Legislator Case Law & Legislation
SAV.500466 LT

DĖL RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2010-10-29

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

2010 m. spalio 28 d. Nr. T-1062

Radviliškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 31 punktu, Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad šio sprendimo 1 punktu patvirtintos taisyklės bus pradėtos taikyti nuo 2011 m. kovo 6 d.

3. Laikyti netekusiu galios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-884 „Dėl Radviliškio rajono atliekų tvarkymo plano ir taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą nuo 2011 m. kovo 6 d.

Meras Antanas Čepononis

PATVIRTINTA

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos

2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-1062

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Radviliškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis

1.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049, 2008, Nr. 113-4290);

1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);

1.3. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726;

1.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61–1729);

1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 122-5003);

1.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintomis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis (Žin., 2000, Nr. 96–3051).

1.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63–2065).

1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.19 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 2006, Nr. 5–145).

1.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1086);

1.10. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968);

1.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinta Medicininės atliekos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).

1.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės.

2. Radviliškio rajono savivaldybės (toliau — Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės

2.1. užtikrina, kad visoje Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinama valstybės politika komunalinių atliekų tvarkymo srityje ir šios atliekos būtų tvarkomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2009-2018 m., patvirtintą Šiaulių regiono plėtros tarybos 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. R-55 ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Savivaldybės tarybos;

2.2. nukreiptos Savivaldybės teritorijoje įdiegti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų saugų komunalinių atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai dėl taršos atliekomis, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo, saugoti kraštovaizdį nuo fizinės ir cheminės taršos;

2.3. nustato Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus visoms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, išskyrus įmonių atliekas, nurodytas taršos integruotos prevencijos kontrolės (toliau TIPK) leidimuose, kurios negali būti sutvarkomos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose ir turi būti perduodamos tvarkyti šiuose leidimuose nurodytiems atliekų tvarkytojams.

2.4. nustato atliekų turėtojų teises, pareigas ir prievoles, vietos valdžios, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos (KATS) administratoriaus, atliekų turėtojų ir atliekų surinkėjų santykius bei atsakomybę administratoriaus, atliekų turėtojų ir atliekų surinkėjų funkcijas, tvarkant komunalines atliekas, reikalavimus atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui, naudojimui ir šalinimui;

2.5. užtikrina racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, tinkamą atliekų tvarkymo valstybinių užduočių ir finansinių įsipareigojimų vykdymą;

2.6. privalomos visiems Savivaldybėje gyventojams ir Savivaldybės teritorijoje veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

2.7. užtikrina, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus, būtų patogi, teikiama nuolat bei prieinama vartotojams;

2.8. draudžia komunalines atliekas naudoti ir šalinti šiose Taisyklėse nenurodytais būdais;

2.9. taisyklės nenustato gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos;

2.10. gali būti keičiamos, tikslinamos ar papildomos, prireikus (pasikeitus teisės aktams ar pakeitus Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, kuris peržiūrimas kas ketverius metus) bei atsiradus kitam poreikiui.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Taisyklėse pateikiamos šios sąvokos

3.1. Atliekos – bet kokios medžiagos ir daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72–3016) 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

3.2. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, taip pat ir susidarančios įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje, išskyrus gamybines atliekas, kurios, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, negali būti tvarkomos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje

3.2.1. Buitinės (namų ūkio) atliekos – atliekos, susidarančios namų ūkyje: individualiose namų patalpose ir valdose, daugiabučių namų butuose bei šių namų sklypuose, ir kitose gyvenamosiose patalpose ir jų teritorijose.

3.2.2. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, susidarančios atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos, susidarančios buityje.

3.2.3. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos, pvz.: stiklas, plastikas, metalai, neriebaluotas popierius ir kartonas.

3.2.4. Bioskaidžios atliekos – komunalinės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant, realizuojant, vartojant maistą ir pan.

3.2.5. Didžiosios atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika ir kt.

3.2.6. Nepavojingos atliekos – atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

3.2.7. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

3.2.8. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

3.2.9. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurias galima kompostuoti namudiniu būdu.

3.2.10.Kapinių tvarkymo atliekos – atliekos susidarančios kapinių priežiūros metu, susidedančios iš bioskaidžių ir kitų atliekų.

3.2.11. Sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valomose teritorijose. Visuomeninių teritorijų valymo sąšlavos į komunalinių atliekų srautą nepatenka ir nėra tvarkomos kaip komunalinės atliekos.

3.2.12. Buitinio remonto atliekos – buitinio remonto ir smulkių statybų bei griovimo, vykdomų ūkio būdu (be statinių projektų, suderintų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka), atliekos – komunalinių atliekų specifinė srauto dalis.

3.3. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios, įgyvendinant statinių projektus, suderintus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

3.4. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

3.5. Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose ir klasifikuojamos kaip medicininės atliekos higienos normos HN 66:2008 A priede. Kitos atliekos, susidarančios, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, medicinos įstaigose, bet neklasifikuojamos kaip medicininės atliekos higienos normose, yra tvarkomos bendrai su komunalinių atliekų srautu.

3.6. Gyvūninės kilmės atliekos – nugaišę, gimę negyvi, negimę ar nužudyti gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys bei netinkami vartoti produktai, gauti ir pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų ir buitinės maisto atliekos.

3.7. Bešeimininkės atliekos – nenustatytų turėtojų komunalinės ir kitos atliekos neteisėtai išmestos Savivaldybės teritorijoje, pvz.: pakelėse, prie želdinių, kitose, neskirtose atliekų kaupimui, teritorijose.

3.8. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

3.9. Atliekų naudojimas – atliekų sutvarkymas perdirbimo, apdorojimo, regeneravimo, atnaujinimo, pakartotinio panaudojimo, biologinio pakeitimo, kompostavimo, gerinant būklę, būdu.

3.10. Atliekų šalinimas – atliekų sutvarkymas, kurio pasekmėje atlieka išimama iš veiklos bei atliekų apskaitos ir užbaigiamas jos gyvavimo ciklas.

3.11. Atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitą operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.

3.12. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai, sodų ir garažų valdų savininkai, ūkininkai, ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys.

3.13. Atliekų surinkėjas (toliau atliekų surinkėjas) – juridinis asmuo, kuris teikia atliekų surinkimo, rūšiavimo ir jų perdavimo šalinimui ir/ar perdirbimui paslaugas pagal sudarytą sutartį su KATS administratoriumi ir Savivaldybe ir sutartyje reglamentuotas sąlygas, planus bei užduotis, bei gauna atlyginimą už numatytų darbų atlikimą.

3.14. Atliekų tvarkytojas – juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir registruotas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka..

3.15. Konteinerinė aikštelė – atitinkamai įrengta aikštelė skirta pastatymui atliekų surinkimo konteinerių, kuriais naudotis turi teisę tik administratoriaus registruoti šių konteinerių naudotojai.

3.16. Vietinės rinkliavos administratorius – pagal pasirašyta koncesijos sutartį atlieka vietinės rinkliavos administravimą.

3.17. Sąvartyno operatorius – sąvartyną eksploatuojanti ir prižiūrinti įmonė.

3.18. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius – komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, paruošimo perdirbimui ir/arba šalinimui, surinktų atliekų transportavimo į šalinimo ar perdirbimo įmones) įmonė, veikianti pagal sutartį su savivaldybe ir su VšĮ ŠRATC, atsakinga už savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos arba jos dalies (apibrėžtos minėtoje sutartyje) eksploatavimą, įskaitant infrastruktūros ir paslaugos plėtrą.

3.19. Koncesijos sutartis – rašytinė sutartis, pagal kurią koncesijos suteikėjas sutartyje nustatytomis sąlygomis koncesininkui tam tikram laikui atlygintinai perduoda teisę gauti iš trečiųjų fizinių ir juridinių asmenų koncesininkui nustatytą atlygį ar kitokį užmokestį už viešąsias paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, atitinkama tokio koncesininkui nustatyto atlygio dydžio keitimo tvarka, susitarimas dėl atitinkamos savivaldybės tarybos nustatomų vietinių rinkliavų rinkimo, taip pat šių rinkliavų nustatyto ar pakeisto dydžio poveikis koncesijos sutarties šalių teisėms ir pareigoms.

3.20. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

3.21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visumos, susijusios su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje, valdymas, tvarkymas, vadovavimas jai, sistemos dalių ir subjektų veiklos kontrolė.

3.22. Leidimas – tai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

3.23. Papildančios atliekų tvarkymo sistemos – gamintojus atstovaujančių organizacijų kartu su Savivaldybe ir KAT sistemos administratoriumi sukurtos atliekų tvarkymui pagal Gamintojo atsakomybės Principą.

3.24. Regioninė atliekų tvarkymo sistema (toliau – RATC) – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, apimanti visų regiono savivaldybių funkcijų įgyvendinimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje regiono mastu.

3.25. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema – Šiaulių regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, veikianti Savivaldybės teritorijoje pagal Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planą.

3.26. Regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – RATC) – visų Šiaulių regiono (buv. apskrities) savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas šių savivaldybių teritorijoje.

3.27. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) – regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizatorius ir koordinatorius (toliau administratorius) – tai įmonė, kuriai pavesta administruoti Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą.

3.28. Sąvartynas – inžinerinis atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

3.29. Žemės sklypas – tikslinės žemės naudojimo paskirties, teritorijų planavimo dokumentais, schemomis, planais nustatytų ribų arba kitaip pažymėta teritorija, turinti savininką, nuomininką, naudotoją ar valdytoją, nesvarbu, ar tas sklypas įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro įmonėje ar ne.

3.30. Vietinė rinkliava (toliau – rinkliava) – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma vietinė rinkliava Savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

3.31. Kitos šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Rinkliavų ir atliekų tvarkymo įstatymuose bei Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, vartojamas sąvokas.

III. SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

4. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima Savivaldybės teritorijoje gyvenančių ir veikiančių fizinių (t. t. ir ūkininkų), juridinių asmenų ir kitų ūkio subjektų veikloje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą

4.1. surinkimą;

4.2. rūšiavimą;

4.3. naudojimą;

4.4. šalinimą.

5. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra sudėtinė Šiaulių regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis.

6. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalyviai

6.1. Regiono plėtros taryba;

6.2. regiono savivaldybės;

6.3. administratorius;

6.4. atliekų surinkėjai;

6.5. atliekų tvarkytojai – įmonės tvarkančios savo atliekas ir įregistruotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

6.6. atliekų turėtojai.

7. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo prioritetiniai tikslai yra

7.1. organizuoti ir vykdyti komunalinių ir bioskaidžių atliekų surinkimą ir tvarkymą visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų fizinių (t. t. ir ūkininkų), juridinių asmenų ir kitų ūkio subjektų;

7.2. visoje Savivaldybės teritorijoje taikyti (naudoti) konteinerinį atliekų surinkimo būdą;

7.3. didinti rūšiavimą ir surenkamų antrinių žaliavų kiekį ir jas paruošti perdirbti į tinkamus naudoti produktus ir gaminius;

7.4. organizuoti ir plėtoti buityje susidarančių pavojingų bei didžiųjų atliekų surinkimą.

8. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma vadovaujantis

8.1. regioniniu atliekų tvarkymo planu;

8.2. savivaldybės atliekų tvarkymo planu;

8.3. šiomis Taisyklėmis;

8.4. atitinkamais Savivaldybės Tarybos sprendimais.

9. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo finansavimo šaltiniai gali būti: ES lėšos, Valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšos, skolintos lėšos, rinkliavos ir papildomos iš atliekų turėtojų surinktos lėšos, kitos lėšos, o sistemos eksploatavimo lėšos: rinkliavos lėšos, papildančių sistemų finansavimo lėšos, kitos lėšos.

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema užtikrina atliekų tvarkymą

10.1. mišrių komunalinių atliekų talpinimo į konteinerius, surinkimo ir pervežimo į regioninį komunalinių atliekų sąvartyną;

10.2. visuomeninių virtuvių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo (administratoriui priėmus sprendimą, suderintą su savivaldybe);

10.3. bioskaidžių atliekų frakcijos atskyrimą iš komunalinių atliekų ir jų tvarkymą;

10.4. komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų (stiklo, plastiko, popieriaus, metalo pakuotės) išrūšiavimo, atskiro surinkimo ir pervežimo perdirbėjams, kol Savivaldybėje nėra įdiegtos papildančios šių atliekų surinkimo sistemos;

10.5. buities pavojingų atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo;

10.6. buities didžiųjų atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo;

10.7. buities elektros ir elektroninės įrangos atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo, kol Savivaldybėje nėra įdiegtos papildančios šių atliekų surinkimo sistemos;

10.8. naudotų padangų, smulkaus buities remonto atliekų, ir kitų, perdirbti tinkamų buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo;

10.9. komunalinių atliekų priėmimo punktų eksploatavimo;

10.10. kompostavimo aikštelių eksploatavimo;

10.11. regioninio sąvartyno eksploatavimo, įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo;

10.12. kitų atliekų tvarkymo objektų eksploatavimo, jeigu šiuos objektus būtina įrengti komunalinių atliekų tvarkymo planų tikslams pasiekti;

10.13. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymo ir administravimo.

11. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų surinkimo

11.1. ūkinių subjektų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų Savivaldybė negali įvykdyti savo organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atliekų;

11.2. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

11.3. medicininių atliekų tvarkomų pagal HN 66-2008;

11.4. gyvūninės kilmės atliekų, tvarkomų pagal veterinarinės tarnybos reglamentą;

11.5. skystų atliekų tvarkymo, kol nesukurta tam reikalinga regioninė infrastruktūra;

11.6. pramoninės statybos ir griovimo atliekų;

11.7. gatvių, šaligatvių, visuomeninių teritorijų valymo sąšlavų bei želdynų (išskyrus individualių namų ūkių ir daugiabučių namų sklypų), parkų, miškų tvarkymo atliekų;

11.8. atliekų, kurios surenkamos pagal įdiegtas Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemas;

11.9. ne namų ūkiuose susidarančių bioskaidžiųjų atliekų;

11.10. ne buityje susidarančių pavojingų atliekų;

11.11. atskirais atvejais, nustačius, kad kai kurios šiame punkte išvardintos atliekos atitinka atliekų šalinimo nepavojingų atliekų sąvartyne kriterijus, jos gali būti šalinamos regioniniame sąvartyne arba apdorojamos kompostavimo aikštelėje, sumokant sutartinį mokestį.

12. Savivaldybės teritorijoje gali būti kuriamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos, veikiančios „gamintojo atsakomybės principu“. Tokiu atveju dėl šių sistemų diegimo ir eksploatavimo sąlygų sudaromos trišalės sutartys tarp papildančias atliekų tvarkymo sistemas kuriančių, gamintojus atstovaujančių organizacijų, Savivaldybės ir administratoriaus.

13. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema privalo naudotis visi komunalinių atliekų turėtojai gyvenantys ir veikiantys Savivaldybės teritorijoje.

14. Visi rinkliavos mokėtojai privalo rūšiuoti komunalines atliekas šių taisyklių nustatyta tvarka (žr. punktą Nr.30.1.).

15. Už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakinga Savivaldybė. Ji koncesijos sutarties pagrindu Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo bei vietinės rinkliavos administravimo funkcijas perdavė VšĮ ŠRATC (administratoriui), remdamasi principu, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmoka atliekų turėtojai pagal principą “teršėjas–moka”.

16. Komunalinių atliekų surinkimu gali verstis tik įmonės, sudariusios trišalę sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi, kuris ir organizuoja bei praveda atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

17. Administratorius Savivaldybės teritorijoje organizuoja atliekų priėmimo punktų (APP) ir kitų Šiaulių regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų įrengimą bei eksploatavimą, įskaitant atliekų priėmimo punktuose surenkamų antrinių žaliavų, pavojingų, didžiųjų bei bioskaidžių atliekų išvežimą perdirbti, saugoti arba sutarties pagrindu perduoda šią funkciją viešojo pirkimo konkursą nugalėjusiai įmonei.

18. Rinkliavos už atliekų tvarkymą dydį, kurį nustato ir patvirtina Savivaldybės taryba, skaičiuoja administratorius pagal vieningą Šiaulių regione skaičiavimo metodiką, kurią tvirtina kolegialus administratoriaus valdymo organas.

19. Atliekos renkamos į konteinerius. Konteinerių stovėjimo vietų išdėstymas, konteinerių tipas, kiekis ir konteinerių išvežimo dažnis nustatomas, atsižvelgiant į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų skaičių, ar bendrą plotą, deklaruotas žemės ūkio naudmenas, bei veiklos pobūdį ir apimtis.

20. Administratorius, remdamasis patvirtintomis metinėmis komunalinių atliekų susikaupimo normomis, gyventojų skaičiumi, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų skaičiumi, bendru plotu ar deklaruotomis žemės ūkio naudmenomis, bei veiklos pobūdžiu ir apimtimis, parengia konteinerinių aikštelių išdėstymo schemą. Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos savivaldybės biudžeto ar rinkliavos lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Aikšteles (vietas) konteineriams pastatyti tvirtina Savivaldybė, remdamasi nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka, aikštelių išdėstymo specialiuoju planu ir atsižvelgdama į Administratoriaus parengtą konteinerinių aikštelių išdėstymo schemą.

21. Konteineriai antrinėms žaliavoms rinkti statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais: laikinai, nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su seniūnijos seniūnu suderintos konteinerių pastatymo vietos.

22. Atliekų priėmimo punktuose iš atliekų turėtojų priimamos išrūšiuotos didžiosios, kompostuoti tinkančios bioskaidžios, elektros ir elektronikos įrangos, buities remonto atliekos, naudotos padangos ir kitos išrūšiuotos atliekos. Be to, atliekų surinkėjai periodiškai pagal nustatytą maršrutą surinkinėja pavojingas buities ir didžiąsias atliekas iš atliekų turėtojų ir pristato jas į buities pavojingų atliekų priėmimo punktą ir į didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę, adresu: Kairių km., Šiaulių raj. Apie šių atliekų surinkimą ir priėmimą informuojami rinkliavos mokėtojai, skelbiama seniūnijose, vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse bei kitose informavimo priemonėse.

23. Savivaldybės teritorijoje rajoninio atliekų priėmimo punkto (RAPP) ir seniūnijų atliekų priėmimo punktų (SAPP) adresai

Radviliškio rajono APP

Žironų km., Radviliškio seniūnija

Tyrulių seniūnijos APP

Polekėlės km.

Šeduvos seniūnijos APP

Žvejų g. 17A, Šeduvos m.

Grinkiškio seniūnija APP

Grinkiškio mst.

Baisogalos seniūnijos APP

Baisogalos mst.

Šiaulėnų seniūnijos APP

Šiaulėnų mst.

24. Esant reikalui, administratoriui suderinus su Savivaldybe ir priėmus atitinkamą sprendimą, atliekoms surinkti gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan.

IV. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

25. Atliekų turėtojai už mokamą vietinę rinkliavą naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kuri yra regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Jiems už sumokėtą rinkliavą pateikiamas reikalingas konteinerių skaičius, jie gali naudotis atliekų priėmimo punktais ir atliekoms rūšiuoti skirtomis konteinerinėmis aikštelėmis, atliekų surinkėjui perduoti buities pavojingas, didžiąsias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos bei smulkaus buities remonto atliekas, naudotas padangas.

26. Kiekvieno individualaus namo, daugiabučio namo buto, sodo, garažo, biuro ar kito ūkio subjekto savininkas, valdytojas ar atsakingas nuomininkas, yra atsakingas už susidariusių komunalinių atliekų patalpinimą į konteinerius ir rinkliavos mokėjimą pagal šių Taisyklių reikalavimus.

27. Atliekų turėtojai privalo

27.1. rūšiuoti atliekas, t.y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmasę, metalą, didžiąsias, statybos ir griovimo, pavojingas, medicinines, bioskaidžias, jei sudarytos sąlygos rūšiavimui;

27.2. atliekų turėtojai privalo naudotis atliekų surinkėjo pateiktais atliekų konteineriais, atitinkančiais šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus;

27.3. komunalinių atliekų surinkimo konteineriai ir plastikiniai maišai turi būti naudojami pagal paskirtį. Draudžiama į juos pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, želdynų atliekas. Draudžiama deginti konteineriuose esančias atliekas;

27.4. atliekų turėtojai komunalinių atliekų konteinerius privalo laikyti uždarytus;

27.5. individualių valdų savininkai privalo plauti konteinerius ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu, kada paros temperatūra yra aukštesnė negu +100C;

27.6. atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad šiukšliavežės netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Atliekų konteineriai, esantys individualiose namų patalpose ar valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku atliekų turėtojo turi būti ištraukiami į suderintas su administratoriumi vietas ar kelių, prie kurių galėtų laisvai privažiuoti šiukšliavežės;

27.7. juridiniai asmenys ir kiti ūkiniai subjektai žiemos metu turi pasirūpinti, kad būtų atvalytas sniegas ir pabarstyta sėliu privažiavimuose prie konteinerių;

27.8. mokėti vietinę rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų;

27.9. rinkliavos administratoriaus prašymu teikti visus duomenis, reikalingus vietinės rinkliavos dydžiui nustatyti ir tikslinti;

27.10. atsakyti už patalpintų jiems priskirtuose konteineriuose atliekų sudėtį bei konteinerių panaudojimą ne pagal šių taisyklių reikalavimus, t. y nesilaikant atliekų rūšiavimo tvarkos, talpinant konteineriuose pavojingas atliekas, pilti atliekas šalia konteinerių ir pan.

28. Ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys privalo deklaruoti įmokos nustatymo kriterijus sausio 1 d. bei pateikti šiuos duomenis Savivaldybei ir administratoriui iki einamųjų metų sausio 15 d. Individualių namų valdų ir butų savininkai ar atsakingi nuomininkai patikslintus duomenis apie gyventojų skaičių sausio 1 d. pateikia iki einamųjų metų sausio 15 d. Nepateikus duomenų naudojamasi ankstesne duomenų baze.

29. Atliekų turėtojai, prieš išmesdami komunalines atliekas į konteinerį, turi jas sudėti į maišelius.

30. Atliekų turėtojai turi atliekas talpinti taip (reikalui esant pareikalauti, kad jiems būtų pateikti tinkamo tūrio konteineriai ir nustatyti tinkami (patikslinti) konteinerių tuštinimo grafikai), kad atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi užsidaryti laisvai. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

31. Atliekų turėtojai pagal suderintą su administratoriumi ir savivaldybės administracija grafiką turi teisę didžiąsias, elektros ir elektronikos įrangos, smulkaus remonto, bioskaidžias atliekas bei naudotas padangas jų pašalinimui sukrauti prie individualių konteinerių ir konteinerinių aikštelių.

32. Renginių Savivaldybės teritorijoje organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą bei atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

33. Draudžiama deginti komunalines atliekas, pilti jas ne į tam tikslui skirtus konteinerius. Draudžiama atliekas išmesti pamiškėse, pakelėse ar kitose tam neskirtose vietose. Draudžiama skystas atliekas išpilti į kanalizaciją. Draudžiama raustis konteineriuose, pilti į juos karštus, netaruotus pelenus.

V. ATLIEKŲ SURINKĖJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

34. Atliekų tvarkymo organizavimą Savivaldybės teritorijoje vykdo administratorius.

35. Atliekų surinkėjas, įgijęs teisę teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas viešųjų pirkimų konkurso būdu Savivaldybės teritorijoje, sudaro trišalę sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi.

36. Konkurso sąlygose bei sutartyje su atliekų surinkėju atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugoms teikti tam tikroje Savivaldybės teritorijoje turi būti numatytos sutarties dėl atliekų surinkimo ir pervežimo į paskirtas vietas prievolių įvykdymo garantijos. Sutarties vykdymo netesybos (baudos, delspinigiai, kompensacijos) ir garantijos dydis turi būti apibrėžiamos konkurso sąlygose ir sutartyje.

37. Atliekų surinkėjas teikia komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, naudodamas savo priemones. Naudojantis ne savo priemonėmis būtina sudaryti sutartį nuomai arba panaudai.

38. Atliekų surinkėjas vykdo sutartyse numatytus Savivaldybės ir administratoriaus reikalavimus ir užduotis bei yra atsakingas už atliekų surinkimo bei pervežimo į paskirtas vietas paslaugų kokybišką suteikimą pagal patvirtintus planus, grafikus ir schemas nustatytoje Savivaldybės teritorijoje.

39. Atliekų surinkėjas privalo

39.1. būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, ir privalo gauti TIPK leidimą veikti šioje teritorijoje, užsiimti atitinkama veikla bei vykdyti pirminę atliekų apskaitą;

39.2. turėti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą bei licenciją tvarkyti pavojingas atliekas;

39.3. sutartyje su Savivaldybė ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis nemokamai aprūpinti visus Savivaldybės teritorijoje fizinius (t. t. ir ūkininkus), juridinius asmenis ir kitus ūkio subjektus konteineriais komunalinėms, antrinėms žaliavoms ir biologiškai skaidžioms atliekoms dėti sistemos administratoriaus nustatytomis sąlygomis (pagal susidarančių atliekų kiekį ir kitas sąlygas);

39.4. administratoriui priėmus suderintą su savivaldybe sprendimą, aprūpinti buitinių pavojingų atliekų turėtojus sandariomis plastikinėmis dėžėmis šių atliekų kaupimui ir pristatymui šių atliekų surinkėjui;

39.5. sutartyje su Savivaldybe ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis užtikrinti, kad Savivaldybės daugiabučių namų gyventojai būtų aprūpinti antrinių žaliavų konteineriais pagal nustatytus reikalavimus: ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų su 3 konteinerių sistema (1 konteinerį – stiklui ir metalinei pakuotei, 1 konteinerį – popieriui ir 1 konteinerį – plastikui) iki bus pereita prie dviejų antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių sistemos (1 konteinerį – stiklui ir metalinei pakuotei, 1 konteinerį – popieriui ir plastikui), o individualių namų kvartaluose būtų pastatyti suderintose su administratoriumi vietose antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektai arba kiekvienai valdai pastoviai vieną kartą per mėnesį būtų dalinami permatomi plastikiniai maišai atskirai stiklui ir atskirai popieriui ir plastikui surinkti;

39.6. sutartyje su Savivaldybe ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis skirti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams mieste;

39.7. organizuoti atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų taip, kad į konteinerius sukrautų atliekų tūris neviršytų konteinerių tūrio, ir užtikrinti tokį konteinerių ištuštinimo dažnumą, kad konteineriai nebūtų perpildyti. Konteinerių ištuštinimo dažnumo grafikas suderinamas su sistemos administratoriumi ir savivaldybe, esant būtinumui keičiamas;

39.8. organizuoti antrinių žaliavų, bioskaidžių atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didžiųjų atliekų išvežimą iš atliekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), administratoriui priėmus suderintą su savivaldybe sprendimą;

39.9. nemaišyti komunalinių atliekų bei atskirai surinktų antrinių žaliavų jas pervežant, netransportuoti jų toje pačioje talpoje;

39.10. plauti ir dezinfekuoti kolektyvinio naudojimo ir antrinių žaliavų konteinerius. Konteineriai plaunami ir dezinfekuojami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu, kada paros temperatūra yra aukštesnė negu +100 C.;

39.11. naudoti tik techniškai tvarkingus: neapdegusius, nesurūdijusius, nesulaužytus, nesulankstytus ar kitaip pažeistus, lengvai užsidarančius ir su veikiančiu dangčio darinėjimo mechanizmu konteinerius;

39.12. konteinerinėse aikštelėse įrengti informacinius stendus, kurių forma ir juose teikiama informacija būtų suderinta su administratoriumi ir savivaldybe;

39.13. pastoviai palaikyti švarią ir tvarkingą aplinką nušluojant kolektyvinių konteinerių aikštelėse ir aplink 5 metru spinduliu;

39.14. pagal suderintą su administratoriumi grafiką, iš anksto apie tai viešai informavus atliekų turėtojus, ne vėliau kaip po dviejų darbo dienų atitinkamoje teritorijoje išmestos didžiosios, buities pavojingos (sudėtos į atskirą, nepralaidžią tarą), elektros ir elektronikos įrangos, smulkaus remonto atliekos bei naudotos padangos turi būti surinktos;

39.15. informuoti administratorių ir Savivaldybę apie išaiškintus atliekų turėtojus, nuolat nesilaikančius didžiųjų ir kitų atliekų talpinimo konteinerinėse aikštelėse šiomis taisyklėmis nustatytos tvarkos;

39.16. pateikti administratoriui, rinkliavos mokėtojams vietinėje spaudoje ir skelbimuose, iškabintuose daugiabučiuose namuose bei konteinerinėse aikštelėse, informaciją apie antrinių žaliavų, bioskaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didžiųjų atliekų surinkimą ir grafiką (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką);

39.17. esant reikalui, siūlyti administratoriui organizuoti papildomą išvežimą, siekiant pagerinti antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų ir buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą;

39.18. nustatyta tvarka vesti pirminę teikiamos atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos apskaitą, suderinti su juridiniais asmenimis, kurie naudojasi individualiais konteineriais, išvežtų atliekų kiekius, teikti atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos teikimo ataskaitą pagrįstą pirminės apskaitos duomenis administratoriui;

39.19. teikti administratoriui konteinerių pastatytų aikštelėse ir namų valdose sąrašus nurodant pastatymo datą;

39.20. informuoti atliekų turėtojus apie savo veiklą – atliekų surinkimo grafikus, jų keitimą, kolektyvinių konteinerių naudotojus, apvažiavimus surenkant didžiąsias ir buities pavojingas atliekas, specialias atliekų surinkimo ir tvarkymo akcijas ir pan.

VI. SAVIVALDYBĖS PAREIGOS IR TEISĖS

40. Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, vietinės rinkliavos nuostatus ir rinkliavos dydį, priima kitus Savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims privalomus sprendimus atliekų tvarkymo klausimais ir viešina juos nustatyta tvarka bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje.

41. Savivaldybė kartu su kitomis Šiaulių regiono savivaldybėmis kontroliuoja administratoriaus veiklą, kuriant ir eksploatuojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

42. Savivaldybė organizuoja atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Tokių komunalinių atliekų tvarkymas gali būti finansuojamas iš rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ar kitų lėšų.

43. Savivaldybė dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių Savivaldybės teritorijoje vykdymą.

44. Savivaldybė kartu su administratoriumi Savivaldybės atliekų tvarkymo administravimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis vykdo atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę.

45. Savivaldybė prižiūri, kad gautos vietinės rinkliavos lėšos už atliekų tvarkymą būtų panaudotos tik atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir vystyti.

46. Savivaldybė kartu su administratoriumi Savivaldybės atliekų tvarkymo administravimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis vykdo atliekų turėtojų švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

47. Savivaldybė planuoja, ruošia detaliuosius planus bei tvirtina konteinerinių aikštelių rekonstravimo, išplėtimo, naujų įrengimo, išdėstymo vietas daugiabučių namų rajonuose.

VII. ADMINISTRATORIAUS PAREIGOS IR TEISĖS

48. Pagal sutartį su Savivaldybe pagrindiniai administratoriaus tikslai yra

48.1. organizuoti ir plėtoti regioninį komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje;

48.2. derinant veiklą su savivaldybėmis, įgyvendinti regioninės bei Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir administravimo projektą;

48.3. užtikrinti regioninės ir Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą ir tęstinumą.

49. Administratorius, vykdydamas sutarčių su Savivaldybe sąlygas

49.1. rengia Savivaldybės atliekų tvarkymo plano projektą;

49.2. rengia Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių projektą;

49.3. rengia Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą skaičiavimo metodikos, nuostatų projektus, vykdo rinkliavos administravimą;

49.4. teikia Savivaldybei vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir jo pagrindimus;

49.5. įgyvendina regioninį ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planus;

49.6. teikia Savivaldybei informaciją apie atliekų tvarkymo plano vykdymą;

49.7. rengia kitus atliekų tvarkymą reglamentuojančių aktų projektus ir teikia juos tvirtinti Savivaldybei;

49.8. organizuoja Savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas;

49.9. organizuoja Savivaldybėje atliekų surinkimo ir pervežimo pagal paskirtį viešųjų pirkimų konkursus, sudaro trišalę sutartį su laimėjusiu atliekų surinkėju ir vežėju, kontroliuoja jo veiklą ir vykdo teikiamų komunalinių atliekų surinkimo paslaugų kokybės kontrolę. Administruoja vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje, įskaitant atsiskaitymą su komunalinių atliekų surinkėju;

49.10. organizuoja Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos – regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalies – plėtrą pagal Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, suderintą su Šiaulių regiono plėtros taryba;

49.11. organizuoja rinkliavos mokėtojų Savivaldybės teritorijoje informavimą komunalinių atliekų tvarkymo klausimais.

50. Administratoriaus funkcijos, teikiant komunalinių atliekų rūšiavimo ir šalinimo paslaugas Savivaldybės gyventojams, įmonėms ir organizacijoms yra

50.1. organizuoti regioninio sąvartyno plėtrą ir vykdyti jo eksploataciją;

50.2. rekultivuoti Savivaldybėje esančius sąvartynus;

50.3. dalyvauti atliekų surinkimo ir perdavimo grandies infrastruktūros pertvarkyme;

50.4. reikalui esant ir pritarus Savivaldybei, papildomai Savivaldybėje įrengti papildomus seniūnijų ir rajoninį atliekų priėmimo punktus, konteinerių aikšteles bei kompostavimo aikštelę, organizuoti būtiną ar reikalaujamą infrastruktūros plėtrą (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir pan.);

50.5. pritarus Savivaldybei, bendradarbiauti ir dirbti su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant vystyti ir tobulinti antrinių žaliavų rūšiavimą bei surinkimą, išskiriant antrines žaliavas iš komunalinių atliekų srauto bei tvarkant jas atskirai nuo komunalinių;

50.6. organizuoti atliekų priėmimo punktų ir konteinerių aikštelių eksploataciją.

VIII. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

51. Buityje susidarančių pavojingų atliekų (BPA) turėtojai privalo kiekvienos rūšies buityje susidariusias pavojingas atliekas (pvz.: galvaninius elementus, akumuliatorius, buitinės chemijos produktus, lakus, dažus, skiediklių atliekas, cheminėmis medžiagomis užterštą pakuotę, panaudotus tepalus, tepalų filtrus, gyvsidabrio turinčias medžiagas ir kt.) sudėti atskirai į surinkėjo pateiktą tarą ir galinčias pakenkti žmonėms ir aplinkai atliekas nedelsiant atiduoti atliekų tvarkytojams (atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms).

52. Buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų surinkėjai ir vežėjai surenka periodiškai apvažiavimo būdu pagal nustatytą ir su administratoriumi suderintą grafiką, apie kurį atliekų turėtojai yra informuojami iš anksto ir viešai.

53. Pavojingoms skystoms atliekoms saugoti BPA punkte turi būti naudojamos specialiai tam pritaikytos talpos.

54. Konteineriai turi būti atsparūs surenkamų pavojingų atliekų poveikiui ir pakankamai sandarūs, kad juose esančios atliekos nepatektų į aplinką ir į juos nepatektų krituliai.

55. Draudžiama laikyti ilgą laiką pavojingas atliekas žmonių gyvenamosiose arba lankomose patalpose bei kitose vietose ir tokio būvio, kai jos gali garuoti, išsipilti, išbyrėti ar kitaip patekti į aplinką, pakenkdamos jai ir žmonių sveikatai.

56. Draudžiama išmesti buityje susidarančias pavojingas atliekas kartu su buitinėmis atliekomis, antrinėmis žaliavomis arba ne joms skirtose vietose, deginti pavojingas atliekas, ardyti gaminius, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, ar kitaip juos apdoroti.

57. Atliekų surinkėjas privalo

57.1. surinktas buities pavojingas atliekas pristatyti į buities pavojingų atliekų priėmimo punktą adresu: Kairių km., Šiaulių raj.;

57.2. surinkti ir pervežti buities pavojingas atliekas vadovaujantis Taisyklėmis;

57.3. surinkti ir pervežti buities pavojingas atliekas pagal su administratoriumi suderintus ir paskelbtus gyventojams grafikus.

IX. BIOSKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

58. Bioskaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, tai yra

58.1. organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, maisto atliekos, kevalai, kiaušinių lukštai;

58.2. žaliosios atliekos: sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo atliekos, namų valdų sklypų šienavimo atliekos, puvenos, drožlės, lapai, gėlės;

58.3. mišrios popieriaus ir kartono, natūralaus pluošto, tekstilės ir kitos organinės atliekos: popieriaus ir kartono įvairios smulkios atliekos ir skiautės, dėžutės, maišeliai, užteršti maisto likučiais, vilnonių, lininių, medvilninių rūbų, audinių atliekos.

59. Virtuvinių atliekų atskiras surinkimas iš gyventojų ir visuomeninių virtuvių gali būti pradėtas tik Savivaldybei priėmus atitinkamą sprendimą, o administratoriui patvirtinus specialaus kompostavimo techninį reglamentą ir įrengus specialią kompostavimo aikštelę bioskaidžioms atliekoms kompostuoti.

60. Kompostuoti tinkančios bioskaidžios atliekos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje priimamos į kompostavimo aikštelę Kairiuose ir kitose, papildomai įrengtose kompostavimo aikštelėse.

61. Priėmus atitinkamą Savivaldybės sprendimą, kompostuoti tinkančios bioskaidžios medžiagos gali būti pradėtos rinkti iš individualių namų valdų, kapinių, sodų ir pan.

62. Atliekų surinkėjas privalo išvežti atskirai surinktas bioskaidžias atliekas iš daugiabučių namų kiemų, individualių valdų, juridinių asmenų sutartyje su administratoriumi numatytomis sąlygomis.

63. Administratoriui priėmus suderintą su Savivaldybe sprendimą atskirai rinkti visuomeninių virtuvių biodegraduojamas atliekas ir/ar gyventojų virtuvines atliekas, turi būti sudaroma papildoma atliekų surinkimo sutartis, kad atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugas teikianti įmonė pradėtų šių atliekų atskirą surinkimą, pristatydama jas į administratoriaus nurodytą aikštelę, kuri veikia pagal specialų techninį reglamentą.

64. Kapinių atliekos turi būti rūšiuojamos į bioskaidžias ir kitas atliekas.

65. Bioskaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose arba atiduodamos atliekų tvarkytojui, kuris surinktas bioskaidžias atliekas veža į artimiausius bioskaidžių atliekų arba nuotekų dumblo kompostavimo įrenginius. Atliekų turėtojai bioskaidžias atliekas gali patys atvežti į kompostavimo įrenginius arba į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo vietą. Individualių valdų bioskaidžias atliekas kompostuoti leidžiama ant žemės paviršiaus paruoštoje aikštelėje arba specialiuose konteineriuose.

66. Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas bioskaidžias atliekas gali tvarkyti (jeigu turi tam leidimą) įmonė, prižiūrinti šias teritorijas, arba perduoti jas tvarkyti administratoriui ir mokėti jam už jų tvarkymą.

67. Kompostuoti galima gatvių bei parkų, želdinių priežiūros (smulkios šakos, lapai, žolė, velėna, šaknys), žemės ūkio produkcijos sandėliavimo, perdirbimo ir realizavimo (daržovių atliekos, lukštai, gėlės, vaisiai), medienos apdorojimo (miško genėjimo smulkios medienos atliekos, kelmai, pjuvenos, drožlės, skiedros), valgyklų ir komercinių taškų atliekas, gyvūnų mėšlą, natūralų pluoštą ir tekstilę, popierių ir kartoną. Draudžiama kompostuoti termiškai neapdorotą skerdieną, pieno šlamą, kritusius gyvulius, medicinos atliekas, fekalijas, chemikalais apdorotas žaliąsias atliekas.

68. Želdinių kirtimo ir genėjimo atliekas privalo sutvarkyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems buvo išduotas leidimas šiuos darbus vykdyti, arba perduoti administratoriui ir sumokėti jam už jų tvarkymą. Už gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų (smulkių medžių šakų, lapų, pumpurų, žiedų, dulkių, žemių, purvo, smėlio, žvyro) bei šiukšlių, išmetamų į šiukšlių dėžes (urnas), išvežimą yra atsakingi teritorijų (žemės sklypų) savininkai (naudotojai, valdytojai, nuomotojai) bei teritorijas valančios įmonės. Gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusios sąšlavos pristatomos į sąvartyną. Už šių atliekų priėmimą nustatyto dydžio mokestis sumokamas sąvartyno operatoriui.

69. Išrūšiuotos individualių namų valdų ir sodų kompostuoti tinkamos bioskaidžios atliekos gali būti kompostuojamos pačiose valdose.

70. Kapinių, individualių namų valdų ir daugiabučių namų sklypuose susidarančių bioskaidžių atliekų tvarkymo kaštai yra įtraukiami į rinkliavos skaičiavimus.

X. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

71. Antrinės žaliavos – tinkamos naudoti atliekos: popierius, kartonas, stiklas, plastikas (polietilenas, plastikinė pakuotė, buteliai), metalas.

Atliekų turėtojai privalo antrines žaliavas rūšiuoti jų susidarymo vietose ir išmesti į atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus atitinkamai rūšiai skirtus konteinerius: „STIKLAS“, „PLASTIKAS“, „POPIERIUS“, iki bus pereita prie dviejų antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių sistemos „STIKLAS“ ir kitas konteineris („PLASTIKAS“ ir „POPIERIUS“).

72. Antrinių žaliavų konteineriai statomi konteinerių aikštelėse pagal patvirtintą konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, o ant konteinerių priekinės dalies pažymima konteinerio paskirtis: „POPIERIUS IR PLASTIKAS“, „STIKLAS“.

73. Atliekų surinkėjas privalo

73.1. pastatyti atliekų surinkimo aikštelėse arba tam tikslui specialiai įrengtose vietose konteinerius antrinėms žaliavoms surinkti: atskirai stiklui ir metalinei pakuotei – su užrašu „STIKLAS“, popieriui ir plastikams – su užrašu „POPIERIUS“ IR „PLASTIKAS“ ir ne mažiau kaip 1 konteinerių komplektą kiekvienoje gyvenvietėje, kurioje gyvena virš 200 gyventojų;

73.2. surinkti pagal poreikį antrines žaliavas iš konteinerių, jas perrūšiuoti ir pristatyti į perdirbimo įmones;

73.3. antrinės žaliavos gali būti renkamos pagal nustatytą maršrutą su administratoriumi suderintus ir paskelbtus gyventojams grafikus;

73.4. kiekvieną mėnesi teikti administratoriui duomenis apie surinktų antrinių žaliavų rūšis, kiekį ir jų tvarkymą.

74. Administratorius kartu su Savivaldybe organizuoja makulatūros (ir plastikų) atliekų surinkimo konkursus švietimo įstaigose, pagerbdami nugalėtojus vietinės žiniasklaidos pagalba ir kitomis konkurso sąlygose numatytomis priemonėmis.

75. Reikalui esant, administratorius, suderinęs su Savivaldybe, gali nustatyti papildomas sąlygas ir kitoms kombinuotų (kompozicinių) pakuočių, metalo, tekstilės ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti.

XI. DIDŽIŲJŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

76. Atliekų surinkėjas pristato surinktas didžiąsias komunalines atliekas į didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę„ adresu: Kairių km., Šiaulių raj.

77. Atliekų turėtojai didžiąsias atliekas gali patys pristatyti į atliekų surinkimo punktą.

78. Rajoninis atliekų priėmimo punktas ir seniūnijose atliekų priėmimo punktai, Savivaldybės tarybos sprendimu, veikia pagal administratoriaus ir Savivaldybės tarybos suderintą ir patvirtintą bei viešai paskelbtą grafiką, tvarką ir sąlygas.

79. Daugiabučių namų gyventojai turi teisę, laikinai, pagal administratoriaus paskelbtą grafiką (rekomenduotina mieste nustatyti 1 dieną savaitėje), krauti savo didžiąsias atliekas prie konteinerių.

80. Atliekų surinkėjas privalo surinkti ir išvežti didžiąsias atliekas, atliekų turėtojų sukrautas prie konteinerių ir konteinerinių aikštelių, sutartyse su administratoriumi numatytomis sąlygomis ir grafiku, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po nustatytos datos.

XII. PANAUDOTŲ PAKUOČIŲ TVARKYMAS

81. Panaudotos pakuotės kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis surenkamos antrinių žaliavų konteineriuose .

82. Administratoriui ir Savivaldybei sudarius trišalę sutartį su gamintojus ir importuotojus atstovaujančia organizacija, steigiama papildanti pakuočių (gali būti ir kitų atliekų tvarkomų gamintojo atsakomybės principu) tvarkymo sistema, kurios kaštus finansuoja gamintojai ir importuotojai per savo atstovaujančias organizacijas, atitinkamai patikslinus rinkliavos įmokas ir sutartis su atliekų surinkimo ir pervežimo įmone.

83. Papildančios atliekų tvarkymo sistemos eksploatuojamos minėtose sutartyse nustatyta tvarka, teikiant paslaugas viešųjų pirkimų tvarka.

84. Iki šios sutarties sudarymo panaudotų pakuočių surinkimas įeina į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sudėtį, kai rinkliavos lėšomis apmokamas surinkėjo kaštų skirtumas, atsirandantis dėl nepakankamų antrinių žaliavų supirkimo kainų rinkoje.

XIII. KITŲ (NE KOMUNALINIŲ) ATLIEKŲ TVARKYMAS

85. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymas

85.1. pramonėje ir statyboje susidariusių statybos ir griovimo atliekų tvarkymas nereglamentuojamas šiose taisyklėse;

85.2. buitinio remonto atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) gali nemokamai pristatyti buityje susidariusias statybos ir griovimo atliekas į atliekų priėmimo punktus arba atiduoti atliekų surinkėjui didžiųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu metu.

86. Gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų tvarkymas

86.1. sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valomose teritorijose;

86.2. už, gatvėse, ant žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai;

86.3. teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai privalo kaupti ir sudėti sąšlavas taip, kad jos nepatektų į požeminius inžinerinių tinklų šulinius, neterštų teritorijas;

86.4. individualių valdų, daugiabučių namų kiemų teritorijų tvarkymo atliekos, įskaitant nukritusius medžių lapus, talpinamos į maišus ir/arba konteinerius, kuriuos atliekų surinkėjas ištuština, o surinktas atliekas pristato į administratoriaus nurodytą kompostavimo aikštelę (rinkliava skaičiuojama pagal faktą arba nustatytą jų susikaupimo normą);

86.5. gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų per žiemą susikaupusį purvą, žvyrą bei smėlį teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai privalo pašalinti ištirpus sniegui;

86.6. už šių atliekų tvarkymą atliekų turėtojai atsiskaito su administratoriumi, jeigu dirba administratoriaus parinktas atliekų surinkėjas ar su savo atliekų surinkėjais ir vežėjais pagal atskirą susitarimą;

87. Individualių transporto priemonių savininkai naudotas padangas turi atvežti į atliekų priėmimo punktą (ne daugiau kaip 4 vnt. gyv./metus). Už papildomą kiekį atliekų turėtojo mokamas atliekų priėmimo mokestis.

88. Bešeimininkių atliekų tvarkymas vykdomas sekančiai

88.1. šių atliekų tvarkymas pradedamas surašant aktą, nustatantį faktą, jog tos konkrečios atliekų sankaupos savininkas yra nenustatytas (jei nėra vizualinių duomenų, rodančių šių atliekų tikėtiną savininką). Akte fiksuojamas apytikris atliekų kiekis ir jų sudėtis, rekomenduojamas atliekų tvarkymo būdas;

88.2. atliekų surinkėjas surenka atliekas ir pristato jas į tolimesnio tvarkymo vietą (dažniausiai į regioninį sąvartyną) bei pateikia administratoriui sąskaitą patirtų išlaidų atlyginimui;

88.3. administratorius, įsitikinęs, kad darbas atliktas ir sąskaita atitinka atliktų darbų vertę, apmoka ją iš rinkliavos lėšų (komunalinių atliekų);

88.4. bešeimininkių atliekų tvarkymas yra planuojamas, remiantis praėjusiais metais sunaudotų lėšų apimtimi ir einamųjų metų poreikio prognoze;

88.5. jeigu yra nustatomas tikrasis bešeimininkių atliekų savininkas jam yra keliamas ieškinys, atlyginti patirtus nuostolius regreso tvarka ir bauda pagal ATPK ar žalos aplinkai atlyginimo tvarką.

89. Kitų ne komunalinių atliekų tvarkymas šiose taisyklėse reglamentuojamas, atitinkamai pakeitus, patikslinus, papildžius komunalinių atliekų tvarkymo taisykles.

XIV. REIKALAVIMAI KONTEINERIAMS IR ŠIUKŠLIAVEŽĖMS

90. Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotos komunalinės atliekos renkamos 1,1 m3, 0,24 m3 ir 0,12 m3 ir kitos talpos konteineriuose. Daugiabučiai namai bei smulkios įmonės, įstaigos ir organizacijos, besinaudojančios bendrais konteineriais, aprūpinamos 1,1 m3 talpos konteineriais, išdėstytais atskirose aikštelėse.

91. Informacija ar priminimas apie konteinerio dangčio uždarymo būtinumą turi būti pateikta įskaitomai ant konteinerio ir (arba) informaciniame stende konteinerinėje aikštelėje.

92. Gyvenviečių, kur atliekoms surinkti turi būti naudojamos konteinerinės aikštelės su 1,1 m3 konteineriais, gyvenamųjų rajonų, kuriuose dėl žemės naudojimo apribojimų ar kitų priežasčių neįmanoma parinkti jų stovėjimo vietos, individualių namų gyventojai aprūpinami atskirais 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriais.

93. Kaimų ir vienkiemių rinkliavos mokėtojai – gyventojai (pagal suderintą su administratoriumi ir Savivaldybe sąrašą, ), kurie neaprūpinami atskirais konteineriais, šalina komunalines atliekas artimiausiuose grupėmis pastatytuose 1,1 m3 talpos konteineriuose.

94. Sodų ir garažų bendrijų komunalinėms atliekoms surinkti naudojami didelės talpos (1,1–8 m3) konteineriai.

95. Konteineriai, naudojami komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti, turi atitikti apipavidalinimo ir konstrukcijos standarto LST EN 840-1-6 bei Euro Norm DIN EN standartų (konteineriams, kurie dar nėra įteisinti) reikalavimus.

96. Reikiama konteinerių talpa ir kiekis nustatomi pagal Savivaldybės patvirtintas komunalinių atliekų susikaupimo normas. Konteinerių išdėstymas bei priskyrimas konkretiems atliekų turėtojams apibrėžiami konteinerių išdėstymo plane.

97. Konteinerius atliekų turėtojai turi statyti atliekų surinkėjams ir vežėjams gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje. Individualius konteinerius atliekų turėtojai turi ištraukti į atliekų surinkėjams ir vežėjams gerai matomas ir lengvai privažiuojamas vietas.

98. Standartiniuose atliekų konteineriuose draudžiama kaupti komunalines atliekas, kurios netelpa į įprastus 100 litrų talpos maišus. Šios atliekos tvarkomos kaip didžiosios atliekos – pristatomos į atliekų priėmimo punktus ir (arba) atiduodamos atliekų surinkėjui, kuris jas surenka pagal nustatytą maršrutą, jeigu tai numatyta atliekų tvarkymo planuose ir atliekų turėtojams apie tai pateikta atitinkama informacija.

99. Atliekų turėtojams draudžiama į atliekų konteinerius mesti juos galinčius pažeisti daiktus, medžiagas ar chemikalus, galinčius kelti pavojų atliekų gabenimo metu arba kenkti aplinkai, gyvūnams ar žmonėms atliekų šalinimo vietoje. Šie daiktai ir medžiagos – tai sprogios ir cheminės medžiagos bei jų pakuotės, pavojingos buities atliekos, elektronikos atliekos, karštas šlakas, karšti pelenai, rūgštys, bazės, statybos ir griovimo atliekos (gruntas, akmenys, plytos), ilgesni nei 0,75 m daiktai, kitos panašios medžiagos ir daiktai.

100. Atliekų turėtojas atsako už individualaus konteinerio sugadinimą, nesusijusį su atliekų išpylimu ar įprastu susidėvėjimu, o už kolektyvinius konteinerius atsako atliekų surinkėjas.

101. Atliekų turėtojai privalo informuoti administratorių ir atliekų surinkėją bei vežėją, jeigu esamo konteinerių skaičiaus ar talpos nepakanka, kad konteineriai nebūtų perpildomi ir mišrios atliekos ar antrinės žaliavos neiškristų ant žemės.

102. Antrinių žaliavų konteineriai turi būti statomi ant grįsto pagrindo, prieinamo paslaugos teikėjui, ir gali būti sustatyti kartu su bendrojo naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Šių konteinerių spalvos visos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teritorijoje turi būti vieningos. Atliekų turėtojas šalina antrines žaliavas tik į konkrečiai antrinei žaliavai skirtus konteinerius.

103. Savivaldybė ir administratorius gali nustatyti papildomas sąlygas ir kitoms kombinuotų (kompozicinių) pakuočių, metalo, tekstilės ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti.

104. Už kolektyvinių konteinerių sanitarinę būklę atsakingas yra atliekų surinkėjas. Komunalinių atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma ne rečiau kaip kartą per pusę metų šaltuoju metų laikotarpiu ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu.

105. Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

106. Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi, neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti. Jų dangčių mechanizmas privalo veikti, ir jie turi būti laikomi uždaryti.

107. Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami tokiu periodiškumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti atliekomis ir nepažeistų aplinkosaugos, sanitarinių bei higieninių reikalavimų.

108. Konteinerių tuštinimo dažnis

108.1 Kolektyvinių konteinerių tuštinimo dažnis

108.1.1. miestuose – ne rečiau kaip 4 kartus per savaitę ( skirtų daugiabučių namų gyventojams);

108.1.2. miesteliuose ir kaimuose turinčiuose daugiau kaip 200 gyventojų – ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Miesteliuose ir kaimuose, jeigu kolektyvinio naudojimo konteineriai yra užpildyti ¾ jų tūrio, jie turi būti ištuštinami, seniūnui informavus administratorių, nesilaikant grafiko;

108.1.3. kaimuose turinčiuose iki 200 gyventojų ir vienkiemiuose – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

108.1.4. kaimų ir vienkiemių gyventojai, prie kurių sudėtingas arba neįmanomas privažiavimas neaprūpinami atskirais konteineriais. Gyventojai šalina komunalines atliekas artimiausiuose grupėmis pastatytuose 1,1 m3 talpos konteineriuose.

108.2. Individualių konteinerių tuštinimo dažnis

108.2.1. miestuose, miesteliuose ir kaimuose turinčiuose daugiau kaip 200 gyventojų – ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį;

108.2.2. kaimuose turinčiuose iki 200 gyventojų ir vienkiemiuose – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

108.2.3. įstaigose bei organizacijose, ūkininkų ūkiuose konteinerių tuštinimo dažnis priklauso nuo individualaus susitarimo (rekomenduotina ne rečiau kaip kartą per 2 savaites).

108.3. Bioskaidžių atliekų konteinerių tuštinimo dažnis

108.3.1. miestuose – ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Individualių namų savininkai kompostuoja savo namų valdose;

108.3.2. miesteliuose ir kaimuose – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Individualių namų savininkai kompostuoja savo namų valdose;

109. Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, įmonės ženklą ir/arba pavadinimą, atsakingo darbuotojo telefono numerį.

110. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones ar kitaip užstatyti privažiavimą.

111. Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį. Surinkėjas, nustatęs pažeidimą, privalo informuoti konteinerio naudotoją ir administratorių apie konteinerio netuštinimo priežastis.

112. Bendrojo naudojimo (viešose) teritorijose prireikus gali būti pastatyti specialūs konteineriai su atidaromu dugnu antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, stiklui bei plastmasei) rinkti.

113. Atliekų surinkėjas turi turėti minimalų specialių atliekas presuojančių šiukšliavežių kiekį, kurių minimali talpa – 5 tonos presuotų atliekų. Šiukšliavežės turi turėti kombinuotus keltuvus 120/140/240 ir 1100/770/660 litrų konteineriams ištuštinti. Bent viena šiukšliavežė turi turėti įtaisą didelės talpos (2 – 8 m3) konteineriams ištuštinti. Būtina turėti specialų sunkvežimį su keltuvu (gerve) specialiems antrinių žaliavų konteineriams su atsidarančiu dugnu ištuštinti arba turėti tokio sunkvežimio nuomos sutartį. Jį galima naudoti ir antrinėms žaliavoms surinkti pagal nustatytą maršrutą. Šiukšliavežės su presais ir hidrauliniais keltuvais turi būti pritaikytos aptarnauti standarto LST EN 840-1-6 bei kitų Euro Norm DIN EN standartų konteinerius. Būtina turėti mažiausiai 1-ą mažų gabaritų šiukšliavežę, skirtą aptarnauti sunkiai privažiuojamas konteinerines aikšteles, vienkiemius. Šiukšliavežės su kombinuotais bei specialiais konteinerių keltuvais įsigyjamos palaipsniui, plėtojant Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu (Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa).

114. Surinkėjo eksploatuojamos šiukšliavežės turi būti aprūpintos GPS įranga ir jų maršrutai kontroliuojami, išnaudojant šios sistemos galimybes. GPS įranga šiukšliavežėse įdiegiama palaipsniui, plėtojant Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu ir pagal suderintą grafiką.

XV. UŽMOKESTIS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ, ATLIEKŲ SUSIKAUPIMO NORMOS

115. Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant mišrių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų ir naudotų padangų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, buities pavojingų atliekų, surinkimą ir tvarkymą, bioskaidžių atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų pristatymo į regioninį sąvartyną, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, atliekų sąvartynų įrengimą, eksploatavimą ir jų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo.

116. Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais.

117. Administratoriaus apskaičiuotą ir siūlomą vietinės rinkliavos dydį Savivaldybės teritorijoje derina ir tvirtina Savivaldybės taryba.

118. Komunalinių atliekų metinės susikaupimo normos apskaitomos remiantis faktiniais svėrimo duomenimis.

119. Bešeimininkių atliekų tvarkymas gali būti finansuojamas: komunalinių atliekų iš vietinės rinkliavos, o kitų iš Savivaldybės biudžeto.

120. Atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne įkainius tvirtina VšĮ ŠRATC (administratoriaus) dalininkų susirinkimas.

XVI. ATLIEKŲ PERVEŽIMAS

121. Atliekos surenkamos ir išvežamos sutvarkyti ir šalinti pagal atliekų surinkėjo parengtus, suderintus ir patvirtintus atliekų surinkimo ir šalinimo techninius reglamentus, Savivaldybės ir regioninius atliekų tvarkymo planus ir laikantis šių Taisyklių reikalavimų.

122. Atliekos iš konteinerių iškraunamos ir išvežamos specialiomis transporto priemonėmis.

123. Didžiąsias, bioskaidžias, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronikos įrangos atliekas, naudotas padangas bei antrines žaliavas į atliekų priėmimo punktą pristato atliekų surinkėjas arba individualiai patys atliekų turėtojai.

124. Antrinės žaliavos pervežamos į perdirbimo įmones.

125. Pavojingos buities atliekos perduodamos atitinkamų atliekų tvarkytojams.

XVII. REGIONINIO SĄVARTYNO EKSPLOATAVIMAS

126. Regioniniame sąvartyne nerūšiuotos komunalinės atliekos priimamos iš Savivaldybės teritorijoje surenkančio(ų) atliekų surinkėjo(ų) ir iš Savivaldybės teritorijoje veikiančių juridinių asmenų.

127. Sąvartyno operatorius užtikrina sąvartyno techninį aprūpinimą, tvarkymą, priežiūrą bei finansavimą.

128. Regioninį atliekų sąvartyną eksploatuoja sąvartyno operatorius, vadovaudamasis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051) bei visais šių Taisyklių pakeitimais.

XVIII. ATLIEKŲ APSKAITOS ATASKAITA

129. Atliekų surinkėjai ir vežėjai periodiškai teikia informaciją apie surinktus atliekų kiekius administratoriui, o šis Savivaldybės administracijai – sutartyse nustatyta tvarka, bei Aplinkos ministerijai ir jos padaliniams.

XIX. TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

130. Taisyklių reikalavimų įgyvendinimas kontroliuojamas administratoriaus nustatyta ir suderinta su Savivaldybės taryba tvarka, kurios svarbiausios nuostatos yra sekančios

130.1. atliekų surinkėjas veda pirminę paslaugos teikimo apskaitą, fiksuodamas atliekų surinkimo maršrutus, kiekvieno konteinerio ištuštinimą, jo užpildymo lygį ( ateityje įsigijus įrangą –konteinerio svorį su atliekomis ir be jų), derina su juridiniais asmenimis ir kitais ūkiniais subjektais, kurie naudojasi individualiais konteineriais, iš jų išvežtų atliekų kiekius;

130.2. administratorius ir Savivaldybė atrankiniu būdu kontroliuoja atliekų surinkimo eigą, vertina tvarką ir informaciją konteinerinėse aikštelėse;

130.3. atliekų surinkėjas privalo aprūpinti visus atliekų turėtojus tinkamais konteineriais su reikiamais užrašais ir pateikti konteinerių sąrašus (nurodant konteinerio pastatymo datą) aikštelėse ir pas atliekų turėtojus administratoriui, kuris tikrina jų atitikimą susikaupimo normoms;

130.4. atliekų surinkėjas teikia mėnesinę paslaugos teikimo ataskaitą, kuri turi atitikti suteiktos paslaugos apimtį, fiksuotą pirminėje apskaitoje. Turi būti pateikti duomenys pagal visus atliekų srautus.

131. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai, pažeidę Taisykles, yra baudžiami pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

132. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už Taisyklių nesilaikymą turi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyti asmenys.

133. Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ar juridinio asmens ar kito ūkinio subjekto nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti esamą pažeidimą.

134. Jei fizinis ar juridinis asmuo, ar kitas ūkinis subjektas išmeta atliekas ne tam skirtoje vietoje, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus.

135. Jei fizinis ar juridinis asmuo ar kitas ūkinis subjektas, sugadina ar sunaikina atliekų tvarkymo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius.

136. Administratorius turi teisę nutraukti sutartį su atliekų surinkėju, kuris nevykdo nustatytų užduočių, sistemingai nesilaiko sutarties sąlygų ir reikalavimų, teikia nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalina rastų trūkumų ir pažeidimų.

137. Sutarties nutraukimo atveju atliekų surinkėjas privalo administratoriui sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Iki sutarties nutraukimo termino turi būti pasirinktas kitas atliekų surinkėjas.

138. Atliekų turėtojų skundus dėl atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja administratorius.

139. Pagal sutartį su administratoriumi atliekų surinkėjas privalo registruoti visus atliekų turėtojų skundus, gautus raštu arba žodžiu, registracijos žurnale nurodydamas datą, pavardę, priežastį, veiksmus trūkumams pašalinti, įvykdymo terminus ir patvirtinimą apie įvykdymą ar neįvykdymą.

140. Pagrįsto skundo atveju atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis ir sumokėti sutartyje numatytą baudą.

141. Administratorius ir Savivaldybė periodiškai vykdo komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimo kontrolę. Pagal nustatyta maršrutą stebima, ar konteinerių teritorijos sutvarkytos, ar konteineriai ištuštinti. Periodiškai apklausiami gyventojai ir bendrijos dėl paslaugos teikimo kokybės.

XX. FINANSINĖS IR EKONOMINĖS PRIEMONĖS REGIONINEI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI ĮGYVENDINTI

143. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas toks vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą, kad pajamos už paslaugas padengtų vietinės rinkliavos administravimo, atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo infrastruktūros plėtimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, perdirbimo, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas bei sąvartyno eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo išlaidas.

144. Visų vietinės rinkliavos įplaukų apskaita tvarkoma Savivaldybės biudžete. Pagal administratoriaus parengtą specialią programą Savivaldybė perveda surinktas lėšas administratoriui, kuris atsiskaito su atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir padengia kitas su atliekų surinkimo organizavimu susijusias išlaidas.

145. Pajamų iš vietinės rinkliavos apskaita tvarkoma Savivaldybės biudžete numatytame straipsnyje.

146. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas lėšos naudojamos tik Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti: paskoloms, skirtoms regiono atliekų tvarkymo infrastruktūrai, grąžinti, atsiskaitymams pagal sutartis tarp administratoriaus ir viešojo konkurso tvarka parinktų atliekų surinkėjų ir vežėjų už atliekų surinkimą regiono teritorijoje, atsiskaitymams pagal sutartis tarp administratoriaus ir viešojo konkurso tvarka parinktų atliekų surinkėjų ir vežėjų už regiono infrastruktūros objektų eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą, Savivaldybės išlaidoms, tenkančioms atliekų tvarkymo reglamentavimui ir administravimui, apmokėti, administratoriaus išlaidoms, tenkančioms Savivaldybės paskirtų atliekų tvarkymo administravimo ir organizavimo užduotims vykdyti, visuomenės informavimo ir švietimo programos rengimui ir įgyvendinimui apmokėti.

147. Regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai palaikyti, plėtoti ir modernizuoti be vietinės rinkliavos gali būti pritraukiamos Savivaldybės ir administratoriaus, įvairių šalies ir užsienio donorų, specialiųjų fondų, investicinių projektų ir kitų šaltinių lėšos.

148. Ūkio subjektams ir kitiems juridiniams asmenims vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal patvirtintas jiems atliekų susikaupimo normas ir patvirtintus 1 sutart. vnt. atliekų tvarkymo kaštus, taip pat kitus parametrus, lemiančius susidarančius atliekų kiekius.

149. Kiekvienais metais Savivaldybės administracija ir administratorius analizuoja rezultatus, tikslina fizinių asmenų, ūkio subjektų ir kitų juridinių asmenų atliekų susikaupimo normas bei Savivaldybės tarybai teikia siūlymus dėl vietinės rinkliavos dydžio, atsižvelgiant į faktiškas paslaugų teikimo išlaidas per metus.

XXI. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

150. Savivaldybė, administratorius, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atliekų surinkėjai ir vežėjai supažindina visuomenę su komunalinių atliekų tvarkymo sistema, organizaciniais ir technologiniais komunalinių atliekų tvarkymo projektais, jų įtaka aplinkai ir žmogaus sveikatai, naudodami šiuolaikinius visuomenės informavimo būdus, užtikrinančius maksimalų tikslinės auditorijos pasiekimą.

151. Komunalinių atliekų surinkėjas ir vežėjas be kitų, aukščiau apibrėžtų, informavimo priemonių įsipareigoja

151.1. konteinerinėse aikštelėse esančiuose stenduose nurodyti tuštinimo grafikus, antrinių žaliavų konteinerių paskirtį, vardinant tinkamas atliekas ir/arba draudžiamas mesti atliekas;

151.2. konteinerinėse aikštelėse esančiuose stenduose nurodyti aptarnaujančią įmonę, faktines apvažiavimų datas, rūšiavimo klaidas;

151.3. individualių konteinerių atveju naudoti informacinius lipdukus, nurodančius rūšiavimo klaidas, pasiūlymus dėl konteinerių keitimo ir pan.;

151.4. pateikti informaciją gerai matomoje vietoje, atmosferos poveikiui nejautriomis priemonėmis.

152. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius įsipareigoja

152.1. vietinėje spaudoje minimaliai 1-3 žinutėmis per ketvirtį skelbti gerąją patirtį atliekų tvarkyme, numatomus technologinius pokyčius ir pan.;

152.2. detalesnę informaciją vietinėje spaudoje ir kitose informavimo priemonėse skelbti pagal tvarką ir sąlygas, apibrėžtas sutartyje tarp Savivaldybės ir administratoriaus;

152.3. iki kiekvienų metų pabaigos, dalyvaujant Savivaldybei, parengti kitų metų visuomenės informavimo programą. Programoje turi būti numatyta informuoti visuomenę apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, apie regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, apie teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie pavojingų atliekų surinkimo galimybes, apie specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

153. Savivaldybės ir regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti Savivaldybės ir administratoriaus atliekų tvarkymo veiklą nustatantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei, mažiausiai skelbiami Savivaldybės ir administratoriaus interneto svetainėse.

154. Visi piliečiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai gali su jais susipažinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

XXI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

155. Šios Taisyklės paskelbiamos vietinėje spaudoje ir savivaldybės administracijos interneto tinklapyje.

156. Taisyklių pakeitimus ar naują redakciją tvirtina Savivaldybės taryba. Fiziniai, juridiniai asmenys ir kiti ūkiniai subjektai už šių Taisyklių pažeidimus atsako Administracinių teisių pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

_______________________

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →