DĖL PALANGOS MIESTO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS

Suvestinė redakcija nuo 2013-02-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-08-25, i. k. 2011-01274

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

7-OJO ŠAUKIMO 8-ASIS POSĖDIS

SPRENDIMAS

DĖL PALANGOS MIESTO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS

2011–2014 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2011 m. rugpjūčio 25 d. Nr. T2-134

Palanga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, 2011, Nr. 52-2504) 4 straipsnio 9 punktu, 6 straipsnio 13 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-363 „Dėl etninės kultūros plėtros valstybinės 2010–2014 metų programos patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr. 79-4085) 2 punktą, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia

Patvirtinti Palangos miesto etninės kultūros plėtros 2011–2014 m. programą (pridedama).

Meras Šarūnas Vaitkus

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T2-134

PALANGOS MIESTO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS 2011–2014 M. PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 82-2414), UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 2004, Nr. 188-7006), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344), Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 77-3043), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1292; 2010, Nr. 48-2283), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. birželio 28 d. Nr. ĮV-363 įsakymo (Žin., 2010, Nr. 79-4085) nuostatas, kitus su etnine kultūra susijusius Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus.

2. Programos vykdymo pradžia – 2011 metai, pabaiga – 2014 metai.

3. Programos paskirtis – sudaryti sąlygas krašto etninės kultūros perimamumui, tęstinumui ir sklaidai, etninės kultūros vertybių apsaugai, visuomenės dalyvavimui kultūrinėje veikloje.

4. Programoje vartojamos sąvokos

Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinį regionų savitumą.

Etninės kultūros gyvoji tradicija – tautos paveldėtos kultūros perdavimas, jos kūrimas ir atsinaujinimas.

Etninės kultūros paveldas – praeityje tautos sukurtos ir iki šių dienų išlikusios etninės kultūros dvasinės bei medžiaginės vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kultūros įstaiga – kultūros ir meno įstaiga (biblioteka, muziejus, kultūros centras, teatras, kinas, koncertinė organizacija, kt.), kurios steigėjai yra valstybės institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybės, fiziniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys, o jų statusas, veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos atitinka valstybinę kultūros politiką.

Lauko tyrimai (ekspedicijos) – pirmoji etninės kultūros tyrimų pakopa – folklorinių, muziejinių ir etnografijos duomenų rinkimas, naudojant įvairias technikas.

Nematerialusis kultūros paveldas – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susiję kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi.

Pateikėjas – asmuo, perteikiantis gyvosios tradicijos būdu perimtas ir išsaugotas autentiškas etninės kultūros vertybes arba pateikiantis duomenis apie jas.

II. APLINKOS ANALIZĖ

5. Palangos krašto istorija ir kultūra labai vertinga ir prasminga šių dienų palangiškiui ne tik kaip muziejinė vertybė, bet ir kaip ateities bei turizmo plėtros garantas. Kiek daug turime: nuo akmens amžiaus Šventosios stovyklaviečių, Birutės kalno papėdės žalvario meistrų nuostabiausių papuošalų, dar išlikusių tarpukario stalių meistrystės paslapčių, Šventosios latvių bendruomenės patirties ir iki šių dienų žvejo kasdienybės reikmenų bei linksmų kurortinių pasakojimų. Palanga buvęs pasienio kurortas, todėl čia pinasi ne tik trijų etnografinių regionų kultūros paveldas: žemaičių, Klaipėdos krašto ir unikali Šventosios latvių žvejų kultūra, bet ir žydų tautos bei visos Lietuvos kraitis. Kol kas dar galime apčiuopti tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus. O ką rytoj galėsime mūsų vaikams parodyti?

6. Lietuvoje kiekvienas miestelis turi savo krašto muziejų. Palangoje jau seniai bandoma jį įsteigti. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba neatspindi vertingos Palangos krašto istorijos, nekaupia Palangos vertybių, nevykdo kitos muziejinės ir edukacinės veiklos. Yra dar senųjų palangiškių, turinčių įdomių eksponatų, kuriuos, kaip jie sako, atiduotų tik Palangos muziejui. Šventojoje sukaupta vertinga Mikelio Balčiaus privati kolekcija, jai reikia didelės pagalbos susisteminant fonduose saugomus eksponatus. Visuomeninis Palangos tremtinių muziejus, nors ir turi įdomių eksponatų, praktiškai nelankomas.

7. Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos taryba patvirtinta 2009 m. gruodžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A1-920, Taryba sudaryta iš visuomeninių organizacijų atstovų, bet labai trūksta švietimo specialistų, muziejininkų. Veiklos koordinavimą tarp atskirų etninės kultūros srityje dirbančių institucijų ir įstaigų atlieka Kultūros skyriaus vyresnysis specialistas.

8. Spartus gyvenimo tempas, sociokultūriniai, ekonominiai procesai, atsivėrusios valstybių sienos, informacijos perteklius kelia grėsmę etninės kultūros paveldui – niveliuojasi ir nyksta tradicijos bei papročiai, asimiliuojasi tarmės, mažėja etnografinių regionų skirtumai. Todėl reikia spartinti etninės kultūros tiriamuosius, fiksavimo ir kaupiamuosius darbus Palangos miesto savivaldybėje.

Tačiau etninės kultūros lauko tyrimams bei kokybiškam, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiam etninės kultūros paveldo fiksavimui ir archyvavimui trūksta priemonių, specialaus pasirengimo: Palangos bei Šventosios kultūros centrų techninės priemonės yra pasenusios, netinkamos naudojimui. Kol nėra muziejaus, labai sunku apsispręsti kur kaupti etninės kultūros vertybes, kaip organizuoti ekspedicijas. Palangos miesto savivaldybės kultūros įstaigų, mokyklų, bibliotekų darbuotojai, bendruomenių entuziastai epizodiškai vykdo etninės kultūros lauko tyrimus, tačiau surinkta medžiaga, dėl lėšų stygiaus, netinkamai saugoma ir naudojama. Surinktos ir užfiksuotos medžiagos parengimui archyvuoti bei eksponuoti trūksta lėšų, specialistų ir patalpų.

9. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje sukauptos etnografinės vertybės (magnetofono juostos, garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos) nėra aprašytos, neparengtos eksponavimui ir netinkamai saugomos. Minėtiems darbams atlikti reikalingos lėšos ir specialistai. Kol medžiaga nėra tinkamai sutvarkyta, ji negali būti prieinama ir visuomenei.

10. Norint išsaugoti nematerialiąsias kultūros vertybes, reikia sukauptą medžiagą perkelti į ilgalaikes skaitmenines laikmenas. Tam reikalingos papildomos investicijos.

11. Pagal UNESCO rekomendacijas Palangoje pradėti registruoti reikšmingiausi gyvieji ir istoriniai vietos tradicinės kultūros reiškiniai: tradicinės kultūros puoselėtojai, dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, tradicinės šventės. Palangos kultūros centras jau pradėjo pildyti Lietuvos liaudies kultūros centro kuruojamą valstybinę programą – Tradicinės kultūros vertybių registrą. Būsimiems Registro etninės kultūros vertybių aprašams, garso, vaizdo įrašams, fotografijoms, katalogams ir vertybių įrašymui į Registrą būtinos lėšos, specialios archyvavimo sąlygos.

12. Savo teritorijoje turime unikalią Šventosios latvių (kuršių) bendruomenę, iš kurios dvasinius turtus semiasi visa Latvija. Deja, bendruomenės nariai sensta, o jų atžalos, asimiliavęsi šeimose, nebenori perimti senolių patirties. Šventosios seniūnijai reikėtų visapusiškai panaudoti etninius išskirtinumus savo kurortinės vietovės plėtrai. Taip pat bendradarbiauti su Latvijos specialistais, rūpinantis tos bendruomenės palaikymu.

13. Palangos miesto savivaldybėje gyvena ir dirba apie 20 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narių ir per 20 liaudies meistrų, amatininkų. Tautodailininkai informuojami apie muges ir įtraukiami į regioninius ar respublikinius renginius: edukacines programas, parodas, amatų demonstravimus. Palangoje susiklostė tradicija vienpusiškai žiūrėti į liaudies meną - per „gintarinius akinius“. Neturim erdvės kitų tautodailės žanrų puoselėjimui: parodoms, edukacijai, amatų demonstravimui. Todėl Palangos tautodailininkų veikla blausi ir chaotiška. Būtina daugiau dėmesio ir lėšų skirti tautodailės studijų, klubų, būrelių ir pan. steigimui bei plėtotei savivaldybės kultūros įstaigose, įtraukiant kuo daugiau vaikų ir jaunimo į tradicinių amatų ir verslų perėmimą, atgaivinimą, populiarinimą.

Kraštą puošia tautodailininkų sukurtos medinės skulptūros, tačiau jos nesuregistruotos ir neįvertinta jų priežiūra.

14. Kultūros specialistai, siekdami išsaugoti tradicinę kultūrą, daug dėmesio skiria renginiams, gyvuojančioms tradicijoms. O dirbti, kad užtikrintume natūralią tradicijų tąsą bendruomenėse neišeina. Iš, apytiksliai, 20 veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tik gal 4 savo veiklą vysto tradicinės kultūros pagrindu. Per švietimo, kultūros įstaigas būtina stiprinti darbą su asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau NVO), užtikrinant gyvųjų tradicijų kultūros reiškinių tęstinumą, skatinti tradicinės kultūros sklaidą, gyvųjų tradicinės kultūros židinių puoselėjimą, šviesti visuomenę, formuoti pilietinę savimonę.

15. Reikšmingą vaidmenį, aktualizuojant ir populiarinant liaudies dainas, šokius, instrumentinę muziką, žodinę kūrybą, paprotinę kultūrą bei kitą nematerialųjį paveldą atlieka folkloro ansamblių judėjimas. 2009 m. Palangos miesto savivaldybėje veikė vienas suaugusiųjų folkloro ansamblis „Mėguva“, vienas vaikų folkloro kolektyvas „Kikilis“. Prioritetinis uždavinys – į folkloro ansamblių judėjimą įtraukti kuo daugiau vaikų, jaunimo.

Moksleivių klubo folkloro ansamblis „Kikilis“ neturi muzikos instrumentų ir tautinių kostiumų. Visuomeninį darbą folkloro kolektyvuose dirbantys savanoriai neskatinami bendradarbiauti su užsienio kolektyvais, praranda motyvaciją.

16. Kasmet Palangos miesto savivaldybėje įvyksta per 30 įvairių žanrų bei tematikos folkloro renginių (vakaronių, kalendorinio ciklo švenčių, parodų), tačiau šie renginiai yra daugiau vietinio pobūdžio. Daug renginių organizuoja švietimo įstaigos. Palangiškiai švenčia kalendorines šventes: Tris karalius, Vasario 16-ąją, Užgavėnes, Velykas, Atvelykį, Jurgines, Jonines, Vėlines, Kalėdas. Naujai formuojasi tradiciniai Palangos renginiai: Stintų šventė, sezono atidarymas, palangiškių stalas. Šioms šventėms kartais trūksta vietinių tradicijų iškėlimo ir įprasminimo. Kai kurios galėtų būti vystomos plačiau, pritraukiant didesnius srautus turistų. Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama Užgavėnėms, Joninėms, Trims Karaliams, Šv. Roko atlaidams. Trūksta edukacinių programų. Palangos etnoklubas „Mėguva“ savo veikloje remiasi edukacinių programų, seminarų, konferencijų etninės kultūros tema organizavimu. Per mažai dėmesio skiriama Savivaldybės ir kitų Lietuvos bei užsienio kultūros įstaigų, bei kolektyvų bendradarbiavimui, tarptautiniams projektams, nepakankama jų sklaida visuomenės informavimo priemonėse.

17. Plėtojant turizmą turėtume daugiau puoselėti ir panaudoti etninės kultūros savitumus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Būtina etnografinius objektus ir subjektus įtraukti į kultūrinio turizmo maršrutus.

18. Etninės kultūros propagavimas ir sklaida Palangos miesto savivaldybės švietimo sistemoje nepakankamai planuojamas. Mokyklose etninė kultūra labai mažai integruojama į mokymo procesą. „Baltijos“ mokykloje viena mokytoja turi 1 savaitinę etninės kultūros pamoką. Veikia keli kraštotyros būreliai. Renginių susietų su etnine kultūra yra daug ir ypač ikimokyklinėse įstaigose, bet trūksta specialistų kvalifikacijos ir švietimo. Būtina įvertinti jų lygį, apibendrinti rezultatus ir parengti rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Per mažai dėmesio skiriama edukacinių programų kultūros įstaigose (muziejuose, bibliotekose) bei etninės pakraipos vasaros stovyklų organizavimui. Taip yra dėl menko švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo. Moksleiviai daug rašo metinių darbų kraštotyrine tema. Reikėtų įvertinti mokyklose sukauptą archyvą ir padėti skatinti ir tobulinti mokyklų kraštotyrinį įdirbį. Palangos pagalbos mokyklai, mokiniui ir mokytojui centras į kvalifikacijos kėlimo programas galėtų įtraukti etninės kultūros vertybių, krašto istorijos pažinimo kursą.

19. Palangos mieste neskiriama pakankamai dėmesio kraštotyros, muziejinių vertybių, tautosakos, tautodailės meno kūrinių katalogų, folkloro garso ir vaizdo publikacijų parengimui ir leidybai. Yra išleista CD „Ant krašto marės Palangos miestely“, tautodailininko A. Žulkaus darbų katalogas. Elektroninėje laikmenoje Palangos miesto viešoji biblioteka turi sukaupusi folkloro, vaizdo įrašų, fotonuotraukų, kraštotyrininkės E. Adiklienės archyvo dalį, tačiau nėra finansinių galimybių juos publikuoti, pristatyti visuomenei. Panaudojant sukauptą medžiagą reikėtų kasmet išleisti istorijos, kultūros paveldo ir etninės kultūros leidinį.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

20. Programos strateginis tikslas – sutelkus švietimo, kultūros specialistų bei visuomenės pastangas, sudaryti prielaidas etninės kultūros vertybėms išsaugoti, pozityviam augančios kartos požiūriui į etninę kultūrą ugdyti, didinti viešąjį suvokimą apie etninės kultūros vertybes ir jų reikšmę darniam valstybės, visuomenės ir individo gyvavimui Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

21. Šiam tikslui pasiekti numatomi uždaviniai

21.1. Kaupti etninės kultūros vertybes ir užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą;

21.2. Formuoti vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio ir lokalinio tapatumo jausmus;

21.3. Stiprinti etninės kultūros vertybių svarbos suvokimą visuomenėje;

21.4. Sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, gyvosios tradicijos išsaugojimui bei tolygiai plėtrai;

21.5. Koordinuoti kultūros, švietimo, tradicinių amatų atstovų ir kitų institucijų veiklą etninės kultūros srityje.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

22. Įgyvendinus Programą, bus

22.1. sustiprintos sukauptų etninės kultūros vertybių teisinės bei finansinės apsaugos priemonės;

22.2. sustiprinta įstaigų, saugančių etninės kultūros vertybes, materialinė bazė.

22.3. pildomas nematerialaus kultūros paveldo vertybių registras;

22.4. sudarytos sąlygos vaikų ir jaunimo ugdymui, įtraukiant juos į etninės kultūros, meninės kūrybos veiklą;

22.5. ugdomos ir skatinamos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, puoselėjančios tradicinės kultūros vertybes;

22.6. etninės kultūros vertybės skleisis vietos bendruomenių, turizmo plėtros veikloje, į ją bus įtraukti vaikai ir jaunimas;

22.7. padidės vaikų ir jaunimo, dalyvaujančių folkloro ansambliuose, kūrybinėje etninės kultūros veikloje skaičius;

22.8. parengti ir išleisti kokybiški etninės kultūros populiarinimo leidiniai;

22.9. formuojamas etninės kultūros vertybių, kultūrinių tradicijų poveikis tautiniam tapatumui stiprinti.

23. Programa vertinama pagal

23.1. kiekybės kriterijus

23.1.1. parengtų teisės aktų skaičius – 2;

23.1.2. parengtų edukacinių programų kultūros ir švietimo įstaigose skaičius – 21,

23.1.3. parengtų ir išleistų mokymo priemonių skaičius – 3.

23.1.4. išleistų etninę kultūrą populiarinančių leidinių skaičius – 2.

23.1.5. renovuotų muziejų, archyvų, rankraštynų skaičius – 1.

23.1.6. kultūros paveldo vertybių, įrašytų į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių registrą, skaičius 6.

23.1.7. vaikų, įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius – 2550 kiekvienais metais.

23.1.8. bendruomenių, puoselėjančių tradicinę kultūrą, skaičius – 5.

23.1.9. įtrauktų į etninės kultūros vyksmą (stovyklose, seminaruose, konferencijose, šventėse ir t. t.) žmonių skaičius – 5000.

23.1.10. atliktų tyrimų skaičius – 3.

23.1.11. sertifikuotų tautinio paveldo produktų skaičius – 9.

23.2. kokybės kriterijus

23.2.1. etninės kultūros įtaką formuojant vaikų ir jaunimo, bendruomenių vertybines nuostatas – pasikeitusių vertybinių nuostatų procentas (nustatomas atliekant tyrimą);

23.2.2. kultūros ir švietimo įstaigų veiklos, stiprinančios bei formuojančios visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, dvasines vertybes, veiksmingumą – pakitusį folkloro kolektyvų savivaldybėje skaičių, etninės kultūros renginių ir kitokių veiklos formų skaičių (nustatoma atliekant tyrimą).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

24. Programos įgyvendinimo priemonės numatytos Programos priede „Etninės kultūros plėtros Palangos mieste 2011–2014 metų programos priemonių planas“.

VI. PROGRAMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI

IR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

25. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, Palangos miesto savivaldybės biudžeto ir kitų teisėtai įsigytų lėšų.

26. Programą įgyvendina Palangos miesto savivaldybė ir Šventosios seniūnija, visuomeninės organizacijos, kultūros ir švietimo įstaigos – juridiniai asmenys.

27. Už Programos įgyvendinimo koordinavimą atsakingas Kultūros skyrius. Jis derina veiksmus su valstybinėmis institucijomis, Palangos miesto savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis ir kitais suinteresuotais subjektais.

_____________________________

Palangos miesto etninės kultūros plėtros

2011–2014 metų programos

priedas

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS PALANGOS MIESTE 2011–2014 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Numatomas lėšų poreikis (tūkst. litų)

Iš viso

Pagal metus

1

2

3

4

5

1. Kaupti etninės kultūros vertybes, užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą

Konferencijos „Ar turėsime Palangos krašto muziejų?“ organizavimas

Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius

8,0

2011

Tradicinės kultūros vertybių registro sukūrimas ir pildymas

Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, Palangos kultūros centras, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2011-2014

Tremties ir rezistencijos atminties išsaugojimas

Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius

12,0

2011-2014

Palangos miesto savivaldybės kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimas

Palangos kultūros centras; Šventosios kultūros centras

9,0 2,0

2012 2012

Garsinės ir vaizdinės medžiagos, susietos su etnine kultūra, susisteminimas ir viešinimas

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

6,0

2012-2014

Ekspedicijų (eksponatų ir medžiagos muziejui rinkimas, kryždirbystės pavyzdžių suregistravimas) organizavimas

Palangos kultūros centras

3,0

2012-2014

Mikelio Balčiaus kolekcijos aprašo įsigijimas

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

15,0

2014

2. Formuoti vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio ir lokalinio tapatumo jausmus

Mokomųjų stovyklų – kūrybinių laboratorijų organizavimas

Palangos kultūros centras; Palangos moksleivių klubas;

7,0 7,0

2012, 2014 2012, 2014

Renginių Tarmių metams organizavimas

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

6,0

2012-2013

Vaikų ir jaunimo konkursų („Tramtatulis“, „Patrepsynė“ ir „Mano gimtinė“; „Baltų vienybės diena“; „Tautinių sportinių žaidimų populiarinimas“ ir kitų) organizavimas

Palangos kultūros centras

0,2

2012-2014 2012-2014

3. Stiprinti etninės kultūros vertybių svarbos suvokimą visuomenėje

Edukacinių programų ir praktinių seminarų organizavimas

Palangos kultūros centras; Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka; Palangos miesto pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras

12,0 2,0 3,0

2011-2014 2011 2011-2014

Šventosios latvių kultūrinių tradicijų išsaugojimo renginių organizavimas

Šventosios kultūros centras

4,0

2011-2014

Šv. Roko atlaidų tradicijų puoselėjimas

Palangos kultūros centras

15,0

2014

Jurginių šventės – tarptautinio folkloro festivalio organizavimas

Palangos kultūros centras

30,0

2013

Parodos „Šv. Jurgis lietuvių liaudies mene“ organizavimas

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2,0

2013

4. Sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, gyvosios tradicijos išsaugojimui bei tolygiai plėtrai

Folklorinio ansamblio „Mėguvos“ CD, skirto kolektyvo 25-mečiui, išleidimas

Palangos kultūros centras

8,0

2012

5. Koordinuoti kultūros, švietimo, tradicinių amatų atstovų ir kitų institucijų veiklą etninės kultūros srityje

Etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo sudarymas ir kasmetinis atnaujinimas

Palangos miesto savivaldybės Etninės kultūros globos taryba

2011-2014

_____________________________

Priedo pakeitimai

Nr. T2-32, 2012-03-01, paskelbta TAR 2012-03-01, i. k. 2012-00509

Nr. T2-11, 2013-01-31, paskelbta TAR 2013-01-31, i. k. 2013-00521

Pakeitimai

1.

Palangos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-32, 2012-03-01, paskelbta TAR 2012-03-01, i. k. 2012-00509

Dėl Tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T2-134 pakeitimo

2.

Palangos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-11, 2013-01-31, paskelbta TAR 2013-01-31, i. k. 2013-00521

Dėl Tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T2-134 pakeitimo