DĖL RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO (taryba)

1. Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų.

2. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas, sprendimų priėmimo laisvę bei kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

3. Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. Tarybos nario statusą apsprendžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis, o tarybos narys naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, numatytas to paties įstatymo 23 bei 24 straipsniuose.

4. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

5. Jeigu naujai išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

6. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų.

7. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje yra 27 tarybos nariai.

1. Tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.

2. Renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą.

3. Mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją, vadovaudamasi įstatymais nustato jam darbo užmokestį.

4. Mero teikimu nustato mero pavaduotojo veiklos sritis.

5. Priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro.

6. Sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas.

7. Renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą.

8. Sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą.

9. Priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ir pavaduotojo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokesti iš savivaldybės biudžeto, skaičių.

10. Gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę.

11. Tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus.

12. Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą.

13. Priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo.

14. Skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus.

15. Priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

16. Priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t.t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio.

17. Nustato kainas ir tarifus už savivaldybes įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas.

18. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas.

19. Priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.

20. Tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas.

21. Deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus.

22. Priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose.

23. Priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kilo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise.

24. Priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant.

25. Priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis ir valstybėmis įmonių steigimo.

26. Įstatymų numatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus tuos, kurie siejasi tik su vieno juridinio ar fizinio asmens interesais, taip pat nedidelių veiklos mastų projektus.

27. Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti.

28. Teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus.

29. Tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bet aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles.

30. Teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą.

31. Kartą per metus išklauso savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus veiklos, savivaldybės kontrolieriaus, viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų metines ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus.

32. Teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos.

33. Priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms.

34. Priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas.

35. Priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo.

36. Priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo.

37. Nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką.

38. Gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą.

39. Tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo.

40. Priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybes viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

41. Priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų.

42. Tvirtina kaimo plėtros programas.

43. Priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą.

44. Priima sprendimus dėl mero atostogų ir komandiruočių į užsienį. Esant reikalui skubiai išvykti į užsienį (neplanuojant eilinio tarybos posėdžio), apie komandiruotę meras tarybą informuoja artimiausiame posėdyje.

45. Neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams.

1. Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma. Posėdis paprastai trunka 1 dieną, jeigu taryba nenusprendžia kitaip.

2. Posėdžius, išskyrus pirmąjį, šaukia meras, o jeigu jo nėra – mero pavaduotojas savo iniciatyva arba komiteto siūlymu, taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus.

Meras, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlymus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.

Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems tarybos nariams ir paskelbę gyventojams.

Jei meras ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas tarybos narys, išrinktas šio tarybos posėdžio pirmininku.

3. Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras, jo pavaduotojas arba 1/3 tarybos narių įgaliotas tarybos narys praneša visiems tarybos nariams asmeniškai arba telefonograma įstaigai ir paskelbia gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios vietinėje spaudoje.

4. Tarybos posėdžiai šaukiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip veną kartą per ketvirtį. Išimtiniais .atvejais, kai iškyla neatidėliotinų klausimų, gali būti sušauktas neeilinis tarybos posėdis. Apie neeilinio posėdžio datą ir laiką tarybos nariams pranešama telefonu arba elektroniniu paštu asmeniškai, ne vėliau kaip 24 val. iki posėdžio.

Straipsnio dalies pakeitimai

Nr. T-84, 2003-09-18, paskelbta TAR 2003-09-18, i. k. 2003-00302

5. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis praneša merui ar jo pavaduotojui, nurodydamas priežastį. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.

6. Tarybos posėdžiai paprastai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir pasisakyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Vyriausybės atstovas ir savivaldybės kontrolierius.

Be kviestųjų asmenų posėdžiuose taip pat gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų atstovai, apie tai pranešę merui iki posėdžio.

Tarybos sprendimu gali būti surengtas uždaras posėdis, kai jame svarstomi su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas.

Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.

Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du klausimai

1) renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;

2) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai.

1. Klausimus svarstyti tarybai pateikia meras, mero pavaduotojas, komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar posėdyje dalyvaujančių 1/3 tarybos narių pasiūlymu. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia taryba posėdžio pradžioje. Papildomi klausimai, reikalaujantys neatidėliotino svarstymo, merui pasiūlius, įtraukiami į darbotvarkę tarybos sprendimu, jei pateikiamas sprendimo projektas.

2. Sprendimų projektus tarybos posėdžiui paprastai ruošia komitetai, administracijos padaliniai, komisijos, darbo grupės. Jų darbą organizuoja administracija.

3. Svarstytinų klausimų sprendimų projektus ruošėjai ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio pateikia derinti Savivaldybės administracijos direktoriui. Prie sprendimų projektų, esant reikalui, turi būti pridėti aiškinamieji dokumentai.

Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai.

4. Sprendimų projektai svarstomi tarybos komitetuose, jie; turi būti suderinti su Savivaldybės juridiniu skyriumi ir kitais kompetentingais padaliniais.

5. Sprendimų projektai gali būti skelbiami spaudoje svarstyti visuomenei. Skelbiant projektą turi būti nurodyti jo rengėjai ir iniciatoriai. Atiduodamą skelbti sprendimo projektą vizuoja meras.

1. Kiekvieno posėdžio pradžioje registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

2. Posėdyje svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai (pagal 5 straipsnyje nustatytą tvarką).

3. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Tarybos pavedimu pirmininkauti gali padėti bet kuris tarybos narys.

4. Posėdžio pirmininkas

4.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje numatytą posėdžio pertrauką;

4.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;

4.3. stebi, kad būtų laikomasi tarybos veiklos reglamento;

4.4. suteikia žodį tarybos nariams ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai;

4.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją;

4.6. jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;

4.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

4.8. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis reglamentu, nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;

4.9. pasiūlo tarybos nariams pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui;

4.10. daro tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, o esant reikalui, perduoda juos svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai.

5. Posėdžio trukmę nustato taryba, tvirtindama darbotvarkę. Posėdžio eigoje darbotvarkės pakeitimai galimi, jei už tai balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.

6. Pranešėjų bei papildomų pranešėjų kalbos laiką pasiūlo meras ir tvirtina taryba. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į tarybos narių klausimus. Klausinėjimo laiką nustato taryba.

7. Tarybos narių pasisakymams skiriamos 5 minutės. Svarstomu klausimu tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Pirmininkui leidus, gali būti suteiktos 2 minutės tik po to, kai pasisakė visi užsirašiusieji kalbėti. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbantįjį.

Norinčius kalbėti iš anksto registruoja posėdžio sekretorius. Pirmi kalba užsiregistravę tarybos nariai ir tokia eile, kaip užsiregistravo. Posėdžio pirmininkas gali leisti pasisakyti iš anksto neužsiregistravusiems tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę. Jeigu tarybos narys be įspėjimo išėjo iš posėdžių salės ir jo nėra, kai pirmininkaujantis suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti.

8. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba to pageidauja tarybos nariai ir nusprendžia taryba. Posėdžio pirmininkas informuoja, kiek žmonių buvo užsirašę ir kiek kalbėjo. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami projekto autoriams.

9. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.

Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

10. Posėdyje svarstomų klausimų sprendimų projektai ir, esant reikalui, papildoma medžiaga tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip trys dienos iki posėdžio. Išimties atveju posėdžio medžiaga gali būti pateikta prieš to klausimo įtraukimą į dienotvarkę.

11. Tarybos sprendimo projekto pataisas tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti.

Komitetui prašant, jam perduodamos svarstyti tarybos sprendimų projektų pataisos.

Už kiekvieną pateiktą pataisą balsuojama atskirai.

12. Galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.

13. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.

Atvirai balsuojama rankos pakėlimu.

Slaptai balsuojama šiame reglamente numatytais atvejais, o taip pat nusprendus tarybai, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. Šiuo būdu paprastai balsuojama per pertrauką, naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija.

Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami.

Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos kandidatų pavardės tik į vienas pareigas.

Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Posėdžio pirmininkas skelbia, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys, o šis atsistojęs tai patvirtina.

Balsuojant rankos pakėlimu ar biuleteniais, balsus skaičiuoja tarybos paskirta balsų skaičiavimo komisija.

Jeigu nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame tarybos posėdyje.

Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“ Antruoju atveju balsuojama „už vieną teiginį“, kitus išbraukiant.

Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilę.

Esant reikalui, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jei sutinka pasiūlymo autorius ar autoriai.

14. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys neturi balsavimo teises, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ir finansiniai klausimai ar kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

1. Taryba savo darbą planuoja pusmečiui. Tarybos darbo plano projektą rengia meras, gavęs tarybos komitetų, frakcijų, komisijų, tarybos narių ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymus.

2 Planas sudaromas tokia tvarka

2.1. tarybos komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai bei savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kito pusmečio pradžios pateikia merui savo pasiūlymus dėl tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių;

2.2. meras apibendrina pasiūlymus, parengia pusmečio darbo plano projektą ir per dvi savaites pateikia svarstyti komitetams.

3. Pusmečio darbo planas tvirtinamas tarybos posėdyje.

4. Darbo plane nurodoma

4.1. tarybos posėdžių laikas, numatomi svarstyti klausimai bei asmenys, atsakingi už jų parengimą;

4.2. komitetų posėdžiai ir numatomi svarstyti klausimai,

4.3. susitikimai su gyventojais;

4.4. priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė;

4.5. kiti renginiai.

5. Darbo planas siunčiamas tarybos komitetams, frakcijoms, administracijai.

1. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos sprendimus pasirašo tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

2. Posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, tarybos narių skaičius, kiek jų dalyvavo posėdyje, kiek nedalyvavo, kiek dalyvavo svečių ir kviestųjų asmenų, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavarde ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, taip pat pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ir paklausimų išdėstymas, priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai.

Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas, nurodomos jų nedalyvavimo priežastys, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos.

Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako savivaldybės administracijos direktorius.

3. Posėdis stenografuojamas arba įrašinėjamas į garsajuostę. Stenogramos ir įrašai saugomi metus pasibaigus kadencijai.

4. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

5. Taryba privalo sudaryti savivaldybės gyventojams sąlygas susipažinti su tarybos sprendimais.

6. Posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio.

7. Tarybos nariai ir savivaldybės teritorijos gyventojai gali susipažinti su posėdžių protokolais ir jų priedais administracijos Turto ir bendrųjų reikalų skyriuje.

Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame tarybos posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo taryba priima atitinkamą sprendimą.

8. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero sprendimu.

9. Tarybos sprendimai gali būti skelbiami spaudoje, per radiją, televiziją.

10. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams savivaldybės administracijos direktorius perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.

11. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia administracija.

1. Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

2. Už sprendimų ir juose esančių pavedimų vykdymo kontrolės organizavimą atsako meras, o už praktišką įgyvendinimą – jo įgalioti pareigūnai.

3. Visi gaunami sprendimai registruojami administracijos Turto ir bendrųjų reikalų skyriuje tam skirtuose žurnaluose raštvedybos instrukcijos nustatyta tvarka.

Sprendimai su mero rezoliucija ir kontrolės atžyma perduodami administracijos darbuotojui, segamos atžymos ar kita medžiaga. Byla perduodama vykdytojui, kontrolės kortelė lieka atitinkamame administracijos skyriuje.

4. Sprendimo užduotis yra įvykdyta tada, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai ir duotas išsamus atsakymas tarybai.

5. Įvykdžius sprendimo užduotį, jis kartu su papildoma medžiaga grąžinamas į atitinkamą administracijos skyrių ir ten saugomas nustatyta tvarka.

6. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį tarybos posėdyje meras pateikia informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą.

7. Taryba ne rečiau kaip 1 kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą.

8. Meras rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo veiklą tarybai.

1. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys ar jų grupė tarybos posėdžio metu kreipėsi į savivaldybės pareigūną, savivaldybės ir kitų įmonių ir organizacijų vadovus.

Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

Su paklausimu tarybos narys arba jų grupė gali žodžiu arba raštu kreiptis į merą, tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, savivaldybės ir kitų įmonių bei organizacijų vadovus.

2. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Paklausimus raštu registruoja savivaldybės administracija. Atsakymo į paklausimą terminą nustato Viešojo administravimo įstatymas.

Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį už nustatytą Viešojo administravimo įstatyme.

Ar paklausimo svarstymą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia taryba. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) negali pirmininkauti tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

3. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam adresuotas tarybos nario (narių) paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo (autorius) autoriai.

Savivaldybės administracijos direktorius reguliariai informuoja tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl tarybos narių paklausimų.

1. Tarybos narys ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo atsiskaityti rinkėjams.

2. Pagal tarybos narių pasiūlymus sudaromas grafikas, kada, kur ir kurie tarybos nariai susitinka su gyventojais. Taip pat tarybos nariai informuoja administracijos direktorių, kokiose vietose, kuriomis valandomis jie priims gyventojus.

3. Savivaldybės administracija privalo sudaryti sąlygas tarybos nariams susitikti su gyventojais ir turi nustatyti tai, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi tarybos nariai.

4. Kiekvienas tarybos narys pats savarankiškai gali organizuoti susitikimus su gyventojais, neatsižvelgdamas į tarybos patvirtintuose grafikuose numatytas datas bei vietas, tačiau rengti šiuos susitikimus savivaldybės administracija neįpareigota.

1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (mokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant i faktiškai dirbtą laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai

Nr. T-176, 2004-01-29, paskelbta TAR 2004-01-29, i. k. 2004-00027

2. Kiekvienam Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms padengti kas mėnesį mokama 100 Lt (atskaičius gyventojų pajamų mokestį) mėnesinė išmoka. Ši išmoka mokama neatsiskaitytinai.

Papildyta punktu

Nr. T-176, 2004-01-29, paskelbta TAR 2004-01-29, i. k. 2004-00027

3. Po posėdžio jo sekretorius padaro posėdyje dalyvavusių tarybos narių sąrašą, kuriame turi būti nurodyta posėdžio data, tarybos narių, dalyvavusių posėdyje, vardas ir pavardė bei kiekvieno tarybos nario dalyvavimo posėdyje laikas. Mero pasirašytas sąrašas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įteikiamas Savivaldybės administracijos buhalterijai, kuri skaičiuoja tarybos nariams išmokas, jiems prieš tai pateikus pažymas iš darbovietės apie tarybos, komitetų, tarybos kolegijos posėdžių metu neskaičiuojamą darbo užmokestį. Į sąrašą neįrašomi meras ir mero pavaduotojas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas

Nr. T-176, 2004-01-29, paskelbta TAR 2004-01-29, i. k. 2004-00027

4. Savivaldybės tarybos, komitetų, tarybos kolegijos posėdžių laiku tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas

Nr. T-176, 2004-01-29, paskelbta TAR 2004-01-29, i. k. 2004-00027

2 SKYRIUS. TARYBOS FORMUOJAMŲ INSTITUCIJŲ SUDARYMAS, KOMPETENCIJA IR VEIKLOS TVARKA

1. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, valdybos (anksčiau priimti), mero sprendimai. Komitetai sudaromi ir jų pirmininkai tvirtinami tarybos sprendimu. Komiteto pirmininkus, jo pavaduotojus, išskyrus Kontrolės komitetą, renka komitetų nariai. Nepatvirtinus komiteto pirmininko, renkamas naujas pirmininkas.

2. Sudarant komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

3. Kontrolės komitetą sudaro visų taryboje atstovaujamų partijų ir koalicijos deleguotų atstovų vienodas skaičius.

4. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Jie yra išrinkti, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.

5. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.

6. Siekdami įgyvendinti savo politinius tikslus, tarybos nariai gali jungtis į frakcijas.

Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Kiekvienas tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka vadovą.

7. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, teikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame tarybos posėdyje.

8. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje.

9. Taryba gali sudaryti komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems tarybos pavedimams atlikti. Komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

Sudarant tokią komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, nustatomas narių skaičius, mero teikimu išrenkamas pirmininkas.

10. Savo įgaliojimų laikui taryba sudaro Administracinę komisiją. Jos pirmininku, mero teikimu, skiriamas tarybos narys. Jos veiklą nustato reglamentas, patvirtintas rajono tarybos.

1. Tarybos komitetų skaičių, jų pavadinimus, veiklos sritis ir komitetų narių skaičių nustato taryba. Komitetus sudaro ne mažiau kaip 5 tarybos nariai. Privalomas yra Kontrolės komitetas.

2. Komiteto bendroji kompetencija

2.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus savo kompetencijos srityje;

2.2. svarstyti tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikti pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

2.3. svarstyti savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo apyskaitą;

2.4. dalyvauti organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus;

2.5. nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis juos perduoti merui, administracijos direktoriui arba tarybai.

3. Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka administracija.

4. Komiteto posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Posėdį taip pat gali sušaukti bent du komiteto nariai, raštu pateikę darbotvarkės klausimą.

Posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimami pasiūlymai, išvados.

5. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių.

6. Posėdžiai protokoluojami.

7. Komiteto sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.

8. Komiteto sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – pirmininkavęs posėdžiui komiteto narys.

9. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę.

10. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrus posėdžius.

Bendram posėdžiui vadovauja vieno komiteto pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių balsų dauguma. Posėdžio sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų pirmininkai.

Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.

11. Komitetų atstovai gali tarybos posėdžiuose daryti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.

Savo pateiktiems tarybai klausimams arba perduotiems komisijai preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus.

Komitetai bendrai paruoštais klausimais gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

12. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.

13. Komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį administracijos skyriams bei kitiems padaliniams, taip pat savivaldybės teritorijoje esančioms valstybinėms įstaigoms ir įmonėms. Siųsdami rekomendacijas, komitetai jas suderina su meru.

Komiteto rekomendacijas gavėjai privalo per 2 savaites apsvarstyti ir pranešti komitetui apie svarstymo rezultatus.

14. Komitetas jo kompetencijos klausimais turi teisę išklausyti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta iš anksto.

Komitetui prašant, pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

15. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti.

16. Komitetai savo kompetencijos ribose turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.

17. Komitetai turi teisę kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus bei kitus asmenis.

18. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos ruošiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų patikrinimo.

Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.

19. Komiteto pirmininkas

19.1. šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;

19.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;

19.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

19.4. pirmininkauja komiteto posėdžiuose;

19.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą;

19.6. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą.

20. Visus komitetų sprendimų projektus, kuriems įgyvendinti reikia lėšų, prieš juos pateikiant spręsti tarybai, privalo išnagrinėti ir pateikti savo išvadas atitinkamas administracijos padalinys.

21. Visi komitetai, siūlydami tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštiškai pateiktas atitinkamo administracijos padalinio išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.

22. Sudėtingiems, skubiems, svarbiems ar kitiems klausimams spręsti ar pasiūlymams, išvadoms parengti taryba iš savo narių gali sudaryti komisijas. Taryba nustato komisijos darbo trukmę ir skiria jai užduotį.

23. Komiteto ar komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumento gavimo pateikia rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas merui ir toms institucijoms, kurioms šie dokumentai skirti.

1. Taryba sudaro šiuos komitetus

1.1. Kontrolės;

1.2. Biudžeto ir ekonomikos ir ūkio reikalų;

1.3. Investicijų ir kaimo plėtros;

1.4. Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos;

1.5. Kultūros, švietimo ir sporto.

2. Taryba nustato tokią specialiąją komitetų kompetenciją

2.1. Kontrolės komitetas

2.1.1. siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

2.1.2. teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus veiklos rezultatų;

2.1.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikia jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikia pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo;

2.1.4. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;

2.1.5. siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

2.1.6. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus veiksmų pianas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus atliktų patikrinimų metu nustatytų trukumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;

2.1.7. dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

2. 2. Biudžeto ir ekonomikos ir ūkio reikalų komitetas

2.2.1. ruošia pasiūlymus tarybai dėl savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos;

2.2.2. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir teikia siūlymus bei išvadas tarybai;

2.2.3. stebi ir analizuoja biudžeto vykdymą;

2.2.4. svarsto biudžeto įvykdymo apyskaitą ir teikia savo siūlymus;

2.2.5. inicijuoja savivaldybės nebiudžetinių fondų sudarymą, siūlo jų naudojimo tvarką bei nuostatus;

2.2.6. svarsto biudžeto papildomų lėšų skirstymo tvarką;

2.2.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl biudžeto papildomų lėšų paskirstymo;

2.2.8. teikia pasiūlymus dėl iš savivaldybės biudžeto išlaikomų institucijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo;

2.2.9. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės vykdomųjų institucijų naudojimosi banko kreditais tvarkos;

2.2.10. teikia siūlymus dėl finansinių lengvatų įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms būtiniausius gyventojų poreikius;

2.2.11. teikia siūlymus dėl patentų ir žyminių mokesčių, priskirtų savivaldybes kompetencijai, dydžio.

2.2.12. teikia siūlymus dėl kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

2.2.13. teikia siūlymus dėl vietinių rinkliavų nustatymo;

2.2.14. inicijuoja sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti pagal įmonių įstatymą veikiančias savivaldybės įmones ir organizacijas, svarsto šių įmonių ir organizacijų būklę ir jų būklės gerinimo galimybes;

2.2.15. teikia siūlymus dėl mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimosi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžio;

2.2.16. inicijuoja savivaldybės sutarčių bei susitarimų su įvairaus priklausomumo institucijomis sudarymo tvarką;

2.2.17. analizuoja savivaldybės infrastruktūrą ir verslo plėtros kryptis, svarsto gyventojų poilsio ir turizmo, kitų paslaugų plėtojimo klausimus.

2.3. Investicijų ir kaimo plėtros komitetas

2.3.1. svarsto savivaldybės teritorijos plėtojimo bendrąjį planą;

2.3.2. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kapitalo investicijoms;

2.3.3. teikia siūlymus dėl seniūnijų ribų, seniūnijų veiklos gerinimo;

2.3.4. svarsto miestelių, gyvenviečių plėtojimo ir kūrimo generalines schemas;

2.3.5. analizuoja kaimo komunalinio ūkio ir visuomeninio transporto problemas, teikia siūlymus dėl jo efektyvumo;

2.3.6. svarsto kolegijos pateiktas teritorijos raidos analizes, bendrąsias ilgalaikes ekologines ir kitas programas;

2.3.7. analizuoja žemės reformos eigą rajone, žemes ūkio plėtros klausimus;

2.3.8. teikia pasiūlymus žemės ir žemės nuomos mokesčių klausimais.

2.4. Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetas

2.4.1. analizuoja ir teikia siūlymus dėl pirminės ir antrinės sveikatos apsaugos institucijų tinklo plėtojimo ir jų aprūpinimo bei socialinės globos organizavimo;

2.4.2. analizuoja gyventojų sergamumo prevencijos klausimus;

2.4.3. inicijuoja socialinės rūpybos programų rengimą, teikia pasiūlymus dėl socialinės rūpybos plėtojimo;

2.4.4. teikia pasiūlymus dėl savivaldybei pavaldžių sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;

2.4.5. inicijuoja labdaros akcijas ir renginius, bendradarbiauja su atitinkamo pobūdžio visuomeninėms organizacijoms;

2.4.6. inicijuoja rajono gyventojų sveikatingumo gerinimo programas,

2.4.7. analizuoja ir teikia išvadas dėl migracijos procesų, gyventojų užimtumo, gyventojų kvalifikacijos kėlimo bei viešųjų darbų;

2.4.8. rengia pasiūlymus dėl savivaldybės santykių su bendruomene;

2.4.9. analizuoja ir teikia pasiūlymus dėl rajono teisėtvarkos būklės, policijos santykių su visuomene;

2.4.10. teikia siūlymus dėl lėšų skyrimo socialinėms reikmėms.

2.5. Kultūros, švietimo ir sporto reikalų komitetas

2.5.1. svarsto kultūros, švietimo ir sporto institucijų tinklo plėtojimo klausimus, suaugusiųjų bendrojo lavinimo problemas;

2.5.2. inicijuoja jaunimo reikalų svarstymą bei tikslinių programų rengimą;

2.5.3. analizuoja vaikų teisių priežiūros būklę, vaikų nusikalstamumo prevencinius klausimus, teikia pasiūlymus dėl šios srities darbo gerinimo;

2.5.4. analizuoja vaikų sveikatingumo klausimus;

2.5.5. svarsto perspektyvinės kultūros, švietimo ir sporto programas ir teikia jas tarybai;

2.5.6. svarsto paminklotvarkos problemas.

3. Nustatyti, kad komiteto sekretoriai yra atitinkamų administracijos skyrių vedėjai. Suformavus administracijos struktūrą, komitetų sekretorius skiria administracijos direktorius.

1. Meras renkamas, mero pavaduotojas skiriamas tarybos įgaliojimų laikui.

Merui, mero pavaduotojui atsistatydinus, mirus arba tarybai juos atšaukus, naujas meras, mero pavaduotojas renkami artimiausiame tarybos posėdyje.

Meras, mero pavaduotojas renkami iš tarybos narių slaptu balsavimu.

2. Mero rinkimų tvarką nustato Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų reglamentas.

3. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo meras. Tame pačiame tarybos posėdyje paprastai siūlomas vienas kandidatas.

Tą patį kandidatą pakartotinai galima siūlyti tik vieną kartą.

Kandidatūrų į mero pavaduotojus svarstymas ir rinkimai vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir renkant merą. Mero pavaduotojas yra paskiriamas, jeigu už jį balsavo Tarybos narių dauguma.

4. Meras, mero pavaduotojas, tarybai išrinkus juos į šias pareigas, turi atsisakyti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat darbo kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse, išskyrus mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

5. Mero, mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų prieš terminą klausimas svarstomas tarybos posėdyje, jeigu to pageidauja jie patys arba reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių. Toks reikalavimas turi būti raštu pateikiamas merui, kuris šį klausimą įtraukia į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę.

6. Sprendimas dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo, išskyrus atleidimą jiems patiems prašant, priimamas slaptu balsavimu. Pareigūnas laikomas atleistu, jei už tai balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

7. Jei sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją nepriimamas, šį klausimą svarstyti galima tik po metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų ar kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas.

8. Meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo (20 str.) nustatytais atvejais.

9. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma.

1. Tarybos pirmojo posėdžio tikslas ir esmė

1.1. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia rajono apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu.

1.2. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (toliau – posėdžio pirmininkas) ir pirmininkauja iki mero išrinkimo.

1.3. Savivaldybės mero įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba.

1.4. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka Radviliškio rajono savivaldybes merą.

Meras renkamas slaptu balsavimu. Meras laikomas ištrinktas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus (27) dauguma (ne mažiau 14).

1.5. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau 14 tarybos narių (yra kvorumas).

l.6. Tarybos posėdžio protokolą įprastine tvarka rašo savivaldybės administracijos darbuotojas. Daromas posėdžio garso įrašas.

Posėdžio protokolas surašomas per 3 dienas, jį pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

2. Tarybos posėdžio pirmininko teisės

Tarybos posėdžio pirmininkas turi išimtinę teisę

2.1. skelbti posėdžio pradžią, pabaigą ar posėdį atidėti. Esant reikalui, skelbti posėdžio pertrauką.

2.2. tikrinti, ar posėdyje yra kvorumas.

2.3. stebėti, kad būtų laikomasi tarybos posėdžio darbotvarkės ir reglamento.

2.4. suteikti žodį tarybos nariams.

2.5. kontroliuoti reglamente numatytą pasisakymų trukmę, limitą ir, jeigu laiko limitas viršijamas, įspėti kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją.

2.6. pagal svarstymo rezultatus formuluoti klausimus balsavimui, skelbti balsavimo rezultatus, vadovaujantis šio reglamento nustatyta tvarka.

2.7. pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ir kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžio pirmininkui vesti posėdį.

2.8. daryti tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento ar darbotvarkės, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui.

2.9. pasiūlyti posėdžio trukmę, laiko limito koregavimą. Pateikti biuletenio pavyzdžio projektą.

2.10. pateikti papildomai biuletenių, jei to prašo balsų skaičiavimo komisija.

3. Balsų skaičiavimo komisija ir rinkimų tvarka

3.1. Balsų skaičiavimo komisija sudaroma po reglamento patvirtinimo iš trijų tarybos narių.

Kandidatą iš sąrašo į komisijos narius gali pasiūlyti tik tarybos narys, priklausantis šiam sąrašui.

3.2. Po kandidatų į mero pareigas iškėlimo turi būti patikslinta balsų skaičiavimo komisijos sudėtis. Jei kandidatas yra komisijos narys, jis to sąrašo siūlymu perrenkamas. Balsų skaičiavimo komisija pasiskirsto pareigomis.

3.3. Balsų skaičiavimo komisija pateikinėja posėdžio pirmininkui atviro balsavimo rezultatus.

3.4. Balsų skaičiavimo komisija (toliau – komisija) organizuoja mero rinkimus

3.4.1. paruošia 27 slapto balsavimo biuletenius, kurio pavyzdys patvirtintas tarybos, antspauduoja Radviliškio rajono apygardos rinkimų komisijos antspaudu;

3.4.2. patikrina balsavimo patalpas;

3.4.3. užantspauduoja balsadėžę;

3.4.4. praneša apie pasiruošimą rinkimams, posėdžio pirmininkui paskelbus apie balsavimo pradžią, išduoda pasirašytinai tarybos nariams biuletenius.

Tarybos narys privalo

– ateiti į balsavimo patalpą,

– pateikti tarybos nario pažymėjimą,

– gavęs balsavimo biuletenį, pasirašyti rinkimų biuletenių išdavimo sąraše,

– eiti į balsavimo kabiną, kurioje pats užpildo biuletenį (į balsavimo kabiną tarybos narys gali įeiti ir būti tik vienas). Biuletenyje, kaip parodyta žymėjimo pavyzdyje, padaryti žymą ties to kandidato pavarde, už kurį balsuoja;

– Užpildytą biuletenį įmesti į balsadėžę.

3.4.5. Po visų dalyvaujančių tarybos narių balsavimo (jeigu per 15 min. tarybos narys nebalsavo, laikoma, kad jis nedalyvavo rinkimuose) atlieka tuos veiksmus

anuliuoja (nukerpamas dešinysis viršutinis kampas) nepanaudotus biuletenius,

apžiūri balsadėžę, ar nepažeistas spaudas ar nėra kitų atidarymo požymių. Ar balsadėžė pažeista, sprendžia komisija.

Jei komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.

3.4.6. Fiksuoja balsadėžės atidarymo laiką. Ji atidaroma, biuleteniai sudedami ant stalo, ant kurio negali būti jokių rašymo priemonių.

3.4.7. Nustato negaliojančius biuletenius.

Negaliojančiais biuleteniais laikomi

– nenustatyto pavyzdžio biuleteniai;

– neantspauduoti arba antspauduoti ne apygardos rinkimų komisijos antspaudu;

– pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas arba nepažymėtas nė vienas;

– pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti balsavusiojo valios;

3.4.8. rašo balsų skaičiavimo protokolą;

3.4.9. skelbia balsavimo rezultatus.

3.5. Balsavimo patalpoje gali būti tik komisijos nariai. Tarybos nariai balsavimo patalpoje gali būti tiek, kiek reikia laiko balsuoti.

3.6. Slapto balsavimo rezultatai gali būti nepatvirtinti, jeigu rinkimų metu buvo šiurkščiai pažeistas šis reglamentas, suklastotas protokolas, biuleteniai ar įvykdyti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos balsavimo rezultatams.

3.7. Kandidatas yra laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus (27) dauguma. Taryba sprendimu tvirtina balsų skaičiavimo komisijos slapto balsavimo rezultatus. Sprendimą pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, ir mero įgaliojimai prasideda.

3.8. Jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai, ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, posėdžio pirmininkas atideda posėdį, pasitaręs su taryba, nustato kito posėdžio laiką ir vietą, kandidatai kitame tarybos posėdyje siūlomi pakartotinai.

3.9. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai, ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas, reglamento nustatyta tvarka, ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausiai balsų gavusių kandidatų pavardės.

Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos kandidatų pavardės.

Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, elgiamasi pagal šio reglamento 3 skyriaus 3.8. punkto reikalavimą.

4. Kandidato į mero pareigas iškėlimo tvarka.

4.1. Posėdžio pirmininkas fiksuoja ir skelbia kandidatų, kurių pavardės bus įrašomos į slapto balsavimo mero rinkimų biuletenį, iškėlimo pradžią.

Kandidatų iškėlimo procedūros trukmė – 5 minutės.

4.2. Kandidatus į mero pareigas gali siūlyti visi tarybos nariai. Siūlantysis pasako kandidato vardą, pavardę ir kokiai partijai priklauso kandidatas.

4.3. Posėdžio pirmininkas paklausia, ar yra bent vienas tarybos narys, palaikantis kandidatūrą.

Tarybos narys gali siūlyti tik vieną kandidatą, (taip pat save) ir pritarti tik vienam kandidatui.

Jeigu kandidatas nedalyvauja posėdyje, jo siūlyti negalima.

4.4. Posėdžio pirmininkas, pasibaigus kandidatų iškėlimo trukmei ar nesant daugiau siūlymų, skelbia iškėlimo procedūros pabaigą.

Po procedūros pabaigos paskelbimo, kandidatų siūlyti negalima.

4.5. Posėdžio pirmininkas kiekvieno kandidato paklausia, ar jis sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į slapto balsavimo mero rinkimų biuletenį.

4.6. Posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes.

4.7. Pasiūlyti ir sutikę balotiruotis kandidatai jų pavardžių abėcėlės tvarka prisistato tarybos nariams. Kandidatai gali pasisakyti bei pateikti savo, kaip mero, būsimos veiklos programą. Kandidatai atsako į tarybos narių klausimus, posėdžio pirmininkui paskelbus diskusijų pabaigą, gali tarti baigiamąjį žodį.

Tarybos narys gali pateikti kandidatui du klausimus (leidus tarybai – daugiau kaip du klausimus).

4.8. Posėdžio pirmininkas skelbia diskusijų pradžią ir suteikia žodį tarybos nariams.

4.9. Posėdžio pirmininkas pateikia tvirtinti mero rinkimų biuletenio pavyzdį. Į biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės.

4.10. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.

5. Pasibaigus balsavimo procedūrai, posėdžio pirmininkas paskelbia balsavimo rezultatus ir konstatuoja, koks sprendimas priimtas.

5. Pranešimų, pasisakymų, atsakymų ir kitų svarstomų klausimų reglamentas.

5.1. Kandidato į mero pareigas pasisakymo trukmė – iki 15 min.

5.2. Kandidato atsakymo į klausimą trukmė – iki 3 min.

5.3. Kandidato baigiamojo žodžio trukmė – iki 5 min.

5.4. Tarybos nario (kito asmens) pasisakymo trukmė – iki 5 min.

5.5. Tarybos nario klausimo trukmė – iki 1 min.

5.6. Tarybos nario pastabos, siūlymo, replikos trukmė – iki 1 min.

5.7. Kandidato iškėlimo procedūros trukmė – iki 5 min.

5.8. Diskusijų dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų trukmė – iki 25 min.

5.9. Slapto balsavimo trukmė – iki 15 min.

5.10. Išrinkto mero pasisakymas – iki 10 min.

5.11. Posėdžio trukmė – iki 2 val.

1. Meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

2. Atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

3. Atstovauja savivaldybei Regiono plėtros taryboje; ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą.

4. Siūlo savivaldybės tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui.

5. Kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus.

6. Gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;

7. Kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

8. Meras analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo savivaldybės tarybai sprendimų projektus bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais klausimais

1) viešosios tvarkos ir gyventojų rimties;

2) pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos;

3) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo;

4) gyventojų bendrosios kultūros ugdymo, etnokultūros puoselėjimo;

5) migracijos procesų, gyventojų užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei viešųjų darbų organizavimo.

9. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.

10. Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą.

11. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio 4 punkte numatytus įgaliojimus. Mero pavaduotojo sprendimai įforminami mero potvarkiais.

12. Mero pavaduotojo funkcijos mero teikimu nustatytos tarybos posėdyje.

1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją. Kolegija yra patariamoji savivaldybės institucija, jos išvados visoms institucijoms yra rekomendacinės. Ją sudaro visų taryboje atstovaujamų partijų ir koalicijos po vieną deleguotą atstovą.

2. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas. Kitų (neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai.

3. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba, iki naujos kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

4. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą savivaldybės tarybai.

1. Priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo.

2. Mero siūlymu sprendžia klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių.

3. Kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.

4. Esant reikalui ar inicijuojant merui, mero pavaduotojui, kontrolieriui ir administracijos direktoriui, išklauso savivaldybės biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų ir savivaldybės įmonių vadovų ataskaitas, įvertina jų veiklą.

5. Išklauso savivaldybės tarnautojų, atsakingų už tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą, ataskaitas apie eigą ir rezultatus.

6. Į kolegiją rekomendacijos gali kreiptis savivaldybės administracijos direktorius dėl priskirtųjų (ribotai savarankiškų) ir valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įgyvendinimo.

1. Tarybos kolegijos veiklos forma yra posėdžiai. Kolegijai vadovauja meras, jam nesant – mero pavaduotojas.

2. Tarybos kolegijos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro meras.

3. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos kolegijos narių.

4. Posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

5. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma arba bendru sutarimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas.

6. Tarybos kolegijos sprendimus pasirašo meras, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai meras gali nepasirašyti šio dokumento.

7. Jeigu 1/3 tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą tarybos kolegija arba atskiru jos nariu, tarybos kolegija arba atskiras jos narys, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, atleidžiami iš tarybos kolegijos, jeigu už nepasitikėjimą juo balsuoja visų tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas dėl nepasitikėjimo nepriimamas, klausimas pakartotinai gali būti svarstomas po pusės metų.

8. Kolegijos posėdžius prireikus kviečia meras, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį.

3 SKYRIUS. SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS, SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS TARNYBA

1. Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su tarybos įgaliojimų pabaiga

2. Savivaldybės kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu savivaldybės taryba steigia kontrolieriaus tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

3. Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviru konkursu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybes kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

4. Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja meras arba savivaldybės tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus skyrimo į pareigas priima savivaldybės taryba.

5. Savivaldybės taryba gali nepripažinti rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

6. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo srityse.

7. Savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Be to taryba nustato savivaldybes kontrolieriaus tarnybos darbo užmokesčio fondą ir, vadovaudamasi įstatymų nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą.

8. Savivaldybės kontrolierius gali būti savivaldybės tarybos sprendimu atleistas iš pareigų iki kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

9. Savivaldybės kontrolieriaus taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybes taryba nustato atskirą savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išlaidų sąmatą. Savivaldybės kontrolierius turi savo antspaudą.

10. Savivaldybės kontrolierius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos nuostatais, Nacionaliniais valstybinio sektoriaus vidaus audito standartais ir savivaldybes tarybos patvirtintais savivaldybes kontrolieriaus veiklos nuostatais. Savivaldybės kontrolieriui vidaus audito klausimais metodiškai vadovauja Finansų ministerija.

11. Savivaldybes kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos bei Vietos savivaldos įstatymai.

12. Savivaldybės kontrolierius bei savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

1. Savivaldybės kontrolierius

2.1. organizuoja savivaldybės tarybos patvirtinto metinio savivaldybės kontrolės tarnybos patikrinimų plano vykdymą;

2.2. tvirtina savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pareigybių sąrašą, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jos tarnautojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo jam, kaip įstaigos vadovui, priskirtas funkcijas;

2.3. savo iniciatyva, savivaldybės tarybos ar mero rašytiniu pavedimu atlieka arba organizuoja tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybės administracijoje (struktūriniuose ir struktūriniuose – teritoriniuose padaliniuose), savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2 .4. valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų arba Valstybės kontrolės skyrių vadovų prašymu dalyvauja Valstybės kontrolės organizuojamuose tiksliniuose patikrinimuose bei revizijose savivaldybės institucijose ir įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2.5. nustato tarnybos tarnautojų užduotis ir jų atlikimo metodus;

2.6. teikia savivaldybės administracijos direktoriui bei tikrinamų įstaigų ir įmonių vadovams išvadas bei pasiūlymus dėl patikrinimų metu konstatuotų trukumų pašalinimo ir reikalauja iš jų informacijos apie tokių trūkumų pašalinimą ir pasiūlymų vykdymą. Savivaldybės administracijos direktorius bei tikrinamų įstaigų ar įmonių vadovai nuo teikimo gavimo dienos privalo pateikti informaciją savivaldybės kontrolieriui dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų pašalinimo bei pasiūlymų vykdymo;

2.7. tikrinimų išvadas teikia savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui ir merui, o išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl kitų savivaldybės lėšų ir turto naudojimo – ir savivaldybės tarybai;

2.8. yra atsakingas už savivaldybės finansinių išteklių bei turto naudojimo patikrinimų atlikimą arba organizavimą;

2.9. patikrinimo metu nustatęs nusikaltimo požymių, medžiagą perduoda teisėsaugos institucijoms;

2.10. priima sprendimus dėl savivaldybės gaunamų gyventojų skundų ar pareiškimų nagrinėjimo; anoniminiai skundai nagrinėjami, jeigu taip nusprendžia kontrolierius;

2.11. Seimo kontrolierių prašymu teikia jiems reikalingą informaciją;

2.12. pagal kompetenciją leidžia įsakymus;

2.13. kiekvienais metais iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo pateikia savivaldybės tarybai veiklos ataskaitą, o kai savivaldybės taryba ar Kontrolės komitetas reikalauja, – teikia prašomą informaciją nustatytais terminais;

2.14. ne rečiau kaip 2 kartus per metus pateikia Finansų ministerijai (jos nustatytais terminais ir tvarka) informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų lėšų, skiriamų iš Europos Sąjungos, naudojimą savivaldybėje.

2.15. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir juos teikia nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės Administracinei komisijai.

1. Patikrinimams ir revizijoms kontrolierius, suderinęs su atitinkamų institucijų vadovais, gali pasitelkti administracijos darbuotojus, kitų savivaldybės įmonių bei įstaigų specialistus.

2. Kontrolieriaus tarnybos darbuotojai, vykdydami funkcijas savo kompetencijos ribose, turi teisę

3.1. reikalauti pateikti visus reikalingus finansinius, techninius ir kitus dokumentus;

3.2. netrukdomai įeiti į visus pastatus, patalpas ir objektus, apžiūrėti visas materialines vertybes;

3.3. tikrinti grynus pinigus ir vertybinius popierius;

3.4. gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus jų paaiškinimus, dokumentų kopijas;

3.5. išimti dokumentus ir pridėti prie revizijos akto, užantspauduoti pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo vietas;

3.6. reikalauti, kad būtų padaryti kontroliniai matavimai ir kiti reikalingi tyrimai;

3.7. įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gauti iš bankų, įstaigų, įmonių ir organizacijų reikiamus duomenis ir pažymas, dokumentų kopijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;

3.8. tikrinti savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą visose, nepaisant jų statuso, įstaigose, įmonėse bei organizacijose, kurioms tos lėšos skirtos.

3. Atlikus reviziją ar tikrinimą, surašomas aktas. Už akto turinį atsako jį pasirašęs kontrolierius. Kontrolierius su aktu supažindina savivaldybės administracijos direktorių.

4. Kontrolierius turi teisę

4.1. teikti administracijos direktoriui bei tikrinamų įstaigų vadovams išvadas bei pasiūlymus dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų pašalinimo.

4.2. siūlyti panaikinti savivaldos institucijų neteisėtus sprendimus (įsakymus, potvarkius ir kt.).

4.3. reikalauti, kad ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tikrinimo akto įteikimo tikrintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas raštu praneštų kontrolieriui apie patikrinimo akto išvadose nurodytų priemonių įgyvendinimą.

4 SKYRIUS. SAVIVALDYBĖS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS

1. Savivaldybės administracija yra Savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai (Architektūros ir statybos, Turto ir bendrųjų reikalų, Finansų, Investicijų ir informatikos, Juridinis, Socialinės paramos, Vietinio ūkio plėtojimo, Švietimo, Kultūros, Civilinės metrikacijos, Žemės ūkio skyriai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Administracijos buhalterija, vyriausiasis ekologas, vyriausiasis gydytojas, vyriausiasis specialistas sanitarijai), struktūriniai – teritoriniai padaliniai – seniūnijos (Radviliškio miesto, Šeduvos miesto, Aukštelkų, Baisogalos, Daugėlaičių, Grinkiškio, Pakalniškių, Radviliškio, Sidabravo, Skėmių, Šeduvos, Šaukoto, Šiaulėnų, Tyrulių) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo bei paslaugų valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir antspaudą.

2. Savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymai.

3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tarnybines nuobaudas savivaldybes administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) už tarnybinius nusižengimus skina savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) tarnybinius nusižengimus.

4. Klausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo ar administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia savivaldybės taryba.

5. Pasibaigus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kadencijai, jei jie į šias pareigas neskiriami naujai kadencijai, išmokamos atitinkamai dviejų mėnesių savivaldybes administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos.

6. Administracijos direktorių atostogų metu paprastai pavaduoja administracijos direktoriaus pavaduotojas.

1. Savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.

2. Įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų sprendimų.

3. Įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą.

4. Atlieka socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų užsakovo funkcijas.

5. Administruoja viešųjų paslaugų teikimą.

6. Rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus.

7. Atlieka mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

1. Tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

2. Organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje.

3. Administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybes administracijai.

4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą.

5. Įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, atlieka visas valstybės tarnybos įstatymo bei savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.

6. Organizuoja savivaldybės viešojo administravimo įstaigų tarnautojų mokymą bei jų kvalifikacijos kėlimą.

7. Tvirtina specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus (kurie susiję tik su vieno juridinio ar fizinio asmens interesais ir nedidelių veiklos mastų projektus).

8. Įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, renovuoti ar griauti statinius; pasirašo trumpalaikes žemės nuomos sutartis, tvirtina žemės sklypų dydžius ir naudojimo sąlygas, atlieka žemės sklypo kainos suderinimą.

9. Įgyvendindamas įstatymus. Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams – teritoriniams padaliniams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybes tarnautojams.

10. Atsiskaito ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui. Administracijos direktorius kiekvienais metais vasario–kovo mėnesiais tarybai ir merui pateikia savo veiklos ataskaitą. Ataskaita svarstoma tarybos posėdyje. Metinę ataskaitą taryba patvirtina sprendimu.

Straipsnio dalies pakeitimai

Nr. T-84, 2003-09-18, paskelbta TAR 2003-09-18, i. k. 2003-00302

11. Savivaldybės tarnautojų teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės administracijos tarnautojai atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui. Savivaldybės administracijos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

1. Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba.

2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės taryba gali perduoti seniūnui dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų.

3. Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.

4. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.

5. Seniūnijoje iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus, bendruomenės atstovų statusą, teises ir pareigas nustato Vietos savivaldos įstatymo 32 ir 33 straipsniai.

1. Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tam seniūnijai skiriami reikalingi asignavimai.

2. Seniūnija

2.1. prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo bei paramos būdų;

2.2. tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėse;

2.3. renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

2.4. renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

2.5. registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

2.6. dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos gerinimo priemones;

2.7. dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

2.8. dalyvauja organizuojant civilinę saugą;

2.9. dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;

2.10. nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;

2.11. padeda organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;

2.12. dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

2.13. organizuoja viešuosius darbus;

2.14. organizuoja bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;

2.15. organizuoja kapinių priežiūrą;

2.16. organizuoja želdinių priežiūrą;

2.17. organizuoja laisvalaikio centrų veiklą;

2.18. nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

2.19. organizuoja seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;

2.20. prireikus organizuoja viešųjų tualetų paslaugas;

2.21. administracijos direktoriaus pavedimu vykdo savivaldybei valstybės deleguotas žemės ūkio funkcijas.

3. Seniūnas

3.1. atlieka seniūnijos vidaus administravimą;

3.2. administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;

3.3. seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

3.4. išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

3.5. kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;

3.6. išduoda leidimus laidoti;

3.7. Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į gyvenamąją vietą;

3.8. nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas;

3.9. seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka, sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

3.10. kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų gerinimo;

3.11. nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose;

3.12. teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;

3.13. mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja bei kontroliuoja jų vykdymą;

3.14. šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

3.15. dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos tarnautoją;

3.16. apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.

4. Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms bei seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

5 SKYRIUS. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

1. Savivaldybės meras, jo pavaduotojas, kontrolierius, kiti pareigūnai privalo asmeniškai priimti gyventojus.

2. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų (toliau – pareiškimų) nagrinėjimą atsako meras. Jis nustato gyventojų priėmimo tvarką ir skelbia apie tai vietos spaudoje.

3. Raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, tvarko savivaldybės administracijos Turto ir bendrųjų reikalų skyrius.

4. Pareiškimai turi būti išnagrinėti per mėnesį nuo jų gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalaujantys pareiškimai – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.

Kai pareiškimui išnagrinėti reikia patikrinimo, papildomos medžiagos, jų nagrinėjimo terminą gali pratęsti meras, bet ne ilgiau kaip mėnesį. Apie tai pranešama pareiškimą pateikusiam asmeniui.

5. Apie pareiškimo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei pareiškimas atmetamas, būtinai nurodomi atmetimo motyvai.

6. Tarybos nariai jų adresu gautus rinkėjų pareiškimus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėją informuoja pats tarybos narys.

7. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti pareiškimai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose.

Pareiškimai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar administracijos, tačiau rezultatai pareiškėjų netenkina, komiteto siūlymu gali būti svarstomi taryboje.

8. Gyventojų pareiškimų vykdymą kontroliuoja atitinkamas administracijos skyrius ta pačia tvarka, kaip ir dėl kitų dokumentų užduočių vykdymo.

9. Rajono žiniasklaidoje ir savivaldybės interneto puslapyje skelbiamas rajono biudžeto projektas. Svarstymams ir pasiūlymams pateikti skiriamos 7 kalendorinės dienos. Gyventojų pasiūlymus apibendrina administracija ir kartu su biudžeto projektu pateikia svarstyti komitetams.

6 SKYRIUS. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA

1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės tarybai.

2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu.

3. Savivaldybės taryba apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip ¼ savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, jeigu tam pritaria tarybos narių dauguma. Tarybos narių grupė pateikia prašymą merui, kuriame turi būti nurodytas (-i) apklausai teikiamas (-i) klausimas (-ai), siūlomas apklausos būdas, iniciatyvos grupės koordinatorius (-iai), taip pat gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi jį teikiantys tarybos nariai. Meras šį prašymą pateikia svarstyti savivaldybės tarybai. Jei pateiktam klausimui pritaria tarybos narių dauguma, priimamas sprendimas dėl apklausos paskelbimo. Sprendime paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, apklausos komisijos sudėtis. Apklausos organizavimo tvarką tvirtina meras.

Straipsnio dalies pakeitimai

Nr. T-84, 2003-09-18, paskelbta TAR 2003-09-18, i. k. 2003-00302

4. Apklausos rezultatai ne vėliau kaip per 5 dienas po apklausos pateikiami merui. Meras pateikia apklausos rezultatus svarstyti tarybai. Apklausos rezultatai tvirtinami savivaldybės tarybos sprendimu. Šis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir į jį gali būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl apklausai teikto klausimo.

Papildyta punktu

Nr. T-84, 2003-09-18, paskelbta TAR 2003-09-18, i. k. 2003-00302

7 SKYRIUS. SAVIVALDYBĖS RAŠTVEDYBA

1. Raštvedyba savivaldybėje tvarkoma valstybine kalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais.

2. Administracijos Turto ir bendrųjų reikalų skyrius

2.1. peržiūri gautą korespondenciją, atlieka pirminį jos tvarkymą, registruoja, pateikia pagal paskirtį ir su savivaldybės mero rezoliucija atiduoda ją vykdytojams;

2.2. tvarko siunčiamąją korespondenciją, registruoja ją ir išsiunčia. Siunčiamus dokumentus pasirašo savivaldybės meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas. Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siunčiamus dokumentus pasirašo meras, o jam nesant mero pavaduotojas;

2.3. atsako už dokumentų saugojimą iki jų perdavimo į archyvą, už jo žinioje esančių antspaudų, spaudų saugumą ir jų naudojimą pagal paskirtį.

8 SKYRIUS. SAVIVALDYBĖS TEISINĖS GARANTIJOS

1. Savivaldybė dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

2. Savivaldybės tarybos sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys šių institucijų kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

3. Valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

5. Savivaldybė turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6. Savivaldybė turi teisę pati ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą ar nustatančius savivaldybių funkcijas, dėl parengtų projektų pareikšti savo pasiūlymus ir pastabas.

9 SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS. REGLAMENTE NENUMATYTŲ PROCEDŪRINIŲ KLAUSIMŲ SPRENDIMAS

Visus tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti tarybos posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų tarybos narių dauguma.

____________________________

Pakeitimai

1.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-84, 2003-09-18, paskelbta TAR 2003-09-18, i. k. 2003-00302

Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. T-23 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ papildymo

2.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-176, 2004-01-29, paskelbta TAR 2004-01-29, i. k. 2004-00027

Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo ir papildymo