DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Projektas Nr

Suvestinė redakcija nuo 2013-06-28

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-05-30, i. k. 2011-00869

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. gegužės 30 d. Nr.T-156

Kelmė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716; 2008, Nr. 32-1121; 2009, Nr. 66-2642; 2011, Nr. 30-1403) rajono taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo ir naudojimo taisykles (pridedama).

2.Pripažinti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. T-206 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

Savivaldybės meras Kostas Arvasevičius

PATVIRTINTA

Kelmės rajono

savivaldybės tarybos

2011 m. gegužės 30 d.

sprendimu Nr.

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelmės rajono savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žmonių tinkamo elgesio prie vandens ir vandens telkiniuose tvarką Kelmės rajone.

2. Taisyklės galioja Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

3.Taisyklės parengtos vadovaujantis

3.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2008, Nr. 113-4290);

3.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

3.3. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716; 2009, Nr. 66-2642; 2011, Nr. 30-1403);

3.5.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymu Nr. D1-35 „Dėl Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-554; 2010, Nr.28-1335);

3.6.Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin., 1996, Nr. 105-2329);

3.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ISAK-330 „Dėl Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1023).

4.Teritorijos naujiems paplūdimiams rengti numatomos nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

5. Paplūdimių statiniai projektuojami ir statomi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais ir nustatyta tvarka parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais.

6. Projektuojant paplūdimių statinius (persirengimo paviljonus arba kabinas, pavėsines, tualetus, medicinos ir gelbėjimo punktus, privažiuojamuosius kelius, prieigas, lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių stovėjimo aikšteles) bei įrenginius (vandentiekio, nuotekų, telekomunikacijos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo) būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių. Upių ir ežerų paplūdimiuose – ne mažiau kaip 8 m2 sausumos ploto.

7. Maudymosi sezonas – laikotarpis, kurio metu galima tikėtis didelio besimaudančiųjų skaičiaus, pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėnesio 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėnesio 15 d.

8. Kasmet prieš maudymosi sezoną savivaldybė jos teritorijoje esančius, taip pat naujai įrengtus arba rekonstruotus paplūdimius įteisina savivaldybės institucijų sprendimais / įsakymais, sudarydama galimybę suinteresuotai visuomenei dalyvauti ir teikti pasiūlymus, bei atsižvelgia į informaciją, gautą iš visuomenės.

Savivaldybės institucijos, prieš priimdamos sprendimus dėl numatomų stebėti maudyklų, apie tai ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų turi suinteresuotą visuomenę informuoti visuomenės susitelkimo vietose (miesto ar rajono spaudoje), interneto svetainėje ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, nurodydamos, kam ir kokiu adresu, iki kada ir kokiu būdu suinteresuota visuomenė gali teikti pasiūlymus, pastabas ar nusiskundimus.

Savivaldybės institucijos turi išnagrinėti visus iš suinteresuotos visuomenės gautus pasiūlymus, pastabas ar nusiskundimus ir, atsižvelgusios į juos, priimti sprendimus bei apie tai informuoti suinteresuotą visuomenę.

Punkto pakeitimai

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

9. Savivaldybė skatina visuomenę dalyvauti įgyvendinant direktyvą 2006/7/EB ir sudaro suinteresuotai visuomenei galimybę sužinoti, kaip dalyvauti ir teikti pasiūlymus, pastabas ar skundus, vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybė, atsižvelgusi į visuomenės teikiamus siūlymus, jei tokių yra, prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro numatomų vykdyti maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką ir šią informaciją skelbia interneto svetainės www.kelme.lt dalyse „Naujienos“, „Sveikata“, pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai ir užtikrinančiai, kad paplūdimių maudyklų vandens kokybė atitiktų direktyvos 2006/7/EB reikalavimus.

Punkto pakeitimai

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

10. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja maudyklų vandens kokybės stebėseną. Mėginius atrenka akredituotos ar atestuotos laboratorijos darbuotojai.

11. Poilsiautojų saugą, paplūdimių higienos reikalavimus, jų naudojimą ir priežiūrą užtikrina seniūnija – institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą.

12. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto ir rajono poreikius, tarnybų, susijusių su šių Taisyklių įgyvendinimu ir kontrole, pasiūlymus bei kitus specifinius klausimus.

13. Šios Taisyklės netaikomos vykdant Kelmės rajono policijos komisariato, Kelmės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros užduotis, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių sveikatai situacijų padarinių likvidavimo metu, vykdant Taisyklių kontrolės funkcijas.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

14. Taisyklėse vartojamos šios pagrindinės sąvokos

Administravimas – tai veikla, kurią atlieka institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

Escherichia coli – koliforminė bakterija, (36±2)°C temperatūroje per (21±3) val. atrankioje terpėje skaldanti laktozę ir gaminanti rūgštį, (44,0±0,5)°C temperatūroje per (21±3) val. iš triptofano pagaminanti indolą, produkuojanti β gliukuronidazę. Jų buvimas vandenyje rodo teršimą fekalijomis.

Eutrofikacija – procesas, kai vandens telkinyje ima gausėti biogeninių elementų, kurie skatina greitesnį dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir pablogina vandens kokybę.

Institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą, – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.

Išskirtinė situacija – tai įtakos maudyklos vandens kokybei turintis įvykis arba įvykių seka tam tikroje vietoje.

Kompetentinga institucija – tai institucija, kurią paskyrė Sveikatos apsaugos ministerija, norėdama užtikrinti nacionalinių teisės aktų ir jų nuostatų įgyvendinimo atitiktį direktyvos 2006/7/EB nuostatoms.

Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis dideliam besimaudančių žmonių skaičiui maudymosi sezono metu.

Maudymosi sezonas – tai įteisintas laiko tarpas, kurio metu pagal oro sąlygas bei vietinius papročius numatoma daug besimaudančiųjų.

Maudyklų vandens kokybės duomenų rinkinys – tai maudyklų duomenys, gauti vykdant mikrobiologinių (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E.coli)) parametrų stebėseną.

Maudyklų vandens kokybės vertinimas – tai maudyklų vandens kokybės vertinimo procesas, taikant aprašytą vertinimo metodą.

Melsvadumblių išplitimas – melsvadumblių sankaupa žydėjimo, ištisinės dangos ar putų pavidalu.

Mėginys – tam tikras vandens kiekis, paimtas iš vandens telkinio vandens kokybės rodiklių vertėms nustatyti.

Mėginio ėmimo vieta – tiksliai nustatyta pastovi vandens telkinio vieta, kurioje imami mėginiai.

Nuolatinis draudimas (nuolatinė rekomendacija) – draudimas maudytis ar rekomendacija nesimaudyti, trunkantis mažiausiai vieną ištisą maudymosi sezoną.

Paplūdimys – patogus ilsėtis (sportuoti), maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame jūros, ežero ar upės krante, įrengtame laikantis higienos reikalavimų.

Plaukiojimo priemonės – tai laivai ir kiti plaukiojimui naudojami įrenginiai.

Salmonelės – bakterijos, sukeliančios ūmią žarnyno ligą – salmoneliozę.

Suinteresuota visuomenė - tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

Tarša – tai mikrobiologinio užterštumo arba teršiančių cheminių medžiagų ar atliekų buvimas, turintis įtakos maudyklos vandens kokybei ir keliantis grėsmę besimaudančių sveikatai.

Trumpalaikė tarša – mikrobiologinis užterštumas, kuris turi aiškiai nustatomas priežastis, paprastai nedarantis įtakos maudyklos vandens kokybei ilgesnį nei maždaug 72 valandų laikotarpį po to, kai pirmą kartą buvo pakenkta maudyklos vandens kokybei, ir dėl kurio institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, nustatė užterštumo numatymo ir kovos su juo tvarką.

Valdymo priemonės – tai priemonės, kurių imamasi maudyklos vandens atžvilgiu

maudyklos vandens charakteristikos nustatymas ir atnaujinimas;

stebėsenos kalendoriaus sudarymas;

maudyklos vandens stebėsena;

maudyklos vandens kokybės vertinimas;

maudyklos vandens kokybės klasifikavimas;

taršos, kuri gali turėti įtakos maudyklų vandenims ir pakenkti besimaudančių sveikatai, priežasčių nustatymas ir įvertinimas;

visuomenės informavimas;

veiksmai, kuriais siekiama išvengti taršos poveikio besimaudantiems;

veiksmai taršos grėsmei mažinti.

Žarniniai enterokokai – bakterijos, kurių buvimas vandenyje rodo teršimą fekalijomis.

Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (7.2) 3 straipsnyje bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

Punkto pakeitimai

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

III. REIKALAVIMAI POILSIAVIETĖMS, PAPLŪDIMIAMS IR JŲ MAUDYKLOMS

15. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojantys, įrenginėjantys, įteisinantys bei eksploatuojantys paplūdimius ir jų maudyklas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtintais Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais.

16. Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę, ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių.

17. Paplūdimiai prie ežerų įrengiami tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo.

18. Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms.

19. Paplūdimių dirvožemio tyrimai atliekami esant būtinybei nustatyti kenksmingų cheminių medžiagų koncentraciją.

20. Dirvožemis neturi būti užterštas helmintais, enterovirusais, patogeninėmis enterobakterijomis, žarninėmis lazdelėmis.

21. Paplūdimių ore esančių cheminių medžiagų koncentracija neturi viršyti nustatytų ribinių verčių.

22. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto. Šios funkcinės zonos turi būti atitinkamai pažymėtos. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame informaciniame stende.

23. Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų, numatant patogumus neįgaliems žmonėms. Tualetai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ reikalavimus.

24. Nuotekų surinkimas bei jų išleidimas į gamtinę aplinką reglamentuojamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

25. Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai. Visuose paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteineriai.

26. Poilsiautojams persirengti turi būti įrengiami paviljonai arba kabinos, įrengiant vieną

persirengimo kabiną 50–100 paplūdimio poilsiautojų.

27. Paplūdimių ir jų maudyklų teritorijoje galima naudotis plaukiojimo priemonėmis pagal

nustatytą galiojančių teisės aktų tvarką.

28. Prieš maudymosi sezoną visi paplūdimiuose esantys statiniai turi būti suremontuoti ir juose atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija.

29. Nerūšiuotos atliekos turi būti surenkamos ir išvežamos kiekvieną dieną. Atliekos iš antrinių žaliavų konteinerių turi būti išvežamos jiems prisipildžius.

30. Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per dieną, persirengimo paviljonus, kabinas, rūbines, tualetus, šiukšliadėžes ir nerūšiuotų atliekų surinkimo konteinerius būtina išvalyti, vieną kartą per savaitę išplauti dezinfekuojančiais tirpalais. Išvežus antrines žaliavas konteineriai turi būti išvalyti ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį dezinfekuoti.

31. Viršutinis paplūdimių smėlio sluoksnis, ne mažiau kaip 0,1 m gylio, turi būti išvalomas bei išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę.

32. Paplūdimių maudyklos turi būti pažymėtos, pvz., plūdurais.

33. Maudyklose neturi būti vandens sūkurių, duobių. Naujai susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pvz., spalvotais plūdurais.

34. Paplūdimių maudyklų dugnas turi būti valomas nuo atliekų ir dumblių ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

35. Poilsiautojų saugą, paplūdimių ir poilsiaviečių higienos reikalavimus, jų eksploatavimą ir priežiūrą turi užtikrinti paplūdimius eksploatuojanti organizacija.

36. Paplūdimiuose, poilsiavietėse turi būti numatytos ir pažymėtos vietos vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m.

37. Poilsiautojams matomoje paplūdimių ar poilsiaviečių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame nurodoma

37.1. bendra informacija – maudymosi sezono trukmė, higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams, kontaktiniai institucijos, atsakingos už paplūdimio ir maudyklos administravimą, telefonai;

37.2. informacija apie maudyklas – maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai, draudžiama arba nerekomenduojama maudytis, dienų skaičius;

37.3. kai paplūdimio maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu, nurodoma, kad yra trumpalaikė tarša; dienų, kai dėl tokios taršos buvo draudžiama ar nerekomenduojama maudytis, skaičius per praėjusį maudymosi sezoną ir įspėjimai, jei tokia tarša galima arba jau įvykusi;

37.4. išskirtinių situacijų metu paplūdimyje stende nurodomas taršos pobūdis ir numatoma trukmė;

37.5. jei paplūdimyje draudžiama arba nerekomenduojama maudytis, apie tai turi būti pranešta, nurodant priežastis;

37.6. jei paskelbiamas nuolatinis draudimas ar nuolatinė rekomendacija nesimaudyti paplūdimyje, pranešama apie tai, kad ta teritorija nebelaikoma maudyklos vandeniu, nurodant priežastis ir nuorodą, kur galima rasti išsamesnę informaciją.

38. Paplūdimiuose, kurie skirti mažiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti pirmosios medicininės pagalbos bei gelbėjimo priemonės.

IV. PAPLŪDIMIUOSE IR JŲ MAUDYKLOSE DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

39. Paplūdimiuose draudžiama

39.1. maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų;

39.2. maudytis vietose, nepritaikytose maudymuisi;

39.3. maudytis tamsiu paros metu;

39.4. plaukti vandens dviračiais arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio;

39.5. į paplūdimį vestis šunis ir kitus gyvūnus;

39.6. plaukti arba bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų;

39.7. gadinti arba naikinti informacinius ir kitus ženklus prie vandens telkinių;

39.8. teršti vandens telkinius ir jų pakrantes, vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų medžiagų, važiuoti ar stovėti su

motorinėms transporto priemonėms arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio;

39.9. vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą ar kitą įrangą nuo kenksmingų medžiagų, važiuoti ar stovėti su motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias invalidų vairuojamas mašinas, vykdyti kitą veiklą, neigiamai veikiančią vandens telkinius bei jų gyvuosius išteklius;

39.10. gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius;

39.11. teršti vandens telkinį ir jo pakrantes, kūrenti laužus specialiai tam neįrengtose vietose;

39.12. kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose;

39.13. teršti aplinką, žaloti ar naikinti esamą infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, neturint tam skirtų leidimų;

39.14. užtverti, perkasti ar kitaip naikinti takus, kelius, vedančius prie vandens telkinių, poilsiaviečių, paplūdimių ir jų maudyklų;

39.15. maudytis arba plaukioti plaukiojimo priemonėmis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ar kitų toksinių medžiagų;

39.16. maudytis tamsiu paros metu;

39.17. plaukti arba bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų;

39.18. maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant.

V. MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENA

40. Institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, prieš kiekvieną maudymosi sezoną sudaro stebėsenos kalendorių ir užtikrina, kad stebėsena vyktų pagal stebėsenos kalendorių.

41. Mėginių ėmimo datos turi būti paskirstytos per visą maudymosi sezoną.

42. Iš kiekvienos maudyklos vienas vandens mėginys turi būti paimtas prieš pat kiekvieno maudymosi sezono pradžią. Per maudymosi sezoną turi būti paimta ir ištirta ne mažiau kaip 8 mėginiai, įskaitant ir pirmą mėginį prieš sezono pradžią.

43. Mėginiai imami paplūdimio maudyklų vietose, kur tikimasi daugiausia besimaudančiųjų arba kur pagal maudyklos vandens charakteristiką laukiama didžiausia tarša, esant gyliui apie 1 m, ne mažiau kaip iš 30 cm nuo vandens paviršiaus.

44. Institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, turi užtikrinti, kad maudyklų vandens kokybė būtų periodiškai tikrinama ir vandens kokybės parametrų vertės atitiktų Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė 1 ir 2 lentelėse nurodytas vertes.

45. Esant trumpalaikei taršai, turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, patvirtinantis taršos įvykio pabaigą ir kitas – praėjus 7 dienoms nuo trumpalaikės taršos pabaigos.

46. Išskirtinių situacijų metu institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, turi sustabdyti stebėsenos kalendoriaus vykdymą ir pasibaigus išskirtinei situacijai kuo greičiau jį atnaujinti. Nauji vandens mėginiai paimami tam, kad jais būtų pakeisti dėl susidariusios išskirtinės situacijos nepaimti mėginiai.

Išaiškėjus išskirtinėms situacijoms ar gavus maudyklų vandens kokybės rezultatų duomenis apie trumpalaikę taršą, kuri galėtų neigiamai paveikti maudyklos vandens kokybę ir besimaudančiųjų sveikatą, institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, apie tai informuoja visuomenę pagal šių Taisyklių 37.2 – 37.6 punktus ir laikinai uždraudžia maudytis, kol vandens kokybė pagerės.

47. Institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą, praneša apie stebėsenos kalendoriaus sustabdymą ir jo priežastis Sveikatos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai.

48. Kai ankstesniais metais imtų mėginių rezultatai yra žymiai geresni negu 1 ir 2 lentelėse nurodytų parametrų vertės ir kai neatsiranda jokių veiksnių, kurie gali pabloginti vandens kokybę, tik Europos Komisijos leidimu gali būti sumažintas mėginių ėmimo periodiškumas.

49. Maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių parametrų vertės, nurodytos 1 lentelėje, nustatomos pagal galiojančius Lietuvos standartus. Jeigu laboratorijose naudojami kitokie vandens kokybės tyrimo metodai, privalu užtikrinti, kad gauti rezultatai, atlikus vandens kokybės kontrolę, būtų ekvivalentiški arba palyginami su 1 lentelės parametrų vertėmis.

50. Laboratorijos, atliekančios tyrimus metodais, ekvivalentiškais nurodytiems 1 lentelėje, turi pateikti visą būtiną informaciją apie taikomus metodus ir taisykes bei jų lygiavertiškumą Sveikatos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai.

51. Maudyklų vandens kokybės tyrimų organizavimas, mėginių ėmimas, transportavimas turi atitikti mėginių paėmimo standartų reikalavimus. Tyrimai turi būti atliekami akredituotose arba atestuotose nustatyta tvarka laboratorijose.

52. Esant galimai kenksmingai paplūdimių ir maudyklų taršai (taip pat ją nustačius), keliančiai grėsmę gyventojų ir poilsiautojų saugumui, darančiai žalą gamtai, seniūnijos, prižiūrinčios maudyklas, turi nedelsdamos informuoti savivaldybės administracijos direktorių (Kelmės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovą) arba vyriausiuosius specialistus, atsakingus už civilinę saugą ir ekologiją rajone.

VI. MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS VERTINIMAS

53. Maudyklų vandens kokybės vertinimą atlieka kompetentinga institucija.

54. Maudyklų vandens kokybė vertinama kiekviename paplūdimyje, pasibaigus maudymosi sezonui ir remiantis maudyklų vandens kokybės duomenimis, surinktais per einamąjį ir tris ankstesnius sezonus.

55. Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas remiantis dviejų mikrobiologinių parametrų (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E.coli)) duomenų rinkiniu, kurį sudaro stebėsenos duomenys. Duomenų rinkinį sudaro ne mažiau kaip 16 mėginių.

VII. POILSIAUTOJŲ TEISĖS IR REKOMENDUOTINAS ELGESYS VANDENYJE

56. Prie vandens telkinių, nepažeidžiant jų apsaugos bei naudojimo reglamentų ir režimų, teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, galima

56.1. laisvai važinėti automobiliais ir kitomis motorizuotomis ir nemotorizuotomis priemonėmis bendrojo naudojimo keliais, jungiančiais rekreacinės infrastruktūros objektus, statyti autotransporto priemones tam tikslui įrengtose vietose ir kelių kelkraštyje, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra ribojančių kelio ženklų, nedaroma žala aplinkai;

56.2. keliauti pėsčiomis;

56.3. maudytis visuose paviršinio vandens telkiniuose, prieiti prie šių telkinių pakrantės juostomis, taip pat kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka;

56.4. plaukioti plaukiojimo priemonėmis be vidaus degimo ir elektros variklių pratakiuose paviršinio vandens telkiniuose.

57. Organizuojant vaikų turizmo renginius, privaloma laikytis patvirtinto Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo.

58. Patekus į vandens verpetą, reikia kuo daugiau įkvėpti oro, pasinerti kuo giliau, nuplaukti po vandeniu šalin nuo verpeto, nes vandens srovė gilumoje yra žymiai lėtesnė.

59. Nepulti į šaltą vandenį įkaitusiam saulėje, pirtyje ar saunoje, nes tai gali sukelti raumenų mėšlungį arba širdies paralyžių.

60. Nešokti stačia galva į vandenį, jeigu neaiškus tos vietos gylis ir dugnas, nes yra pavojus susižeisti galvą.

61. Nesimaudyti sočiai pavalgius, kol organizmas apsunkęs, reikia palaukti 1,5–2 valandas.

62. Nesimaudyti užterštame vandenyje, galinčiame sukelti infekcines ligas.

VIII. SAUGAUS ELGESIO ANT LEDO REIKALAVIMAI

63. Draudžiama

63.1. lipti, vaikščioti, čiuožinėti ant užšalusių vandens telkinių, jei ledo storis mažesnis nei 7 cm, taip pat kai ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu;

63.2. eiti, čiuožti ant užšalusių vandens telkinių žmonių grupei, jei ledo storis mažesnis nei 12 cm;

63.3. važiuoti motorizuotomis transporto priemonėmis, išskyrus organizuojant renginius (turint renginiui organizuoti išduotą leidimą);

63.4. važiuoti ar stovėti su motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias invalidų vairuojamas mašinas, vykdyti kitą veiklą, neigiamai veikiančią vandens telkinius bei jų gyvuosius išteklius;

63.5. rengti čiuožyklas ant gilesnių negu vieno metro vandens telkinių;

63.6. naudotis čiuožyklomis, kai ledo storis mažesnis negu 25 cm, ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu;

64. Čiuožyklą eksploatuojanti ar renginius ant užšalusių vandens telkinių organizuojanti organizacija privalo užtikrinti žmonių saugumą. Jei ledo storis ar jo struktūra kelia pavojų žmogaus gyvybei, čiuožyklos eksploatacija ar ant ledo organizuojami renginiai turi būti sustabdyti.

Papildyta skyriumi

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

IX. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

Skyriaus numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

65. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

66. Taisyklių pažeidimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 185 straipsnyje.

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

67. Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Kelmės rajono savivaldybės administracijos įgalioti pareigūnai, seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai ir Kelmės rajono policijos komisariato atsakingi pareigūnai.

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

68. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka Taisyklių 65 punkte nurodyti pareigūnai dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pateikia jį Savivaldybės administracinių ginčų komisijai.

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

69. Už Taisyklių laikymosi kontrolę atsakingi asmenys kartą per metus, jeigu reikalaujama, teikia ataskaitą savivaldybės administracijos direktoriui.

Punkto numeracijos pakeitimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

Pakeitimai

1.

Kelmės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-224, 2013-06-27, paskelbta TAR 2013-06-27, i. k. 2013-01992

Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 30 D. sprendimu Nr. T-156 patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo ir naudojimo taisyklių pakeitimo bei papildymo