SAV.502265

DĖL PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014–2014 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2012-02-01

DĖL PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014–2014 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO Open official source

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRATORIUS

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014–2014 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 31 Nr. T1-5

Plungė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 22 punktu ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-10 „Dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-43 „Dėl Plungės rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos patvirtinimo“ tvarkos pakeitimo“, Plungės rajono savivaldybės taryba nusprendžia

Patvirtinti Plungės rajono savivaldybės 2012–2014 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Albinas Klimas

PATVIRTINTA

Plungės rajono savivaldybės tarybos

2012 m. sausio 31 d.

sprendimu Nr. T1-5

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2012–2014 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Biudžetiniai metai

2012-ieji metai

Asignavimų valdytojas (-ai), kodas

Plungės rajono savivaldybė, kodas 188714469

Misija

Plungės rajono savivaldybė siekia įgyvendinti savivaldos teisę ir užtikrinti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymą, tenkinant bendruomenės viešuosius poreikius bei interesus.

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė

POLITINIAI-TEISINIAI VEIKSNIAI

Savivaldybės veiklos strateginis planas rengiamas 2012–2014 metams.

Planuojant Plungės rajono savivaldybės veiklą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 patvirtintą Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje išskiriami trys ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.

Strateginis planavimas įgauna vis didesnę reikšmę planuojant veiklą savivaldybėse – daugumoje įstatymų ir kitų norminių aktų redakcijose akcentuojama būtinybė priimamus sprendimus derinti su institucijų rengiamais strateginiais planais.

Pagrindiniai norminiai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Plungės rajono savivaldybė, yra šie: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, vietos savivaldą reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, LietuvosRespublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Plungės rajono savivaldybės veiklai įtakos turės Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatytos šalies viešojo administravimo sistemos reformos. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje nurodomos strateginės viešojo administravimo reformų kryptys: 1) elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas, elektroninės vyriausybės plėtra; 2) vyriausybės ir vyriausybės įstaigų veiklos modernizavimas, valstybės valdymo, institucijų vidinio administravimo bei viešojo administravimo procedūrų skaidrumo užtikrinimas; 3) centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijų optimizavimas bei valdymo tobulinimas; 4) savivaldos plėtojimas; 5) valstybės tarnybos administracinių gebėjimų ugdymas.1

2005 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos“. Strategijoje siūloma iki 2013 m. plėtoti tuos žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptus regioninius centrus, kurie, turėdami ekonominį potencialą bei infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas – tai Alytus, Marijampolė, Utena, Tauragė ir Telšiai su aplink šiuos centrus esančiomis integruotomis teritorijomis. Tolimesnis svarbus žingsnis būtų parengti individualių, konkrečiais projektais pagrįstų plėtros priemonių paketus kiekvienai plėtotinai Lietuvos vietovei – tiek kaimiškoms vietovėms, tiek didmiesčiams, regioninės reikšmės augimo centrams ar socialiai plėtotinoms teritorijoms.

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

1 veiksnys. Naujas Europos Sąjungos paramos programavimo laikotarpis.

Plungės rajono savivaldybės veiklai įtakos turi 2007–2013 metams skiriama Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinė parama. 2006 m. lapkričio 23 d. Seimas pritarė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektams. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos plėtros tikslu bus siekiama investuojant į tris esmines šios strategijos įgyvendinimo prioritetines kryptis

1. Konvergencijos – pagalba regionams, kurių plėtra atsilieka;

2. Teritorinio bendradarbiavimo – parama rimtų ekonominių ir socialinių problemų turintiems regionams;

3. Konkurencingumo ir užimtumo – parama mokymo sistemoms modernizuoti ir užimtumui skatinti; tokia parama neteikiama regionams, gaunantiems lėšų pagal pirmąjį tikslą, nes mokymo ir užimtumo priemonės įtrauktos į programas, skirtas atsiliekančioms vietovėms.

2007 m. sausio 1 d. prasidėjo naujo laikotarpio – 2007–2013 metų – struktūrinės ES paramos įgyvendinimas.

Lietuvai ES parama skiriama pagal pirmuosius du tikslus.Struktūrinė parama 2007–2013 m. sudaro daugiau kaip 23 mlrd.litų, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. litų(palyginimui – Lietuvos valstybės 2007 m. biudžeto išlaidoms numatoma apie 22 mlrd. litų). Lietuva dar gauna Europos Sąjungos finansinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (iš Europos žemės ūkio ir Žuvininkystės fondų), taip pat dalyvavimui Europos Bendrijų programose (pvz., kultūros, švietimo ir mokslo bei tyrimų srityse), išorinių ES sienų apsaugai, tranzito į/ iš Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti.

Pagrindinis Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.2

Strategijoje taip pat nustatyti trysplėtros tikslai

1. Spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu. Tai viena esminių gyvenimo gerėjimo sąlygų, susijusi su Lietuvos ūkio konkurencingumu tarptautinėse rinkose. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos šalies, neturinčios didelių nuosavų gamtinių, energetinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių, plėtra ateityje vis labiau remsis žiniomis, o ne daug kapitalo ar žaliavų reikalaujančia pramone ar paslaugomis.

2. Kurti daugiau geresnių darbo vietų. Didžiausias Lietuvos turtas yra žmonės. Jau dabar kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas riboja plėtrą, todėl jaučiamas poreikis kuo greičiau pereiti prie žinių visuomenės kartu kuriant didesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas.

3. Plėtoti socialinę sanglaudą. Sanglauda reiškia darnią integruotą visuomenę ir deramą dėmesį aplinkai. Lietuvos gyventojai turėtų jaustis vienos bendruomenės dalimi ir dalintis ekonominės plėtros nauda.

Strategijoje išskirtos strateginės investavimo kryptys

1. Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei. Ši prioritetinė investavimo kryptis ir numatyti veiksmai detaliai aptariami Strategijos įgyvendinimo – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje.

2. Konkurencinga ekonomika. Šiai strateginei investavimo krypčiai keliamus uždavinius padės spręsti Ekonomikos augimo veiksmų programa.

3. Gyvenimo kokybė ir sanglauda. Gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimo uždaviniai sprendžiami Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje.

VEIKSMŲ PROGRAMOS

Veiksmų programa – valstybės narės pateiktas ir Europos Komisijos priimtas dokumentas, kuriame išdėstoma plėtros strategija su nuosekliais prioritetais, kurie turi būti įgyvendinti bendrai finansuojant iš ES paramos ir nacionalinių lėšų. Konkreti veiksmų programa gali būti bendraifinansuojama tik iš Europos socialinio fondo lėšų arba iš Sanglaudos fondo ir/arba Europos regioninės plėtros fondų lėšų.

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (patvirtinta 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu) atitinka pirmąjį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetą „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei“. Įgyvendinant šią programą, bus siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir tobulinti viešąjį administravimą. Šiai programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Programa finansuojama iš Europos socialinio fondo.

Ekonomikos augimo veiksmų programa (patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu) atitinka antrąjį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetą „Konkurencinga ekonomika“. Įgyvendinant šią programą bus siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį Lietuvos ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Šiai programai skirta 45,72 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (transportui).

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu) atitinka trečiąjį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetą „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“. Įgyvendinant šią programą, bus siekiama geriau išnaudoti vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę. Šiai programai skirta 39,08 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (aplinkos apsaugai).

Techninės paramos veiksmų programa (projektas) skirta visų teminių veiksmų programų (Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo veiksmų programų) administravimui, bendriems ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos aspektams, kurie apima veiksmų programų parengiamąją, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informacinę ir kontrolės veiklą, taip pat veiklą, skirtą stiprinti ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo administraciniams gebėjimams. Papildoma speciali Techninės paramos veiksmų programa teiks papildomą techninę paramą visų į ES struktūrinės paramos, skiriamos pagal konvergencijos tikslą, įgyvendinimą įtrauktų institucijų veiklai, kuri yra bendra veiksmų programoms. Šiai veiksmų programai skirta 1,4 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Programa finansuojama iš Europos socialinio fondo.

1 lentelė. Pateikiama informacija apie darbo grupes kiekvienai veiksmų programai rengti, jų kompetencijai priskirtos investicijų kryptys ir atsakingos institucijos.3

Eil. Nr.

Darbo grupė

Investicijų kryptys

Atsakinga institucija*

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

1.1.

“Žmonių pritraukimas ir išlaikymas darbo rinkoje”

Užimtumas ir lankstesnės darbo vietos

SADM

1.2.

„Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas, mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtra“

Mokymosi visą gyvenimą sistema

ŠMM

1.3.

„Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimų stiprinimas“

Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimai

ŠMM

1.4.

„Viešojo administravimo gebėjimų stiprinimas“

Viešojo administravimo tobulinimas

VRM

Ekonomikos augimo veiksmų programa

2.1.

„Tiesioginė ir netiesioginė parama Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) bei inovacijoms ir investicijų skatinimas“

Užimtumas ir lankstesnės darbo vietos Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms; Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms

ŪM

2.2.

„Informacinė visuomenė visiems“

Informacinė visuomenė visiems

IVPK

2.3.

„Transporto tinklas“

Transporto tinklas

2.4.

„Energijos tiekimo tinklai“

Energijos tiekimo tinklai

ŪM

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

3.1.

„Vietinė plėtra“

Savivaldybių urbanistinė infrastruktūra; Veiklos kaimo vietovėse diversifikavimas (įvairinimas); Paveldas/turizmas

VRM

3.2.

„Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Sveikata; Darbo rinkos institucijos; Švietimo institucijos

ŠMM

3.3.

„Aplinkos kokybė ir energijos vartojimo efektyvumas“

Aplinka; Energijos efektyvumas

* – AM – Aplinkos ministerija, IVPK – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, SM – Susisiekimo ministerija, ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija, VRM – Vidaus reikalų ministerija, ŪM – Ūkio ministerija.

2 veiksnys. Lietuvos narystė euro zonoje.4

Euro įvedimas yra labai svarbus Europos Sąjungos (ES) raidos etapas ir didžiausia valiutos reforma per visą istoriją. Euro įvedimas – tai faktinis Bendrosios rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) įgyvendinimas. Jis pagrįstas bendrosios rinkos sėkme ir labai prisideda prie ekonomikos stabilumo, reikalingo tolesniam augimui. Dėl jo didėja konkurencija ir skatinamos naujovės, jis yra naudingas vartotojams ir išlaisvina kitų sričių, kaip socialinio aprūpinimo ir švietimo, išteklius. Euras taip pat politiškai ir ekonomiškai stiprina ES.

Po nepavykusio mėginimo 2007 m. pakeisti nacionalinę valiutą euru, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje numatė jog, šalis ir toliau sieks kuo greičiau įvykdyti stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, o tai padaryti, t.y. įsivesti eurą turėtų būti pasirengusi dar 2010 m. 2008 m. pasaulį ištikusi finansų ir ekonominė krizė stipriai pakoregavo šias prognozes. Kadangi Lietuvos ūkio nuosmukio pabaiga ir šiokio tokio augimo pradžia prognozuojama tik 2011–2012 metais, tikėtis iki to laiko turėti bendrą ES valiutą tikrai neverta. Dabartiniai šalies rodikliai stipriai neigiamai viršija numatytuosius Mastrichto sutartyje, tad narystės euro zonoje svarbą šiuo metu lenkia būtinybė šalį išvesti iš, manoma, dar keletą metų užsitęsiančios krizės ir tik tada bus galima siekti nacionalinę valiutą pakeisti euru.

Kodėl Lietuvoje į lito pakeitimą euru vis dar žiūrima neigiamai? Nors niekas nesiginčija, jog euro įvedimo atveju išnyktų išlaidos keičiant valiutą, išaugtų prekybos su ES narėmis apimtys, šalies ekonomika atsidurtų „mažos palūkanų normos“ erdvėje, didėtų gamintojų konkurencija ir išaugtų kainų skaidrumas, šalis taptų patrauklesnė investicijų ir tarptautinės prekybos atžvilgiu, tačiau vis dar įžvelgiama tam tikrų neigiamų šio žingsnio pasekmių. Vienas didžiausių bendros valiutos minusų – savarankiškos monetarinės politikos netekimas. Ne tik eiliniai piliečiai, bet ir kai kurie valdžios atstovai linkę manyti, jog šios politikos praradimas kartu reiškia ir dalies šalies suvereniteto netektį, taip pat augančią priklausomybę nuo transnacionalinių institucijų (šiuo atveju Europos Centrinio Banko). Vis dėlto šis argumentas Lietuvai rūpesčių kelti neturėtų, kadangi dar 1994 m. litą susiejus su doleriu, o vėliau su euru savarankiška monetarinė politika šalyje neįmanoma jau 15 metų. Dar vienas svarbus argumentas prieš eurą yra tas, kad, įvedus naują valiutą, bus prarastas vienas svarbiausių nacionalinių simbolių – Lietuvos piniginis vienetas litas.

Vis dėlto žinant tai, kad maža šalis visuomet itin daug prekiauja su užsienio valstybėmis, lito išlaikymas ir toliau reikštų dideles valiutos keitimo išlaidas, Lietuvos gamintojų mažesnes konkurencijos galimybes užsienyje bei mažesnį kainų skaidrumą (pakankamai sunku palyginti produktų kainas skirtingose šalyse, jei skiriasi tų šalių valiutos). Dar svarbiau yra tai, kad, investuodami į tokią valstybę, verslininkai žymiai padidina investicijų riziką, lyginant su pvz. didžiuliu euru atsiskaitančių valstybių regionu. Žinoma tai, kad pasaulį krečiant finansinėms krizėms, stiprios valiutos paprastai išlieka daug stabilesnės nei mažų valstybių nacionaliniai pinigai, tad susiklosčius tokiai situacijai šalies gyventojai jaustųsi saugesni dėl savo ir visos šalies finansų stabilumo. Suprantama, Lietuvoje įvedus eurą, užsienio investuotojai mūsų šalį taip pat imtų vertinti kaip stabilią ir patrauklią.

Iš pateiktų argumentų akivaizdu, kad euro įvedimo procesas neįmanomas be nuostolių. Kita vertus, vis gilėjant pasaulinės ekonomikos integracijai, mažos ir ekonomiškai pakankamai silpnos valstybės nacionalinės valiutos išlaikymas turėtų daug skaudesnių ekonominių, kartu ir politinių pasekmių. Lietuva yra įsipareigojusi įsivesti eurą, kai tik šalies ekonomikos rodikliai atitiks numatytuosius Mastrichto kriterijus, ir tik tada bus galima aiškiai pasakyti, kokias vis dėlto pasekmes turėjo lito pakeitimas euru.

3 veiksnys. Šalies ekonominė situacija.

Kilusi 2008 m. pasaulio ekonominė krizė palietė ir Lietuvos ūkį.Kaip ir daugelyje valstybių, dešimtimis procentų smuko vertybinių popierių kursai, vartotojus toliau skurdino itin aukštos naftos bei išaugę maisto produktų kainos.Kadangi vertybinių popierių rinka dar nesudaro ženklios Lietuvos rinkos dalies, šis faktorius nežymiai palietė šalies ekonomiką. 2008–2009 m. ekonominė krizė Lietuvoje ženkliai didino bedarbystę.

Metų pabaigoje nekilnojamo turto krizė visame pasaulyje, bankų paskolų sugriežtinimas ir nekilnojamo turto lengvatų panaikinimas paskatino iki tol susiformavusio Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos burbulo mažėjimą.Mažėjo ir eksporto apimtys, gamyba ir didėjo bedarbystė. Metų pabaigoje mažėjo prekybos su užsieniu deficitas, kadangi stipriai mažėjo importo apimtys, dėl sumažėjusio vidaus vartojimo. 2009 m. drastiškai sumažėjo BVP, per pirmąjį pusmetį 18,1 %, o lyginant antrojo ketvirčio BVP su 2008 metais, sumenko 22,4 %.5

Pasaulio ekonomikos augimas 2010 m. buvo teigiamas ir buvo prognozuojama, kad sieks 4,6 %. Sparčiai atsigavo pramonės gamyba ir prekyba dėka ekonomikos skatinimo priemonių ir atsargų atkūrimo.

Naujos recesijos rizika buvo sumažėjusi, tačiau išliko daug pavojų: euro zonos skolos krizė, lėtas JAV atsigavimas, kylančios žaliavų kainos ir perkaistančios besivystančios rinkos.

Lietuvoje BVP augimas 2010 m. antrajame ir trečiajame ketvirtyje rodė nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią. Ekonomika atsigavo dėka stipraus eksporto, bei jau trečiame ketvirtyje bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 15 %, visų pirma dėl valstybinio sektoriaus investicijų.

Toliau didėjo eksportas, toliau vyko atsargų atkūrimas ir greitai augančios investicijos paspartino ekonomikos augimo tempus iki 3 %. Planuojama, kad 2012 m. atsigavus namų ūkių vartojimui BVP galėtų augti dar sparčiau – 4,5 %. Vidutinės trukmės laikotarpio problemos yra susijusios su valstybės finansais, struktūriniu nedarbu ir kainų augimu.6

Lietuvos ekonomika atsigauna lėtai, o nerimą kelia sparčiai kylanti infliacija. Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, 2011 m. šalis neišvengė infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozavo vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

„UniCredit Group“ prognozavo, kad 2011 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 3,7 %, o 2012 metais reikia tikėtis kiek nuosaikesnio 3 % BVP augimo.

2011 m. augimui įtakos turėjo atsigaunanti mažmeninė prekyba – prognozuojama, kad po dvejus metus trukusio smukimo vidaus vartojimas augs 3,6 %, o 2012 m. jis turėtų išaugti 3,2 proc. Kaip ir 2010 metais, 2011 m. Lietuvos ekonomiką stimuliavo užsienio rinkos – eksportas 2011 turėjo augti beveik dešimtadaliu (9,8 %), 2012 m. augimas turėtų išlikti panašiame lygyje (9,7 %).7

2011 metais rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

Maža ir atvira Lietuvos ekonomika yra ne tik tiesiogiai pažeidžiama eksporto rinkų svyravimų, bet taip pat jautriai reaguoja ir į susvyravusį pasitikėjimą pasaulio ekonomikos augimo perspektyvomis. Atsižvelgdami į išorines problemas ir neigiamus lūkesčius sumažinome 2012 ir 2013 metų BVP augimo prognozes iki 4,2 procentų (anksčiau prognozuotas, atitinkamai, 4,7 ir 4,5 proc. augimas).

Pagrindinis augimo variklis išliks įmonių investicijos. Po spartaus augimo 2011 m., kuris, tikėtina sieks 25 proc., investicijos 2012 metais padidės 11 procentų. Nors plėtros planai bus atsargesni, tačiau dauguma įmonių neatsisakys investicijų, leisiančių padidinti veiklos efektyvumą. Paskutiniais metais įmonės efektyvumą didino mažesnių darbo sąnaudų dėka, tačiau šios galimybės jau yra visiškai išnaudotos. Siekdamos konkurencingumo didėjimo, įmonės turės investuoti į gamybos procesų modernizavimą bei tobulinti veiklos procesus.

2012 metais Lietuvos ekonomika vystysis lėčiau ne tik dėl mažėjančio eksporto, kurio realus augimas sulėtės nuo prognozuojamo 14 % 2011 iki 5 % 2012 metais. Didelę neigiamą įtaką BVP augimui turės ir lėtesnis namų ūkių vartojimas. Tikėtina, kad gyventojai sumažins savo vartojimą net nesumažėjus realioms pajamoms. Taupymą ir mažesnį vartojimą skatins nerimas dėl ateities pajamų. Prognozuojama, kad šiemet namų ūkių vartojimas augs 5,5 %, o kitais metais augimas sulėtės iki 3,5 procento.

Gyventojų ir įmonių atmintyje dar gyvi 2009 metų prisiminimai, kuriuos geriausiai galėtų iliustruoti sparčiai mažėjanti Lietuvos įmonių produkcijos paklausa, mažinamas darbo vietų skaičius ir atlyginimai bei dėl to dar labiau mažėjantis vartojimas. Šių neigiamų atsiminimų ir lūkesčių kontekste sumažės dirbančiųjų derybinė galia ir spaudimas didinti atlyginimus. Įmonės taip pat daug atsargiau vertins paklausos augimo perspektyvas ir darbo užmokestį didins lėčiau. Dėl to nuo 5,5 proc. iki 3,5 proc. sumažinome 2012 m. vidutinio neto atlyginimo augimo prognozę. Realus darbo užmokesčio augimas (atsižvelgus į infliaciją) po trijų metų pertraukos bus teigiamas, tačiau sieks tik 1 procentą.

Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika augs ir 2012, ir 2013 metais, tačiau augimas bus labai lėtas ir sieks, atitinkamai, tik 0,8 ir 1,2 procento. Augimo perspektyvas slopins neigiami lūkesčiai bei skolos mažinimo procesas. Tikėtina, kad ne tik valstybės, bet ir gyventojai mažiau skolinsis ir daugiau taupys. Apskritai, artimiausią penkmetį tokio greito euro zonos ir pasaulio ekonomikos augimo, kokį matėme praėjusį dešimtmetį, tikėtis nereikėtų.

Kai kurios šalys ar net visa euro zona vieną ar du ateinančių metų ketvirčius gali fiksuoti ekonomikos nuosmukį, tačiau mūsų manymu, Europai ir pasauliui pavyks išvengti didelės recesijos. Šiuo metu vyraujančios baimės, kad Graikijos bankrotą gali sekti kitų euro zonos valstybių nemokumas ir bankų bankrotai, nėra be pagrindo. Tačiau kita vertus, pastarųjų savaičių euro zonos lyderių ir centrinių bankų veiksmai rodo, jog sisteminės finansų krizės, kokią pasaulis patyrė 2008 metų pabaigoje, bus bandoma išvengti visomis galimomis priemonėmis. Todėl ir antros recesijos Lietuvoje tikimybė išlieka pakankamai maža.8

1 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai. Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu.9

2 pav. Bendrasis vidaus produktas

2011 m. trečiąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 8656,5 lito BVP.

1 lentelė. Bendrojo vidaus produkto kitimas.

Bendrojo vidaus produkto kitimas

To meto kainomis

Grandininė apimtis

mln. litų

mln. eurų

mln. litų

Pokytis, proc.

Pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, proc.

palyginti su praėjusiu laikotarpiu

palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu

palyginti su praėjusiu laikotarpiu

2009

91914

26620,1

75111

-14,8

-14,6

21819,6

6319,4

17418,1

-21,2

-13,8

-12,7

24090,2

6977

18818,6

-15,8

-1,3

III

23283,8

6743,5

20141,2

-14,4

0,3

22720,3

6580,3

18733,1

-7

-15,3

-1,3

2010*

95074,3

27535,4

76192,7

1,4

1,3

21264,2

6158,5

17263,7

-7,8

-0,9

1,2

24078,9

6973,7

18986,7

0,9

0,7

III

25113,4

7273,4

20311,9

0,8

0,7

24617,8

7129,8

19630,4

-3,4

4,8

1,8

2011

23253,8

6734,8

18285,7

-6,9

5,9

2,1

II*

27081,9

7843,5

20212,8

10,5

6,5

1,8

III♦

27857,2

8068

21650,6

7,1

6,6

1,3

2 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai pagal ekonominės veiklos rūšių grupes. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, procentais.10

A + B

C + D + E

G + H + I

J + K

L + M + N + O + P

2009◘

1,4

-13,2

-43,3

-16,6

-12

-3,1

-5,4

-16,5

-36,2

-18,9

-8,5

0,7

-6,1

-17

-43

-17,3

-12,3

-1,3

III

8,6

-11,2

-44,8

-16,1

-12,4

-4,5

-4,2

-7,8

-46,6

-14,3

-14,2

-6,8

2010*

-2,8

5,6

-7,1

2,9

1,4

-2,2

-0,5

-35,3

-1,5

-0,4

-1,7

1,5

2,4

-15,3

2,5

-0,2

III

-7,5

5,5

6,4

4,4

2,3

-2,8

6,7

12,3

7,9

5,3

1,3

-3,9

2011

I♦

3,1

11,2

17,6

8,4

4,8

0,8

A + B – žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, žuvininkystė;

C + D + E – kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas;

F – statyba

G + H + I – didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai;

J + K – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla;

L + M + N + O + P – viešasis valdymas ir gynyba, švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla, privačių namų ūkių veikla.

3 lentelė. BVP, įvertinto išlaidų metodu, pagrindinių komponentų pokyčiai. Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais.11

Galutinio vartojimo išlaidos

Namų ūkių vartojimo išlaidos

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

Prekių ir paslaugų eksportas

Prekių ir paslaugų importas

2009◘

-14,1

-17,7

-1,9

-40,0

-12,7

-28,4

-12,8

-17,0

1,8

-40,2

-12,4

-32,6

-13,9

-17,5

-0,7

-44,4

-21,1

-33,2

III

-14,0

-16,8

-3,4

-41,0

-14,3

-28,3

-15,7

-19,3

-4,7

-34,1

-2,1

-18,0

2010*

-4,2

-4,5

-3,4

0,0

17,4

17,9

-7,3

-8,9

-2,4

-30,0

4,9

3,4

-6,6

-8,2

-2,1

-5,5

21,1

15,9

III

-3,1

-2,7

-5,3

15,0

19,4

19,6

0,1

1,7

-4,0

13,9

22,9

31,2

2011

I♦

4,5

5,5

1,5

41,0

21,8

27,2

◘ Antrasis įvertis.

* Išankstiniai duomenys.

♦ Negalutiniai duomenys.

Darbo rinkos tendencijos Lietuvos mastu12

2011 metų spalio 1 d. šalyje buvo registruota 213,4 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 10,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su 2010 m. spalio 1 d. registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 96 tūkst., tai yra beveik trečdaliu. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 4,0 proc. punktais (2010 metų spalio 1 d. – 14,3 proc.). Per 2011 metų gegužės mėn. registruotas nedarbas sumažėjo 1,3 proc. punkto, tai yra didžiausias mažėjimas šiais metais. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nedarbas mažėjo po 0,4 proc. punkto.

3 pav.

2011 metų spalio 1 d. šalyje buvo registruota 107,5 tūkst. neturinčių darbo moterų ir jos sudarė 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Prieš metus moterų nedarbas siekė 13,0 proc.

Neturinčių darbo vyrų buvo registruota 105,9 tūkst. ir jie sudarė 10,2 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų arba 5,3 proc. punkto mažiau negu prieš metus (15,5 proc.). Vyrų nedarbo rodiklis 0,2 proc. punkto mažesnis negu moterų. Mažesnis vyrų registruoto nedarbo rodiklis fiksuojamas antrą mėnesį po beveik trejų metų pertraukos.

Jaunų iki 25 metų bedarbių 2011 metų spalio 1 d. šalyje buvo 31,0 tūkst., tai yra jie sudarė 14,5 proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių (2010 metų spalio 1 d. atitinkamai 47,5 tūkst. ir 15,3 proc.). Tarp visų šalies 16–24 metų amžiaus gyventojų darbo biržoje registruotas jaunimas sudarė 7,1 proc., kai praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis buvo 10,1 proc.

4 lentelė.

Nedarbas

Teritorinės darbo biržos

2011 metų spalio 1 d.

Pokytis su 2010 metų spalio 1 d.

Didžiausias

Utenos

12,6

-3

Alytaus

12,5

-3,6

Plungės

12,2

-4,8

Mažiausias

Klaipėdos

9,1

-4,8

Kauno

9,9

-3,2

Šiaulių

9,9

-3,6

Vilniaus

9,9

-4,4

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2011 metų spalio 1 d. buvo registruota bedarbiais Utenos (12,6 proc.), Alytaus (12,5 proc.), Plungės (12,2 proc.) teritorinėse darbo biržose.

Penkiose teritorinėse darbo biržose registruotas nedarbas buvo mažesnis nei šalyje. Mažiausiai bedarbių buvo Klaipėdos (9,1 proc.), Kauno, Vilniaus ir Šiaulių teritorinėse darbo biržose (po 9,9 proc.).

Aukščiausias moterų nedarbas rugsėjo pabaigoje fiksuotas Plungės (13,8 proc.), Alytaus (12,4 proc.) ir Utenos (12,3 proc.) teritorinėse darbo biržose.

Daugiausia neturinčių darbo darbingo amžiaus vyrų registruota Utenos (12,9 proc.) ir Alytaus teritorinėse darbo biržose (12,5 proc.).

Aukščiausias jaunimo nedarbas registruotas Alytaus (8,0 proc.) ir Vilniaus (7,6 proc.) teritorinėse darbo biržose.

Nedarbas mažėjo visose teritorinėse darbo biržose. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2011 metų rugsėjo pabaigoje sudarė 3,5 proc. punkto (prieš metus buvo 3,9 proc. punkto).

Darbo pasiūla mažėjo

Per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 186,8 tūkst. bedarbių. Darbo pasiūla palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo beveik ketvirtadaliu (24,0 proc.). Per 2010 metų sausio–rugsėjo mėn. buvo registruota 245,8 tūkst. bedarbių.

Moterys sudarė 44,9 proc., vyrai – 55,1 proc. visų įregistruotų bedarbių. Per 2011 metų sausio–rugsėjo mėnesius bedarbiais įregistruota 49 tūkst. asmenų jaunesnių kaip 25 m. amžiaus. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jaunimo registruota 11,1 tūkst. arba 18,4 proc. mažiau. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė 26,2 proc.

4 pav. Darbo pasiūla ir jos pokyčiai.

Darbo jėgos paklausa

Per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. darbo birža duomenų bazėje registravo 138,7 tūkst. laisvų darbo vietų: 50,3 tūkst. – terminuotam įdarbinimui ir 88,4 tūkst. – neterminuotam įdarbinimui. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu labiau augo pasiūlymų neterminuotam darbui 30,4 proc., terminuotam – 11,5 proc. Darbdaviai registravo 22,9 proc. daugiau darbo vietų negu 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu (112,9 tūkst.).

Derinant darbo pasiūlą ir paklausą, darbo biržos specialistai per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. padėjo susirasti darbą beveik 170 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 18,7 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį (143,2 tūkst.).

Apie 73 proc. asmenų įdarbinta pagal neterminuotas darbo sutartis. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu įdarbinta 25,2 proc. daugiau (98,7 tūkst.).

Veiklą pagal verslo liudijimą per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. pradėjo 44,9 tūkst. bedarbių, beveik du kartus daugiau negu 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu (23,9 tūkst.), vidutiniškai apie 5 tūkst. kiekvieną mėnesį.

5 lentelė. 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. darbo jėgos paklausa

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams daugiausia darbo vietų: 5,0 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų; 3,2 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų; 2,9 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių; 2,7 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas; 2,4 tūkst. suvirintojų; 2,2 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų ir giminiškų profesijų darbininkų; 2,1 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų; 1,9 tūkst. miškininkystės ir medienos ruošos darbininkų; 1,9 tūkst. mūrininkų; 1,8 tūkst. kepėjų ir konditerių; 1,7 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų; 1,4 tūkst. vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų; 1,3 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų darbininkų; 1,2 tūkst. pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir derintojų; 1,2 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų darbininkų; 0,8 tūkst. metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų.

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams daugiausia darbo vietų: 2,7 tūkst. pardavimų vadybininkų; 2,0 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų giminiškų profesijų specialistų; 2,0 tūkst. statistikos ir finansų tarnautojų; 1,3 tūkst. buhalterių; 1,1 tūkst. techninės įrangos pardavimo atstovų; 1,0 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų; 0,9 tūkst. rinkimų komisijos narių; 0,8 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų; 0,7 tūkst. sandėliavimo tarnautojų, 0,6 tūkst. statistikų.

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams daugiausia darbo vietų: 11,1 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotųjų; 4,4 tūkst. virėjų; 2,9 tūkst. padavėjų ir bufetininkų; 1,9 tūkst. apsaugos darbuotojų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams daugiausia darbo vietų, iš jų 6,8 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų; 3,1 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų; 2,0 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių; 0,8 tūkst. geležinkelio rastabdininkų, signalizuotojų, iešmininkų ir sukabinėtojų.

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. išdavė 2294 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 1707 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 91 leidimas dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 496 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metų išduotų leidimų dirbti skaičius padidėjo 1,9 karto.

Per 2011 metų sausio–rugsėjo mėn. daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (84 proc.) ir pramonės sektoriuose (13 proc.). Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami/pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 68 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjais – 10 proc., suvirintojais – 6 proc., restorano virėjais – 4 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

4 veiksnys. Tiesioginės užsienio investicijos.13

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 695,9 mln. litų ir, palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d., padidėjo 5,2 procento. Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų teko Vilniaus apskričiai – 21 527,1 mln. litų (63,9 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, palyginti su 2008 m., sumažėjo 2,6 %), Kauno apskričiai – 3939,1 mln. litų (11,7 %, palyginti su 2008 m., padidėjo 23,5 %), Klaipėdos apskričiai – 3168 mln. litų (9,4 %, palyginti su 2008 m., sumažėjo 2,8 %), Telšių apskričiai – 3045,6 mln. litų (9 %, palyginti su 2008 m., padidėjo 2 kartus).

2009 m. gruodžio 31 d. mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų teko Tauragės apskričiai – 47,5 mln. litų (0,1 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d., sumažėjo 16,5 %), Marijampolės apskričiai – 322,1 mln. litų (1 %, palyginti su 2008 m., padidėjo 2,3 karto), Alytaus apskričiai – 346 mln. litų (1 %, palyginti su 2008 m., sumažėjo 7,5 %), Utenos apskričiai – 346,8 mln. litų (1 %, palyginti su 2008 m., padidėjo 1,9 %), Panevėžio apskričiai – 466,9 mln. litų (1,4 %, palyginti su 2008 m., sumažėjo 18,4 %), Šiaulių apskričiai – 486,8 mln. litų (1,4 %, palyginti su 2008 m., sumažėjo 0,7 %).

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) šalyje nuo 2004 m. iki 2010 m. išaugo beveik 2,5 karto – nuo 13,7 iki 33,3 mlrd., Telšių apskrityje per nagrinėjamą laikotarpį TUI išaugo dar daugiau – beveik 4 kartus: nuo 767,9 iki 3046,7 mln.Lt, o Plungės rajone net 6,7 karto. Be to, 2004 m. pradžioje Plungės rajone pritrauktos TUI sudarė tik 0,5 proc. apskrities TUI, o 2010 m. jau 0,9 proc. (žr. 5 lentelę).

6 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos, 2003–2010 metų pradžioje, mln. Lt

Teritorijos pavadinimas

Metai

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Lietuvos Respublika

13699,4

16192,6

23895,8

28924,6

34601,2

31591,3

33281,0

Telšių apskritis

767,9

1171,6

3825,3

6316,5

5871,6

1511,6

3046,7

Mažeikių rajonas savivaldybė

763,7

1161,2

3810,7

6282,6

5832,9

1470,2

3012,5

Plungės rajonas savivaldybė

3,8

5,9

6,9

21,9

28,1

33,5

26,1

Rietavo savivaldybė

0,4

0,7

0,6

0,9

0,4

0,5

0,4

Telšių rajonas savivaldybė

3,8

7,1

11,1

10,2

7,4

7,7

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vertinant situaciją pagal TUI vienam gyventojui, Plungės rajono savivaldybė 16,4 karto atsilieka nuo šalies vidurkio. Kita vertus, jei TUI vienam gyventojui šalyje nuo 2004 m. iki 2010 m. išaugo 2,5 karto, tai Plungės rajono savivaldybėje net 7 kartus (žr. 6 lentelę).

7 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, 2004–2010 metų pradžioje, Lt

Teritorijos pavadinimas

Metai

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Lietuvos Respublika

3976

4727

7022

8545

10547

9431

9997

Telšių apskritis

4311

6619

21797

36177

33900

8766

17804

Mažeikių rajonas savivaldybė

11442

17499

57913

95771

89695

22654

46760

Plungės rajonas savivaldybė

134

158

502

654

774

608

Rietavo savivaldybė

Telšių rajonas savivaldybė

127

201

187

138

143

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

5 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, litais 2004–2010 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Materialinės investicijos. Materialinės investicijos 2008 m. Plungės rajonas savivaldybėje buvo 263451 tūkst. Lt ir sudarė 16,7 proc. visų Telšių apskrities bei 1 proc. šalies materialinių investicijų. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamu laikotarpiu materialinės investicijos kasmet augo (plg. 2000–2003 metų laikotarpiu jos buvo smarkiai sumažėjusios). Kita vertus, vertinant pagal materialines investicijas vienam gyventojui, Plungės rajonas nesiekia šalies vidurkio – jis sudaro tik 78 proc. šio rodiklio (žr. 7 lentelę). Toks atsilikimas yra susijęs su žemu investiciniu aktyvumu ir rajone, ir visoje apskrityje.

6 pav. Materialinės investicijos vienam gyventojui, 2004–2008 m. pradžioje, Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

8 lentelė. Materialinės investicijos, 2004–2008 metais

Teritorijos pavadinimas

2004

2005

2006

2007

2008

Lietuvos Respublika

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

12 104 806

15 501 046

19 893 325

26 533 580

26 123 516

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

3 523

4 540

5 861

7 860

7 779

Telšių apskritis

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

408 523

490 414

785 947

1 549 480

1 576 088

Mažeikių rajonas savivaldybė

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

185 879

308 668

518 285

1 225 150

1 068 715

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

2 792

4 670

7 890

18 753

16 441

Plungės rajonas savivaldybė

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

78 659

89 405

79 528

157 878

263 451

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

1 786

2 040

1 823

3 628

6 075

Rietavo savivaldybė

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

55 181

14 752

25 041

34 688

57 887

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

5 256

1 422

2 443

3 419

5 780

Telšių rajonas savivaldybė

Materialinės investicijos, tūkst. Lt

88 804

77 589

163 093

131 764

186 035

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt

1 572

1 387

2 941

2 396

3 412

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Pramoninės zonos. Pramoninės zonos identifikavimas ir strateginis rėmimas yra viena galimybių pritraukti daugiau užsienio investicijų kapitalui formuoti, kuriant naujas darbo vietas. Plungės rajono teritorijoje didžioji dalis pramonės yra Plungės mieste ar jo priemiesčiuose. Šiuo metu pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija Plungėje sudaro 68,67 ha. Plungės miesto savivaldybės bendrajame plane įvardinta, kad taršios pramonės ir pramonės susijusios su dideliais krovinių ir produkcijos pervežimais objektai bus vystomi plečiant šiauriniu perimetru esamą pramoninį rajoną. Netaršios pramonės objektai, kuriems aptarnauti užtenka vidutinio sunkumo transporto, galės būti steigiami arčiau gyvenamųjų teritorijų ar net jų centruose, taip priartinant darbo vietas prie gyventojų. Prie planuojamo vakarinio miesto aplinkkelio siūloma įrengti logistikos centrą. Esama ir planuojama teritorija yra šalia geležinkelio atšakos; patogus ir susisiekimas su magistraliniais krašto keliais (žr. 7 pav.).

7 pav. Pramonės zonos Plungės mieste

Šaltinis: www.plunge.lt

Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatyta, kad pramoninė teritorijos su reikalinga inžinerine infrastruktūra turi būti parengtos ir Žlibinuose, Kantaučiuose bei Kuliuose.

Veikiančių ūkio subjektų dinamika. Statistikos departamento duomenimis, Telšių apskrityje 2010 m. pradžioje dirbo 3,9 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. Plungės rajone veikiantys ūkio subjektai sudarė 24,6 proc. visų veikiančių Telšių apskrities subjektų. Daugiausiai įmonių veikia Plungės miesto seniūnijoje ir arčiausiai miesto esančiose gyvenvietėse.

8 pav. Veikiančių ūkio subjektų skaičius Telšių apskrities savivaldybėse, 2004–2010 m. pradžioje vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004–2010 m. laikotarpiu, priešingai bendrai tendencijai, Plungės rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius mažėjo arba augo minimaliai. Didesnis augimas buvo fiksuotas 2009 m. pradžioje, tačiau 2010 m. grįžo į 2004 m. lygį (toliau šioje analizėje dažnai bus lyginami 2010 metų pradžios duomenys su 2004 metų pradžios duomenimis). Kita vertus, 2010 metų pradžioje veikiantys ūkio subjektai sudarė 55 proc. nuo įregistruotų ūkio subjektų, o 2004 metų pradžioje tik 51 proc.

9 pav. Veikiančių ir neveikiančių ūkio subjektų skaičius Plungės rajono savivaldybėje, 2004 ir 2010 m. pradžioje, vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. pradžioje 41 proc. Plungės rajone veikiančių ūkio subjektų sudarė uždarosios akcinės bendrovės (329 vnt.), 30 proc. individualios įmonės (237 vnt.), 16 proc. asociacijos (128 vnt.), 5,7 proc. savivaldybės biudžetinės įmonės (46 vnt.). Tokioms teisinėms formoms kaip savivaldybės įmonė, tikroji ūkinė bendrija, sodininkų bendrija, bendrija, akcinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga, valstybės biudžetinė įstaiga, tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, kooperatinė bendrovė, profesinė sąjunga priskiriami veikiantys subjektai sudarė apie 1 proc. (kiekviena forma atskirai). Kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, taip ir Plungės rajono savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu individualių įmonių statusas buvo keičiamas į uždarosios akcinės bendrovės statusą.

10 pav. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal teisines formas Plungės rajono savivaldybėje, 2008–2010 m. pradžioje, vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Ekonominės veiklos požiūriu Plungės rajono savivaldybėje vyrauja įmonės, užsiimančios, prekybos (29,4 proc.), nekilnojamojo turto ir nuomos (15 proc.), kita aptarnavimo veikla (12,5 proc.), apdirbamąja gamyba (10,6 proc.), švietimo, sveikatos ir kitų komunalinių paslaugų teikimo veikla (9,9 proc.). Statybos veikla užsiima tik 6,9 proc. įmonių (tokią pat dalį sudaro ir įmonės užsiimančios transporto ir saugojimo veikla), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla tik 3,5 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla 2,5 proc.

11 pav. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ekonomines veiklas Plungės rajono savivaldybėje, 2010 m. pradžioje, vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vertinant Plungės rajone veikiančių įmonių struktūrą pagal dydį, galima teigti, jog jis atitinka bendrą šalies tendenciją (žr. 8 lentelę). Rajone dominuoja mažos (iki 4 darbuotojų turinčios) įmonės, kuriose daugiausia dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai. Šioms įmonėms paprastai priklauso amatų ir paslaugų įmonės. Bendrai 2010 m. pradžioje Plungės rajone iš 579 mažų ir vidutinių įmonių 560 buvo uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės.

9 lentelė. Plungės rajono įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2010 m. pradžioje

Rodiklis

Iš viso

Darbuotojų skaičius

0- 4

5- 9

10- 19

20- 49

50- 99

100- 149

150- 249

250-499

500-999

1000 ir >

Įmonių skaičius

802

453

144

Lyginamasis svoris, proc.

100

56,5

10,8

8,4

3,7

0,8

0,6

0,1

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius toks pat kaip 2004 m. pradžioje, vertinant pagal pajamų grupes, akivaizdus skirtumas – 2010 m. pradžioje fiksuoti duomenys rodo, jog ūkio subjektų pajamos išaugę (žr. 11 pav.)

1 1–19 999 Lt 2 20 000–49 999 Lt 3 50 000–99 999 Lt 4 100 000–249 999 Lt 5 250 000–499 999Lt 6 500 000–999 999 Lt 7 1 000 000–1 999 999 Lt 8 2 000 000–4 999 999 Lt 9 5 000 000–6 999 999 Lt 10 7 000 000–23 999 999 Lt 11 24 000 000–99 999 999 Lt 12 100 000 000–137 999 999 Lt 13 nuo 138 000 000 Lt

12 pav. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal pajamų grupes Plungės rajono savivaldybėje, 2004 m. ir 2010 m. pradžioje, vnt.

Nuo 2005 m. iki 2009 m. Plungės rajono savivaldybėje įmonių buvo įregistruojama daugiau nei išregistruojama, bet jau nuo 2009 m.,dėl ekonominio sunkmečio, įregistruojamų įmonių mažėja, o 2010 m. pradžioje fiksuojama daugiau išregistruojama įmonių nei įregistruojama.

13 pav. Įregistruotų ir išregistruotų įmonių skaičius Plungės rajono savivaldybėje, 2004 m. ir 2010 m. pradžioje, vnt.

Didžiausios įmonės yra UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ (pagrindinė veikla: maisto produktų gamyba ir prekyba, įmonėje dirba 1450 darbuotojų.), UAB „Plungės Jonis“ (pagrindinė veikla: statyba, įmonėje dirba 170 darbuotojų), UAB „Vičiūnai ir partneriai“ (pagrindinė veikla: žuvies produktų gamyba, įmonėje dirba ~ 600 darbuotojų.), UAB „Plungės šaltis“ (pagrindinė veikla: žuvų apdorojimas, įmonėje dirba 170 darbuotojų, pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2009“ apdovanojimą), UAB „Palska“ (pagrindinė veikla: statyba ir remontas, baldų gamyba), UAB „VVARFF“ (pagrindinė veikla: finansinės ir ekonominės paslaugos, statyba, kelių tiesimas, medienos perdirbimas, prekyba naftos produktais ir dujomis, poilsio paslaugos, spaudos leidyba), AB „Sidona“ (pagrindinė veikla: statyba ir remontas), UAB „Plungės duona“ (pagrindinė veikla: maisto (duonos) gamyba, įmonėje dirba 185 darbuotojai) (pagrindinės veiklos ir darbuotojų skaičius nurodytas pagal įmonių internetinėse svetainėse 2010 m. teikiamą informaciją).

Atskirose seniūnijose vystomos skirtinga veikla užsiimančios įmonės. Remiantis Plungės rajono savivaldybės duomenimis pagrindinės įmonių veiklos pagal seniūnijas yra pasiskirsčiusios taip

Alsėdžių seniūnijoje įmonės daugiausia verčiasi žemės ūkiu ir medžio apdaila.

Babrungo seniūnijoje yra daug nedidelių ūkelių, bet yra ir stiprių ūkininkų (seniūnijoje sėkmingai dirba trys iš stipresnių rajono pienininkystės ūkių). Kitas populiarus verslas seniūnijoje – medienos perdirbimas (Užlieknio kaime įsikūrusioje baldų gamybos įmonėje UAB „AUGRIVA“ dirba 107 žmonės.

Kulių seniūnijos yra nedidelės gyventojų aptarnavimo, automobilių remonto, medienos apdirbimo įmonės.

Nausodžio seniūnijos nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja, bet dideli ūkiai tik keli. Kitos seniūnijoje plėtojamos verslo šakos: prekyba, gyventojų aptarnavimas, elektros gamyba, medienos perdirbimas, mėsos perdirbimas.

Daugiausia Paukštakių seniūnijoje veikia gyventojų aptarnavimo, medienos apdirbimo, žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės.

Platelių seniūnijoje populiariausi verslai – kaimo turizmas, medžio apdaila.

Plungės miesto seniūnijoje stambiausios bendrovės yra „UAB „Plungės duona“, „Plungės kooperatinė prekyba“, „Plungės šaltis“, „Sidona“, „Plungės Jonis“.

Stalgėnų seniūnijoje dalis darbingo amžiaus žmonių dirba žemės ūkyje, vystoma medžio apdaila.

Šateikių seniūnijoje verslu užsiimančiu nėra daug: veikia Viktoro Momkaus, Tomo Sabaliausko individualios medienos gamybos įmonės, Vytauto Valančiaus žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, Narvaišių kaime veikia Alvydo Matevičiaus kaimo turizmo sodyba, gyvenvietėse teikiamos malūnų paslaugos.

Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje vystomas žemės ūkis, kaimo turizmas, komercija, automobilių remontas, medžio apdirbimas.

Žlibinų seniūnijoje veikia žemės ūkio bendrovė „Žlibinai“, individualių įmonių seniūnijoje nėra daug.

Apibendrinant galima teigti, kad daugiausia įmonių veikia Plungės miesto seniūnijoje ir gyvenvietėse prie Plungės miesto.

Smulkus ir vidutinis verslas

Šalies verslumo lygis (mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų) 2010 m. pradžioje buvo 19, Plungės rajono savivaldybėje tik 13,5, todėl galima daryti išvadą, kad savivaldybės verslumo lygis gana žemas (plg. ES 2002 m. verslumo lygis buvo 55). Tankiausiai smulkaus – vidutinio verslo sektorius išplėtotas Plungės ir Kulių seniūnijose, rečiausiai – Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje.

14 pav. Verslumo lygis Telšių apskrities savivaldybėse ir Lietuvos Respublikoje 2010 m. pradžioje, vnt. (naudojant išankstinius duomenis)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

15 pav. Verslumo lygis Lietuvos Respublikoje ir Plungės rajono savivaldybėje 2002–2010 m. pradžioje, vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Lyginant veikiančias mažas ir vidutines įmones pagal pajamų grupes (2004 m. ir 2010 m. pradžioje) pastebima, kad įmonių apyvarta smarkiai išaugo – 2004 m. didžiosios dalies įmonių apyvarta buvo iki 19999 Lt, tuo tarpu 2010 m. nuo 100000 iki 249999 Lt (žr. 15 pav.).

Pajamų grupės: 1. 1–19 999 Lt, 2, 20 000–49 999 Lt, 3. 50 000–99 999 Lt, 4. 100 000–249 999 Lt, 5. 250 000–499 999 Lt, 6. 500 000–999 999 Lt, 7. 1 000 000–1 999 999 Lt, 8. 2 000 000–4 999 999 Lt, 9. 5 000 000–6 999 999 Lt, 10, 7 000 000–23 999 999 Lt, 11. 24 000 000–99 999 999 Lt

16 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal pajamų grupes Plungės rajono savivaldybėje, 2004 ir 2010 metų pradžioje, vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kaimiškose seniūnijose pagrindinė veikla yra tradicinė žemdirbystė ir gyvulininkystė, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui rajono gyventojų. Tarp geriau išplėtotų veiklų kaimo gyvenamosiose vietovėse yra: prekybos ir viešojo maitinimo teikiamos paslaugos; pieno surinkimo, gydytojo ir veterinarinės paslaugos. Dalyje seniūnijų plačiai išplėtotas kaimo turizmo verslas. (gyventojai vis geriau supranta, kad verta pereiti nuo žemės ūkio veiklos prie kaimo turizmo).

Remiantis 2007 m. parengta Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybių studija smulkus ir vidutinis verslas kaime išvystytas silpnai, nes

· gyventojai tradiciškai orientuojasi į žemės ūkio veiklas,

· labai mažas kaimo žmonių verslumo lygis,

· trūksta lėšų verslo pradžiai,

· žema gyventojų perkamoji galia,

· nemaža dalis kaimo gyventojų nekvalifikuoti,

· didelė dalis kaimo gyventojų nenori dirbti, nes tada netektų socialinių išmokų.

Plungės rajono savivaldybėje veikia Smulkiųjų verslininkų organizacija (visuomeninė organizacija, įregistruota 2003 m. kovo 12 d.), kurios pagrindiniai veiklos tikslai

· analizuoti prekių rinkų poveikį tiesioginei organizacijos narių veiklai;

· teikti metodinę, informacinę pagalbą;

· koordinuoti narių veiklą, sprendžiant bendrus klausimus;

· vykdyti verslininkų mokymus;

· kviesti stambius tiekėjus, sudarant palankias bendradarbiavimo sutartis;

· atstovauti verslininkų interesams.

Taip pat nuo 2006 m. gegužės mėn. veikia Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija „Plungės verslas“, kurios pagrindiniai tikslai yra

· kaupti visiems asociacijos nariams reikalingą informaciją, ją apdoroti ir platinti asociacijos narių tarpe;

· rengti parodas, paskaitas, seminarus, susitikimus, teorines ir praktines konferencijas ir kt. įvairiais verslo propagavimo ir jo plėtros klausimais;

· ieškoti ekonominių, techninių ir tarptautinių ryšių bei koordinuoti asociacijos narių veiksmus juos užmezgant ir įgyvendinant bendrus projektus;

· teikti pasiūlymus savivaldybės tarybai dėl verslo sąlygų rajone gerinimo;

· inicijuoti Plungės rajono investicinės programos kūrimą, įtraukti rajono verslininkus į investicinių ar kitų projektų bei programų ruošimą ir įgyvendinimą;

· bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio organizacijomis verslo plėtros bei verslo konsultacijų srityje;

· organizuoti Plungės rajono verslininkų išvykas ir inicijuoti jų dalyvavimą verslo kontaktų mugėse Lietuvoje ir užsienyje.

Vis tik, šių organizacijų veikla nėra pakankamai aktyvi. Organizacijoms trūksta atstovavimo gebėjimų, organizacijų sutelkimo.

Nors savivaldybė neturi daug instrumentų galinčių ypač stipriai įtakoti verslo aplinką, vis tik savivaldybės pastangos verslo rėmimo ir skatinimo sistemoje yra labai svarbios.

Plungės rajono savivaldybės administracija puikiai supranta mažų ir vidutinių įmonių indėlį į savivaldybės ekonomikos vystymąsi. Jos užsakymu 2007 m. buvo parengta Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybių studija, kurioje aprašyta Plungės rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija, vizija iki 2015 m., palaikoma Plungės turizmo ir verslo informacijos centro veikla.

SVV rėmimo fondas. Plungės rajono savivaldybėje smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas iki 2007 metų pradžios buvo organizuojamas per Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondą, kurio tikslas buvo finansiškai remti savarankiško užimtumo siekiančius fizinius asmenis ir įmones. Maždaug pusė fondo lėšų (~10 tūkst. Lt) būdavo skiriama verslininkams mokyti, paskaitoms ir seminarams organizuoti, įmonių reklamos išlaidoms dalinai padengti. Likusios lėšos buvo skiriama paskolų, gautų iš Kredito unijos, palūkanų dengimui. Nuo 2007 metų SVV rėmimo fondas likviduotas ir visos veiklos finansuojamos per Turizmo ir ekonominės plėtros programą, kuria siekiama skatinti rajono socialinę-ekonominę plėtrą, formuoti turizmui ir verslui patrauklaus Plungės rajono įvaizdį, užtikrinti racionalų savivaldybės teritorijos ir jos infrastruktūros vystymąsi, skatinti žemės ūkio, pramonės ir verslų plėtrą.

Plungės turizmo ir verslo informacijos centras. Savivaldybėje dirbęs VšĮ Plungės turizmo ir verslo informacijos centras (toliau – PTVC). teikė verslo informaciją ir konsultacijas apie įmonės steigimą; verslo planavimą; finansavimo šaltinių galimybes; buhalteriniais ir mokesčių klausimais; partnerių paiešką; informacines technologijas, ES struktūrinius fondus ir pasinaudojimo jais galimybes. Organizavo mokymus (centre vyko darbo kompiuteriu kursai; anglų kalbos kursai; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas; verslo plano rengimas; kartu su Darbo birža buvo rengiami verslo pradžios mokymai norintiems pradėti verslą ir kt.). Taip pat buvo rengiami informaciniai seminarai; susitikimai su valdžios atstovais; viešinama verslo informacija spaudoje; rengiama reklaminė informacinė medžiaga apie rajono įmonių veiklą. Gana išsami PTVC internetinė svetainė. Vietos verslininkai aktyviai naudojosi PTVC teikiamomis paslaugomis verslui - dalyvauja mokymuose, informaciniuose seminaruose, sklaidos renginiuose, metų verslininko rinkimuose. 2010 m. PTVC likviduotas.

Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybių studija. Šiame dokumente, atlikus situacijos analizę, buvo suformuota Plungės rajono SVV plėtros vizija iki 2015 m., strateginiai tikslai ir SVV plėtros programa 2007–2010 metams bei numatytas orientacinis strategijos įgyvendinimo biudžetas.

PLUNGĖS RAJONO SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS 2015-AISAIS KONKURENCINGAS IR STIPRUS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS AUGINIMO IR PERDIRBIMO, STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ, CHEMIJOS BEI METALO PRAMONĖS CENTRAS, NAUDOJANTIS NAUJAS TECHNOLOGIJAS, SUGEBANTIS SAVARANKIŠKAI KURTI NAUJUS KONKURENCINGUS PRODUKTUS BEI JUOS ĮDIEGTI Į GAMYBĄ, KURIANTIS PALANKIĄ SOCIALINĘ APLINKĄ VIETOS IR APLINKINIŲ RAJONŲ GYVENTOJAMS BEI IŠNAUDOJANTIS VIETOS GAMTINIUS, KULTŪRINIUS, SOCIALINIUS BEI INFRASTRUKTŪRINIUS PRIVALUMUS IR SUDARANTIS GALIMYBES AKTYVIEMS GYVENTOJAMS UŽSIIMTI NUOSAVU VERSLU.

17 pav. Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vizija iki 2015 m.

Šaltinis: Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybių studija

Pagal šią galimybių studiją, strategijos įgyvenimui 2007–2010 m. laikotarpiu buvo numatyti 5 tikslai, kurių įgyvendinimui reikėjo nuo 1791,0 iki 3721,0 tūkst. Lt.

Akivaizdu, kad nors ši programa buvo 2007–2010 metų laikotarpiui, tikslai ir dauguma uždavinių aktualūs ir šiandien.

5 veiksnys. Pramonė.14

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. lapkričio mėn. pramonės produkcija sudarė 5828,3 mln. litų ir, palyginti su spalio mėn., padidėjo 1,5 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką – padidėjo 1,1 procento. Didžiausią įtaką produkcijos padidėjimui lapkričio mėnesį turėjo išaugusi elektros energijos gamyba, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (20,7 proc.), pašalinus sezono įtaką – sumažėjo 1 procentu. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 0,3 procento, pašalinus sezono įtaką – padidėjo 1,3 procento. Apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 0,2 procento, pašalinus sezono įtaką – padidėjo 1,3 procento.

Minėtu laikotarpiu produkcijos apimtis padidėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos (59,4 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos (14,3 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (10,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (9,2 proc.), pagrindinių metalų gamybos (7,3 proc.) veiklos rūšių įmonėse.

Lapkričio mėnesį produkcijos apimtis sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo (28,1 proc.), odos ir odos dirbinių gamybos (12,6 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (6,7 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (4,3 proc.), drabužių siuvimo (3,8 proc.) veiklos rūšių įmonėse.

10 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai. Palyginamosiomis 2005 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (-), procentais.

Ekonominės veiklos rūšys

2011 m. lapkričio mėn., palyginti su

spalio mėn.

spalio mėn., pašalinus sezono įtaką

2010 m. lapkričio mėn.

2010 m. lapkričio mėn., pašalinus darbo dienų įtaką

2005 m. mėnesio vidurkiu

Pramonė (B–E)

1,5

1,1

0,9

16,0

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

-0,3

1,3

2,7

20,3

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

-14,2

-2,4

15,7

15,6

-29,2

Apdirbamoji gamyba (C)

-0,2

1,3

2,6

21,1

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą)

2,5

4,7

4,3

29,7

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

20,7

-1,0

-12,2

-12,1

-11,5

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

1,9

1,8

-1,4

-3,5

Pagrindinės pramonės grupės

Energetikos produktai

0,0

-5,3

-5,1

-3,0

Tarpinio vartojimo prekės

3,4

5,6

0,3

24,0

Gamybos priemonės

1,1

8,4

12,0

36,6

Ilgalaikio vartojimo prekės

7,4

9,3

18,8

77,0

Trumpalaikio vartojimo prekės

-0,2

1,2

2,3

20,6

2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn., pramonės produkcija padidėjo 0,9 procento palyginamosiomis kainomis, darbo dienų skaičius įtakos tam neturėjo. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija per metus padidėjo 2,7 procento, iš jos apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 2,6 procento, darbo dienų skaičius įtakos tam neturėjo.

2011 m. sausio–lapkričio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 60329,6 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 8,5 procento palyginamosiomis kainomis,darbo dienų skaičius įtakos tam neturėjo. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį padidėjo 11,1 procento, pašalinus darbo dienų įtaką – 11,2 procento, iš jos apdirbamosios gamybos produkcija – 11,1 procento, pašalinus darbo dienų įtaką – 11,2 procento.

11 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai. Palyginamosiomis 2005 m. kainomis, sumažėjimas (-), procentais.

Ekonominės veiklos rūšys

2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su

2010 m. sausio–lapkričio mėn.

2010 m. sausio–lapkričio mėn., pašalinus darbo dienų įtaką

Pramonė (B–E)

8,5

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

11,1

11,2

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

10,9

11,0

Apdirbamoji gamyba (C)

11,1

11,2

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą)

12,7

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

-11,7

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

0,7

Pagrindinės pramonės grupės

Energetikos produktai

1,2

Tarpinio vartojimo prekės

11,2

11,3

Gamybos priemonės

13,2

Ilgalaikio vartojimo prekės

23,0

Trumpalaikio vartojimo prekės

10,8

2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 67,6 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis Lietuvos rinkoje sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 32,4 procento.

Didžiausią pardavimo ir paslaugų ne Lietuvos rinkoje dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (39,6 %), chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonių (14,1 %), maisto produktų gamybos įmonių (11,1 %), baldų gamybos įmonių (5 %), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, įmonių (4 %) pardavimas.

2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. sausio–lapkričio mėn., pramonės įmonių pardavimo ir paslaugų vertė ne Lietuvos rinkoje padidėjo 29,3 procento to meto kainomis. Padidėjimui įtakos turėjo išaugęs rafinuotų naftos produktų (38,3 %), chemikalų ir chemijos produktų (41,1 %), maisto produktų (15,9 %), baldų gamybos įmonių produkcijos (42,8 %), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, produkcijos (17 %) pardavimas.

Telšių apskrities ekonomikos rezultatai labai priklauso nuo pramonės. 2008 m. paslaugų sferai teko tik 42,8 proc. visos apskrities pridėtinės vertės (šalyje – 62,7 proc.), pramonei ir statybai – net 51,6 proc. (šalyje – 32,8 proc.). Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje Telšių apskrityje sukurta 5,5 proc. apskrities bendrosios pridėtinės vertės (šalyje – 4,5 proc.).

Telšių apskritis pagal plotą yra mažiausia tarp 10 Lietuvos apskričių, tačiau pagal parduodamos pramonės produkcijos vertę bei lietuviškos kilmės prekių eksporto dydį ji lyderė tarp visų regionų (žr. 9 lentelę).

12 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, 2005–2008 m.

Teritorija/ metai

2005

2006

2007

2008

mln. Lt

Lietuviškos kilmės

25 631,0

100,0

28 239,4

100,0

29 498,5

100,0

38 806,2

100,0

Telšių apsk. rajonas

8 944,3

34,9

9 445,3

33,4

6 058,2

20,5

13 728,8

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajono savivaldybė nuo seno laikoma pramoniniu rajonu, tačiau 2010 m. sausio 1 d. didžiausia dalis Plungės rajono įmonių užsiiminėjo prekyba – 236 arba 29,4 proc. veikiančių ūkio subjektų rajone, tuo tarpu pramonės sektoriuje dirbo tik 85 pramonės įmonės (10,6 proc.). Be to, čia vyrauja šakos, nepasižyminčios didele pridėtine verte: medinių baldų gamyba (~ 43 proc. nuo rajono gamybos apimčių), maisto produktų gamyba (~ 37 proc. nuo rajono gamybos apimčių), kombinuotųjų pašarų gamyba (~ 9 proc. nuo rajono gamybos apimčių). Taip pat paminėtina lininių audinių ir tekstilės gaminių, metalo dirbinių bei. stiprėjančios statybos verslu užsiimančios įmonės.

Iš 10 lentelės matoma, kad Plungės rajone 2004–2008 metais bemaž iki minimumo sumažėjo lininių verpalų ir audinių gamyba bei kėdžių gamyba, tačiau augo medinių plokščiųjų padėklų ir betono paruošto lieti gamyba. Gaila, tačiau Statistikos departamentas dar neteikia 2009 ir 2010 m. statistinių duomenų, todėl galima tik daryti prielaidą, kad ekonominio sunkmečio įtakoje betono paruošti lieti gamybos apimtys greičiausiai vėl sumažėjo, o atsižvelgus į tai, kad AB „Linų audiniai“ ir UAB „Plungės tekstilė“ (audžia ir siuva lininius ir pusiau lininius audinius ir namų tekstilės gaminius) keliamos bankroto bylos, galima daryti prielaidą, kad viena svarbiausių rajono pramonės šakų visiškai apmirė.

13 lentelė. Svarbiausių pramonės gaminių Plungės rajono savivaldybėje gamyba, 2005–2008 m.

Gaminys

2005

2006

2007

2008

Miltai, tūkst. t

2,6

2,1

1,9

2,2

Paruoštos arba konservuotos žuvys, tūkst. t

31,2

30,3

29,2

29,1

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t

4,4

4,3

4,5

4,4

Lininiai verpalai, tūkst. t

0,7

0,6

0,3

–

Lininiai audiniai mln. m2

2,8

2,0

1,0

0,2

Mediniai plokštieji padėklai, tūkst.

325,9

298,5

427,9

441,2

Betonas, paruošti lieti, tūkst. t

4,3

2,9

8,8

8,4

Kėdės (be įstaigų kėdžių) tūkst.

15,5

22,6

17,3

4,5

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajono savivaldybėje dirbančiųjų pramonėje skaičius nuo 2003 m. iki 2005 m. beveik nekito, tačiau 2005–2006 m. pastebimas staigus augimas (vienintelėje apskrities savivaldybėje). Daugiausiai dirbančiųjų pramonės srityje yra Mažeikių rajone (daugiausia prie to prisideda AB „Mažeikių nafta“), tačiau Plungės rajono savivaldybė pagal dirbančiųjų skaičių pramonės įmonėse yra antroje vietoje (žr. 17 pav.). Gaila, tačiau Statistikos departamentas dar neteikia 2009 m. ir 2010 m. statistinių duomenų, bet įvertinus ekonominio sunkmečio pasekmes galima daryti prielaidą, kad Plungės pramonės gamybinis personalas 2008–2009 m. ženkliai sumažėjo.

17 pav. Pramonės gamybinis personalas, proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. parduotos pramonės produkcija 1-am gyventojui Plungės rajono savivaldybėje – 6 600 Lt (šalies vidurkis taip pačiais metais – 7 100 Lt). Daugiausia apskrityje teko Mažeikių rajono gyventojui. Tai tiesiogiai susiję su AB „Mažeikių nafta“ vykdoma veikla.

18 pav. Parduota pramonės produkcijos 1-am gyventojui, tūkst. Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Gaila, tačiau nuo 2003 m. Statistikos departamentas parduotos pramonę apibūdinančių rodiklių pagal savivaldybes nebeteikia, todėl negalima apžvelgti konkrečių kiekybiškai išreikštų duomenų 2003–2009 metų laikotarpiu. Vis tik, akivaizdu, kad nors Telšių apskrities pramonė yra sutelkta Mažeikių ir Plungės rajonų savivaldybėse, tačiau stipriausios apskrities pramonės įmonės veikia Mažeikių rajone. 2007–2008 m. buvo įvardijama kad kelios Plungės rajono įmonės pakliūna tarp geriausių apskrities įmonių. Pagal apyvartą ir dirbančiųjų skaičių didžiausiomis įmonėmis įvardijamos buvo

· UAB „Plungės kooperatinė prekyba“;

· AB „Linų audiniai“;

· AB „Minija“;

· UAB „Plungės Jonis“;

· UAB „Plungės šaltis“;

· UAB „Alfva“;

· AB „Sidona“;

· AB „VVARFF-Adakris“;

· UAB „Palska“.

Tačiau šiandien, ekonominė krizė skaudžiai palietė dalį didžiausių Plungės rajono savivaldybės įmonių: AB „Minija“ (medžio baldų gamyba ir eksportas), UAB „Saprega“ (metalo gaminiai ir konstrukcijos), AB „Linų audiniai“ (audžia ir siuva lininius ir pusiau lininius audinius ir namų tekstilės gaminius) – tai įmonės, kurioms iškeltas bankrotas arba kurios iki minimumo apribojo veiklą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertai dar 2007 metais viešai pareiškė, kad Lietuvoje pramonės įmonėms stinga ryšių su užsienio kompanijomis, užsienio kompanijų investicijomis, kurios padarytų apdirbamąją pramonę šiuolaikiškesne, modernesne, – tai galėtų duoti impulsą darbo našumo šuoliui. Jie akcentavo, kad daugelis Lietuvos, o tame tarpe ir Plungės rajono, apdirbamosios pramonės šakų yra priklausomos nuo šiuo metu brangstančių energetinių resursų bei žaliavų (medienos, popieriaus, baldų pramonėms aktualus ir dabartinis tikėtinas medienos kainų augimas), o pigi darbo jėga yra tik laikinas konkurencinis pranašumas.

Šios pastabos visiškai tinka Plungės rajono įmonėms. Plungės rajone vyrauja darbui imli pramonė, kuriai reikalingi žemos kvalifikacijos darbuotojai, kuriantys ganėtinai nedidelę pridėtinę vertę. Kai kuriose įmonėse vis dar naudojami moraliai ir fiziškai seni, mažesnio našumo, žemesnio technologinio lygio įrenginiai ir mašinos, todėl darbo našumas žemas, o gaminamas produktas mažai konkurencingas. Būtinas technologijų įvaldymas, investicijos, aukšta darbuotojų kvalifikacija ir naujų produktų vystymas (ypač tai svarbu šiandien, kai atsigaunant ekonomikai, reikės grįžti ar užimti savo vietą rinkose).

Plungės rajono savivaldybėje veikia Plungės pramoninkų sąjunga (pelno nesiekianti organizacija teritoriniu principu jungianti Plungės ir kituose rajonuose veikiančias visų nuosavybės formų pramonės ir kitas gamybinės paskirties bei paslaugas teikiančias įmones). Pagrindiniai šios organizacijos tikslai

· sudaryti palankesnes sąlygas įmonių veiklai ir vystymui;

· ginti savo narių teises santykiuose su valstybės bei savivaldybės valdžios ir valdymo institucijomis;

· atstovauti savo narių interesus valstybinėse, savivaldybės, teisingumo bei tarptautinėse struktūrose;

· skatinti bendradarbiavimą tarp Sąjungos narių gaminamos produkcijos rinkų paieškos, žaliavų įsigijimo, energijos aprūpinimo, kadrų bei kitais klausimais;

· ruošti projektus darbuotojų mokymui, rengti mokymo kursus, seminarus įmonių vadovams bei kitiems darbuotojams;

· siekti įmonėse dirbančių žmonių socialinės gerovės, darbdavių ir dirbančiųjų glaudesnės sąveikos, sprendžiant įmonių veiklos klausimus. Organizuoti gamybinį, kultūrinį bei sportinį bendradarbiavimą tarp Sąjungos narių dirbančiųjų;

· rengti ir remti gamybinius, socialinius, kultūrinius bei sportinius projektus ir programas.

Plungės pramoninkų sąjungos nariai: UAB „Plungės šaltis“, UAB „Plungės lagūna“, UAB „Emega“, UAB „Valda“, Plungės kooperatinė prekyba, UAB „Plungės tekstilė“, AB „DnB NORD“ Telšių KAS, UAB „Plungės Jonis“, AB „Lininiai audiniai“, ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“, Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla, Plungės verslininkų klubas, UAB „Terekas“, UAB „Plungės baldai“, Žemaitijos kolegija, UAB „Palska“, UAB „Sauslaukio statyba“.

Pagrindinė ūkio subjekto veiklos rūšis yra ta, kuri pagal sukuriamos pridėtinės vertės dalį viršija visas kitas ūkio subjekto vykdomas veiklos rūšis.

14 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų teisines formas15. Metų pradžioje.

Teisinės formos kodas

Ūkio subjekto teisinė forma

2007-01-01

2008-01-01

2009-01-01

Iš viso respublikoje

76516

81376

84574

Telšių apskritis

3039

3207

3312

Plungės r. sav.

756

799

810

Savivaldybės įmonė

Tikroji ūkinė bendrija

Gyvenamųjų namų statybos bendrija

Sodininkų bendrija

Bendrija

Uždaroji akcinė bendrovė

224

263

304

Akcinė bendrovė

Žemės ūkio bendrovė

Kredito unija

Viešoji įstaiga

Valstybės biudžetinė įstaiga

Visuomeninė organizacija

Asociacija

105

117

124

Labdaros ir paramos fondas

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija

Kooperatinė bendrovė

Kooperatinių bendrovių sąjungą

Profesinė sąjungą

Individuali įmonė

328

319

280

15 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšių grupes.16 Metų pradžioje.

Ekonominės veiklos rūsių grupės

2009

Įregistruotų

Veikiančių

Iš viso respublikoje

173486

84574

Telšių apskritis

5889

3312

Plungės r. sav.

1445

810

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Apdirbamoji gamyba

124

Elektros, dujų ir vandens tiekimas, atliekų tvarkymas

Statyba

Prekyba, variklinių transporto priemonių remontas

320

235

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos

Informacija ir ryšiai

Transportas ir saugojimas

Finansinė ir draudimo veikla

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

159

126

Viešasis valdymas, privalomas soc. draudimas

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla

Kita aptarnavimo veikla

277

Veiklos rūšis nenurodyta

185

16 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2009 m. pradžioje.17

Darbuotojų skaičius

0-4

5-9

10-19

20-49

50-99

100-149

150-249

250-499

500-999

dsk> 1000

Iš viso

48456

14736

8982

7086

3150

988

623

351

137

84574

Telšių apskritis

1881

547

345

306

149

3312

Mažeikių r. sav.

778

238

133

136

1374

Plungės r. sav.

468

133

810

Rietavo sav.

124

200

Telšiu r. sav.

511

151

928

17 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius.18

2007-01-01

2008-01-01

2009-01-01

Iš viso respublikoje

76516

81376

84574

Telšių apskritis

3039

3207

3312

Mažeikių r. sav.

1240

1304

1374

Plungės r. sav.

756

799

810

Rietavo sav.

195

201

200

Telšių r. sav.

848

903

928

6 veiksnys. Prekyba ir paslaugos.19

Lietuvos statistikos departamento atliekamo prekybos ir maitinimo įmonių statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. liepos mėn. sudarė 2636,4 mln. litų (2010 m. – 2206,6 mln. Lt) ir, palyginti su birželio mėn., sumažėjo 4,6 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., apyvarta padidėjo 2,4 proc.).

Per mėnesį (2011 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.) mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 3,9 procento palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 5,5 procento, o prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) – 5 procentais palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., sumažėjo 1,3 procento palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., sumažėjo 21,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. liepos mėn. sudarė 84,3 mln. litų (2010 m. – 68,7 mln. Lt) ir, palyginti su birželio mėn., padidėjo 9,5 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., apyvarta padidėjo 6,5 proc.).

Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. liepos mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn., padidėjo 16,9 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. liepos mėn., palyginti su 2009 m. liepos mėn., apyvarta sumažėjo 6,3 proc.).

Per metus (2011 m. liepos mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn.) mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 7,2 procento palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 0,6 procento, o prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) – 12,3 procento palyginamosiomis kainomis.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m. liepos mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn., padidėjo 12,4 procento palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2011 m. liepos mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn., padidėjo 53,8 procento palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. liepos mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn., padidėjo 20,2 procento palyginamosiomis kainomis (2010 m. liepos mėn., palyginti su 2009 m. liepos mėn., apyvarta sumažėjo 18,9 proc.).

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2011 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., pašalinus sezono įtaką, sumažėjo 0,1 procento, o palyginti su 2010 m. liepos mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, – padidėjo 7,8 procento.

19 pav. Apyvartos (be PVM) indeksai. Palyginamosiomis kainomis, 2005 m. mėnesio vidurkis – 100.

20 pav. Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvartos (be PVM) indeksai. Palyginamosiomis kainomis, 2005 m. mėnesio vidurkis – 100.

18 lentelė. Didmeninės prekybos apyvarta (be PVM).

Administracinė teritorija

2008

2009

2010

Lietuvos Respublika

47315.7

35868.3

39603.7

Alytaus apskritis

688.8

390.1

467.1

Kauno apskritis

14317.3

10003.4

10553.9

Klaipėdos apskritis

3731.8

4754.9

5529.5

Marijampolės apskritis

486.9

444.9

442.9

Panevėžio apskritis

2474.3

1840.6

2007.6

Šiaulių apskritis

3195.7

2094.4

2343.3

Tauragės apskritis

194.9

160.5

197.2

Telšių apskritis

2047.1

1177.2

1595.5

Utenos apskritis

371.6

251.5

355.9

Vilniaus apskritis

19807.3

14750.8

16110.8

19 lentelė. Paslaugų įmonės.20

Administracinė teritorija

Ekonominės veiklos rūšis

Statistiniai rodikliai

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Plungės r. sav.

527 Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

527 Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

70 Nekilnojamojo turto operacijos

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

70 Nekilnojamojo turto operacijos

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

71 Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

71 Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

72 Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

72 Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

74 Kita verslo veikla

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

74 Kita verslo veikla

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

80 Švietimas

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

80 Švietimas

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

85 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

85 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

90 Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

90 Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

92 Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

92 Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Plungės r. sav.

93 Kita aptarnavimo veikla

Paslaugų įmonių skaičius

Plungės r. sav.

93 Kita aptarnavimo veikla

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

143

7 veiksnys. Palanki aplinka turizmui.21

Statistikos departamento vietinio turizmo tyrimo išankstiniais duomenimis, per 2010 m. šešis mėnesius, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, vietinių turistų kelionių su viena ir daugiau nakvynių sumažėjo 2,4 procento, o vienadienių lankytojų kelionių – 18,4 procento. Vietinių turistų kelionės su viena ir daugiau nakvynių sudarė 1040,1 tūkst. (2009 m. – 1065,2 tūkst.), o vienadienių lankytojų – 5,2 mln. (2009 m. – 6,4 mln.).

Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 2,6 procento (2010 m. II ketv. – 577,3 tūkst., 2009 m. II ketv. – 562,5 tūkst.), o vienadienių lankytojų kelionių sumažėjo 15 procentų (2010 m. II ketv. – 3046,4 tūkst., 2009 m. II ketv. – 3582,6 tūkst.).

2010 m. sausio–birželio mėn. vieno turisto kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,2 nakvynės. Vienos kelionės metu turistas išleido vidutiniškai 135 litus (2009 m. pirmąjį pusmetį – 129 Lt). Mažiausiai pinigų turistai išleido vykdami į savo sodą ar sodybą bei lankyti draugų ir giminių – atitinkamai 85 ir 95 litus, o daugiausia – vykdami sveikatingumo tikslais ir apsipirkti – atitinkamai 281 ir 278 litus. Su nakvyne keliavo daugiau moterų (53 proc.) negu vyrų (47 proc.).

Daugiausia (50 proc.) vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausia – keliavo apsipirkti (1 proc.) ir sveikatingumo tikslais (3 proc.). Atostogas ir poilsį, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 22 procentai, verslo ir profesinius interesus – 12, savo sodo ar sodybos lankymą – 7, kitus tikslus – 5 procentai vietinių turistų.

Kelionės metu 54 procentai vietinių turistų apsistojo pas gimines ir draugus, 21 – viešbučiuose ar poilsio namuose, 15 – kitur, 7 – savo sodo namelyje ar sodyboje, 3 procentai – sveikatinimo įstaigose.

Populiariausias kelionės transportas buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 84 procentai turistų, autobusu keliavo 13, traukiniu – 3 procentai.

Dažniau vietiniai turistai lankėsi Vilniaus (18 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 16 proc.), Alytaus (13 proc.), Utenos ir Šiaulių (po 10 proc.) apskrityse, o rečiau – Panevėžio (6 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 4 proc.), Tauragės (3 proc.) apskrityse.

Dauguma keliavusių turistų savo keliones po Lietuvą vertino labai gerai ir gerai (84 proc.), 15 procentų jas vertino patenkinamai, o likusieji – blogai.

Į keliones po savo šalį Lietuvos gyventojai nevyko dėl nepakankamų pajamų (28 proc.), didelio užimtumo (22 proc.), sveikatos problemų (15 proc.), šeiminių įsipareigojimų (6 proc.), nenoro keliauti (2 proc.), 27 procentai gyventojų nevykimo priežasčių nenurodė.

Lietuvos gyventojai dažniau vyko į vienadienes keliones. 2010 m. sausio–birželio mėn. vienadienių kelionių buvo 6 kartus daugiau negu kelionių su nakvyne. Vienadienių lankytojų kelionės pas draugus ir gimines sudarė 26 procentus, laisvalaikio ir poilsio tikslais – 23, verslo ir profesiniais interesais – 19, apsipirkti – 18, sveikatingumo tikslais ir lankyti savo sodo ar sodybos – po 4, kitais tikslais – 6 procentus. Dauguma vienadienių lankytojų (57 proc.) buvo jaunesni nei 45 metų amžiaus. 26 procentai vienadienių lankytojų lankėsi Vilniaus apskrityje, 23 procentai – Kauno, po 10 procentų – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 7 procentai – Panevėžio apskrityje.

21 pav. Kelionės su viena ir daugiau nakvynių 2009–2010 m.

Išvykstamasis turizmas

Išankstiniais Statistikos departamento išvykstamojo turizmo tyrimo duomenimis, 2010 m. pirmąjį pusmetį į užsienį išvyko 541,5 tūkst. turistų, arba 7,6 procento daugiau nei 2009 m. atitinkamu laikotarpiu. 54 procentus į užsienio keliones išvykusių turistų sudarė vyrai, 46 procentus – moterys. 49 procentai išvykusių turistų nurodė, kad buvo apsistoję pas gimines, draugus ar privačiajame sektoriuje, 44 procentai apsistojo viešbučiuose ir moteliuose.

Kelionių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 11,3 procento, o šių metų antrąjį ketvirtį – 17 procentų. 2010 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos turistai buvo išvykę į 632,4 tūkst. kelionių, iš jų 103,8 tūkst. (16,4 proc., arba 1,7 proc. mažiau nei 2009 m. pirmąjį pusmetį) sudarė kelionės su turizmo paslaugų paketu, įsigytu įmonėse, teikiančiose turizmo paslaugas.

2010 m. pirmąjį pusmetį poilsį ar atostogas, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 76,2 procento išvykusių Lietuvos turistų, kiti vyko verslo ar profesiniais interesais. Į užsienio keliones atostogauti ir ilsėtis 2010 m. pirmąjį pusmetį vyko 7,2 procento daugiau Lietuvos gyventojų negu 2009 m. pirmąjį pusmetį, o kelionių verslo reikalais skaičius padidėjo 27 procentais.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos 2010 m. pirmąjį pusmetį išleido 986,4 mln. litų – 19,6 procento daugiau nei 2009 m pirmąjį pusmetį.

2010 m. pirmąjį pusmetį kelionėje vienas Lietuvos turistas vidutiniškai išleido 1,6 tūkst. litų, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,7 nakvynės (pernai per tą patį laikotarpį kelionės išlaidos sudarė 1,5 tūkst. litų, o vidutinė kelionės trukmė – 6,5 nakvynės).

2010 m. pirmąjį pusmetį daugiausia vykta į Baltarusiją (83,4 tūkst., arba 13,2 proc. visų Lietuvos turistų kelionių), Lenkiją (64,7 tūkst., arba 10,2 proc.), Latviją (62,5 tūkst., arba 9,9 proc.), Vokietiją (58,6 tūkst., arba 9,3 proc.), Rusiją (51,6 tūkst., arba 8,2 proc.) ir Jungtinę Karalystę (43,8 tūkst., arba 6,9 proc.).

Plungės rajonas savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita etnokultūra patrauklus ir perspektyvus turizmo verslui. Plungės rajono savivaldybėje saugomų teritorijų plotas sudaro 24,5 % visos teritorijos. Rajone yra Salantų regioninio parko dalis (Minijos rezervatas – 200 ha), Buožėnų geomorfologinis – 721 ha, Vilkaičių geomorfologinis – 845 ha, Minijos ichtiologinis – 215,9 ha, Reiskių tyro telmologinis – 4054 ha, Gondingos kraštovaizdžio – 258 ha ir Minijos pralaužos kraštovaizdžio – 543 ha draustiniai, bei Plungės miesto – 45 ha, Šateikių miestelio – 5 ha ir Platelių – 40 ha parkai, kurie drauge su nacionaliniu parku sudaro 28 626 ha arba 25,7 % rajono teritorijos. Per Plungės rajono savivaldybę teka Minijos upė, kuri yra viena didžiausių ir gražiausių Plungės upių, bei jos intakai Babrungas, Alantas, Sausdravas, Mišupė, Pala. Pagal vandens kokybės rodiklius Minija priskiriama mažai užterštoms upėms, todėl jos vandeniu papildomos Klaipėdos vandenvietės. Į Miniją ir jos intakus plaukia neršti lašišos, šlakiai, žiobriai ir kitos vertingos švarų vandenį mėgstančios žuvys. Plungės rajone iš viso yra 37 ežeras, iš kurių didžiausi yra Platelių, Beržoro, Alsėdžių, Mišės, Remties ir kiti. Gražiausias ir didžiausias yra Platelių ežeras. Jo plotas 1199,6 ha, ilgis 8,4 km, o kranto linijos ilgis apie 30 km. Virš ežero paviršiaus iškyla net 7 salos. Ežero vanduo vienas iš švariausių ir skaidriausių Lietuvoje. Išraiškingas reljefas, gausūs miškų masyvai, vandenys, laukai su krūmais, pievos, pelkės ir kiti kraštovaizdžio elementai sukuria palankias sąlygas gyvūnijos įvairovei. Žemaitijos nacionaliniame parke gana dažnai sutinkami briedžiai, stirnos, šernai, lapės, mangustai, kiaunės, audinės, lūšys, vilkai, šikšnosparniai.

Plungės rajono savivaldybė pasižymi savito grožio kraštovaizdžiu, kuris patrauklus vietos ir užsienio turistams. Tiek saugomose, tiek paprastose teritorijose šiuo metu yra nemažai kaimo turizmo sodybų, kuriose noriai lankosi tiek užsienio, tiek vietiniai turistai. Veikiančiose kaimo turizmo sodybose šeimininkai teikia įvairias aukštos kokybės paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų. Perspektyvoje yra daug norinčių užsiimti kaimo turizmo verslu, nes tam yra susiklosčiusios palankios gamtinės sąlygos.

Plungės rajonas LR teritorijos bendrajame plane pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą yra priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams.

Plungės rajone net 18,8 proc. visos teritorijos sudaro saugomos teritorijos. Pagrindinį rekreacinį fondą sudaro Žemaitijos nacionaliniame parke susitelkę ežerai. Labiausiai pritaikyti poilsiui yra Platelių ir Beržoro ežerai, mažiau populiarūs, rekreacijai neparuošti Ilgio, Luokos, Skyplaičių ežerai, Rotinėnų tvenkinys. Plungės rajone yra per 350 kultūros vertybių. Žemaitijos nacionaliniame parke yra apie 210 kultūros vertybių: 48 – istorinės, 30 – architektūros, 94 – dailės, 34 – archeologinės. Pagal turistinius išteklius Plungės rajonas gerokai lenkia kaimyninę Rietavo sav. ir Telšių bei Mažeikių rajonus.

Vasarą populiariausių ežerų lankomumas yra labai didelis, turistai automobiliais siekia privažiuoti kiek galima arčiau ežero, įvažiuoti kuo giliau į mišką. Tai labai kenkia gamtai, pažeidžiama gamtinė ekosistema. Todėl labai svarbu plėsti šiose rekreacinėse teritorijose trumpalaikio poilsio aikštelių, paplūdimių, stovyklaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą.

Kaimo turizmo sodybų tyrimo duomenimis, 2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588, o 2008 m. – 546 kaimo turizmo sodybos.

20 lentelė. Kaimo turizmo sodybų skaičius ir vietų skaičius jose pagal apskritis.22

Kaimo turizmo sodybų skaičius

Vietų skaičius

2008

2009

2008

2009

Iš viso

546

588

10229

12230

Alytaus apskritis

102

1876

2320

Kauno apskritis

1276

1477

Klaipėdos apskritis

867

790

Marijampolės apskritis

462

400

Panevėžio apskritis

318

340

Šiaulių apskritis

245

364

Tauragės apskritis

115

236

Telšių apskritis

563

823

Utenos apskritis

185

184

2817

3201

Vilniaus apskritis

1690

2279

Kaimo turizmo sodybose apsilankė 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš jų apie 27,6 tūkst. užsieniečių. Daugiausia užsieniečių buvo iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos.

21 lentelė. Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose pagal rajonų savivaldybes 2008 ir 2009 m.

Apgyvendinta poilsiautojų, tūkst.

Suteiktų nakvynių skaičius, tūkst.

Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (-), %

poilsiautojų skaičius

nakvynių skaičius

2008

2009

2008

2009

Iš viso

321,7

245,4

615,4

438,2

-23,7

-28,8

Alytaus apskritis

42,6

29,6

79,8

57,1

-30,5

-28,5

Lazdijų r. sav.

16,9

15,7

33,5

32,6

-7,1

-2,7

Varėnos r. sav.

15,4

6,6

30,2

12,5

-57,1

58,6

Kauno apskritis

47,9

46,3

82,8

70,2

-3,4

-15,3

Kauno r. sav.

6,8

8,4

15,3

13,7

23,5

-10,5

Klaipėdos apskritis

44,4

23,5

81,3

40,5

-47,1

-50,2

Klaipėdos r. sav.

28,7

18,3

31,3

-36,2

-36,1

Šilutės r. sav.

13,2

26,3

6,8

-69,7

-74,1

Marijampolės apskritis

11,3

8,3

19,8

-26,4

-29,1

Panevėžio apskritis

10,5

7,1

16,8

-32,8

-15,9

Šiaulių apskritis

4,7

4,3

8,9

7,7

-9,5

-13,5

Tauragės apskritis

5,6

8,9

14,3

16,3

58,5

14,0

Telšių apskritis

16,5

28,3

24,3

-21,5

-14,0

Plungės r. sav.

11,2

21,4

21,6

-6,7

0,9

Utenos apskritis

79,9

45,6

165,1

100,2

-43,0

-39,3

Anykščių r. sav.

9,8

6,2

24,3

18,6

-36,7

-23,5

Ignalinos r. sav.

14,8

9,1

33,9

19,7

-38,5

-41,9

Molėtų r. sav.

16,7

12,3

33,9

25,4

-26,3

-25,1

Utenos r. sav.

25,9

-61,4

-55,3

Zarasų r. sav.

12,7

7,9

15,5

-37,8

-40,4

Vilniaus apskritis

58,2

115

91,1

1,3

-20,8

Trakų r. sav.

24,2

32,8

-10,4

-15,9

2009 m., palyginti su 2008 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 24,4 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 17,7 procento mažiau užsieniečių.

2009 m. vidutinė vieno poilsiautojo buvimo trukmė sudarė 1,8 nakvynės (2008 m. – 1,9 nakvynės). Vidutinė Lietuvos gyventojų buvimo kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,8 užsieniečių – 1,7 nakvynės. Didžioji dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.

Palyginti su 2008 m., nakvynės kainos mažai pakito (Lietuvos gyventojas vidutiniškai už nakvynę mokėjo 33 litus, o užsienietis – 39 litus).

Daugiau kaip pusė visų poilsiautojų apsistojo Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrities kaimo turizmo sodybose. Vilniaus apskrities kaimo turizmo sodybose apsistojo 24 procentai visų svečių, Kauno ir Utenos apskrityse – po 19 procentų.

Pagal vietinio turizmo statistinio tyrimo duomenis, 2009 m. į keliones su nakvyne vyko 16,8 procento mažiau turistų negu 2008 m. (2009 m. – 803,9 tūkst., 2008 m. – 966,2 tūkst.). Dauguma vietinių turistų kelionių nebuvo ilgos ir truko apie 1–3 nakvynes. Populiariausias vietinių turistų kelionės tikslas liko tas pats kaip ir ankstesniais metais – draugų ir giminių lankymas, populiariausia transporto priemonė – lengvasis automobilis.

Daugiausia keliavo 15–44 metų amžiaus žmonės (67 procentai). Vyrai ir moterys keliavo vienodai. Tyrimo duomenimis, 2009 m. 100 gyventojų teko 73 kelionės su nakvyne, vienas gyventojas per metus kelionėms išleido vidutiniškai 108 litus.

Vienadienių lankytojų skaičius 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 12,4 procento ir sudarė apie 2,0 mln.Populiariausios buvo vienadienės kelionės į Vilniaus ir Kauno apskritis.

Didžiausios vietinių turistų kelionės išlaidos buvo Klaipėdos apskrityje, 2009 m. jos sudarė 29, 2008 m. – 35 procentus visų vietinių turistų išlaidų.

Pagrindinis Plungės rajono svetingumo ir turizmo infrastruktūros potencialas šiuo metu koncentruojasi Žemaitijos nacionaliniame parke ir Plungės mieste. Tuo tarpu likusios Plungės rajono teritorijos rekreacinis potencialas nėra išnaudojamas.

Plungės rajonas yra lyderis Vakarų Lietuvoje pagal kaimo turizmo sodybų skaičių, o Lietuvoje nusileidžia tik į Aukštaitijos ežeryną patenkantiem Ignalinos, Molėtų, Lazdijų rajonams.

22 pav. Kaimo turizmo sodybos Telšių apskrityje 2005–2009 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kiek tolygiau yra pasiskirsčiusios maitinimo paslaugos, kurių daugiausia taip pat yra Plungės mieste ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Iš maitinimo įmonių tipų Plungės rajone vyrauja kavinių arba barų maitinimo paslaugos. Yra keletas restoranų, poilsio ir pramogų kompleksų.

Turistinė infrastruktūra. Plungės rajone susisiekimo infrastruktūra išvystyta labai gerai. Rajone yra gerai sutvarkyta ir išvystyta susisiekimo automobiliais infrastruktūra. Pagrindinis trūkumas – informacinės infrastruktūros trūkumas, dviračių turizmo trasų trūkumas Vandens turizmo maršrutams tinkamų vandens telkinių nėra labai daug.

Turizmo informacija. Lietuvoje Plungės rajonas jau spėjo suformuoti savo kaip rekreacinės vietovės įvaizdį. Didžiausią įtaką tam turėjo didelius poilsiautojų srautus traukiantis Platelių ežerynas ir čia įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas.

Turistų srautų prognozės. 2009 m. pradžios duomenimis, Plungės rajone veikė 8 apgyvendinimo įstaigos: 3 viešbučiai, 4 poilsio namai, 1 motelis. Pagal turimą apgyvendinimo įstaigų skaičių šiuo metu galima apgyvendinti tik pavienius svečius. Jie gali pasirinkti 2, 3 ar 4 žvaigždučių viešbučius. 2008 metais Plungės rajone apgyvendinimo įstaigose apsigyveno 10,7 tūkst. žmonių, viso nakvynių buvo 19,3 tūkst. 2002 iki 2008 metų svečių ir suteikiamų nakvynių skaičius rekordiškai augo. Deja, ekonominis sunkmetis padarė savo – 2008 metais nors apgyvendinamų svečių skaičius tebeauga, nakvynių skaičius sumažėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ilgą laiką pirmavusi pagal apgyvendinamų svečių skaičių, Plungės rajono savivaldybė nuo 2007 m. pozicijas užleido Mažeikių rajono savivaldybei.

23 pav. Apgyvendinta svečių Telšių apskrities savivaldybėse

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

24 pav. Suteikta nakvynių Telšių apskrities savivaldybėse apgyvendinimo įstaigose

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajone 2004 metais kaimo turizmo sodybos suteikė svečiams ~ 4 tūkst. nakvynių, o 2009 metais šis skaičius išaugo iki 21,6. tūkst. nakvynių. Be to, Plungės rajono savivaldybėje kaimo turizmo sodybos yra apskrities lyderės. Tiesa, poilsio kaime paslaugas dažnai teikia sodybas įsigiję ar jas pasistatę ne vietiniai gyventojai, todėl sodybose sukuriama darbo tik savo šeimos nariams.

25 pav. Suteikta nakvynių Telšių apskrities savivaldybėse kaimo turizmo sodybose

26 pav. Apgyvendinta poilsiautojų Telšių apskrities savivaldybėse kaimo turizmo sodybose, tūkst.

Pagrindiniai stovyklautojų srautai yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, šalia Platelių ežeryno įrengtose stovyklavietės. Tiesą sakant, Žemaitijos nacionaliniame parke apsistoja > 2/3 visų Plungės rajono svečių. Likusi svečių dalis apsistoja Plungės mieste arba ne Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiose kaimo turizmo sodybose. Plungės rajone pagrindinis turistų traukos centras ir toliau bus Žemaitijos nacionalinis parkas, kuris ateityje, nepaisant turizmo plėtros planų kitose Plungės rajono teritorijose, turėtų pritraukti didžiąją dalį visų Plungės rajono svečių.

Plungės rajono turizmo plėtros galimybių studijoje įvardintos kryptys, kuriomis turėtų būti plėtojamas turizmo sektorius detalizuotos pagal priemones realiai nėra pasenusios, yra aktualios ir šiandien. 19 lentelėje pateikiami didžiausią ir didelį potencialą turizmo plėtotei rajone turintys objektai.

22 lentelė. Labai didelį ir didelį panaudojimo turizmo plėtroje potencialą turintys objektai

Pavadinimas

Pastaba

Labai didelis potencialas

Žemaitijos nacionalinis parkas ir jame esantys miškų masyvai

Ši teritorija yra perspektyviausia plėtojant kaimo turizmą, gamtinį – pažintinį turizmą, poilsį gamotoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.) medžioklės organizavimą, žvejybą, grybavimą, uogavimą, vaistažolių rinkimą bei su šiomis veiklomis susijusias paslaugas. Joje labai didelę pridėtinę rekreacinę vertę kuria miškų masyvai.

Platelių ežeras

Šis ežeras ir dabar pritraukia labai didelius turistų srautus, Pagrindinės turizmo plėtros kryptys – vandens turizmo plėtra (plaukiojimas mažaisiais laivais); vandens iškylų, vandens trasos palei ežero krantą, įtraukiant ir salų aplankymą, trasos paruošimas; licencijuota mėgėjiška žvejyba, maudynės, ribotos nardymo paslaugos, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas) ir kt. rekreacinės paslaugos.

Plungė

Plungės miestas yra rajono tiek administracinis, tiek ir geografinis centras. Čia jau dabar geriausiai išvystyta infrastruktūra, Plungėje susikerta pagrindiniai rajono keliai, geležinkelis, šiame mieste yra nemažai kultūrinių ir gamtinių vertybių. Pagrindinė turizmo plėtros kryptys turėtų ir prasidėti būtent nuo Plungės miesto

Plokštinės raketinė bazė

Objektas yra išskirtinis Lietuvos mastu ir pritraukiantis ne tik Lietuvos turistus, bet ir svečius iš kitų šalių.

Didelis potencialas

Minijos ichtiologinis draustinis

Ichtiologinio draustinio statusas riboja galimas veiklas, tačiau sudaro geras galimybes išsaugoti ir gausinti žuvų išteklius, kuriuos galima vėliau panaudoti turizmo plėtrai. Šioje teritorijoje geriausia vystyti mėgėjišką žvejybą, propaguoti vandens turizmo trasas, kai kuriose vietose įrengti poilsio aikšteles.

Gandingos kraštovaizdžio draustinis

Dėl čia esančių gamtinių ir kultūrinių vertybių, bei dėl kraštovaizdžio didelės estetinės vertės ši teritorija yra labai patraukli rekreacinei plėtrai. Tinkamas vystyti gamtinį, pažintinį turizmą, poilsį gamotoje, stovyklavimą, taip pat edukacinę veiklą.

Šateikių miškų masyvai

Šie miškai turi didelę rekreacinę vertę Šateikių apylinkėse ir sudaro sąlygas tokioms turizmo formoms kaip poilsis gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas, komercinė medžioklė plėtoti.

Milašaičių-Stalgėnų miškų masyvas

Pietrytinėje Plungės rajono dalyje Milašaičių-Stalgėnų miškų masyvas sudaro sąlygas tokioms turizmo formoms kaip poilsis gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas, komercinė medžioklė plėtoti.

Kulių miškų masyvas

Kulių apylinkėse sudaro geras sąlygas tokioms turizmo formoms kaip poilsis gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas, komercinė medžioklė plėtoti.

Beržoro ežeras

Jis yra vakarinėje Platelių ežero pusėje, prie Beržoro gyvenvietės. Ežero plotas 49 ha. Kartu su Platelių ir Ilgio ežerais sudarantis ežeryną Beržoro ežeras turi geras galimybes turizmo plėtrai.

Ilgio ežeras

Pietinėje Beržoro ežero pusėje esantis pailgos formos ežeras su dviem salom - Didžiąja ir Salele. Ežero plotas 114 ha. Kartu su Platelių ir Ilgio ežerais sudarantis ežeryną Beržoro ežeras turi geras galimybes turizmo plėtrai.

Alsėdžių ežeras

Alsėdžių ežeras yra 5 km į pietus nuo Alsėdžių miestelio. Per jį teka Sruoja. Ežero ilgis 1750 m, plotis iki 980 m, didžiausias gilumas – 2,5 m. plotas 90 ha. Vandens telkinys yra svarbus tiek tenkinant vietos gyventojų (ypač Alsėdžių miestelio) rekreacinius poreikius, tiek sudaro geras galimybes vystyti tokias turizmo sritis, kaip kaimo turizmas, vandens pramogos ir pan.

Gandingos tvenkinys

Gandingos tvenkinys yra vakarinėje Plungės miesto dalyje, viena jo dalis priklauso Plungės miestui, kita – Nausodžio seniūnijai. Jo plotas – 88 ha. Vandens telkinys yra svarbus tiek tenkinant vietos gyventojų (ypač Plungė miesto) rekreacinius poreikius, tiek sudaro geras galimybes vystyti tokias turizmo sritis, kaip kaimo turizmas, vandens pramogos ir pan.

Minijos upė

Viena gražiausių ir žinomiausių Žemaitijos upių, tačiau Plungės rajone yra šio upės aukštupys, ji čia nėra pakankamai vandeninga, kad be kliūčių vystyti vandens turizmo paslaugas. Perspektyvu kaimo turizmo prie upės.

Oginskių dvaras (Plungės dvaras)

Vienas patraukliausių rajone kultūros paminklų, galinčių pritraukti turistų dėmesį.

Platelių dvaro sodybos kompleksas

Šaltinis: Plungės rajono turizmo plėtros galimybių studija

8 veiksnys. Susisiekimo infrastruktūra.23

Kelių infrastruktūra. Plungės rajono susisiekimo sistemą sudaro 371,472 km valstybinės reikšmės ir 941 km vietinių automobilių kelių tinklas.

Valstybinių kelių tinklas rajone gerai išplėtotas – bendras valstybinių kelių tankis rajone yra 0,26 km/km2 (Telšių apskrityje ‑ 0,32 km/km2), 1000 Plungės rajono gyventojų tenka 8,6 km kelių (šis rodiklis apskrityje yra 8,01 km).

Rajono automobilių kelių tinklo karkasą formuoja magistralinis kelias Al/E272 Šiauliai-Palanga (32,430 km), 3 krašto keliai: 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (39,682 km), 166 Plungė-Vėžaičiai (22,370 km), 169 Skuodas-Plungė (14,780 km) ir 35 rajoniniai keliai (262,210 km). Šiuo kelius prižiūri VĮ „Telšių regiono keliai“.

Valstybinių kelių dangų struktūra rodo, kad magistralinis ir visi krašto keliai turi asfaltbetonio dangą. Rajoniniai keliai su asfaltbetonio danga sudaro 53,1 proc., likusių 46,9 proc. rajoninių kelių danga – žvyrkeliai (iš viso Telšių apskrityje yra 49,5 proc. žvyrkelių).

27 pav. Valstybinės reikšmės rajoninių kelių dangos Telšių apskrities savivaldybėse, 2009 m. (proc.)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajone vietinių automobilių kelių ilgis pastaraisiais metais šiek tiek augo – 2008 m. – 941 km. Tai daugiausia 1–2 km ilgio keliai, vedantys nuo gyvenviečių iki pagrindinių kelių. Vietinių kelių yra keturis kartus daugiau negu valstybinių (431,01 km). Telšių rajonui tenka 24,2 proc. visų apskrities vietinių kelių.

23 lentelė. Vietinių kelių tinklo ilgis Telšių apskrities rajonuose, 2006–2008 m. (km)

Teritorija

Metai

2006

2007

2008

Telšių rajonas

1342

Mažeikių rajonas

1546

1279

Plungės rajonas

933

941

Rietavo rajonas

318

324

Telšių apskritis

4140

4153

3886

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vietinių kelių dangų struktūra rodo, kad keliai su asfaltbetonio danga sudaro 14 proc., 71 proc. kelių danga – žvyrkeliai ir 15 proc. – grunto keliai.

28 pav. Vietinės reikšmės rajoninių kelių dangos Plungės rajono savivaldybėje 2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tankus automobilių kelių tinklas sieja rajono centrą – Plungės miestą ‑ su rajono miesteliais bei kaimais, tačiau prie kelių pasigendama tolygiai išsidėsčiusių poilsio aikštelių su gerai įrengtais tualetais, pavėsinėmis ir stalais. Trūksta patogių privažiavimų prie lankytinų objektų, keliai prie objektų yra prastos kokybės, daugiausia duobėti žvyrkeliai, kai kur lauko keliukai, ypač trūksta nuorodų, nėra privažiavimų prie ežerų, saugomų automobilių aikštelių ir kt.

29 pav. Vietinės reikšmės rajoninių kelių dangos Plungės rajono savivaldybėje pagal seniūnijas, 2007 m.

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės planuojamų 2007–2013 m. rekonstruoti vietinės reikšmės transporto infrastruktūros objektų galimybių studija

2007 m. Plungės rajono savivaldybės užsakymu buvo atlikta Plungės rajono savivaldybės planuojamų 2007–2013 m. rekonstruoti vietinės reikšmės transporto infrastruktūros objektų galimybių studija ir parengta 2007–2013 metų Plungės rajono gatvių ir kelių tinklo plėtros ir priežiūros programa. Šioje programoje pagal atskiras seniūnijas prioritetizuojant (išskirti 3 prioritetiniai lygiai: P1, P2, P3) išvardintos rekonstruotinos gatvės (keliai), nurodant jų ilgį metrais ir planuojamus rekonstrukcijos kaštus. Iš viso suplanuota rekonstruoti 54,260 km gatvių (kelių) už 16 107 000 Lt sumą (P1-14724000 Lt, P2-26014000 Lt, P3-4815000 Lt).

30 pav. Numatyti rekonstruoti keliai

Dviračių ir pėsčiųjų takai. Nors planavimo schemose yra pažymėtos dviračių trasos, tačiau iš esmės jos yra formalios ir dviračiams bei pėstiesiems neparuoštos. Dviračių takų tinklo Plungės mieste nėra. Greta valstybinės reikšmės kelių „Plungė–Vėžaičiai“ ir „Truikiai–Prūsaliai“ nutiesti bendri pėsčiųjų-dviračių takai. Nutiestas tik vienas dviračių takas – nuo Beržoro iki Platelių (2 km). Visur kitur dviratininkai važinėja automobilių keliais.

Plungės administracijos savivaldybė ateityje norėtų dviračių tinklą prioritetine tvarka išplėtoti taip

· nuo Plungės iki Platelių;

· aplink Platelių ežerą;

· nuo Platelių per Žemaičių Kalvariją iki Alsėdžių (šie takai numatyti bendroje Lietuvos dviračių takų sistemoje bei turėtų jungtis su planuojama įrengti Vakarų Lietuvos dviračių trasa ir nacionaline trasa, susiesiančia Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionalinius parkus).

Patogios pėsčiųjų eismo sąlygos sudarytos Plungės miesto centre (J. Tumo-Vaižganto, S. Dariaus ir Girėno, Vytauto, Birutės, Telšių, Rietavo, Sinagogų, Minijos, Laisvės gatvėse) ir daugiabučių namų kvartaluose (Gandingos, Mačernio, Jucio gatvėse). Pėsčiųjų, o ypač dviračių eismo infrastruktūra Plungės mieste yra menkai išvystyta. Tuo tarpu dauguma rajono mažaaukštės statybos teritorijų neturi šaligatvių, todėl pėstiesiems tenka eiti gatvės važiuojamąja dalimi arba kelkraščiu.

Parkavimas. Remiantis UAB „Urbanistika“ 2009 m. lapkritį atliktu tyrimu, Plungės rajono centre Plungės mieste automobilių parkavimo problemos daugiabučių namų rajonuose nėra tokios ryškios kaip didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pirmiausiai dėl mažesnio užstatymo tankumo, tačiau parkavimo vietų yra per mažai, todėl reikalinga parkavimo aikštelių plėtra (papildomai reikėtų ~ 1050 parkavimo vietų). Centrinėje Plungės miesto dalyje parkavimo aikštelių tikslus poreikis neaiškus, tačiau įvertinus kad dažniausiai esamos aikštelės sausakimšos – būtina ieškoti papildomų vietų kur būtų galima įrengti naujas aikšteles bei pagal galimybes praplėsti esamas.

Automobilizacija ir avaringumas. Per pastaruosius 5 metus Plungės rajono savivaldybėje buvo sparčiai vykdomi kelių infrastruktūros būklės gerinimo ir modernizavimo darbai (tvarkomi keliai, atliekamas kelių stiprinimo darbai, gerinama kelių dangos kokybė), augo vartotojų pajamos, todėl automobilizacijos lygis augo.

24 lentelė. 1 000-čiui gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių Telšių apskrities savivaldybėse, 2005–2008 m.

Teritorija

2005

2006

2007

2008

Telšių apskritis

374

417

411

438

Mažeikių r. sav.

346

386

398

428

Plungės r. sav.

388

431

417

444

Rietavo sav.

318

363

370

414

Telšių r. sav.

406

453

428

452

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajono magistraliniame ir krašto keliuose transporto srautų struktūroje dominuoja lengvieji automobiliai (jų dalis ~ 88 proc.). Krovininiai automobiliai sudaro ~7 proc.

Transporto struktūra Plungės rajono keliuose rodo, kad gyventojai dauguma savo kelionių atlieka individualiais automobiliais, o ne viešuoju transportu.

25 lentelė. Keleivių pervežimai viešojo naudojimo autobusais, 2005–2008 m.

Teritorija

2005

2006

2007

2008

Telšių apskritis

5 841,8

5 603,2

5 392,8

4 789,1

Mažeikių r. sav.

2 154,1

2 079,1

2 237,3

2 059,4

Plungės r. sav.

1 584,7

1 300,7

1 164,3

933,1

Rietavo sav.

224,0

444,0

343,6

267,0

Telšių r. sav.

1 879,0

1 779,4

1 647,6

1 529,6

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Analizuojant santykinius avaringumo rodiklius matyti, kad Plungės rajone eismo avaringumo būklė gerėja (2004 m. fiksuota 85 kelių eismo įvykiai, 2008 m. – 57). Vertinant pagal avaringumą apskrityje, Plungės rajono savivaldybėje 2008 m. įvyko 25 proc. visų kelių eismo įvykių (sužeistųjų ir žuvusiųjų taip pat po 25 proc. nuo apskrities rodiklių).

31 pav. Kelių eismo įvykiai Telšių apskrities savivaldybėse, 2008 m., proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Remiantis UAB „Urbanistika“ atliktais eismo intensyvumo tyrimų rezultatais Plungės rajono centras – Plungės miestas turi du maždaug vienodo dydžio trumpalaikius pikus apie 8 val. ir apie 17 val. (tuo metu gatvės patiria didelius momentinius apkrovimus, kurie vėliau greitai sumažėja).

Geležinkelio infrastruktūra.Plungė yra tarptautinio IX geležinkelio transporto koridoriaus trasoje, todėl per ją vyksta pakankamai intensyvus geležinkelio transporto judėjimas.

Kita transporto rūšimi – geležinkeliais ‑ šiuo metu pervežama didėlė dalis krovinių ir keleivių srautų. Per rajono teritoriją eina geležinkelio linija Šiauliai–Klaipėda. Yra stotys: Šateikiai-Plungė-Tarvainiai.

Telšių apskrities geležinkelių tinklo tankumas yra vienas didžiausių Lietuvoje: Telšių apskrityje – 35 km/1000-iui kv. km, kai Lietuvoje tik 26 km/1000-iui kv.km.

Keleivių srautas kiekvienais metais didėja. Prekinių traukinių pravažiuoja 3 kartus daugiau nei keleivinių. Šiuo metu signalizacijos ir telekomunikacijos sistemos yra atnaujinamos.

Geležinkelis Plungę tarsi dalija į dvi dalis: pagrindinę ir šiaurinę. Dėl intensyvaus traukinių eismo sustabdomas automobilių eismas šiaurinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms ir keliaujantiems per Plungę sukelia daug nepatogumų. Šiuo metu Lietuvos geležinkeliai ruošiasi vykdyti projektą „IX geležinkelio koridoriaus ruožo Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda ir I geležinkelio koridoriaus ruožo Šiauliai–Joniškis–valstybės siena modernizacija“, kurio metu tarp kitų veiklų, numatyta įrengti antrąjį kelią ruože Dūseikiai–Telšiai (iki 4 km) ir ruože Plungė–Šateikiai (iki 14 km).

9 veiksnys. Statyba.24

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį 2011 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 2,2 mlrd. litų. Šalies teritorijoje atlikta 96 procentai visų statybos darbų (už 2,1 mlrd. litų), trečdalį jų sudarė naujos statybos darbai. Ne šalies teritorijoje atlikta 4 procentai visų darbų (už 80 mln. litų).

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su antruoju, atliktų statybos darbų mastas šalyje padidėjo 38 procentais palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką – 5 procentais.

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2010 m. ketvirčiu, statybos darbų šalyje padaugėjo 18,4 procento palyginamosiomis kainomis. Statybos darbų masto padidėjimą lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta už 1,2 mlrd. litų, arba 11 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 772 mln. litų (30 proc. daugiau), o gyvenamųjų pastatų statybos darbų – už 132 mln. litų, t.y. 22 procentais daugiau nei trečiąjį 2010 m. ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė tik 6 procentus šalyje atliktų statybos darbų.

Per 2011 m. tris ketvirčius statybos darbų šalyje atlikta už 4,4 mlrd. litų, jų mastas, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 17,9 procento palyginamosiomis kainomis.

26 lentelė. Atliktų statybos darbų pokyčiai. Palyginamosiomis kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (-), procentais.

2011 m. III ketv. palyginti su

2011 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2010 m. sausio–rugsėjo mėn.

2011 m. II ketv.

2010 m. III ketv.

2005 m. ketvirčio vidurkiu

Iš viso

35,9

17,6

17,8

Šalies teritorijoje

38,0

18,4

14,4

17,9

Pastatai

36,2

29,0

-17,5

21,8

Inžineriniai statiniai

39,4

11,3

64,1

14,6

Ne šalies teritorijoje

-1,8

-1,0

15,0

32 pav. Šalies teritorijoje atliktų statybos darbų pokyčiai 2007–2011 m., ketvirčiais. Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu.

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį baigta statyti 650 naujų gyvenamųjų pastatų, juose įrengti 825 butai, t.y. 248 butais, arba 23 procentais, mažiau nei atitinkamą 2010 m. ketvirtį. Šių butų naudingasis plotas sudarė 121 tūkst. m2, arba 23 tūkst. m2 mažiau. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 146,5 m2.

33 lentelė. Baigti statyti gyvenamieji pastatai 2011 m. trečiąjį ketvirtį

Namų skaičius

Butai

skaičius

palyginti su 2010 m. III ketv., padidėjimas, sumažėjimas (-), proc.

naudingasis plotas, tūkst. m2

vidutinis buto naudingasis plotas, m2

Iš viso

650

825

-23,1

123,0

146,5

1–2 butų namai

632

647

-31,9

108,8

168,2

3 ir daugiau butų namai (daugiabučiai)

178

44,7

12,0

67,6

bendrabučiai

2,2

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį daugiausia butų buvo pastatyta Vilniaus apskrityje (41 procentas visų pastatytų butų), Klaipėdos, Kauno apskrityse – daugiau kaip po 16 procentų.

34 lentelė. Baigti statyti gyvenamieji namai apskrityse 2011 m. trečiąjį ketvirtį

Apskritys

Iš viso

iš jų 1–2 butų namai

namų skaičius

butų skaičius

naudingasis plotas, tūkst. m2

namų skaičius

butų skaičius

naudingasis plotas, tūkst. m2

Iš viso

649

825

120,8

632

647

108,8

Alytaus

2,1

Kauno

127

133

22,2

125

126

21,5

Klaipėdos

135

16,6

13,5

Marijampolės

3,8

2,8

Panevėžio

7,8

Šiaulių

5,7

Tauragės

2,0

Telšių

3,6

Utenos

4,5

Vilniaus

248

340

52,5

236

248

45,3

Nuo 2011 m. pradžios šalyje baigta statyti 2870 gyvenamųjų pastatų, juose įrengti 3749 butai, t.y. 62 procentais daugiau negu atitinkamą 2010 m. laikotarpį.

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį išduoti 1435 statybos leidimai statyti 1451 gyvenamąjį pastatą (iš jų 29 leidimai statyti 30-čiai daugiabučių namų), t.y. 320 statybos leidimų, arba 18 procentų mažiau, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Taip pat sumažėjo leistų statyti butų skaičius – 22 procentais. Beveik 98 procentus visų išduotų statybos leidimų sudarė leidimai individualių gyvenamųjų namų statybai.

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su antruoju, leistų statyti butų skaičius padidėjo 314 butų, t.y. 17 procentų, jų naudingasis plotas padidėjo 23 tūkst. m2, arba 9 procentais.

35 lentelė. Statybos leidimai gyvenamiesiems namams statyti 2011 m. trečiąjį ketvirtį

Statybą leidžiančių dokumentų skaičius

Leista statyti

namų

butų

butų skaičius, palyginti su 2010 m. III ketv., padidėjimas, sumažėjimas (-), proc.

naudingasis plotas, tūkst. m2

vidutinis buto naudingasis plotas, m2

Iš viso

1435

1451

2170

-21,9

274,2

126,3

1–2 butų namai

1405

1420

1506

-20,6

230,2

152,9

3 ir daugiau butų namai (daugiabučiai)

664

-24,8

43,8

66,1

bendrabučiai

0,2

Nuo 2011 m. pradžios išduotų statybos leidimų skaičius sumažėjo 20 procentų (898 leidimais), o leistų statyti butų – 12 procentų (759 butais), palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu.

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį šalyje baigti statyti 592 nauji negyvenamieji pastatai. Šių pastatų bendrasis plotas sudarė 210 tūkst. m2, tai 38 tūkst. m2 mažiau nei trečiąjį 2010 m. ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti kultūros ir sporto renginių pastatų (77 tūkst. m2), gamybos, pramoninių ir sandėlių pastatų (48 tūkst. m2).

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį išduota 460 statybos leidimų statyti 683 negyvenamuosius pastatus. Bendrasis leistų statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudarė 277 tūkst. m2, arba 37 procentais mažiau negu trečiąjį 2010 m. ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista statyti žemės ūkio ir kitų ūkinių pastatų (25 proc.), prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (17 proc.).

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

1 veiksnys. Demografinė padėtis.25

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau tekste – Statistikos departamentas) duomenimis, Plungės rajone 2010 m. pradžioje gyveno 43034 gyventojai. 54 proc. gyventojų gyveno Plungės mieste, 46 proc. – kaimo vietovėse (šalyje vidutiniškai 33 proc. žmonių gyvena kaime, ES šalyse – 25,9 proc.).

Plungės rajono savivaldybėje gyventojų tankis 2009 m. buvo 39,2 gyventojo viename kvadratiniame kilometre, tai yra mažiau už bendrą šalies gyventojų tankį – 51,3 gyventojo viename kvadratiniame kilometre.

Plungės rajono gyventojų skaičius nuo 2003 m. nuolat mažėjo (žr. 33 pav.). 2010 m. lyginant su 2003 m. rajone gyventojų skaičius sumažėjo 1126 gyventojais. Plungės rajono gyventojų skaičius pastaruosius metus mažėjo dėl daugumai šalies periferinių vietovių būdingų priežasčių: įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES) padidėjusio gyventojų migracijos į ES šalis senbuves srauto; gyventojų (daugiausiai darbingo amžiaus žmonių) migracijos į didžiuosius šalies miestus, neigiamos natūralios gyventojų kaitos.

33 pav. Plungės rajono gyventojų skaičiaus kitimo dinamika 2003–2010 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Migracijos saldo Plungės rajone 2003 m. dar buvo teigiamas, tačiau nuo 2004 m. tapo neigiamas (žr. 36 lentelę).

36 lentelė. Gyventojų migracijos (vidinės ir tarptautinės) duomenys Plungės rajono savivaldybėje 2003–2009 m.

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Atvyko

1083

1041

898

978

1127

1035

866

Išvyko

1076

1107

1049

985

1155

1175

1048

Migracijos saldo

-66

-151

-7

-28

-140

-182

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Tarptautinio migracijos saldo duomenys rodo, kad, kaip ir visoje respublikoje, didžioji dalis migravusių rajono gyventojų emigravo į užsienio šalis (žr. 34 pav.) Stebint rajonų gyventojų migracijos saldo kitimą, galima pastebėti, kad tarptautinė migracija buvo išaugusi 2004–2005 metų laikotarpiu, kai Lietuva įstojo į ES ir tapo lengviau išvažiuoti dirbti į ekonomiškai labiau išsivysčiusias šalis. Ekonominio pakilimo laikotarpiu 2006–2007 m., tarptautinės migracijos saldo labai ženkliai sumažėjo, tačiau prasidėjus sunkmečiui, 2008 m. vėl ženkliai išaugo.

34 pav. Vidinės ir tarptautinės migracijos saldo Plungės rajone 2003–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Natūrali gyventojų kaita Plungės rajone 2003–2009 metais buvo neigiama, t.y. daugiau gyventojų mirė negu gimė (žr. 37 lentelę).

37 lentelė. Natūralios gyventojų kaitos duomenys Plungės rajono savivaldybėje 2003–2008 m.

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Natūrali gyventojų kaita

-67

-75

-126

-95

-108

-22

-66

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajone mirtingumo rodiklis 2003–2008 m. praktiškai nekito (žr. 35 pav.) ir 2008 m. sudarė 11,5 mirusio 1000 gyventojų. Šis rodiklis buvo šiek tiek žemesnis už šalies (13,1) ir Telšių apskrities (11,9) vidurkius. ES šalyse gyventojų mirtingumas vidutiniškai sudaro 9,69 mirusiųjų 1000 gyventojų26.

35 pav. 1000 gyventojų tenka mirusiųjų Lietuvos Respublikoje, Telšių apskrityje ir Plungės rajone 2003–2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Gimstamumo rodikliai Plungės rajone 2008 m. lyginant su 2003 m. padidėjo (žr. 36 pav.). 2008 m. rajone 1000-iui gyventojų teko 11 gimusių – šis rodiklis didesnis šalies vidurkį (10,5) ir šiek tiek mažesnis už Telšių apskrities vidurkį (11,3). Beje, Plungės rajone gimstamumas visą nagrinėjamą laikotarpį atitiko ar buvo didesnis už šalies vidurkį.

36 pav. 1000-ų gyventojų tenka gimusiųjų Plungės rajono savivaldybėje, 2003–2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Statistikos departamento duomenimis, Plungės rajone daugiausiai moterų gimdo sulaukusios 20-29 metų amžiaus (atitinka bendrą šalies vidurkį).

Demografinį senatvės koeficientą Statistikos departamentas skaičiuoja nuo 2005 m. Šis rodiklis parodo, kiek 100-ui 0-14 amžiaus vaikų tenka 60 ir vyresnio amžiaus žmonių. Plungės rajone demografinis senatvės koeficientas nuo 2003 m. po truputį augo, bet buvo žemesnis už bendrą šalies vidurkį (žr. 37 pav.).

37 pav. Demografinis senatvės koeficientas metų pradžioje Lietuvos Respublikoje ir Plungės rajono savivaldybėje, 2003–2009 m.

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas parodo, kiek išlaikomų asmenų (priklausančių 0-14 m. bei 60 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėms) tenka 100-ui darbingo amžiaus gyventojų (15-59). 2009 m. šis rodiklis Plungės rajone faktiškai atitiko bendrą šalies situaciją (žr. 38 pav.).

38 pav. Išlaikomų žmonių koeficientas metų pradžioje Lietuvos Respublikoje ir Plungės rajone 2009 m. (100-ui 15–59 metų amžiaus gyventojų tenka nurodyto amžiaus gyventojų)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plungės rajone 2009 m. buvo 62,7 proc. darbingo amžiaus žmonių ir 18,6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Plungės rajono savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų skaičius yra šiek tiek mažesnis negu šalies ir ES vidurkis, tačiau rajonas pasižymi didesniu vaikų skaičiumi (žr. 38 lentelę).

38 lentelė. Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes 2009 m.

Gyventojai pagal amžiaus grupes

Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, proc.

0–15

Darbingo amžiaus gyventojai

Pensinio amžiaus gyventojai

0–15

Darbingo amžiaus gyventojai

Pensinio amžiaus gyventojai

ES šalių vidurkis

15,9

67,4

16,7

ES šalių senbuvių vidurkis

16,2

66,7

17.2

Lietuva

550 246

2 153 999

645 627

16,4

64,3

19,3

Telšių apskritis

31 941

109 801

30 696

18,5

63,6

17,9

Plungės rajonas savivaldybė

8 212

27 118

7 952

18,9

62,7

18,6

2 veiksnys. Gyventojų pajamos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį 2011 m. ketvirtį didėjo ir palyginti su praeitu ketvirčiu (0,4 proc.), ir palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus (1,6 procento.). Vidutinis neto darbo užmokestis, t.y. atskaičiuos mokesčius („į rankas“) šalies ūkyje per ketvirtį didėjo 0,4 proc., o per metus 1,5 procento. Vidutinis bruto darbo užmokestis (DU) trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, sparčiausiai augo statybos (3,6 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (3,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (2,4 proc.) veikloje. DU augimą trečiąjį 2011 m. ketvirtį lėmė padidėjusi darbų apimtis (statybos, žemės ūkio ir kt. įmonėse), didesnis darbo valandų skaičius ir kitos priežastys. Metinį DU augimą iš dalies galima paaiškinti didėjusiomis darbo apimtimis dėl ekonominio aktyvumo, didėjusia paklausa darbo jėgai ir palyginti maža kai kurių sričių specialistų pasiūla (ieškančiųjų darbo), palyginti su šių specialistų poreikiu. 20 pav. rodo, kad trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, realus DU šalies ūkyje (be individualių įmonių) sumažėjo. Kitaip sakant, kainų lygis per metus didėjo sparčiau nei vidutinis DU. Tiesa, š. m. trečiąjį ketvirtį palyginti su praeitu laikotarpiu, realus DU didėjo 0,5 procento.

Sunku tikėtis spartesnio vidutinio DU šalies ūkyje augimo kol nedarbo lygis yra palyginti aukštas. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis 2012 m. turėtų mažėti iki 13,5-14 proc. DU, prognozuojama, augs apie 3 proc. Minėtos institucijos projektuoja, kad 2012 m. infliacija bus mažesnė nei 2011 m. ir sieks 2,5-3 procentus.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad realus DU nepakis. Tiesa, sunku tikėtis vienodo vidutinio DU augimo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai susiduriančiose su specialistų trūkumu ekonominėse veiklose DU, tikėtina, didės. Tuo tarpu ekonominės veiklos, kurioms reikalingų darbuotojų rinkoje bus daugiau nei reikia, veikiausiai mažins DU.

39 lentelė. Didžiausi bruto darbo užmokesčio pokyčiai, palyginti su atitinkamu praėjusių 2010 metų laikotarpiu, proc.27

Informacija ir ryšiai

8,9

Administracinė ir aptarnavimo veikla

-1,2

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

7,6

Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

-1,3

Kita aptarnavimo veikla

5,1

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba

-1,7

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

3,8

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

-2,8

Finansinė ir draudimo veikla

3,7

Transporto įrangos gamyba

-13,3

3 veiksnys. Nedarbo lygis.28

Darbo rinkos tendencijos 2012 metais

Nedarbo lygis mažės.

Prognozuojame, kad 2012 metais nedarbas Telšių apskrityje, mažės, t.y. 2012 metų pabaigoje nedarbo lygis apie 14 proc., darbo neturės apie 15 tūkst. darbingo amžiaus Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono bei Rietavo savivaldybės gyventojų.

Išliks aukšti darbdavių reikalavimai darbo jėgos kompetencijai.

Sumažėjusios įsidarbinimo galimybės skatins darbuotojus tausoti turimas darbo vietas, darbuotojų kaita įmonėse mažės, tuo pačiu ir besikreipiančiųjų skaičius.

Prognozuojama, kad 2012 m. darbo netekusiųjų srautas mažės, kadangi labai intensyviai darbuotojų skaičiaus optimizavimo procesas įmonėse vyko jau nuo 2008 m. pabaigos.

Sunkiausia įsidarbinti bus jauniems, neturintiems darbo patirties bedarbiams ir vyresnio amžiaus bei nemotyvuotiems asmenims.

Mažės ilgalaikių bedarbių skaičius.

Darbo rinkos prognozė 2012 metams

Ø Prognozuojame, kad per 2012 m. Plungės teritorinėje darbo biržoje įsiregistruos apie 14 tūkst. bedarbių;

Ø Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas kiekybiniu aspektu;

Ø Didesnę dalį darbo ieškančiųjų struktūroje sudarys bedarbės moterys;

Ø Kas ketvirtas bedarbis neturės profesinės kvalifikacijos;

Ø Bedarbių struktūroje mažės dirbusių pramonės bei statybos sektoriuje;

Ø Kas ketvirtas užimtumo siekiantis asmuo neturės darbinės patirties;

Ø Prognozuojame, kad per metus bus įregistruota per 10,9 tūkst. darbo pasiūlymų;

Ø Didžiausias darbuotojų poreikis numatomas paslaugų įmonėse;

Ø 84 proc. apklaustų darbdavių 2012 m. planuoja išlaikyti tą pačią gamybos ar paslaugų apimtį;

Ø 9 proc. apklaustų darbdavių naujų investicijų gamybos ar paslaugų vystymui 2012 m. dar vis nenumato;

Ø Darbo vietas steigti planuoja 32 proc. apklaustų įmonių;

Ø Darbuotojų skaičių mažinti planuoja 5 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių;

Ø Daugiausia numatoma likviduoti profesinės kvalifikacijos nereikalaujančių darbo vietų.

39 pav. Padėties darbo rinkoje kitimo tendencijos29

40 pav. Bedarbių skaičiaus pokytis

41 pav. Jaunimo iki 25 m. skaičiaus pokytis

42 pav. Darbo ieškančių asmenų įdarbinimo dinamika

43 pav. Darbo ieškančių asmenų nukreipimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones

40 lentelė. Situacijos darbo rinkoje apžvalga

Faktai ir skaičiai

Skyriai

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Įregistruota per mėnesį laisvų darbo vietų

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones

Bedarbių sk., kuriems mokėta nedarbo draudimo išmoka mėn. pabaigoje

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį

mėnesio pabaigoje

2011.12.01

2012.01.01

pokytis +/ -

Plungės teritorinė darbo birža

1258

14229

811

634

233

1979

11,96

13,44

1,48

Mažeikių skyrius

481

6881

297

185

866

15,19

16,86

1,67

Plungės skyrius

395

3498

297

283

620

9,7

10,86

1,16

Telšių skyrius

382

3850

217

166

493

10,17

11,72

1,55

4 veiksnys. Švietimas.30

Kiekviena savivaldybė švietimo srityje siekia kurti visiems prieinamą, efektyviai veikiančią ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo sistemą. Švietimas turi padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui.

Plungės rajone veikia 33 ugdymo įstaigos: 2 gimnazijos, 4 vidurinės mokyklos, 1 Suaugusiųjų švietimo centras (su Jaunimo mokyklos skyriumi), 10 pagrindinių mokyklų, 1 Specialioji mokykla, 9 lopšeliai-darželiai, 2 mokyklos-darželiai, 1 pradinė mokykla, 3 papildomojo ugdymo įstaigos (2 meno mokyklos, 1 sporto mokykla). Veikia Pedagoginė-psichologinė tarnyba.

Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 6117 mokinių, lopšelius-darželius lanko 1246 vaikai, papildomo ugdymo įstaigose lavinami 1342 mokiniai.

Rajono ugdymo įstaigų veiklą koordinuoja Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius.

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialiųjų ugdymo poreikių mokiniams pritaikytų programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą švietimo įstaigose 2011–2012 mokslo metais reglamentuoja 2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas ir 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1017 ir birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1016. Vadovaujantis jais ir kitais teisės aktais mokyklos sudarė 2011–2012 mokslo metų ugdymo planus.

Mokslo metų pradžia – 2011 m. rugsėjo 1 d.

Ugdymo procesas baigiamas atitinkamai

* 1-5 klasių mokiniams – 2012 m. birželio 01 d.;

* 6-11 (gimnazijų I-III) klasių mokiniams – 2012 m. birželio 08 d.;

* 12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams – 2012 m. gegužės 31 d. (po to - egzaminai).

Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę.

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

* 1-5 klasėse – 32 savaitės;

* 6-11 (gimnazijų I-III) klasėse – 35 savaitės;

* 12 (gimnazijų IV) klasėse – 34 savaitės.

Pamokų skaičius. Minimalus savaitinių pamokų skaičius

* 1 klasėje – 22 pamokos;

* 3 klasėje – 24 pamokos;

* 2 ir 4 klasėse – 23 pamokos;

* 5 klasėje – 26 pamokos;

* 6 klasėje – 28 pamokos;

* 7 klasėje – 29 pamokos;

* 8 klasėje – 30 pamokų;

* 9-10 (gimnazijų I-II) klasėse – 31 pamoka;

* 11-12 (gimnazijų III-IV) klasėse – 28 pamokos.

Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei,socialinei, prevencinei ir kitai veiklai, siejamai su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais per mokslo metus 1-4 klasių mokiniams skiriama 10, o 5-12 (gimnazijų I-IV) klasių mokiniams – nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku ir šios dienos įskaičiuojamos į ugdimosi dienų skaičių.

Oro sąlygos. Kai oro temperatūra

* 20 laipsnių šalčio ir žemesnė – į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai;

* 25 laipsniai šalčio ir žemesnė – į mokyklą gali neiti ir 6-12 klasių mokiniai.

Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

41 lentelė. Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių skaičiaus kitimas 2003–2010 m.

Mokyklos pagal tipus

Mokyklų skaičius

Pradinio ugdymo programos mokinių skaičius

Pagrindinio ugdymo programos mokinių skaičius

Vidurinio ugdymo programos mokinių skaičius

2003

2006

2009

2010

2003

2006

2009

2010

2003

2006

2009

2010

2003

2006

2009

2010

Gimnazijos

237

292

487

522

458

423

348

474

449

426

Vidurinės mokyklos

834

666

539

520

1888

1449

1201

1109

509

370

381

369

Pagrindinės mokyklos

1085

983

783

757

2533

2438

1944

1815

Jaunimo mokyklos

Suaugusiųjų vidurinės mokyklos

1 (su jaunimo mok. sk.)

206

180

170

144

Pradinės mokyklos

406

185

294

270

Mokyklos-darželiai

Iš viso

2614

2178

1741

1646

5047

4516

3682

3419

1063

1024

1000

939

Mokyklų tinklo optimizavimas sudaro galimybę mažinti „tuščių“ mokymosi vietų, todėl kartu mažėja ir vieno mokinio išlaikymo išlaidos. Optimizavus mokyklų tinklą sutaupoma lėšų, kurias racionaliai naudojant būtų galima pagerinti mokyklų aprūpinimą mokymo priemonėmis, vadovėliais, kompiuteriais, atnaujinti mokymosi aplinką, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, steigti naujus specialistų etatus. Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo optimalumą puikiai atspindi rodiklis, rodantis, kiek lėšų yra skiriama išlaikyti vienam moksleiviui.

Plungės rajono mokyklose finansavimas, tenkantis vienam moksleiviui iš valstybės tikslinės dotacijos (moksleivio krepšelio lėšų) ir savivaldybės biudžeto, yra daugmaž tolygus, šiek tiek iš bendro konteksto išsiskiria kaimo vietovių mokyklos – ten vieno mokinio išlaikymas yra brangesnis (žr. 42 lentelę ir 44 pav.).

42 lentelė. Vieno mokinio išlaikymo kaštai Plungės rajono mokyklose 2009/2010 m.m.

Mokyklos pavadinimas

Vienam mokiniui išlaikyti skiriamos lėšos, tūkst. Lt

iš valstybės tikslinės dotacijos (moksleivio krepšelio)

iš savivaldybės biudžeto (aplinkos išlaikymo)

Faktinės 2009 m.

Planuojama 2010 m.

Faktinės 2009 m.

Planuojama 2010 m.

Plungės rajonas Saulės gimnazija

4,4

4,6

0,9

0,8

Plungės rajonas Platelių gimnazija

4,8

4,3

1,3

1,0

Plungės rajonas Alsėdžių vidurinė mokykla

5,4

4,6

1,5

1,1

Plungės rajonas Kulių vidurinė mokykla

5,6

5,1

1,9

1,5

Plungės rajonas Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla

4,9

4,4

1,1

0,7

Senamiesčio vidurinė mokykla

3,9

3,8

0,5

0,3

Plungės suaugusiųjų švietimo centras

4,3

4,7

1,4

1,2

Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla

4,0

3,7

0,6

0,4

Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla

4,1

3,8

0,7

0,6

Plungės „Babrungo“ pagrindinė mokykla

4,0

3,8

0,9

0,8

Kantaučių pagrindinė mokykla

6,6

6,1

1,6

1,3

Narvaišių pagrindinė mokykla

6,6

6,7

2,2

1,9

Nausodžio pagrindinė mokykla

6,3

5,6

1,9

1,4

Stalgėnų pagrindinė mokykla

6,5

6,1

2,2

1,6

Stanelių pagrindinė mokykla

7,0

6,5

2,0

1,6

Šateikių pagrindinė mokykla

5,1

5,2

1,8

1,7

Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla

7,1

6,4

2,5

2,1

Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla

3,9

3,6

0,8

0,6

Plungės rajonas Didvyčių mokykla-darželis

8,1

6,7

5,5

4,8

Plungės rajonas Prūsalių mokykla-darželis

6,3

5,2

3,7

Iš 44 pav. pateiktų duomenų matyti, kad kai kuriose Plungės rajono kaimo vietovėse veikiančiose mokyklose vieno moksleivio išlaikymo kaštai kone dvigubai viršija Plungės miesto mokyklų rodiklius. Tačiau siekiant mokyklų tinklo optimalumo, svarbu nepamiršti ir kito faktoriaus – mokyklos atokesnėse kaimo vietovėse yra tarsi kultūros židiniai, todėl kartais verta turėti didesnes išlaidas, bet išsaugoti kaimo mokyklas.

44 pav. Vieno mokinio išlaikymo kaštai Plungės rajono mokyklose 2009/2010 m.m., tūkst, Lt

Kaimiškose vietovėse gyvenančių mokinių pavėžėjimų iki artimiausios bendrojo lavinimo mokyklos rūpinasi savivaldybė. Iš 43 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad Plungės rajono savivaldybėje nepavežami iki artimiausios ugdymo įstaigos tik 1,4 proc. mokinių, tuo tarpu daugiausiai moksleivių į mokyklas patenka maršrutinių transportu (apie 50 proc.).

43 lentelė. Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių vežiojimas į mokyklas 2006–2010 m.

Transporto priemonė

2006/2007

2009/2010

Maršrutiniu transportu

1138

1075

Privačiu transportu

641

310

Mokyklų transportu

Geltonaisiais autobusais

230

261

Kitais vežiojimo būdais

Iš viso vežiojama (proc.)

2107 (98,0 proc.)

1811 (98,6 proc.)

Nepavežama

43 (2,0 proc.)

26 (1,4 proc.)

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Ugdymo kokybė. Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija. 2003–2010 m. laikotarpiu pastebėtina teigiama tendencija, kad į Plungės rajono mokyklas ateina dirbti specialistai su aukštuoju išsilavinimu, o tai iš esmės gerina švietimo paslaugų kokybę (žr. 44 lentelę). Per pastaruosius septynerius metus ženkliai sumažėjo mokytojų su viduriniu išsilavinimu, kurie buvo priimti dirbti į mokyklas dėl specialistų trūkumo – darytina prielaida, kad mokytojai derindami darbą su studijomis įgijo reikiamą išsilavinimą.

44 lentelė. Plungės rajono mokytojų išsilavinimas, 2003–2010 m.

Rodiklis

2007–2008

2008–2009

2009–2010

Mokytojų skaičius

567

559

535

Su aukštuoju išsilavinimu (pedagoginiu) skaičius, procentas

519 (91,5 proc.)

522 (93,4 proc.)

510 (95,3 proc.)

Su aukštesniuoju išsilavinimu (pedagoginiu) skaičius, procentas

34 (6 proc.)

27 (4,8 proc.)

20 (3,7 proc.)

Su viduriniu išsilavinimu skaičius, procentas

14 (2,5 proc.)

10 (1,8 proc.)

5 (1 proc.)

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Kiti rodikliai, rodantys ugdymo kokybę, yra susiję su mokinių pasiekimais. Vertinama, kiek mokinių, pradėjusių mokytis pagal tam tikrą bendrojo lavinimo pakopą, ją baigė. Palyginus Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokiusių mokinių rezultatus 2003 m. ir 2009 m. procentas baigusių pagrindinio lavinimo ir vidurinio lavinimo pakopą šiek tiek sumažėjo (žr. 45 lentelę), tačiau išliko aukštas. Paliktų kartoti kursą mokinių procentas šiek tiek padidėjo, tačiau liko santykinai nedidelis.

45 lentelė. Pagrindinio, vidurinio išsilavinimo įgijimas, kurso kartojimas Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose, 2003–2009 m.

Rodiklis

2003 m.

2006 m.

2009 m.

Įgijo pagrindinį išsilavinimą (proc.)

97,2

97,3

95,2

Įgijo vidurinį išsilavinimą (proc.)

97,9

98,1

96,6

Paliktų kartoti kurso skaičius, proc.

76 (0,9 proc.)

123 (1,6 proc.)

108 (1,7 proc.)

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Ugdymo kokybę rajono mokyklose rodo valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Palyginus Plungės rajono savivaldybės mokinių, laikiusių valstybinius brandos egzaminus 2004–2010 m. laikotarpiu, rezultatus (vertinta, koks procentas mokinių, pasirinkusių laikyti tam tikro dalyko egzaminą, jį išlaikė) su šalies mokinių rezultatų vidurkiais, pastebėta, kad iš daugumos dalykų Plungės rajono savivaldybės mokyklų mokinių rezultatai buvo geresni už šalies (žr. 46 lentelę).

46 lentelė. Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis procentais 2004–2010 m.

Dalykas Metai

Plungės rajono savivaldybėje

Šalyje

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Lietuvių kalba (testas)

83,6

81,2

87,1

86,9

78,6

81,6

84,9

83,4

Lietuvių kalba (teksto interpretacija)

90,0

95,8

90,5

80,0

91,1

91,9

92,9

90,4

Lietuvių kalba

88,1

95,2

92,7

87,2

93,5

91,7

Matematika

90,2

86,9

92,4

88,4

94,5

90,6

93,2

86,5

79,8

86,2

82,3

90,2

93,9

Anglų kalba

88,0

89,8

88,2

90,9

84,8

92,0

100

91,6

88,0

87,7

90,7

92,1

93,0

99,5

Rusų kalba

93,3

71,4

100

95,8

95,3

95,4

95,5

96,5

98,6

99,3

Prancūzų kalba

100

85,7

87,5

94,7

95,9

94,9

96,3

Vokiečių kalba

100

94,9

93,5

94,0

94,3

Istorija

89,3

83,4

90,1

82,2

95,7

95,9

90,6

86,8

83,3

89,4

89,7

93,9

93,7

Biologija

87,5

94,2

98,4

91,1

92,6

93,0

95,5

93,1

94,8

95,2

92,6

95,4

93,0

91,9

Chemija

100

96,2

100

96,9

100

97,8

97,0

98,3

99,0

88,6

98,5

98,3

97,3

Fizika

96,1

98,2

92,6

96,4

100

97,8

84,0

98,0

95,4

97,5

96,2

97,1

97,4

91,5

Informacinės technologijos

92,9

100

76,9

100

89,4

88,8

88,5

90,0

91,0

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Neformalusis (papildomas) ugdymas. Plungės rajone 2010 m. veikė 4 papildomojo ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos – Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, Platelių meno mokykla, Plungės sporto mokykla ir Pedagoginė psichologinė tarnyba.

Mykolo Oginskio meno mokykloje mokosi apie 530 vaikų, dirba 60 aukštos kvalifikacijos pedagogų. Mokykloje veikia Muzikos, Dainavimo, Choreografijos ir Dailės skyriai.

Plungės rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba įkurta 1996 m. kaip papildomojo ugdymo įstaiga. Jos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, psichologinį atsparumą teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms ir mokytojams. Tarnyba aptarnauja Plungės rajono ir Rietavo švietimo įstaigas. Tarnyboje įvertinami raidos ypatumai bei sutrikimai, pedagoginės, psichologinės, asmenybės ir ugdymosi problemos, nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, vaiko brandumas mokyklai. Konsultuojami specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turintys vaikai, jų tėvai, mokytojai ir kiti specialistai, teikiama metodinė pagalba, rengiamos ir įgyvendinamos įvairios prevencinės programos.

Plungės sporto mokykloje vykdomas sportinis mokinių ugdymas. Mokykloje mokosi apie 600 vaikų, dirba 25 pedagogai. Mokiniai turi galimybę lankyti krepšinio, futbolo, regbio, sunkiosios ir lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, dziudo, baidarių ir kanojų irklavimo, šachmatų treniruotes.

Platelių meno mokykloje ugdoma pagal ilgalaikes muzikos, dailės, šokio ugdymo programas. Moksleiviai, įvykdę kryptingo pagrindinio meninio ugdymo programas, gauna mokyklos baigimo pažymėjimą ir turi teisę stoti mokytis aukštesnėse meninio profilio mokyklose

Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų lankymo galimybes pirmiausia lemia vaiko gyvenamoji vieta. Mokiniai renkasi tas neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, kurios yra arčiau namų, todėl mieste gyvenantys vaikai turi geresnes papildomo ugdymo galimybes. Kaimo vaikams neformaliojo švietimo paslaugos yra sunkiau prieinamos, kadangi trys iš keturių papildomojo ugdymo įstaigų yra įsikūrusios Plungės mieste.

profesinis ugdymas. Profesinio ugdymo paslaugas Plungės rajone teikia VĮ Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla. Mokykloje dirba 114 darbuotojų: iš jų 68 bendrojo lavinimo ir profesijos mokytojai (3 – ekspertai, 6 – metodininkai, 26 – vyr. mokytojai, 33 mokytojai).

Mokykloje teikiamas vidurinis ir povidurinis išsilavinimas pagal šias profesinio mokymo programas: Technikos priežiūros verslo darbuotojas; Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas; Statybos verslo paslaugų teikėjas; Kaimo turizmo organizatorius; Virėjas ir barmenas; Padavėjas – barmenas; Virėjas; Stalius; Automobilių mechanikas; Sekretorius.

Mokykloje taip pat vykdomas suaugusiųjų, taip pat ir žemdirbių tęstinis mokymas ir perkvalifikavimas pagal 31 darbo rinkos profesinio mokymo programą. Vidutiniškai per metus naują kvalifikaciją įgyja daugiau nei 360 įvairių profesijų suaugusiųjų.

6 veiksnys. Sportinė veikla.31

Plungės rajone 2010 m. yra apie 1,2 tūkst. organizuotai sportuojančių gyventojų. Sporto mokykloje užsiiminėja apie 600 moksleivių, sporto klubuose – apie 1000 gyventojų (~ 400 iš jų – sporto mokyklos auklėtiniai). Apie 400–500 gyventojų sportuoja su įmonių, įstaigų kolektyvais arba savarankiškai. Rajone aktyvią veiklą vykdo 26 sporto klubai

1. Komandinių sporto žaidimų

1) Futbolo klubas „Žemaitijos Babrungas“;

2) Žemaitijos sporto sveikatingumo ir turizmo centras;

3) Vaikų futbolo klubas „Žiogeliai“;

4) Krepšinio klubas „888“;

5) Krepšinio klubas „Žemaitukai“;

6) Sporto klubas „Makabi“;

7) Vaikų ir jaunimo krepšinio klubas „Viesulas“;

8) Regbio klubas;

9) Lietuviško ritinio klubas „Plateliai“;

10) Ledo ritulio klubas.

2. Individualių ir dvikovinių sporto šakų

1) Klubas „Plungės dziudo“;

2) Šachmatų klubas „Bokštas“;

3) Stalo teniso klubas „Žemaite“;

4) Jėgos sporto klubas „Plungės meška“;

5) Platelių jachtklubas „Žalgiris“;

6) Plungės baidarių ir kanojų klubas;

7) Orientavimosi sporto ir turizmo klubas „Versmė“.

3. Sveikatingumo sporto klubai

1) Žmonių su negalia sporto klubas „Atgaiva“;

2) „Florijonas“;

3) „Ekipa“;

4) Asociacija „Kalvynas“ (Žemaičių Kalvarija);

5) Teniso mėgėjų klubas;

6) Sveikuolių klubas „Rats“;

7) RAJONAS Šilenskienės sporto centras;

8) Sporto klubas „Era“.

4. Techninių sporto šakų

1) Motokroso klubas „Žemaitija“.

Pagrindiniai rajono sporto rodikliai pateikiami 47 lentelėje. Iš duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu daugėjo sportuojančių sporto klubuose ir mažėjo sportuojančių sporto mokykloje. Rajono sporto infrastruktūros objektų skaičius, palyginti su 2003 m. išliko beveik nepakitęs – buvo įrengtos tik dvi sporto aikštelės.

47 lentelė. Plungės rajono sporto rodikliai 2003–2009 m.

Eil. Nr.

Rodiklis

2003

2006

2009

Visuomeninių sporto organizacijų skaičius

Sporto asociacijų skaičius

Sporto mokyklų skaičius

Propaguojamų sporto šakų skaičius

Sporto renginių skaičius

120

Sporto renginių dalyvių skaičius

2500

2600

1800

Kūno kultūros ir sporto specialistų, dirbančių savivaldybės įstaigose skaičius

Stadionų skaičius

Sporto salių skaičius

10.

Sporto aikštelės

11.

Sportuojančių skaičius sporto mokyklose

680

630

590

12.

Sportuojančių skaičius sporto klubuose, sporto viešosiose įstaigose

680

900

1000

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Plungės rajone yra pakankamai daug sporto bazių, bet daugumos jų būklė labai prasta: centrinio stadiono ir irklavimo sporto bazės būklė kritinė, labai apleisti masinio naudojimo sporto aikštynai gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir prie mokyklų. Dauguma masinio naudojimo sporto infrastruktūros objektų yra įrengta Plungės mieste, kaimo vietovėse jų trūksta.

Didžiausios rajono sporto bazės apibūdinamos 48 lentelėje.

48 lentelė. Plungės rajono sporto bazės

CENTRINIS STADIONAS

Dariaus ir Girėno g. 27

Eksploatuoja Kultūros ir sporto skyrius

„ŽIRGYNO“ SPORTO SALĖ

Parko 1

Eksploatuoja Sporto mokykla

SPECIALIZUOTA DZIUDO SALĖ

Parko 1

Eksploatuoja Sporto mokykla, Dziudo klubas

„ŽEMAITIJOS SUVENYRO“ SPORTO SALĖ

Telšių g. 26A

Eksploatuoja Sporto mokykla

ŠACHMATŲ KLUBAS „BOKŠTAS“

Vytauto g. 9

Eksploatuoja Sporto mokykla ir Šachmatų klubas „Bokštas“

IRKLAVIMO BAZĖ

Gondingos g. 65

Eksploatuoja Sporto mokykla

AUTO MOTO KOMPLEKSAS „ŽEMAITIJA“

Pauošnių k., Babrungo seniūnija

Eksploatuoja

PLATELIŲ „ŽALGIRIO“ JACHTKLUBAS

Ežero g. 40, Platelių mstl.

Eksploatuoja Platelių „Žalgirio“ jachtklubas

DIRBTINĖS DANGOS FUTBOLO AIKŠTĖ

Mendeno g. 7, prie technologijų ir verslo mokyklos

Eksploatuoja Žemaitijos sporto sveikatingumo ir turizmo centras

TENISO AIKŠTELĖ

Vandentiekio g. 23

Vykdomos aikštelės įteisinimo procedūros

„BABRUNGO“ FUTBOLO AIKŠTĖ

Šiuo metu neeksploatuojama

UNIVERSALI DIRBTINĖS DANGOS AIKŠTELĖ

J. Tumo – Vaižganto g. 98,

Eksploatuoja BĮ „Ryto“ pagrindinė mokykla

Bendrojo lavinimo mokyklų sporto salės ir aikštynai

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

49 lentelėje pateikiama informacija, apie sąlygas, sudarytas atskirų sporto šakų sportininkams. Iš pateiktų duomenų matyti, kad blogas sąlygas turi baidarių ir kanojų irklavimu, tenisu, futbolu bei krepšiniu užsiimantys sportininkai.

49 lentelė. Sąlygų, sudarytų sporto šakoms kultivuoti Plungės rajone, apibūdinimas

Nr.

Sporto šakos Treneriai

Sportuojantieji

Treniruočių ir varžybų vykdymo vieta

Iš viso

Individualios sporto šakos

Dziudo 1 treneris

100

Treniruojasi dziudo salėje „Žirgyn“; varžybas vykdo „Žirgyno“ arba „Žemaitijos suvenyro“ sporto salėse. Sąlygos – geros.

Lengvoji atletika 3 treneriai

Treniruojasi „Senamiesčio“ mokyklos stadione ir sporto salėje. Stadiono bėgimo takai dengti guma, minimaliai įrengti šuolių į tolį, disko metimo sektoriai. Bėgimo tako ilgis 250 m. Sąlygos – patenkinamos.

Šachmatai 3 treneriai

Šachmatų klubas Vytauto g. Sąlygos – geros.

Orientavimosisportas 3 treneriai

Vasaros sezono metu Plungės ir Telšių rajono miškuose, žiemą – „Ryto“ ir Žemaičių Kalvarijos m. sporto salėje bei dirbtinės dangos aikštelėje.

Baidarių irkanojų irklavimas 2 treneriai

Sezono metu treniruojasi irklavimo bazėje: „Plungės jūroje“ ir viename iš elingų įrengtoje treniruoklių patalpoje. Veikia tik lauko tualetas, nėra geriamo vandens, neveikia kiti sanitariniai mazgai. Sporto mokykla neskiria pakankamai kuro motorinei valčiai, treniruočių procesui ir sportuojančiųjų saugumui užtikrinti. Žiemą treniruotis bazėje nėra galimybių – nėra šildymo, todėl užsiėmimus vykdo Technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio treniruoklių patalpose bei Saulės gimnazijos sporto salėje. Treniruočių sąlygos – patenkinamos. Bazės stovis – avarinis.

Buriavimas 1 treneris

Treniruotes ir varžybas vykdo Platelių ežere, bazuojasi „Žalgirio“ jachtklube. Sąlygos treniruotėms ir varžyboms – geros.

Sunkioji atletika 1 treneris

Treniruotės vyksta „Žirgyno“ buvusios valgyklos patalpose ir A. Jucio m. pusrūsyje. Treniruočių sąlygos – prastos.

Rankų lenkimas 1 treneris

Stalo tenisas

Pagal sutartį naudojasi Technologijų ir verslo mokyklos sporto sale. Sąlygos – geros.

10.

Tenisas

Žaidžia vasarą aikštelėje Vandentiekio g., žiemą – „Žirgyno“ sporto salėje. Aikštelės stovis – prastas. Sena sutrūkinėjusi asfalto danga, kurią sportuojantieji savo lėšomis laikas nuo laiko nudažo. Nėra WC. Stovis – patenkinamas.

11.

Neįgaliųjų sportas

Sudegus parapijos salei, šiuo metu neturi kur vykdyti užsiėmimų.

12.

Motokrosas

Treniruotės ir varžybos vyksta auto-moto sporto komplekse „Žemaitija“. Sąlygos – geros.

Sportiniai žaidimai

Krepšinis V Krepšinis M 5 treneriai

220 50

120 50

100

Treniruojasi A. Jucio, „Babrungo“, Senamiesčio mokyklų Platelių ir Saulės gimnazijos bei „Žemaitijos suvenyro“ sporto salėse. Varžybos vykdomos Saulės gimnazijos ir „Žemaitijos suvenyro“ sporto salėse. Sąlygos – patenkinamos.

Futbolas 6 treneriai

225

163

Vasarą visos komandos treniruojasi ir žaidžia Parko stadione. Aikštei tenka labai didelis apkrovimas, ji paskutinį kartą buvo renovuota 1978 m., todėl veja – labai prasta. Anksti pavasarį ir vėlai rudenį dirbtinės dangos aikštėje prie TVM. Čia paklota 15 m senumo danga labai nusidėvėjusi ir kenkia sportuojančiųjų sąnariams. Žiemą – „Žirgyno“, „Ryto“ m. bei TVM sporto salėse.

Ledo ritulys

Sportuoja Klaipėdos „Akropolio“ ledo arenoje, be to varžybas vykdo Šiaulių ir Mažeikių ledo arenose.

Regbis

Treniruojasi ir rungtyniauja A. Jucio mokyklos stadione ir sporto salėje. Sąlygos – geros.

Ripka 1 treneris

Treniruojasi Platelių miestelio stadione (priklauso ŽNP direkcijai), kur vyksta ir „Platelių taurės“ varžybos, Stadionas 2008 metais renovuotas (atnaujinta veja, pastatyti žiūrovams ir dalyviams nauji suolai). Prie stadiono nėra drabužinių. Sąlygos – patenkinamos.

Iš viso

1223

590

633

Plungės rajono savivaldybė yra priėmusį sprendimą (2009 m. balandžio 26 d.; Nr.T1-291), kuriame numatyta įgyvendinti šiuos sporto infrastruktūros gerinimo investicinius projektus

1. „Dirbtinės dangos futbolo stadiono prie Technologijų ir verslo mokyklos įrengimas“;

2. „Plungės parko stadiono rekonstrukcija“;

3. „Plungės irklavimo bazės rekonstrukcija“;

4. „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba“ (I. Končiaus g.).

5. .„Universalaus, tarptautinius reikalavimus, lengvosios atletikos stadiono ir futbolo aikštės projektavimas ir statyba“ (Končiaus g.).

6. „Babrungo“ futbolo aikštės viršutinio sluoksnio atnaujinimas ir vejos užsodinimas“.

Sporto srityje yra tam tikrų valdymo problemų, kurias reikėtų išspręsti numatant veiksmus strateginiame plėtros plane. Šiuo metu sporto mokykla nėra pavaldi Savivaldybės administracijos padaliniui, kuris yra atsakingas už visą Kūno kultūros ir sporto plėtojimą rajone. Minėta įstaiga yra pavaldi Švietimo skyriui. Kultūros ir sporto skyrius, praktiškai, negali daryti tiesioginės įtakos Sporto mokyklos veiklai, teikti metodinius nurodymus. Rajono savivaldybėje taip pat nėra specialisto atsakingo už masinę kūno kultūrą ir rajono gyventojų sveikatingumą.

7 veiksnys. Kultūra.32

Kultūros centrų veikla. Nagrinėjamu laikotarpiu (2003–2009 m.), Plungės rajono savivaldybė vykdė kultūros centrų restruktūrizaciją – savivaldybės taryboje buvo patvirtinta Plungės rajono kaimo kultūros centrų su filialais 2003–2008 m. steigimo programa, pagal kurią buvo įsteigti nauji kultūros centrai (kaip savarankiškos biudžetinės kultūros įstaigos). Restruktūrizacijos tikslas buvo sukurti naują kaimo kultūros centrų tinklą, leidžiantį teikti gyventojams kokybiškas kultūros paslaugas, užtikrinantį kultūros paslaugų prieinamumą, kultūros vertybių išsaugojimą, kultūros raidą ir sklaidą.

Šiuo metu Plungės rajone veikia 5 kultūros centrai: Plungės kultūros centras ir 4 kaimo kultūros centrai (Kulių, Šateikių, Žlibinų, Žemaičių Kalvarijos). Mažesnėse rajono gyvenvietėse veikia 10 minėtų kaimo kultūros centrų filialų: Stalgėnuose ir Nausodyje veikia Kulių kultūros centro filialai; Kantaučiuose, Staneliuose ir Babrunge veikia Žlibinų kultūros centro filialai; Aleksandrave ir Norvaišiuose veikia Šateikių kultūros centro filialai; Plateliuose, Gintališkėse bei Alsėdžiuose veikia Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialai.

Plungės kultūros centras yra įsikūręs Plungės mieste, jis yra didžiausias rajone, turintis 523 vietų žiūrovų salę, 100 vietų mažąją salę, 240 m2 parodų salę ir 220 m2 šokių salę. Kultūros centre 2009 m. veikė 21 meno kolektyvas, kuriame kultūrinės saviraiškos poreikius tenkino 1060 plungiškių.

Kaimo kultūros centrai turi mažesnes patalpas, juose kultūrine saviraiška užsiima mažiau žmonių. Kulių kultūros centre 2009 m. veikė 11 meno kolektyvų, kuriuose buvo užimti 140 žmonių; Šateikių kultūros centre veikė 11 meno kolektyvų, kuriuose buvo užimti 116 žmonių, Žlibinų kultūros centre veiklą vykdė 12 meno kolektyvų, veikloje dalyvavo 103 žmonės; Žemaičių Kalvarijos kultūros centre – 16 meno kolektyvų, kuriuose buvo užimti 186 dalyviai.

Vienas svarbiausių kultūros srities rodiklių yra gyventojų, aktyviai dalyvaujančių kultūrinėje veikloje, procentas. 2009 m. Plungės rajone kultūros centrų meno kolektyvų veiklose dalyvavo 1605 žmonių, o tai sudaro apie 3,7 procento visų rajono gyventojų. Palyginus su 2003 m., meno kolektyvų dalyvių skaičius Plungės rajone išaugo sąlyginai nedaug (žr. 45 pav.), o meno kolektyvų skaičius išaugo nuo 37 iki 71, nes buvo įsteigti nauji kaimo kultūros centrai.

45 pav. Kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų ir jų dalyvių skaičiaus dinamika Plungės rajono savivaldybėje 2003–2009 m.

2003–2009 m. ženkliai išaugo Plungės rajone kultūros centrų organizuojamų renginių skaičius (žr. 46 pav.), tačiau sumažėjo juose besilankančių asmenų skaičius (žr. 47 pav.).

Kaip ir visoje šalyje, taip ir Plungės rajone, didžiausios kultūros centrų problemos yra šiuolaikinių reikalavimų neatitinkanti materialinė bazė (pastatai, inventorius). Plungės rajono savivaldybės 2010–2012 metų strateginio veiklos plano Kultūros plėtros programoje taip pat minima, kad kaimo kultūros centruose reikia gerinti ryšio komunikacijas, kompiuterizuoti darbo vietas, didinti lėšas transporto išlaidoms, lengvinant susisiekimą tarp kultūros centro ir filialų, aprūpinti naujomis ir užtikrinti turimų darbo priemonių apsaugą.

46 pav. Kultūros centrų organizuotų renginių skaičius Plungės rajono savivaldybėje 2003–2009 m.

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

47 pav. Kultūros centrų organizuotų renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius Plungės rajono savivaldybėje 2003–2009 m.

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Muziejus.Plungės rajone veikia vienas muziejus – Žemaičių dailės muziejus, kuris yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Nuo 1995 metų muziejus patikėjimo teise valdo ir prižiūri XIX a. kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblį bei Bukantės dvaro sodybą.

Mykolo Oginskio dvaro ansamblį sudaro centriniai rūmai, vakarinė ir rytinė oficinos, žirgyno pastatas, laikrodinė, skalbyklos pastatas, parko vartai ir sargo namelis, ūkiniai vartai ir fazano saugotojo namas, taip pat dvaro parkas.

Grafų Pliaterių palivarke Bukantėje gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921). Jos gimtajame name, vieninteliame išlikusiame dvarelio pastate, veikia memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą; eksponuojami etnografiniai-istoriniai daiktai, knygos, leidiniai, fotografijos.

Muziejaus darbuotojai renka, saugo ir eksponuoja po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūrybą, supažindina lankytojus su Žemaitijos dailės istorija nuo seniausių iki dabartinių laikų, pateikia plačią šiuolaikinės žemaičių dailės panoramą, rengia ekspozicijas, pasakojančias apie Plungės kraštą ir jo istoriją, kunigaikščius Oginskius ir jų nuopelnus žemaičiams.

Žemaičių dailės muziejuje kasmet surengiama apie 50 edukacinių užsiėmimų, 15 profesionalaus meno parodų pristatymų, 40 kamerinės muzikos koncertų; organizuojamos mokslinės konferencijos, kiti švietėjiški renginiai. Muziejaus lankytojų srautas palyginus su 2003 m., išaugo (žr. 48 pav.).

48 pav. Žemaičių dailės muziejaus lankytojų srautai 2003–2009 m.

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Žemaičių dailės muziejuje saugoma per 9000 eksponatų (istorijos ir meno vertybių, vertingų knygų bei leidinių). 2003–2009 m. laikotarpiu muziejaus saugomų eksponatų skaičius išaugo 10 proc., tačiau įsigyjamų eksponatų skaičius vis mažėja (žr. 50 lentelę ir 49 pav.).

50 lentelė. Žemaičių dailės muziejaus rodikliai 2003–2009 m.

Eil. Nr.

Rodiklis

2003

2006

2009

Lankytojų srautas, tūkst.

11910

7398

15904

Saugomų eksponatų skaičius, tūkst. vnt.

8156

8337

9088

Įsigyta naujų eksponatų, tūkst. vnt.

624

643

484

Restauruotų eksponatų skaičius, vnt.

Konservuotų eksponatų skaičius,vnt.

Restauruotinų eksponatų skaičius, vnt.

Konservuotinų eksponatų skaičius, vnt.

506

480

290

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

49 pav. Žemaičių dailės muziejaus lankytojų srautai 2003–2009 m.

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Ekspozicijos. Plungės rajone veikia beveik 20 įvairių ekspozicijų. Žemiau pateikta jų veiklos apžvalga.

Poeto V. Mačernio ekspozicija. Ji priklauso Plungės viešajai bibliotekai, įsikūrusi prie Žemaičių Kalvarijos bibliotekos. Visa veikla susijusi su poetu V. Mačerniu, jo kūryba. Eksponuojamos V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai, asmeniniai poeto daiktai. Konstantino Bružo iniciatyva buvo sukurtas septynių vizijų (akmenų, plokščių) takas. Jos išmėtytos visame Šarnelės kaime, tose vietose, kurios buvo svarbios poeto gyvenime.

Kraštotyrininko K. Bružo „Žalioji trobelė“. Čia sukaupta gausi informacija apie Žemaičių Kalvarijos kultūrinę praeitį. Atskirame, taip pat žaliame pastatėlyje saugoma originali Medinė knyga apie Žemaičių Kalvarijos ir jos apylinkių praeitį.

Militarizmo ekspozicija. Žemaitijos nacionaliniame parke „pasislėpusi“ buvusi Raketinė bazė, kuri veikė nuo 1962 m. gruodžio 31 d. iki 1978 m. birželio 18 d. 1995 m. buvusioje bazėje įrengta militarizmo ekspozicija. Tai unikalus pažintinis šalies mastu objektas.

Platelių dvaro svirnas. Svirne veikia 2 parodų salės, pastovi dailininko Igno Budrio memorialinė, Platelių krašto istorijos etnografijos ekspozicijos bei Užgavėnių kaukių paroda. Eksponatai nuolat keičiami, taip pat čia įgyvendinamos pagrindinės dvaro svirno veiklos kryptys – tautodailininkų kūrybos propagavimas, senųjų krašto tradicijų amatų puoselėjimas įvairiausiomis formomis: rengiami seminarai, konferencijos, plenerai. Paminint istorines datas, organizuojami įvairūs renginiai.

R. ir J. Jonušų tautodailės ir etnografijos ekspozicija. Čia sukaupta gausi ir įvairi pačių šeimininkų bei kitų apylinkių meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių kolekcija. Ekspozicijoje galima pamatyti ir garsaus Žemaitijos tautodailininko, medžio drožėjo Stanislovo Riaubos skulptūrų. Klėtelėje įrengta senovės daiktų ekspozicija. Nuolatos dalyvaujama tradiciniuose renginiuose, veikla susijusi su Platelių dvaro svirnu.

L. Černiausko privati meno galerija-kūrybinės dirbtuvės. Netoli Babrungo ištakų 1816 m. Platelių dvaro savininkai grafai Šuazeliai iš akmenų pastatė vandens malūną. 1989 m. malūną įsigijo menininkas L. Černiauskas, kuris suremontavo pastatą ir jame įrengė meno galeriją-kūrybines dirbtuves. Veikla orientuojama į kaimo turizmą, tačiau rengiami ir įvairūs menininkų plenerai.

Tautodailininko K. Striaupos klėtelė. Klėtelėje eksponuojami K. Striaupos drožiniai. Tautodailininkas drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, skulptūras, vaizduojančias kaimo gyvenimą. Nuolatos dalyvaujama tradiciniuose renginiuose, veikla susijusi su Platelių dvaro svirnu.

Kulių apylinkės ekspozicija. Čia eksponuojama kraštotyrinė-archeologinė Kulių apylinkių medžiaga.

Plungės žydų ekspozicija. Surinkta medžiaga apie Plungės žydų bendruomenės istoriją.

Aleksandravo mokyklos ir krašto istorijos ekspozicija. Ekspozicijos rinkinį sudaro archyvinė medžiaga, etnografiniai daiktai, istoriniai daiktai, spaudiniai, bonistika, numizmatika, fotografijos, kurie pasakoja apie Aleksandravo mokyklos istoriją. Vykdoma kultūrinė, šviečiamoji veikla – veikia kraštotyros būrelis, dalyvaujama kraštotyrinėse konferencijose, bendradarbiaujama su Salantų regioniniu parku, rengiami įvairūs susitikimai.

Nausodžio kraštotyros ekspozicija. Čia kaupiami bonistikos, numizmatikos, etnografijos ir archeologijos eksponatai. Ekspozicija supažindina su Nausodžio krašto archeologija ir etnografija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla vykdoma organizuojant įvairius renginius krašto istorijai pažinti. Kasmet, mokslo metų pabaigoje, vyksta mokinių inscenizuojamas kryžiuočių ir žemaičių mūšis ant Varkalių piliakalnio.

A. Jucio vidurinės mokyklos istorijos ekspozicija. Ekspozicijos, turinčios išliekamąją vertę, rinkinyje kaupiama archyvinė medžiaga, nuotraukos, spaudiniai, istoriniai bei etnografiniai eksponatai. Supažindinama su mokyklos istorija, Plungės miesto švietimo istorija, akademiko A. Jucio gyvenimu bei veikla. Čia taip pat rodoma simbolinių raktų kolekcija, bei mokinių surinktos kolekcijos. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – mokykloje rengiamos kraštotyrininkų konferencijos, poezijos šventės, rašytojų jubiliejų minėjimai, susitikimai su rašytojais.

Žlibinų mokyklos istorijos ir kraštotyros ekspozicija „Sandūra“. Ekspozicijos rinkinį sudaro mokyklos archyvas, nuotraukos, spaudiniai, etnografiniai bei istoriniai daiktai. Supažindinama su mokyklos bei Žlibinų kaimo istorija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – susitikimai su menininkais, buvusiais mokyklos auklėtiniais, Žlibinų senaisiais gyventojais, kraštotyrinės konferencijos, viktorinos moksleiviams.

Žemaičių Kalvarijos mokyklos ir miestelio istorijos ekspozicija. Čia kaupiama archyvinė medžiaga, spaudiniai, fotografijos ir etnografiniai daiktai. Ekspozicija – žymūs krašto žmonės (V. Mačernis, M. Valančius, S. Daukantas ir kt.), mokyklos istorija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – kasmetinis knygnešių dienos paminėjimas, poeto V. Mačernio gimimo ir mirties datų paminėjimas.

Stalgėnų kraštotyros ekspozicija. Kaupiami etnografiniai ir istoriniai daiktai, archyvinė medžiaga, senieji spaudiniai, bonistikos, numizmatikos ir gamtos eksponatai bei senasis liaudies menas. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – pokalbių ir susitikimų su žymiais krašto žmonėmis organizavimas.

Šateikių istorijos ir etnografijos ekspozicija. Ekspozicijos rinkinį sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, bonistikos eksponatai. Eksponuojami lietuviški vadovėliai (iki 1940 metų), lietuviški spaudiniai (iki XX a. vidurio), etnografija, senasis liaudies menas. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – rengiami susitikimai su Šateikių liaudies meistrais, statomi žemaitiški spektakliai.

Plungės jaunimo mokyklos istorijos ir etnografijos ekspozicija. Kaupiami istoriniai ir etnografiniai daiktai, floristikos ir numizmatikos eksponatai bei senieji spaudiniai.

Plungės meno mokyklos istorinė ekspozicija. Surinkta medžiaga apie M. K. Čiurlionį, eksponuojami jo paveikslai.

Biblioteka. Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Biblioteka suteikia galimybę naudotis knygomis, periodiniais, informaciniais leidiniais, senais ir retais spaudiniais, kompaktiniais diskais, vaizdo ir garso dokumentais, tradiciniais ir kompiuteriniais katalogais, internetu, duomenų bazėmis.

Viešoji biblioteka įsikūrusi Plungės mieste ir turi 19 filialų: Plungės miesto, Aleksandravo, Alsėdžių, Didvyčių, Gegrėnų, Gintališkės, Glaudžių, Grumblių, Karklėnų, Kantaučių, Kulių, Narvaišių, Platelių, Stalgėnų, Stanelių, Šateikių, Varkalių, Žemaičių Kalvarijos, Žlibinų.

Plungės rajono viešosios bibliotekos fonduose 2009 m. buvo sukaupta 156,5 tūkst. spaudinių, iš jų daugiau nei pusė – 61,2 proc. – kaimo bibliotekose. Daugiau nei pusę fondų (kaimo bibliotekose – 72,3 proc.) sudaro grožinė literatūra (žr. 51 lentelę).

51 lentelė. Plungės rajono bibliotekų fondo struktūra 2009 m.

Fondo dydis

Grožinė literatūra

Šakinė literatūra

Vnt. skaičius

Proc.

Vnt. skaičius

Proc.

Viešojoje bibliotekoje

48012

25002

52,1

19513

40,6

Miesto bibliotekose

12672

6631

52,3

5035

39,8

Kaimo bibliotekose

95794

69292

72,3

24392

25,5

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

2003–2009 m. laikotarpiu bibliotekos fonduose esamų knygų sumažėjo 22,5 proc. (žr. 52 lentelę), taip pat mažėjo įsigyjamų naujos literatūros vienetų skaičius (2009 m. buvo įsigyta 17 proc. mažiau literatūros vienetų negu 2003 m.). Tai lėmė vis mažesnis lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto naujiems leidiniams įsigyti. 2008 m. iš valstybės biudžeto buvo gauta daugiausiai lėšų – 100,8 tūkst. Lt. Vėliau lėšos vis mažėjo: 2009 m. gauta 38,8 tūkst. Lt, 2010 m. – 28, 9 tūkst. Lt.

52 lentelė. Plungės rajono bibliotekų rodikliai 2003–2009 m.

Eil. Nr.

Rodiklis

2003

2006

2009

Bibliotekų (ir filialų) skaičius

Knygų skaičius, tūkst.

201,7

187,2

156,4

Skaitytojų skaičius, tūkst.

7,5

7,1

9,8

Išduota knygų ir žurnalų, tūkst.

284,7

143,5

219,8

Apsilankymų skaičius

137,2

127,9

161,5

Įsigyta dokumentų (naujos literatūros), tūkst. vnt.

12,4

7,8

10,3

Surengta renginių, vnt.

372

299

340

Vienam skaitytojui tenka vidutiniškai knygų ir žurnalų Plungės r. sav.

26,8

15,9

Vartotojų skaičius 1000-ui gyventojų Plungės rajonas savivaldybė

170

163

226

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

2003–2009 m. bibliotekos paslaugų paklausa augo: padidėjo skaitytojų skaičius – 2009 m. biblioteka turėjo 23,4 proc. daugiau lankytojų nei 2003 m. (žr. 50 pav.), taip pat išaugo apsilankymų bibliotekoje skaičius – apie 15 proc. Lankytojų skaičiaus didėjimą lėmė išplėstas bibliotekoje teikiamų paslaugų spektras, ypač skaitmeninės informacijos paslaugos, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekose. Kaimo bibliotekose buvo įrengti VIPT (viešosios interneto prieigos taškai), daug dėmesio skirta darbuotojų kompetencijai ir kvalifikacijai, šiuolaikiškose patalpose įrengtas Plungės miesto filialas, organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai senjorams, bedarbiams, namų šeimininkėms ir kt.

50 pav. Plungės rajono viešosios bibliotekos veiklos rodikliai 2003–2009 m.

Per 2003–2009 m. laikotarpį Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje padaryta ryški pažanga kompiuterizuojant bibliotekas. 2007 m. viešoji biblioteka įsijungė į Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos finansuojamą ir valstybės biudžeto bendrafinansuojamą nacionalinio masto projektą „Bibliotekos pažangai“ ir gavo paramą. Viešosios bibliotekos kaimo filialai aktyviai dalyvauja modernizavimo procese. Pasinaudojant LR Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų projektų „Viešieji interneto prieigos taškai“ (2005) ir „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“ (2007) teikiamomis galimybėmis, buvo įrengti VIPT Gegrėnų, Kulių, Stalgėnų, Platelių, Šateikių, Aleksandravo, Narvaišių, Stanelių, Grumblių, Varkalių, Žlibinų, Karklėnų kaimo bibliotekose. Kompiuterius ir interneto prieigą taip pat turi Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos bibliotekos. 2009 m. 18 kaimo filialų yra aprūpinti kompiuterine įranga, iš jų 14 turi interneto prieigą. 2010 m. interneto prieiga bus įvesta Glaudžių ir Didvyčių kaimo bibliotekos, o 2011 m. interneto prieigą numatyta įrengti Kantaučių kaimo bibliotekoje.

Nuo 2007 m. viešojoje bibliotekoje pradėta diegti kompiuterinė skaitytojų aptarnavimo posistemė (SAP) ir jų duomenų bazė, išduodami elektroniniai skaitytojo pažymėjimai. Kaimo filialuose SAP pradėta diegti nuo 2008 m. ir jau veikia 8 kaimo filialuose: Platelių, Šateikių, Kulių, Stalgėnų, Gegrėnų, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Karklėnų.

2010 m. 8 kaimo filialų (Žlibinų, Stanelių, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Aleksandravo, Glaudžių, Grumblių, Narvaišių) vyr. bibliotekininkai pagal „Bibliotekos pažangai“ projekto organizuojamą programą lankė kompiuterinio raštingumo kursus ir gavo Europos kompiuterinio vartotojo pažymėjimus (ECDL). ECDL pažymėjimus gavo ir viešosios bibliotekos Informacijos ir mokymo centro 2 darbuotojai.

Bibliotekos interneto svetainėje (www.plunge.rvb.lt ) pažymima, kad nuo 2004 m. biblioteka intensyviai vykdo projektinę veiklą ir įgyvendina neformalaus suaugusiųjų švietimo idėją. Vykdomi projektai su užsienio partneriais, bibliotekoje rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, organizuojami bendruomenės susitikimai su įžymiais rašytojais ir poetais. Plungės viešojoje bibliotekoje taip pat nuolat veikia profesionalių bei liaudies menininkų, fotografų, tautodailininkų darbų parodos.

2005 m. prie bibliotekos įkurtas „Civito“ klubas vykdė visuomenės informavimo ir edukacinį projektą, kurio tikslas buvo suaugusiųjų švietimas. Vykdant šį projektą bibliotekoje buvo organizuojami susitikimai ir diskusijos su įvairių sričių ekspertais.

Prie bibliotekos veikia keturios nevyriausybinės organizacijos: draugija „Saulutė“, kuri leidžia kultūros savaitraštį „Žemaičių saulutė“, S. Daukanto bibliofilų klubas, literatų klubas „Vingiorykštė“ bei keliautojų klubas „Terra incognita“. Biblioteka intensyviai bendradarbiauja su „Saulutės“ draugija, yra nuolatinė draugijos rengiamų projektų partnerė. Savaitraštyje „Žemaičių saulutė“ bibliotekininkai nuolat spausdina straipsnius apie bibliotekų veiklą, skelbia modernios bibliotekininkystės idėjas, rengia publikacijas kraštotyros temomis, pristato knygas.

Yra parengtas viešosios bibliotekos pastatų rekonstrukcijos ir M. Oginskio dvaro ansamblio laikrodinės-oranžerijos rekonstrukcijos ir pritaikymo bibliotekos reikmėms investicijų projektas, 2010 m. pasirašyta rangos darbų sutartis minėtam investiciniam projektui įgyvendinti.

Siekiant užtikrinti plėtros galimybes ir paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams, būtina gerinti turimą infrastruktūrą. Jau numatyta rekonstruoti ir modernizuoti Aleksandravo, Šateikių, Gegrėnų, Kantaučių bibliotekų patalpas. Itin aktuali Gintališkės kaimo bibliotekos infrastruktūros problema. Biblioteka įsikūrusi pastate, kuris jau daug metų nešildomas, patalpos minimaliai apšildomos elektriniais šildytuvais. Esant tokioms sąlygoms, negalima dirbti su kompiuterine įranga, įdiegti interneto prieigos. Šio pastato, kuriame įsikūręs ir kultūros centras, remontui reikalingos didelės investicijos. Šiuo metu perkelti biblioteką į kitas patalpas Gintališkėje nėra galimybių.

8 veiksnys. Gyvenamasis būstas.33

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių gyvenimo kokybę yra gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu. Lietuvoje 2008 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 24,9 m2, ES šalyse – 34 m2 naudingojo ploto. Plungės rajono savivaldybėje gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju plotu rodiklis yra žemesnis už šalies vidurkį – Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. vienam gyventojui čia teko 23,8 m2 naudingojo gyvenamojo ploto. Miesto teritorijoje 2008 m. vienam gyventojui teko tik 21,6, o kaimo vietovėse – 26,3m2 (žr. 51 pav.) Telšių apskrityje vienam gyventojui tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas buvo dar mažesnis už šalies vidurkį – 23,1 m2 (žr. 52 pav.). Lyginant su 2003 m., gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, Plungės rajone išaugo 4,6 proc., kai tuo tarpu šalyje vidutiniškai išaugo 7,6 proc.

2001 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 50,4 proc. Plungės rajono gyventojų gyveno individualiuose namuose ar jų dalyse.

51 pav. Naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje, Telšių apskrityje ir Plungės rajono savivaldybėje, m2

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

52 pav. Naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui Plungės rajono savivaldybėje miesto ir kaimo vietovėse, m2

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Didžioji dauguma Plungės rajone esančių daugiabučių namų pastatyta per XX a. paskutinius keturis dešimtmečius, kai dominavo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai namai neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, o brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema dar labiau išryškėja. Tos problemos negali išspręsti pavieniai butų savininkai. Reikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, kuri dėl sunkios ekonominės situacijos vyksta gana vangiai.

Viena iš prasto tiek Lietuvos, tiek Plungės rajono savivaldybės būsto fondo priežasčių yra sparčiai vykusi butų privatizacija, neskiriant deramo dėmesio tinkamos institucinės ir teisinės namų priežiūros ir eksploatavimo sistemos sukūrimui, dėl to atsirado su būsto priežiūra susijusių problemų. Šalyje tik 17 proc. daugiabučių namų valdo ir prižiūri patys būstų savininkai, įsteigę bendrijas. Plungėje veikia 55 daugiabučių namų savininkų bendrijos, pastaraisiais metais renovuoti 6 daugiabučiai.

Socialinis būstas. Plungės rajono savivaldybės socialinio būsto (butų) fondo dalis lyginant su visu savivaldybėje esančio būsto (butų) fondu nuo 2003 metų išaugo 0,2 procento ir 2008 m. sudarė 2,5 procento. Tai nežymiai mažiau nei šalies vidurkis – 2,8 proc.

2009 m., lyginant su 2003 m. daugiau nei išaugo pageidaujančių gauti socialinį būstą skaičius, ypač padaugėjo jaunų šeimų (žr. 53 lentelę). Tai rodo, kad savivaldybės socialinio būsto poreikis yra nepatenkinamas.

53 lentelė. Socialinio būsto laukiančiųjų asmenų sąrašų struktūra ir dinamika Plungės rajono savivaldybėje 2005–2009 m.

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Metai

2005

2006

2007

2008

2009

Socialinio būsto prašymų kiekis einamųjų metų sausio 1 d./iš viso/

175

225

259

328

369

1.1.

1 sąrašas – jaunų šeimų

126

143

1.2.

2 sąrašas – šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių)

1.3

3 sąrašas – našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų

1.4.

4 sąrašas – neįgaliųjų asmenų (šeimų)

1.5.

5 sąrašas – bendrasis (visi, kurie nepatenka į 1-4 sąrašus)

1.6.

6 sąrašas – socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į gyvenimo sąlygų pagerinimą

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Lyginant su 2003 m. Plungės rajone ženkliai sumažėjo valstybės remiamais kreditais būstui įsigyti pasinaudojusių asmenų skaičius (žr. 54 lentelę). Mažėjimą lėmė šalies ūkio nuosmukis ir būstą planavusių įsigyti asmenų dvejojimas dėl tinkamo būstui įsigyti laiko.

54 lentelė. Lėšų, skirtų valstybės remiamiems būsto kreditams teikti bei jų panaudojimas Plungės rajono savivaldybėje 2003–2009 m.

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Metai

2003

2006

2007

2008

2009

Valstybės skirtų lėšų remiamiems būsto kreditams įsigyti kiekis, tūkst. lt.

750

1700

2500

3150

3100

Valstybės remiamais kreditais pasinaudojusių asmenų skaičius

Iš jų

2.1.

Suteikta 20 proc. subsidija

2.2.

Suteikta 10 proc. subsidija

2.3.

Apdrausti būsto kreditai

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija

Kadangi pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo jaunų šeimų, norinčių gauti socialinį būstą, galima daryti prielaidą, kad jaunoms šeimos įsigyti nuosavą būstą Plungės rajone yra pakankamai sudėtinga dėl finansinių galimybių.

9 veiksnys. Nusikalstamumas.34

Šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, 2008–2009 m. kasmet didėjęs 6–7 procentais, 2010 m. sumažėjo 7 procentais ir siekė 77,7 tūkst. Nusikalstamumo lygis, palyginti su 2009 m., sumažėjo daugelyje apskričių, išskyrus Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskritis. Kaip ir ankstesniais metais, 2010 m. didžiausias nusikalstamumo lygis buvo Vilniaus apskrityje, kur 100 tūkst. gyventojų teko 3231 nusikalstama veika, mažiausias – Telšių (1510) ir Utenos (1816) apskrityse. Iš savivaldybių didžiausias nusikalstamumas buvo Vilniaus miesto savivaldybėje (3730), mažiausias – Neringos (797), Skuodo (1009) ir Kretingos (1100) rajonų savivaldybėse.

Užregistruotų vagysčių skaičius 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo kas antroje apskrityje. Gana daug vagysčių užregistruojama didžiuosiuose miestuose. 2010 m. Vilniaus miesto savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų teko vidutiniškai 2018 vagysčių, Klaipėdos – 1227, Kauno – 1142, Šiaulių – 892 vagystės.

Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų 2010 m. sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Alytaus. Panevėžio apskrityje šių nusikaltimų sumažėjo trečdaliu, Telšių ir Klaipėdos apskrityse – ketvirtadaliu. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų 2010 m. buvo užregistruota Vilniaus (331), Trakų (305) ir Jonavos (290) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Kretingos (40), Telšių (49) ir Alytaus (50) rajonų savivaldybėse.

2010 m. automobilių vagysčių padaugėjo beveik visose apskrityse, išskyrus Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus apskritis. Daugiausia šių vagysčių 100 tūkst. gyventojų teko Kauno (117), Klaipėdos (78) miestų ir Jonavos rajono (114) savivaldybėse, mažiausiai – Varėnos (4) ir Kupiškio (5) rajonų savivaldybėse.

55 lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys

Užregistruota

nusikaltimų

baudžiamųjų nusižengimų

nusikaltimų

baudžiamųjų nusižengimų

2009

2010

2009

2010

2009

2010

2009

2010

Iš viso Lietuvoje

76291

70618

6912

7051

2285

2149

207

215

Telšių apskritis

2275

2272

255

275

1324

1347

148

163

Mažeikių r. sav.

806

893

1246

1407

143

Plungės r. sav

597

616

1383

1452

195

172

Rietavo sav.

118

108

1193

1112

192

206

Telšių r. sav.

754

655

1395

1233

170

171

Plungės rajonas PK, bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais vykdo įvairias prevencines programas, informacija apie vykdomas programas, jų finansavimą bei į programą įtrauktų asmenų skaičių pateikiama 56 lentelėje.

56 lentelė. Plungės rajono policijos komisariato vykdytos/vykdomos prevencinės programos 2007–2010 m.

Programos pavadinimas

Programos paskirtis

Programos partneriai

Finansavimas, Lt.

Įtrauktų asmenų skaičius

Prevencinė programa „Padėkime vaikams“; 2007 m.

Policijos įskaitoje esančių vaikų laisvalaikio organizavimas.

Bendrojo lavinimo mokyklos, visuomeninė organizacija „Cyrulis“

500

250 vaikų

Prevencinė programa „Viešoji tvarka“; 2007 m.

Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas bei eismo saugumo kontrolės skatinimas. Nepilnamečių teisinis švietimas, prevenciniai renginiai, jaunųjų policijos rėmėjų būrelio veikla.

Plungės rajonas savivaldybė administracijos Švietimo skyrius, bendrojo lavinimo mokyklos

26 000 1500

1200 suaugusiųjų 600 vaikų

Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos programa; 2007 m.

Narkomanijos prevencija, vaikų teisinis ugdymas.

Bendrojo lavinimo mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos

3600

2000 vaikų

Prevencinė programa „Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atskleidimas ir tyrimas“ 2007 m.

Efektyvaus nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atskleidimo ir tyrimo, jų skaičiaus mažinimo, panaudojant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei operatyvines organizacines priemones.

14 000

Savivaldybės prevencinė programa „Viešoji tvarka“; 2008 m

Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas bei eismo saugumo kontrolės skatinimas. Nepilnamečių teisių pažeidimų prevencija, teisinis švietimas, vaikų saugumas keliuose renginiai: „Nerūkanti klasė“; „Temidė“; „Šviesoforas“; „Saugus ratas“

Plungės rajonas savivaldybė administracijos Švietimo skyrius, bendrojo lavinimo mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos

41400

1500 vaikų

Prevencinė programa „Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atskleidimas ir tyrimas“; 2008 m.

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atskleidimo ir tyrimo, jų skaičiaus mažinimo, panaudojant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei operatyvines organizacines priemones, programa

6000

Nacionalinis smurto prieš vaikus prevencijos projektas „Saugūs ir sveiki mokykloje“; 2008 m.

nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija, saugi aplinka mokykloje, sportinės varžybos

Bendrojo lavinimo mokyklos

2000

1745 vaikų

„Saugus kaimas“ 2008 m.

Saugios kaimynystės ir vienkiemių bei atokesnių gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumui užtikrinti

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

1000

60 asmenų

Savivaldybės prevencinė programa „Viešoji tvarka“ 2009 m.

nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija, teisinis švietimas“ konkursų, viktorinų organizavimas, paskaitos

Plungės rajonas savivaldybė administracijos Švietimo skyrius, bendrojo lavinimo mokyklos, VĮ „Telšių regiono keliai“

200

1600 vaikų

Respublikinė programa „Saugūs ir sveiki mokykloje“ 2009 m.

Smurto prieš vaikus prevencija

Bendrojo lavinimo mokyklos

500

1800 vaikų

Prevencinė programa „Saugi visuomenė“

Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas bei eismo saugumo kontrolės skatinimas

15 000

Vidaus reikalų ministerijos programa prevencinei veiklai vykdyti policijos komisariatuose; 2010 m.

Nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija, teisinis švietimas, laisvalaikio organizavimas.

600

Šaltinis: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas

10 veiksnys. Socialinė parama.35

Socialinės paramos poreikis. Socialinės paramos svarbiausias siekis patenkinti būtiniausius poreikius tų asmenų, kurių gebėjimas pasirūpinti savimi dėl tam tikrų objektyvių priežasčių yra ribotas. Dėl to labai svarbu išanalizuoti, kokios yra socialinės paramos poreikių apimtys ir kokioms gyventojų grupėms labiausiai reikia socialinės paramos ir socialinių paslaugų.

Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos pateiktų statistikos duomenų matyti, kad lyginant su 2003 m., 2009 m. padidėjo neįgaliųjų asmenų skaičius, jų tarpe neįgalių vaikų skaičius. Tuo tarpu socialinės rizikos šeimų skaičius, lyginant su 2003 m. sumažėjo 15,2 proc., o juose augančių vaikų skaičius – 35,2 proc. (žr. 57 lentelę).

57 lentelė. Plungės rajono socialinės paramos ir paslaugų poreikio rodikliai.

Eil. Nr.

Rodiklis

2003

2006

2009

Neįgalių asmenų skaičius

3099

3202

4341

Neįgalių vaikų skaičius

189

228

253

Socialinės rizikos šeimų skaičius

191

178

162

Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius

502

412

325

Pastaruosius trejus metus Plungės rajone beveik dvigubai išaugo senatvės pensinio amžiaus asmenų, kuriems nustatytas pagalbos (priežiūros) ir nuolatinės slaugos poreikis (žr. 58 lentelę). Taip pat augo vaikų bei asmenų su sunkia negalia (netekusių 75-100 proc. darbingumo), kuriems reikalinga pagalba (priežiūra) skaičius.

58 lentelė. Plungės rajono gyventojai, kuriems nustatytas pagalbos (priežiūros) ir nuolatinės slaugos poreikis, 2007–2009 m.

Gyventojų grupės

Pagalbos (priežiūros) poreikis (asmenų skaičius)

Nuolatinės slaugos poreikis(asmenų skaičius)

2007

2008

2009

2007

2008

2009

Vaikai

152

151

166

Netekusieji 75–100 proc. darbingumo

147

195

181

149

145

123

Netekusieji 60–70 proc. darbingumo

Senatvės pensinio amžiaus asmenys

553

1049

1286

312

514

665

Lyginant neįgaliųjų skaičių Telšių apskrities savivaldybėse, Plungės rajone darbingo amžiaus neįgalių asmenų skaičius yra didesnis už Mažeikių rajono rodiklius, bet mažesnis už Telšių rajono rodiklius. 2008 m. darbingo amžiaus neįgalių asmenų, tenkančių 1000-iui gyventojų, Plungės rajone buvo 58,4; Mažeikių rajono savivaldybėje – 46,01; Telšių ‑ 63,48.

Analizuojant neįgalių vaikų skaičių Telšių apskrityje, Plungės rajonas taip pat užima „vidurinę“ poziciją – 2007 m. Telšių rajone pirmą kartą neįgaliais pripažinta 80 (0,62 proc.) vaikų; Mažeikių rajone – 33 (0,2 proc.) vaikai; Plungės rajone – 41 (0,4 proc.) vaikas; Rietavo – 11 (0,4 proc.) vaikų. Plungės rajone 2008 m. 1000 vaikų iki 18 m. teko 23,1 neįgalių vaikų; Mažeikių rajono savivaldybėje – 20,1; Telšių rajono savivaldybėje – 37,2.

Analizuojant senatvės pensininkų, kuriems yra nustatytos pagalbos (priežiūros) bei slaugos tikslinės kompensacijos, skaičių, pastebėtina, kad Plungės rajono savivaldybėje slaugos išlaidų kompensacijas ir pagalbos (priežiūros) paslaugas gauna mažiau senatvės pensininkų negu aplinkinėse savivaldybėse. Plungės rajone 2009 m. slaugos išlaidų kompensacijas gavo 8,3, pagalbos (priežiūros) – 15 proc. senatvės pensininkų. Mažeikių rajone atitinkamai – 9,1 proc. ir 15,6 proc., Telšių rajono savivaldybėje atitinkamai – 12,7 proc. ir 19,1 proc.

Viena opiausių šalies socialinių problemų yra nemažėjantis vaikų, netenkančių tėvų globos, skaičius. Paanalizavus šeimose globojamų vaikų skaičiaus kitimą Plungės rajone 2005–2008 m., matyti, kad vaikų, globojamų šeimose Plungės rajone sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ir vaikus globojančių šeimų skaičius (žr. 53 pav.).

53 pav. Šeimose globojami (rūpinami) vaikai Plungės rajono savivaldybėje, 2005-2008m.

2009 m., lyginant su 2004 m., Plungės rajono savivaldybėje ženkliai sumažėjo atvejų, kai vaikams yra nustatoma globa (rūpyba). Vidutiniškai per metus 12-15 vaikų mažiau nustatoma globa ar rūpyba. Dėl bendro vaikų iki 18 metų ir nustatomų globų (rūpybų) skaičiaus mažėjimo, mažėja ir bendras globojamų (rūpinamų) vaikų šeimoje ir institucijoje skaičius (žr. 59 lentelę).

59 lentelė. Vaikų globos (rūpybos) rodikliai Plungės rajone 2004–2009 m.

Metai

Nustatomų globų (rūpybų) skaičius per metus

Bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius

Iš bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus

Trumpalaikė socialinė globa vaikų, kuriems dar nenustatyta juridinė globa (rūpyba)

Šeimoje

Institucijoje

2004

173

114

2005

173

105

2006

167

100

2007

170

103

2008

152

2009

146

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybės administracija, Socialinių paslaugų planas, patvirtintas 2010 m. balandžio 29d. Nr. T1-77.

Panagrinėjus statistinius duomenis, matyti, kad 2008 m., palyginti su 2005 m. Plungės rajone ženkliai sumažėjo galimų įvaikinti vaikų skaičius, o norinčių įsivaikinti asmenų buvo tik vienas (žr. 66 pav.).

66 pav. Norintys įvaikinti asmenys ir galimi įvaikinti vaikai Plungės rajono savivaldybėje 2005–2008m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Socialinės paslaugos ir jų infrastruktūra. Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Socialinių paslaugų plane36 nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybėje pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai yra savivaldybės biudžetinės įstaigos: Socialinių paslaugų centras, Nakvynės namai ir seniūnijų socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis.

Socialinių paslaugų centras teikia bendrąsias socialines paslaugas: informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, nemokamo maitinimo organizavimą, specialaus transporto organizavimą, sociokultūrines paslaugas; specialiąsias socialinės priežiūros paslaugas – pagalba į namus senyvo amžiaus asmenims bei socialinės rizikos šeimoms Plungės mieste ir socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas proto ir psichinę negalią turintiems asmenims dienos metu.

Plungės socialinių paslaugų centras teikia socialinės priežiūros paslaugą namuose. Šia paslauga gali naudotis ne tik Plungės miesto senyvo amžiaus ar negalią turintys asmenys, bet ir Alsėdžių seniūnijos gyventojai. Panagrinėjus statistikos duomenis matyti, kad socialinės priežiūros namuose paslaugas 2003–2008 m. gavo panašus kiekis rajono gyventojų (žr. 54 pav.). Minėtos paslaugos poreikis nėra tenkinamas, nes atokiose kaimo vietovėse gyvenantys žmonės šios paslaugos negauna.. Seniūnijų duomenimis pagalbos namuose šiuo metu laukia apie 120 vienišų asmenų.

54 pav. Pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavę asmenys Plungės rajono savivaldybėje 2005–2008m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nakvynės namuose teikiama trumpalaikė socialinė globa socialinės rizikos suaugusiems asmenims. 2008 m. rekonstruota dalis Nakvynės namų patalpų ir pritaikyta teikti krizių įveikimo paslaugas ir trumpalaikę socialinę globą moterims su vaikais, patyrusioms smurtą. Taip įkurtas Moterų krizių centras. Nakvynės namų veiklos rodikliai pateikiami 60 lentelėje.

60 lentelė. Plungės rajono nakvynės namų rodikliai

Rodiklio pavadinimas

Metai

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Gyventojų skaičius

Įstaigų skaičius

Vietų skaičius

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Trumpalaikės socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su fizine negalia bei asocialiems asmenims teikiamos Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro Globos skyriuje. 2010 m. socialinės globos paslaugos pradėtos teikti ir Plungės rajono savivaldybės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.

Ilgalaikės socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su fizine negalia teikiamos parapijiniuose Rietavo, Plungės ir Žemaičių Kalvarijos globos namuose bei valstybiniuose Padvarių ir Laugalių pensionatuose. Asmenims su psichine negalia paslaugos teikiamos valstybiniuose Stonaičių ir Dūseikių pensionatuose.

Valstybiniai Plungės vaikų globos namai teikia trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), ir be tėvų globos likusiems vaikams tol, kol būna išspręstas jų globos (rūpybos) nustatymo ar grąžinimo tėvams klausimas.

Plungės rajono globos įstaigų rodikliai pateikiami 61 lentelėje.

61 lentelė. Plungės rajono savivaldybės globos įstaigų rodikliai

Rodiklio pavadinimas

Metai

2003

2004

2005

2006

2007

2008

1. Globos įstaigos seniems žmonėms

1.1. Gyventojų skaičius

1.2. Įstaigų skaičius

1.3. Vietų skaičius

2. Globos įstaigos suaugusiems neįgaliems žmonėms

2.1. Gyventojų skaičius

204

199

202

201

200

2.2. Įstaigų skaičius

2.3. Vietų skaičius

205

201

202

201

3. Globos įstaigos vaikams

3.1. Įstaigų skaičius

3.2. Vaikų skaičius

3.3. Vietų skaičius

Bendrąsias socialines paslaugas, tarp jų sociokultūrines paslaugas, šeimoms bei neįgaliems asmenims teikia nevyriausybinės įstaigos: Plungės dienos centras, Šeimos paramos tarnyba bei 10 neįgaliųjų organizacijų.

Viešosios įstaigos Plungės vaikų globos agentūra „Cyrulis“ ir „Vilties vėrinėliai“ bei Alsėdžių vidurinės mokyklos vaikų dienos centras teikia dienos socialinės priežiūros paslaugas socialinės rizikos vaikams ir jų tėvams.

Vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikų su negalia grupėje teikiamos dienos socialinės globos paslaugos vaikams su negalia nuo 3 iki 7 metų amžiaus.

Plungės Motiejaus Valančiaus pradinėje, Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokyklose bei Plungės specialiojoje mokykloje ugdomi ir lavinami mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinę negalią ar didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.

Viena iš didžiausių Plungės rajono socialinių paslaugų infrastruktūros problemų yra paslaugų prieinamumo ribotumas dėl infrastruktūros teritorinio pasiskirstymo netolygumų ir nepakankamų paslaugų teikimo apimčių. Dauguma Plungės rajono savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų yra įsikūrusių Plungės mieste. Tai Plungės senelių globos namai, Plungės vaikų globos namai, Plungės specialioji mokykla, Plungės nakvynės namai, Plungės socialinių paslaugų centras, Vaikų globos agentūra „Cyrulis“, Plungės dienos centras, Šeimos paramos tarnyba, vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, Plungės Motiejaus Valančiaus pradinė bei Plungės „Ryto“ pagrindinė mokyklos. Dideli atstumai tarp Plungės miesto ir savivaldybės gyvenviečių bei kaimų sąlygoja, kad socialinės paslaugos ir informacija apie jas vis dar mažai pasiekia atokiau gyvenančių savivaldybės gyventojų.

Tas pats pasakytina apie kitų socialinių paslaugų (daugiausiai sociokultūrinių), kurias teikia NVO, prieinamumą. Neįgaliųjų organizacijos: VšĮ Plungės dienos centras, VšĮ Plungės šeimos paramos tarnyba, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Plungės viltis“, Plungės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija „Mūsų atžala“, Telšių apskrities sergančiųjų nervų – raumenų ligomisasociacija, Plungės rajono neįgaliųjų draugija, Lietuvos kurčiųjų draugijos Plungės skyrius, cerebralinio paralyžiaus asociacijos Plungės skyrius, Plungės pagyvenusių žmonių klubas „Pilnatis“ taip pat įsikūrusios Plungės mieste ir neįgaliems asmenims bei jų rūpintojams iš tolimesnių kaimo vietovių pakankamai sudėtinga atvykti pasinaudoti jų teikiama pagalba.

Plungės rajono savivaldybės seniūnijose veikia šios socialinės įstaigos

1. Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje veikia Senelių globos namai, vaikų dienos centras „Vilties vėrinėliai“;

2. Alsėdžių seniūnijoje – Alsėdžių vidurinės mokyklos vaikų dienos centras;

3. Nausodžio seniūnijoje – Stonaičių pensionatas.

Kiekvienoje seniūnijoje socialinės paramos teikimu rūpinasi vienas dirbantis socialinio darbo organizatorius ir vienas socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis. Socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis teikia socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas seniūnijų teritorijose gyvenančioms šeimoms, tačiau Kulių ir Stalgėnų seniūnijose šias paslaugas teikiantys darbuotojai dirba tik puse etato. Senyvo amžiaus ir asmenims su negalia paslaugos namuose teikiamos tik Alsėdžių seniūnijoje, nes kitose seniūnijose nėra lankomosios priežiūros darbuotojų.

11 veiksnys. Plungės rajono sveikatos ir socialinių paslaugų teikimo situacijos analizė.

Kita socialinių paslaugų sektoriaus problema – Plungės rajone nepakankamai socialinių įstaigų veiklai pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės socialinių paslaugų plane pateikiami pavyzdžiai, kad Plungės socialinių paslaugų centro patalpos nepritaikytos sunkią negalią turinčių asmenų poreikiams, todėl dienos globos socialines paslaugas sunkią judėjimo negalią turintiems asmenims teikti nėra sąlygų; Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Plungės filialo pastato antru aukštu naudojasi neįgalieji, kuriems sunku patekti į patalpas bei orientuotis aplinkoje, taip pat šalia esančios gatvės nepritaikytos aklųjų judėjimui ir t.t.

Dar viena problema – specifinių paslaugų rūšių trūkumas. Plungės rajono savivaldybės socialinių paslaugų plane akcentuojama, kad Plungės rajone labai reikalingi savarankiški gyvenimo namai suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, kuriems nereikalinga nuolatinė, intensyvi priežiūra ir t.t. Taip pat rajone nėra teikiamos išblaivinimo ir laikino apnakvindinimo paslaugos nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, trūksta užimtumo paslaugų vaikams iš socialinės rizikos šeimų (ypač kaimo vietovėse).

Sveikatos priežiūros paslaugos užima svarbią vietą šalies gyvenime. Kiekvienas pilietis kasdien gauna įvairios visuomenės informavimo priemonių perduodamos informacijos apie vykstančius pokyčius nacionalinėje sveikatos sistemoje. Masinis šių paslaugų charakteris reikalauja ypatingo visų valstybinių institucijų dėmesio ir atsakingų bei kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų veiksmų. Paslaugų prieinamumas ir kokybė iš esmės nulemia, ar gyventojai, jomis pasinaudoję, lieka patenkinti, ar ne.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigos teikia asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, vykdo farmacinę veiklą. Jos yra viešosios, biudžetinės ir privačios. LNSS veiklos organizavimo lygiai: savivaldybių ir valstybės. Galimybių studijoje smulkiau nagrinėjamos tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra aktualiausios Plungės rajono savivaldybei (pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos (šeimos (bendros praktikos) gydytojo, odontologinė, psichiatrinė) ir greitoji medicinos pagalba bei stacionaro paslaugos.

Gyventojų sveikata – didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, kuriai išsaugoti ir palaikyti kasmet skiriama vis daugiau materialių ir intelektualių išteklių. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas ir paslaugų restruktūrizavimas, vaistų kainų mažinimas ir jų prieinamumo gyventojams gerinimas, šeimos gydytojo institucijos ir visos pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, sveikatos priežiūros finansavimo sistemos tobulinimas, verslo aplinkos sąlygų gerinimas ir biurokratinės naštos mažinimas, elektroninės sveikatos sistemos (e. sistemos) plėtojimas – tokie tolesni sveikatos sistemos reformos žingsniai leis sistemingai siekti pagrindinio pertvarkos tikslo: kokybiškos, prieinamos, saugios pacientams ir medikams sveikatos apsaugos.

Bendrieji sveikatos būklės rodikliai. Žmonių sveikatos būklė tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę, darbo išteklių apimtį ir jų produktyvumą, o vidutinio amžiaus žmonių sergamumas ir mirtingumas reiškia žmogiškojo kapitalo praradimą. Siekiant, kad gerėtų rajono gyventojų sveikatos rodikliai, formuojamos sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatos, gyventojų sveikata saugoma nuo kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio, gerinama ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymo kokybė bei sudaromos palankios sąlygos gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vienas iš rodiklių, geriausiai atspindinčių gyventojų sveikatos būklę, yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Statistikos duomenys rodo, kad Telšių apskrityje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2010 m., lyginant su 2007 m., išaugo ir buvo 74,32 m., Plungės r. sav. 2010 m. – 74,7 m . Šio rodiklio reikšmė 2010 m. Plungės r. sav. buvo geresnė nei šalies vidurkis ir apskrities vidurkis. (55 pav.)

55 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m. ir Plungės r. sav. 2010 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Mirties priežasčių struktūra Plungės rajone buvo panaši kaip ir Lietuvos bei Telšių apskrities. 2010 metais daugiausia žmonių (82,2 proc.) mirė dėl trijų pagrindinių mirties priežasčių: nuo kraujotakos sistemos ligų (54,19 proc.), piktybinių navikų (18,81 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (9,2 proc.). (56 pav.)

56 pav. Plungės rajono gyventojų mirtingumas pagal priežastis 2007–2010m. (proc.)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Reikėtų pastebėti, kad Plungės rajone kasmet asmenų skaičius mirusių nuo išorinių priežasčių mažėja ir 2010 m. buvo žemesnis nei Telšių apskrities ir Respublikos vidurkiai. Dažniausios išorinių mirčių priežastys dėl transporto įvykių ir tyčinių sužalojimų. (57 pav.)

57 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m. (proc.)

Bendrą gyventojų sveikatos būklę atspindi rodikliai, informuojantys, kiek rajono gyventojų yra pripažinti neįgaliaisiais. Minėti rodikliai taip pat rodo, kokia apimtis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų yra reikalinga rajono bendruomenei. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Plungės rajone dirbančių suaugusių, kuriems pirmą kartą nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, skaičius 10000 darbingo amžiaus gyventojų, lyginant 2007–2010 metų duomenis išaugo, ir buvo aukštesni už Respublikos ir apskrities vidurkius.

58 pav. Dirbančių suaugusių, kuriems pirmą kartą nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, darbingo amžiaus gyventojų Plungės rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje ir Telšių apskrityje 2007–2010 m. (proc.)

Daugiausia neįgalumas nustatomas 0–9 amžiaus grupėje, kiek mažiau 10–14 ir 15–17 amžiaus grupėse. Plungės rajone sumažėjo neįgalių vaikų 15–17 ir 10–14 metų amžiaus grupėse, bet net 17,74 proc. išaugo neįgalių vaikų 0–9 amžiaus grupėje. Šis rodiklis buvo aukštesnis už apskrities, bet žemesnis už Lietuvos. (59 pav.)

59 pav. Vaikų (0–17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, vaikų Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m. (proc.)

Šaltinis: Higienos instituto, sveikatos informacijos centras

Pastaruosius metus Plungės rajone kūdikių (vaikų iki 1 metų amžiaus) mirtingumo rodiklis (žr. 60 pav.) išaugo, ir buvo aukštesnis nei šalies ir apskrities vidurkiai. Kūdikių sveikatai didelės įtakos turi užkrečiamosios ligos, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis, pasyvus rūkymas, traumos, prastos šeimų gyvenimo sąlygos, nesaugi namų aplinka. Visa tai atskleidžia nepalankius socialines aplinkos faktorius, įtakojančius gyventojų sveikatą. (60 pav.)

60 pav. Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gimusių Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje, Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m.

Šaltinis: Higienos institutas, sveikatos informacijos centras

Plungės rajone per 2010 metus sumažėjo gyventojų bendrasis sergamumas tuberkulioze. Taip pat verta paminėti, jog bendrasis sergamumas žymiai mažėjo apskrityje ir šalyje. (žr. 61 pav.).

61 pav. Bendrasis sergamumas tuberkulioze 1000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m.

Šaltinis: Lietuvos Higienos institutas, sveikatos informacijos centras

Tuo tarpu bendrasis sergamumas piktybiniais navikais Plungės rajone po truputį augo ir buvo lygus apskrities vidurkiui, tačiau buvo žemesnis už bendrus šalies rodiklius (žr. 62 pav.)

62 pav. Bendrasis sergamumas piktybiniais navikais 1000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

Išanalizavus Plungės rajono gyventojų sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais nustatyta, jog Plungės r. sav. šių sutrikimų 33,7 proc. nustatoma daugiau, nei Lietuvoje ir 12,48 proc. daugiau nei Telšių apskrityje. (žr. 63 pav.).

63 pav. Bendrasis sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 1000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2003–2008 m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

Taip pat ženkliai didesnis už šalies ir apskrities rodiklius yra Plungės rajono gyventojų bendrasis sergamumas nervų sistemos ligomis (žr. 64 pav.).

64 pav. Bendrasis sergamumas nervų sistemos ligomis 1000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2008–2010m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

Išanalizavus sveikatos statistikos rodiklius, matyti, kad Plungės rajone 2007–2010 m. laikotarpiu mažėja sergančiųjų osteoporoze skaičius, tačiau šis rodiklis išlieka du kartus didesnis už šalies ir 1,38 karto už apskrities (žr. 65 pav.). Sergamumo osteoporoze rizikos veiksniai yra endokrininiai sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas, nepakankamai subalansuota mityba ir žalingi įpročiai.

65 pav. Sergamumas osteoporoze 1000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

Plungės rajone 2010 m. laikotarpiu savižudybių skaičius, tenkantis 100000 gyventojų, buvo žemesnis už šalies ir apskrities vidurkį, šis neigiamas rodiklis 2010 m. palyginti su 2009 m., sumažėjo net 2,45 karto (žr. 66 pav.).

66 pav. Savižudybių skaičius 100000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

Bendrą gyventojų sergamumą infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis atspindi ir rodiklis, informuojantis apie gyventojų laikino nedarbingumo trukmę. Plungės rajone minėto rodiklio reikšmė per 2007–2010 metų laikotarpį mažėja bet išlieka 1,65 karto didesnė nei šalyje – 2010 m. duomenimis, 1-am apdraustam socialiniu draudimu Plungės rajono gyventojui vidutiniškai per metus teko 8,95 apmokėtos laikino nedarbingumo dienos, kai tuo tarpu 2007 – 12,07 (žr. 67 pav.).

67 pav. Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičius 1-am apdraustajam Plungės rajono savivaldybėje ir Lietuvos Respublikoje 2003–2008 m.

Šaltinis: Higienos institutas sveikatos informacijos centras

2007–2010 metais gydytojų skaičius Plungės r. sav. išlieka nežymiai sumažėjęs ir panašus kaip apskrityje, bei du kartus mažesnis nei šalyje. 2010 m. 10 tūkst. Plungės gyventojų teko 17,9 gydytojų (68 pav.)

68 pav. Gydytojų skaičius 10000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2007–2010 m.

Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Slaugytojų skaičius Plungės rajone yra ženkliai mažesnis už Respublikos vidurkį – 2010 m. duomenimis 10000 gyventojų Plungės rajone teko 57,2 slaugytojai, kai respublikos vidurkis buvo 73,5 (Telšių apskrityje – 57,2) (žr. 68 ir 69 pav.).

69 pav. Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 10000 gyv. Plungės rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2003–2008m.

Šaltinis: Lietuvos Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Nors Plungės rajono apsirūpinimo gydytojais ir slaugytojais rodikliai yra žemesni už šalies vidurkį, tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad Plungės rajono gyventojai kvalifikuotas gydytojų paslaugas gali gauti pakankamai netoli esančiame didmiestyje – Klaipėdoje.

Visi šie duomenys rodo, kad

Ø Plungės rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra atitinka šalies statistiką;

Ø Kūdikių mirtingumo rodikliai pastaraisiais metais viršija šalies vidurkį;

Ø Auga Plungės rajono gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių;

Ø Didesnis nei šalies vidurkis Plungės rajono gyventojų sergamumas osteoporoze, nervų sistemos ligomis bei psichikos ir elgesio sutrikimais;

Ø Mažesnis nei šalies vidurkis sergamumas tuberkulioze, piktybiniais navikais;

Ø Apsirūpinimas sveikatos priežiūros ištekliais mažesnis nei vidutiniškai šalyje;

Ø Didesnis nei šalies vidurkis Plungės rajono gyventojų sergamumas osteoporoze, nervų sistemos ligomis bei psichikos ir elgesio sutrikimais;

Ø Mažesnis nei šalies vidurkis sergamumas tuberkulioze, piktybiniais navikais;

Ø Pažymėtina, kad apsirūpinimas sveikatos priežiūros ištekliais mažesnis nei vidutiniškai šalyje.

Prielaidos ir faktoriai sveikatos priežiūrospaslaugų plėtrai

Ø Demografiniai pokyčiai, sergamumo ir ligotumo dinamika, neįgalumo ir laikinojo nedarbingumo rodikliai atspindi senstančios visuomenės aktualias sveikatos problemas;

Ø Mirtingumo dėl išorinių priežasčių lygis atskleidžia gyventojų gyvenimo būdo bei saugios aplinkos formavimo Plungės rajono savivaldybės gyventojų tarpe trūkumus;

Ø Reikalauja sutelkti dėmesį traumatizmo ir sužalojimų prevencijai;

Ø Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pirmaeiliai uždaviniai turi būti siejami su gyventojų sveikatos mokymo, racionalios mitybos ir sveiko gyvenimo įgūdžių formavimu, prevencine veikla, ankstyvu ligų išaiškinimu ir gydymu;

Ø Vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas reikalauja pertvarkyti pirminės sveikatospriežiūros paslaugas ir jų prieinamumą, daugiau dėmesio skirti ligonių stebėjimui ir slaugai.

12 veiksnys. Aplinkosauga.37

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad 2010 m. iš aplinkos buvo paimta 3860,2 mln. m3 vandens (iš jo požeminio – 138,4 mln. m3), t. y. 1500 mln. m3 (28 %) mažiau nei 2009 m. Įvairioms reikmėms suvartota 3831,7 mln. m3 vandens (1498 mln. m3 mažiau nei 2009 m.).

2010 m., palyginti su ankstesniais metais, paimto vandens kiekis labiausiai sumažėjo Visagino ir Švenčionių rajono savivaldybėse – atitinkamai net 95,5 ir 90,7 procento, o padidėjo – Elektrėnų (69 %) ir Pagėgių (48,2 %) savivaldybėse. Paimto požeminio vandens kiekis labiausiai sumažėjo Panevėžio (34,3 %), Skuodo (33,2 %) ir Vilkaviškio (27 %) rajonų savivaldybėse, padidėjo – Pagėgių (48,2 %), Pasvalio rajono (18,1 %) ir Biržų rajono (16,7 %) savivaldybėse.

2010 m., palyginti su 2009 m., sunaudoto vandens kiekis labiausiai sumažėjo Visagino ir Švenčionių rajono savivaldybėse – atitinkamai 95,6 ir 91,1 procento, o padidėjo – Elektrėnų (69 %), Kretingos rajono (39,9 %) ir Pagėgių (27,8 %) savivaldybėse. Sunaudoto požeminio vandens kiekis labiausiai sumažėjo Panevėžio (36,5 %), Skuodo (25,8 %) ir Vilkaviškio (25,2 %) rajonų savivaldybėse, padidėjo – Kretingos rajono (39,9 %), Pagėgių (27,8 %) ir Rietavo (18,5 %) savivaldybėse.

62 lentelė. Paimta ir sunaudota vandens apskrityse ir savivaldybėse 2010 m.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys, tūkst. m3 per metus

Paimta vandens

Sunaudota vandens

iš viso

iš jo požeminio

iš viso

iš jo požeminio

Iš viso Lietuvoje

3860239,5

138403,4

3831716,7

111426,8

Telšių apskritis

10146,0

5900,0

8913,0

4666,0

Mažeikių r. sav.

4597,0

2090,0

4198,0

1690,0

Plungės r. sav.

1080,0

931,0

Rietavo sav.

146,0

128,0

Telšių r. sav.

4323,0

2584,0

3656,0

1917,0

Daugiausia vandens šalyje sunaudojama energetikos reikmėms (2010 m. – 95 procentai). Ne energetikos reikmėms 2010 m. sunaudota 192,6 mln. m3 vandens, iš jo 46,6 procento – ūkio ir buities reikmėms, 32,1 – žuvininkystės, 18,2 – pramonės, 0,7 procento – žemės ūkio reikmėms.

2010 m. šalyje į paviršinius vandenis išleista 3874,6 mln. m3 ūkio, buities ir gamybos nuotekų, iš jų 3693,1 mln. m3 nuotekų, kurių nereikia valyti. Iš 181,5 mln. m3 reikalingų valyti nuotekų – 11,8 mln. m3 daugiau nei praėjusiais metais – 2010 m. iki didžiausios leistinos taršos (DLT) normos šalyje išvalyta 90,6 procento (2009 m. – 88,9 %) nuotekų.

Didžiausia susidariusių užterštų nuotekų dalis – 99,8 procento – iki DLT normos buvo išvalyta Alytaus ir Marijampolės apskrityse, kiek mažesnė – Klaipėdos (99 %), Vilniaus (98,6 %), Kauno (97,5 %), Tauragės (94,7 %), Panevėžio (89,8 %), Utenos (76,7 %) ir Telšių (74,3 %) apskrityse, o mažiausia – Šiaulių (35 %) apskrityje.

63 lentelė. Nuotekų išleidimas apskrityse ir savivaldybėse 2010 m.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys, tūkst. m3 per metus

Ūkio, buities ir gamybos nuotekos, išleistos į paviršinius vandenis

iš viso

nereikalingų valyti

išvalyti iki DLT normų

nepakankamai išvalytų

užterštų (be valymo)

Iš viso Lietuvoje

3874635,2

3693120,3

164418,8

17021,3

74,8

Telšių apskritis

11990,0

1721,0

7626,0

2643,0

0,0

Mažeikių r. sav.

5931,0

21,0

5907,0

3,0

0,0

Plungės r. sav.

1396,0

0,0

1342,0

54,0

0,0

Rietavo sav.

228,0

0,0

226,0

2,0

0,0

Telšių r. sav.

4435,0

1700,0

151,0

2584,0

0,0

Oro kokybė. 2010 m. iš šalies stacionarių taršos šaltinių išmesta 63,9 tūkst. tonų teršalų. Didžiausią išmestų teršalų dalį – 94,6 procento, arba 60,5 tūkst. tonų, – sudarė skystosios ir dujinės medžiagos. Iš skystųjų ir dujinių teršalų didžiausią kiekį sudarė anglies monoksidas – 31,5 procento, sieros dioksidas – 25,3, lakūs organiniai junginiai – 24,2, azoto oksidai – 16,9 procento.

Pagrindiniai teršalų išmetimo šaltiniai išlieka didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Akmenėje, Kėdainiuose ir Jonavoje). Pagal teršalų emisiją į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Telšių apskritis lenkia visas apskritis Lietuvoje. Tai lemia Mažeikiuose veikianti AB „Orlen Lietuva“. 2010 m. bendras išmetamų medžiagų kiekis Telšių apskrityje buvo 26 420 tonų – tai sudarė 41,4 procento viso šalyje iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio. Telšių apskrityje buvo išmesti ir didžiausi Lietuvoje dujinių bei skystųjų teršalų kiekiai (25 880 t), iš jų sieros dioksido – 10 312,9 tonos (Vilniaus apskrityje – 2132,7 t, Kauno – 2076,7 t). Daugiausia kietųjų teršalų į atmosferą 2010 m. išmesta Kauno apskrityje – 1048 tonos.

Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Plungės rajono savivaldybėje yra mažos pramonės įmonės, katilinės, žolės ir šiukšlių deginimas, mobilieji terimo šaltiniai ir teršalai patenkantys iš kitų regionų.

2008 m. Plungės rajone iš stacionarių šaltinių į atmosferą buvo išmesta 321,2 t teršalų, t.y. vienam gyventojui teko 7,4 kg, arba į 1 km2 teko 291 kg teršalų (plg. 2001 m. – 449,8 kg, 2006 – 434 kg).

Lyginant teršalų emisijas Plungės rajone su kitomis Telšių apskrities savivaldybėmis, matyt, kad labiausiai išsiskiria Mažeikių rajono savivaldybė dėl joje esančių pramonės įmonių. Plungės rajone emisijos vienos mažiausių.

70 pav. Teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui, kg Plungės rajono savivaldybėje 2004–2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vertinant kelerių metų statistiką, akivaizdu, kad išlaikoma oro teršimo mažėjimo tendencija. Be to, labiausiai sumažėjo tarša kietosiomis dalelėmis ir anglies monoksidais.

Įtakos teršalų lygiui, turi ir mobilieji taršos šaltiniai. Plungės rajone 2008 m. 1000 gyventojų teko 529 transporto priemonės (vidutiniškai Lietuvoje – 577). Plungės rajone organizuojami reidai, kurių metu matuojamas transporto priemonių anglies monoksido ir angliavandenilių kiekis. Deja, 2009 m. atliktų reidų metu nustatyta, kad aplinką teršiančių automobilių, palyginti su pernai metais, nemažėja: neleistiną teršalų kiekį viršijo 13 iš 100 patikrintų automobilių. Daugiausia leistinus rodiklius viršija senesni automobiliai.

Savivaldybės privalo informuoti savivaldybės gyventojus, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto dioksidu pavojaus slenkstis ir imtis priemonių, kad pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai būtų sumažintas, tačiau Plungės rajono savivaldybėje nėra informacijos teikimo savivaldybės gyventojams, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto dioksidu pavojaus slenkstis, tvarkos.

Gaila, bet Plungės rajone nėra ir aplinkos oro kokybės matavimo automatinės stoties.

Vandens kokybė. Pagal vandens kokybės rodiklius Minija priskiriama mažai užterštoms upėms, todėl jos vandeniu papildomos Klaipėdos vandenvietės. Į Miniją ir jos intakus plaukia neršti lašišos, šlakiai, žiobriai ir kitos vertingos švarų vandenį mėgstančios žuvys. Plungės rajonas LR teritorijos bendrajame plane pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą yra priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams.

Plungės rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, yra sudariusi sutartį su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriumi, kuris pagal iš anksto sudarytą numatomų stebėti maudymosi vietų tyrimų kalendorinį grafiką ima vandens mėginius iš rajono rekreacinių vandenų. Per visą maudymosi sezoną atliekami mikrobiologiniai tyrimai: Platelių ežero „Plokštinės“, „Beržynėlio“, „Ąžuolų salos“ stovyklavietėse, Platelių miestelio, „Linelio“, Beržoro ežero maudymosi vietose bei Plungės mieste – Babrungo upėje prie Vandentiekio gatvės, Gondingos tvenkinyje, maudymosi vietoje prie kolektyvinių sodų Kaušėnų kaime bei Gondingos tvenkinyje prie irklavimo bazės Plungės mieste. Pirmieji tyrimų rezultatai, atlikti 2010 m. gegužės 17 dieną, rodo, jog vandens kokybė visose aukščiau išvardintose maudymosi vietose atitinka higienos normų reikalavimus, išskyrus Babrungo upę prie Vandentiekio gatvės (čia vandens mikrobiologinės taršos rodikliai viršijo higienos normoje reglamentuotas privalomas vertes pagal žarninių enterokokų skaičių).

Triukšmas. 2005 m. Tarybos sprendimu T1-9-211 patvirtintos Triukšmo prevencijos Plungės rajono savivaldybėje viešosiose vietose taisyklės. Pastaruoju metu, ne vienas Plungės gyventojas skundžiasi dėl Plungės bionergijos katilinės keliamo triukšmo.

Atliekų tvarkymas. Plungės rajono savivaldybėje 2002 m. parengta Plungės rajono atliekų tvarkymo sistemos diegimo ir valdymo schema. 2006 m. Plungės savivaldybės tarybos sprendimu N rajonas T1-10-251 patvirtintos Plungės rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės.

2008 m. Plungės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-140 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės. Šiose taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų Plungės rajono teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę ir yra skirtos užtikrinti Plungės rajono bei Telšių regiono atliekų. Pagal šias taisykles, Plungės rajono savivaldybės administracija organizuoja komunalinių atliekų, susidarančių savivaldybės teritorijoje, tvarkymą, naudojantis Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kuri teikia paslaugas visiems Plungės rajono teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis, tvarkančius šias atliekas pagal Leidimuose nustatytą tvarką.

Komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje administruoja Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC), vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, Savivaldybės tarybos sprendimais bei įmonės įstatais.

TRATC 2003 metų gruodžio 30 d. įsteigė Telšių apskrities savivaldybės – Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės. Jo pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Telšių regiono savivaldybės yra patvirtinusios Telšių regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtros projekto galimybių studiją, pagal kurią 2004 m. kovo 30 d. Finansų ministerijoje buvo pasirašytas Finansinis memorandumas dėl investicinio projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/016 „Telšių regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ finansavimo iš ISPA (dabar Sanglaudos fondas) fondo lėšų.

2007 m. gegužės 3 d. Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų bei Rietavo savivaldybių merai ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pasirašė sutartį „Dėl Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir eksploatavimo“, pagal kurią projekto įgyvendinimo metu (2006–2010 m.) buvo uždaryti sąvartynai, lemiantys didelę taršą; atnaujintos sąvartynų utilizavimo priemonės, įdiegtos naujos atliekų tvarkymo metodologijos.

Telšių regione nuo 2008 metų sausio 1 dienos įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, ir tuo pačiu pradėtas įgyvendinti apmokėjimo už suteikiamas paslaugas principas „teršėjas moka“. Vietinės rinkliavos administravimas pavestas TRATC. Kad TRATC turėtų informaciją apie klientus ir galėtų parengti pranešimus, yra įvesta bendra apmokėjimo sistema ir parengta klientų duomenų bazė. Šių principų taikymas yra reglamentuotas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse bei vietinės rinkliavos nuostatose.

Komunalinių atliekų surinkimas vykdomas įvairios talpos konteineriais: nuo 0,12 m3 iki 7,5 m3. Prie privačių namų dažniausiai statomi konteineriai, kurių talpa 0,12 m3 – 0,24 m3, prie daugiabučių – didesnės talpos konteineriai. Komunalinių atliekų tvarkymą Plungės rajone reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės. Savivaldybės taryba taip pat tvirtina tarifus ir komunalinių atliekų susidarymo normas. Kaimo vietovių gyvenvietėse atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai. Atokesnėse gyvenvietėse, kuriose nevykdomas buitinių atliekų surinkimas individualiais konteineriais, pastatyti mišrių komunalinių atliekų konteineriai, į kuriuos galima dėti mišrias komunalines atliekas.

Plungės miestą ir rajoną aptarnauja UAB „Valda“.

Plungės rajone susidaro apie 800 tonų statybos ir griovimo atliekų, kurios nėra išskiriamos iš bendrojo komunalinių atliekų srauto. Atskiras statybos ir griovimo atliekų surinkimas iš gyventojų nevykdomas.

Anksčiau Plungės rajone (iki 2001 m.) veikė senasis Plungės sąvartynas Žvirblaičių kaime. 2002 m. šis sąvartynas buvo uždarytas, tačiau pilnas sąvartyno sutvarkymas atliktas 2009 m. įgyvendinant projektą „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Telšių apskrities sąvartynų sutvarkymas“.

Plungės savivaldybės Babrungo seniūnijoje pagal ES sąvartynų reikalavimus renovuotas Telšių apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (Jerubaičių sąvartynas). Nuo 2008 m. sausio mėn. į jį vežamos iš Mažeikių, Telšių, Plungės ir Rietavo savivaldybių teritorijoje susidarančios nepavojingos atliekos. Skaidantis atliekoms susidarantis filtratas yra valomas sąvartyne įrengtame naujame filtrato valymo įrenginyje ir neturės neigiamos įtakos aplinkai. Sanitarinės apsaugos zonoje gyventojų nėra. Aikštelę iš visų pusių supa miškai. Parinktos aikštelės teritorijos plotas užima beveik 16 ha, tačiau šiuo metu sąvartynui skirtas 2 ha plotas.

Esama sąvartyno sekcija padalinta į 4 dalis, atskirtas apsauginiais pylimais. Šiuo metu eksploatuojama 4-oji dalis. Sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2001 metų rudenį. Čia šalinamos tik buitinės atliekos. Atliekos šalinamos 1/4 aikštelės ploto. Likusios dalys bus užpildomos tolygiai po to, kai iš dalies bus užpildyta pirmoji dalis. Ši sąvartyno aikštelė įrengta aplinkosauginiu požiūriu nejautrioje vietoje: toli nuo vandens telkinių, gyvenamųjų zonų, vandenviečių, dirbamų žemių bei kitų objektų. Teritoriją juosia miškas. Teritorijoje ar sąvartyno apylinkėse artimiausioje aplinkoje nėra saugomų geologinių objektų, svarbių istorinių, kultūrinių ar rekreacinių vietų ir saugomų gamtos paminklų. Sąvartyno teritorija ir apylinkės neįtrauktos į Europos saugomų vietovių tinklą (NATURA 2000). Nėra retų ir saugomų augmenijos rūšių. Nėra parkų, draustinių ar atskirtų medžių – gamtos paminklų. Už šio sąvartyno eksploataciją bei priežiūrą atsakingas TRATC.

Savivaldybės teritorijoje „tiksinčia bomba“ galima pavadinti likimo valiai buvusiose Šateikių karinės bazės sandėliuose (Šateikių miške) paliktas chemines atliekas (apie 20 tonų) chemikalų. Ypač dėl jų susirūpinę Gintališkės, Rūdaičių kaimų gyventojai. Problema ta, kad tokios atliekos Lietuvoje neutilizuojamos – utilizavimas kitose valstybėse brangus.

13 veiksnys. Aplinkosauginis švietimas ir informacijos teikimas visuomenei.

Viena iš aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių, užtikrinanti specialistų kompetenciją bei visų sektorių suderintą veiklą, yra visuomenės aplinkosauginis švietimas. Jis lemia aplinkosauginę kultūrą bei etiką, vertybes ir pažiūras, įgūdžius ir elgesį netrikdantį subalansuotosios plėtros ir būtinų efektyviam visuomenės dalyvavimui priimant ir įgyvendinant svarbius aplinkosaugos sprendimus.

Svarbiausios visuomenės aplinkosauginio švietimo nuostatos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijoje ir veiksmų programoje, kuriai pritarė Vyriausybė (LR vyriausybės 1998-02-09 nutarimas Nr. 165). Šioje programoje savivaldos institucijoms keliamas tikslas – didinti savivaldos institucijų darbuotojų, gyventojų kompetenciją aplinkos apsaugos srityje ir skatinti jų dalyvavimą sprendžiant miestų bei rajonų politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius uždavinius.

14 veiksnys. Teritorinės plėtros planavimas ir plėtros galimybės.38

Plungės rajono savivaldybės taryba jau yra patvirtinusi 2 svarbiausius teritorinio planavimo dokumentus. Tai „Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas“ ir „Plungės miesto savivaldybės bendrasis planas“. Plungės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatyta, kad tikslinga parengti ir Platelių teritorijos bendrąjį planą.

Taip pat parengtas ir patvirtintas „Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų ir infrastruktūros specialusis planas“. Šiame dokumente numatyta Plungės miesto gatvių infrastruktūros plėtra, gatvių tvarkymas ir rekonstrukcija, saugų eismą užtikrinančių priemonių įdiegimas, automobilių stovėjimo aikštelių vietos, transporto priemonių judėjimo pagerinimas ir srautų sumažinimas, pėsčiųjų ir dviračių eismo takų plėtra, bendro naudojimo atvirų erdvių zonų plėtra, numatytos teritorijos, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus, šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetai ir veiklos juose apribojimai, priemonės, užtikrinančios gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir paveldo objektų išsaugojimą, teritorijos komunikacijų trasų statybai.

Parengtas „Plungės rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas“. Šiame dokumente nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos (išnagrinėti esami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdai Plungės mieste ir rajone; nustatyta perspektyvinė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema Plungės mieste ir rajone); nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys; nustatytos teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančios priemonės; nustatytos teritorijos, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetai ir veiklos juose apribojimai; numatytos priemonės, užtikrinančios gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir paveldo objektų išsaugojimą; rezervuotos teritorijos komunikacijų trasų statybai.

Plungės vystymuisi įtakos turi 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialusis planas, kuriame naująją 330 kv. elektros perdavimo liniją numatyta tiesti per tris rajonus – Klaipėdos, Plungės ir Telšių (suprojektuotas ruožas Plungės rajono savivaldybėje sieks 37 kilometrus (Plungės rajono savivaldybėje trasa turėtų kirsti 160 sklypų.).

Taip pat, yra patvirtinti: „Plungės dvaro sodybos apsaugos specialusis planas“; „Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Plungės mieste specialusis planas“. Parengtas specialusis planas žemės sklypams prie esamų daugiabučių namų Plungės mieste suformuoti ir buitinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių vietoms parinkti.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane įvardinta

· Plungės rajonas, būdamas tarp Klaipėdos ir Šiaulių patenka į pagrindinę šalies urbanistinės integracijos ašies įtakos zoną, kuri formuojama perspektyvių tarptautinių transporto koridorių pagrindu ir sieja šalies aukšto lygmens regionus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais. Taigi, Plungės rajonas yra viena iš Rytų-Vakarų krypties IA kategorijos urbanistinės ašies atkarpų.

· Plungės rajono Platelių mikroregionas yra išskiriamas kaip ypač svarbus nacionalinės reikšmės arealas, greta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kernavės, Trakų ir kt.

· Plungės-Telšių zona traktuojama kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, integruotas į nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą, kurią sudaro tokie regionai kaip Pajūrio, Vilniaus-Trakų, Ignalinos-Molėtų ir kt.

· Plungės rajonas patenka į vieną iš regioninių gamtinio-kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų žiedų – „Žemaitijos parkų žiedą“.

· Plungės rajonas nėra laikomas didesniu investicijų traukos centru, čia numatomas tik aukštas gyventojų verslumo augimo potencialas smulkaus verslo plėtros srityse, todėl rekomenduojama sudaryti tokį Šiaurvakarinį pramoninių zonų kompleksą: Klaipėda-Kretinga-Plungė-Telšiai-Mažeikiai-Šiauliai.

Plungės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose priskirta

· a kategorijai – Plungės miestas (taip pat, rekomenduojama į Plungės miesto teritoriją įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenamąsias vietoves (Varkaliai, Babrungas), bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas);

· b kategorijai – Plateliai;

· c kategorijos centrams: Žemaičių Kalvarija, Žlibinai su Kantaučiais, Kuliai, Alsėdžiai, Šateikiai.

2011 metais pateikta ir įvertinta 10 paraiškų, bei iš jų 9 projektams pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys.

Pradėti įgyvendinti projektai

· „Plungės rajono zonų šilumos ūkio specialiojo plano parengimas“;

· „Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiojo plano parengimas“;

· „Prie Babrungo upės ir Gandingos HE („Plungės jūros“) prieinančių teritorijų sutvarkymo detaliojo plano parengimas“;

· „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto specialiojo plano parengimas“;

· „Alsėdžių miestelio centrinės dalies sutvarkymo detaliojo plano parengimas“;

· „Rekreacinės teritorijos, esančios Paplatelės kaime, Žem. Kalvarijos seniūnijoje, Plungės rajone, detaliojo plano parengimas“;

· „Plungės miesto paviršinio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo specialiojo plano parengimas“;

· „Teritorijos, skirtos apžvalgos bokšto statybai, Beržoro kaime, detaliojo plano parengimas“;

· „Plungės rajono savivaldybės kaimų ir Plungės miesto ribų pakoregavimo specialiojo plano parengimas“.

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

1 veiksnys. Informacinės ir ryšių technologijos.39

Informacinės visuomenės plėtros procesai Lietuvoje kasmet spartėja – vis daugiau žmonių, gyvenančių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse, naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ieškodami juos dominančios laisvalaikio ar darbo informacijos, vis daugiau verslo įmonių, valstybės bei savivaldos institucijų bendrauja tarpusavyje naudodamos elektronines ryšio priemones, internete teikia išsamią informaciją apie savo veiklą, sudaro galimybes nuotoliniu būdu užsisakyti prekes ar paslaugas. Sparčiai auga mobiliojo ryšio naudojimas, plėtojama plačiajuosčių interneto tinklų infrastruktūra, kuriamos naujos elektroninės paslaugos, tobulinamos valstybės informacinės sistemos. Nuolatinė mokslo ir technologijų plėtra lemia esminius darbo procesų pokyčius – didėja planavimo, valdymo, sisteminės analizės ir kitų intelektualių operacijų vaidmuo. Procesas įgauna svarbią ekonominę, politinę, visuomeninę ir socialinę reikšmę. Technine prasme vyksta ryšių tinklų, visuomenės informavimo priemonių, turinio, paslaugų ir įrenginių skaitmeninis susiliejimas.

Žinios tampa modernios ekonomikos pagrindu ir perėjimu nuo turto prie žinių ekonomikos, skatinančios produkcijos, susijusios su informacinėmis technologijomis, gamybą. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia veiksmingai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Kompiuteriai, ryšių priemonėmis sujungti į sparčius duomenų perdavimo tinklus, leidžia kiekvienam gyventojui kompiuterizuoti savo veiklą. Vis plačiau yra taikoma nauja sąvoka, apibrėžianti žmonijos raidą – informacinė visuomenė.

Informacinė, arba žinių, visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse efektyviai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o viešojo administravimo įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus ir užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją. Informacines technologijas galima laikyti pagrindiniu veiksniu, lemiančiu gamybos organizavimą įmonėse, darbo pobūdį, švietimo poreikius, gyventojų kvalifikacinį pasirengimą ir santykius tarp įmonių, viešojo sektoriaus ir namų ūkių. Dėl šios priežasties atsirado patikimos statistinės informacijos, kuri nušviestų plėtros procesą ir skirtingus žiniomis pagrįstos ekonomikos ir informacinės visuomenės bruožus.

2009 m. pradžioje 96,1 procento gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų darbe naudojosi kompiuteriais, 95 procentai – internetu. 2008 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu atitinkamai naudojosi 94,8 ir 92,7 procento įmonių. Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 31,4, internetą – 28,8 procento gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2008 m. – atitinkamai 32,5 ir 29,2 %).

Daugiau kaip pusė (57,7%) įmonių naudojosi plačiajuosčiu internetu: 38,8 procento prie interneto jungėsi naudodamos skaitmenines abonentines telefono linijas (DSL), 27,8 procento – kitas fiksuotas jungtis (kabeline, skirtine linija ir kt.). 50,6 procento įmonių naudojo tradicinius modemus ar skaitmenines telefono linijas (ISDN).

Metų pradžioje 57,5 procento įmonių turėjo vietinius kompiuterių tinklus (LAN), 31 procentas – vidinius tinklynus (intranetą). Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 61,7 procento gamybos ir paslaugų įmonių. 38 procentai įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, penktadalis (20,1%) įmonių suteikė galimybę pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą, 13,9 procento įmonių teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus.

Beveik visos įmonės (92,6 %) naudojo internetą bankų ir kitų finansinių institucijų paslaugoms, daugiau kaip pusė įmonių (55,1 %) – mokyti ir šviesti darbuotojus. Devynios iš dešimties įmonių (90,4 %) 2008 m. internetą naudo-jo bendraudamos su valstybės institucijomis (2007 m. – 85 %). Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 87 procentai įmonių, 89,7 procento – siuntėsi įvairias formas, 84,8 procento – grąžino jas užpildytas. 78,1 procento įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų). 23,4 procentų įmonių 2008 m. teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

Kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo daugiau kaip trečdalis įmonių: 24,4 procento įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 20 procentų – gavo užsakymų.

Elektroninės saugos priemones naudojo beveik visos (97%) įmonės, turinčios interneto prieigą (2008 m. – 95,2%). Per 2008 m. 41,7 procento įmonių buvo susidūrusios su elektroninio saugumo problemomis. Panaši dalis įmonių su elektroninio saugumo problemomis susidurdavo ir ankstesniais metais: 2006 m. – 39,9, 2007 m. – 39,3 procento.

Informacinių technologijų (IT) panaudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal vieningą Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

71 pav. Kompiuterių ir interneto naudojimas įmonėse40. Procentais

64 lentelė. Įmonės, naudojančios kompiuterius41. Procentais

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Iš viso

80,2

84,4

84,8

89,7

91,7

90,5

94,8

96,1

Apdirbamoji gamyba

82,1

85,3

81,7

87,7

91,3

89,4

86,7

95,8

97,7

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

97,9

100

Statyba

95,0

92,4

95,0

91,3

97,7

95,5

Prekyba

80,1

85,2

86,9

91,2

91,5

93,6

95,7

95,5

Viešbučiai ir restoranai

74,8

79,6

70,0

73,5

74,5

77,8

79,4

77,4

87,6

Transportas ir sandėliavimas

70,4

76,3

84,3

86,9

92,0

91,2

90,0

91,6

95,5

Paštas ir telekomunikacijos

100

98,5

100

97,2

Finansinis tarpininkavimas

100

98,4

97,5

100

Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla

95,6

98,9

96,5

100

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

85,2

86,1

93,0

93,8

99,0

93,7

93,0

98,1

99,7

Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla

100

97,9

98,8

99,6

100

99,5

Kita komunalinė ir aptarnavimo veikla

59,2

92,8

77,6

70,9

71,5

88,9

65 lentelė. Įmonių naudojimasis internetu. Procentais

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Iš viso

58,6

65,5

68,5

79,8

85,2

87,5

88,4

92,7

94,9

Apdirbamoji gamyba

58,3

65,0

66,2

75,0

83,6

85,4

85,1

93,0

95,7

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

89,3

88,8

96,4

100

Statyba

81,1

85,5

91,3

88,6

94,1

94,0

Prekyba

57,6

65,0

70,1

83,4

86,2

88,2

90,6

93,7

94,4

Viešbučiai ir restoranai

55,3

60,2

44,3

59,8

63,3

74,9

76,6

76,2

86,8

Transportas ir sandėliavimas

52,5

59,9

69,4

79,6

84,7

86,2

88,3

90,3

94,4

Paštas ir telekomunikacijos

96,0

95,0

95,6

100

97,2

Finansinis tarpininkavimas

98,6

97,5

98,8

100

97,6

97,5

100

Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla

92,2

96,7

96,5

94,3

100

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

61,9

68,0

75,5

86,8

95,0

91,3

92,2

98,1

99,7

Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla

95,7

97,9

98,8

99,6

100

99,5

Kita komunalinė ir aptarnavimo veikla

51,3

76,3

71,6

66,5

66,3

88,3

66 lentelė. Įmonės, turinčios interneto tinklalapius arba svetaines. Procentais

2005

2006

2007

2008

2009

Iš viso

40,8

41,3

47,4

54,4

61,7

Apdirbamoji gamyba

39,9

42,8

48,7

54,1

64,3

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

16,8

22,6

31,6

49,3

44,9

Statyba

39,1

38,0

36,7

49,0

52,4

Prekyba

39,1

43,4

49,5

53,3

62,6

Viešbučiai ir restoranai

44,0

37,4

44,9

49,2

54,3

Transportas ir sandėliavimas

29,6

26,9

36,1

47,8

47,2

Paštas ir telekomunikacijos

79,2

77,5

85,1

83,1

77,4

Finansinis tarpininkavimas

77,5

66,4

76,5

82,3

86,2

Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla

86,3

77,6

86,0

87,5

96,6

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

48,8

41,8

58,2

67,4

76,7

Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla

70,6

76,9

60,5

70,5

78,6

Kita komunalinė ir aptarnavimo veikla

43,3

19,8

22,8

27,3

46,8

2 veiksnys. Lietuvos mobiliojo ryšio skverbtis didžiausia pasaulyje.

Pagal mobiliojo telefono ryšio skvarbą Lietuva užima lyderio pozicijas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje.

Lietuvoje šiuo metu mobiliųjų abonentų skaičius pasiekė 5 mln.

Lietuvoje pasiekta didžiausia pasaulyje mobiliojo ryšio skverbtis. Galutinai įdiegta numerio perkeliamumo paslauga dar labiau suaktyvino konkurenciją tarp mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų ir paskatino paslaugų teikėjus stengtis pritraukti kitų paslaugų teikėjų vartotojus ir išlaikyti esamus. Atsirado net naujieji, neturintys savo tinklo paslaugų teikėjai, perpardavinėjantys abonentams kitų paslaugų teikėjų siūlomas paslaugas. Jų užimama rinkos dalis kol kas nėra itin didelė, tačiau pasižymi nuoseklaus augimo tendencija. Nors mobiliojo ryšio operatoriai kasmet investuoja į savo tinklų atnaujinimą kelis šimtus milijonų litų, tačiau jų pajamos beveik nekinta. Pradeda didėti pajamos tų firmų, kurios kuria naujas, vartotojams patrauklias paslaugas ir teikia jas per esamus tinklus.

Mobiliojo ryšio telefonai jau pritaikyti ne vien pokalbiams ar žinučių siuntimui. Priimant iš palydovų vietos nustatymo signalus telefono ekrane galima matyti žmogaus buvimo vietą žemėlapyje, perduoti vietos duomenis į bet kurią vietą žemėje, naudotis telefonu kaip užrašų knygute ar asmeniniu kompiuteriu. Juo galima fotografuoti ir filmuoti, o gautus vaizdus perduoti norimu adresu. Telefonu galima vykdyti atsiskaitymus už paslaugas, tvarkyti bankines sąskaitas, gauti norimą reklamą, klausytis radijo, žiūrėti televizines programas, kaupti muzikinius įrašus, tvarkyti asmeninį nuotraukų albumą. Per pastarąjį dešimtmetį mobilusis ryšys Lietuvoje atpigo maždaug dešimt kartų.

Prieš dešimt metų minutė pokalbio kainavo per du litus, o šiandien jos kaina siekia apie 20 centų ir priklauso nuo pasirinkto plano. Vidutiniškai per mėnesį mūsų šalies vartotojas už mobilųjį ryšį sumoka 23 Lt. Lietuviai už mobilųjį ryšį moka beveik mažiausiai visoje ES: pagal sąskaitų dydį esame antroje vietoje ir atsiliekame tik nuo estų, kurie moka apie 17 Lt per mėn. Brangiausiai pokalbiai telefonu kainuoja britams, vidutiniškai mokantiems po 82 Lt per mėn.

Aktyvių mobiliojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius per III ketvirtį išaugo 1,0 proc. ir jo pabaigoje siekė 5,012 mln., t.y. 149,4 abonentų 100 gyventojų, o per metus šis skaičius išaugo 2,5 proc., praneša Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Daugiausia klientų turėjo „Omnitel“ – 39,3 proc., „Tele2“ – 38,2 proc. ir „Bitė Lietuva“ – 20,1 proc. Lyginant su antruoju ketvirčiu, sparčiausiai augo „Tele2“ rinkos dalis – nuo 37,5 iki 38,2 proc., „Omnitel“ – nuo 39,3 iki 39,6 proc. Tuo tarpu „Bitės“ rinkos dalis sumažėjo 0,4 proc. – nuo 20,5 proc. iki 20,1 proc.

Iš viso per trečiąjį ketvirtį iš mobiliojo ryšio paslaugų gauta 344,95 mln. Lt pajamų. Palyginti su 2008 m. II ketvirčiu, per 2008 m. III ketvirtį gautos bendros pajamos išaugo 0,4 proc., o paslaugų teikėjų pajamos sumažėjo 4,7 proc.

Didžiausią rinkos dalį pagal pajamas atsirėžė „Omnitel“ – 40,08 proc., antroje vietoje liko „Bitė“ – 29,04 proc., trečioje – „Tele2“ – 27,64 proc.

Europinių platformų atsiradimas paskatino ir Lietuvoje plėsti mokslinių tyrimų kryptis ir imtis iniciatyvos sukurti nacionalinę mobiliųjų ir bevielių komunikacijų technologinę platformą. Šioje platformoje pareiškė norą dalyvauti Lietuvos universitetai ir verslo įmonės. Tačiau tai tik viena iš 23 šiuo metu Europos Technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionaliniame biure užregistruotų technologinių platformų. Lietuvos vyriausybės parengtoje ūkio vystymo strategijoje numatyta, kad Europos struktūrinių fondų lėšos bus naudojamos tokių platformų įgyvendinimui ir jų pagalba teikiamų naujų paslaugų kūrimui. Jei Europos, o kartu ir Lietuvos mobiliųjų ir bevielių komunikacijų technologinių platformų įgyvendinimo strategijos bus vykdomos sėkmingai, iki 2020 metų Lietuva bus apsirūpinusi visur esančiu mobiliuoju ir bevieliu ryšiu bei intelektualaus turinio paslaugomis, o taip pat žiniomis apie jų kūrimą.

VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ

TEISINIAI VEIKSNIAI

Plungės rajono savivaldybės administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Plungės rajono savivaldybės Tarybos (toliau – Taryba) veiklos reglamentu, Tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Administracijos direktoriaus įsakymais, taip pat šiais nuostatais bei Administracijos veiklos reglamentu.

Administracija turi juridinio asmens statusą – tai Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Savivaldybės herbu. Administracija yra paramos gavėja.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Plungės rajono savivaldybės instituciją sudaro atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir skyrių, tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Plungės rajono savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai. 2011 m. vasario 27 d. išrinktos tarybos mandatų pasiskirstymas pateikiamas lentelėje.

67 lentelė. Savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas 2011–2014 m.

Partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimas

Mandatų skaičius

Liberalų ir centro sąjunga

Lietuvos socialdemokratų partija

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Darbo partija

Lietuvos socialdemokratų sąjunga

Partija Tvarka ir teisingumas

Koalicija „Vieninga Plungė“

Iš viso

Iš savivaldybės tarybos narių sudaryti 6 tarybos komitetai: Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Kontrolės komitetas, Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas, Švietimo, kultūros ir sporto komitetas ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetas.

Savivaldybės tarybos komitetų paskirtis yra preliminariai nagrinėti tarybai teikiamus klausimus, teikti išvadas bei pasiūlymus, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, kaip vykdomi savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra atskaitinga savivaldybės tarybai.

Plungės rajono savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Nauja savivaldybės administracijos struktūra patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-154.

72 pav. Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūra

Administracijos direktorius

Administracijos direktoriaus pavaduotojas

Savivaldybės gydytojas

Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius

Protokolo skyrius

Alsėdžių seniūnija

Bendrasis skyrius

Socialinės paramos skyrius

Babrungo seniūnija

Buhalterinės apskaitos skyrius

Strateginio planavimo ir investicijų skyrius

Kulių seniūnija

Centralizuotas savivaldybės vidaus audito skyrius

Švietimo skyrius

Nausodžio seniūnija

Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius

Vaiko teisių apsaugos skyrius

Paukštakių seniūnija

Civilinės metrikacijos skyrius

Viešųjų pirkimų skyrius

Platelių seniūnija

Finansų ir biudžeto skyrius

Vietos ūkio ir turto skyrius

Plungės miesto seniūnija

Informacinių technologijų skyrius

Žemės ūkio skyrius

Stalgėnų seniūnija

Juridinis ir personalo administravimo skyrius

Ūkinė tarnyba

Šateikių seniūnija

Kultūros ir sporto skyrius

Žemaičių Kalvarijos seniūnija

Žlibinų seniūnija

DĖL PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014–2014 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?