Dėl miesto Savivaldybės tarybos statuto

Dėl miesto Savivaldybės tarybos statuto

Suvestinė redakcija nuo 1995-12-16

Sprendimas paskelbtas: TAR 1995-05-05, i. k. 1995-00027

PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS STATUTO

1995 m. gegužės 5 d. Nr. 3-8

Panevėžys

Panevėžio miesto savivaldybės taryba NUSPRENDŽIA

Patvirtinti miesto Savivaldybės tarybos statutą pagal priedą.

Žin. 1995 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 10-22

1995 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 12-1.

Savivaldybės mero pavaduotojas R. Alekna

Priedas

PATVIRTINTA

miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 3-8

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS STATUTAS

I dalis. Bendrosios nuostatos

1. Savivaldybės tarybos (toliau vadinama Taryba) ir jos suformuotų institucijų kompetenciją bei veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir šis statutas.

2. Tarybos ir jos vykdomųjų institucijų santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

Taryba ir jos vykdomosios institucijos nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3. Statutas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tik Tarybos posėdyje. Sprendimai dėl statuto priėmimo, pakeitimo ir papildymo priimamas nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma.

II dalis. Savivaldybės tarybos nariai

4. Tarybos narys naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nario statuto įstatyme (1995 02 07 Nr. 1-790).

4.1. Tarybos nario išlaidos, susijusios su jo veikla, kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto.

Kompensacijų dydis ir jo apskaičiavimo tvarka nustatomi atskiru tarybos sprendimu.

4.2. Tarybos narys savivaldybės teritorijoje turi teisę nemokamai naudotis visų rūšių keleiviniu transportu, kuris yra remiamas iš savivaldybės biudžeto.

III dalis. Tarybos įgaliojimai ir struktūra

5. Bendrieji tarybos įgaliojimai

Taryba

5.1. Renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją;

5.2. Sudaro komitetus, valdybą, administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį;

5.3. Tvirtina administracijos struktūrą ir jos nuostatus, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą;

5.4. Nustato mero, mero pavaduotojo atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus;

5.5. Nustato tvarką, pagal kurią Tarybos nariams mokamas pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už tarybos posėdžiuose praleistą laiką ir kompensuojamas su darbu taryboje susijusios išlaidos;

5.6. Tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

5.7. Skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją;

5.8. Tvirtina ir keičia tarybos statutą;

5.9. Tvirtina mero, valdybos bei kontrolieriaus veiklos nuostatus;

5.10. Nutraukia Tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytas atvejais ir tvarka;

5.11. Tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą;

5.12. tvirtina nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarką. jų panaudojimo apyskaitą;

5.13. Skirsto arba įgalioja merą ar valdybą skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas;

5.14. Tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

5.15. Tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą;

5.16. Įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas;

5.17. Priima sprendimus įsteigt, reorganizuoti ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir organizacijas;

5.18. Priima sprendimus dėl įstaigų, įmonių, organizacijų išlaikomų iš savivaldybės biudžeto lėšų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo.

5.19. Nustato mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydį;

5.20. Tvirtina savivaldybės teritorijos teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miesto plėtimo ir kūrimo generalines schemas;

5.21. Įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

5.22. Nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio organizacijomis tvirtinimo tvarką;

5.23. Gali teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;

5.24. Naudojasi banko kreditais, ima ir teikia paskolas įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldybės vykdomųjų institucijų naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir teikimo sąlygas;

5.25. Nagrinėja Tarybos narių keliamus klausimus, priima dėl jų sprendimus;

5.26. Išklauso mero, Valdybos bei kitų Tarybos sudarytų institucijų ataskaitas, Tarybos narių paklausimus administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams bei priima dėl jų sprendimus.

5.27. Savo iniciatyva, Vyriausybės atstovo arba kitų institucijų reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymais, Vyriausybės ar tarybos sprendimams prieštaraujančius Tarybos, mero, Valdybos bei kitų savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius;

5.28. Tvirtina želdinių apsaugos, miesto tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už kurių pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė;

5.29. Priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;

5.3. Tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą.

5.31. Teikia pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo;

5.32. Įgyvendina pagal įstatymus savivaldybės nuosavybės savininko funkcijas;

5.33. Sprendžia kitus klausimus, kurie neprieštarauja savivaldos ir kitiems įstatymams.

6. Bendrieji tarybos struktūros klausimai

6.1. Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, frakcijų ir grupių pasitarimuose. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.

6.2. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras arba jo pavaduotojas. Kitas Tarybos narys gali vadovauti posėdžiui tik Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais. tarybos dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri mero pavaduotojas. tarybos narys, išrinktas meru arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Tarybos narių frakcijoje.

6.3. Tarybos sprendimų projektams nagrinėti bei kitiems įstatymų ir šio statuto numatytiems klausimams svarstyti taryba iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas.

6.4. Įstatymų nustatyta tvarka Taryba sudaro administracinę ir kitas komisijas. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Taryba iš savo narių gali sudaryti tyrimo, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.

6.5. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

6.6. Savo rinkimų programos tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatytas tvarka. tarybos nariai, neįregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Tarybos narių grupės nariais. Šiai grupei suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos teisės.

7. Tarybos santykiai su bendruomene.

7.1. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą. Už savalaikį tokios informacijos pateikimą ir ryšių su bendruomene organizavimą atsako mero pavaduotojas.

7.2. Tarybos santykiai su bendruomene realizuojami

7.2.1. Tarybos narių ir frakcijų rengiamuose susitikimuose su rinkėjais.

7.2.2. Skelbiant visuomenei susipažinti svarbiausių Tarybos sprendimų projektus.

7.2.3. Įtraukiant į tarybos sprendimų rengimą bendruomenės, visuomeninių organizacijų, savivaldybės įmonių bei įstaigų atstovus.

7.2.4. Tarybos nariams ir pareigūnams organizuojant gyventojų priėmimą asmeniniais klausimais.

8. Mero ir jo pavaduotojo veikla Taryboje.

8.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu mero pavaduotoją.

8.2. Meras

8.2.1. Vadovauja tarybos darbui ir atstovauja tarybai.

8.2.2. Pirmininkauja Tarybos posėdžiams.

8.2.3. Siūlo mero pavaduotojo, kitų Tarybos sudaromų organų vadovų kandidatūras.

8.2.4. Siūlo Tarybai komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras.

8.2.5. Teikia Tarybai tvirtinti Valdybos narių kandidatūras.

8.2.6. Koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą.

8.2.7. Organizuoja Tarybos sprendimų įgyvendinimą.

8.2.8. Pasirašo posėdžio protokolą ir Tarybos sprendimus.

8.2.9. Sudaro ir pateikia Tarybos posėdžio darbotvarkę.

8.2.10. Ne rečiau kaip kartą per ketvirtį Tarybos posėdžio metu atsako į tarybos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.

8.2.11. Atlieka kitas įstatymais ir Tarybos sprendimais priskirtas funkcijas.

8.3. Meras turi teisę teikti svarstyti tarybai klausimus. Meras ( o kai jo nėra - mero pavaduotojas) gali bet kuriuo svarstomu klausimu Tarybos posėdžiuose išsakyti savo nuomonę be eilės.

8.4. Savo įgaliojimus meras realizuoja priimdamas potvarkius.

8.5. Mero pavaduotojas vykdo mero jam deleguotus įgaliojimus. Toks pavedimas turi būti įformintas mero potvarkiu. Meras turi teisę deleguoti mero pavaduotojui dalį tų įgaliojimų, kurie paminėti šiame statute.

8.6. Mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, kai šio nėra, t.y. kai meras atostogauja, laikinai išvykęs arba susirgęs, ir dėl to negali eiti savo pareigų. Potvarkį perduoti pavaduotojui visas mero pareigas dėl išvykimo meras pasirašo iš anksto, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos mero funkcijos. Potvarkį perimti visas mero pareigas dėl ligos ar atostogų pasirašo mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu nedarbingumo pažymėjimu arba atostogų grafiku.

9. Tarybos narių frakcijos

9.1. Tarybos narių frakciją (toliau - frakcija) iš Tarybos narių sudaro politinę organizaciją ir koaliciją, kurios iškeltas kandidatų sąrašas gavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytą rinkėjų balsų skaičių.

9.2. Frakciją taip gali sudaryti ne mažiau kaip trys tarybos nariai.

9.3. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Tarybos nariai,. norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, jos vadovo bei jo pavaduotojo pavardės. Jeigu kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, meras privalo artimiausiame Tarybos posėdyje (jeigu pareiškimas pateiktas ne vėliau kaip viena diena iki šio posėdžio) pranešti apie frakcijos įkūrimą.

9.4. Frakcija pati nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui. Frakcijos vadovas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka Taryboje atstovauti tokiai Tarybos narių daliai, kokią ši frakcija sudaro taryboje.

9.5. Frakcijos gali jungti šį koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.

9.6. Rinkimuose laimėjusi daugumą partija bei su ja į koaliciją įeinančios partijos Taryboje sudaro poziciją.

Visos kitos politinės partijos, neįeinančios į koaliciją su pozicija, vadinasi opozicija.

10. Tarybos komitetų statusas

10.1. Tarybos komitetai - tai institucijos, sudaromos iš Tarybos narių preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti Tarybai, merui, Valdybai klausimus bei kontroliuoti, kaip laikymąsi įstatymų ir kaip vykdomi tarybos, mero, Valdybos sprendimai.

10.2. Tarybos komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Tarybai.

10.3. Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus ir pasiūlymus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavusios savivaldos institucijos, administracijos padaliniai, savivaldybės įmonės bei organizacijos. Komitetai taip pat teikia pasiūlymus ir išvadas dėl sprendimų ir kitų dokumentų projektų, pateikia svarstyti Tarybai.

10.4. Komitetų pavadinimus ir jų skaičių Tarybai siūlo meras. Pasiūlymus taip pat gali teikti frakcijos ir tarybos nariai.

10.5. Tarybos nariai pasirenka kokio komiteto nariu bus savo noru arba frakcijos pavedimu. Galutinę komitetų sudėtį tvirtina ir ją keičia taryba. Tarybos narys gali būti tik vieno komiteto nariu. Komitetai formuojami proporcingai turimų narių skaičiui pozicijoje ir opozicijoje.

10.6. Taryba mero siūlymu tvirtina komiteto pirmininką, o komiteto pirmininko siūlymu komiteto pirmininko pavaduotoją. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojas.

10.7. Komitetai iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, išrinkti jų pirmininkus, patvirtinti jų veiklos nuostatus, neprieštaraujančius šiam statutui.

10.8. Panevėžio miesto taryboje sudaromi šie komitetai

Ekonomikos ir finansų

Miesto ūkio

Miesto plėtros

Socialinės saugos

Sveikatos, sveikos aplinkos ir sporto

Kultūros

Švietimo ir mokslo

Savivaldos ir asmens apsaugos.

Punkto pakeitimai

Nr. 10-22, 1995-10-19, paskelbta TAR 1995-10-19, i. k. 1995-00061

11. tarybos komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka

11.1. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitus tarybos pavedimus. Komitetų veiklą koordinuoja meras ir jo pavaduotojas.

11.2. Pagrindiniai komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais

11.2.1. Svarstyti tarybos sprendimų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti.

11.2.2. Savo iniciatyva Tarybos ar mero pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus, analizuoti naujų sprendimų ar jų pataisų reikalingumą.

11.2.3. Rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su Savivaldybės veikla ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Taryboje.

11.2.4. Svarstyti pagal savo kompetenciją savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovų, kuriuos skiria Taryba arba Valdyba, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus.

11.2.5. Preliminariai svarstyti Savivaldybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas.

11.2.6. Svarstyti pasiūlymus steigti, reorganizuoti ar panaikinti Savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas.

11.2.7. Išklausyti Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi tarybos, Valdybos ir mero sprendimai.

11.2.8. Nagrinėti rinkėjų bei Savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pasiūlymus, jei reikia, perduoti juos su savo rekomendacijomis valstybės ar Savivaldybės institucijoms.

11.2.9. Svarstyti bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis klausimus.

11.3. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra atsakingi, kad laiku būtu nustatytas Tarybos sprendimų reikalingumas, jų rengimas, pateiktos išvados dėl spendimų projektų.

Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Komitetas turi teisę pasiūlyti Tarybai ar merui perduoti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams.

Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų. Komitetų posėdžių darbotvarkės perduodamos merui ir viešai skelbiamos mero nustatyta tvarka.

Komitetai gali pasitvirtinti savo darbo taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui.

11.4. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir svarstant, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis, siūlyti patikrinti Savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas bei organizacijas, išklausyti jų informaciją. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautasi dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus - jais naudotis savo veikloje.

11.5. Komiteto pirmininkas

11.5.1. Šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga.

11.5.2. Duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus.

11.5.3. Kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis.

11.5.4. Pirmininkauja komiteto posėdžiams.

11.5.5. Pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų tarybos sprendimų projektus, perduodamus svarstyti tarybai.

11.5.6. Atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės ir Savivaldybės institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.

11.5.7. Reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus sprendimų projektus, pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui.

11.5.8. Kas mėnesį praneša apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir pavedimų nevykdančius narius Etikos komitetui.

11.5.9. Koordinuoja pakomitečių veiklą.

Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas.

11.6. Komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Tarybos posėdžio metu komitetų posėdžiai nerengiami. Posėdžiai šaukiami komiteto pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu arba Tarybos pavedimu. Komiteto posėdis gali būti uždaras. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti tarybos nariai.

11.7. Komitetų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių

Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei bent du komiteto nariai svarstytu klausimu pareiškia atskirą nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.

Kelių komitetų bendrame posėdyje sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas.

Komitetų posėdžiai protokoluojami. Komitetų sprendimai ir išvados pateikiami tarybai raštu.

11.8. Komitetų sprendimai Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami joms savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša merui.

Gavusios tarybos komitetų rekomendacijas, Savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą ilgesnį komitetų nustatytą laiką.

11.9. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos, Valdybos ir mero sprendimai, kaip atsižvelgiama į komiteto rekomendacijas ir pasiūlymus. Komitetai gali siūlyti kontrolieriui organizuoti patikrinimus bei revizijas administracijoje, Savivaldybės institucijose, įmonėse, organizacijose. Jie taip pat turi teisę į savo posėdžius pakviesti Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus arba atstovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją.

11.10. Komitetas, kuris rengė arba kuris nagrinėjo pagrindinį klausimą daro pranešimus klausimais, perduotais nagrinėti komitetui. Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijoje dalyvauja bendra tvarka.

11.11. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įtraukti davę sutikimą Tarybos nariai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai.

12. Tarybos komisijos.

12.1. Taryba sudaro administracinę komisiją prie miesto Valdybos, veikiančią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinės komisijos sudėtį Tarybai tvirtinti siūlo meras. Komisijos veiklos nuostatus tvirtina Valdyba, jos darbą užtikrina administratorius Valdybos nustatyta tvarka.

12.2. Taryba gali sudaryti tyrimo, revizijos parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet kuriam Savivaldybės kompetencijos klausimui ištirti, parengti ar kitiems tarybos pavedimams atlikti. taryba taip pat sudaro Savivaldybės delegacijas, kurios turi tokias pačias teises kaip ir laikinosios komisijos, savivaldybės organizacijose.

12.3. Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia apibrėžiami komisijos įgaliojimai, nustatomas jos įgaliojimų terminas arba sąlygos, kurioms esant pasibaigia komisijai suteikti įgaliojimai, taip pat komisijos narių skaičius. Kandidatus į komisijas gali siūlyti komitetai, frakcijos ir tarybos nariai. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti raštišką (Tarybos posėdžio metu pakanka ir žodinio) sutikimą dirbti komisijoje. Taryba balsuoja už visą suformuotą komisijos narių sąrašą. Jei jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

12.4. Laikinosios komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas tvirtinami tarybos komitetams nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti meras, jo pavaduotojas. Šis apribojimas netaikomas Savivaldybės delegacijoms.

IV dalis. Tarybos posėdžiai

13. Pirmasis tarybos posėdis vyksta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Bendrieji posėdžių organizavimo klausimai.

14.1. Posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Posėdis trunka vieną dieną.

14.2. Eiliniai tarybos posėdžiai šaukiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta penktadieniais nuo 10 iki 18 val. su pietų pertrauka. Eilinius Tarybos posėdžius šaukia meras savo iniciatyva arba komiteto, Valdybos siūlymu. Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras praneša visiems Tarybos nariams ir gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios.

14.3. Neeilinius tarybos posėdžius šaukia meras, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto skaičiaus Tarybos narių, nurodydami svarstytinus klausimus.

Meras privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems tarybos nariams ir gyventojams. Neeiliniuose posėdžiuose svarstomi tik jų iniciatorių pateikti klausimai.

14.4. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras arba mero pavaduotojas. Tik mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. jei meras ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja, Tarybos posėdžio protokolą ir sprendimus pasirašo vienas iš tarybos narių. tarybos pritarimu posėdžio pirmininkui gali padėti bet kuris Tarybos narys.

14.5. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyta tarybos narių skaičiaus dauguma (kvorumas), t.y. ne mažiau kaip 16 narių.

14.6. Tarybos posėdžiai yra vieši. juose turi teisę dalyvauti ir pasisakyti kontrolierius, Vyriausybės atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariai ir apskrities valdytojas.

14.7. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, masinės informacijos priemonių atstovai. Gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų bei masinės informacijos priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti Tarybos posėdyje, turi užsiregistruoti tarybos posėdžių sekretoriate. Gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali pasisakyti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

14.8. Tarybos posėdžiams aptarnauti meras iš administracijos darbuotojų sudaro Tarybos posėdžių sekretoriatą ir paskiria jo vadovą.

14.9. Tarybos posėdžių sekretoriatas

14.9.1. Rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba tarybos nariams posėdžių metu..

14.9.2. Atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Tarybos nariams ir pranešėjams.

14.9.3. Registruoja posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius, priima iš Tarybos narių pareiškimus dėl nedalyvavimo posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkai.

14.9.4. Registruoja posėdžio svečius ir prižiūri, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos.

14.9.5. Priima iš tarybos narių raštiškus pageidavimus pasisakyti ir perduoda juos posėdžio pirmininkui.

14.9.6. Priima ir registruoja Tarybos narių klausimus ir paklausimus Savivaldybės institucijų vadovams ir perduoda juos merui.

14.9.7. Priima iš tarybos narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams.

14.9.8. Rūpinasi posėdžių protokolavimu ir vertimu.

14.9.9. Informuoja administracijos padalinius apie tuos posėdyje svarstomus klausimus, kurie yra susiję su šių padalinių veikla.

14.10. Tarybos sprendimu gal būti surengtas uždaras posėdis, kuriame dalyvauja tik tarybos nariai ir posėdį aptarnaujantys administracijos darbuotojai.

15. Posėdžio darbotvarkė

15.1. Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Ji gali būti papildyta ar pakeista komiteto ar komisijos, frakcijos, grupės, kontrolieriaus ar Vyriausybės atstovo pasiūlymu ir Tarybos pritarimu.

15.2. Posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžio laikas, svarstomi klausimai, pateiktų projektų registracijos numeriai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Tarybai būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. Jeigu posėdžio metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į kito posėdžio darbotvarkę.

Į posėdžio darbotvarkę įrašomi tik klausimai, kuriems pagal šio statuto numatytus reikalavimus yra tinkami parengti sprendimų ar dokumentų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.

15.3. Ne mažesnės kaip 1/3 tarybos narių grupės raštišku reikalavimu klausimus į posėdžio darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka.

16. Posėdžių vykdymo tvarka

16.1. Tarybos, jos komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai pranešama Tarybos posėdžių sekretoriatui, kuris turi pasirūpinti vertimu.

16.2. Tarybos posėdžio pirmininkas

16.2.1. Žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką.

16.2.2. Rūpinasi Tarybos posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas.

16.2.3. Diskusijose gali pasisakyti tik šio statuto p. 8.3. ir 16.6 numatytu atveju.

16.2.4. Suteikia tarybos nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali tarybos narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę.

16.2.5. Stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti.

16.2.6. Jeigu Taryba neprieštarauja, pasisakymo laiką gali pratęsti.

16.2.7. Jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti.

16.2.8. Jeigu taryba neprieštarauja, gali suteikti žodį ir kitiems asmenims.

16.2.9. Remdamasis svarstymų rezultatais formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus.

16.2.10. Įspėja Tarybos narius, jeigu šie nesilaiko statuto, triukšmauja salėje, įžeidinėja valstybės vadovus, Tarybos narius, posėdžio dalyvius, gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į posėdžio protokolą.

16.2.11. Priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės posėdžio svečius ar klausytojus, jeigu šie trukdo posėdžiui.

16.2.13. Pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, taip pat posėdyje priimtus sprendimus ir dokumentus.

16.3. Kuriems nors klausimams preliminariai aptarti taryba gali surengti visų Tarybos narių pasitarimą, kuriame šio statuto taisyklės negalioja. Jo metu taryba jokių sprendimų nepriima. Tarybos nariai išsirenka pasitarimo pirmininką ir gali nustatyti laikiną pasitarimo reglamentą.

16.4. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas. Pranešimas ir vienas papildomas pranešimas. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai pranešimas neturi viršyti 20 minučių. Papildomam pranešimui skiriama iki 10 minučių, baigiamajam žodžiui ir diskusijose komiteto, frakcijos, komisijos ar grupės vardu skiriama iki 5 minučių, o savo vardu - iki 3 minučių.

Visi pranešimai Tarybos posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.

Po pranešimo šio statuto nustatyta tvarka skiriamas laikas atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas - ne ilgiau kaip l minutę. Klausti galia tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko tarybos nutarimu, jeigu pasiūlymą nutraukti klausimus paremia dar bent vienas Tarybos narys.

16.5. Užsirašyti pasisakymui pradedama likus valandai iki posėdžio pradžios, o baigiama - iki diskusijų šiuo klausimu pradžios. tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. pasisakyti užsirašoma įteikiant prašymą raštu posėdžių sekretoriatui.

Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.

Žodis diskusijoje kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko.

Kalbėtojas gali atsisakyti nuo pasisakymo. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.

16.6. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali meras arba jo pavaduotojas.

16.7. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Tarybos nariai turi teisę pasisakyti ne daugiau kaip vieną kartą.

Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą atidėti svarstomą klausimą. Posėdžio pirmininkas gali minėtus pasisakymus nutraukti, jeigu kalbama ne tuo klausimu, dėl ko buvo suteiktas žodis.

16.8. Diskusija nutraukiama tarybos nutarimu, išskyrus tuos atvejus, kai statute numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 4 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Tarybos narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.

Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Tarybos nariui. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

Jeigu Valdybos nariai, taip pat įgaliotas ne mažiau kaip 1/5 tarybos narių, komiteto ar frakcijos atstovas apie savo pageidavimą pasisakyti praneša posėdžio sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.

Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.

16.9. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, pagrindinio komiteto ir frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių, gali būti daroma neeilinė ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip l valandos pertrauka. Daryti tokias pertraukas galima iš viso tik 2 kartus.

Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas šis statutas, komitetas, rengęs sprendimo ar dokumento projektą, frakcija arba meras turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas.

16.10. Jeigu Tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų pasisakymuose pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu iki 3 minučių. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.

Žodis asmeniniu klausimu tarybos nariui suteikiamas posėdžio pabaigoje.

16.11. Posėdžio pabaigoje taip pat suteikiama galimybė Tarybos nariams savo, frakcijos ar grupės vardu perskaityti pareiškimus. Apie tokius pareiškimus šio statuto nustatyta tvarka turi būti pranešta merui ir tokie pareiškimas turi būti įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

17. Balsavimas ir balsų skaičiavimas.

17.1. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, pakeliant ranką, išskyrus šiame statute numatytus atvejus.

Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juos susiję turtiniai ir finansiniai klausimai.

17.2. Balsavimo procedūros pradžia žodžiu, o Tarybos sprendimo priėmimo metu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pirmininkas po diskusijos. Posėdžio pirmininkas taip pat turi pranešti Tarybos nariams, kiek balsų reikia sprendimui priimti.

Balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi, žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami vardinio ar balsavimo biuleteniais rezultatai.

17.3. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, kai yra kvorumas, išskyrus specialius įstatymų ir šio statuso numatytus atvejus. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras.

Balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų sprendimo straipsnių, nuostatų ar teiginių, posėdžio darbo tvarkos klausimų sprendimai priimami balsavusių Tarybos narių dauguma, taip pat gali būti priimti ir be balsavimo ( visų pritarimu), jei po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą „Ar yra prieštaraujančių? -niekas neatsako, ir jis paskelbia: “Priimta“.

Posėdžio pirmininkas prieš kiekvieno sprendimo balsavimą turi patikrinti, kiek Tarybos narių dalyvauja posėdyje.

17.4. Priimant Tarybos sprendimus ar dokumentus, išskyrus personalinius klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jei to reikalauja kuri nors frakcija ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas, tik baigus svarstyti klausimą prieš balsavimą dėl viso projekto.

Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Tarybos nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Tarybos narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys.

17.5. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas meras, mero pavaduotojas, kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo Valdyba, jos nariu. kontrolieriumi, kontrolieriaus pavaduotoju klausimas. Tarybos nutarimu gali būti slaptas balsavimas ir kitais personaliniais klausimais.

Šiuo būdu balsuojama per posėdžio pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, Tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.

Balsavimo vietoje turi būti slaptų balsų kabina ir balsadėžė.

17.6. Balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Taryba.

Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: “pasitikiu“ ir „nepasitikiu“ arba „ atleisti“ ir „neatleisti“. vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo ar atleidimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo.

Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomas tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.

Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba palikti keli pasirinkti duoti teiginiai. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami, bet šie biuleteniai skaičiuojami bendra tvarka.

Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.

Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.

Balavimo biuleteniai saugomi Savivaldybės archyve iki Tarybos kadencijos pabaigos.

17.7. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“.

Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to nepavyksta padaryti, Tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.

Savo iniciatyva arba bent dviejų Tarybos narių reikalavimu posėdžio pirmininkas teikia balsuoti klausimą padalija į du.

17.8. Dėl sprendimo, ar atidėti, ar atmesti klausimą, balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

17.9. Dėl balsavimo motyvų gali kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Kai balsuojama dėl viso klausimo ar sprendimo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ ne daugiau kaip po 3 Tarybos narius. Kitais atvejais dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ po 2 Tarybos narius.

17.10. Balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Tarybos narių ir patikslinti jų registraciją.

Balsų skaičiavimo grupės nariai balsuoja bendrąja tvarka.

17.11. Balsų skaičiavimo grupę iš trijų Tarybos narių pagal abėcėlę vienam posėdžiui pirmininko pasiūlymu skiria Taryba. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.

Taryba gali posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tada skiriama nauja grupė arba jos narys. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti pakartotas balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas.

17.12. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės pateiktais duomenimis.

17.13. Balsavimą pakeliant rankas galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Frakcija gali reikalauti pakartoti balsavimą, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.

18. Tarybos dokumentų įforminimas ir skelbimas.

18.1. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. tarybos posėdžių protokolus rašo ir skelbia Tarybos posėdžių sekretoriatas, o pasirašo posėdžio pirmininkas.

Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimų rezultatai. Priimtų sprendimų ir dokumentų visas tekstas pateikiamas protokole. prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Tarybos narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Tarybos narių pareiškimai ir kita.

Protokolas pateikiamas Tarybos nariams, komitetams ir frakcijoms jų reikalavimu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po posėdžio.

Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausio posėdžio pabaigoje, jei yra ginčytinų klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo taryba priima sprendimą paprasta balsų dauguma.

18.2. Jeigu daromi tarybos posėdžių magnetofoniniai įrašai, jie saugomi tarybos posėdžių sekretoriato skyriuje ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

18.3. tarybos komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų pirmininkai.

Komitetų ir komisijų posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai dokumentai, kuriais gali naudotis tik Tarybos nariai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komiteto ar komisijos pirmininko sutikimu. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai I metus saugomi komitetuose bei komisijose, po to perduodami Savivaldybės archyvui.

Visi laikinųjų komisijų dokumentai turi būti perduoti Savivaldybės archyvui ne vėliau kaip per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojimų laikui.

18.4. Tarybos sprendimus ir dokumentus pasirašo meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas. Priimti tarybos sprendimai ir dokumentai prieš perduodant pasirašyti Tarybos posėdžio pirmininkui, pateikiami su Sekretoriato vedėjo viza.

Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos posėdžių sekretoriatui paskelbti.

Punkto pakeitimai

Nr. 10-22, 1995-10-19, paskelbta TAR 1995-10-19, i. k. 1995-00061

18.5. Tarybos priimti dokumentai skelbiami viešai Tarybos nustatyta tvarka. Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Mero ar kito Tarybos posėdžio pirmininko pasirašyti tarybos dokumentai išsiunčiami administratoriui, kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, o prireikus - ir kitų Savivaldybės institucijų vadovams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo.

18.6. Taryba turi antspaudą su Savivaldybės herbu. Už Tarybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako administratorius.

Tarybos antspaudas dedamas ant Tarybos priimtų dokumentų, taip pat ir siunčiamų valstybės valdžios bei valdymo institucijoms, tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos Tarybos vardu pasirašo meras.

Antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojo pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

18.7. Kalbėti tarybos vardu turi teisę meras arba jo pavaduotojas. Taip pat Taryba gali įgalioti jos vardu kalbėti Tarybos paskirtus delegacijų tarptautinėse ir savivaldybių organizacijose vadovus ir Tarybos atstovą spaudai, mero skiriamą pritarus frakcijų ir vadovų sueigai.

Tarybos komiteto vardu gali kalbėti komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.

18.8. Oficialius pranešimus apie Tarybos posėdžius parengia ir skelbia Tarybos atstovas spaudai, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Viešosios informacijos priemonių atstovas informaciją apie tarybos darbą pateikia Tarybos atstovas spaudai.

18.9. Dokumentus, skirtus visiems Tarybos nariams, komitetams, komisijoms ir frakcijoms, išdalija Tarybos posėdžių sekretoriatas. Dokumentai turi būti užregistruoti posėdžių sekretoriate ir pasirašyti bent vieno Tarybos nario. Tarybos sprendimų ir dokumentų projektų pateikimo, registracijos ir išdalijimo tvarką nustato šio statuto 20 skyrius.

Informacinę medžiagą apie Tarybos veiklą rengia ir prireikus pateikia Tarybos nariams Tarybos posėdžių sekretoriatas.

V dalis. Tarybos sprendimų priėmimo procedūra

19. Tarybos sprendimų ir kitų Tarybos priimamų dokumentų projektus registravimas.

19.1. Taryba šio statuto nustatyta tvarka svarsto ir priima sprendimus, taip pat rezoliucijas, pareiškimus ir kitus dokumentus (toliau sutrumpintai - dokumentus).

Klausimus svarstyti Tarybai gali pateikti komitetai, komisijos, Tarybos nariai, meras, Valdyba.

19.2. Tarybos sprendimų ir dokumentų projektus, pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šį statutą turi teisę teikti klausimus Tarybos posėdžiui. Teikiamų projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai.

Kartu su projektu gali būti pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi siūlomo sprendimo motyvą ir autorius.

Kartu su projektu paprastai pateikiami kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo projektas, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą.

Šio skirsnio reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems Tarybos sprendimų ir dokumentų projektams (toliau jie visi vadinami projektais), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.

19.3. Visi teikiami projektai registruojami Tarybos posėdžių sekretoriato gautų projektų rejestre. Registruojant užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.

Projektą svarstant ir toliau rengiant, posėdžių sekretoriatui pateikiamos ir jo registruojamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip projekto lydraštis ir išdalijama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.

Dėl užregistruoto projekto administracijos juridinė tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei Tarybos sprendimams, ar jis atitinka teisinius reikalavimus. Jeigu projekto apimtis didelė, mero pavaduotojas turi teisę šį terminą pratęsti. Užregistruotas projektas kartu su šiomis išvadomis perduodamas Tarybos sekretoriatui.

Projektą kartu su aiškinamuoju raštu bei juridinės tarnybos išvadomis sekretoriatas ne vėliau kaip per 3 dienas perduoda komitetams, frakcijoms, valdybai.

19.4. Jeigu projektas pateiktas kartu su kitų sprendimų pataisomis, visi projektai turi būti nagrinėjami kartu.

19.5. Komitetas, kuriam projektas perduotas išnagrinėti ir kuris turi pateikti išvadas, nustato

19.5.1. Ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams.

19.5.2. Ar projektas neprieštarauja Tarybos sprendimams, o jeigu prieštarauja, ar komitetas pritaria sprendimų keitimui.

19.5.3. Kiek Savivaldybės biudžeto lėšų apytiksliai reikia tokiam sprendimui įgyvendinti.

19.5.4. Kiek toks projektas tikslingas ekonominiu ir socialiniu požiūriais.

19.5.6. Ar projektas nėra analogiškas kitiems per pastaruosius 6 mėnesius atmestiems projektams.

19.5.7. Ar projektas dalykiškas, konkretus, ar priimtas teisinės kultūros požiūriu.

19.6. Išvadas komitetai turi parengti ne vėliau kaip per 14 dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams. Papildomai projektą nagrinėjantis komitetas savo nuomonę gali pareikšti ir pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.

19.7. Meras arba jo pavaduotojas neteikia svarstyti Taryboje projektų, jeigu pagrindinis komitetas ir administracijos juridinė tarnyba padaro išvadą, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams arba Vyriausybės nutarimams. Jeigu pateiktą ar kitą analogiško turinio projektą per pastaruosius 6 mėnesius taryba buvo atmetusi, toks projektas taip pat nepriimamas pakartotinai svarstyti.

Projektai, pateikti subjektų, neturinčių teisės pateikti klausimus Tarybos posėdžiui, užregistruojami, bet svarstyti neperduodami, tačiau su jais supažindinami atitinkami komitetai.

Visais šiais atvejais, suderintas su atitinkamu komitetu projektas mero pavaduotojo grąžinamas į tarybos sekretoriatą, kur įrašomas į atmestų projektų bei pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į archyvą. Apie tai turi būti paskelbta komitetams, frakcijoms ir pranešta pateikėjui.

19.8. Projekto iniciatoriai iki svarstymo Tarybos posėdyje turi teisė projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie iš karto raštu praneša sekretoriatui. Tokiu atveju pagrindiniams komitete ir administracijos juridinėje tarnyboje paliekama projekto kopija.

Jeigu iniciatorių atšauktą projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas subjektas, turintis teisę teikti klausimus Tarybos posėdžiui, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau. Ši nuostata netaikoma projektams, kuriuos teikia meras arba Valdyba.

20. Sprendimo ar kito dokumento pateikimas ir svarstymas Tarybos posėdyje.

20.1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai šio statuto nustatyta tvarka.

Projektą Tarybos posėdyje pateikia projekto iniciatorius ar jo atstovas, trumpai (iki 10 minučių). Po to posėdžio pirmininkas supažindina su administracijos juridinės tarnybos, taip pat su komitetų ar Valdybos išvadomis. Toliau klausimas svarstomas šio statuto 17 punkte numatyta tvarka.

20.2. Po svarstymo Taryba nusprendžia

20.2.1. Ar pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam projektui, arba vienam iš alternatyvių projektų. Jei reikia, pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus.

20.2.2. Ar paskelbti projektą bendruomenei svarstyti.

20.2.3. Ar grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą.

20.2.4. Ar padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad tarybos nariams reikia papildomos informacijos sprendimui priimti, arba šio statuto 16.9. punkte nustatyta tvarka.

20.2.5. Ar atmesti projektą arba pavesti parengti naują.

21. Sprendimo ar kito dokumento priėmimas Tarybos posėdyje.

21.1. Pirmiausia balsuojama dėl atskirų projekto dalių. Jeigu taryba nenutaria kitaip, projekto teiginiai priimami iš eilės. Teiginius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus. Tuos teiginius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Tarybos narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno teiginio.

Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams ( iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, o pranešėjas klausinėjamas. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo, jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Kol visas projektas nepriimtas, Tarybos nariai gali kalbėti tik dėl balsavimo motyvų ir būdo. Visais kitais klausimais posėdžio pirmininkas suteikia žodį, tik priėmus visą projektą.

21.2. Apsvarsčius visus projekto teiginius, balsuojama už visą projektą. Jeigu projektas nepriimamas, taryba gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.

Jeigu reikia, projekto priėmimo metu svarstomi ir priimami sprendimai dėl kitų sprendimų ar jų teiginių, susijusių su priimamu projektu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.

21.3. Kol posėdžio pirmininkas nepasirašė sprendimo ar kito dokumento, komitetas ar ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gali motyvuotu raštu kreiptis į merą dėl, jų manymu šio statuto pažeidimų, priimant tą sprendimą ar dokumentą. Jei yra gautas toks kreipimasis, Etikos komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti tarybai išvadas ir pasiūlymus. Kol Etikos komisija nepateikė tokių išvadų, meras nepasirašo sprendimo ar dokumento.

Jei Etikos komisija konstatuota, jog buvo šiurkščiai pažeista sprendimų priėmimo procedūra, ar kitos svarbios šio statuto nuostatos, ir tai lėmė Tarybos sprendimą, kitame posėdyje Taryba balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą sprendimą, dokumentą.

Jeigu Taryba šiuo atveju pripažįsta ginčijamą sprendimą ar dokumentą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

21.4. Jeigu projektas ar pasiūlymas dėl sprendimo priėmimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis vėl gali būti siūlomas kitame Tarybos posėdyje.

22. Savivaldybės biudžeto tvirtinimas

22.1. Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams.

Valdyba sudaro biudžeto projektą bei biudžeto vykdymo apyskaitą ir tvirtinti teikia Tarybai.

22.2. Savivaldybės biudžetas rengiamas ir tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, mokesčių bei kitų įstatymų nustatytus rodiklius. Kartu turi būti patvirtinti asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.

Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių.

22.3. Meras pateikia parengtą ir Valdybos aprobuotą ateinančiųjų metų savivaldybės biudžeto projektą komitetams ir frakcijoms.

Artimiausiame Tarybos posėdyje išklausomas Valdybos pranešimas apie biudžeto projektą ir pradedas biudžeto projekto svarstymas šio statuto nustatyta tvarka.

Komitetai privalo išnagrinėti savivaldybės biudžeto projektą pagal savo kompetenciją, suformuluoti išvadas bei pataisas ir savo sprendimus pateikti Ekonomikos ir finansų komitetui. tam turi būti skirta ne mažiau kaip 14 dienų.

Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas savivaldybės biudžeto projektas, kviečiami Valdybos, Ekonomikos ir finansų komiteto ir administracijos padalinių atstovai. Administratorius privalo užtikrinti, kad administracijos padaliniai pateiktų komitetams visus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

22.4. Komitetai, frakcijos ir tarybos nariai visose Savivaldybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas, tik nurodymai šių išlaidų finansavimo šaltinius. Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo, Vyriausybės priimtus norminius aktus, taip pat Savivaldybės tarybos sprendimus.

Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas arba išlaidas, kurias numato anksčiau priimti Savivaldybės tarybos sprendimai, turi būti pateikiami kaip Tarybos sprendimų, reglamentuojančių Savivaldybės pajamas arba išlaidas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų sprendimų projektai.

Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka kartu su savivaldybės biudžeto projektu.

22.5. Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su valdybos, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto savivaldybės biudžeto projektą ir formuluoja apie jį savo išvadas.

Ekonomikos ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą.

Komitetas turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai. Šiuo atveju Ekonomikos ir finansų komitetas neprivalo informuoti komiteto apie priimtą sprendimą.

22.6. Savivaldybės biudžeto projektas gali būti svarstomas tarybos posėdyje, po to kai jis yra apsvarstytas komitetuose šio statuto nustatyta tvarka. Jei kuris nors komitetas pažeidžia šią tvarką, biudžeto projektas gali būti svarstomas tarybos posėdyje praėjus ne mažiau kaip 21 dienai po to, kai visiems komitetams perduotos projekto kopijos.

Tarybos posėdyje išklausomos Ekonomikos ir finansų komiteto pranešimas, pateikiamos kitų komitetų išvados, jei jos nepaminėtos Ekonomikos ir finansų pranešime, frakcijų ir atskirų Tarybos narių nuomonė bei pastabos.

22.7. Jei pirmą kartą svarstant Tarybos posėdyje savivaldybės biudžeto projektą, jis nepatvirtinamas tarybos sprendimu, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame Valdyba pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Valdyba informuoja, kurie iš komitetų, frakcijų ir Tarybos narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Tarybos narių klausimus.

Po diskusijos balsuojama, ar savivaldybės biudžetas bus svarstomas šiame posėdyje, ar svarstymas skiriamas artimiausiam Tarybos posėdžiui, iki kurio pataisytasis biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose šio skyriaus 22.3-22.5 punktuose nustatyta tvarka.

Jei Valdybos pateikto savivaldybės biudžeto projekto taryba nepatvirtina balsuojama antrą kartą arba šis projektas nepatvirtinamas per du mėnesius nuo pirmojo pateikimo Tarybos posėdyje, turi būti svarstomas pasitikėjimo Valdyba klausimas 44 skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju interpeliacija nėra pateikiama atskirai, o jos svarstymu laikomas biudžeto projekto svarstymas.

22.8. Valdybai atsistatydinus dėl savivaldybės biudžeto projekto nepatvirtinimo, naujos Valdybos pateiktas biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas šiame skyriuje numatyta tvarka. Sudarydama naująją Valdybą, Taryba turi nustatyti terminą, iki kurio Valdyba turi pateikti biudžeto projektą.

22.9. Jeigu savivaldybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų savivaldybės biudžeto 1/12 išlaidų.

22.10. Biudžetiniais metais Taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas. Prireikus Taryba gali patvirtinti papildomą biudžetą.

Jei reikia lėšų, kurių negalima skirti iš rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Valdyba pateikia Tarybai sprendimo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis.

Komitetai, frakcijos ar paskirti tarybos nariai, laikydamiesi šiame skyriuje numatytų sąlygų, gali pasiūlyti Tarybos sprendimo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.

23. Vyriausybės, Vyriausybės atstovo bei kitų valdžios ir valdymo institucijų teikimų svarstymas.

23.1. Tarybos santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

23.2. Meras privalo šaukti šio statuto nustatyta tvarka Tarybos posėdį, jei Taryboje gaunamas Vyriausybės pranešimas apie tai, kad metas, jo pavaduotojas nevykdo ar blogai vykdo valstybės deleguotus įgaliojimus ir kad Vyriausybė nustatė terminą trūkumams pašalinti. posėdyje turi būti apsvarstytas toks Vyriausybės pranešimas.

23.3. Meras privalo šaukti šio statuto nustatyta tvarka Tarybos posėdį, jei Taryboje gaunamas Vyriausybės nutarimas kreiptis į Tarybą dėl mero ar mero pavaduotojo atleidimo. Vyriausybės kreipimasis turi būti apsvarstytas per dvi savaites nuo jo gavimo taryboje dienos.

23.4. Meras privalo sušaukti šio statuto nustatyta tvarka Tarybos posėdį, jei taryboje iš Vyriausybės atstovo gaunamas

motyvuotas teikimas ir reikalavimas sustabdyti Tarybos sprendimą bei svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausimą;

potvarkis sustabdyti Tarybos sprendimo vykdymą;

reikalavimas, kad Taryba neatidėliotinai vykdytų Vyriausybės nutarimą.

23.5. Vyriausybės atstovo teikimas turi būti apsvarstytas ir Vyriausybės atstovas turi būti informuotas apie svarstymo rezultatus, per mėnesį nuo teikimo gavimo dienos.

23.6. Vyriausybės atstovo potvarkis turi būti apsvarstytas Taryboje ir dėl jo priimtas sprendimas tame pačiame posėdyje.

23.7. Vyriausybės atstovo reikalavimas turi būti apsvarstytas ir Vyriausybės atstovui pranešta apie reikalavimo vykdymo rezultatus Vyriausybės atstovo nustatytu laiku.

23.8. Kitus valstybės valdžios ir valdymo institucijų sprendimus, teikimus, pasiūlymus ar prašymus Taryba svarsto įstatymų bei šio statuto nustatyta tvarka ir terminais.

VI dalis. Pareigūnų rinkimas, skyrimas ir tvirtinimas

24. Mero ir jo pavaduotojų rinkimo tvarka.

24.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka merą ir mero siūlymu mero pavaduotoją.

Meras, mero pavaduotojas turi būti išrinkti per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos.

Merui, mero pavaduotojui atsistatydinus, mirus arba jį atleidus iš pareigų, naujo mero ar jo pavaduotojo rinkimai rengiami artimiausiame Tarybos posėdyje šiam statute nustatyta tvarka.

24.2. Meras renkamas pirmajame po rinkimų tarybos posėdyje slaptu balsavimu.

Kandidatus į mero pareigas gali siūlyti visi Tarybos nariai ir frakcijos. Pasiūlymai turi pritarti bent vienas tarybos narys.

24.3. Po to, kai visi kandidatai į mero pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 20 minučių pasisakyti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei Tarybos nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

24.4. Balsavimui pateikiamas biuletenis su kandidatų sąrašu. Balsuojant iš biuletenio išbraukiami kandidatai taip, kad liktų ne daugiau kaip vienas kandidatas.

24.5. Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė nustatyto Tarybos narių skaičiaus.

24.6. Jeigu buvo iškeltas tik vienas kandidatas ir jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, mero rinkimo procedūra kartojama kitame Tarybos posėdyje.

24.7. Jeigu buvo iškelti du kandidatai ir nė vienas iš jų negavo reikiamos balsų daugumos, tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas. Jei meras neišrenkamas ir šiame balsavime, mero rinkimo procedūra kartojama kitame Tarybos posėdyje.

24.8. Jeigu buvo iškelti daugiau negu 2 kandidatai ir vienas nesurinko reikiamų balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomas dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų pavardės.

Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame Tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo.

24.9. Prieš kiekvieną balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.

24.10. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.

24.11. Mero pavaduotojas renkamas slaptu balsavimu. Mero pavaduotojas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

24.12. Jeigu mero pasiūlyta kandidatūra nesurenka reikalingo balsų skaičiaus, meras kitam Tarybos posėdžiui turi pasiūlyti kitą arba tą patį kandidatą. Tą patį kandidatą pakartotinai galima siūlyti tik vieną kartą.

25. Valdybos sudarymas.

25.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš savo narių sudaro kolegialią vykdomąją instituciją Valdybą, nustatydama ir jos narių skaičių. Kadencijos pradžioje pasirinkta savivaldos vykdomųjų institucijų struktūra nekeičiama iki Tarybos įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma administracijos struktūroms.

25.2. Valdyba turi būti sudaryta per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos.

25.3. Į Valdybą pagal pareigas įeina meras, mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras Tarybai tvirtinti teikia meras. Už Valdybos narių kandidatūras balsuojama slaptu balsavimu. Valdybos narys laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.

Jeigu mero pateiktas kandidatas nesurenka reikalingo balsų skaičiaus, meras kitame tarybos posėdyje turi siūlyti naują kandidatūrą.

25.4. Valdybos veiklą reguliuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

26. Kontrolieriaus ir jo pavaduotojo skyrimas

26.1. Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių. Kontrolieriumi turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą.

26.2. Kontrolieriaus kandidatūrą Tarybai teikia meras.

26.3. Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu. Kontrolierius laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma.

Tokia pat tvarka kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas.

26.4. Jei pasiūlyta kontrolieriaus (kontrolieriaus pavaduotojo) kandidatūra nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, meras (atitinkamai kontrolierius) kitam tarybos posėdžiui turi pasiūlyti naują kandidatūrą.

26.5. Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai tęsiasi ir po Tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam kontrolieriui.

26.6. Kontrolieriaus darbą reguliuoja Tarybos patvirtinti nuostatai.

VII dalis. Tarybos priežiūrinė veikla

27. Valdybos, mero ir kitų savivaldybės pareigūnų atskaitomybė Tarybai.

27.1. Už savarankiškosios savivaldybės kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojas, Valdyba ir kontrolierius yra atsakingi ir atskaitingi Tarybai.

27.2. Per tris darbo dienas po kiekvieno Valdybos posėdžio Tarybai turi būti perduotas Valdybos priimtų sprendimų kopijos, kurios pareikalavus pateikiamos komitetams ir Tarybos nariams.

27.3. Tarybos reikalavimu valdyba, atskiri jos nariai arba Savivaldybės kontrolierius turi atsiskaityti Taryboje už savo veiklą. Tai taikoma ir kitų savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pakviestieji atsako į Tarybos narių klausimus, pateikią kitą informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.

27.4. Meras, mero pavaduotojas, Valdybos nariai arba Savivaldybės kontrolierius kiekvieno Tarybos posėdžio metu paprastai iki pusės valandos atsakinėja į tarybos narių klausimus, kurie per merą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio.

28. Paklausimai.

28.1. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė Tarybos posėdžio metu kreipėsi į Savivaldybės pareigūną, savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovą. Paklausimu gali būti ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

28.2. Su paklausimu Tarybos narys ar jų grupė žodžiu ar raštu gali kreiptis į merą, Tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus.

Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį kreipiasi ir kokio atsakymo - žodžiu ar raštu - laukia.

Paklausimus registruoja Tarybos posėdžių sekretoriatas ir perduoda merui, kuris paklausimą perduoda atitinkamam pareigūnui.

Paklausimo teikėjas turi teisė bet kuriuo metu savo paklausimą atšaukti.

28.3. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą, bet ne vėlesnį kaip I mėnesio nuo paklausimo gavimo. Jeigu paklausimo teikėjai su tokiu pasiūlymu nesutinka, sprendimą dėl įstatymo termino priima meras.

28.4. Paklausimai nagrinėjami Tarybos posėdžiuose ir dėl jų priimami sprendimai.

Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Jeigu teikėjas posėdyje nedalyvauja, apie tai iš anksto nepranešęs, paklausimas anuliuojamas.

Paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame svarstomas jo paklausimas.

28.5. Paklausimas tarybos posėdyje nagrinėjamas šia tvarka

paklausimo teikėjo pasisakymas (iki 5 minučių);

pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 10 minučių);

diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas ar frakcija. Jeigu taryba nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 4 Tarybos nariams.

Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie turi pateikti tarybai svarstyti rezoliucijos, kurioje taryba įvertina atsakymą, arba Tarybos sprendimo projektą.

29. Mero, mero pavaduotojo atleidimas

29.1. Meras, mero pavaduotojas gali būti atleistas iš pareigų Tarybos sprendimu, jei

29.1.1 Atsistatydina arba savo valia, arba po naujų savivaldybės Tarybos rinkimų, arba įvedus savivaldybės teritorijoje tiesioginį valdymą;

29.1.2. Netenka įgaliojimų dėl vienos iš p. 29.4 nurodytų priežasčių;

29.1.3. Kitais Darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

29.2. Priimdama sprendimą dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų, taryba turi nurodyti, kada ir kam perduodami reikalai arba kas perima mero įgaliojimus.

29.3. Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje meras, mero pavaduotojas atsistatydina, o Taryba paveda jiems eiti pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus išrinktas naujas meras. Šiuo atveju, taip pat, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, mero, mero pavaduotojo įgaliojimai pratęsiami iki reikalų perdavimo naujai išrinktam merui arba Vyriausybės įgaliotiniui.

29.4. Meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų, jeigu

29.4.1. Įsigalioja teismo nuosprendis dėl jo padarytų nusikaltimų;

29.4.2. Jis per vieną mėnesį neatsisako kito darbo ar pareigų, nesuderinamų su mero, mero pavaduotojo pareigomis;

29.4.3. Taryba atleidžia merą, mero pavaduotoją, apsvarsčiusi ir patenkinusi Vyriausybės kreipimąsi dėl mero, mero pavaduotojo blogai vykdomų valstybės deleguotų įgaliojimų.

29.4.4. Taryba atleidžia motyvuotu sprendimu pagal 1/3 Tarybos narių reikalavimų, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

29.4.5. Taryba gali atleisti merą, mero pavaduotoją pagal 1/3 Tarybos narių reikalavimų, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

29.4.6. Taryba gali atleisti merą, mero pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio ketvirtoje dalyje išvardintos aplinkybės.

30. Nepasitikėjimas valdyba ir jos nariu, kontrolieriumi ar jo pavaduotoju.

30.1. Taryba gali 1/3 Tarybos narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą visa Valdyba arba atskiru Valdybos nariu, kontrolieriumi ar jo pavaduotoju, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma.

30.2. Nepasitikėjimas Valdyba arba jos nariu, kontrolieriumi ar jo pavaduotoju gali būti pareikštas tik po to, kai Valdybai ar jos nariui, kontrolieriui ar jo pavaduotojui šiame skyriuje nustatyta tvarka pareikšta ir apsvarstyta interpeliacija.

30.3. Pareikšti interpeliaciją Valdybai arba jos nariui, kontrolieriui ar jo pavaduotojui turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 Tarybos narių grupė, reikalaudama paaiškinti Valdybos priimtų sprendimų arba pareigūnų veiklos motyvus.

Po interpeliacijos įteikimo tarybos posėdžių sekretoriatui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda merui arba atitinkamam Valdybos nariui, kontrolieriui ar jo pavaduotojui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

Tie patys tarybos nariai negali pakartotinai pateikti interpeliacijos Valdybai arba tam pačiam valdybos nariui, kontrolieriui ar jo pavaduotojui anksčiau, kaip po pusės metų nuo ankstesnės interpeliacijos pateikimo.

30.4. Gavęs interpeliaciją, meras arba Valdybos narys, kontrolierius ar jo pavaduotojas privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Etikos komisijai raštišką atsakymą su kuriuo supažindinamos frakcijos ir komitetai.

Po to šio statuto nustatyta tvarka turi būti sušauktas tarybos posėdis interpeliacijos ir atsakymo į ją svarstymui. Interpeliacijos svarstymui Tarybos posėdyje pirmininkauja mero pavaduotojas, jei interpeliacija pareikšta merui arba Valdybai. kitais atvejais posėdžiui pirmininkauja meras.

Punkto pakeitimai

Nr. 12-1, 1995-12-15, paskelbta TAR 1995-12-15, i. k. 1995-00080

30.5. Interpeliacija Tarybos posėdyje nagrinėjama šia tvarka

30.5.1. Interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 10 minučių);

30.5.2. Interpeliaciją gavusio pareigūno (mero, jei interpeliacija pateikta Valdybai) atsakymas (iki 20 minučių);

30.5.3. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Tarybos narių klausimus (iki 20 minučių);

30.5.4. Diskusija;

30.5.5. Baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

30.5.6. Redakcinės komisijos Tarybos sprendimo dėl interpeliacijos projektui parengti sudarymas pagal šio statuto reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.

30.6. Tarybos sprendimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Tarybai apsvarstyti kitam tarybos posėdžiui šio statuto nustatyta tvarka. Tarybos sprendimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas tarybos pritarimas arba nepritarimas interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai.

Dėl pateikto tarybos sprendimo balsuojama slaptu balsavimu.

30.7. Jeigu sprendimo projekte Taryba pareiškia nepritarimą pareigūno atsakymui, toks Tarybos sprendimas laikomas priimtu ir laikoma, kad pareigūnui (arba Valdybai) pareikštas nepasitikėjimas, kai už Tarybos sprendimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių balsų, jis laikomas nepriimtu.

30.8. Jeigu sprendimo projekte Taryba pareiškia pritarimą pareigūno atsakymui, toks sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja pusė Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių Bet jei prieš pateiktą sprendimo projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, laikoma, kad taryba pareiškė nepritarimą pareigūno atsakymui ir jam (arba Valdybai) pareikštas nepasitikėjimas. Jei už pateiktą Tarybos sprendimą balsuoja mažiau kaip pusė visų Tarybos narių, sprendimas laikomas nepriimtu.

30.9. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas, Valdyba ar atskiras jos narys, kontrolierius ar jo pavaduotojas privalo iš pareigų atsistatydinti tame pačiame Tarybos posėdyje. Jeigu pareiškimas dėl atsistatydinimo nepadaromas, Taryba priima sprendimą atstatydinti Valdybą ar jos narį, kontrolierių ar jo pavaduotoją.

30.10. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų.

31. Laikinosios revizijos arba tyrimo komisijos.

31.1. Laikinosios revizijos arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, surinkti ir Tarybai pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.

Laikinosios revizijos arba tyrimo komisijos šio statuto nustatyta tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 2 ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria taryba.

Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų.

Revizijos arba tyrimo laikinųjų komisijų darbo trukmė - iki 6 mėnesių.

31.2. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias revizijos arba tyrimo komisijas turi meras, Valdyba, komitetai, frakcijos. Iniciatoriai turi pateikti Tarybai sprendimo dėl laikinosios revizijos arba tyrimo komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

Apie iniciatyvą sudaryti laikinąją revizijos arba tyrimo komisiją meras, jei reikia, turi pranešti apylinkės prokurorui. Jeigu prokuroras raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius komisijos sudarymo iniciatyvą, iškelta baudžiamoji byla, tokia komisija sudaroma, o jeigu ji jau sudaryta, jos veikla Tarybos sprendimu turi būti nutraukta.

31.3. Laikinųjų revizijos arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Komisijos darbo metu surinkti duomenys neskelbiami.

31.4. Laikinoji revizijos arba tyrimo komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas ir parengtą nutarimo projektą pateikia Tarybai.

Dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos nagrinėto klausimo Tarybos posėdyje priimamas sprendimas. Jame gali būti pareikštas nepasitikėjimas meru, mero pavaduotoju, valdyba ar jos nariu arba kitu Tarybos paskirtu savivaldybės institucijos pareigūnu. Nepasitikėjimo atveju sprendimui priimti taikomi šio statuto 31 skyriaus reikalavimai.

32. Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolė.

32.1. Savivaldybės biudžeto vykdymo bendrąją nuolatinę kontrolę atlieka Ekonomikos ir finansų komitetas. Kiti komitetai gali išklausyti informaciją, kaip vykdomi jų kompetenciją atitinkantys biudžeto straipsniai.

32.2. Kaip vykdomas savivaldybės biudžetas, Tarybos posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Tokiam svarstymui Valdyba pateikia savivaldybės biudžeto vykdymo apyskaitą.

32.3. Praėjusių metų biudžeto vykdymo apyskaitą sudaro ir iki kovo 31 d. teikia Tarybai tvirtinti Valdyba. Biudžeto vykdymo apyskaitos kopijos perduodamos komitetams, frakcijoms ir kontrolieriui.

32.4. Kontrolierius pateikia Tarybai išvadas dėl biudžeto vykdymo apyskaitos ne vėliau kaip per mėnesį po to, kai Valdyba ją pateikė kontrolieriui.

32.5. Gavus kontrolieriaus išvadas, artimiausiame Tarybos posėdyje išklausomas Valdybos pranešimas apie savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, taip pat kontrolieriaus papildomas pranešimas. per 3 savaites po to komitetai apsvarsto biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

32.6. Ne vėliau kaip iki birželio l dienos savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir kontrolieriaus išvada apie ją turi būti apsvarstytos Tarybos posėdyje.

Posėdyje išklausomas Ekonomikos ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados. Po diskusijų priimamas Tarybos sprendimas dėl savivaldybės biudžeto įvykdymo.

32.7. Jei apyskaita nepatvirtinama, Taryba sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tam parengiamas atitinkamo sprendimo projektas ir gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo Valdyba ar jos nariais šio statuto 30 skyriuje nustatyta tvarka.

VIII dalis. Baigiamieji nuostatai

33. Reikalų perdavimas

33.1. Tarybai priėmus sprendimą dėl mero atleidimo iš pareigų, buvęs meras Tarybos sprendime nurodytu laiku turi perduoti reikalus naujajam merui ar kitam Tarybos įgaliotam asmeniui, dalyvaujant Tarybos paskirtam atstovui (atstovams).

33.2. Perduodant reikalus, turi būti surašomas dokumentų, priskirtų materialinių vertybių, savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ir būklės perdavimo ir perėmimo aktas.

33.3. Reikalų perdavimo ir perėmimo aktą pasirašo reikalus perduodantis ir juos perimantis asmuo, taip pat Tarybos paskirtas atstovas (atstovai).

Jei reikalus perduodantis arba perimantis asmuo nesutinka su kai kuriais akto skyriais (punktais), jis nurodo tai raštu, pasirašydamas aktą.

33.4. Jeigu atleistas iš pareigų meras nustatytu laiku neperduoda reikalų (išskyrus jo ligos atvejį), Tarybos sprendimu gali būti paskiriama perdavimo komisija ir aktas surašomas nedalyvaujant buvusiam merui.

33.5. Reikalų perdavimo ir perėmimo aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurie lieka Taryboje ir pas merą. Buvęs meras turi teisę gauti akto kopiją.

33.6. Analogiškai įforminamas reikalų perdavimas ir perėmimas. Seimui priėmus sprendimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

34. Statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas.

Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Tarybos posėdžio pirmininkas.

Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų Tarybos narių dauguma.

Laikinoji deputatinė komisija paskirta

Tarybos 1995 04 21 sprendimu Nr. 2-2

______________

Pakeitimai

1.

Panevėžio miesto taryba, Sprendimas

Nr. 10-22, 1995-10-19, paskelbta TAR 1995-10-19, i. k. 1995-00061

Dėl miesto savivaldybės tarybos statuto 10.8 ir 18.4 punktų dalinių pakeitimų

2.

Panevėžio miesto taryba, Sprendimas

Nr. 12-1, 1995-12-15, paskelbta TAR 1995-12-15, i. k. 1995-00080

Dėl tarybos statuto 30.4 punkto dalinio pakeitimo