DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2006-09-29
Sprendimas paskelbtas: TAR 2002-02-21, i. k. 2002-00028
RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
2002 m. vasario 21 d. Nr.06
Raseiniai
Rajono Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6 straipsniu įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728, 2000, Nr.61-1808 ir 2001, Nr.99-3521), nusprendžia
1. Patvirtinti gyvūnų laikymo taisykles (pridedamos).
2. Laikyti netekusiomis galios 1998 m. balandžio 15 d. rajono Tarybos sprendimu Nr. 149 patvirtintas „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles“.
3. įpareigoti savivaldybės administratorių priimtų taisyklių komentarą paskelbti rajono spaudoje.
Meras Jonas Elzbergas
PATVIRTINTA
Raseinių rajono savivaldybės tarybo
2002 m. vasario 21d. sprendimu Nr.06
GYVŪNŲ LAIKYMO RASEINIŲ RAJONE TAISYKLĖS BENDROJI DALIS
Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklės sukurtos vadovaujantis „Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymu“ Nr.VIII-500, priimtu 1997 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Vyriausybės nutarimu, patvirtintu 1999 m. kovo 23 d. Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo“, Valstybinės veterinarijos tarnybos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.4-199 „Pasiutligės likvidavimo ir profilaktikos priemonių instrukcija“, Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos tarnybos Direktoriaus įsakymu 1999 m. lapkričio 17 d. Nr. 4-300 „Dėl leidimų atlikti laboratorinius bandymus su gyvūnais išdavimo tvarkos“, „Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinariais reikalavimais“, patvirtintais Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.4-361, „Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo“ 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 str. pakeitimo ir papildymo 1 ir 16 straipsniais, Įstatymas 1994 m., spalio 7 d. VII-1350; „Gyvūnų vežimo taisyklėmis“, patvirtintomis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. Nr.4-165; „Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis“, patvirtintomis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.4-162; „Gyvūnų apsaugos jų skerdimo metu taisyklėmis“, patvirtintomis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.4-108a, 1998 m. gegužės 12 d.; „Veršelių laikymo taisyklėmis“, patvirtintomis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.4-360; „Kiaulių laikymo taisyklėmis“, patvirtintomis 1998 m. gruodžio 31 d. Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.4-359; „Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Veterinariniai reikalavimai dėl natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, panaudojimo“, Nr.4-26, išleistu 1999 m. sausio 22 d.; Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.4-341‘19 „Dėl įsakymu patvirtintų „Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose normų“ keitimo.
Šios gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Raseinių rajone ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, laikantys gyvūnus, privalo jų laikytis.
Taisyklėse numatyti naminių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių, nelaisvėje auginamų ir laukinių gyvūnų auginimo ir laikymo, priežiūros, vežimo ir prekybos, sanitarijos,
higienos ir veterinarijos, benamių gyvūnų gaudymo ir laikymo, gyvūnų registravimo ir apskaitos, atsakomybės už netinkamą gyvūnų priežiūrą ir kt. bendrieji principai.
Taisyklės gali būti papildomos, keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius rajono poreikius, į tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūra, veikla bei kitus specifinius klausimus.
Šiose taisyklėse vartojami terminai
Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskiriami ir laukiniai gyvūnai laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
Laboratoriniai gyvūnai – visi gyvūnai specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juose veikti. Šiai kategorijai priskiriami ir zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ar sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla,
kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
Gyvūno savininkas – kiekvienas sulaukęs 16 m. amžiaus fizinis ar jūrinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
Savininko valda – gyvenamosios ar ūkinės patalpos, įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
Uždara savininko valda – gyvenamosios ar ūkinės patalpos, aptvertas žemės plotas, iš kurio gyvūnas negali išeiti.
Atvira savininko valda – neaptverta savininko žemės valda.
Benamis gyvūnas – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su
savininkais.
Beglobis gyvūnas – gyvūnas, šalia kurio nėra savininko.
Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
Gyvūnų prieglauda – įstaiga, skirta benamiams, beglobiams gyvūnams laikyti. Gyvūnai laikomi vadovaujantis „Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklėmis“, šios įstaigos patvirtintais įstatais. Tikslas – priglausti ir prižiūrėti gyvūnus, surasti buvusį ar naują šeimininką sunaikinti benamius gyvūnus.
GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
1. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, priežiūra ir laikymo sąlygomis.
2. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
3. Raseinių rajono miesteliuose, gyvenvietėse, kaimo vietovėse leidžiama laikyti gyvūnus, išskyrus pavojingus gyvūnus (jie turi būti auginami ir laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos), laikantis šių taisyklių reikalavimų. Bute, privačiame name, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
4. Ūkinės paskirties gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savo valdų ribų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu.
5. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kt. objektuose, užtikrinant, kad nekeltų grėsmės lankytojams, o prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas, numatytas šių taisyklių 7 p.
6. Atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,5 m.
7. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Savininkai ženklus įsigyja už savo pinigus. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininkų valdą apkandžiojimą jei yra perspėjantis ženklas, savininkas neatsako.
8. Sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kitose rakinamose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo lentelių.
9. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.
10. Gyvūno savininkas, valdos sargas ar įpareigotas asmuo turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę vagystės, smurto, ginkluoto užpuolimo metu.
11. Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučiuose namuose, skaičių nustato specialūs teisės aktai, kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. (Nusprendžia rajono Taryba).
12. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame gyvenamajame name, reikia turėti raštišką tos aikštelės visų butų ir kaimyninių butų, besiribojančių sienomis, lubomis ir grindimis su gyvūnus laikančių gyventojų butais (kambariais) savininkų raštišką sutikimą arba raštišką daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos leidimą
13. Daugiabučiuose namuose
13.1. nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai neturi kelti triukšmo. Priešingu atveju klausimus dėl jų tolimesnio laikymo sprendžia seniūnija;
13.2. be specialaus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodingus roplius, vabzdžius, plėšriuosius žvėris;
13.3. iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o nuo 5 mėnesių amžiaus ir su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedami be antsnukio arba nešami ant rankų;
13.4. kačių savininkai pasivaikščiojimui kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse;
13.5. įvedant ar įnešant šunis ir kates į namą, jie turi būti sutvarkyti taip, kad neteptų purvu laiptinių, liftų, aplinkinių piliečių.
14. Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, registracijos žetonu, o nuo 5 mėn. amžiaus ir su antsnukiu. Šunys išlaikę dresūros egzaminus ir kurių savininkai turi atitinkamas pažymas, gali būti vedžiojami be pavadėlio, bet su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukio.
14.1. Agresyvius šunis įvežti į LR, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys turintys savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
14.2. Leidimai nurodyti šio straipsnio 14.1 p. neišduodami asmenims
a) jaunesniems nei 18 metų;
b) įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
c) teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
d) nepateikusiems pažymos apie atatinkamas mokymo programas, kurias tvirtina Vyriausybės įgaliota instucija, išklausymą;
e) gyvenantiems kartu su asmenimis nurodytais šio straipsnio b ir c punktuose.
14.3. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti nustatyta tvarka
a) kai atsiranda šio 14.2 straipsnio b, c ir e punktuose numatyti pagrindai;
b) panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
c) sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo sustabdymo
pagrindai;
d) mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
e) mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
14.4. šio 14.3 straipsnio dalies a, b, d punktuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Realizavus šunį gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI
15. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojams ir aplinkai.
16. Gyvūnus galima vedžioti tam skirtose aikštelėse arba nuošalesnėse, mažiau žmonių lankomose vietose.
17. Priteršus gyvūnui koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat kiemą, gatvę, kitus viešojo naudojimo objektus, gyvūnų savininkai privalo nedelsiant išvalyti.
GYVŪNŲ VEŽIMAS
18. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti tik specialiuose narveliuose, pintinėse, kuprinėse.
19. Keliaudamas gyvūno savininkas vežamiems savo numylėtiniams gyvūnams privalo turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą, kuriame nurodoma sveikatos būklė ir skiepai.
20. Žemės ūkio paskirties gyvūnai vežami tik specialiai paruoštu transportu, kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų žalojami ir nepatirtų streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai šeriami ir girdomi.
21. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
22. Juridiniai ar fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų pervežimu arba jų vežimu Lietuvoje, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
23. Visi gyvūnai turi būti tiriami infekcinių susirgimų atžvilgiu, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis Veterinarijos reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. Šunims ir katėms nuo 3 mėn. amžiaus turi būti atliekama privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Asmenys, atsisakę skiepyti gyvūnus nuo pasiutligės, baudžiami pagal Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymą, Administracinių teisių pažeidimo kodekso 110 straipsnį.
24. Vežti, parduoti ir pirkti gyvūnus galima tik su veterinarijos gydytojo išduotu „Gyvūno sveikatos pažymėjimu“, kuriame nurodoma gyvūno sveikatos būklė, skiepai ir kt.
25. Jei gyvūnas apkandžiojo žmones arba kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsiant turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomeniniam sveikatos centrui, o gyvūną izoliuoti. Gyvūno karantinavimo sąlygas ir laiką nustato Raseinių rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o karantinavimo išlaidas apmoka gyvūno savininkas.
26. Vežant gyvūnus į užsienį, pasienio tarnybai reikia pateikti veterinarijos sertifikatą arba tarptautinį paskiepijimo pažymėjimą atitinkančius tarptautinius reikalavimus. Įvežti iš kitų valstybių gyvūnai karantinuojami 30 dienų, kurių metų atliekami reikalingi veterinariniai tyrimai.
27. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama išleisti į sveikų, tos pačios rūšies gyvūnų laikymo vietas.
38. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtinti „Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinariniai reikalavimai“.
39. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinta Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
BENAMIŲ, BEGLOBIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS
40. Benamių, beglobių gyvūnų gaudymas ir laikymas atliekamas norint užtikrinti epizootinius, sanitarinius, higieninius, gyvūnų gerovės ir globos reikalavimus, „Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ vykdymą. Tai gali atlikti juridiniai asmenys, sudarę sutartį su Raseinių rajono savivaldybės administracija.
41. Benamiai, beglobiai gyvūnai privalo būti laikomi 5 paras gyvūnų prieglaudos namuose. Visi gyvūnai turi būti registruojami žurnale.
42. Jeigu pagaunami beglobiai gyvūnai, turintys antkaklį su adresu ar registracijos žetonu, gyvūnų prieglaudos namų darbuotojai turi pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną privalo sumokėti rajono valdybos sprendimu nustatytą mokestį už kiekvieną laikymo parą.
42.1. Jeigu per 3 paras savininkas neatsiima savo gyvūno arba atsisako mokėti mokestį už laikymą gyvūnas siūlomas kitiems savininkams arba gyvūnui atliekama eutanazija (užmigdymas).
42.2. Gyvūnų prieglaudos namuose draudžiama gyvūnus kankinti, laikyti be maisto, vandens, be pastogės.
42.3. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą kuokas, kitą brutualią įrangą. (Išskyrus zoonozių atvejus, kada ligos grėsmės zonoje rajono mero potvarkiu leidžiama atlikti benamių gyvūnų naikinimą). Beglobius (benamius) gyvūnus gaudantys darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą išlaikius 5-ių parų laikymo terminą.
42.4. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, t.y. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 str., 109 str., 110 str.
GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS, APSKAITA
43. Šunų ir kačių savininkai, taip pat įmonės, įstaigos, bendrijos ir kitos organizacijos, turinčios sarginius ir tarnybinius šunis, privalo registruotis seniūnijose ir kitose savivaldybės valdybos nustatytose įmonėse ir organizacijose, mokėti teisės aktais nustatyto dydžio mokestį. Gyvūnai kasmet turi būti perregistruojami. Už perregistravimą mokestis neimamas, o tik pažymima registracijos pažymėjime. Kiekvienam gyvūnui išrašomi registracijos pažymėjimai ir išduodami žetonai, kuriais už atitinkamą atlygį aprūpina SP UAB „Raseinių paslaugos“.
44. Nuo mokesčio už gyvūnų registraciją atleidžiami visų grupių invalidai, vieniši pensininkai, asmenys turintys policijos, krašto apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
45. Veislinius šunis registruoja Lietuvos kinologų draugijos Kauno kinologų klubai, prieš tai užsiregistravus pagal gyvenamą vietą.
46. Registracijos metu gyvūno savininkas užpildo registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą pavardę, adresą telefono numerį, registruojamo gyvūno rūšį, veislę, spalvą vardą.
47. Registruojant gyvūną būtina pateikti gyvūno pasą kuriame nurodyta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės ir parodyti raštišką kaimynų sutikimą.
DRAUDŽIAMA
48. Šios taisyklės draudžia
48.1. Gyvūnus mušti, kankinti, laikyti be maisto ir vandens, išvaryti iš namų.
48.2. Organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais.
48.3. Gyvūną kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.
48.4. Mokyti ar dresiruoti gyvūnus nuolat baudžiant.
48.5. Numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos.
48.6. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.
48.7. Naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą darbingumą sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
48.8. Vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios tam yra nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai vežti, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoti leidimo gyvūnams vežti.
48.9. Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte, gyvūnų laikymo taisyklėse, kituose teisiniuose aktuose.
48.10. Pririšti gyvulius prie kelio taip, kad jie galėtų išeiti į kelią laikyti, ganyti palaidus arba pririštus gyvulius parkuose, skveruose, kapinėse bei kituose bendro naudojimo želdynuose.
48.11. Laidoti gyvūnus ne savininko valdose arba ne specialiai tam skirtose vietose.
48.12. Fiziniams ir juridiniams asmenims, savo valdų apsaugai naudoti priemones, tyčia žalojančias gyvūnus.
48.13. Gyvenamųjų daugiabučių namų valdoje ir gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
48.14. Šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus (išskyrus laukinių gyvūnų medžioklę, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Medžioklės Lietuvos Respublikos nuostatai ir Medžioklės taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos) koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tuos atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitu būdu neįmanoma to sutrukdyti.
48.15. Laikyti šunis bendrabučiuose, kur yra bendra virtuvė.
48.16. Gyvūnus vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, vaikų žaidimų aikštelėse, paplūdimiuose. Konkrečias vietas, kur draudžiama vedžioti šunis Raseiniuose nustato rajono valdyba, kaimo vietovėje – seniūnai. Taip pat draudžiama gyvūnus vesti į parduotuvę, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, turgavietes ir kt. bei išleisti gyvūnus vienus į laiptines, bendro naudojimo balkonus.
48.17. Draudžiama gyvūnus laikyti parduotuvėse, mėsos ir kulinarijos gamybos cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, bendro naudojimo koridoriuose ir balkonuose.
Išimties tvarka leidžiama gyvūnus laikyti mokyklose, lopšeliuose, darželiuose, sanatorijose turint specialius leidimus, suderintus su valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centru ir Raseinių rajono savivaldybės kultūros ir švietimo skyriumi.
48.18. Gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimų smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti gyvūnus į jas tuštintis.
KITI KLAUSIMAI
49. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
50. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas suderinus su rajono savivaldybe, Visuomenės sveikatos centru ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
51. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos, laikymo ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti skersti, parduoti ar numarinti.
52. Vyriausybės įpareigoti vykdyti „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę
52.1. Įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai.
52.2. Turint teismo sprendimą įeiti į butą, kuriame yra nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir „Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklių“.
52.3. Teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“, „Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklių“ reikalavimų pažeidimus ar nevykdymą.
52.4. Teikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jeigu dėl savininko kaltės gyvūnui ar gyvūnams gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūrų ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
52.5. Reikalauti iš gyvūnų savininkų paaiškinimų gyvūnų apsaugos ir laikymo
klausimais.
ATSAKOMYBĖ
54. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi pilnai atlyginti jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
55. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal LR Administracinės teisės pažeidimų kodekso 90 str., 109 str., 110 str., 161 str., Civilinio kodekso 4.61 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu" ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo", šio nutarimo 3, 3.1, 3.2, 4, 5 punktais įpareigoja vykdyti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą
a) Aplinkos apsaugos ministerijai – pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo, laukinių gyvūnų gaudymo ir laikymo nelaisvėje, zoologinių kolekcijų sudarymo srityje;
b) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – ūkinės paskirties (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių, kailinių žvėrelių, paukščių) ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų laikymo ir naudojimo srityje;
c) rekomenduoti visuomeninėms gyvūnų globos organizacijoms vykdyti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo visuomeninę priežiūrą
d) nustatyti, kad savivaldybių policija įstatymų numatytais atvejais turi skirti policijos darbuotojus padėti 3 punkte nurodytų institucijų pareigūnams vykdyti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūros funkcijas.
Šias taisykles paruošė Raseinių rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
PATVIRTINTA
Raseinių rajono savivaldybės tarybos
2006 m. rugsėjo 28 d.
sprendimu Nr.(1.1)-TS-273
REIKALAVIMAI BITYNAMS
56. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
57. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
58. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
59. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
60. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
61. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, - ne mažiau kaip 100 m arba bitynas turi būti aptvertas tvora/apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio.
62. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
63. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse
63.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
63.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
63.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
63.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
63.5. jei nesilaikoma 55.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
63.6. jei nesilaikoma 55.2 ir 55.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
63.7. jei nesilaikoma 55.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
64. Reikalavimai vežiojamam bitynui
64.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
64.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
64. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
65. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
66. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
67. Šiuos reikalavimus pažeidę bitininkai, nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka
Papildyta priedu
Nr. (1.1)TS-273, 2006-09-28, paskelbta TAR 2006-09-28, i. k. 2006-00624
Pakeitimai
1.
Raseinių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. (1.1)TS-273, 2006-09-28, paskelbta TAR 2006-09-28, i. k. 2006-00624
Dėl Gyvūnų laikymo Raseinių rajone taisyklių papildymo