SAV.494404

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ TINKLO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2007-12-23

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ TINKLO Open official source

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ TINKLO

PERTVARKOS 2005-2012 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2007-12-23

Sprendimas paskelbtas: TAR 2005-07-07, i. k. 2005-00375

PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2005-2012 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2005 m. liepos 7 d. Nr. 1-34-1

Panevėžys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punktu ir 17 straipsnio 28 punktu, Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr.82 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003—2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, IV skyriaus 11 punkto 4 papunktį, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui vykdyti plano stebėseną ir esant būtinybei teikti jį koreguoti savivaldybės Tarybai.

3. Pavesti Savivaldybės administracijai kartu su mokyklos-darželio „Voveraitė“ bendruomene iki 2005m. rugsėjo 1d. surasti mokyklos-darželio „Voveraitė“ administratorių.

Savivaldybės meras Vitas Matuzas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1-34-1

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ

TINKLO PERTVARKOS 2005-2012 METŲ BENDRASIS PLANAS

I. ĮVADAS

Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka vyksta nuo 1999 metų. Pagrindinės jos nuostatos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų veiklos programoje, švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 150 patvirtintose Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairėse. 2003 m. priimtas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas įpareigojo savivaldybes turėti pakankamą priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintose Valstybinėse švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose keliami šie valstybės švietimo tikslai, lemiantys mokyklų tinklo pertvarką

1.Sukuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįsta švietimo sistema.

2.Išplėtojama tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieinama, socialiai teisinga švietimo sistema.

3.Užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atvirojoje pilietinėje visuomenėje ir rinkos sąlygomis gyvenančio asmens visuotinius dabarties poreikius.

Minėtame dokumente teigiama, kad turi būti pereinama prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis, didinamas mokinių mobilumas renkantis programas.

Panevėžio miesto savivaldybė mokyklų tinklo optimizavimą pradėjo 1998 m., reorganizuodama dvi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklas į Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą.

Panevėžio miesto tarybos 1999m. balandžio1d. sprendimu Nr.22-8 pagal patvirtintą reorganizavimo projektą pradėtos išgryninti Juozo Balčikonio ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos. Šis darbas sėkmingai baigtas 2003 metais.

Panevėžio miesto taryba 1999 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.23-3 „Dėl švietimo įstaigų tinklo optimizavimo“ patvirtino Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2010 metų programą. Joje numatyta miesto mokyklų raida iki 2010 metų.

Įvedus profilinį mokymą bendrojo lavinimo mokyklose, norint užtikrinti tinkamą miesto mokyklų veiklą, reikėjo keisti ne tik ugdymo formas, turinį, bet ir bendrojo lavinimo mokyklų struktūrą. Panevėžio miesto tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.16-21 patvirtinta Bendrojo lavinimo mokyklų ir papildomojo ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo programa.

Įgyvendinant šią programą, 2000-2001 mokslo metams pasibaigus, buvo reorganizuotos 3 vidurinės mokyklos: „Nevėžio“ vidurinė - į „Nevėžio“ pagrindinę, 10-oji vidurinė - į Skaistakalnio pagrindinę, 12-oji vidurinė - į „Verdenės“ pagrindinę mokyklas. Tuo pačiu Tarybos sprendimu 3-ioji vidurinė mokykla, turėjusi jaunimo klases, reorganizuota į 3-iąją vidurinę mokyklą ir Jaunimo mokyklą. Įgyvendinant Tinklo optimizavimo programą, pirmuosius žingsnius link gimnazijos žengė „Minties“ vidurinė mokykla: nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. nebekomplektuoja pirmų klasių.

Nustačius minimalų mokinių skaičių vidurinių mokyklų vienuoliktose ir trečiose gimnazijų klasėse, Panevėžio miesto tarybos 2002 m. birželio 13 d. sprendimu Nr.32-4 Senvagės vidurinė reorganizuota į Senvagės pagrindinę mokyklą.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2003 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr.46-10 „Dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos pagrindinių nuostatų 2003-2008 metams patvirtinimo“.

Savivaldybės Tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr.1-14-12 „Dėl darbo grupės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos pagrindinėms nuostatoms 2003-2008 metams peržiūrėti siūlymų ir minėtų nuostatų pakeitimo“ minėtas Tarybos sprendimas buvo peržiūrėtas, 11 punktu darbo grupei pavesta tęsti darbą ir parengti miesto švietimo įstaigų tinklo optimizavimo 2005-2012 metams projektą.2003 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija parengė Mokyklų tinklo pertvarkos metodinių rekomendacijų projektą. Jį taikant buvo rengiamas Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, kuris apima 2 etapus

I etapas - 2005 - 2008 m.;

II etapas - 2009 - 2012 m.

Plane išanalizuota Panevėžio miesto švietimo būklė ir jos raidos prognozė, esamo mokyklų tinklo privalumai ir trūkumai, nustatytas mokyklų pertvarkos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, numatyti mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodikliai, mokyklų reorganizavimas, vidaus struktūros pertvarkymas.

II. MIESTO ŠVIETIMO TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

1.Demografinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir švietimo poreikių tenkinimas

1.1.Demografinė būklė

2004 metų kovo mėnesį Panevėžyje gyveno 117,6 tūkst. gyventojų ( 3,4 proc. visų Lietuvos gyventojų), iš jų: 54 proc. moterų, 46 proc. vyrų. Jaunimas sudarė 25 proc. visų gyventojų. Mieste labai didelis gyventojų tankumas - 2388 gyv./kv.km, ( šalyje 53 gyv./kv.km). 2003 metais mieste gyveno 27030 vaikų (0-17 metų), jie sudarė 22,7 proc. visų gyventojų. Privalomo mokytis amžiaus vaikų (7-16 metų) buvo 17248 (14,5 proc. visų gyventojų), jaunimo (16-29 metų) - 23127 (19,5 proc. visų gyventojų). Per 1993-2003 metus 19996 sumažėjo privalomo mokytis amžiaus vaikų skaičius.

Savivaldybės teritorijoje mažėja gimstamumas: per 13 metų kasmet gimsta vidutiniškai 83 vaikais mažiau (1 lentelė).

1 lentelė

1992 m.

1993 m.

1994 m.

1995 m.

1996 m.

1997 m.

1998 m.

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

1976

1717

1558

1498

1420

1407

1273

1199

1109

969

1000

983

1033

Ne visi atitinkamais metais gimę vaikai po 6-7 metų ateina į pirmą klasę (2 lentelė).

2 lentelė

Metai

1992

1993

1994

1995

1996

1997

Gimė

1976

1717

1558

1498

1420

1407

Metai

1999

2000

2001

2002

2003

2004

Atėjo į pirmą klasę

1817

1643

1485

1450

1410

1322

Šešerių metų duomenimis, vidutiniškai 4,5 proc. visų registruotų gimusių vaikų neateina į pirmą klasę .

Optimistinė gimstamumo prognozė - jeigu iki 2007 m. kasmet vidutiniškai gimtų tiek pat vaikų, kiek gimė 2002 metais. Pesimistinė prognozė – jeigu kasmet gimtų 83 vaikais mažiau.

1.2.Ekonominė ir socialinė būklė

2003 m. bedarbiai sudarė 11,65 proc. visų miesto darbingo amžiaus gyventojų ( šalyje -9,4 proc.);

2004 metų rugpjūčio mėnesį bedarbių mieste buvo 7,2 proc.visų darbingo amžiaus gyventojų ( šalyje -6,4 proc.).

Per 2004 metų rugpjūčio mėnesį Panevėžio darbo biržoje užsiregistravo 713 bedarbių. Iš jų: 376 (52,7 proc.) moterys, 217 (30,4 proc.) jaunimas iki 25 m., 34 - priešpensinio amžiaus asmenys.

2004 m. rugsėjo 1d. Darbo biržoje buvo registruotų 7100 bedarbių, iš jų 4187 (59 proc.) moterys.

3 lentelė

Gyventojų skaičius, struktūra ir pokyčiai

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

Iš viso gyventojų

133695

133611

119749

119417

Atvyko

2352

1722

1496

1140

Išvyko

2387

1857

1663

1590

Mechaninis prieaugis

-35

-135

-167

-450

1.3. Kultūrinė būklė

4 lentelė

Gyventojų (10 metų ir vyresnių) išsilavinimo lygis 2001 m. gyventojų surašymo metu (nurodyto lygio išsilavinimą įgijusių gyventojų proc.)

Aukštasis

Aukštesnysis

Vidurinis

Pagrindinis

Pradinis

Neturi pradinio

Šalyje

12,6

19,3

27,2

15,0

20,8

4,6

Mieste

21,1

24,4

28,6

13,7

17,8

3,3

5 lentelė

Jaunimo (20-29 metų) išsilavinimo lygis 2001 m. gyventojų surašymo metu (nurodyto lygio išsilavinimą įgijusių gyventojų proc.)

Aukštasis

Aukštesnysis

Vidurinis

Pagrindinis

Šalyje

11,8

16,6

46,2

21,9

Mieste

8,7

26,0

45,9

17,2

Panevėžyje yra tik viena mokykla, kurioje dėstoma rusų kalba -“Vilties“ vidurinė mokykla, joje 2004-2005 m.m. mokosi 189 mokiniai, tai sudaro tik 1 proc. visų mieste besimokančių mokinių.

6 lentelė

Lietuviai

Rusai

Lenkai

Baltarusiai

Kiti

Pagal tautybę

95,7

2,9

0,2

1,0

Pagal gimtąją kalbą

91,3

2,6

0,1

5,9

Lietuvių kalba mokosi 99 proc. (šalyje 90,1 proc.) mokinių, rusų – 1 proc. (šalyje 6,2 proc.).

1.4.Ugdymo poreikių tenkinimo būklė

Per paskutiniuosius 3 metus miesto ugdymo įstaigų tinklo pokyčiai nežymūs (7 lentelė).

7 lentelė

Pavadinimas

Mokyklų skaičius

2002-2003 m.m.

2003-2004 m.m.

2004-2005 m.m.

Darželiai-mokyklos

Pradinės mokyklos

Pagrindinės mokyklos

Jaunimo mokyklos

Vidurinės mokyklos

Gimnazijos

Suaugusiųjų mokyklos

Papildomojo ugdymo įstaigos

Pedagoginė -psichologinė tarnyba

Pedagogų švietimo centras

Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje tenkinamas priešmokyklinio, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo poreikis.

Iš esmės tenkinami ir papildomojo ugdymo poreikiai bendrojo lavinimo mokyklose.

Per 2003-2004 m.m. iš bendrojo lavinimo mokyklų 21848 mokinių 17463 (70 proc.) lankė kurį nors vieną būrelį. Būreliams buvo skirta nuo 22 iki 209 valandų. Mažiau valandų teko darželiams-mokykloms, t.y. nuo 24 iki 32 valandų, tačiau darželių-mokyklų mokiniai papildomojo ugdymo būreliuose buvo užimti beveik 100 proc., kai kurie iš jų lankė po kelis būrelius. Vidutiniškai vienam Panevėžio mokiniui teko nuo 0,09 iki 0,20 val. būreliuose. Mažiausiai papildomai ugdomi mokiniai Suaugusiųjų mokymo centre: iš 860 mokinių būrelius lankė tik 68 ( 7,9 proc.). „Vyturio“ vidurinėje mokykloje iš 1374 mokinių būrelius lankė visi, „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje mokiniai lankė po kelis būrelius: iš 555 mokinių lankė 954 (171,9 proc.), Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje iš 956 mokinių būrelius lankė 911 ( 95,3 proc.), „Gabijos“ pagrindinėje iš 295 mokinių būrelius lankė 274 ( 92,9 proc.), Juozo Balčikonio gimnazijoje iš 861 mokinių būrelius lankė 684 ( 79,4 proc. ), Vytauto Žemkalnio gimnazijoje lankančiųjų būrelius mažiau: iš 810 mokinių lankė 357 (44,1 proc.).

Pagal statistinius duomenis būreliuose labiausiai užimti Pradinės ir pagrindinių mokyklų mokiniai, kiek mažiau - gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokiniai (1 pav.).

1 pav. Mokinių užimtumo statistika mokyklose

Atsiranda problemų dėl mokinių poreikių mokytis miesto gimnazijose ir kai kuriose vidurinėse mokyklose tenkinimo ( ypač tuomet, kai mokinių priėmimas ribojamas dėl bendrojo lavinimo mokykloms priskirtų teritorijų).

Per trejus mokslo metus (2000-2004) bendrojo lavinimo mokyklose nepatenkintų prašymų mokytis skaičius sudaro 738. Daugiausia tokių prašymų gavo Juozo Balčikonio gimnazija - 368 ir Juozo Miltinio vidurinė mokykla - 176. Bendrojo lavinimo mokyklose nepatenkintų prašymų gerokai mažiau: Pradinėje mokykloje - 55, Vytauto Žemkalnio gimnazijoje - 50, „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje - 49, 5-ojoje vidurinėje mokykloje - 14, „Voveraitės“ darželyje-mokykloje - 12, Jaunimo mokykloje - 9 , „Žemynos“ vidurinėje mokykloje - 5.

Mokyklose besimokančių mokinių, gyvenančių ne mokykloms priskirtose teritorijose, 2003-2004 m.m. iš viso buvo 3771.Daugiausia jų mokėsi 5-ojoje vidurinėje mokykloje - 755, Mykolo Karkos vidurinėje - 519, Senvagės pagrindinėje mokykloje - 496 ir „Žemynos“ vidurinėje mokykloje - 429. Kitose bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių mokinių, kurių gyvenamoji vieta yra ne mokyklai priskirtoje teritorijoje, mokėsi mažiau, t.y. Juozo Miltinio vidurinėje - 262, Alfonso Lipniūno vidurinėje - 248, „Verdenės“ pagrindinėje - 229, „Aušros“ vidurinėje - 199, „Ąžuolo“ vidurinėje - 168, „Šaltinio“ vidurinėje - 108, Skaistakalnio pagrindinėje - 107, „Nevėžio“ pagrindinėje - 99, Pradinėje - 60, „Saulėtekio“ vidurinėje - 49, „Gabijos“ pagrindinėje - 28, „Taikos“ darželyje- mokykloje - 8 ir „Voveraitės“ darželyje-mokykloje - 7.

Per trejus metus į kitas mokyklas išvyko daugiausia aštuntų klasių mokinių: iš „Žemynos“ vidurinės mokyklos - 68, iš Skaistakalnio pagrindinės - 70, iš „Verdenės“ pagrindinės - 54, iš Senvagės pagrindinės - 51, iš V.Mikalausko pagrindinės – 50. Mažiausiai išvyksta 4 klasių mokinių - vidutiniškai po 1, išskyrus Pradinę mokyklą ir darželius-mokyklas. Daugiausia per trejus metus kitas mokyklas pasirinko dešimtokų (išskyrus pagrindines mokyklas): „Žemynos“ vidurinės - 92, „Minties“ vidurinės -68, „Ąžuolo“ vidurinės - 61, Mykolo Karkos vidurinės - 40 mokinių. Į gimnazijas arba profesines mokyklas daugiausia išvyksta mokytis mokinių, baigusių 10 klasių ( po 103 mokinius iš Senvagės ir Skaistakalnio pagrindinių mokyklų, 68 iš „Žemynos“, 63 iš „Šaltinio“, 61 iš Juozo Miltinio vidurinių mokyklų).

Kasmet iš mokyklos „iškrenta“ dalis mokinių, kurie neturi mokymosi motyvacijos.

Per trejus mokslo metus (2000-2001 - 2003-2004 ) nutraukusių mokymąsi nebuvo Juozo Balčikonio gimnazijoje, 5-ojoje, „Saulėtekio“, „Minties“, Kazimiero Paltaroko vidurinėse, „Verdenės“ pagrindinėje, Pradinėje ir „Diemedžio“, „Voveraitės“, „Saulutės“, „Rūtos“ darželiuose-mokyklose. Kitose bendrojo lavinimo mokyklose mokinių, kurie nutraukė mokymąsi, yra nedaug - nuo 0,4 proc. iki 2,2 proc., išskyrus Jaunimo mokyklą. Šios mokyklos 62,5 proc. 8 klasių mokinių nutraukė mokymąsi, 81proc. 9 klasių ir 17,8 proc. - 10 klasių.

Daug problemų sprendžiant 16-17 metų jaunuolių, dėl socialinių-ekonominių ir kitų priežasčių nenorinčių ir negalinčių mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, tolesnį mokymo klausimą, nes Jaunimo mokykloje gali mokytis mokiniai iki 16 metų, o Suaugusiųjų mokymo centre - nuo 18 metų.

Būtina didinti mokymosi vietų skaičių miesto gimnazijose , nes 2004 - 2005 mokslo metais jose mokosi tik 22,6 proc. 9-12 klasių mokinių.

Nors mokinių, kurie mokosi II pamainoje, skaičius kasmet mažėja, ši problema miestui išlieka dar aktuali (8 lentelė).

8 lentelė

Besimokančiųjų II pamainoje skaičius (be darželių-mokyklų)

Metai

Mokyklų skaičius

Mokinių, kurie mokosi II pamainoje, skai-čius

Iš viso mokinių

Procentai

1998-1999

3247

19877

16,34

1999-2000

3352

20293

16,52

2000-2001

3452

20870

16,54

2001-2002

3657

20969

17,44

2002-2003

2692

20751

12,97

2003-2004

2291

20433

11,21

2004-2005

1691

19656

8,6

2. Ugdymo kokybė

Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokyklų pateiktus 3 paskutinių mokslo metų mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą.

2.1. Mokymosi pasiekimai

Miesto mokyklose pagrindinį išsilavinimą įgyja 97,32 proc. visų išklausiusių 10 klasės programą mokinių (2 pav.). 83,05 proc. mokinių mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 14,27 proc. mokinių - aukštesniosios mokyklos profesinio rengimo skyriuje.

2 pav. Įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą ir išklausiusiųjų 10 klasės kursą skaičius

Panevėžio mieste išlaikyta 97,5 proc. valstybinių egzaminų (visų laikytų valstybinių egzaminų skaičiaus). Išlaikyti puikiai, labai gerai, gerai sudaro 55,6 proc.( visų išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus).

98,9 proc. mokinių įgijo brandos atestatus, 71,7 proc. įstojo į aukštąsias mokyklas.

3 pav. Išlaikytų egzaminų mokyklose palyginimas

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla brandos egzaminų rezultatais, įstojusiųjų ir studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose skaičiumi neatsilieka nuo Kauno technologijos, J.Jablonskio gimnazijų, Vilniaus licėjaus ir kitų geriausių respublikos gimnazijų. Pagal pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimo rodiklius matyti , kad daugelis Panevėžio mokinių baigia tam tikro lygmens programą ir gauna išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, kad mokinių mokymosi pasiekimai atitinka išsilavinimo standartus.

2.2.Mokymosi sėkmingumas

Miesto mokyklose į aukštesnę klasę vidutiniškai perkeliama 1,75 proc. (bendro mokinių skaičiaus) mokinių, turinčių nepatenkinamą pažymį. Pagal ugdymo koncentrus į aukštesnę klasę vidutiniškai perkeliama mokinių , turinčių nepatenkinamą pažymį

1-4 klasių mokinių -0,04 proc. bendro mokinių skaičiaus;

5-8 klasių - 1,56 proc.;

9-10 klasių - 2,29 proc.;

11-12 klasių - 3,2 proc.

Vidutiniškai kurso kartoti paliekama 0,6 proc. (bendro mokinių skaičiaus) mokinių. Pagal ugdymo koncentrus vidutiniškai paliekama kurso kartoti (4 pav.)

1-4 klasių mokinių - 0,2 proc. bendro mokinių skaičiaus;

5-8 klasių - 0,78 proc.;

9-10 klasių - 0,6 proc.

4 pav. Mokinių pažangumas mokyklose

2.3.Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas

Ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti 1 mokiniui vidutiniškai tenka 0,05 valandų per savaitę (5 pav.). Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas mažinti perkeliamų (turinčių nepatenkinamą pažymį) ir paliekamų kartoti kurso mokinių skaičių.

5 pav. Ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti vienam mokiniui vidutiniškai tenkančių valandų skaičius

3.Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės

Mokyklų skaičiaus kaitai ir įgyvendinamoms programoms tiesioginės įtakos turi mokinių skaičius (9 lentelė).

9 lentelė

Mokinių skaičiaus ir klasių komplektų kaita bendrojo lavinimo mokyklose

Metai

2000

2001

2002

2003

2004

Klasių skaičius

899

894

860

834

807

Mokinių skaičius

21556

21660

21474

21124

20403

Prognozuojama kaita

Metai

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Klasių skaičius

756

720

685

646

615

585

563

546

Mokinių skaičius

19588

18675

17699

16696

15733

14771

14011

13430

Prognozuojant buvo atsižvelgta į

gimstamumą;

migracijos tendencijas;

klasių komplektų formavimo principus;

tai, kad ne visi vaikai ateina į pirmą klasę;

tai, kad po dešimtos klasės dalis mokinių toliau mokosi profesinėse mokyklose (15-20 proc.).

10 lentelė

Pirmų klasių mokinių ir klasių komplektų skaičius

Mokslo metai

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

Komplektų skaičius

Mokinių skaičius

1973

1817

1643

1484

1450

1410

1322

Prognozė

Metai

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Komplektų skaičius

Mokinių skaičius

1201

1154

1064

953

977

960

976

Iš pateiktų duomenų matyti, kad mokinių skaičiaus mažėjimo tendencijos mieste gana ryškios. Vidutiniškai kas metai bendrojo lavinimo mokyklose turėtų sumažėti po 700-800 mokinių (6 pav.). Tai praktiškai viena vidurinė mokykla.

6 pav. Mokinių ir klasių komplektų skaičiaus kitimas savivaldybėje 2001-2008 m.

4.Mokyklų pastatų būklė ir patalpų atitiktis mokyklos tipui

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.

Mokyklos pastato atitiktis mokyklos tipui nustatoma pagal švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.1180 patvirtintų Mokyklų standartų 1 lentelę „Kabinetai ir patalpos įvairaus tipo mokyklose“. I grupei (atitinka 95-100 proc. privalomų rodiklių) priskiriamos (pačių mokyklų vertinimu) 11 miesto bendrojo lavinimo mokyklų: “Vilties“, Juozo Miltinio, „Saulėtekio“, „Žemynos“, „Vyturio“, „Šaltinio“, „Minties“ vidurinės ir „Nevėžio“, Skaistakalnio, „Verdenės“, Senvagės pagrindinės mokyklos. Kitos mokyklos, kurios atitinka 81-94 proc. privalomų rodiklių (išskyrus Suaugusiųjų mokymo centrą ir Jaunimo mokyklą, kurios priklauso III grupei ir atitinka 51-80 proc. privalomų rodiklių), priskiriamos II grupei.

Nustatant mokyklų pastatų būklę, buvo vertinama: išorės sienos, pamatai, vidinės sienos, stogas, langai, grindys, sanitarinis mazgas, šildymo sistema, vandentiekio ir kanalizacijos sistema, elektros sistema. I grupei (atnaujintos mokyklos) priskiriamos Juozo Balčikonio gimnazija, Juozo Miltinio vidurinė mokykla ir Senvagės pagrindinė mokykla. Likusios mokyklos priskiriamos III grupei (jei nors vienai pastato daliai reikia paprastojo remonto).

5.Mokyklų tinklo efektyvumas

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų patalpų užpildymu, tuščių mokymosi vietų skaičiumi, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis.

Mokyklų užpildomumas buvo skaičiuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro 1989 m. liepos 20 d. įsakymu Nr.292 patvirtintus higienos reikalavimus klasėms ir nespecializuotiems kabinetams. Miesto mokyklų patalpų užpildomumas netolygus: nuo 42,3 proc. “Vilties“ vidurinėje mokykloje iki 188,1 proc. „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. Yra 12 perpildytų mokyklų (neatitinkančių higienos reikalavimų) (7 pav.).

7 pav. Mokyklų užpildomumas (proc.)

Nevienodai mokyklose yra ir tuščių mokymosi vietų (tuščia mokymosi vieta yra tada, kai klasės komplekte trūksta vaikų pagal Mokinio krepšelio metodikos normatyvus - pradinėje klasėje turi būti ne mažiau kaip 22, vyresnėse klasėse - 25 mokiniai). Iš viso miesto mokyklose yra finansuojamų tuščių mokymosi vietų: 1-4 klasėse - 113, 5-12 klasėse - 45. Taigi neefektyviai panaudota apie 252300 Lt. Daugiausia tuščių vietų yra: „Gabijos“ pagrindinėje mokykloje - 36, Alfonso Lipniūno vidurinėje mokykloje - 38, 9-ojoje vidurinėje mokykloje -33.

2004 - 2005 m.m. mokyklų 1-4 klasių komplekto vidutinis mokinių skaičius yra 21,65 (respublikos - 18,2), 5-10 klasių - 27,2 (respublikos - 22,9), 11-12 klasių -26,3 (respublikos - 24,6).

Mokinių skaičius mokyklose, klasių užpildomumas, tuščių mokymosi vietų skaičius parodo mokinių krepšelio ir ugdymo aplinkai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Mokyklos, kuriose mažai mokinių, gali užtikrinti ugdymo procesą tik tuo atveju, kai mokykloms perskirstoma specialioji tikslinė valstybės dotacija (mokinio krepšelio lėšos, t.y. dalis mokyklai priklausančių lėšų atiduodama kitoms mokykloms) (11 lentelė).

11 lentelė

Mokinio krepšelio lėšų perskirstymas 2002-2004 m.

Mokykla

Mokinio krepšelio lėšų perskirstymas

2002 m.

2003 m.

2004 m.

padidinta

sumažinta

padidinta

sumažinta

padidinta

sumažinta

J.Balčikonio gimnazija

121,0

V. Žemkalnio gimnazija

-36,9

3-ioji vidurinė mokykla

-21,6

32,2

40,100

„Aušros“ vidurinė mokykla

43,5

2,6

27,300

5-oji vidurinė mokykla

-89,9

-96,1

-66,400

„Gabijos“ pagrindinė mokykla

48,2

110,8

60,500

J.Miltinio vidurinė mokykla

-156,4

-111,5

-57,900

„Nevėžio“ pagrindinė mokykla

87,0

61,2

52,400

9-oji vidurinė mokykla

45,6

33,4

51,800

Skaistakalnio pagrindinė mokykla

40,9

„Saulėtekio“ vidurinė mokykla

-37,7

-31,2

7,800

-12,400

„Verdenės“ pagrindinė mokykla

85,7

130,2

120,100

M.Karkos vidurinė mokykla

134,5

70,6

102,800

„Žemynos“ vidurinė mokykla

-178,4

-82,1

-95,300

„Vyturio“ vidurinė mokykla

-145,0

-79,6

-70,000

A.Lipniūno vidurinė mokykla

75,4

35,7

20,700

„Ąžuolo“ vidurinė mokykla

1,0

-38,8

-10,200

„Minties“ vidurinė mokykla

27,9

-33,4

-59,400

Senvagės pagrindinė mokykla

-52,4

55,8

24,100

„Šaltinio“ vidurinė mokykla

-125,4

-53,3

-30,500

K.Paltaroko vidurinė mokykla

-13,6

-72,8

-6,7000

V.Mikalausko pagrindinė mokykla

136,9

16,6

21,300

Jaunimo mokykla

-51,7

-10,7

-4,500

Pradinė mokykla

61,4

44,9

22,300

„Saulutės“ darželis-mokykla

18,1

21,400

„Voveraitės“ darželis-mokykla

17,7

9,500

„Taikos“ darželis-mokykla

17,2

19,100

„Rūtos“ darželis-mokykla

19,9

18,500

„Diemedžio“ darželis-mokykla

20,7

9,900

Specialusis darželis-mokykla „Linelis“

39,0

29,200

Suaugusiųjų mokymo centras

-74,7

-95,700

Aplinkos lėšos (Savivaldybės biudžeto) vienam mokiniui išlaikyti priklauso nuo mokyklos užpildomumo, tuščių vietų finansavimo, t.y. kuo mažesnis mokinių skaičius klasėje, tuo mažiau užpildyta mokykla, tuo mokinio išlaikymo kaina yra didesnė (12 lentelė, 8 pav.).

12 lentelė

2004 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, tenkančios 1 mokiniui (be mokinio krepšelio lėšų)

Biudžeto lėšos (tūkst. Lt)

Mokinių skaičius 2004-01-01

Lėšos vienam mokiniui 2004 m. (Lt)

J.Balčikonio gimnazija

377,1

861

438

V.Žemkalnio gimnazija

408,0

802

509

„Vilties“ vidurinė mokykla

300,9

200

1505

Jaunimo mokykla

103,5

127

815

„Aušros“ vidurinė mokykla

381,1

975

391

5-oji vidurinė mokykla

359,6

1014

355

„Gabijos“ pagrindinė mokykla

295,5

315

938

J.Miltinio vidurinė mokykla

422,7

1455

291

„Nevėžio“ pagrindinė mokykla

395,0

552

716

9-oji vidurinė mokykla

409,9

862

476

Skaistakalnio pagrindinė mokykla

402,1

951

423

„Saulėtekio“ vidurinė mokykla

432,4

1299

333

„Verdenės“ pagrindinė mokykla

392,6

678

579

M.Karkos vidurinė mokykla

409,6

916

447

„Žemynos“ vidurinė mokykla

477,9

1628

294

„Vyturio“ vidurinė mokykla

451,7

1359

332

A.Lipniūno vidurinė mokykla

406,3

818

497

„Ąžuolo“ vidurinė mokykla

431,2

832

518

„Minties“ vidurinė mokykla

496,6

1202

413

Senvagės pagrindinė mokykla

334,5

699

479

„Šaltinio“ vidurinė mokykla

458,6

1193

384

K.Paltaroko vidurinė mokykla

378,1

1036

365

V.Mikalausko pagrindinė mokykla

154,7

189

819

Pradinė mokykla

242,6

386

628

Iš viso

8922,2

20349

438

Darželis-mokykla „Saulutė“

180,7

165

1095

Darželis-mokykla „Voveraitė“

210,9

189

1116

Darželis-mokykla „Rūta“

151,4

127

1192

Darželis-mokykla „Taika“

123,3

102

1209

Darželis-mokykla „Diemedis“

184,8

161

1148

Iš viso

851,1

744

1144

Specialusis darželis-mokykla „Linelis“

117,8

2945

8 pav. Lėšos (Lt) 1 mokiniui 2004 m. iš Savivaldybės biudžeto (be mokinio krepšelio lėšų)

6.Mokytojai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunimui pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė kompetencija. Mieste dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Privalomuosius mokomuosius dalykus 2003-2004 m.m. darželiuose-mokyklose, pradinėje, pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir Suaugusiųjų mokymo centre dėstė 1552 mokytojai, iš jų 1281 specialistas. Daugiausia ne specialistų dėsto anglų kalbą, informacines technologijas, etiką, fiziką, technologijas: anglų kalbą dėsto 77 proc. specialistų, informacines technologijas - 79 proc., fiziką - 87 proc. Iš viso 271 mokytojas ne specialistas dėsto pagrindinius mokomuosius dalykus. Mažiausiai specialistų dirba „Vilties“ -76,5 proc., 9-ojoje -85,7 proc., „Žemynos“ - 85,7 proc., „Šaltinio“ - 87,8 proc., „Vyturio“ - 87,6 proc. vidurinėse mokyklose. Mokyklų vadovai įdarbina šių mokomųjų dalykų ne specialistus, nes, priešingu atveju, nebūtų užtikrintas tinkamas ugdymo procesas. Kai kurie dirbantys anglų kalbos, informacinių technologijų mokytojai ne specialistai šiuo metu mokosi perkvalifikavimo studijose.

Mokytojų kvalifikacija - vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Atestuotų mokytojų mieste yra 88 proc.(9 pav.).

9 pav. Mokytojų kvalifikacija

Savo pedagoginę kvalifikaciją pedagogai kelia kvalifikacijos tobulinimosi kursuose, seminaruose (10 pav.).

10 pav. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

III. ESAMOS TINKLO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

1.Privalumai (stiprybės)

1.1.Mieste yra įvairių mokyklų ir pagalbą švietimui teikiančių institucijų. Tenkinami priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo poreikiai.

1.2.Savivaldybės Taryba 2003 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.46-10 patvirtino Panevėžio miesto švietimo įstaigų tinklo pertvarkos pagrindines nuostatas 2003-2008 metams, kurios pradėtos įgyvendinti.

1.3.Savivaldybės Taryba nuolat rūpinasi mokyklų pastatų atnaujinimu, ugdymo sąlygų gerinimu.

1.4.Geri mokinių ugdymo rezultatai, sudarytos tinkamos specialiųjų poreikių mokinių ugdymo sąlygos, teikiama kvalifikuota socialinė ir psichologinė pagalba.

1.5.Ugdymo įstaigose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai ir vadovai.

1.6.Suaugusiems miesto gyventojams sudarytos bendrojo lavinimosi sąlygos.

2.Trūkumai (silpnybės)

2.1.Užsitęsusi ugdymo įstaigų restruktūrizacija neigiamai veikia pagrindinių mokyklų ir gimnazijų kontingento formavimą.

2.2.Mažas mokymosi vietų skaičius gimnazijose.

2.3.Netolygus mokinių pasiskirstymas sąlygoja tuščių mokymosi vietų atsiradimą vienose mokyklose, kitose - ugdymo proceso organizavimą II pamainoje.

2.4.Esant dideliam mokyklų apkrovimui, trūksta laisvų patalpų, todėl ugdymo procesui individualizuoti ir diferencijuoti skiriama mažiau dėmesio.

2.5.Mokyklose, kuriose mokomi įvairaus amžiaus mokiniai, per mažai dėmesio skiriama mokinių, praradusių mokymosi motyvaciją, ugdymui; sunku užtikrinti mokinių saugumą ir ugdymo kokybę, diegiant visas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo) programas.

2.6.Nesutvarkytas mokyklų tinklas turi įtakos neefektyviam lėšų naudojimui.

2.7.Mokinio krepšelio ir aplinkos lėšų 1 mokiniui svyravimas atskirose mokyklose pažeidžia lygių galimybių principą, socialinį teisingumą.

3.Galimybės (sėkmės)

3.1.Restruktūrizavus vidurines mokyklas, esant patogiam geografiniam mokyklų išdėstymui, galima užtikrinti įvairaus amžiaus mokinių ugdymą pagal gyvenamąją vietą.

3.2.Gimnazijų prieinamumas pagal gyvenamąją vietą užtikrins mokinių mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą.

3.3.Sutelkus pedagogus koncentriniam mokymui, jie daugiau dėmesio galės skirti ugdymo procesui.

3.4.Pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose bus galima

3.4.1.daugiau dėmesio skirti kiekvienam mokiniui, individualizuoti ir diferencijuoti procesą;

3.4.2.racionaliau ir veiksmingiau naudoti mokymosi priemones;

3.4.3.kiekvienam mokiniui užtikrinti galimybę naudotis skaitykla, sporto sale, informacinėmis technologijomis ir kita mokymosi baze, nes padidės jų prieinamumas, atitiks amžiaus poreikius;

3.4.4.realiai vykdyti skoliozės ir kitas sveikatingumo programas, nes ugdymo bazės sutvarkymas pagal amžiaus grupes sudarys galimybę tinkamai sukomplektuoti mokyklinius baldus;

3.4.5.užtikrinti mokinių saugumą, gerinti socialinės ir psichologinės pagalbos teikimą.

4.Pavojai (grėsmės)

4.1.Gali nepasitvirtinti mokinių skaičiaus prognozės dėl demografinių, ekonominių ar socialinių pokyčių.

4.2.Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka gali sumažinti socialinį ir ekonominį efektyvumą.

4.3.Dalies visuomenės negatyvus požiūris į mokyklų struktūros pertvarką gali neleisti sklandžiai įgyvendinti numatytas priemones.

4.4.Ne visiems pedagogams garantuotos darbo vietos.

IV. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 2012 METAMS

Mokyklų tinklo kaitos procesas nėra savitikslis dalykas, t.y. vien tik mokyklų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ar likvidavimas. Tinkama tinklo pertvarka turi sudaryti prielaidas ir sąlygas išsaugoti esamą švietimo kokybę ir ją pagerinti, veiksmingiau naudoti turimus švietimo išteklius.

Strateginis tikslas - sudaryti prielaidas ir sąlygas daug aukštesnės kokybės švietimui, veiksmingiau paskirstyti išteklius.

Uždaviniai

reorganizuojant vidurines mokyklas, sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, kad galima būtų veiksmingiau įgyvendinti ugdymo tikslus;

telkiant pedagogus koncentriniam mokymui, išlaikyti ir pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį;

veiksmingiau paskirstant išteklius, pagerinti mokinių mokymosi bazę.

V.MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI 2008 METAMS

Kadangi Mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas apima didelį laikotarpį, numatomi tinklo pertvarkos prioritetai, kurie turėtų būti įgyvendinti pirmajame mokyklų tinklo pertvarkos plano etape, t.y. iki 2008 metų.

Ugdymo įstaigų optimizavimas - įvairių tipų mokyklų išdėstymo geriausio varianto sukūrimas.

Pertvarkant tinklą numatomi šie prioritetai

daug aukštesnės ugdymo kokybės siekis;

lygių ugdymo galimybių užtikrinimas;

veiksmingesnis finansinių resursų naudojimas.

VI.MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI 2008-2012 METAIS

Pagrindiniai rezultatų rodikliai

Esamos būklės

2008 m.

2012 m.

Tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas, garantuojančias daug aukštesnės kokybės švietimą ir veiksmingesnį išteklių paskirstymą

97,2 proc.

Ne mažiau kaip 98 proc.

Ne mažiau kaip 99 proc. mokinių baigia pagrindinę mokyklą ir įgyja pagrindinį išsilavinimą

97,9 proc.

Ne mažiau kaip 98 proc.

Ne mažiau kaip 99 proc. įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokosi toliau, įgyja vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją

22,6 proc.

Ne mažiau kaip 50 proc.

85 proc. 9-12 klasių mokinių mokosi gimnazijų klasėse

66,6 proc.

Ne mažiau kaip 70 proc.

70 proc. mokinių, išklausiusių 12 klasės programą, renkasi valstybinius brandos egzaminus ir juos sėkmingai išlaiko, mokiniai paruošiami sėkmingoms studijoms aukštosiose mokyklose, per valstybinius egzaminus konkuruoja su didžiųjų miestų mokiniais

97,7 proc.

Ne mažiau kaip 99,8 proc.

99,9 proc. išklausiusiųjų 12 klasės programą įgyja vidurinį išsilavinimą

0,6 proc.

0,5 proc.

Kursą kartoja 0,3 proc. mokinių

1,75 proc.

Ne daugiau kaip 1,5 proc.

1 proc. mokinių (bendro mokinių skaičiaus), turinčių nepatenkinamą pažymį, perkelti į aukštesnę klasę

Darželius-mokyklas, ikimokyklinės ugdymo įstaigas lanko visi, kurie to nori

Specialųjį darželį-mokyklą „Linelis“, ikimokyklines ugdymo įstaigas lanko visi, kurie to nori

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose sudarytos sąlygos lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes visiems, kurie to nori

70 proc. visų suaugusių žmonių, norinčių įgyti bendrąjį išsilavinimą, sudarytos sąlygos

80 proc. visų suaugusių žmonių, norinčių įgyti bendrąjį išsilavinimą, sudarytos sąlygos

90 proc. visų suaugusiųjų sudarytos sąlygos įgyti bendrąjį išsilavinimą

Uždaviniai: 1.Sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, kad galima būtų veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus

158 mokymosi vietos tuščios 1691 mokinių Mokyklų pastatų užpildomumas svyruoja nuo 42 proc. iki 188 proc.

Tuščių mokymosi vietų skaičius sumažėjęs ne mažiau kaip 50 proc. Ne daugiau kaip 500 mokinių Mokyklų pastatų užpildomumas svyruoja nuo 80 proc. iki 120 proc.

Tuščių mokymosi vietų nėra Nėra antroje pamainoje besimokančių mokinių Mokyklų pastatų užpildomumas optimaliai atitinka projektinį pajėgumą

2.Pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį

91,3 proc. privalomųjų mokomųjų dalykų pamokas veda mokytojai specialistai 88 proc. mokytojų yra atestuoti ir turi eksperto, mokytojo metodininko ar vyresniojo mokytojo kategorijas

95 proc. privalomųjų mokomųjų dalykų pamokas veda mokytojai specialistai Ne mažiau kaip 90 proc. mokytojų yra atestuoti ir turi eksperto, mokytojo metodininko ar vyresniojo mokytojo kategorijas

98 proc. privalomųjų mokomųjų dalykų pamokas veda mokytojai specialistai Ne mažiau kaip 92 proc. mokytojų yra atestuoti ir turi eksperto, mokytojo metodininko ar vyresniojo mokytojo kategorijas

3.Pagerinti mokinių mokymosi bazę

3 mokyklų pastatai atnaujinti 1 kompiuteris tenka 15 5-12 klasių mokinių 93 proc. mokyklų pastatų atitinka 81-100 proc. mokyklos tipui keliamus reikalavimus

2 mokyklų pastatai atnaujinti 1 kompiuteris tenka 10 5-12 klasių mokinių 98 proc. mokyklų pastatų atitinka 81-100 proc. mokyklos tipui keliamus reikalavimus

3 mokyklų pastatai atnaujinti 50 proc. atnaujinta kompiuterių bazė Visi mokyklų pastatai atitinka 81-100 proc. mokyklos tipui keliamus reikalavimus

VII. NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO VERTINIMAS

Eil.Nr.

Sprendimai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

Optimalaus švietimo įstaigų tinklo savivaldybėje suformavimas

Bendrasis išsilavinimas bus prieinamas visiems vaikams ir suaugusiesiems pagal jų gebėjimus, pasirinktą mokymosi formą ar mokyklos tipą

Švietimui skirtos lėšos naudojamos racionaliau: atlaisvintų tuščių mokymosi vietų finansavimo lėšos bus naudojamos ugdymo kokybei ir mokymo bazei gerinti

Lygių mokymosi galimybių užtikrinimas

Visi vaikai turės sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti Visi mokysis pirmoje pamainoje, optimaliai pasiskirstys mokinių srautai mokyklose Visiems, kuriems to reikia, bus teikiamas diferencijuotas ugdymas, psichologinė, socialinė pedagoginė, pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba

Optimalus mokyklų pastatų užpildymas mažins 1 mokinio mokymo išlaidas

Aukštesnės ugdymo kokybės užtikrinimas

Mažiau mokinių kartos kursą, mažiau bus mokinių, metusių bendrojo lavinimo mokyklas Sumažės penkiolikmečių mokinių, nepasiekusių minimalaus skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų, raštingumo lygio Daugiau mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, sėkmingai mokysis toliau, be korepetitorių pagalbos pagerės pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo rezultatai

Mažiau lėšų bus išleidžiama antramečių ir trečiamečių mokymui, tėvams nereikės mokėti už korepetitorių paslaugas Mokiniai bus pasiruošę tinkamai planuoti savo ateities karjerą, ją derindami prie ekonominės rinkos sąlygų

Pedagogų kokybinės sudėties pagerinimas

Daugiau mokinių mokys specialistai ir aukštesnės kvalifikacijos pedagogai, mokiniai pasieks geresnių mokymosi rezultatų

Galima bus daugiau lėšų skirti papildomoms kompetencijoms įgyti, perkvalifikuoti

Mokyklų pastatų atnaujinimas, švietimo aprūpinimo gerinimas

Daugiau mokinių mokysis atnaujintuose mokyklų pastatuose, šiltesnėse klasėse, turės daugiau modernių mokymo priemonių

Mokyklų pastatų atnaujinimas padės taupyti, sumažins šildymo ir elektros energijos išlaidas

Mokyklų tinklo optimizavimas turi atitikti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius ir paklausą, realias finansines Savivaldybės galimybes, padėti įgyvendinti bendruosius švietimo plėtotės tikslus; išlaikyti esamą ugdymo kokybę ir ją pagerinti, padidinti mokymosi prieinamumą, puoselėti socialiai teisingas, lygias galimybes, padaryti visą švietimo sistemą veiksmingesnę ir darnesnę.

Mokyklų tinklo savivaldybėje optimizavimo paskirtis - sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui turėti kokybiškas mokymosi sąlygas, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą, įgyti išsilavinimą pagal valstybės nustatytus standartus. Esama mokyklų sistema nepakankamai racionali, veiksminga, nepajėgia užtikrinti visiems mokiniams lygių ugdymosi galimybių, socialinio teisingumo ir kokybės.

Mokyklų tinklo pertvarkai vykdyti sukurta teisinė bazė

1.Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos , jose teigiama, jog turi būti pereinama prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis, didinamas mokinių mobilumas renkantis programas.

2.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK - 1771 patvirtinta Ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka. Būtina vykdyti šios tvarkos 9-ojo kriterijaus „Klasės parama mokyklai, besiruošiančiai akredituotis“ 9.1.1 papunktį „Steigėjas yra numatęs akredituojamos mokyklos pagrindu steigti gimnaziją“.

3.Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. IX-2292 patvirtintas Švietimo įstatymas, jame įteisinta, kad mokyklos paskirtį lemia tai, pagal kokias švietimo programas ji dirba, o ne tai, kokį išsilavinimą mokykla teikia.

4.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr.745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

5.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr.746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo , reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

6.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr.82 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“.

Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys baigiamas reformuoti, tačiau vidurinėse mokyklose vis dar nesudarytos palankios ugdymo sąlygos tinkamai įgyvendinti ugdymo turinį koncentrais (4+(4+2) + 2). Nepakanka tik teoriškai nustatyti, kad ugdymo tarpsnis yra reglamentuotas ugdymo tikslų, uždavinių, didaktinių nuostatų, ugdymo programos turinio ir siekiamų rezultatų.

Rengiant miesto bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planą, vadovautasi nuostata, jog esant optimaliam bendrojo lavinimo mokyklų išdėstymui pagal mikrorajonus tikslinga vidurines mokyklas reorganizuoti į pagrindines ir gimnazijas, paliekant pradinę mokyklą.

Restruktūrizavus vidurines mokyklas į pagrindines ir gimnazijas, bus užkirstas kelias ankstyvajai mokinių atrankai, kuri būdinga esamose gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, gerinamas kontingentas esamose pagrindinėse mokyklose.

Orientuojantis į rengiamo plano prioritetus (aukštesnės ugdymo kokybės siekis, lygios ugdymo galimybės, prieinamumas įvairių poreikių besimokantiems asmenims, veiksmingesnis finansinių resursų naudojimas), bendrojo lavinimo mokyklų optimizavimo planas sudarytas „piramidės“ principu, t.y. po pertvarkos kiekviename mikrorajone turėtų likti gimnazija ir pagrindinės mokyklos.

Mokyklų tinklo optimizavimas yra vienas iš veiksnių, sukuriančių sąlygas veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus ir jaunuolius. Optimalus tinklas kiekvienam vaikui ir suaugusiajam turi laiduoti švietimo prieinamumą, racionalų materialinių išteklių naudojimą.

Tuščių mokymosi vietų sumažinimas, mokinio krepšelio lėšų efektyvesnis naudojimas leis aprūpinti mokyklas mokymosi priemonėmis, atitinkančiomis mokyklų aprūpinimo standartus. Tai svarbūs mokyklų tinklo optimizavimo veiksniai. Įgyvendinus numatomą mokyklų tinklo pertvarką, sumažėtų mokyklų, kurioms neužtenka lėšų iš mokinio krepšelio ir kurias reikia dotuoti, skaičius, daugėtų mokinio krepšelio lėšų, jas galima būtų skirti ugdymo reikmėms.

Reorganizavus mokyklas, bus pakankamas vyresniosios grandies mokinių skaičius, greičiau apsirūpinus naujomis mokymo priemonėmis (atitinkamoms programoms įgyvendinti), jos bus efektyviau naudojamos (per mokslo metus panaudojamos ne vieną, du kartus, o dažniau, nes tomis pačiomis priemonėmis naudosis daugiau mokinių); mokytojai galės specializuotis mokyti atitinkamos pakopos mokinius pagal ugdymo turinio koncentrui keliamus tikslus ir taikyti amžiaus tarpsnius atitinkančius darbo metodus, jaunesniojo amžiaus mokiniai jausis saugesni, galėdami mokytis be vyresniųjų klasių mokinių, visiems bus vienodos sąlygos, baigus tam tikrą ugdymo turinio koncentrą, keisti mokyklą, buvusiai vidurinei mokyklai bus sudarytos sąlygos ruoštis akreditacijai ir tapti gimnazija.

Įvertinus paskutiniųjų metų tendencijas, galima būtų prognozuoti, jog neoptimizuojant mokyklų tinklo, vyktų šie procesai

1.Vykdant ankstyvąją atranką į vidurines mokyklas ir gimnazijas, mažėtų mokinių skaičius ir blogėtų kontingentas visose pagrindinėse mokyklose, jos taptų „antrarūšėmis“ mokyklomis.

2.Būtų stabdoma gimnazijų plėtra.

3.Vidurinės mokyklos ir toliau būtų perpildytos, blogėtų ugdymo kokybė, sumažėtų pagalba kiekvienam mokiniui.

4.Ir toliau liktų II pamaina.

5.Dėl didelio pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų skaičiaus, mažėjant mokinių skaičiui, daugėtų finansuojamų tuščių vietų.

6.Toliau didėtų 1 mokinio išlaikymo lėšų skirtumai įvairių tipų mokyklose, nebūtų užtikrinamos lygios mokymosi galimybės, reikėtų ir toliau perskirstyti mokinio krepšelio lėšas, atimant jas iš vienų mokyklų ir atiduodant kitoms. Nesant tokios galimybės, daugėtų mokyklų, kuriose nebūtų užtikrinamas ugdymo plano įgyvendinimas.

7.Trūktų finansinių išteklių mokymo priemonėms įsigyti, jos nebūtų koncentruotos įstaigose, todėl galėtų naudotis tik dalis mokinių.

8.Nebūtų skiriama reikalinga individualizuota pagalba kiekvienam mokiniui, ypač specialiųjų poreikių, dėl to didėtų „iškritusiųjų“ iš švietimo sistemos skaičius.

9.Neteikiant individualizuotos ir diferencijuotos pagalbos kiekvienam mokiniui, plėstųsi „šešėlinis“ švietimas, didėtų mokinių mokymosi krūvis, už švietimo paslaugas korepetitoriams papildomai mokėtų tėvai.

10.Didėtų socialiniai skirtumai tarp atskirų mokyklų tipų kontingento.

Mokyklų tinklo pertvarkymo būtinybę sąlygoja vaikų gimstamumo ir besimokančiųjų skaičiaus mažėjimas, mažas vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte vienose mokyklose, antra pamaina - kitose. Restruktūrizavus vidurines mokyklas, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos geriau užtikrins mokinių saugumą, suteiks galimybę diferencijuoti ugdymą, geriau tenkinti mokinių mokymosi poreikius. Koncentruojant pedagogus darbui su skirtingo amžiaus mokiniais, palengvės mokytojų darbas, jie geriau galės identifikuoti mokymosi, ugdymosi, socialinius ir psichologinius ugdytinių poreikius. Organizuojant mokymąsi pagal skirtingas programas, veiksmingiau bus naudojamos lėšos mokymo priemonėms ir ugdymo bazėms modernizuoti.

Šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikių tenkinimas priklausys nuo gebėjimo priimti racionalius sprendimus, valdant mokyklų sistemos pokyčius, tikslingai naudojant švietimui skirtus išteklius, saugant ir stiprinant švietimo kokybę. Todėl mokyklų tinklo pertvarka turi būti grindžiama ne atskirų mokyklų, mokytojų poreikių tenkinimu , bet siejama su platesniais švietimo siekiais ir mokinių poreikių tenkinimu.

Mokyklų tinklo pertvarka - sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti Bendrąjį planą, būtina vykdyti procesų stebėseną ir esant pasikeitimams tikslinti mokyklų struktūrinių pokyčių programą.

Panevėžio miesto savivaldybės

bendrojo lavinimo mokyklų tinklo

pertvarkos 2005-2012 metų

bendrojo plano 1 priedas

MOKYKLŲ REORGANIZAVIMO IR VIDAUS STRUKTŪROS PERTVARKOS PLANAS 2005-2012 METAMS

Eil.Nr.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ugdymo programos 2005 m.

Mokyklos reorganizavimas, vidaus struktūros pertvarka

Planuojama reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos pabaigos data

Mokyklos pavadinimas po reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkos

Mokyklos tipas, vykdomos programos po reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos

Pastabos

Centro-Klaipėdos mikrorajonas

1.1.

Juozo Balčikonio gimnazija, pagrindinio ugdymo programos II dalies ir vidurinio ugdymo programa

Be struktūrinių pokyčių Perspektyvoje numatoma gimnazijai priskirti mikrorajoną

1.2.

„Vyturio“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-09-01 nepriima mokinių į 9-ąsias klases. Mokyklos tipo pakeitimas

2011-09-01

„Vyturio“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

„Vyturio“ vidurinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I dalį, toliau mokosi Juozo Balčikonio, Vytauto Žemkalnio gimnazijose, „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje

1.3.

„Nevėžio“ pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi J.Balčikonio gimnazijoje

1.4.

„Saulėtekio“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-09-01 nepriima mokinių į 9-ąsias klases. Mokyklos tipo pakeitimas

2011-09-01

„Saulėtekio“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

„Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I dalį, toliau mokosi Juozo Balčikonio, „Minties“ (po akreditacijos) gimnazijose, „Verdenės“ pagrindinėje, Mykolo Karkos, Alfonso Lipniūno vidurinėse mokyklose

1.5.

„Verdenės“ pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių „Verdenės“ pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, o vėliau J.Balčikonio gimnazijoje

Pilėnų mikrorajonas

2.1.

5-oji vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2005-2006 m.m. nepriima mokinių į 1-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2012-09-01

Mokyklos pavadinimas bus numatytas reorganizavimo projekte

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo programos akreditacija 2010-2011 m.m. Perspektyvoje numatoma gimnazijai priskirti mikrorajoną

2.2.

Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Gavus Vyskupijos kurijos sutikimą dėl steigėjo funkcijų, mokykla pertvarkoma į viešąją įstaigą Mokyklos tipo pakeitimas

2008-09-01

Kazimiero Paltaroko gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

2006-2007 m.m. numatoma vidurinio ugdymo programos akreditacija

2.3.

„Vilties“ vidurinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja 11-osios klasės (rusų dėstoma kalba). Mokyklos tipo pakeitimas

Ne vėliau kaip 2011-09-01

„Vilties“ pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos (rusų kalba), pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis (lietuvių kalba)

Vidurinė (rusų kalba) mokykla, kol bus vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.746 6.42 punktas. „Vilties“ mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi Juozo Miltinio ir 5-ojoje vidurinėse mokyklose (po akreditacijos gimnazijose)

2.4.

Pilėnų pagrindinė mokykla (statoma) pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

2010-09-01

2.5.

Vytauto Mikalausko pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Nuo 2005-2006 m.m. mokykla Panevėžio apskrities pavaldumo

Žemaičių mikrorajonas

3.1.

Juozo Miltinio vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2005-2006 m.m. nepriima mokinių į 1-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2012-09-01

Juozo Miltinio gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo programos akreditacija 2010-2011 m.m. Perspektyvoje numatoma priskirti gimnazijai mikrorajoną

3.2.

„Žemynos“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2010-2011 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2011-09-01

„Žemynos“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

„Žemynos“ pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi J.Miltinio ir 5-ojoje vidurinėse mokyklose (vėliau gimnazijose)

3.3.

Skaistakalnio pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių Skaistakalnio pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį , toliau mokosi J.Miltinio vidurinėje mokykloje (vėliau gimnazijoje)

3.4.

Pradinė mokykla, pradinio ugdymo programa

Be struktūrinių pokyčių Pradinės mokyklos mokiniai, baigę pradinio ugdymo programą, toliau mokosi mokyklose pagal jiems priskirtą mikrorajoną

3.5.

Darželis-mokykla „Voveraitė“, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2006-09-01

Lopšelis-darželis „Voveraitė“

Priešmokyklinio ugdymo programa

Darželio-mokyklos „Voveraitė“ mokiniai priklausys Skaistakalnio pagrindinei mokyklai, mokysis lopšelio-darželio patalpose

3.6.

Specialusis darželis-mokykla „Linelis“ , priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Smėlynės mikrorajonas

4.1.

Vytauto Žemkalnio gimnazija, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa

Be struktūrinių pokyčių Perspektyvoje numatoma priskirti gimnazijai mikrorajoną

4.2.

„Aušros“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-09-01 prijungiama „Gabijos“ pagrindinė mokykla. Nuo 2008-09-01 nepriima mokinių į 11-ąsias klases, jei mokinių skaičius neatitinka Moksleivio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodikos nustatytam klasės mokinių skaičiaus vidurkiui (25 mokiniai). Mokyklos tipo pakeitimas

Ne vėliau kaip 2011-09-01

„Aušros“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

„Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi Vytauto Žemkalnio gimnazijoje

4.3.

„Gabijos“ pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Nuo 2008-09-01 mokykla prijungiama prie „Aušros“ vidurinės mokyklos

„Gabijos“ pagrindinės mokyklos mokiniai toliau mokosi „Aušros“, „Vyturio“ vidurinėse mokyklose ir „Nevėžio“, Senvagės pagrindinėse mokyklose

4.4.

9-oji vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2010-2011 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2011-09-01

Mokyklos pavadinimas bus numatytas reorganizavimo projekte

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

9-osios pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį , toliau mokosi V.Žemkalnio gimnazijoje

4.5.

Senvagės pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių Senvagės pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi V.Žemkalnio gimnazijoje

4.6.

Darželis-mokykla „Rūta“, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2006-09-01

Lopšelis-darželis „Rūta“

Priešmokyklinio ugdymo programa

Darželio-mokyklos „Rūta“ mokiniai priklausys 9-ajai vidurinei mokyklai (vėliau pagrindinei), mokysis lopšelio-darželio patalpose

4.7.

Darželis-mokykla „Saulutė“, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2006-09-01

Lopšelis-darželis „Saulutė“

Priešmokyklinio ugdymo programa

Darželio-mokyklos „Saulutė“ mokiniai priklausys Senvagės pagrindinei mokyklai, mokysis lopšelio-darželio patalpose

Kniaudiškių- Klaipėdos mikrorajonas

5.1.

„Minties“ vidurinė mokykla, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2008-09-01

„Minties“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo programos akreditacija 2006-2007 m.m. Perspektyvoje numatoma gimnazijai priskirti mikrorajoną

5.2.

„Šaltinio“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-2009 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2009-09-01

„Šaltinio“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

„Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi „Minties“ gimnazijoje

5.3.

„Ąžuolo“ vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-2009 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2009-09-01

„Ąžuolo“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

„Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį ,toliau mokosi „Minties“ gimnazijoje

5.4.

Darželis-mokykla „Diemedis“, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2006-09-01

Lopšelis-darželis „Diemedis“

Priešmokyklinio ugdymo programa

Darželio-mokyklos „Diemedis“ mokiniai priklausys „Ąžuolo“ vidurinei (vėliau pagrindinei) mokyklai, mokysis lopšelio-darželio patalpose

5.5.

Alfonso Lipniūno vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-2009 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2009-09-01

Alfonso Lipniūno pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Alfonso Lipniūno pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi „Minties“ gimnazijoje

5.6.

Mykolo Karkos vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Nuo 2008-2009 m.m. nepriima mokinių į 11-ąsias klases Mokyklos tipo pakeitimas

2009-09-01

Mykolo Karkos pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos mokiniai, baigę pagrindinės ugdymo programos I ar II dalį, toliau mokosi „Minties“ gimnazijoje

5.7.

Darželis-mokykla „Taika“, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas

2006-09-01

Lopšelis-darželis „Taika“

Priešmokyklinio ugdymo programa

Darželio-mokyklos „Taika“ mokiniai priklausys M.Karkos vidurinei mokyklai, mokysis lopšelio-darželio patalpose

Kitos mokyklos

6.1.

Suaugusiųjų mokymo centras, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Perkelti Suaugusiųjų mokymo centrą į atlaisvintas „Gabijos“ pagrindinės mokyklos patalpas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Be struktūrinių pokyčių

6.2.

Jaunimo mokykla, pagrindinio ugdymo programa

Perkelti Jaunimo mokyklą į atlaisvintas Suaugusiųjų mokymo centro patalpas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Be struktūrinių pokyčių

Priedo pakeitimai

Nr. 1-12-7, 2007-12-22, paskelbta TAR 2007-12-22, i. k. 2007-00954

Panevėžio miesto savivaldybės

bendrojo lavinimo mokyklų

tinklo pertvarkos 2005-2012

metų bendrojo plano 2 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS ATNAUJINIMO, NAUJŲ DARBO VIETŲ KŪRIMO IR ĮDARBINIMO 2005-2008 METAIS GALIMYBIŲ PLANAS

Informacija apie mokytojus, kurie dėl mokyklų tinklo pertvarkos gali netekti darbo

Dėstomas dalykas

Metai, kuriais pedagogai gali netekti darbo

2005-2006 m. m.

2006-2007 m. m.

2007-2008 m. m.

Pastabos

Pradinis ugdymas

Dėl mokinių skaičiaus, klasių komplektų skaičiaus mažėjimo

Chemija

Mažėjant mokinių skaičiui 5-10 kl.

Lietuvių kalba

Rusų kalba

Pensinis amžius

Biologija

Matematika

Vokiečių kalba

Istorija

Fizika

Anglų kalba

Geografija

Technologijos

Muzika

Kūno kultūra

Dailė

Dorinis ugdymas

Choreografija

Iš viso

Dalis reorganizuojamų mokyklų mokytojų bus įdarbinami kuriant naujas darbo vietas. Mokyklose steigiami etatai mokinių socialinei, pedagoginei, psichologinei pagalbai gerinti, ugdymo kokybei užtikrinti.

Trūkstamų pedagoginių specialybių , kuriant naujas darbo vietas, sąrašas

Eil. Nr.

Specialybės pavadinimas

Etatų skaičius

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Psichologai

Anglų kalbos mokytojas

Matematikas-informatikas

Inžinierius programuotojas

Chemikas-biologas

Lietuvių kalbos ir režisūros mokytojas

Fizikas

Choreografas

Prancūzų kalbos mokytojas

10.

Vokiečių kalbos mokytojas

11.

Informacinių technologijų mokytojas

12.

Dailės mokytojas

13.

Matematikas

Mieste dirba 2,7 proc. (viso mokytojų skaičiaus) mokytojų pensininkų. Daugiausia pensinio amžiaus yra pradinių klasių, rusų kalbos, kūno kultūros, matematikos, technologijų mokytojų.

Mokyklose dirba mokytojų pensininkų

(pagal dėstomus dalykus)

Dėstomas dalykas

2003-2004 m. m.

2007-2008 m. m.

2012-2013 m. m.

Dorinis ugdymas

Anglų kalba

Muzika

Pradinis ugdymas

Fizika

Geografija

Matematika

Kūno kultūra

Lietuvių kalba

Informacinės technologijos

Technologijos

Istorija

Chemija

Rusų kalba

Biologija

Ekonomika

Prancūzų kalba

Vokiečių kalba

Dailė

Iš viso

140

Mokytojų įdarbinimo galimybės didės, kadangi miesto mokyklose 271 mokytojas ne specialistas dėsto pagrindinius mokomuosius dalykus, kai kurie dirbantys anglų kalbos, informacinių technologijų mokytojai ne specialistai šiuo metu persikvalifikuoja. 2004-2005 m. m. daugiau negu 50 miesto mokytojų tęsia persikvalifikavimo studijas. Nuo 2002 m. daliai jų finansinę paramą kasmet skiria Švietimo ir mokslo ministerija: 2002 m. buvo finansuojamos 6 mokytojų perkvalifikavimo studijos (kiekvienam mokytojui buvo skirta po 480 Lt, iš viso 2880 Lt), 2003 m. finansinę paramą iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo 26 mokytojai (po 677 Lt, iš viso 17602 Lt), 2004m. finansinė parama skirta 26 mokytojams (po 750Lt, iš viso 19500Lt), 2005 m. remiamos 25 mokytojų perkvalifikavimo studijos (po 750Lt, iš viso 18750 Lt).

Mokytojai, kurie dėl tinklo pertvarkos netenka darbo, įdarbinami kitose mokyklose (Juozo Miltinio ir 5-osios vidurinių mokyklų pradinių klasių mokytojai įdarbinami „Vilties“ vidurinėje mokykloje, kuri nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. formuoja pirmąsias lietuviškas klases).

Mokytojams, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, bus siūloma ją įgyti Panevėžio pedagogų švietimo centre nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio organizuojamose studijose.

Mokytojų, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, skaičius (2005 m.)

Eil. Nr.

Mokykla

Pedagogų skaičius

Juozo Balčikonio gimnazija

Vytauto Žemkalnio gimnazija

„Šaltinio“ vidurinė mokykla

„Saulėtekio“ vidurinė mokykla

„Vyturio“ vidurinė mokykla

Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla

„Minties“ vidurinė mokykla

„Ąžuolo“ vidurinė mokykla

„Žemynos“ vidurinė mokykla

10.

9-oji vidurinė mokykla

11.

„Vilties“ vidurinė mokykla

12.

Senvagės pagrindinė mokykla

13.

„Nevėžio“ pagrindinė mokykla

14.

Skaistakalnio pagrindinė mokykla

15.

Juozo Miltinio vidurinė mokykla

Iš viso

Sprendžiant pedagogų įdarbinimo problemas tikslinga būtų įsteigti klasės auklėtojo etatą (šiuo metu tokio etato mokyklose nėra). Mokytojams, kuriems nesusidarys reikiamo pedagoginio krūvio, atsirastų galimybė įgyti papildomą kompetenciją. Vis aktualesnė problema, kad ankstesniais metais mokyklas baigę abiturientai nori pasirengti valstybiniams egzaminams (pagerinti kai kurių dalykų įvertinimus). Prie Suaugusiųjų mokymo centro galėtų būti organizuojami kursai, kuriuose būtų teikiamos švietimo paslaugos, ir dalis netenkančių darbo pedagogų galėtų specializuotis toje srityje. Šiuo metu ugdymo planas suteikia nemažai galimybių, sprendžiant papildomų darbo vietų kūrimo problemas, tačiau mokyklos mažai tuo pasinaudoja. Mokytojai, kuriems trūksta reikiamo valandų skaičiaus, galėtų dirbti profilinių klasių kuratoriais, vadovauti projektiniams darbams, dirbti su ypatingai gabiais arba turinčiais ugdymosi sunkumų mokiniais. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, esant tiems patiems pedagoginiams krūviams, reikės didesnio pedagogų skaičiaus.

Norint tiksliau žinoti, kiek mokytojų neteks darbo ir kiek susidarys laisvų darbo vietų, kasmet reikia turėti patikslintą informaciją.

Mokyklų vadovų, kurie vykdo darbdavių funkcijas, ir Švietimo skyriaus bendrųjų veiksmų numatymas

1. Mokyklų vadovai kasmet

1.1.pateiks Švietimo skyriui visų privalomųjų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, ir trūkstamų mokytojų skaičių;

1.2.parengs savo mokyklų mokytojų perkvalifikavimo, kompetencijos atnaujinimo programą ir pateiks Švietimo skyriui sąrašus mokytojų, kurie nori persikvalifikuoti.

2.Švietimo skyrius

2.1.pagal mokyklų pateiktus duomenis numatys laisvų darbo vietų, kurias siūlys mokytojams, netekusiems darbo;

2.2.esant būtinybei, tarpininkaus įdarbinant mokytojus kitose mokyklose;

2.3.tikslins persikvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo programas.

Pakeitimai

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-12-7, 2007-12-22, paskelbta TAR 2007-12-22, i. k. 2007-00954

Dėl savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1-34-1 patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrojo plano 1 priedo 1.2, 1.4, 2.3, 4.2, 4.3, 6.1, 6.2 punktų pakeitimo patvirtinimo ir Alfonso Lipniūno vidurinės mokyklos bendruomenės prašymo

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ TINKLO

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?