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus, nurodytus 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 39 tomas, p. 75), bei 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Tarybos direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL 2004 m., specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 154).

VIII. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

46. Benamių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja savivaldybės administracija, pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka.

47. Sugauti benamiai neveisliniai šunys ir katės 3 paras globojami tarnyboje, kuri yra sudariusi su savivaldybės administracija sutartį. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, tarnyba tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami grynaveisliai arba paprasti, bet registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą. Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo yra tatuiruotas, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jis gali būti atiduotas asmenims, panorusiems šiuos gyvūnus globoti.

IX. GYVŪNŲ VEŽIMAS

48. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

49. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo ir šias taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns ar katės dokumentus, pagal kuriuos galima būtų gyvūną identifikuoti, įvertinti jo sveikatos būklę, vakcinacijos datą ir skiepų galiojimą.

50. Gyvūnų judėjimo ne komerciniais tikslais tvarką ES šalyse numato EB reglamentas Nr. 998/2003.

51. Atvežę šunį ar katę iš kitų valstybių, savininkai privalo informuoti teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir vykdyti jos reikalavimus.

X. DRAUDŽIAMA

52. Gyvūną palikti be globos.

53. Laikyti neregistruotus gyvūnus.

54. Rinkti zoologines kolekcijas (zoologijos sodams, okeanariumams, terariumams, taip pat gyvūnų iškamšų ir kitas) be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo.

55. Be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną, numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos.

56. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.

57. Organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais.

58. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant).

59. Nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto, vandens, kankinti.

60 Naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.

61. Vedžioti šunis masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų, teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų (išskyrus, jei yra nurodyta vedžiojimo vieta), žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus jų pakraščius arba nurodytas šunų vedžiojimo vietas, aikšteles, taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti šunis vienus į laiptines; bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų).

62. Šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose.

63. Kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikams žaisti skirtų smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais bei vesti šunis ir kates čia tuštintis.

64. Daugiabučio namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

65. Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose.

66. Prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose.

67. Naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

68. Prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais viešosiose vietose, išskyrus turgavietes, kurių vidaus taisyklėse numatyta prekiauti gyvūnais.

69. Maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės.

XI. REIKALAVIMAI BITYNAMS

70. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

71. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

72. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės”. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

73. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

74. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.

75. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti - ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora/apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio.

76. Avilių laktos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

77. Sodų bendrijose, gyvenamose vietovėse

77.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;

77.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, - ne mažiau kaip 10 m;

77.3. atstumas nuo vieškelio - ne mažiau kaip 20 m;

77.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos - ne mažiau kaip 5 m;

77.5. jei nesilaikoma 86.1. punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;

77.6. jei nesilaikoma 86.2. ir 86.3. punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;

77.7. jei nesilaikoma 86.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.

78. Reikalavimai vežiojamam bitynui

78.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;

78.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.

79. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

80. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.

81. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.

82. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

XII. KITI KLAUSIMAI

83. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinarijos, sanitarijos ir higienos reikalavimai.

84. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

85. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.

XIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

86. Gyvūnų savininkai privalo registruoti šunis pagal gyvenamąją vietą arba šuns laikymo vietą seniūnijoje ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Registruojami nuo 4 mėn. amžiaus šunys, o naujai įsigyti registruojami per 5 dienas nuo įsigijimo. Gali būti savanoriškai registruojamos ir katės. Registruojami pagal savivaldybės tarybos nustatytas taisykles.

87. Kiekvienas šuo ar katė privalo turėti žymeklį (žetoną) arba pažymėtas įvedant mikroprocesorių ar turėti tatuiruotę.

88. Agresyvūs šunys turi būti registruojami pagal atskiras rajono savivaldybės tarybos nustatytas taisykles,

89. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

90. Rinkliavos dydį už šunų ir kačių registravimą, bei kitas paslaugas tvirtina rajono savivaldybės taryba.

XIV. TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

91. Šių Taisyklių kontrolę vykdo rajono savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnai, rajono policijos komisariatas ir jo padaliniai, Marijampolės regiono departamento Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūra, Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių filialas, Šakių rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

92. Už taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi pareigūnai turi teisę

92.1. įeiti į tvartus. Kitas patalpas, teritorijas kur yra laikomi gyvūnai;

92.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šių Taisyklių reikalavimų;

92.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;

92.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų auginimo ir laikymo reikalavimų pažeidimus;

92.5. teikti apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.

93. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė, pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

________________

PATVIRTINTA

Šakių rajono savivaldybės tarybos

2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-90

ŠUNŲ REGISTRAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Registravimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato bendrą laikomų veislinių ir neveislinių (išskyrus agresyvius šunis, kurie registruojami savivaldybės tarybos nustatyta atskira tvarka), šunų ženklinimo žetonu (žymekliu), pasų išdavimo, ženklinimo pažymos ir paženklintų šunų registravimo tvarką.

2. Rajono savivaldybės teritorijoje visus laikomus šunis privaloma paženklinti ir registruoti (kates savanoriškai) pagal šuns savininko gyvenamąją vietą arba šuns laikymo vietą, seniūnijoje. Šunų savininkai šunis privalo registruoti nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigytus - per 5 dienas nuo jų įsigijimo.

3. Vietinės rinkliavos netaikymas neatleidžia šunų savininkų nuo prievolės registruoti šunis.

4. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr.2-15), Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) ir kitų teisės aktų nuostatas.

5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos

5.1. Registravimas - duomenų apie šunis bei jų savininkus įtraukimas į Paženklintų šunų registrą.

5.2. Ženklinimo pažyma - nustatytos formos dokumentas, patvirtinantis, kad šuo yra paženklintas ir jo duomenys įtraukti į registrą.

5.3. Ženklinimas integriniu grandynu - integrinio grandyno implantavimas po šuns oda.

5.4. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2728) vartojamas sąvokas.

II. ŠUNS REGISTRAVIMAS

6. Šuns savininkas seniūnijai pagal savo gyvenamąją vietą arba seniūnijai pagal šuns laikymo vietą, pateikia

6.1. registracijos kortelę (1 priedas), kurioje nurodo savo duomenis: vardas pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris. Nurodo visus duomenis apie registruojamą šunį: rūšis, veislė, vardas, lytis, gimimo (įsigijimo) data, kailis (pageidautina pateikti šuns nuotrauką);

6.2. vienkartinės vietinės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (taikomas tik daugiabučiuose namuose laikomiems šunims, katėms);

6.3. pažymą iš Veterinarijos gydytojo apie gyvūno skiepus (vakcinaciją) nuo pasiutligės;

6.4. jeigu šuo paženklintas integriniu grandynu (nurodyti integrinio grandyno Nr., ženklinimo datą, implantavimo vietą, tatuiruotės Nr. tatuiruotės datą), ženklinimo pažymos kopiją.

7. Seniūnija, gavusi šuns savininko 6 p. nurodytus dokumentus

7.1. Įrašo duomenis registracijos žurnale (2 priedas);

7.2. Išduoda šuns savininkui naminio gyvūno pasą ir gyvūno registravimo žetoną (žymeklį), Ženklinimo pažymą (3 priedas), jeigu šuo nepažymėtas kitaip;

7.3. Pritvirtina prie gyvūno antkaklio gyvūno registravimo žetoną;

7.4. supažindina šuns savininką su galiojančiomis gyvūnų laikymo Šakių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis.

Punkto pakeitimai

Nr. T-61, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-20, i. k. 2014-03320

8. Seniūnija išrašo Ženklinimo pažymą trimis egzemplioriais. Vienas egzempliorius išduodamas šuns savininkui, kitas paliekamas seniūnijoje, o trečią seniūnija per 30 (trisdešimt) dienų, bet ne vėliau nei kito mėnesio pirmos darbo dienos turi registruotu paštu išsiųsti Šakių rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

9. Netekus gyvūno, šuns savininkas ne vėliau kaip per 30 d. pateikia seniūnijai prašymą išbraukti šunį iš gyvūnų registracijos žurnalo.

10. Šuns savininkas, pametęs naminio gyvūno pasą ir/ar gyvūno registravimo žetoną, privalo kreiptis į seniūniją dėl paso dublikato ir naujo gyvūno registravimo žetono išdavimo.

III. SENIŪNIJOS FUNKCIJOS

11. Registruoja naujus ir pasikeitusius šuns ir/arba jo savininko duomenis ir išduoda naujus dokumentus šių taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka. Už duomenų pasikeitimo įregistravimą ir naujos Ženklinimo pažymos, žymeklio ir paso išdavimą imamas šių Taisyklių IV skyriuje nurodytas mokestis.

12. Prižiūri ir tvarko Paženklintų šunų registro (toliau - Registras) duomenis.

13. Teikia visą reikalingą informaciją, susijusią su šunų ženklinimu ir registravimu, laiku informuoja šunų savininkus apie šių Taisyklių ir teisės aktų, susijusių su gyvūnėlių ženklinimu ir registravimu, pasikeitimus.

14. Kontroliuoja, kad visi šunys, esantys seniūnijos teritorijoje, būtų įregistruoti.

IV. ŽENKLINIMO IR REGISTRAVIMO MOKESTIS

15. Už žetoną (žymeklį) šunų ženklinimui, Ženklinimo pažymos, gyvūnėlio paso išdavimą bei registravimą, šuns savininkas sumoka nustatyto dydžio mokestį savivaldybei. Rinkliavos dydis nustatomas savivaldybės tarybos atskiru sprendimu.

V. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ NEVYKDYMĄ IR PAŽEIDIMUS

16. Šakių rajono savivaldybės teritorijoje draudžiama laikyti neregistruotus šunis.

17. Šunų savininkams, nesilaikantiems šunų registravimo taisyklių, taikoma atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsniu „Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių“.

_______________

Šunų registracijos taisyklių

1 priedas

REGISTRACIJOS KORTELĖ

Duomenys apie gyvūno savininką

Duomenys apie gyvūną

Vardas, pavardė

Adresas

Telefono Nr.

Gimimo/ įsigijimo data

Rūšis/ Veislė

Kailis/ spalva

Lytis/ Vardas

__________________________________ ___________________

(Gyvūno savininko pavardė, vardas) (parašas)

__________________________________ ___________________

(Priėmusio asmens vardas, pavardė) (parašas)

Šunų registracijos taisyklių

2 priedas

REGISTRACIJOS ŽURNALAS

Eil. Nr.

Apskaitos data

Šuns ar katės savininko pavardė

Šuns ar katės savininko adresas

Namas (privatus ar daugiabutis)

Vienkartinė rinkliava

Šuns ar katės lytis, veislė, amžius

Šuns ar katės netekimo data

Šuns ar katės žetono ar kitos identifikavimo priemonės Nr.

Duomenys apie skiepus nuo pasiutligės

Šunų registracijos taisyklių

3 priedas

__________________________________________

(seniūnijos, išdavusios pažymą, pavadinimas)

ŽENKLINIMO PAŽYMA

200- m._________________ mėn.___ d.

Šuns savininkas: ________________________________________________

Adresas: ________________________________________________

Šuns veislė: ________________________________________________

Šuns vardas: ________________________________________________

Kailis (spalva): ________________________________________________

Šuns laikymo vieta (adresas): _________________________________________

Ženklinimo data: ________________________________________________

Ženklo Nr.: _____________________

Pažymos išdavimo data: _____________________________________________

Seniūnas _____________________________

(parašas) (vardas pavardė)

A. V.

Pakeitimai

1.

Šakių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-61, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-20, i. k. 2014-03320

Dėl rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-90 dalinio pakeitimo