Dėl švietimo įstaigų nuostatų patvirtinimo

Dėl švietimo įstaigų nuostatų patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2005-07-08

Potvarkis paskelbtas: TAR 2001-07-12, i. k. 2001-00148

TAR pastaba. Potvarkio pakeitimus žiūrėti Panevėžio miesto mero 2002 m. liepos 31 d. potvarkyje Nr. 188, Panevėžio miesto mero 2002 m. spalio 22 d. potvarkyje Nr. 268 ir Panevėžio miesto tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendime Nr. . 1-34-3.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-34-3, 2005-07-07, paskelbta TAR 2005-07-07, i. k. 2005-00377

Dėl Jaunųjų gamtininkų centro, „Rūtos“, „Diemedžio“, „Voveraitės“, „Taikos“ darželių-mokyklų, specialiojo darželio-mokyklos „Linelis“, darželio-mokyklos „Saulutė“, vaikų darželių „Gintarėlis“ ir „Jūratė“ pavadinimų pakeitimo ir „Diemedžio“, „Rūtos“, „Voveraitės“, „Taikos“, „Saulutės“ mokyklų-darželių, „Linelio“ specialiosios mokyklos-darželio, darželio „Jūratė“, lopšelių- darželių „Gintarėlis“, „Žilvitis“, „Papartis“, „Vaikystė“, „Puriena“, „Nykštukas“, „Vaivorykštė“, „Riešutėlis“, „Rugelis“, „Dobilas“, „Žiburėlis“, „Žibutė“, „Žilvinas“, „Ramunė“, „Kastytis“, „Žvaigždutė“, „Sigutė“, „Aušra“, „Varpelis“, „Ąžuoliukas“, „Vyturėlis“, „Kregždutė“, Kastyčio Ramanausko, sanatorinio lopšelio- darželio „Pušynėlis“, logopedinio lopšelio-darželio „Pasaka“, „Ąžuolo“, „Aušros“, Juozo Miltinio, Mykolo Karkos, „Saulėtekio“, 5-osios vidurinių, „Verdenės“ pagrindinės, pradinės mokyklų, dailės ir gamtos mokyklų, Pedagogų švietimo centro, Pedagoginės-psichologinės tarnybos nuostatų patvirtinimo

PANEVĖŽIO MIESTO MERAS

POTVARKIS

DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2001 m. liepos 12 d. Nr. 207

Panevėžys

Remdamasis Panevėžio miesto tarybos 2001-02-15 sprendimu Nr.15-13 „Dėl miesto Savivaldybės įstaigų vadovų kadencijos nustatymo, tvirtinu šių švietimo įstaigų nuostatus

Juozo Balčikonio, Vytauto Žemkalnio gimnazijų, 4-osios, 5-osios, Juozo Miltinio, 9-osios, „Saulėtekio“, Mykolo Karkos, „Žemynos“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno, „Ąžuolo“, 18-osios, Senvagės, „Šaltinio“ vidurinių mokyklų, „Gabijos“, „Nevėžio“, 10-osios, 12-osios, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinių mokyklų, Jaunimo, Dailės, Muzikos mokyklų;

pradinės mokyklos, darželio-mokyklos „Saulutė“, specialiojo darželio – mokyklos „Linelis“, darželių – mokyklų „Diemedis“, „Rūta“, „Taika“, „Voveraitė“;

Suaugusiųjų mokymo, Jaunųjų gamtininkų, Užmokyklinės veiklos centrų nuostatus (pridedama).

Meras Valdemaras Jakštas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Juozo balčikonio gimnazijos

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Juozo Balčikonio gimnazija (toliau tekste- gimnazija).

3. Gimnazija įsteigta

Pijorų mokykla- (1727- 1832);

Bajorų mokykla, gimnazija – (1840- 1865);

Realinė mokykla- (1882- 1915);

Lietuviška gimnazija (1915 12 01- 1940);

1-oji vidurinė mokykla (1940- 1970).

Švietimo ministro 1970 04 02 įsakymu Nr.55 1-oji vidurinė mokykla pavadinta Juozo Balčikonio vidurine mokykla (1970-1992).

Juozo Balčikonio gimnazija įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1992 m. rugsėjo 1 d. švietimo ir mokslo ministro 1992 05 27 įsakymu Nr.34.

4. Gimnazijos adresas- Respublikos g. 47, LT- 5319 Panevėžys, kodas 9041979.

5. Gimnazija yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Gimnazijos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT- 5319, Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8.Gimnazija yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pagrindinį (kodas 3123) iki 2003m. rugsėjo 1d. ir vidurinį (kodas 3125) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą.

9.Gimnazijos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius, kodas (8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems gimnazijos programą – brandos atestatas, (kodas 3012) ir brandos atestato priedas, (kodas 3012G); nebaigusiems pagrindinio ugdymo ar gimnazijos programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11.Gimnazija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

12. Gimnazija yra – keturmetė humanitarinio ir realinio profilio gimnazija su bendrojo lavinimo skyriumi iki 2003m. rugsėjo 1d. (Panevėžio miesto tarybos 1999 04 01 sprendimas Nr.22-8 „Dėl Juozo Balčikonio ir Vytauto Žemkalnio gimnazijų reorganizavimo“)

1.1. keturmetė gimnazija- pirmos – ketvirtos gimnazijos klasės, apimančios III ir IV ugdymo turinio koncentrus;

1.2. bendrojo lavinimo skyrius – septintos, aštuntos pagrindinės mokyklos klasės iki 2003m. rugsėjo 1d.

2. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m.rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas .

3. Gali būti steigiamos parengiamosios, išlyginamosios klasės, grupės.

4. Moksleivių žinios vertinamos dešimties balų sistema. Galimos ir kitos vertinimo sistemos.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ

5. Gimnazijoje sudaromos realinio profilio su tiksliųjų, gamtos mokslų, tiksliųjų- gamtos mokslų, ekonomine pakraipomis; humanitarinio profilio- su lituanistine, šiuolaikinių kalbų, socialinių mokslų pakraipomis klasės.

6. Į pirmąją gimnazijos klasę priimami moksleiviai, baigę aštuntąją bendrojo lavinimo mokyklos klasę.

18. Moksleiviai, baigę 9-ąją bendrojo lavinimo mokyklos klasę, gali stoti į 2-ųjų, o baigę 10-ąją klasę į 3-ųjų gimnazijos klasių laisvas vietas.

19. Moksleiviai priimami konkurso tvarka pagal didžiausią išeito mokslo pažymėjime turimų metinių profilio balų sumą: į humanitarinio profilio klases (lietuvių kalba, 1-oji užsienio kalba, istorija, matematika), į realinio profilio klases (matematika, fizika, biologija, lietuvių kalba).

20. Surinkus vienodą balų skaičių keliems moksleiviams, pirmenybė teikiama aukštesnį profilio dalyko balą turintiems moksleiviams. Gali būti su stojančiuoju organizuojamas pokalbis.

21. Priėmimą į gimnaziją organizuoja direktoriaus patvirtinta komisija.

22. Komisijai paliekama teisė priimti savo nuožiūra vaikus su negalia, našlaičius, daugiavaikių šeimų vaikus, invalidų tėvų vaikus, besimokančių gimnazistų brolius bei seseris.

23. 1-4 klasių moksleiviai, pageidaujantys keisti pasirinktą profilį, išlaiko profilio mokomųjų dalykų tikslinių (pagilintų) kursų įskaitas.

IV. GIMNAZIJOS PASKIRTIS

24. Gimnazija dalyvauja modernios lietuvių tautos, atviros visuomenės ir demokratinės valstybės kūrime.

25. Bendradarbiaudama su tėvais ir visuomene gimnazija ugdo dorą, laisvą, kūrybišką, demokratišką, savarankišką, kritiškai mąstančią, pilietiškai sąmoningą asmenybę, kuri būtų nusiteikusi konstruktyviai dirbti ir kurti Lietuvos labui.

26. Moko suvokti pasaulio ir žmogaus sąsajų visumą, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

27. Sudaro sąlygas moksleiviams rinktis profilį ir pakraipą pagal gebėjimus, interesus bei polinkius.

28. Puoselėja moksleivių dvasines, psichines, fizines galias bei asmenybės vientisumą.

29. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitas socialines galimybes.

30. Moksleiviams, įgijusiems mokomųjų disciplinų pagrindus, padeda ruoštis tolimesnėms studijoms bei mokymuisi visą gyvenimą.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

1. Gimnazija

1.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus, valstybinius standartus, bendrąsias ir individualias programas, programų modulius, moksleivių poreikius;

1.2. teikia universalų, visapusišką, bendrąsias žmogaus vertybes bei šiuolaikinio mokslo ir kultūros pagrindus aprėpiantį pagrindinį vidurinį lavinimą;

1.3. laiduoja intensyvią bendrųjų ir specifinių asmens gabumų plėtotę, sudaro sąlygas profilio dalykus mokytis aukštesniu lygiu;

1.4. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymo ir ugdymosi sąlygas;

1.5. atlieka vidinį gimnazijos auditą;

1.6. plėtoja įvairiapusę popamokinę veiklą, integruodama ją su bendruoju lavinimu;

1.7. vykdo pagrindinės mokyklos iki 2003 rugsėjo 1d. ir gimnazijos keliamuosius, baigiamuosius egzaminus;

1.8. kuria tokį bendro darbo stilių, kuriame ne vadovavimas, o dalijimasis patirtimi taptų kiekvieno savastimi;

1.9. puoselėja savo unikalumą, konstruktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis;

1.10. taiko bendriesiems ugdymo tikslams ir gimnazijos ugdymo tikslams atliepiančias vertinimo sistemas;

1.11. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą Savivaldybės nustatyta tvarka.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

2. Moksleivių teisės

2.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

2.2. dalyvauti gimnazijos valdyme, svarstant įvairius ugdymo proceso organizavimo klausimus;

2.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, laisvą pasaulėžiūros formavimąsi;

2.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

2.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

2.6. eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos baigiamuosius egzaminus;

2.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai išimties tvarka svarstomas moksleivio elgesys;

2.8. gauti psichologinę, socialinę ir pedagoginę pagalbą;

2.9. dalyvauti gimnazijos savivaldoje gimnazijos nuostatų nustatyta tvarka;

2.10. dalyvauti gimnazijos popamokinėje veikloje;

2.11. burtis į jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

2.12. mokytis užsienio valstybėse;

2.13. esant būtinybei, gauti materialinę paramą;

2.14. turėti atributiką (himną, emblemą, ženklelį, uniformą ar uniformos dalį), kuriai pritaria gimnazijos taryba;

2.15. naudotis biblioteka, skaitykla, kabinetais, kompiuteriais, sporto sale, muziejumi ir kt.;

2.16. keisti pasirinktą mokymosi kryptį pagal gimnazijoje numatytą tiltų sistemą;

2.17. pasirengti stoti į gimnaziją specialiai organizuojamose parengiamosiose, išlyginamosiose klasėse, grupėse;

2.18. būti išrinkti į šalies moksleivių savivaldos institucijas.

3. Moksleivių pareigos

3.1. mokytis iki 16 metų gimnazijoje ar kitoje švietimo institucijoje, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

3.2. nuolat lankyti gimnaziją, laikytis moksleivio elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių, gimnazijos nuostatų;

3.3. gerbti, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

3.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

3.5. atstovauti gimnazijai miesto, apskrities, respublikos, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose;

3.6. gyventi sveikai, gimnazijos teritorijoje nevartoti tabako, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir psichoaktyvių medžiagų.

4. Tėvų, (globėjų) teisės

4.1. pasirinkti švietimo įstaigą;

4.2. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis pagrindinis ir vidurinis lavinimas;

4.3. padėti vaikui pasirinkti profilį, mokymosi lygį ir papildomo ugdymo kryptį;

4.4. susipažinti su gimnazijos mokymo planais, nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ugdymo turiniu, moksleivių žinių vertinimo sistemomis (ar kriterijais) ir kt.;

4.5. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi ir elgesį, ugdymosi sąlygas, profilio mokomųjų dalykų, papildomo ugdymo pasirinkimo galimybę, keliamuosius ir baigiamuosius egzaminus, jų tvarką, sveikatos tikrinimų metu nustatomą sveikatos būklę;

4.6. dalyvauti gimnazijos savivaldoje;

4.7. kartu su pedagogais spręsti įvairius vaiko ugdymo bei ugdymosi klausimus.

5. Tėvų (globėjų) pareigos

5.1. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų, intelektualų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

5.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų, reguliarų gimnazijos lankymą;

5.3. bendrauti su gimnazijos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo, ugdymosi ir elgesio klausimus;

5.4. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų gimnazijoje arba kitoje švietimo institucijoje;

5.5. saugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

5.6. talkinti pedagogams organizuojant popamokinę veiklą;

5.7. teikti gimnazijai visus jos dokumentacijai tvarkyti reikalingus dokumentus apie moksleivį ir jo šeimą;

5.8. atlyginti gimnazijai vaikų padarytą materialinę žalą vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tvarką aprobuoja gimnazijos taryba.

6. Pedagogų teisės

6.1. laisvai rinktis pedagoginės veiklos formas ir metodus;

6.2. tobulinti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir kitose valstybėse, persikvalifikuoti, nustatyta tvarka, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

6.3. rengti individualias ugdymo programas, mokymo ir metodines priemones;

6.4. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykinius ir metodikos centrus, būrelius ar susivienijimus;

6.5. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

6.6. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

6.7. vertinti gimnazijos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

6.8. dalyvauti gimnazijos valdyme;

6.9. reikalauti racionalaus pamokų tvarkaraščio;

6.10. turėti saugią, valstybės standartus atitinkančią ir ugdymo uždaviniams įgyvendinti įrengtą darbo vietą;

6.11. kartu su tėvais spręsti moksleivių ugdymo ir ugdymosi klausimus.

7. Pedagogų pareigos

7.1. pripažinti moksleivių gebėjimų, poreikių, polinkių skirtybes ir jų teisę į ugdymo turinį, metodus, atitinkančius šias skirtybes;

7.2. diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį pagal moksleivių ar jų grupių pasirinktus profilius, programas, siekius, galimybes, sveikatą, laiduoti valstybinius išsilavinimo standartus atitinkančius ugdymo(si) rezultatus;

7.3. skatinti moksleivius siekti aukštesnio pasiekimų lygmens, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

7.4. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorovinėmis vertybėmis;

7.5. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

7.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei gimnazijos aplinkai;

7.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

7.8. įtvirtinti demokratiškus tarpusavio santykius, tolerancijos ir reiklumo sau bei kitiems nuostatas;

7.9. tobulinti kvalifikaciją pagal kintančius moksleivių ugdymo(si) poreikius, ruoštis pamokoms, papildomo ugdymo renginiams ir turiningai tai organizuoti;

7.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas, gimnazijos vadovus;

7.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

7.12. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus;

7.13. nuolat mokytis taisyklingos kalbos ir rašto;

7.14. laikytis gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, nuostatų, etikos normų;

7.15. saugoti moksleivius nuo smurto ir prievartos gimnazijoje.

8. Klasės auklėtojo teisės

8.1. kartu su tėvais spręsti auklėtinių ugdymo, ugdymosi klausimus;

8.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus, tėvus, klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

8.3. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

8.4. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos kryptį.

9. Klasės auklėtojo pareigos

9.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu ir branda;

9.2. tirti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, mokymo planus, metodus ir formas, vertinimo sistemas ar kriterijus;

9.3. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, vykdyti narkotikų, psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

9.4. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

9.5. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti gimnazijos nelankymo priežastis;

9.6. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti tėvus, gimnazijos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

9.7. tvarkyti klasės dienyną, moksleivių asmens bylas, mokslo pažymėjimus, moksleivių pažymėjimus;

9.8. bendradarbiauti su gimnazijos savivaldos institucijomis, palaikyti ryšius su užmokyklinės veiklos įstaigomis;

9.9. organizuoti bendromis gimnazijos ir šeimos pastangomis profesinį informavimą ir orientavimą.

10. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

10.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

10.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją, tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

10.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi gimnazijoje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose.

10.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir gimnazijos vadovams;

10.5. bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis organizuojant moksleivių, pedagogų, tėvų švietimą.

10.6. skiepyti moksleivius pagal bazinių, privalomų profilaktinių skiepijimų kalendorių;

10.7. kasmet tikrinti moksleivių sveikatą;

10.8. kontroliuoti mokyklos darbuotojų privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą;

10.9. kartu su gimnazijos administracija aprūpinti medicinos kabinetą darbo priemonėmis ir medikamentais;

10.10. organizuoti mokymus pedagogams apie pirmosios medicininės pagalbos teikimą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių, psichotropinių, psichoaktyvių medžiagų;

11. Gimnazijos psichologas, socialinis pedagogas vadovaujasi gimnazijos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais).

12. Bibliotekos vedėjo, skaityklos bibliotekininko teisės

12.1. pageidauti, kad būtų sudarytos normalios darbo sąlygos bibliotekos funkcijoms vykdyti ir uždaviniams įgyvendinti;

12.2. gauti metodinę ir organizacinę paramą iš savivaldybės ir apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos;

12.3. gali teikti mokamas paslaugas skaitytojams pagal Kultūros ministerijos patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą;

12.4. vesti bibliotekos veiklos praktikumus bei bibliografines pamokas;

12.5. dalyvauti įvairiuose bibliotekos modernizavimo projektuose.

13. Bibliotekos vedėjo pareigos

13.1. kaupti, komplektuoti bibliotekos fondus;

13.2. inventorinti, kataloguoti, sisteminti bibliotekos fondus;

13.3. propaguoti gautus ir turimus leidinius;

13.4. atrinkti ir nurašyti bibliotekai neaktualią literatūrą;

13.5. pagal vyriausybės rekomendacijas organizuoti patikrinimus;

13.6. užtikrinti fondo tvarką ir švarą;

13.7. dirbti su bibliotekos katalogu (kortelėmis);

13.8. skaitytojams teikti informaciją apie bibliotekoje esančius spaudinius, supažindinti juos su aptarnavimo bibliotekoje taisyklėmis ir tvarka, mokyti naudotis atviru fondu, atsakyti į skaitytojų bibliografines paklausas, aptarnauti skaitytojus pagal su administracija suderintą darbo grafiką, rūpintis skaitytojų aptarnavimo kultūra;

13.9. tvarkyti bibliotekos dokumentaciją (skaitytojų, lankytojų, gaunamos literatūros, išduodamos literatūros, nurašomos literatūros apskaitą);

13.10. paruošti bendrą bibliotekos darbo statistinę ataskaitą;

13.11. užtikrinti fondo apskaitą;

13.12. teikti informaciją apie bibliotekos veiklą pedagogų tarybai kartą per metus;

13.13. dalintis darbo patirtimi su kitų mokyklų bibliotekų darbuotojomis.

14. Bibliotekos skaityklos bibliotekininko pareigos

14.1. komplektuoti ir tvarkyti skaityklos fondą;

14.2. sisteminti skaityklos fondą pagal esamus skyrius, dirbti su skaityklos kartotekomis;

14.3. patikrinti fondą, nurašyti susidėvėjusias ar dingusias knygas;

14.4. informuoti skaitytojus apie bibliotekoje esančius spaudinius;

14.5. mokyti skaitytojus naudotis skaityklos fondu, kompiuterine duomenų baze;

14.6. užtikrinti darbo skaitykloje drausmę ir fondo apsaugą;

14.7. prenumeruoti, registruoti ir tvarkyti periodiką;

14.8. tvarkyti lankytojų ir išduodamos literatūros apskaitą;

14.9. rūpintis skaitytojų aptarnavimo kultūra;

14.10. kaupti kompiuterinę duomenų bazę;

14.11. komplektuoti skaitykloje: enciklopedijas, žinynus, žodynus, bibliografinę bei informacinę literatūrą, periodinius leidinius, bendrąsias ir universaliąsias ugdymo programas, metodinę ir pedagoginę literatūrą, chrestomatijas, po 1 egzempliorių visų vadovėlių, mikroformas, elektroninius, garso bei vaizdo įrašus, kartografus, vaizdinius dokumentus;

14.12. dalintis patirtimi su kitų bibliotekų, skaityklų darbuotojomis;

14.13. organizuoti temines parodas, susitikimus, atvirų durų dienas moksleiviams ir tėvams, kamerinius vakarus, moksleivių kūrybos darbų, projektų pristatymus, akcijas ir kt.

15. Biblioteka ir skaitykla veikia pagal gimnazijos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos ir skaityklos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

16. Gimnazijoje veikia gimnazijos taryba, pedagogų taryba, pedagogų kūrybinė grupė (reikalui esant, sudaromos mobilios pedagogų veiksmo grupės), moksleivių parlamentas, klasių tėvų komitetai.

17. Gimnazijos taryba – savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų), pedagogų atstovus (santykis 3:3:3) svarbiausių gimnazijos veiklos uždavinių sprendimui. Taryba renkama 2 metams. Išvykus tarybos nariui, taryba papildoma rinkimų nustatyta tvarka.

18. Į gimnazijos tarybą renkami

18.1. Tėvai – kiekvienos klasės tėvų komitetas siūlo vieną tėvą (kandidatą) į gimnazijos tarybą. Pirmųjų, antrųjų, trečiųjų klasių koncentrų tėvų komitetų nariai susirinkime (išklausę kandidatų prisistatymą) išrenka po vieną, tėvą į gimnazijos tarybą.

18.2. Moksleiviai- kiekviena klasė siūlo po vieną moksleivį (kandidatą) į gimnazijos tarybą. Pirmųjų, antrųjų, trečiųjų klasių koncentrų moksleiviai susirinkime (išklausę kandidatų prisistatymą) išrenka po vieną moksleivį į gimnazijos tarybą.

18.3. Pedagogai – pedagogų taryba siūlo pedagogus (kandidatus) į gimnazijos tarybą. Posėdyje išrenka tris narius.

18.4. Tėvai, moksleiviai klasių koncentrų susirinkimuose, pedagogai – pedagogų tarybos posėdyje į gimnazijos tarybą renkami konkurencijos tvarka slaptu balsavimu.

18.5. Susirinkimai, posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja 2/3 visų narių. Nutarimai priimami dalyvavusių balsų dauguma.

19. Gimnazijos tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu konkurencijos tvarka. Sekretorių – atviru balsavimu.

20. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Gimnazijos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

21. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

22. Gimnazijos tarybos nariai atsiskaito už savo veiklą juos rinkusiems bendruomenės nariams kartą per metus. Tvarką nustato gimnazijos taryba, kurią tvirtina gimnazijos direktorius.

23. Gimnazijos tarybos kadencijai pasibaigus, rinkimus organizuoja gimnazijos direktorius.

24. Gimnazijos taryba

24.1. teikia siūlymus dėl gimnazijos perspektyvos, pagrindinių darbo krypčių, aprobuoja gimnazijos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką (ugdymo profiliai, pakraipos, pasirenkamieji dalykai, papildomas ugdymas ir kt.);

24.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

24.3. teikia siūlymus, vertinant gimnazijos vadovų darbą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

24.4. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

24.5. slaptu balsavimu renka tėvų atstovus į pedagogų atestacijos komisiją; rinkimų tvarką nustato taryba;

24.6. siūlo atstovą stebėtojo teise į viešą konkursą laisvai gimnazijos direktoriaus vietai užimti;

24.7. kartą per metus svarsto gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų kaupimu, planuoja ir kontroliuoja lėšų paskirstymą, prižiūri ūkinę- finansinę veiklą;

24.8. gali sustabdyti kitų gimnazijos savivaldos institucijų sprendimus, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos;

24.9. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš gimnazijos klausimus;

24.10. analizuoja gimnazijos veiklos sąvadą, teikia siūlymus gimnazijos vadovybei;

24.11. gimnazijos tarybos mokinių, tėvų, pedagogų atstovai inicijuoja svarstyti klausimus, reikšdami savo rinkėjų interesus.

25. Pedagogų taryba- nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Iškilus būtinybei, gali veikti mobilios atskirų klasių koncentrų (profilių, pakraipų) pedagogų veiklos grupės.

26. Pedagogų tarybą sudaro gimnazijos vadovai, visi dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesioginiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

27. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai.

28. Pedagogų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius, mobilioms veiklos grupėms- direktoriaus pavaduotojai ugdymui, atsakingi už atitinkamų ugdymo proceso klausimų sprendimą. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

29. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

30. Pedagogų taryba

30.1. aptaria praktinius švietimo kaitos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo(si) rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

30.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria profilinio ugdymo planus, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

30.3. nustato moksleivių priėmimo į gimnaziją, keliamųjų egzaminų tvarką, teikia aprobuoti gimnazijos tarybai;

30.4. siūlo gimnazijos tarybai dėl moksleivių šalinimo iš gimnazijos klausimus;

30.5. vykdo ir aptaria gimnazijos audito rezultatus (kas penkeri metai);

30.6. kartu su sveikatos priežiūros darbuotoja, psichologu aptaria moksleivių mokymosi, poilsio, darbo krūvio, mitybos ir kt. klausimus;

30.7. renka pedagogus slaptu balsavimu į gimnazijos tarybą ir pedagogų atestacijos komisiją.

31. Pedagogų kūrybinė grupė sudaryta iš mokomųjų dalykų metodikos centrų atstovų (8:1), veikia tarp pedagogų tarybos posėdžių ir rengia esminius gimnazijos strategijos, valdymo, ugdymo proceso organizavimo, analizės ir kt. klausimus pagal pedagogų taryboje patvirtintus nuostatus.

32. Moksleivių parlamentas- aukščiausia gimnazijos moksleivių savivaldos institucija.

33. Kasmet moksleivius į parlamentą renka I- IV gimnazijos klasių moksleiviai, iš I- III gimnazijos klasių po tris, IV klasių – 2 atstovus klasių koncentrų susirinkimuose slaptu balsavimu konkurencijos tvarka. Parlamentą sudaro 11 narių. Parlamento prezidentą renka visi I- IV klasių moksleiviai iš visų parlamento narių slaptu balsavimu konkurencijos tvarka. Viceprezidentą, sekretorių- atviru balsavimu. Susirinkimai kviečiami du kartus per mėnesį.

34. Susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jo narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

35. Parlamento nariai atsiskaito už veiklą juos išrinkusiems klasių moksleiviams. Atsiskaitymo tvarką nustato moksleivių parlamentas.

36. Parlamentas

36.1. planuoja savo veiklą, rengia parlamento nuostatus, kuriuos tvirtina gimnazijos direktorius;

36.2. pasiskirsto pareigomis;

36.3. svarsto gimnazijos veiklą reglamentuojančių dokumentų (nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, moksleivių elgesio taisyklių), ugdymo planų, moksleivių žinių vertinimo kriterijų, mokytojų veiklos vertinimo kriterijų projektus, teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

36.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

36.5. išklauso ataskaitą apie klasių seniūnų veiklą ir ją vertina;

36.6. inicijuoja klasių laikraščių, sienlaikraščių, leidinukų leidybą;

36.7. rengia, svarsto gimnazijos renginių programą metams ir teikia pedagogų tarybai tvirtinti;

36.8. inicijuoja ir padeda organizuoti įvairias šventes, renginius, akcijas;

36.9. rūpinasi diskotekų organizavimu, kartu su mokytojais, gimnazijos vadovais ir tėvais užtikrina tvarką;

36.10. analizuoja klasių seniūnų ir individualius siūlymus įvairiais gimnazijos veiklos klausimais, apibendrina, teikia siūlymus gimnazijos vadovybei ir pedagogų tarybai;

36.11. bendrauja ir bendradarbiauja su kitų gimnazijų, mokyklų moksleivių savivaldos institucijomis;

36.12. gali dalyvauti pedagogų, gimnazijos tarybos veikloje;

36.13. prezidentas apie parlamento veiklą informuoja gimnazijos pedagogų tarybą kartą per metus;

36.14. atstovauja gimnazijai įvairiuose gimnazijos, miesto ar respublikos renginiuose;

36.15. atstovauja visoms gimnazijos moksleivių interesų grupėms, išreiškia ir gina jų interesus, teises;

36.16. inicijuoja ir moksleivių vardu prezidentas pasirašo susitarimus su gimnazijos administracija, kitomis savivaldos institucijomis, su kitų gimnazijų, mokyklų, šalies moksleivių savivaldos institucijomis;

36.17. priima sprendimus dėl visos gimnazijos moksleivių savivaldos institucijų ar moksleivių pasitarimų, susirinkimų, konferencijų ar kitokių sambūrių sušaukimo, suderinęs su gimnazijos administracija.

37. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kasmet renka klasių moksleivių tėvai balsų dauguma savo susirinkimuose.

38. Klasių tėvų komitetai

38.1. planuoja klasių tėvų susirinkimus;

38.2. padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias ugdymo proceso įgyvendinimo problemas;

38.3. siūlo, renka tėvus į gimnazijos tarybą, pedagogų atestacijos komisiją (pirmųjų, antrųjų, trečiųjų, ketvirtųjų klasių koncentrų tėvų komitetų narių susirinkime (iš pasiūlytų klasių tėvų atstovų) išrenka po vieną tėvą (kandidatą) į pedagogų atestacijos komisiją; kandidatus teikia gimnazijos tarybai, kuri tarybos nustatyta tvarka išrenka į pedagogų atestacijos komisiją.

VIII. VALDYMAS

39. Gimnazijai vadovauja direktorius. Jį skiria gimnazijos savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso organizavimo tvarka penkeriems metams.

40. Direktorius

40.1. rengia mokyklos veiklos programą, aiškina gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

40.2. telkia gimnazijos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, gimnazijos veiklos programai vykdyti;

40.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius gimnazijos bendruomenės santykius;

40.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą pedagogų taryboje už nuveiktą darbą;

40.5. rengia darbuotojų pareigines instrukcijas (nuostatus);

40.6. rengia gimnazijos nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių projektus, organizuoja jų svarstymą ir teikia gimnazijos tarybai aprobuoti;

40.7. kartu su gimnazijos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo bei atsakomybės sistemą;

40.8. stebi, analizuoja, vertina gimnazijos veiklą, ugdymo rezultatus;

40.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

40.10. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

40.11. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos rėmėjais, visuomene;

40.12. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

40.13. rūpinasi gimnazijos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

40.14. sudaro metinę gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia gimnazijos veiklos sąvadą ir teikia gimnazijos tarybai aprobuoti;

40.15. rūpinasi tarptautiniais gimnazijos ryšiais, ryšiais su aukštosiomis mokyklomis;

40.16. inicijuoja gimnazijos tarybos veiklą;

40.17. atstovauja gimnazijai kitose institucijose, šalyse;

40.18. tvarko moksleivių pagrindinės mokyklos, gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą;

40.19. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę- psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus;

40.20. inicijuoja gimnazijos vidinio audito sistemos kūrimą ir vadovauja auditui;

40.21. kontroliuoja, kad gimnazijos teritorijoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, tabakas, narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyvios medžiagos, kad nebūtų platinama šiomis temomis nelegali literatūra, spaudiniai ir kiti leidiniai;

40.22. garantuoja efektyvią kontrolę diskotekų ir kitų renginių metu, nustato interesantų ir svečių lankymosi gimnazijoje registravimo tvarką, griežtai riboja pašalinių asmenų patekimą į gimnaziją ir jos teritoriją.

41. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui turi būti įgiję antrąją vadybinę kategoriją arba jos siekiantys.

42. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

42.1. organizuoja ugdymo plano sudarymą ir įgyvendinimą, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

42.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi į gimnazijos bendruomenę įgyvendinimui, organizuoja sergančių moksleivių mokymą namuose;

42.3. teikia pedagoginę ir metodinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi gimnazijos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

42.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

42.5. analizuoja ir koreguoja moksleivių bendrojo ir papildomojo ugdymo bei pedagogų veiklos pokyčius;

42.6. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

42.7. skatina pedagogus savarankiškai tobulėti, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

42.8. kontroliuoja moksleivių dokumentų tvarkymą;

42.9. rūpinasi specialiosios pedagoginės- psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

42.10. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja tėvus, suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

42.11. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą; moksleivių maitinimą;

42.12. koordinuoja gimnazijos kultūrinę veiklą; mokomųjų dalykų metodikos centrų veiklą;

42.13. atsako už gimnazijos moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

43. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams turi būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą, sugebantis naudotis naujausiomis informacijos technologijomis.

44. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

44.1. atsako už gimnazijos aprūpinimą materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, darbo sauga, sanitarija ir higiena;

44.2. organizuoja, stebi ir analizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

44.3. rūpinasi ir atsako už gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, tvarkingumą;

44.4. užtikrina techninių mokymo priemonių savalaikį remontą;

44.5. laiku aprūpina kanceliarinėmis prekėmis, būtinomis priemonėmis darbui su kopijavimo aparatais, kompiuteriais.

45. Sekretoriaus, buhalterio, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas, darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

46. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš gimnazijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

47. Gimnazijoje dirbantys mokytojai privalo turėti universitetinio lygmens aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo kategoriją, gebėti naudotis užsienio informacijos šaltiniais ir palaikyti profesinius ryšius su užsienio partneriais, naudotis naujausiomis informacijos technologijomis.

48. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

49. Gimnazijos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

50. Gimnazijos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST- 6.1- 92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS.

51. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

52. Gimnazija pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

53. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

54. Palaiko tarptautinius ryšius: dalyvauja tarptautinėse organizacijose, keičiasi moksleiviais ir mokytojais, rengia programas, projektus paramos fondams, organizuoja bendrus renginius ir kt.

55. Ieško ryšių mokytojų tobulinimuisi, moksleivių mokymuisi kitose valstybėse.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

56. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

57. Gimnazija finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą

sąmatą.

58. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir dovanos, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

59. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

60. Finansines operacijas atlieka gimnazijos buhalterija.

61. Gimnazija gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal gimnazijos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo nuostatus.

62. Gimnazijos fondo finansinę veiklą vykdo fondo valdyba, kontroliuoja gimnazijos taryba.

XVI. ATSAKOMYBĖ

63. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo ir gimnazijos organizuotų renginių metu.

64. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles.

65. Tėvai (globėjai), pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

66. Gimnazijos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad su vaikais nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

67. Gimnazijos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

68. Gimnazijos direktorius atsako už visą gimnazijos veiklą ir jos rezultatus.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAI IR PAPILDYMAS

69. Gimnazija savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais gimnazijos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

70. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba gimnazijos vadovybės (direktoriaus), gimnazijos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

71. Gimnazija reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX.REGISTRAVIMAS

72. Gimnazija įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Vytauto žemkalnio gimnazijos

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Vytauto Žemkalnio gimnazija (toliau tekste – gimnazija).

3. Gimnazija įsteigta 1905 m. spalio 10 d. Iš pradžių tai buvo keturklasė mergaičių mokykla (5-8 kl.). 1908 m. pradėjo veikti Valstybinė mergaičių gimnazija (rusų kalba). 1915 m. atidaryta lietuviška gimnazija su atskiromis mergaičių ir berniukų klasėmis. 1932 m. buvo pastatyta atskira mokykla mergaitėms. 1952 m. mokykla pavadinta 2-ąja vidurine mokykla. 1975 m. mokykla tapo humanitarinės krypties – sustiprintas lietuvių kalbos ir literatūros mokymas. 1993 m. balandžio 30 d. mokyklai suteiktas Vytauto Žemkalnio vardas. Panevėžio miesto tarybos 1993 06 17 sprendimu Nr.9-8 Vytauto Žemkalnio vidurinėje mokykloje įsteigtos gimnazijos klasės, o 1995 m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas (Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo įstaigos registravimo pažymėjimas Nr. 28, registravimo data – 1994m. rugsėjo 29d.) Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1995 06 22 nutarimu Nr.25 dabar gimnazija – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija.

4. Gimnazijos adresas – Smėlynės g. 29, LT – 5300 Panevėžys, kodas 9041998.

5. Gimnazija yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Gimnazijos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Gimnazija yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pagrindinį (kodas 3123) iki 2003m. rugsėjo 1d. ir vidurinį (kodas 3125) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą.

9. Gimnazijos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo ar gimnazijos programos, išduodamas pažymėjimas (kodas 2051). Gimnazijos moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), baigusiems gimnazijos programą – brandos atestatas (kodas 3012) ir brandos atestato priedas (kodas 3012 G).

11. Gimnazija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose.

12. Gimnazija veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, gimnazijos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Gimnazija yra keturmetė humanitarinio ir realinio profilio su bendrojo lavinimo skyriumi iki 2003m.rugsėjo 1d. ( Panevėžio miesto tarybos 1999 04 01 sprendimas Nr. 22-8 „Dėl Juozo Balčikonio ir Vytauto Žemkalnio gimnazijų reorganizavimo’’)

13.1. bendrojo lavinimo skyrius – 6 – 8 pagrindinės mokyklos klasės iki 2003m. rugsėjo 1d.;

13.2. keturmetė gimnazija – 1 – 4 gimnazijos klasės be bendrojo lavinimo skyriaus nuo 2003m. rugsėjo 1d..

14. Humanitarinio profilio pakraipos

14.1. šiuolaikinių kalbų – pagilintas kalbų, istorijos dėstymas; ši pakraipa rengia humanitarinėms studijoms;

14.2. lituanistinė pakraipa – pagilintas lietuvių kalbos dėstymas;

14.3. socialinių mokslų – pagilintas istorijos, kalbų dėstymas, skiriant dėmesį politologijai, filosofijai, geografijai; ši pakraipa teikia pasirengimą stoti į socialinius – teisės, politologijos, vadybos mokslus;

14.4. meno-dizaino – pagilintas kalbų, istorijos dėstymas, mokoma dizaino, informatikos, braižybos, tautodailės, architektūros; ši pakraipa rengia moksleivius įvairioms architektūros, dailės, dizaino, meno studijoms.

15. Realinio profilio pakraipos

15.1. gamtos mokslų pakraipa;

15.2. tiksliųjų mokslų pakraipa – dėstoma matematika, fizika, biologija, geografija, informatika, taikomoji ekonomika geografija (globalinės problemos; ši pakraipa leidžia pasirengti gamtos mokslų, ekonomikos, informologijos, medicinos ir kitoms studijoms.

16. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m.rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 06 05 įsakymu Nr.751, nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. suteiktas realinio profilio statusas.

18. Moksleivių žinios vertinamos 10-ties balų sistema. Galimos ir kitos vertinimo normos.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ

19. Į gimnaziją priimami visi vidurinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys ir savo poreikiams atitinkančias programas įsisavinti pajėgiantys moksleiviai.

20. Priėmimo sąlygos turi būti aiškios, gerai žinomos moksleiviams, tėvams, visuomenei, pedagogų bendruomenei.

21. Moksleiviai priimami į visas bendrosios gimnazijos klases.

22. Į pirmąją gimnazijos klasę priimami moksleiviai, baigę 8-ąją bendrojo lavinimo mokyklų klasę.

23. Moksleiviai, baigę 9-ąją bendrojo lavinimo mokyklos klasę, gali stoti į antrąją, o baigę 10-ąją – į trečiųjų gimnazijos klasių laisvas vietas.

24. Į bendrosios gimnazijos 3-4 klases priimami visi bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys, pasirinktas gimnazijos profilių, pakraipų programas įsisavinti pajėgiantys pažangūs moksleiviai.

25. Priėmimo kriterijus gali būti moksleivio pageidaujamas profilis, pakraipa.

26. Moksleiviai priimami konkurso tvarka pagal didžiausią išeito mokslo pažymėjime turimų metinių profilio dalykų balų sumą: į humanitarinio profilio klasę (lietuvių kalba, 1-oji užsienio kalba, istorija, matematika), į realinio profilio gamtos mokslų pakraipos klasę ( lietuvių kalba, matematika, biologija, fizika). Surinkus vienodą balų skaičių keliems moksleiviams, pirmenybė teikiama aukštesnį profilio dalyko balą turintiems moksleiviams. Gali būti su stojančiuoju organizuojamas pokalbis.

27. 1-4 klasių gimnazistai, pageidaujantys keisti pasirinktą profilį, išlaiko profilio mokomųjų dalykų kursų įskaitas.

28. Priėmimą į gimnaziją organizuoja direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija; komisijai paliekama pirmumo teisė priimti vaikus su negalia, našlaičius, daugiavaikių šeimų vaikus, besimokančių gimnazistų brolius ir seseris.

IV. PASKIRTIS

29. Bendroji keturmetė gimnazija, skirta motyvuotiems įvairių gabumų jaunuoliams, norintiems ir pagal galimybes pajėgiantiems įgyti pasirinktos krypties profilinį vidurinį išsilavinimą nuoseklų bendrąjį lavinimą teikiančiose ugdymo institucijose.

30. Bendradarbiaudama su tėvais, gimnazija ugdo žmogų – savarankišką, pajėgų laisvai ir atsakingai kurti gyvenimą. To siekdama, ji plėtoja ir stiprina jaunuolių dorinius pagrindus, pasaulėžiūrą, visapusišką išsilavinimą, pilietinę savimonę, atsakomybę, tvirtą charakterį, kultūrinį ir ekologinį sąmoningumą, kūrybingumą, darnos siekį, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, norą toliau mokytis ir dirbti.

31. Gimnazija – kryptingo mokymosi institucija – skirta sąmoningiems moksleiviams, kurie tėvų ir mokytojų padedami, aktyviai siekia didesnių tikslų ir turi tam pakankamų gebėjimų.

32. Gimnazijos veiklos pagrindinė nuostata – skatinti gimnazijos mokinį dvasiniam, doroviniam, kultūriniam, protiniam ir fiziniam tobulėjimui, parengti mokinius gyvenimui, o pagrindinis darbo tikslas – laisvos, kritiškos, sugebančios savarankiškai mąstyti, dvasiškai ir doroviškai tobulos asmenybės ugdymas, remiantis asmenybės vientisumo, humaniškumo ir demokratiškumo principais.

33. Sudaryti sąlygas nuodugnesniam humanitariniam mokymui, tobulinant gimnazijos paskirtį, pagilinto gimtosios kalbos, užsienio kalbų ir istorijos dėstymą, steigiant kalbų, socialinės, meno-dizaino, gamtos mokslų pakraipų klases (grupes).

34. Ugdymo turinio kaitos, naujų metodų, technologijų ir informacijos šaltinių panaudojimas ugdymo procese.

35. Remiantis bendradarbiavimo principu, kurti demokratišką bendruomenę.

36. Tėvynės meilės, tautinės savimonės, dėmesingo sąlyčio su krašto etninės kultūros klodais ugdymas, gimnazijos tradicijų ir savivaldos , ryžto dirbti gimtojo krašto labui puoselėjimas.

37. Moksleiviams, įgijusiems mokomųjų disciplinų pagrindus, padeda ruoštis tolimesnėms studijoms bei mokymuisi visą gyvenimą.

38. Gimnazija ugdo savarankų, laisvą, į dorines, demokratines vertybes orientuotą asmenį, gebantį kurti darnos, supratimo tarpasmeninius santykius, gebantį konstruktyviai vertinti, projektuoti ir keisti visuomenės gyvenimą.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

39. Gimnazijos uždaviniai

39.1. sudaryti sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes, prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą;

39.2. sudaryti sąlygas į keturmetes gimnazijas priimtiems moksleiviams įgyti pagrindinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažintą išsilavinimo pažymėjimą;

39.3. kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę;

39.4. sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam jaunuolių brendimui;

39.5. padaryti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą prieinamą kuo platesniam jaunuolių ratui ir išplėsti galimybes jiems toliau mokytis;

39.6. grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.

40. Gimnazija

40.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ir su ja suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, atsižvelgdama į savo moksleivių poreikių įvairovę, koreguodama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

40.2. sudaro sąlygas miesto ir esant galimybei rajono moksleiviams siekti bendrojo vidurinio išsilavinimo;

40.3. tęsia humanitarinės krypties mokymą, ugdymo turinio gilinimą ir plėtrą, suteikia galimybę pasirinkti norimus dalykus (užsienio kalbas : anglų, vokiečių, prancūzų, lotynų, italų, švedų ; dizainą, braižybą, ekonomiką ir kt.) pagal savo gimnazistų poreikių įvairovę, derina ugdymo turinį ir taiko skirtingus mokymo metodus;

40.4. kartu su steigėju sudaro moksleiviams sveiko ir saugaus ugdymosi sąlygas;

40.5. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, sudaro sąlygas dalyvauti Maironiečių draugijos veikloje;

40.6. organizuoja darbą su aptarnaujamos teritorijos pagrindinių mokyklų 9-10 klasių mokytojais, rengdami moksleivius stoti į gimnazijos trečią klasę;

40.7. rengia bendrus dalykų programų modelius profiliavimo programų pradmenų etapui;

40.8. konsultuoja mokymo metodų, mokymo mokytis klausimais;

40.9. informuoja apie gimnazijos trečioje klasėje organizuotus ir galimus organizuoti profilius, pakraipas, joms parengtas gimnazijos mokytojų programas, jas derina;

40.10. vykdo pagrindinės mokyklos ir gimnazijos baigiamuosius egzaminus;

40.11. kuria vidinio gimnazijos audito sistemą ir atlieka auditą;

40.12. inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems gimnazijos moksleiviams;

40.13. yra atvira miesto ir krašto vaikams;

40.14. kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį, kuris akcentuoja krašto kultūrą;

40.15. dalyvauja gimnazijų klubo „Sietynas“ humanitarinėje veikloje.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ) , PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

41. Moksleivių teisės

41.1. įgyti valstybinius standartus ir savo gebėjimus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

41.2. pasirinkti mokymosi kryptį (profiliuotis), programas pagal poreikius, gebėjimus;

41.3. keisti pasirinktą mokymosi kryptį pagal gimnazijoje nustatytą tiltų sistemą;

41.4. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

41.5. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

41.6. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

41.7. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

41.8. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės,pagrindinės mokyklos ar vidurinės mokyklos, baigiamuosius egzaminus;

41.9. gauti informaciją apie save, dalyvauti svarstant elgesį;

41.10. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

41.11. turėti poilsį ir laisvalaikį;

41.12. dalyvauti gimnazijos savivaldoje gimnazijos nuostatuose nustatyta tvarka;

41.13. burtis į jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

41.14. mokytis užsienio valstybėse;

41.15. esant būtinybei, gauti materialinę paramą;

41.16. naudotis biblioteka, skaitykla, kabinetais, kompiuteriais, sporto sale, muziejais;

41.17. turėti atributiką (himną, ženklelį, uniformą ar uniformos dalį), kuriai pritaria gimnazijos taryba.

42. Moksleivių pareigos

42.1. įgyti gimnazijos pirmose – antrose klasėse pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų ir pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinio rengimosi kryptį;

42.2. laikytis moksleivių gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, moksleivio elgesio taisyklių, nustatytų gimnazijos nuostatų;

42.3. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

42.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

42.5. mokytis pagal savo gebėjimus, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes;

42.6. laikytis visuomenės, gimnazijos, bendruomenės priimtų demokratijos principų, dalyvauti juos įtvirtinant;

42.7. pasiekus aukštų atitinkamos ugdymo srities rezultatų, atstovauti Lietuvos Respublikai pasaulio masto renginiuose – konkursuose, olimpiadose;

42.8. suformuoti aktyvią nuostatą ir tinkamą požiūrį į blaivybę, suprasti narkotinių medžiagų vartojimo žalą ir pavojingumą.

43. Tėvų (globėjų) teisės

43.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis ugdymas;

43.2. dalyvauti svarstant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

43.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas, sveikatos patikrinimo metu nustatomą vaiko sveikatos būklę;

43.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimą kartoti kursą;

43.5. dalyvauti gimnazijos savivaldoje, klasės tėvų savivaldoje;

43.6. kartu su pedagogais spręsti įvairius vaiko ugdymo bei ugdymosi klausimus;

43.7. turėti informaciją apie gimnazijos siūlomą ugdymo turinį bei jo organizavimo būdus – profilius, pakraipas;

43.8. gauti informaciją apie gimnazijos vidinį gyvenimą.

44. Tėvų (globėjų) pareigos

44.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

44.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

44.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų gimnazijos lankymą;

44.4. bendrauti su gimnazijos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

44.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

44.6. atlyginti gimnazijai vaikų padarytą materialinę žalą vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka; tvarką aprobuoja gimnazijos taryba;

44.7. talkinti pedagogams organizuojant popamokinę veiklą;

44.8. operatyviai pranešti gimnazijai apie svarbius moksleivio gyvenimo pasikeitimus – gyvenamosios vietos, ligą ir kitus ugdymo organizavimui įtakos turinčius veiksmus;

44.9. teikti gimnazijai visus jos dokumentacijai vesti reikalingus dokumentus apie moksleivį ir jo šeimą;

44.10. dalyvauti narkomanijos prevencijos programoje, veikti vaikų požiūrį į narkotikus bei elgesį, sustiprinti atsparumą narkotikų potraukiui, pagerinti sugebėjimą priimti realybę.

45. Pedagogų teisės

45.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

45.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

45.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, susivienijimus;

45.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

45.5. vertinti gimnazijos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

45.6. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

45.7. dalyvauti gimnazijos savivaldoje;

45.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

45.9. turėti valstybės standartus atitinkančią ugdymo uždaviniams įgyvendinti įrengtą darbo vietą.

46. Pedagogų pareigos

46.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, užtikrinant gerus ugdymo rezultatus;

46.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

46.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

46.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymosi priemones, bendradarbiauti su gimnazijos specialiojo ugdymo komisija;

46.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

46.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei gimnazijos aplinkai;

46.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

46.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, gimnazijos vidaus tvarkos darbo taisyklių;

46.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

46.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus ( globėjus), kolegas, gimnazijos vadovus;

46.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

46.12. tobulinti kvalifikaciją , kad ji atitiktų gimnazijos pedagogams keliamus reikalavimus;

46.13. laikytis gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

46.14. kartu su tėvais spręsti moksleivių ugdymo ir ugdymosi klausimus;

46.15. objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus.

47. Klasės auklėtojų pareigos

47.1. telkti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus, tėvus bendriesiems ir gimnazijos ugdymo tikslams įgyvendinti;

47.2. telkti moksleiviams ir jų tėvams išsamią informaciją apie gimnazijos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo (si) kryptis, egzaminus, sąsajas su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis;

47.3. organizuoti bendromis gimnazijos ir šeimos pastangomis profesinį informavimą ir orientavimą;

47.4. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

47.5. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

47.6. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną, vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją;

47.7. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

47.8. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti gimnazijos nelankymo priežastis;

47.9. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, apie tai informuoti gimnazijos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

47.10. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologijos, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

47.11. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

47.12. kartu su tėvais spręsti auklėtinių ugdymo ir ugdymosi klausimus;

47.13. inicijuoti ir remti moksleivių savivaldą klasėje, gimnazijoje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią vertybiškai orientuotą pilietinę poziciją.

48. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

48.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

48.2. gautą informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie moksleivio sveikatą, įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją, tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

48.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

48.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir gimnazijos vadovams;

48.5. aktyviai dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.

Bibliotekos vedėjo ir bibliotekininko pareigos

48.6. bibliotekos darbuotojas dirba pagal bendruosius bibliotekos nuostatus;

48.7. kaupia spaudinius ir kitų dokumentų fondą;

48.8. komplektuoja, tvarko, saugo ir skaitytojams pateikia Lietuvoje ir užsienyje leidžiamus spaudinius, teikdami pirmenybę programoms, metodinei, pedagoginei, bibliografinei ir informacinei literatūrai, prenumeruoja periodinius leidinius;

48.9. tvarko ir komplektuoja vadovėlius ir išduoda juos atitinkamų dalykų mokytojams;

48.10. informuoja apie gautas knygas, teikia bibliografinę informaciją;

48.11. bibliotekininko už savo veiklą atsiskaito gimnazijos direktoriui ir gimnazijos steigėjui.

49. Socialinis pedagogas ir kiti ugdymo funkcijas atliekantys specialistai vadovaujasi gimnazijos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis.

VII. SAVIVALDA

50. Gimnazijos savivaldos institucijos – gimnazijos taryba ir pedagogų taryba, mokinių komitetas.

51. Gimnazijos taryba –telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems gimnazijos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

52. Gimnazijos taryba sudaroma gimnazijos nuostatais patvirtinta rinkimų procedūra. Gimnazijos tarybos nuostatuose numatoma rinkimų tvarka.

53. Gimnazijos tarybą sudaro 4 tėvai, 4 pedagogai, 4 mokiniai. Tėvus į gimnazijos tarybą renka klasių tėvų atstovų konferencija atviru balsavimu. Pedagogus į gimnazijos tarybą renka pedagogų taryba atviru balsavimu. Tėvų konferencijoje dalyvauja po penkis atstovus iš kiekvienos klasės . Mokinius į gimnazijos tarybą renka išplėstinė klasių atstovų konferencija. Gimnazijos direktorius tarybos veikloje dalyvauja be sprendžiamojo balso teisės. Gimnazijos taryba renkama kas dveji metai.

54. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2 / 3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Gimnazijos tarybos nutarimai įsigalioja juos patvirtinus gimnazijos direktoriui. Nutarimus, kurie prieštarauja gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

55. Jeigu švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuotiems teisės aktams, siūloma gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

56. Gimnazijos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams vieną kartą per metus gimnazijos nuostatų nustatytu laiku ir formomis.

57. Gimnazijos taryba

57.1. nustato gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja gimnazijos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo, tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

57.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos, papildomos veiklos ir renginių;

57.3. inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir gimnazijos bendradarbiavimą;

57.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš gimnazijos klausimus;

57.5. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

57.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir deleguoja savo atstovą stebėtojo teisėmis į viešo konkurso vadovo vietai užimti komisiją;

57.7. ieško papildomų resursų gimnazijos materialinei veiklai gerinti, teikia pasiūlymus administracijai, svarstant pajamų ir išlaidų sąmatą, numato pagrindines gimnazijos finansines – ūkinės veiklos perspektyvas.

58. Pedagogų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija, skirta pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos administracija, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, socialinis pedagogas, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

59. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

60. Pedagogų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

61. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

62. Pedagogų taryba

62.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

62.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

62.3. aptaria skirtingų gebėjimų moksleivių ugdymo organizavimo principus, gabiųjų vaikų identifikavimo klausimus, jų ugdymo programas, metodus;

62.4. kartu su gimnazijos socialiniu pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotoju aptaria moksleivių sveikatos, darbo saugos, mokymosi, poilsio ir mitybos, socialinės paramos ir kitus klausimus.

63. Mokinių komitetas- savivaldos organas, atstovauja mokinių interesus gimnazijoje. Mokinių komitetas renkamas kas dveji metai, prieš mėnesį nustatant ir viešai paskelbiant tikslią datą. Rinkimai yra visiškai slapti ir laisvi.

64. Mokinių komitetą sudaro vienuolika narių ( seniūnas, 2 pavaduotojai ir 8 nariai), renkami iš 8-4 klasių moksleivių. Balsavimo eigą vykdo rinkimų komisija, renkama gimnazijos seniūnų susirinkime. Su rinkimo rezultatais supažindinami mokiniai, mokytojai, gimnazijos administracija.

65. Mokinių komitetas

65.1. koordinuoja visų klasių moksleivių veiklą, pagal kompetenciją inicijuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą;

65.2. renka moksleivius į gimnazijos tarybą;

65.3. reiškia savo pageidavimus gimnazijos direktoriui ir pedagogų tarybai svarstant ugdymo klausimus, organizuojant kultūrinius renginius, šventes, talkas gimnazijos bei visuomenės labui;

65.4. svarsto ir, suderinęs su gimnazijos administracija, tvirtina svarbiausius moksleivių renginių planus;

65.5. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje, padeda organizuoti budėjimą gimnazijoje;

65.6. inicijuoja gimnazijos laikraščio „Svirtis“ leidybą;

65.7. bendradarbiauja su panašiomis mokinių savivaldos institucijomis Lietuvoje ir užsienyje.

66. Gimnazijoje veikia gimnazijos tėvų komitetas ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai susirinkimuose renka balsų dauguma. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus, padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias ugdymo procese įgyvendinimo problemas. Gimnazijos tėvų komitetas renkamas tėvų konferencijoje, padeda direktoriui spręsti įvairius ūkinius klausimus, dirba prevencinį darbą. Siūlo, renka tėvus į gimnazijos tarybą, pedagogų atestacijos komisiją. Kandidatus teikia gimnazijos taryba, kuri tarybos nustatyta tvarka išrenka narius į pedagogų atestacijos komisiją.

VIII.VALDYMAS

67. Gimnazijai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

68. Direktorius

68.1. inicijuoja gimnazijos veiklos programų rengimą, aiškina gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

68.2. telkia gimnazijos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, gimnazijos veiklos programai vykdyti.;

68.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius gimnazijos bendruomenės santykius;

68.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

68.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

68.6. rengia gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles (organizuoja projekto svarstymą, teikia gimnazijos tarybai aprobuoti);

68.7. kartu su gimnazijos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

68.8. kontroliuoja, kad gimnazijos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

68.9. stebi, analizuoja, vertina gimnazijos veiklą, ugdymo rezultatus;

68.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

68.11. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

68.12. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

68.13. organizuoja pagrindinės ir gimnazijos baigimo egzaminus, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

68.14. rūpinasi gimnazijos intelektualiniu lygiu, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

68.15. sudaro metinę gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja gimnazijos veiklos sąvado rengimą ir teikia gimnazijos tarybai aprobuoti;

68.16. rūpinasi tarptautiniais gimnazijos ryšiais;

68.17. atstovauja gimnazijai kitose institucijose;

68.18. inicijuoja gimnazijos vidinio audito sistemos kūrimą ir vadovauja auditui;

68.19. inicijuoja gimnazijos tarybos veiklą;

68.20. organizuoja kryptingą ir koordinuotą narkotikų vartojimo prevenciją gimnazijoje.

69. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

69.1. organizuoja ugdymo plano sudarymą ir įgyvendinimą, bendrųjų programų individualizavimą ir įgyvendinimą, pamokų tvarkaraščio sudarymą;

69.2. vadovauja gabiųjų vaikų ugdymo programų įgyvendinimui;

69.3. vadovauja neįgaliųjų vaikų integruoto ugdymo programų įgyvendinimui;

69.4. teikia pagalbą pedagogams, inicijuoja gimnazijos metodinių ratelių, tarybų veiklą, dalykų blokų metodinių ratelių veiklą, mokinių komiteto;

69.5. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

69.6. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

69.7. tvarko moksleivių gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą;

69.8. organizuoja pagrindinės ir vidurines mokyklos baigimo egzaminus;

69.9. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja tėvus (globėjus), suinteresuotas institucijas apie vengiančius gimnaziją lankyti moksleivius, įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

69.10. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

69.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

70. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

70.1. rūpinasi ir atsako už gimnazijos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

70.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

70.3. rūpinasi ir atsako už gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

70.4. praveda aptarnaujančio personalo saugumo technikos instruktažus;

70.5. rengia pareigines instrukcijas ir nuostatus techninio- aptarnaujančio personalo darbuotojams;

70.6. veda materialinių vertybių apskaitą priėmimą ir nurašymą;

70.7. materialinių vertybių tiekimo klausimus sprendžia su miesto Švietimo skyriaus ūkio poskyriu;

70.8. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

71. Vyriausiasis buhalteris

71.1. atsakingas už gimnazijos finansines operacijas, organizuoja finansinę apskaitą ir kontroliuoja kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenis būtų teisingi ir atsiskaitomieji dokumentai laiku pateikti kontroliuojančioms įstaigoms;

71.2. tvarko įstaigoje įteisintą ūkinės veiklos finansinių rezultatų apskaitą;

71.3. teisingai apskaičiuoja ir laiku perveda fizinių asmenų pajamų mokestį ir kitas įmokas į biudžetą, „Sodrą“;

71.4. tinkamai saugo buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal reikalavimus įformina jų bylas ir nustatytą tvarka perduoda į archyvą;

71.5. tvarkydamas finansinę ir buhalterinę apskaitą vyr. buhalteris garantuoja įrašų teisingumą ir laiku parengia atsiskaitomuosius dokumentus;

71.6. vyriausiasis buhalteris yra pavaldus gimnazijos direktoriui.

72. Raštinės vedėjas

72.1. vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Vyriausybės nutarimais, susijusiais su jos atliekamu darbu, gimnazijos nuostatais, direktoriaus įsakymais;

72.2. organizuoja raštvedybą įstaigoje pagal norminių ir metodinių dokumentų reikalavimus;

72.3. kontroliuoja aukštesniųjų įstaigų ir įstaigos vadovybės nutarimų, potvarkių, įsakymų ir kitų dokumentų užduočių vykdymą;

72.4. peržiūri gautą korespondenciją, atlieka pirminį jos tvarkymą, registruoja, atiduoda pagal paskirtį arba su įstaigos vadovybės rezoliucija įteikia ją vykdytojams;

72.5. sutvarko siunčiamąją korespondenciją: užregistruoja, patikrina ar teisingai įforminta;

72.6. spausdina ir daugina dokumentus, priima ir perduoda telefaksus, telegramas;

72.7. rengia gimnazijos suvestinę bylų nomenklatūrą ir bylų formavimą;

72.8. ruošia raštinės bylas perduoti į archyvą;

72.9. informuoja gimnazijos vadovybę apie raštvedybos būklę;

72.10. atsako už dokumentų, esančių raštinėje, išsaugojimą iki perdavimo į archyvą;

72.11. raštinės vedėjas yra pavaldus gimnazijos direktoriui.

73. Raštinės vedėjo, buhalterio, aptarnaujančio personalo teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

74. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

75. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ir pedagogai turi atitikti gimnazijos tipui keliamus vadybinius ir pedagogines kvalifikacijos reikalavimus.

76. Darbo mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

77. Gimnazijos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

78. Gimnazijos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

79. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. GIMNAZIJOS RYŠIAI

80. Gimnazija pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

81. Bendradarbiauja su jos veikla susijusiomis kitomis institucijomis – kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, darbdavių, socialinių partnerių- rėmėjais, fiziniais asmenimis.

82. Gimnazija dalyvauja prevencinėse ir vasaros poilsio organizavimo programose, tarptautiniuose projektuose „AGENDA XXI“, Kalmaras-Panevėžys. Palaikomi ryšiai, bendradarbiaujama, organizuojami bendri renginiai su Punsko Kovo 11-osios lietuvių gimnazija ir Rygos pagrindine lietuvių mokykla ir 64-ąja vidurine mokykla, Švedijos Jenny Nystrom gimnaziją. Aktyviai veikiama gimnazijų klube „Sietynas“. Bendradarbiaujama su Lietuvos maironiečiais, dalyvaujama draugijos renginiuose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

83. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ Šaltiniai IR JŲ NAUDOJIMAS

84. Gimnazija finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

85. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

86. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

87. Finansines operacijas atlieka gimnazijos buhalterija.

88. Gimnazija gali turėti fondą, kurio šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal gimnazijos parengtus fondo veiklos nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

89. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokose, papildomo ugdymo ir gimnazijos organizuotų renginių metu.

90. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles.

91. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

92. Gimnazijos direktorius atsako už visą gimnazijos veiklą ir jos rezultatus.

93. Gimnazijos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad su vaiku nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

94. Gimnazijos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti skiriamos nuobaudos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

XVII. Nuostatų tvirtinimas, keitimas ir papildymas

95. Gimnazija savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais gimnazijos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

96. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba gimnazijos administracijos (direktoriaus), gimnazijos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija arba pataisos tvirtinamos mero potvarkiu.

XVIII. Reorganizavimas ir likvidavimas.

97. Gimnazija reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo nuostatais.

XIX. Registravimas

98. Gimnazija įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio 4-oji vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – 4-oji vidurinė mokykla (toliau tekste -mokykla).

3. 4-oji vidurinė mokykla įsteigta 1965 m. gruodžio 27 d. Panevėžio Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.576.

4. Mokykla savo veiklą pradėjo 1966 m. rugsėjo 1d.

5. Mokyklos adresas – Vienybės a. 38, LT – 5300 Panevėžys, kodas 9042057.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. 4-oji vidurinė mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis vokiečių kalbos mokymas.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Mokykla yra dvylikos metų trijų pakopų

14.1. ketverių metų pradinė mokykla;

14.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis dešimties metų pagrindinė mokykla;

14.3. dvejų, kartu su pradinėmis ir pagrindinės mokyklos klasėmis vidurinė mokykla.

15. Veikia pailgintos dienos grupė.

16. Gali būti atidaryta priešmokyklinio ugdymo klasė.

17. Nuo 2-os klasės pradedamas ankstyvasis vokiečių kalbos mokymas, nuo 3-ios klasės tęsiamas sustiprintas vokiečių kalbos mokymas.

18. Mokykla dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bei mokyklos ugdymo planus, bendrąsias ir individualiąsias ugdymo programas, vadovaujasi bendrojo išsilavinimo standartų reikalavimais.

19. 6-12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

20. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įvestas profilinis mokymas.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

21. Moksleiviai iki 16 metų į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą, Savivaldybės nustatyta tvarka.

22. Į 11-as profiliuotas klases priimami mokyklos ir kitų mikrorajonų moksleiviai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, pagal tėvų prašymus. Moksleiviai, turintys neigiamus pagrindinės mokyklos egzaminų įvertinimus arba jų nelaikę priimami į 11-as klases sąlyginai.

IV. PASKIRTIS

23. Bendradarbiaudama su tėvais, ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurtis gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

24. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus , istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

25. Suteikia moksleiviams maksimalias vokiečių kalbos žinias, plečia humanitarinį išsilavinimą, kultūrinį akiratį.

26. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

27. Puoselėja moksleivių dvasines, psichines ir fizines galias.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

28. Mokykla

28.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama skirtingus mokymo(-si) būdus ir tempą;

28.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, sudaro sąlygas mokymą profiliuoti, giliai įsisavinti vokiečių kalbos žinias;

28.3. rengia mokymo planą, individualias programas;

28.4. nustato darbo organizavimo tvarką;

28.5. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

28.6. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

28.7. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą (dirba psichologas, spec. pedagogas, logopedas);

28.8. organizuoja pailgintos darbo dienos grupę;

28.9. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

28.10. atlieką vidinį mokyklos auditą;

28.11. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

28.12. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

29. Moksleivių teisės

29.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

29.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

29.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

29.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

29.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdyti sveikoje ir saugioje aplinkoje;

29.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

29.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

29.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

29.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

29.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

29.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

30. Moksleivių pareigos

30.1. įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

30.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

30.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

30.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų.

30.5. sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholio, nevartoti narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų, jų neplatinti mokykloje ir už jos ribų, neplatinti literatūros apie narkotines ir psichotropines medžiagas.

31. Tėvų (globėjų) teisės

31.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

31.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

31.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

31.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

31.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

32. Tėvų (globėjų) pareigos

32.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų mokykloje ar įgytų pagrindinį išsilavinimą;

32.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

32.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

32.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

32.5. padėti vaikui pasirinkti mokymo profilį ir lygį, papildomo ugdymo kryptis;

32.6. atlyginti mokyklai moksleivių padarytą materialinę žalą pagal galiojančius įstatymus, mokyklos tarybos priimtus sprendimus;

32.7. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

33. Pedagogų teisės

33.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

33.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

33.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

33.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

33.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

33.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

33.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

33.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

34. Pedagogų pareigos

34.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

34.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

34.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų, vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

34.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

34.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

34.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

34.7. mokyti darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, savarankiškumo, susitelkimo, atvirumo, iniciatyvos ir reiklumo sau;

34.8. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius, užtikrinti, kad būtų vykdomas ugdytinių švietimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais;

34.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

34.10. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

34.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

34.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

34.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

34.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

34.15. tvarkyti pedagoginės veiklos dokumentus.

35. Klasės auklėtojų pareigos

35.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu bei branda;

35.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

35.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

35.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną; informuoti moksleivius apie institucijas, sprendžiančias narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimus, paskelbti jų adresus, telefonus, įstaigų specifiką; informuoti tėvus (globėjus) apie vaikus, vartojančius narkotines ir psichotropines medžiagas;

35.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

35.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežasties;

35.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

35.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

35.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

35.10. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis moksleivių ugdymo bei elgesio klausimais;

35.11. tvarkyti klasės dienyną, moksleivių asmens bylas, pažymių knygeles, prižiūrėti, kaip moksleiviai vykdo mokyklos nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles.

36. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

36.1. suteikti pirmąją medicininę pagalbą;

36.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

36.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

36.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

36.5. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.

36.6. organizuoti mokymus pedagogams apie pirmosios medicinos pagalbos teikimą ugdytiniams apsinuodijus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, apie ugdytinių švietimą narkotikų klausimais.

37. Mokyklos psichologo pareigos

37.1. teikti psichologinę konsultaciją pedagogams, mokiniams ir jų tėvams;

37.2. nustatyti vaiko pasirengimo mokymuisi lygį;

37.3. diagnozuoti blogo mokymosi, asocialaus elgesio priežastis;

37.4. konsultuoti mokinius, turinčius mokymosi, elgesio, emocinių sutrikimų, bendravimo trūkumų;

37.5. organizuoti psichologinę pagalbą ugdytiniams, jau vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, teikti psichologinę pagalbą narkomanų vaikams.

38. Specialiojo pedagogo pareigos

38.1. nustatyti vaikų specifinius individualius poreikius ugdymo įstaigoje, šeimoje, bendruomenėje;

38.2. bendradarbiauti su auklėtojais, tėvais, psichologu, sudarant individualias programas ir teikti jiems metodinę paramą;

38.3. bendrauti su grupės vaikais bei jų tėvais formuojant teigiamas nuostatas specialiųjų poreikių vaikų atžvilgiu;

38.4. padėti specialiųjų poreikių vaikui adaptuotis grupėje, skatinti jo bendravimą su kitais vaikais;

38.5. kaupti medžiagą apie kiekvieno specialių poreikių vaiko turimų įgūdžių ir poreikių lygį, specifinius individualius poreikius ugdymo įstaigoje, šeimoje, bendruomenėje, artimiausius ir tolimiausius darbo su juo tikslus, individualias programas.

39. Logopedo pareigos

39.1. teikti pagalbą vaikams su komunikacijos sutrikimais specialiojo ugdymo kabinete;

39.2. nustatyti vaikų specifinius individualius poreikius ugdymo įstaigoje, šeimoje, bendruomenėje;

39.3. numatyti artimuosius ir tolimuosius darbo su šiais mokiniais tikslus;

39.4. bendrauti su mokytojais, tėvais, psichologu bei spec. pedagogu, sudarant individualias programas ir teikti jiems metodinę paramą;

39.5. padėti vaikams su komunikacijos sutrikimais adaptuotis klasėje, skatinti jų bendravimą su kitais vaikais;

39.6. informuoti pedagogus, tėvus apie darbo su komunikacijos sutrikimus turinčiais mokiniais uždavinius, turinį, rezultatus.

40. Bibliotekininko pareigos

40.1. komplektuoti programinę, dalykinę, metodinę, pedagoginę, bibliografinę, informacinę literatūrą bei vadovėlius;

40.2. prenumeruoti užsienio ir Respublikos leidinius;

40.3. tvarkyti knygų fondą;

40.4. sudaryti katalogus;

40.5. supažindinti su naujausia literatūra;

40.6. įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už bibliotekos knygų, periodinių leidinių ir turto apsaugą bei priežiūrą.

41. Pailgintos dienos grupės auklėtojos pareigos

41.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu ir branda;

41.2. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus;

41.3. organizuoti vaikų kultūrinį ugdomąjį procesą atsižvelgiant į jų poreikius;

41.4. numatyti moksleivių darbo ir poilsio organizavimą, sveikatingumo ugdymą.

42. Mokyklos psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas atliekančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį nusako mokyklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės. Mokyklos biblioteka dirba pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

43. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, metodikos taryba.

44. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

45. Tėvus į mokyklos tarybą siūlo klasių tėvų atstovų (po vieną atstovą nuo kiekvienos klasės) susirinkimas, mokytojus – pedagogų taryba, II ir III pakopos moksleivius – 5-12 klasių moksleivių atstovų (po vieną atstovą nuo kiekvienos klasės) konferencija. Nariai renkami slaptu balsavimu.

46. Mokykloje veikia tokios sudėties mokyklos taryba: 5 pedagogai, 5 tėvai, 5 mokiniai.

47. Mokyklos taryba renkama 2 metams.

48. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

49. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

50. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiai pedagogų tarybai, moksleivių atstovų konferencijai, klasių tėvų atstovų susirinkimui kartą į metus.

51. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

52. Mokyklos taryba

52.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, veiklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

52.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

52.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

52.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

52.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

52.6. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų įsigijimu ir panaudojimu;

53. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, specialusis pedagogas, bibliotekininkai Į posėdžius gali būti kviečiami seniūnų tarybos, tėvų komitetų atstovai.

54. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

55. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

56. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

57. Pedagogų taryba

57.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

57.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

57.3. kartu su mokyklos specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

57.4. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sulaukusiems 15 metų, skiria kitą mokymosi, o sulaukusiems 16 metų – kitą mokymosi ir veiklos formą.

58. Metodikos taryba atstovauja mokinių ir mokytojų interesus mokykloje, reiškia savo nuomonę raštu mokyklos direktoriui švietimo reformos klausimais, kuria demokratišką, kūrybingą erdvę ugdymo įstaigoje.

59. Metodikos tarybos nariais gali būti metodinio centro deleguoti pedagogai, kurie renkami atviru balsavimu dvejiems metams. Metodikos tarybą sudaro 9 pedagogai.

60. Metodikos tarybos pirmininkas ir sekretorius renkamas slaptu balsavimus metodikos tarybos susirinkime.

61. Aukščiausias metodikos tarybos valdymo organas yra jos narių susirinkimas.

62. Metodikos taryba

62.1. inicijuoja ugdymo turinio kaitą, atsižvelgiama į švietimo reformos tikslus ir uždavinius;

62.2. numato priemones ugdymo turinio kaitai ir jos gerinimui;

62.3. skleidžia naujausią pedagoginę metodinę patirtį;

62.4. inicijuoja aktyvų mokytojų dalyvavimą kursuose, seminaruose, kūrybinėje veikloje;

62.5. palaiko kuriamojo pobūdžio mokytojų iniciatyvą.

63. Veikia moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija ir seniūnų taryba.

64. Moksleivių konferencija yra aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Ją sudaro 5-12 klasių deleguoti atstovai (po vieną atstovą nuo klasės). Konferencijos pradžioje susitariama dėl pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio.

65. Moksleivių konferencija renka atstovus į mokyklos tarybą, aprobuoja seniūnų tarybos planus, koordinuoja jos veiklą, moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį, išklauso seniūnų tarybos ir kitų moksleivių organizacijų (joms esant) ataskaitas.

66. Seniūnų taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija.

67. Seniūnų taryba renkama moksleivių konferencijoje. Seniūnų tarybą sudaro 15 II, III pakopos mokinių. Seniūnų taryba renkama 1 metams.

68. Seniūnų tarybos pirmininką ir sekretorių renka seniūnų taryba.

69. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Seniūnų tarybos nutarimams, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

70. Seniūnų taryba

70.1. svarsto, ir suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

70.2. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

70.3. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gyvenimo klausimus;

70.4. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą, vietinio radijo laidą ir pan.;

70.5. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo.

71. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

72. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso tvarka.

73. Direktorius

73.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

73.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

73.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

73.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

73.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

73.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

73.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

73.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

73.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

73.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

73.11. sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės pagalbos teikimu;

73.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

73.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

73.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

73.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

73.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

73.17. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą;

73.18. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

73.19. atstovauja mokyklai kitose institucijose.

74. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

74.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

74.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

74.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

74.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

74.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

74.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

74.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones; koordinuoja ir kontroliuoja narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų prevencijos planą mokykloje;

74.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

74.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

74.10. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

75. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

75.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena, atsako už sanitarijos ir higienos reikalavimų vykdymą;

75.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

75.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

75.4. atsako už darbų saugą;

75.5. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas

76. Vyr. buhalterio, kasininko – sąskaitininko, raštinės vedėjo, aptarnaujančio personalo teises, pareigas ir darbų turinį nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

77. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

78. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

79. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

80. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

81. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

82. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

83. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

84. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo; vadovaujantis galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

85. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

86. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

87. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt. Nebiudžetinės lėšos panaudojamos Lietuvos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

88. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

89. Mokykla turi tėvų šalpos fondą, kurio sudarymo šaltinis yra laisvanoriški tėvų įnašai.

90. Mokyklos ir tėvų šalpos fondų lėšos panaudojamos fondų nuostatų nustatyta tvarka.

91. Mokykla turi JAV išeivio Algirdo Gustaičio paramos mokyklai fondą. Fondo lėšos panaudojamos fondo nuostatų nustatyta tvarka.

92. Mokyklos, tėvų šalpos, Algirdo Gustaičio paramos fondų nuostatai aprobuoti mokyklos taryboje ir patvirtinti mokyklos direktoriaus įsakymu. Įregistruoti Panevėžio miesto savivaldybės Rejestro poskyryje.

93. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

XVI. ATSAKOMYBĖ

94. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

95. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

96. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

97. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

98. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

99. Mokyklos vadovams ir kitiems dirbantiesiems, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

100. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

101. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus) ar mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją tvirtina miesto meras.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

102. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto savivaldybės Tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

103. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla (toliau tekste- mokykla).

3. 5-oji vidurinė mokykla įsteigta 1918 metais, kaip Panevėžio 1-oji pradinė mokykla, 1951 m. reorganizuota į septynmetę mokyklą, o 1954 m. rugsėjo 1 d.- į 5-ąją vidurinę mokyklą.

4. Mokyklos adresas – Danutės g. 12, LT – 5308 Panevėžys, kodas 9042061.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas yra Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus, atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį išsilavinimą (kodas 3124), įgyvendinanti profilinį mokymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems vidurinio bendrojo ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12.Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

1. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis, dvylikos metų vidurinė mokykla.

2. Nuo antros klasės pradedamas ankstyvasis anglų kalbos mokymas, o nuo 5 klasės – pagilintas.

3. Nuo 2000 m.rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr. 6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

4. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės, pailgintos darbo dienos grupės.

5. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-12 klasių moksleivių žinios vertinamos 10 balų sistema arba nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei kita pedagogų tarybos tvarka

6. Specialiųjų poreikių vaikai integruojami į bendrąsias klases.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

7. Mokykla mikrorajono neturi.

8. Į mokyklą priimami Panevėžio miesto ir rajono moksleiviai, pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų, globėjų ir vaikų pageidavimus.

9. Moksleivių priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarka yra reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

IV. PASKIRTIS

10. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla sudaro moksleiviams sąlygas įgyti šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį atitinkantį vidurinį išsilavinimą. Nuo antros klasės pradėjus ankstyvąjį anglų kalbos mokymą, ugdo Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros sampratą.

11. Puoselėja žmogaus savigarbą ir orumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.

12. Padeda pažinti, suprasti ir paremti tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio laisves, teises ir pareigas.

13. Žadina ir puoselėja kiekvieno moksleivio kūrybiškumą, atsižvelgiant į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą. Puoselėja moksleivių intelektualines, psichines ir fizines galias.

14. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, moko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

15. Mokykla

15.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

15.2. formuoja moksleivių ugdymo turinį, atitinkantį pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius mokyklos bendruomenės poreikius;

15.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymo(si) sąlygas;

15.4. sudaro sąlygas nuo antros klasės pradėti ankstyvąjį anglų kalbos mokymą;

15.5. organizuoja moksleivių mokymą ir papildomąjį ugdymą; jeigu atsiranda specialiųjų poreikių vaikų, organizuoja jų ugdymą bendrajame sraute;

15.6. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, teikia bendrojo pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo cenzą;

15.7. gali organizuoti papildomą, mokymo planuose nenumatytą, tėvų mokamą veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

15.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

15.9. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

16. Moksleivių teisės

16.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

16.2. rinktis mokymosi lygį, profilį, kursą;

16.3. naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, kompiuteriais, sporto sale, kabinetais ir laboratorijomis;

16.4. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

16.5. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės arba mokyklos baigimo egzaminus;

16.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje, ugdymo grupėse, sekcijose, klubuose, būreliuose;

16.7. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla skatina dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

16.8. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

16.9. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

16.10. naudotis įvairia humanitarine informacija ir ją platinti, gauti informaciją apie ugdymą reglamentuojančius dokumentus;

16.11. turėti visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus bei talentus;

16.12. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą bei poreikius;

16.13. gauti pašalpą ir naudotis lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka;

16.14. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

16.15. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys.

17. Moksleivių pareigos

17.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

17.2. įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

17.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

17.4. mandagiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

17.5. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, mokyklos nuostatų, vidaus darbo tvarkos ir moksleivių elgesio taisyklių. Nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

18. Tėvų (globėjų) teisės

18.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

18.2. dalyvauti vaikui renkantis mokymosi profilį, lygį, kursą, papildomojo ugdymo ir dorinio ugdymo kryptį;

18.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį bei mokymosi sąlygas;

18.4. kartu su mokyklos pedagogais spręsti vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimus;

18.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

19. Tėvų (globėjų) pareigos

19.1. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

19.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

19.3. bendrauti su pedagogais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

19.4. apie vaiko ligą pranešti klasės auklėtojui pirmą ligos dieną;

19.5. padėti vaikui pasirinkti mokymosi profilį, lygį, kursą, papildomojo ir dorinio ugdymo kryptį;

19.6. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

19.7. sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinėms, dvasinėms ir dorovinėms galioms ugdyti;

19.8. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

19.9. rūpintis, kad vaikas nevartotų alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

20. Pedagogų teisės

20.1. laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo formas ir metodus;

20.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

20.3. rengti individualias ugdymo programas;

20.4. koreguoti tėvų (globėjų), sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui(si);

20.5. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

20.6. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

20.7. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

20.8. teikti siūlymus pedagogų tarybai dėl mokyklos vadovų vadybinės ir kolegų pedagoginės veiklos;

20.9. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

20.10. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

20.11. patikrinti, ar moksleivis nėra vartojęs alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

21. Pedagogų pareigos

21.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

21.2. pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus, programą ir parinkti tinkamas mokymo priemones;

21.3. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo renginiams ir turiningai juos organizuoti;

21.4. padėti moksleiviams formuoti dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus bei pilietines nuostatas, lavinti gebėjimą jais vadovautis;

21.5. mokyti moksleivius darbštumo, atsakomybės, reiklumo sau, pasitikėjimo, savarankiškumo, susitelkimo, atvirumo, iniciatyvumo, išvengti seksualinės prievartos ir išnaudojimo;

21.6. kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

21.7. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

21.8. stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (globėjų), sociokultūrinės aplinkos poveikį vaikų ir jaunimo ugdymui, domėtis moksleivių sveikata, rūpintis jų sauga, įtarus moksleivį vartojant svaiginančias medžiagas (alkoholį, narkotikus), informuoti tėvus, jų neradus – nepilnamečių reikalų inspekciją;

21.9. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus, kolegas, mokyklos vadovybę bei savivaldos institucijas;

21.10. bendrauti su kolegomis, abipusiu susitarimu stebėti vienas kito darbą;

21.11. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, formuoti saugos darbe bei buityje įgūdžius;

21.12. suteikti vaikui reikiamą pagalbą, pastebėjus jo atžvilgiu taikomą smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą, pranešti apie tai mokyklos administracijai;

21.13. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus;

21.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

22. Klasės auklėtojų pareigos

22.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

22.2. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, tirti jų polinkius, poreikius, interesus;

22.3. reguliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimą, informuoti tėvus (globėjus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį;

22.4. ugdyti moksleivių vertybines nuostatas, pilietiškumą, demokratiškumą, puoselėti dorovę, sveiką gyvenseną ir socialinės rūpybos veiklą;

22.5. prižiūrėti, kaip moksleiviai laikosi mokyklos nuostatų, mokyklos bendruomenės prisiimtų vidaus darbo tvarkos taisyklių;

22.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus darbuotojus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui gerinti;

22.7. susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti moksleivio nelankymo priežastis, jei jis tris dienas nelankė mokyklos;

22.8. padėti vaikui, patyrusiam smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą;

22.9. tvarkyti moksleivių asmens bylas, pažymių knygeles, klasės dienyną, tvarkyti tikslią lankomumo apskaitą ir palaikyti glaudžius ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais;

22.10. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis;

22.11. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

22.12. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitas problemas.

23. Mokyklos bibliotekininko, psichologo, socialinio pedagogo ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų, teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai), vidaus darbo tvarkos taisyklės.

VII. SAVIVALDA

24. Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos uždaviniams spręsti. Veikia tokios sudėties mokyklos taryba: 5 pedagogai, 5 tėvai, 5 moksleiviai.

25. Tėvus į mokyklos tarybą renka tėvų konferencija, mokytojus – pedagogų taryba, moksleivius – moksleivių konferencija. Rinkimai vyksta uždaru ar atviru būdu (susitariama susirinkimo pradžioje).

26. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininkas. Taryba perrenkama kas dveji metai nuo jos sudarymo dienos šių nuostatų nustatyta tvarka.

27. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

28. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams kartą per metus mokyklos bendruomenės konferencijoje. Pasibaigus tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius. Mokyklos tarybos perrinkimo ir papildymo tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

29. Mokyklos taryba

29.1. numato mokyklos veiklos perspektyvas, aprobuoja mokyklos nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, mokymo planą, ugdymo organizavimo tvarką, mokymo profilius;

29.2. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir šeimos bendradarbiavimą;

29.3. svarsto mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja jų paskirstymą, prižiūri mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą;

29.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos direktoriui, aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

29.5. analizuoja mokyklos veiklos sąvadą, teikia siūlymus mokyklos administracijai;

29.6. gali sustabdyti kitų mokyklos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ištirs kompetentingos institucijos;

29.7. mokyklos tarybos veikla yra planuojama, posėdžiai protokoluojami.

30. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, bibliotekininkai ir kiti ugdymą organizuojantys darbuotojai.

31. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

32. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą (pusmetį), taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus mokyklos direktorius gali sušaukti neeilinį pedagogų tarybos posėdį.

33. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.

34. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

35. Pedagogų taryba

35.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo bei pedagogų darbo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus;

35.2. svarsto valstybės nustatytų bendrojo išsilavinimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

35.3. analizuoja mokymo planų, mokyklos veiklos ir bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

35.4. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

35.5. kartu su mokyklos socialiniu, specialiuoju pedagogu, asmens sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologu sprendžia moksleivių sveikatos, saugos darbe, poilsio ir mitybos klausimus;

35.6. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, siūlo mokymąsi kitoje švietimo sistemos mokykloje arba kitą mokymosi ir veiklos formą, teikia siūlymus mokyklos tarybai dėl moksleivių šalinimo iš mokyklos už grubius moksleivių elgesio taisyklių, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus;

35.7. aptaria motyvuotus mokyklos vadovų prašymus atestuotis.

36. Moksleivių konferencija-aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai po 5 delegatus nuo kiekvienos klasės.

37. Moksleivių konferencija

37.1. tvirtina perspektyvinę moksleivių bendruomenės veiklos programą,formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

37.2. siūlo ir renka narius į moksleivių tarybą (ji renkama iš 5-12 klasių moksleivių, po 1 moksleivį iš kiekvienos klasės);

37.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, mokymo planus, programas ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

37.4. rengia siūlymus tobulinti ugdymo procesą;

37.5. tvirtina moksleivių tarybos nuostatus;

37.6. išklauso moksleivių tarybos ataskaitas ir vertina jos veiklą.

38. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą nustato moksleivių konferencija. Moksleivių taryba kviečiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per trimestrą (pusmetį).

39. Moksleivių taryba

39.1. koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir jų laisvalaikį;

39.2. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, budėjimą mokykloje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

39.3. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo;

39.4. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą;

39.5. svarsto ir, mokyklos vadovybei pritarus, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

39.6. klasės auklėtojo teikimu svarsto skatinimo ir nuobaudų skyrimo, moksleivių lankomumo, šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos tarybai;

39.7. svarsto moksleivių teisių gynimo mokykloje ir už mokyklos ribų klausimus;

39.8. teikia siūlymus mokyklos tarybai dėl moksleivių uždirbtų lėšų panaudojimo;

39.9. tvirtina moksleivių delegacijos sudėtį į miesto moksleivių konferenciją.

VIII. VALDYMAS

40. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

41. Direktorius

41.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

41.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

41.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

41.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

41.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą, juos tvirtina;

41.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

41.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

41.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

41.9. stebi, analizuoja mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

41.10. rūpinasi pedagogų atestacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

41.11. sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

41.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

41.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

41.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

41.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

41.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

41.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

41.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

41.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

42. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

42.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

42.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą;

42.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

42.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

42.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

42.6. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

42.7. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

42.8. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas;

42.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

43. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

43.1. yra materialiai atsakingas už visą mokyklos turtą asmuo ir rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

43.2. organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

43.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

43.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

44. Raštinės vedėjo, buhalterio ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

45. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

46. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

47. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

48. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

49. Mokyklos archyvą ir raštvedybą tvarko raštinės vedėja.

XII. BIBLIOTEKA IR SKAITYKLA

50. Mokykloje veikia biblioteka ir skaitykla. Mokyklos biblioteka aptarnauja 1-12 klasių moksleivius, pedagogus ir kitus mokyklos darbuotojus.

51. Mokyklos bibliotekos ir skaityklos veiklą reglamentuoja bibliotekos ir skaityklos nuostatai. Nuostatus tvirtina mokyklos direktorius.

XIII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

52. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIV. MOKYKLOS RYŠIAI

53. Mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

54. Mokykla bendrauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, Vaikų teisių apsaugos skyriumi, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

55. Mokykla palaiko tarptautinius ryšius: dalyvauja tarptautinėse organizacijose, keičiasi moksleiviais ir mokytojais, rengia programas paramos fondams, organizuoja bendrus renginius ir kt.

XV. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

56. Veiklą koordinuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos ir steigėjo įgalioti asmenys.

XVI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

57. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

58. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Nebiudžetines lėšas sudaro pajamos už patalpų nuomą, pajamos, gautos už papildomąjį ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

59. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

60. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

61. Mokykla gali turėti savo paramos fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savarankiški asmenų, organizacijų ar įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVII. ATSAKOMYBĖ

62. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal įstatymus, mokyklos nuostatus ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

63. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

64. Mokytojai, auklėtojai ir kiti pedagogai atsako už vaikų gyvybę ir sveikatą pamokų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

65. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

66. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

67. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVIII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

68. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymu nustatyta tvarka.

69. Mokyklos nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XIX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

70. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XX. REGISTRAVIMAS

71. Mokykla įregistruojama, perregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Juozo Miltinio vidurinė mokykla (toliau tekste -mokykla).

3. 7- oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1967 m. spalio 17 d. Panevėžio miesto tarybos 1995 02 24 sprendimu Nr.26-13 mokykla pavadinta Panevėžio Juozo Miltinio vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas – Aukštaičių g. 1, LT – 5302 Panevėžys, kodas 9042133.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas- Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą. Nuo 2 klasės įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); – baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių ( kartu su pradinėmis klasėmis) dešimties metų pagrindinė mokykla.

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis, dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Veikia pradinių klasių moksleivių pailgintos dienos grupė

15. Gali būti atidarytos kryptingo meninio ugdymo klasės (IX – X- os klasės – profilinės klasės), priešmokyklinio ugdymo klasės.

16. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

17. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, 6-12 klasių moksleivių žinios vertinamos 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

18. Moksleiviai iki 16 m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka, į vyresnes klases – atsižvelgiant į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (mokyklos galimybės, mokinio sveikata, dėstomų kalbų mokėjimas, mokinio poreikiai, polinkiai ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas. Priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

18.1. Visi moksleiviai, išlaikę pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, atsižvelgiant į jų pageidavimus, priimami į vienuoliktą profilinę klasę.

18.2. Moksleiviai, nelaikiusieji ar neišlaikiusieji pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, bet gavusieji Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, priimami į vienuoliktas profilines klases sąlyginai. Jiems suteikiama galimybė atsilikimą likviduoti per pirmą trimestrą. Moksleiviui, nelikvidavusiam įsiskolinimo iš dalyko, kurio mokymas tęsiamas aukštesnėje klasėje, siūloma pasirinkti kitą mokymo įstaigą.

IV. PASKIRTIS

19. Teikia moksleiviams šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

20. Deda tvirtus moksleivių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, skiepija bendrąsias žmogaus vertybes, lavina gebėjimus jomis grįsti savo gyvenimą.

21. Brandina moksleivių kūrybinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

22. Puoselėja moksleivių dvasines, psichines ir fizines galias.

23. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą.

24. Sudaro bendruomenės nariams sąlygas įvairiomis meno formomis išreikšti save.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

25. Mokykla

25.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso mokyklos bendruomenės poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

25.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

25.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymo sąlygas;

25.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

25.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą;

25.6. organizuoja pailgintos darbo dienos grupės darbą;

25.7. atlieka vidinį mokyklos auditą;

25.8. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

25.9. organizuoja viešus kultūrinius renginius, kuria mokyklą kaip bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

26. Moksleivių teisės

26.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

26.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

26.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymo;

26.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

26.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

26.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

26.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti , kai svarstomas jų elgesys;

26.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

26.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

26.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

26.11. burtis į sąjungas, nepolitines visuomenines organizacijas ir judėjimus, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

26.12. turėti visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus bei talentus.

27. Moksleivių pareigos

27.1. mokytis iki 16 m. bendrojo lavinimo ar kitoje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

27.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių; mokyklos teritorijoje nevartoti tabako, alkoholio, narkotinių psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spaudinių ir kitų leidinių;

27.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

27.4. laikytis žmonių bendravimo normų;

27.5. pagarbiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

27.6. laiku ir tiksliai vykdyti mokyklos vadovybės, pedagogų reikalavimus, savivaldos institucijų nutarimus.

28. Tėvų ( globėjų) teisės

28.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

28.2. dalyvauti nustatant mokyklos darbo organizavimo klausimus, ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas;

28.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, ugdymo sąlygas;

28.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti kursą klausimą;

28.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

28.6. dalyvauti mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti;

29. Tėvų ( globėjų) pareigos

29.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

29.2. pasitikėjimu ir reiklumu sau, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiška veikti ir prisiimti atsakomybę;

29.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualumą ir reguliarų pamokų, papildomų užsiėmimų lankymą;

29.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko mokymosi ir elgesio klausimus;

29.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

29.6. dalyvauti klasės, mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti;

29.7. atlyginti mokyklai moksleivių padarytą materialinę žalą.

30. Pedagogų teisės

30.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

30.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

30.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

30.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai kelti;

30.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

30.6. teikti siūlymus dėl mokyklos vadovų ir kolegų vadybinės ir pedagoginės veiklos;

30.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

30.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

30.9. koreguoti tėvų (globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui (-si).

31. Pedagogų pareigos

31.1. ieškoti ugdymo turinį ir kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų;

31.2. pasiruošti užsiėmimams, pamokoms, pagal moksleivių amžių, poreikius, siekius, gebėjimus ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

31.3. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

31.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų , vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

31.5. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo specialistais;

31.6. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

31.7. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti jų meninius, kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokinių bei mokyklos aplinkai;

31.8. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

31.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

31.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus ( globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

31.11. bendradarbiauti su kolegomis, skleisti tarp jų ir mokinių tėvų pedagoginę patirtį, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

31.12. kaupti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

31.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

31.14. tvarkyti pedagoginės veiklos dokumentus;

31.15. garantuoti moksleivių asmens, sveikatos saugumą, atsakyti už gyvybę pamokų, išvykų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu;

31.16. laiku ir tiksliai vykdyti mokyklos vadovybės įsakymus, savivaldos institucijų nutarimus.

32. Klasės auklėtojų pareigos

32.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu ir branda;

32.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

32.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas, metodus;

32.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

32.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

32.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus ( globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį ; nedelsiant išsiaiškinti mokyklos nelankymo ir vėlavimo priežastis;

32.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

32.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

32.9. padėti moksleiviams argumentuotai pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

32.10. tvarkyti klasės žurnalą (dienyną), moksleivių asmens bylas, pažymių knygeles, stebėti ir fiksuoti moksleivių ugdymo (-si) pažangą, prižiūrėti, kaip moksleiviai laikosi mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių;

32.11. bendradarbiauti su savišvietos, savivaldos institucijomis.

33. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

33.1. suteikti pirmąją medicininę pagalbą;

33.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į jo sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

33.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą mokykloje, fizinio krūvį kūno kultūros užsiėmimuose;

33.4. analizuoti moksleivių sergamumą , kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti informaciją ir rekomendacijas klasių auklėtojams bei mokyklos vadovams;

33.5. dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, informuoti moksleivius, jų tėvus ir pedagogus apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių, psichotropinių medžiagų. Skelbti teisėsaugos įstaigų, teikiančių psichologines konsultacijas telefonus, adresus ir jų teikiamas paslaugas.

33.6. rengti sanitarinių būrelių užsiėmimus, ruošti klasių ir mokyklos sanpostus, viktorinas, dalyvauti pravedant jų varžybas.

33.7. saugoti ir tausoti medicininį inventorių, medikamentus, skiepijimo medžiagas ir medicinos kabineto inventorių.

34. Mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininkų ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

35. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivius, jų tėvus (globėjus) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

36. Mokyklos tarybos nariai renkami: tėvai – klasių tėvų komitetų atstovų susirinkime, pedagogai – pedagogų tarybos posėdyje, mokiniai – 9-12 klasių seniūnų tarybos susirinkime

37. Mokyklos tarybą sudaro 5 tėvai, 5 pedagogai, 5 mokiniai.

38. Mokyklos taryba savo pirmame susirinkime iš tarybos narių renka tarybos pirmininką. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

39. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

40. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.

41. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams. Į laisvą vietą atitinkamuose susirinkimuose išrenkamas naujas narys.

42. Mokyklos tarybos pirmininkas perrenkamas bendrais demokratijos principais.

43. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

44. Mokyklos taryba

44.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles bei pakeitimus,veiklos sąvadą, ugdymo planą, nustato darbo organizavimo tvarką;

44.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

44.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertinant vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis; pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

44.4. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

44.5. renka ir skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

44.6. kartu su kitomis mokyklos savivaldos grandimis prisideda prie nebiudžetinių lėšų kaupimo į mokyklos sąskaitą ir pritaria arba nepritaria jų paskirstymui;

44.7. po to, kai pedagogų taryba apsvarsto , priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš mokyklos ( kai mokiniui nėra 16m.) , kreipiasi į švietimo skyrių dėl siūlymo mokiniui pakeisti mokymosi įstaigą;

44.8. mokyklos direktoriumi gali būti paskirtas kandidatas, gavęs mokyklos tarybos pritarimą;

44.9. mokyklos administracija mokyklos tarybai pateikia kasmetinę darbo analizę. Taryba įvertinimui priima sprendimą

44.9.1. pritarti,

44.9.2. pritarti su įpareigojimais,

44.9.3. nepritarti.

44.10. mokyklos taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per du mėnesius;

44.11. mokyklos tarybos nuostatai gali būti keičiami ne mažiau kaip 2/3 jos narių pritarimu;

44.12. pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai rinkimus į tarybą organizuoja mokyklos direktorius;

44.13. mokyklos tarybos veikla yra planuojama, posėdžiai protokoluojami.

45. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniam ir bendriems ugdymo klausimams nagrinėti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Mokykloje atskirų pakopų (1-4, 5-10, 11-12) ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

46. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybai susiskirsčius sekcijomis, bendri posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai – ne rečiau kaip kartą per trimestrą.

47. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai – direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

48. Posėdžiai yra teisėti , jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

49. Pedagogų taryba (sekcija)

49.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo ir mokyklos darbo organizavimo klausimus, svarsto ugdymo turinio atnaujinimo ir moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

49.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

49.3. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

49.4. kartu su tėvais sprendžia moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę ir palikimo kurso kartoti klausimus.

50. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, moksleivių seniūnų taryba.

51. Moksleivių konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja po 5 klasių susirinkimuose išrinktus mokinius iš 5-7 klasių ir po 7 mokinius iš 8-12 klasių. Konferenciją inicijuoja ir veda moksleivių seniūnų tarybos pirmininkas.

52. Moksleivių konferencija

52.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas ;

52.2. renka moksleivius į mokyklos tarybą ir po vieną atstovą iš klasės 9-12 kl. moksleivių į seniūnų tarybą ar kitas savivaldos institucijas;

52.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

52.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

52.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus ir pan.;

52.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

53. Mokykloje veikia 9-12 kl. moksleivių seniūnų taryba. 9-12 klasių moksleivių seniūnų tarybos rinkimai remiasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, konkurencija, periodiškumu, aiškiu procedūros apibrėžtumu.

54. Moksleivių seniūnų taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija.

55. Moksleivių seniūnų taryba

55.1. išsirenka savo pirmininką, sekretorių.Kadencijos laikas – vieneri metai.

55.2. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

55.3. koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą,planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinę veiklą ir laisvalaikį;

55.4. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

55.5. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

55.6. inicijuoja mokyklos laikraščio, sienlaikraščio leidybą, vietinio radijo laidas ir pan.;

55.7. priima sprendimus dėl eilinės ir neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo;

55.8. renka savo atstovus į mokyklos tarybą.

56. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkimuose. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias problemas.

VIII. VALDYMAS

57. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

58. Direktorius

58.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, sudaro darbo grupes ugdymo planams ruošti, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

58.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

58.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

58.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

58.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir juos tvirtina;

58.6. rengia mokyklos vidaus darbo taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

58.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

58.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

58.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

58.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis ;

58.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės – psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

58.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais ( globėjais);

58.13. palaiko ryšius su mokyklos taryba, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

58.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

58.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

58.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

58.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

58.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

58.19. inicijuoja naujos mokyklos tarybos veiklą.

59. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

59.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

59.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

59.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri,kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

59.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

59.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

59.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

59.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

59.8. palaiko ryšius su klasių tėvų komitetais, moksleivių savivaldos institucijomis, organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

59.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

60. Direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkio reikalams

60.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui ir atitikimu darbo saugai, sanitarija, higiena ir už tai atsako;

60.2. organizuoja ir kontroliuoja patarnaujančiojo personalo darbą;

60.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga ir už tai atsako;

60.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

61. Raštinės vedėjo, buhalterio, laboranto ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja jų profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

62. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

63. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai dokumentai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

64. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

65. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS.

66. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

67. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės švietimo skyriui.

68. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, Vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

69. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais ar moksleiviais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stotį į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ar programose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

70. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

71. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

72. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos , gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius.

73. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės , miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

74. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

75. Mokykla gali turėti savo sąskaitas, kurių sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

76. Organizuoja papildomą, ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursai, studijos, individuali ar grupinė nepamokinė vaikų priežiūra ir t.t.).

ATSAKOMYBĖ

77. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

78. Pedagogai ir tėvai (ar vaiko globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

79. Pedagogai atsako už moksleivių asmens saugumą, sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo, išvykų bei mokyklos organizuojamų renginių metu.

80. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

81. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

82. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PILDYMAS

83. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

84. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

85. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

REGISTRAVIMAS

86. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – 9-oji vidurinė mokykla (toliau tekste- mokykla).

3. 9-oji vidurinė mokykla įsteigta 1972 m. birželio 22d. Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr.227.

4. Mokykla savo veiklą pradėjo 1971 m. rugsėjo 1d.

5. Mokyklos adresas – Rožių g. 20, LT-5306 Panevėžys, kodas 9042171.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) ir bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti ankstyvą užsienio kalbų mokymą nuo 2 klasės ir profilinį mokymą.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

14.1. ketverių metų pradinė mokykla;

14.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis – dešimties metų pagrindinė mokykla;

14.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis – dvylikos metų vidurinė mokykla.

15. Veikia priešmokyklinio ugdymo klasė; gali būti atidarytos pailgintos dienos grupės.

16. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

17. 1-4, 5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6- 12 klasių moksleivių žinios vertinamos 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

18. Moksleiviai iki 16m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes priimami ir kitur gyvenantys moksleiviai. Moksleivių priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

19. Visi moksleiviai, išlaikę pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, atsižvelgiant į jų pageidavimus, priimami į vienuoliktą profilinę klasę.

20. Moksleiviai, nelaikiusieji ir neišlaikiusieji pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, bet gavusieji pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, priimami į vienuoliktas profilines klases sąlyginai. Jiems suteikiama galimybė atsilikimą likviduoti per pusmetį. Moksleiviui, nelikvidavusiam įsiskolinimo iš dalyko, kurio mokymas tęsiamas aukštesnėje klasėje, siūloma pasirinkti kitą mokymo įstaigą.

IV. PASKIRTIS

21. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankišką, laisvą , atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankišką pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius,bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

22. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politinės ideologijos ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą kultūros supratimą.

23. Skatina moksleivių lygybę su žmonėmis,turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

24. Mokykla

24.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

24.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama skirtingus ugdymo(si) būdus ir tempą;

24.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

24.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

24.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

24.6. organizuoja priešmokyklinio ugdymo klasės darbą;

24.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

24.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

24.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

24.10. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

25. Moksleivių teisės

25.1. mokytis pagal savo sugebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

25.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

25.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų, apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

25.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

25.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

25.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

25.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

25.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

25.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

25.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje, mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

25.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

26. Moksleivių pareigos

26.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties teisingam tolesnio mokymosi ar profesinės veiklos kelio pasirinkimui, savarankiškam gyvenimui;

26.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

26.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

26.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

26.5. nevartoti narkotikų, alkoholinių bei psichotropinių medžiagų.

27. Tėvų (globėjų) teisės

27.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

27.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

27.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

27.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

27.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

28. Tėvų (globėjų) pareigos

28.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

28.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

28.3. sudaryti vaikui saugias ir sveikas gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

28.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

28.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

28.6. užtikrinti, kad vaikas nenaudotų alkoholinių, narkotinių, psichotropinių medžiagų.

29. Pedagogų teisės

29.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

29.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

29.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius;

29.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

29.5. atostogauti įstatymų numatyta tvarka;

29.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

29.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

30. Pedagogų pareigos

30.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, siekiant gerų ugdymo rezultatų;

30.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

30.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

30.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

30.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

30.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

30.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

30.8. dirbti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos darbą su moksleiviais ir tėvais;

30.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

30.10. pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams;

30.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

30.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

30.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

30.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

31. Klasės auklėtojų pareigos

31.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

31.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus ( bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją ir kt.), klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

31.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant mokymo turinį, formas ir metodus;

31.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

31.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

31.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

31.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jis naudoja psichotropines medžiagas, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus, bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

31.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

31.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

32. Sveikatos priežiūros darbuotojos pareigos

32.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

32.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją, tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

32.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

32.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

32.5. dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

32.6. mokiniams ir tėvams propaguoti sveiką gyvenimo būdą, aiškinti narkotinių, alkoholinių, psichotropinių medžiagų žalą.

33. Mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės. Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

34. Mokyklos taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

35. Tėvus į mokyklos tarybą renka tėvų atstovų susirinkimas, kuriame dalyvauja po 1 atstovą iš kiekvienos 1-12 klasės, mokytojus – pedagogų taryba, moksleivius – 8-12 klasių seniūnų ir seniūnų pavaduotojų susirinkimas. Dėl balsavimo susitariama susirinkimų pradžioje. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams. Į mokyklos tarybą renkami 9 mokytojai, 9 tėvai, 9 moksleiviai.

36. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Dėl balsavimo susitariama susirinkimo pradžioje. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

37. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

38. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito kasmet mokslo metų pabaigoje juos rinkusiems bendruomenės nariams.

39. Mokyklos taryba

39.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

39.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

39.3. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

39.4. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

39.5. skiria atstovus stebėtojo teisėmis į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

39.6. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų įsigijimu ir panaudojimu.

40. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams ir bendriems klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, med. felčeris, psichologas, socialinis ir specialieji pedagogai, bibliotekininkas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

41. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

42. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

43. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

44. Pedagogų taryba

44.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

44.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

44.3. kartu su mokyklos socialiniu ir specialiuoju pedagogais, med. felčeriu ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

44.4. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sukakus 15 m., siūlo mokymąsi kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, o sukakus 16 m. – kitą mokymosi ar veiklos formą. Sprendžia moksleivio šalinimo iš mokyklos klausimus, teikia siūlymus mokyklos tarybai.

45. Mokykloje steigiama moksleivių savivaldos institucija – moksleivių taryba.

46. Moksleiviai į moksleivių tarybą renkami 5-12 klasių seniūnų ir klasių seniūnų pavaduotojų susirinkime vieneriems metams. Tarybą sudaro 11 narių. Renkamas pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius. Dėl balsavimo susitariama susirinkimo pradžioje

47. Moksleivių aktyvo taryba

47.1. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleivių renginių planus;

47.2. koordinuoja, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

47.3. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

47.4. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

47.5. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą, vietinio radijo laidas ir pan.

48. Moksleivių tarybos veiklą reglamentuoja moksleivių tarybos nuostatai.

49. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

50. Mokykloje gali steigtis ir kitos savivaldos institucijos.

VIII. VALDYMAS

51. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

52. Direktorius

52.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

52.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

52.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

52.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti,organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

52.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą, juos tvirtina;

52.6. priima ir atleidžia iš darbo pavaduotojus, pedagogus ir aptarnaujantį personalą;

52.7. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

52.8. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo ir drausminimo sistemą;

52.9. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojamos alkoholinės, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

52.10. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

52.11. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

52.12. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų spec. ugdymo poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę – psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir ugdymo turinio klausimus;

52.13. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais(globėjais);

52.14. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

52.15. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

52.16. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

52.17. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

52.18. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

52.19. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

52.20. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

53. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

53.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

53.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą, sergančių moksleivių mokymą namuose;

53.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

53.4. kontroliuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus, analizuoja moksleivių bendrojo ir papildomo ugdymo pokyčius;

53.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendrauti ir atestuotis;

53.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

53.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

53.8. organizuoja tėvų ( globėjų) švietimą;

53.9. vykdo kitas pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas;

53.10. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

54. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

54.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

54.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

54.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;rūpinasi mokyklos teritorijos priežiūra;

54.4. atsako už darbų, priešgaisrinę bei civilinę saugą;

54.5. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

55. Mokyklos raštinės vedėjo, buhalterio – sąskaitininko, laboranto ir aptarnaujančio personalo veiklą reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

56. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo direktorius įstatymų numatyta tvarka.

57. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 3.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis ( sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

58. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

59. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomąjį ugdymą, kursus, renginius ir kt.

60. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

61. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

62. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal atskirai parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

63. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

64. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

65. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

66. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

67. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

68. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

69. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

70. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „SaulėteKIO“ vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Saulėtekio“ vidurinė mokykla (toliau tekste- mokykla).

3. 11-oji vidurinė mokykla įsteigta Panevėžio m. DŽDT Vykdomojo komiteto 1977-05-23 sprendimu Nr.239. Savo veiklą pradėjo 1975 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1995-10-19 sprendimu Nr. 10-17 mokykla pavadinta Panevėžio „Saulėtekio“ vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas – Statybininkų g.24, LT-5304 Panevėžys, kodas 9042243.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas yra Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124), išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla yra dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Nuo antros klasės pradedamas ankstyvasis, o nuo 5 klasės – pagilintas užsienio k. mokymas.

15. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. „ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ mokykloje veikia profilinės klasės.

16. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės, pailgintos darbo dienos grupės.

17. 1-5 moksleivių klasių žinių, gebėjimų, įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

18. Moksleiviai iki 16 m. priimami į mokyklą pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes, priimami visi moksleiviai, atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, jei moksleivio išsilavinimas, sveikata, mokomosios kalbos mokėjimas, moksleivių skaičius klasėse atitinka priėmimo į ją sąlygas; pirmenybė teikiama moksleiviams, kurių tėvų prašymai priimti į mokyklą yra registruoti anksčiau, vaikams su negalia, vaikams, kurių vyresnieji broliai ir seserys mokosi mokykloje. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai, kurie ugdomi bendrosiose klasėse.

19. Įgyvendinamas ankstyvasis užsienio k. mokymas. Nuo 2 klasės pradedama mokyti užsienio kalbų (anglų kalbos), jeigu pageidauja ne mažiau kaip 12 tos pačios klasės moksleivių, turinčių pakankamus gimtosios kalbos mokėjimo (rašymo ir kalbėjimo) įgūdžius.

20. Moksleiviai, baigę bendrąją pagrindinio ugdymo programą ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, priimami į 11-ąsias profilines klases. Moksleiviai, turintys nepatenkinamų metinių įvertinimų, į šias klases priimami sąlyginai. Moksleivių priėmimo į mokyklą tvarką nustato Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IV. PASKIRTIS

21. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, gebančius bendrauti ir bendradarbiauti, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

22. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

23. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, moko teikti artimiesiems socialinę paramą.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

24. Mokykla

24.1. sudaro sąlygas moksleiviams siekti bendrojo vidurinio išsilavinimo, nuo antros klasės pradėti ankstyvąjį anglų k. mokymą;

24.2. formuoja moksleivių ugdymo turinį ir dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias programas, bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, siūlo ir taiko skirtingus mokymo(-si) būdus ir tempą;

24.3. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

24.4. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

24.5. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruoja jį su bendruoju lavinimu;

24.6. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

24.7. atlieka vidinį mokyklos auditą;

24.8. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

24.9. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

25. Moksleivių teisės

25.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

25.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

25.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; nuo 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

25.4. puoselėti gimtąją kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

25.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

25.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

25.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys;

25.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

25.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį amžių ir sveikatą;

25.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

25.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

26. Moksleivių pareigos

26.1. mokytis iki 16 metų vidurinėje ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties teisingai pasirinkti tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, pasiruošti savarankiškam gyvenimui;

26.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

26.3. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

26.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

26.5. nevartoti, neplatinti narkotinių, psichotropinių ir kitų sveikatą žalojančių medžiagų.

27. Tėvų (globėjų) teisės

27.1. reikalauti, kad mokykloje būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

27.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

27.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

27.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

27.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

28. Tėvų (globėjų) pareigos

28.1. užtikrinti, kad vaikas iki 16 metų mokytųsi mokykloje arba kitoje bendrąjį išsilavinimą teikiančioje švietimo įstaigoje;

28.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę asmenį;

28.3. sudaryti sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti, kad moksleivis punktualiai ir reguliariai lankytų pamokas;

28.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

28.5. užtikrinti, kad vaikas iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

28.6. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo.

29. Pedagogų teisės

29.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

29.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacijos kategoriją atitinkantį atlyginimą;

29.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūros grupes, dalyko ir metodikos sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

29.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

29.5. atostogauti vasarą įstatymų nustatyta tvarka;

29.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

29.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

29.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

30. Pedagogų pareigos

30.1. atsižvelgti į moksleivių siekius ir galimybes, individualizuoti ugdymo turinį, laiduoti gerus ugdymo rezultatus;

30.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiesiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti pasiekimus;

30.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

30.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

30.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

30.6. padėti moksleiviams tenkinti saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

30.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, darbo saugos, saugos buityje įgūdžius;

30.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo; pastebėjus pažeidimus, pranešti mokyklos administracijai; apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą informuoti mokyklos administraciją ir slaugytoją;

30.9. ruoštis pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

30.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas, mokyklos vadovus;

30.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

30.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

30.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

31. Klasės auklėtojų pareigos

31.1. rūpintis moksleivių ugdymu ir branda;

31.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.), su jais derinti moksleivių ugdymą;

31.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

31.4. rūpintis moksleivių sveikata, jų saugumu, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

31.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

31.6. bendrauti su moksleiviais ir jų šeimomis, informuoti tėvus (globėjus) apie jų mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

31.7. suteikti moksleiviams reikiamą pagalbą pastebėjus smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą, apie tai informuoti tėvus (globėjus), mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

31.8. padėti spręsti moksleiviams kylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitokias problemas;

31.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

32. Mokyklos psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, koncertmeisterio, bibliotekos vedėjo, bibliotekininkų ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

33. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, direkcijos taryba, metodikos taryba.

34. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

35. Mokyklos taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

36. Rinkimai vyksta slaptu arba atviru balsavimu ( apie tai susitariama susirinkimo pradžioje).

37. Mokyklos tarybos struktūra: 5 tėvai, 5 moksleiviai, 5 pedagogai.

38. Rinkimų į mokyklos tarybą tvarka: visuotiniai 1-12 klasių tėvų susirinkimai išrenka po 2 atstovus nuo kiekvienos klasės; į visuotinį mokyklos tėvų atstovų susirinkimą, kuris išrenka 5 tėvų atstovus į mokyklos tarybą. 5 pedagogus išrenka pedagogų taryba, antros ir trečios mokymosi pakopos moksleivių atstovus išrenka šių pakopų moksleivių atstovų susirinkimas.

39. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

40. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 tarybos narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

41. Mokyklos tarybos nariai už veiklą atsiskaito tėvų, moksleivių atstovų bei pedagogų tarybos posėdyje.

42. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustačiusios, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

43. Mokyklos taryba

43.1. tvirtina mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, mokyklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

43.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

43.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

43.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

43.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

43.6. skiria atstovus dirbti pedagogų atestacijos komisijoje, stebėtojo teisėmis dalyvauja viešo konkurso laisvoms direktoriaus pareigoms eiti;

43.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų įsigijimu ir naudojimu;

43.8. kartu su mokyklos direktoriumi nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą.

44. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis darbuotojas, specialusis pedagogas, bibliotekininkas, skaityklos vedėjas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

45. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Gali būti šaukiamas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

46. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

47. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

48. Pedagogų taryba

48.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

48.2. svarsto mokyklos veiklos programą, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimą ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimus;

48.3. kartu su mokyklos socialiniu darbuotoju, specialiuoju pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, darbo saugos, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

49. Direkcijos taryba – savivaldos institucija, kurią sudaro administracija ir mokyklos pedagogai (rengiant išplėstinius posėdžius). Direkcijos tarybos pirmininkas – mokyklos direktorius, sekretorius renkamas metams.

50. Direkcijos tarybos išplėstiniai posėdžiai šaukiami vieną kartą per mėnesį, administracijos narių posėdžiai vyksta 2-4 kartus per mėnesį. Direkcijos tarybos sprendimai įsigalioja, kai už juos balsuoja 2/3 posėdyje dalyvaujančiųjų.

51. Direkcijos taryba

51.1. svarsto ugdymo plano įgyvendinimo sąlygas;

51.2. analizuoja ugdymo pasiekimų kokybę, mokymo ir mokymosi sąlygas;

51.3. svarsto pedagoginės pagalbos moksleiviams būklę, moksleivių kultūros, santykių su tėvais ir mokyklos taryba, kitomis institucijomis bei vietos bendruomene būklę;

51.4. nagrinėja mokyklos valdymo tobulinimo, ugdymo kokybės garantavimo klausimus;

51.5. svarsto kitus mokyklos bendruomenei aktualius klausimus.

52. Metodikos taryba – mokyklos savivaldos institucija, organizuojanti pedagogų metodinę veiklą, analizuojanti mokymo ir mokymosi veiklą, teikianti siūlymus mokyklos pedagogų ir direkcijos taryboms. Ją sudaro metodinių grupių pirmininkai, bibliotekos vedėja, veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Metodikos taryba renka sekretorių 2 mokslo metams.

53. Metodikos tarybos posėdžiai šaukiami kartą per trimestrą ( esant reikalui ir dažniau). Į posėdžius gali būti kviečiami mokyklos vadovai, mokytojai ekspertai, mokytojai metodininkai.

54. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 metodikos tarybos narių.

55. Metodikos taryba

55.1. koordinuoja mokyklos metodinių grupių veiklą, numato metodinės veiklos apibendrinimo formas, metodinės patirties sklaidos būdus;

55.2. teikia siūlymus direkcijos ir pedagogų taryboms dėl mokyklos veiklos perspektyvų;

55.3. inicijuoja individualių ugdymo programų atitikimo bendrosioms programoms ir valstybiniams standartams kokybės analizę;

55.4. svarsto ugdymo proceso kokybės klausimus, analizuoja moksleivių poreikių tenkinimo padėtį, kuria vertinimo metodų ir ugdymo rezultatų apskaitos sistemą, analizuoja bendradarbiavimo su tėvais, šalies pedagogais formų kokybę bei veiklos rezultatus;

55.5. analizuoja mokymo materialinę, mokymo priemonių tinkamumą ir pritaikymą ugdymui, ugdymo turinio atnaujinimą;

55.6. kuria projektinių darbų rengimo ir įgyvendinimo sistemą 1-4, 5-12 klasėse;

55.7. analizuoja pedagogų bendradarbiavimo su moksleivių savivaldos institucijomis būklę;

55.8. organizuoja pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir kitus klausimus.

56. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių susirinkimas, moksleivių taryba.

57. Moksleivių susirinkimas – aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Moksleivių susirinkimų sušaukimą inicijuoja moksleivių tarybos pirmininkas (prezidentas). Susirinkime dalyvauja 7-12 klasių moksleivių susirinkimuose išrinkti atstovai ( po 3 iš kiekvienos 7-12 klasės), susirinkimuose dalyvauja moksleivių tarybos atstovai ir mokyklos tarybos nariai – moksleiviai. Susirinkimui vadovauja susirinkimo pradžioje išrinktas pirmininkas ir sekretorius.

58. Moksleivių susirinkimas

58.1. renka mokyklos tarybos narius-moksleivius iš 9-12 klasių moksleivių atstovų slaptu balsavimu dvejų metų kadencijai;

58.2. renka moksleivių tarybą dvejų metų kadencijai, slaptu balsavimu;

58.3. svarsto svarbiausius mokyklos bendruomenės veiklą reglamentuojančius dokumentus, rengia ir teikia siūlymus mokyklos administracijai ugdymo proceso tobulinimo klausimais.

59. Moksleivių taryba – moksleivių savivaldos institucija. Ją sudaro vienuolika 7-12 klasių moksleivių, išrinktų 7-12 klasių moksleivių atstovų susirinkime slaptu balsavimu, 2 metams. Surinkę daugiausia balsų išrenkami: 7-tų kl. -1 mokinys, 8-tų kl. – 1 mokinys, 9-tų kl. – 2 mokiniai, 10-tų klasių – 3 mokiniai, 11-tų kl. – 3 mokiniai, 12-tų kl. – 1 mokinys.

60. Moksleivių taryba

60.1. renka moksleivių tarybos pirmininką ( prezidentą) ir sekretorių slaptu balsavimu;

60.2. suderinusi su mokyklos administracija, tvirtina savo veiklos programą 2 metams;

60.3. ryšius su 5-12 klasių moksleivių bendruomenėmis palaiko per 5-12 klasių seniūnus

60.4. teikia mokyklos direktoriui moksleivių tarybos sprendimų projektus, kuriuos tvirtina moksleivių susirinkimas, o teikia moksleivių tarybos pirmininkas (prezidentas);

60.5. priima sprendimus dėl neeilinių moksleivių susirinkimų sušaukimo.

VIII. VALDYMAS

61. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

62. Direktorius

62.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, sudaro darbo grupes;

62.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

62.3. rūpinasi palankaus ugdymo ir darbo mikroklimato kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės narių santykius.

62.4. skiria valdymo funkcijas pavaduotojams, sudaro jiems galimybes savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

62.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

62.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai tvirtinti;

62.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistema;

62.8. kontroliuoja, kad mokykloje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

62.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos bendruomenės veiklą, ugdymo rezultatus;

62.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

62.11. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymo poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagogikos psichologijos tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus;

62.12. bendradarbiauja su moksleivių tėvais ( globėjais);

62.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene

62.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

62.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansų ištekliais, darbų ir civiline sauga;

62.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai tvirtinti;

62.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

62.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

62.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą;

62.20. vadovauja mokyklos pedagogų tarybai ir direkcijos tarybai;

62.21. tvirtina atsakingus už darbą ir civilinę saugą asmenis.

63. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

63.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą;

63.2. sudaro pamokų, papildomojo ugdymo, papildomo darbo su nepažangiais moksleiviais, baigiamųjų egzaminų, budėjimo tvarkaraščius;

63.3. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

63.4. teikia pagalbą pedagogams, klasių auklėtojams, jauniesiems specialistams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

63.5. koordinuoja popamokinę ir moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

63.6. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

63.7. stebi ir kontroliuoja saviraiškos būrelių veiklą, organizuoja masinius renginius, šventes ir poilsio vakarus mokykloje;

63.8. organizuoja darbą su linkusiais nusikalsti, turinčiais elgesio problemų moksleiviais, palaiko ryšius su nepilnamečių reikalų inspekcija, vaikų organizacijomis bei įstaigomis;

63.9. atsako už pedagogų kvalifikacijos kėlimą, dokumentacijos tvarkymą, dalykišką pedagogų bendradarbiavimą;

63.10. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją;

63.11. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

64. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

64.1. atsako už mokyklos patalpų ruošimą naujiems mokslo metams;

64.2. aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais;

64.3. atsako už mokyklos pastato, inventoriaus, mokymo priemonių apsaugą, apskaitą ir kontrolę;

64.4. rūpinasi aptarnaujančio personalo darbo organizavimu, darbo bei atostogų grafikų sudarymu;

64.5. atsako už sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymąsi ir ugdymą, švarą ir tvarką mokyklos patalpose ir mokyklos teritorijoje;

64.6. rūpinasi mokyklos gėlių, gėlynų ir želdinių priežiūra;

64.7. sudaro aptarnaujančio personalo darbuotojų darbo tabelius;

64.8. atsako už priešgaisrinę apsaugą, mokyklos pastato eksploatavimą ir priežiūrą;

64.9. atsako už mokyklos šilumos ūkį, jo priežiūrą bei tinkamą eksploataciją.

65. Mokyklos vyr.buhalteris, raštinės vedėjas, kasininkas-sąskaitininkas, laborantas, inžinierius-programuotojas ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojai vadovaujasi profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

66. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

67. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

68. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

69. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

70. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

71. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

72. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

73. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

74. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

75. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

76. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

77. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto savivaldybės nustatyta tvarka.

78. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

79. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir įmonių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVI. ATSAKOMYBĖ

80. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

81. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

82. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

83. Direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

84. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

85. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

86. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

87. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

88. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

89. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Mykolo karkos vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio Mykolo Karkos vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Mykolo Karkos vidurinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. 13-oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1978 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1995 11 12 sprendimu Nr. 10-17 mokyklai suteiktas Mykolo Karkos vardas ir pavadinta Panevėžio Mykolo Karkos vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas – Dariaus ir Girėno g.26, LT- 5304 Panevėžys, kodas 9042296.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį ( kodas 3122 ), pagrindinį ( kodas 3123 ), bendrąjį vidurinį ( kodas 3124 ) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10.Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas, (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas, kodas 2051.

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12.Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II.STRUKTŪRA

13. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis, dvylikos metų vidurinė mokykla.

1. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

2. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės, pailgintos darbo dienos grupės.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

3. Moksleiviai iki 16 m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas, užsienio kalbos, profiliai ir kt.) atitinka priėmimo sąlygas.

4. Moksleiviai į pirmą klasę priimami pateikus tėvų prašymą, sveikatos pažymėjimą, skiepų lapą, 2 fotonuotraukas, gimimo liudijimo kopiją.

5. Į profilinės mokyklos 11-ą klasę priimami moksleiviai, baigę pagrindinę mokyklą ir turintys pagrindinės mokyklos išsilavinimo pažymėjimą. Moksleivis, pažymėjime turintis dalykų neigiamų metinių įvertinimų, priimamas sąlyginai. Kitus atvejus reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

6. Į kitas klases priimami moksleiviai iki 16 metų , gyvenantys mokyklos mikrorajone, o į profilines klases – gyvenantys mieste ir Panevėžio rajone, pateikus tėvų prašymą ir mokslo pažymėjimą, jeigu klasėje yra laisvų vietų ( 1- 4 klasėse iki 24, 5 – 12 klasėse iki 30 moksleivių ).

7. Priimant Panevėžio miesto ir rajono moksleivius, teikiama pirmenybė neįgaliesiems, iš daugiavaikių šeimų, našlaičiams, jei tėvai invalidai, mokykloje jau mokosi broliai, seserys, pagal prašymo padavimo datą. Kitais atvejais moksleivių priėmimo į mokyklą tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės arba sprendžia mokyklos taryba.

IV.PASKIRTIS

8. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

9. Sudaro moksleiviams sąlygas profiliuotis, mokytis pagal skirtingo lygio programas, kultivuoti plaukimo sportą, sveikai gyventi, perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus mokytis keturių užsienio kalbų: anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

10. Mokykla

10.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

10.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus ugdymo (-si) būdus ir tempą;

10.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

10.4. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

10.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

10.6. esant poreikiui, organizuoja pailgintos darbo dienos grupės, priešmokyklinio ugdymo klasės darbą;

10.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokomą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

10.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

10.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos egzaminus;

10.10. kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, ( GLOBĖJŲ ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

11. Moksleivių teisės

11.1. mokytis pagal savo gebėjimus bei poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

11.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

11.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

11.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

11.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

11.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

11.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

11.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

11.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

11.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

11.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

12. Moksleivių pareigos

12.1. mokytis iki 16 metų , įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

12.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

12.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

12.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

12.5. sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų. Neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spausdinių ir kitų leidinių.

13. Tėvų (globėjų) teisės

13.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

13.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

13.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

13.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

13.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

14. Tėvų ( globėjų) pareigos

14.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

14.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

14.3. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

14.4. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

14.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų.

15. Pedagogų teisės

15.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

15.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

15.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

15.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

15.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

15.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

15.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

15.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

16. Pedagogų pareigos

16.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus rezultatus;

16.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

16.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų, vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

16.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

16.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

16.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

16.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius; pamokose ir popamokiniuose renginiuose vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

16.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

16.9. pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams;

16.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

16.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

16.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

16.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

17. Klasės auklėtojų pareigos

17.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

17.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialų pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

17.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

17.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną, informuoti moksleivius, jų tėvus apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, paskelbti sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresus, telefonus ir jų teikiamas paslaugas;

17.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

17.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

17.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

17.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

17.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

18. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

18.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

18.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicininius dokumentus;

18.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinį krūvį kūno kultūros užsiėmimuose;

18.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

18.5. dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

18.6. organizuoti mokymą pedagogams apie pirmosios medicinos pagalbos teikimą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

19. Mokyklos socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai, profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII.SAVIVALDA

20. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams ir yra viena iš mokyklos savivaldos institucijų, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

21. Mokyklos tarybos nariai renkami atviru balsavimu: pedagogai – pedagogų tarybos susirinkime, tėvai – tėvų atstovų susirinkime, mokiniai – antrosios ir trečiosios pakopų moksleivių visuotiniame susirinkime.

22. Mokyklos tarybą sudaro 4 pedagogai, 4 tėvai ir 4 antrosios ir trečiosios pakopų mokiniai.

23. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu.

24. Pasibaigus tarybos kadencijai, jos rinkimus organizuoja mokyklos direktorius. Mokyklos tarybos perrinkimo ir papildymo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

25. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai stebėtojo teisėmis.

26. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Mokyklos tarybos nutarimas įsigalioja direktoriui patvirtinus.Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

27. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito: mokytojai – pedagogų tarybai, tėvai – visuotiniam tėvų susirinkimui, moksleiviai – visuotiniam antrosios ir trečiosios pakopų mokinių susirinkimui dukart per metus.

28. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

29. Mokyklos taryba

29.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

29.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

29.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

29.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

29.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

29.6. stebėtojo teisėmis gali skirti atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisijoje;

29.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų gavimu ir panaudojimu.

30. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams ir bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, socialinis ir specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Atskirų pakopų (1-4, 5-10, 11-12) ar profiliuotų klasių moksleivių ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

31. Bendri pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą arba pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per trimestrą arba pusmetį.

32. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

33. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

34. Pedagogų taryba

34.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

34.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

34.3. kartu su mokyklos socialiniu ir specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

34.4. moksleiviams, stokojantiems motyvacijos, sukakus 15 m. siūlo mokymąsi kitoje formalioje švietimo įstaigoje, sukakus 16 metų, kitą mokymosi ar veiklos formą, sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus, teikia siūlymus mokyklos tarybai.

35. Metodikos taryba – tai savivaldos institucija, renkama kas du metai. Ją sudaro metodinių ratelių pirmininkai, bibliotekos vedėja. Metodikos tarybos darbui vadovauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

36. Metodikos taryba

36.1. koordinuoja mokyklos metodinį darbą;

36.2. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos kėlimu, ugdymo proceso tobulinimu, metodinių naujovių taikymu;

36.3. inicijuoja kontrolinius darbus bei įskaitas;

36.4. organizuoja ugdymo rezultatų aptarimą metodiniuose rateliuose.

37. Mokykloje yra šios moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių susirinkimas, moksleivių taryba, prezidento valdyba.

38. Moksleivių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (ne daugiau 10).

39. Moksleivių susirinkimas

39.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

39.2. renka moksleivius į mokyklos tarybą ir moksleivių tarybą;

39.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

39.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

39.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus ir kt.;

39.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

40. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių susirinkimas. Ją sudaro 5-12 klasių seniūnai. Moksleivių taryba renkama kas du metai atviru balsavimu, papildoma kasmet. Ji kviečiama ne rečiau kaip kartą į mėnesį. Teisę sušaukti moksleivių tarybos susirinkimus turi moksleivių tarybos pirmininkas (jam susirgus ar išvykus – vicepirmininkas).

41. Moksleivių taryba

41.1. svarsto ir, suderinus su mokyklos administracija, tvirtina svarbiausių moksleivių renginių planus;

41.2. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

41.3. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

41.4. svarsto moksleivių teises mokykloje ir už mokyklos ribų gynimo klausimus;

41.5. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą, vietinio radijo laidas ir kt.

42. Prezidento valdyba – tai savivaldos institucija renkama kas 2 metai atviru balsavimu moksleivių susirinkime. Ją sudaro prezidentas, pavaduotojas, finansininkas, sekretorius.

43. Prezidento valdyba

43.1. dalyvauja moksleivių tarybos posėdžiuose;

43.2. inicijuoja susitikimus su mokyklos administracija ir diskutuoja apie moksleivių problemas moksleivių vardu;

43.3. šaukia neeilinius moksleivių tarybos susirinkimus;

43.4. atsikaito už savo veiklą moksleivių susirinkime.

44. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

45. Mokyklos tarybos ir klasių tėvų komitetų veiklą kuruoja mokyklos direktorius. Moksleivių savivaldos institucijų veiklą kuruoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

VIII. VALDYMAS

59.Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria Savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

60. Direktorius

60.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

60.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

60.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

60.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

60.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių nuostatų ir instrukcijų rengimą , juos tvirtina;

60.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

60.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

60.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

60.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

60.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

60.11.sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

60.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

60.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

60.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

60.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

60.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

60.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

60.18. atsako už civilinę saugą;

60.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

61. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

61.1.organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

61.2.vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

61.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

61.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

61.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

61.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

61.7. moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

61.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

61.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

61.10. atsako už saugaus eismo ir civilinės saugos mokymą, vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas

62. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

62.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu, sanitarija ir higiena. Atsako už ūkinę veiklą;

62.2. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

62.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

62.4. atsako už darbų saugą;

62.5. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

63. Mokyklos raštinės vedėjo, sekretoriaus, vyr. buhalterio, kasininko – sąskaitininko, laboranto, medicinos sesers ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį nusako profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

64. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

65. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

66. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

67. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

68. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

69. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

70. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

71. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

72. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

73. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

74. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

75. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

76. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

77. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

78. Fondas veikia pagal parengtus ir direktoriaus patvirtintus nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

79. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

80. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

81. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

82. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

83. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

84. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

85. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

86. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

87. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės iniciatyva vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

88. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Žemynos“ vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Žemynos“ vidurinė mokykla (toliau tekste mokykla ).

3. 14 – oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1979 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1996 09 20 sprendimu Nr. 19-8 mokyklai suteiktas Žemynos vardas ir pavadinta Panevėžio „Žemynos“ vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas – Ramygalos g. 99, LT – 5308 Panevėžys, kodas 9042315

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį ( kodas 3122 ), pagrindinį ( kodas 3123 ), bendrąjį vidurinį ( kodas 3124 ) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą, ugdanti plaukimo pradinį parengimą ir sportinį meistriškumą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051.).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12.Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis, dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr. 6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

15. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės, pailgintos darbo dienos grupės.

16. Baseinas trijų pakopų

16.1 pradinio ir bendrojo fizinio rengimo – septynerių metų vaikams ir vyresniems;

16.2. meistriškumo ugdymo – aštuonerių – dvylikos metų vaikams;

16.3. meistriškumo tobulinimo – trylikos metų vaikams ir vyresniems.

17. 1 – 4 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka pagal vidaus darbo tvarkos taisykles ir pedagogų tarybos nutarimus.

18. 5 – 12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema arba nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei kita mokyklos pedagogų tarybos tvarka.

19. Vadovaujantis mokyklos tarybos aprobuotais ir direktoriaus patvirtintais kontroliniais normatyvais, baseine vertinamas fizinis sportininkų pasirengimas ir kontrolinių normatyvų vykdymas.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

20. Moksleiviai iki 16 m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą, Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas, užsienio kalbos, profiliai ir kt.) atitinka priėmimo sąlygas.

21. Moksleiviai į pirmą klasę priimami pateikus tėvų prašymą, sveikatos pažymėjimą, skiepų lapą, 2 fotonuotraukas, gimimo liudijimo kopiją.

22. Į profilinės mokyklos 11-ą klasę priimami moksleiviai, baigę pagrindinę mokyklą ir turintys pagrindinės mokyklos išsilavinimo pažymėjimą. Moksleivis, pažymėjime turintis dalykų neigiamus metinius įvertinimus, priimamas sąlyginai. Kitus atvejus reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

23. Į kitas klases priimami moksleiviai iki 16 metų, gyvenantys mokyklos mikrorajone, o į profilines klases – gyvenantys mieste ir Panevėžio rajone, pateikus tėvų prašymą ir mokslo pažymėjimą, jeigu klasėje yra laisvų vietų ( 1- 4 klasėse iki 24, 5 – 12 klasėse iki 30 moksleivių ). Priimant Panevėžio miesto ir rajono moksleivius, teikiama pirmenybė neįgaliesiems, iš daugiavaikių šeimų, našlaičiams, jei tėvai invalidai, mokykloje jau mokosi broliai, seserys, pagal prašymo padavimo datą. Kitais atvejais moksleivių priėmimo į mokyklą tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės arba sprendžia mokyklos taryba.

IV. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į BASEINĄ

24.Į baseiną priimami moksleiviai, besimokantys bet kurioje miesto ugdymo įstaigoje, turintys tėvų ir gydytojo leidimą. Kitais atvejais moksleivių priėmimo į baseiną tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

V. PASKIRTIS

25.Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

26.Sudaro moksleiviams sąlygas profiliuotis, mokytis pagal skirtingo lygio programas, kultivuoti plaukimo sportą, sveikai gyventi, perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus mokytis keturių užsienio kalbų: anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k.

VI. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

27. Mokykla

27.1.teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

27.2.formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus ugdymo(-si) būdus ir tempą;

27.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

27.4.organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

27.5.teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

27.6.esant poreikiui, organizuoja pailgintos darbo dienos grupės, priešmokyklinio ugdymo klasės darbą;

27.7.organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokomą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

27.8.atlieka vidinį mokyklos auditą;

27.9.vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos egzaminus;

27.10.kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, ( GLOBĖJŲ ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

28. Moksleivių teisės

28.1.mokytis pagal savo gebėjimus bei poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

28.2.dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

28.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

28.4.puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

28.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

28.6.savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

28.7.gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

28.8.gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

28.9.turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

28.10.dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

28.11.burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

29. Moksleivių pareigos

29.1.mokytis iki 16 metų, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

29.2.nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

29.3.gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

29.4.laikytis žmonių bendrabūvio normų;

29.5.sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spaudinių ir kitų leidinių.

30. Tėvų (globėjų) teisės

30.1.reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

30.2.dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

30.3.gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

30.4.kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

30.5.dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

31. Tėvų ( globėjų) pareigos

31.1.užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

31.2.sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

31.3.bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

31.4.pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

31.5.apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

32. Pedagogų teisės

32.1.laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

32.2.tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

32.3.burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

32.4.nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

32.5.atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

32.6.vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

32.7.dalyvauti mokyklos savivaldoje;

32.8.dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

33. Pedagogų pareigos

33.1.pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus rezultatus;

33.2.skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

33.3.siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų, vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

33.4.pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

33.5.siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

33.6.padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

33.7.formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius; pamokose ir popamokiniuose renginiuose vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

33.8.laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

33.9.pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams;

33.10.analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

33.11.bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

33.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

33.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

34. Klasės auklėtojų pareigos

34.1.rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

34.2.burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininkę, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

34.3.pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

34.4.domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną; informuoti moksleivius, jų tėvus apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, paskelbti sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresus, telefonus ir jų teikiamas paslaugas;

34.5.padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

34.6.bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

34.7.suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

34.8.padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

34.9.padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

35. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

35.1.suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

35.2.iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

35.3.prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinį krūvį kūno kultūros užsiėmimuose;

35.4.analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

35.5.dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

35.6.organizuoti mokymą pedagogams apie pirmosios medicinos pagalbos teikimą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

36.Mokyklos socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis. Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VIII. SAVIVALDA

1. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams ir yra viena iš mokyklos savivaldos institucijų, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

2. Po vieną tėvą kandidatą į mokyklos tarybą siūlo kiekvienos klasės tėvų visuotinis susirinkimas, 15 kandidatų pedagogų – pedagogų taryba, antros ir trečios pakopos po vieną kandidatą moksleivį – klasės moksleivių visuotinis susirinkimas.

3. Mokyklos tarybą renka slaptu balsavimu visų trijų grandžių kandidatų konferencija lygiomis dalimis, moksleiviai – 7, tėvai – 7, pedagogai – 7, iš viso 21 tarybos narį.

4. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu.

5. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai stebėtojo teisėmis.

6. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

7. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems vietos bendruomenės nariams visuotinio susirinkimo metu vieną kartą per pusmetį. Mokyklos taryba atsiskaito visų trijų grandžių kandidatų konferencijoje vieną kartą per mokslo metus.

8. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Mokyklos taryba

9.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

9.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

9.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

9.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

9.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

9.6. stebėtojo teisėmis gali skirti atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisijoje;

9.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą , rūpinasi nebiudžetinių lėšų gavimu ir panaudojimu.

10. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams ir bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, socialinis ir specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Atskirų pakopų (1-4, 5-10, 11-12) ar profiliuotų klasių moksleivių ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

11. Bendri pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą arba pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per trimestrą arba pusmetį.

12. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai – direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

13. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

14. Pedagogų taryba (sekcija)

14.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

14.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

14.3. kartu su mokyklos socialiniu ir specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

15. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, klasių seniūnų taryba, moksleivių prezidento valdyba.

16. Moksleivių konferencija -aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Ją šaukia prezidento valdyba vieną kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (po 5 atstovus iš kiekvienos klasės). Konferenciją veda delegatų išrinktas pirmininkas, protokoluoja išrinktas sekretorius.

17. Moksleivių konferencija

17.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

17.2. renka moksleivių prezidentą ir atstovus į mokyklos tarybą;

17.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

17.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

17.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus;

17.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

18. Klasių seniūnų taryba – moksleivių savivaldos institucija, į kurios sudėtį įeina visi 5-12 klasių seniūnai. Seniūnų tarybai vadovauja klasių seniūnų išrinktas pirmininkas.

19. Klasių seniūnų taryba

19.1. svarsto ir , suderinusi su mokyklos administracija, tvirtina svarbiausių moksleivių renginių planus;

19.2. atstovauja klasių moksleivių interesams;

19.3. reguliariai susitinka su mokyklos administracija ir svarsto moksleivių problemas;

19.4. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinę veiklą ir laisvalaikį;

19.5. rūpinasi drausme ir tvarka mokykloje;

19.6. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos ribų gynimo klausimus;

19.7. priima sprendimus dėl moksleivių konferencijos sušaukimo.

20. Moksleivių prezidento valdyba renkama klasių seniūnų tarybos iš 9-12 klasių moksleivių pasiūlytų kandidatų.

21. Prezidento valdybą sudaro 11 narių, susirinkimai šaukiami vieną kartą per 2 savaites. Visi nariai turi balsavimo teisę.

22. Prezidento valdybą sudaro viceprezidentas, sekretorius, 1-5 klasių kuratorius, 6-8 klasių kuratorius, 9- 12 klasių kuratorius, moksleivių ir mokytojų konfliktų tyrėjas, ryšininkas su kitomis miesto, šalies, pasaulio mokyklomis, kultūros renginių organizatorius.

23. Prezidento valdybos narių funkcijas reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

24. Valdybai vadovauja demokratiškai moksleivių išrinktas, jų interesams atstovaujantis prezidentas. Prezidentas renkamas trejiems metams.

25. Moksleivių prezidentas

25.1. šaukia neeilinius klasių seniūnų susirinkimus, organizuoja prezidento valdybos darbą;

25.2. informuoja moksleivius svarbiausiais mokyklos veiklos klausimais;

25.3. teikia ataskaitas apie moksleivių savivaldos veiklą;

25.4. tvirtina visus svarbiausius seniūnų susirinkimų nutarimus;

25.5. atstovauja moksleivių interesams kitose mokyklos savivaldos institucijose;

25.6. siekia kuo glaudesnio kontakto su moksleiviais ir mokytojais, kad galėtų tinkamai atstovauti savo rinkėjams;

25.7. inicijuoja popamokinės veiklos įvairovę, diegia naujoves;

25.8. plėtoja demokratinę moksleivių savivaldą mokykloje;

25.9. organizuoja ir kontroliuoja moksleivių konferencijos nutarimų įgyvendinimą ir vykdymą.

26. Prezidento teisės

26.1. sušaukti neeilinį seniūnų susirinkimą;

26.2. pateikti raštišką užklausimą mokyklos administracijai ir gauti atsakymą;

26.3. paleisti valdybą ir suformuoti naują;

26.4. atsistatydinti iš užimamų pareigų (tokiu atveju jo funkcijas atlieka viceprezidentas).

27. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasės tėvų komitetas kartu su klasės auklėtoju planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojui spręsti iškilusias organizacines problemas.

28. Mokyklos tarybos ir klasių tėvų komitetų veiklą kuruoja mokyklos direktorius. Moksleivių savivaldos institucijų veiklą kuruoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

IX. VALDYMAS

29. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

30. Direktorius

30.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

30.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

30.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

30.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

30.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių nuostatų ir instrukcijų rengimą , juos tvirtina;

30.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

30.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

30.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

30.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

30.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

30.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

30.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

30.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

30.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

30.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

30.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

30.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

30.18. atsako už civilinę saugą;

30.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

31. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

31.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

31.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

31.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

31.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

31.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

31.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

31.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

31.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

31.9. atsako už saugaus eismo ir civilinės saugos mokymą, vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

32. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

32.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu, sanitarija ir higiena, atsako už ūkinę veiklą;

32.2. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

32.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

32.4. atsako už darbų saugą;

32.5. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

33. Mokyklos raštinės vedėjas, sekretorius, vyr. buhalteris, kasininkas – sąskaitininkas, laborantas, gydytojas, medicinos sesuo ir aptarnaujančio personalo darbuotojai vadovaujasi profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais).

X. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

34. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

35. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

XI. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

36. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

37. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XIII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS, IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

38. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIV. RYŠIAI

39. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

40. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

41. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

42. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XVI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

43. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

44. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

45. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

46. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

47. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal parengtus ir direktoriaus patvirtintus nuostatus.

XVII. ATSAKOMYBĖ

48. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

49. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

50. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

51. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

52. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

53. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVIII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

54. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

55. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

IX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

56. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XX. REGISTRAVIMAS

57. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Vyturio“ vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Vyturio“ vidurinė mokykla (toliau tekste- mokykla).

3. 15-oji vidurinė mokykla įsteigta 1980 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 209-P. Panevėžio miesto tarybos 1993 06 04 sprendimu Nr. 10-6 mokykla pavadinta Panevėžio „Vyturio“ vidurine mokykla.

4. Mokykla savo veiklą pradėjo 1980 m. rugsėjo 1 d.

5. Mokyklos adresas – Vasario 16-osios g. 40, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042349.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą, – brandos atestatas (kodas 3010), brandos atestato priedas (kodas 3007); – nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio mokymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Mokykla yra dvylikos metų trijų pakopų

14.1. ketverių metų pradinė mokykla;

14.2. dešimties (kartu su pradinėmis klasėmis) metų pagrindinė mokykla;

14.3. dvejų metų (kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis) dvylikos metų vidurinė mokykla.

15. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr. 6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

16. Veikia pradinių klasių pailgintos darbo dienos grupė.

17. Gali būti atidarytos (9-10-os klasės) kryptingo ugdymo klasės negiliam profiliavimui vykdyti, priešmokyklinio ugdymo klasės.

18. Pagal tėvų pageidavimus nuo 2-os klasės gali būti įvestas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas.

19. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, 6-12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema arba „įskaityta“, „neįskaityta“.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

20. Moksleiviai iki 16 metų priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas. Moksleiviai į mokyklos 11-12 profilines klases priimami atsižvelgiant į tėvų ir vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (mokyklos galimybės, mokinio sveikata, dėstomų kalbų mokėjimas, mokinio poreikiai, polinkiai ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas. Priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

21. Visi moksleiviai, išlaikę pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, atsižvelgiant į jų pageidavimus, priimami į vienuoliktąsias profilines klases.

22. Moksleiviai, nelaikiusieji ar neišlaikiusieji pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, bet gavusieji pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, priimami į vienuoliktas profilines klases sąlyginai. Jiems suteikiama galimybė atsilikimą likviduoti per pirmąjį pusmetį. Moksleiviui, nelikvidavusiam įsiskolinimo iš dalyko, kurio mokymas tęsiamas aukštesnėje klasėje, siūloma pasirinkti kitą mokymo įstaigą.

IV. PASKIRTIS

23. Teikia moksleiviams šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį, atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

24. Deda tvirtus moksleivių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, skiepija bendrąsias žmogaus vertybes, lavina gebėjimus jomis grįsti savo gyvenimą.

25. Brandina moksleivio kūrybinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

26. Puoselėja moksleivio dvasines, psichines ir fizines galias.

27. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą.

28. Sudaro sąlygas moksleiviams įvairiomis formomis įgyti praktinių ekonominių žinių, išreikšti save.

V. MOKYKLOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

29. Mokykla

29.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

29.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

29.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

29.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

29.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasės ar specialiosiose grupėse;

29.6. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinio ugdymo klasių darbą;

29.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, studijas, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

29.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

29.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

29.10. organizuoja viešus kultūrinius renginius, kuria mokyklą kaip bendruomenės kultūros židinį.

VII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ) TEISĖS IR PAREIGOS

30. Moksleivių teisės

30.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

30.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

30.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

30.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

30.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

30.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

30.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

30.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

30.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

30.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

30.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

30.12. rinktis poreikius atitinkantį profilinį ugdymą 11-12 klasėje.

31. Moksleivių pareigos

31.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

31.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

31.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

31.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

31.5. vykdyti mokyklos vadovybės, pedagogų reikalavimus, savivaldos institucijų nutari-mus.

31.6. sveikai gyventi, nerūkyti.

32. Tėvų (globėjų) teisės

32.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

32.2. dalyvauti nustatant mokyklos darbo organizavimo klausimus, ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.,

32.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

32.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

32.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje;

32.6. dalyvauti mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti.

33. Tėvų (globėjų) pareigos

33.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

33.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

33.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

33.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

33.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotikų, psichotropinių medžiagų vartojimo, platinimo;

33.6. dalyvauti klasės, mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti;

33.7. atlyginti mokyklai vaiko padarytą materialinę žalą pagal galiojančius įstatymus.

VII. PEDAGOGŲ, KLASIŲ AUKLĖTOJŲ IR KITŲ MOKYKLOS SPECIALISTŲ

TEISĖS IR PAREIGOS

34. Pedagogų teisės

34.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

34.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

34.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

34.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

34.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

34.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

34.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

34.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

34.9. koreguoti tėvų (ar globėjų) sociokultūrinį aplinkos poveikį moksleivių ugdymui(si).

35. Pedagogų pareigos

35.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

35.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

35.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

35.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

35.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

35.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

35.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius, vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

35.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

35.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

35.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

35.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

35.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

35.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

35.14. tvarkyti pedagoginės veiklos dokumentus;

35.15. garantuoti moksleivių asmens, sveikatos saugumą, atsakyti už gyvybę pamokų, išvykų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu;

35.16. laiku ir tiksliai vykdyti mokyklos vadovybės įsakymus, savivaldos institucijų nutarimus.

36. Klasės auklėtojų pareigos

36.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu ir branda;

36.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

36.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

36.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

36.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

36.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo ir vėlavimo priežastis;

36.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

36.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

36.9. padėti moksleiviams argumentuotai pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

36.10. tvarkyti klasės dienyną, moksleivių asmens bylas, moksleivių dienoraščius, stebėti ir fiksuoti moksleivių ugdymo(si) pažangą, prižiūrėti, kaip moksleiviai laikosi mokyklos nuostatų ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

36.11. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis;

36.12. vykdyti švietėjišką veiklą kovojant prieš narkotines, alkoholines, psichotropines medžiagas.

37. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

37.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

37.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitą medicininę dokumentaciją;

37.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

37.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti informaciją ir rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

37.5. dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą , bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

37.6. saugoti ir tausoti medicininį inventorių, medikamentus, medicinos kabineto įrengimus;

37.7. vykdyti švietėjišką veiklą kovojant prieš narkotines, alkoholines ir psichotropines medžiagas.

38. Mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos veiklos nuostatus (įtraukiant ir skaityklos veiklą).

VIII. SAVIVALDA

39. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

40. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams.

41. Mokyklos tarybą sudaro 12 asmenų (4 moksleiviai (tame tarpe ir moksleivių prezidentas), 4 tėvai, 4 pedagogai)

41.1. moksleiviai į mokyklos tarybą renkami 5-12 klasių deleguotų atstovų (5 moksleiviai iš klasės) konferencijoje slaptu balsavimu, balsų dauguma (moksleivių prezidentas tampa mokyklos tarybos nariu po rinkimų);

41.2. tėvai į mokyklos tarybą renkami visų klasių deleguotų tėvų atstovų (5 tėvai iš klasės) susirinkime slaptu balsavimu, balsų dauguma;

41.3. mokytojai į mokyklos tarybą renkami pedagogų tarybos posėdyje slaptu balsavimu, balsų dauguma.

42. Mokyklos tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

43. Mokyklos tarybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių. Mokyklos tarybos nutarimas įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

44. Mokyklos tarybos pirmininkas už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

45. Steigėjas, mokyklos tarybos veiklą, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

46. Mokyklos taryba

46.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis;

46.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

46.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

46.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

46.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

46.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso direktoriaus vietai užimti komisiją;

46.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę ir nebiudžetinę finansinę veiklą;

47. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius svečių teisėmis gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Mokykloje 1-4, 5-10, 11-12 klasių ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

48. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybai susiskirsčius į sekcijas, bendri posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai – ne rečiau kaip kartą per trimestrą.

49. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai – direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

50. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

51. Pedagogų taryba (sekcija)

51.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

51.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

51.3. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

51.4. kartu su tėvais sprendžia moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kurso kartoti klausimus.

52. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, moksleivių prezidentas, moksleivių taryba, 5-12 kl. seniūnų taryba.

53. Moksleivių konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (5 iš kiekvienos klasės).

54. Moksleivių konferencija

54.1. sušaukiama inicijavus moksleivių prezidentui arba moksleivių tarybos pirmininkui;

54.2. vedama moksleivių tarybos pirmininko;

54.3. renka sekretorių atviru balsavimu konferencijos metu;

54.4. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

54.5. slaptu balsavimu renka moksleivius į mokyklos tarybą ir moksleivių tarybą;

54.6. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

54.7. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

54.8. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus, įstatus ir pan.;

54.9. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

55. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija.

56. Moksleivi taryba renkama vieneriems metams.

57. Moksleivių tarybą sudaro 9 5-12 klasių moksleiviai, išrinkti moksleivių konferencijoje balsų dauguma slaptu balsavimu.

58. Moksleivių tarybai vadovauja pirmininkas.

59. Moksleivių taryba

59.1. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

59.2. koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

59.3. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

59.4. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

59.5. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą, vietinio radijo laidą ir pan.;

59.6. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo.

60. Seniūnų taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurią sudaro demokratiniais pagrindais 5-12 klasėse išrinkti seniūnai.

61. Seniūnų taryba renkama vieneriems metams.

62. Seniūnų tarybos susirinkimus veda moksleivių tarybos pirmininkas arba moksleivių prezidentas.

63. Seniūnų taryba

63.1. koordinuoja popamokinį darbą ir laisvalaikį 5-12 klasėse;

63.2. svarsto 5-12 kl. moksleivių lankomumo problemas;

63.3. teikia pasiūlymus mokinių tarybai dėl mokyklos renginių, akcijų ir kt.;

63.4. teikia pasiūlymus dėl atskirų klasių veiklos efektyvinimo.

64. Mokykloje veikia 5-12 klasių moksleivių komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleiviai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių moksleivių komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės veiklą, sprendžia klasės problemas.

65. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spræsti iškilusias organizacines problemas.

66. Mokykloje veikia moksleivių prezidento institucija.

67. Prezidentas renkamas 5-12 klasių mokinių ir mokytojų visuotinu slaptu balsavimu dvejiems metams iš 9-11 klasių moksleivių.

68. Kandidatų į prezidentus iškėlimas

68.1. kandidatus į prezidentus kelia kiekviena 9-11 klasė, moksleivis gali pats išsikelti savo kandidatūrą, surinkęs 30 rinkėjų parašų;

68.2. kandidatų į prezidentus sąrašai skelbiami skelbimų lentoje;

68.3. kiekvienas kandidatas į prezidentus turi agitatorių komandų iš norimo asmenų skaičiaus;

68.4. kandidatu į prezidentus moksleivis įregistruojamas reklaminės-agitacinės kompanijos parašų rinkimo akcijos metu, kai surenka 150 parašų (parašo teisę turi 5-12 klasių moksleiviai).

69. Reklaminės-agitacinės kompanijos organizavimas

69.1. reklaminė-agitacinė kompanija vyksta pertraukų metu ir po pamokų įvairiomis formomis: šūkiai, plakatai, skelbimai, radijo laidos ir kt.;

69.2. reklaminės-agitacinės kompanijos metu nurodytu laiku organizuojama parašų rinkimo akcija.

70. Rinkimų procedūra

70.1. rinkimuose dalyvauja ir balsavimo teisę turi visi 5-12 klasių moksleiviai, mokytojai ir 1-4 klasių moksleiviai-stebėtojai;

70.2. rinkėjai turi vieną balsą;

70.3. slaptas balsavimas vyksta paskelbtą dieną pertraukų metu;

70.4. prezidentas išrenkamas balsų dauguma;

70.5. viceprezidentu tampa antrasis po prezidento surinkęs daugiausia balsų.

71. Moksleivių prezidentas

71.1. atstovauja mokyklos moksleiviams įvairiose institucijose, kur svarstomi įvairūs klausimai, susiję su moksleivių ugdymo(si) ir laisvalaikio organizavimu;

71.2. tampa mokyklos tarybos nariu;

71.3. inicijuoja įvairų moksleiviams rūpimų klausimų svarstymą visose savivaldos institucijose;

71.4. gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų pažeidęs mokyklos vidaus darbo taisykles, sulaužęs priesaiką atsistatydinęs arba padaręs nusikaltimą.

IX. VALDYMAS

72. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

73. Direktorius

73.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

73.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

73.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

73.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

73.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

73.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

73.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

73.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

73.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

73.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

73.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

73.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

73.13. palaiko ryšius su Vaikų teisų apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

73.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

73.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

73.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

73.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

73.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

73.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

74. Direktoriaus pavaduotojas (ai) ugdymui

74.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

74.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

74.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

74.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

74.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

74.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

74.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

74.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

74.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas;

74.10. inicijuoja moksleivių savivaldos institucijos veiklą.

75. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

75.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena ir už tai atsako;

75.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

75.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga ir už tai atsako;

75.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

76. Raštinės vedėjos, buhalterės, kasininkės ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja jų profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos.

X. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

77. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

78. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai bei kiti tą sritį reglamentuojantys norminiai aktai.

XI. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

79. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

80. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas,

Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XIII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

81. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIV. RYŠIAI

82. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

83. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

84. Dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene ir kt.

85. Mokykla yra Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo bei Ekonominės pakraipos mokyklų asociacijos narė, dalyvauja šių organizacijų veikloje.

XV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

86. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XVI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

87. Mokykla finansuojama iš miesto savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

88. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

89. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

90. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

91. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVII. ATSAKOMYBĖ

92. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

93. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų ir papildomo ugdymo išvykų bei mokyklos organizuojamų renginių metu.

94. Tėvai (globėjai) atsako už moksleivių mokymąsi iki 16 metų.

95. Pedagogai ir tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

96. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

97. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

98. Mokyklos vadovams ir kitiems dirbantiesiems, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVIII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

99. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

100. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija arba pataisos tvirtinamos miesto mero potvarkiu.

XIX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

101. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XX. REGISTRAVIMAS

102. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Alfonso Lipniūno vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio Alfonso Lipniūno vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas -Alfonso Lipniūno vidurinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. Panevėžio16-oji vidurinė mokykla įsteigta 1981 m. rugsėjo 1d., Panevėžio miesto tarybos 1993-06-08 sprendimu Nr.11-4, mokykla pavadinta Alfonso Lipniūno vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas- Klaipėdos g. 138, LT-5304 Panevėžys, kodas 9042368.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas-Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas-Laisvės a.20, LT 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė,eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis užsienio kalbų (anglų k.) mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla savo juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija,Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Veikia priešmokyklinio ugdymo klasė.

15. Gali būti atidaryta pailgintos darbo dienos grupė.

16. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. įvestas profilinis mokymas.

17. Visų klasių dorinis ugdymas, 1-3 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai pažymiais nevertinami.

18. 5 klasių moksleivių žinios gebėjimai ir įgūdžiai adaptaciniu periodu vertinami vidaus darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

19. Kitų klasių moksleivių žinių,gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS

20. Moksleiviai iki 16 m.į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka.

Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas, užsienio kalbos, profiliai ir kt.) atitinka priėmimo sąlygas.

21. Moksleiviai į priešmokyklinio ugdymo ir pirmą klasę priimami pateikus tėvų prašymą, sveikatos pažymėjimą, skiepų lapą, 2 fotonuotraukas, gimimo liudijimo kopiją.

22. Moksleiviai priimami pateikus tėvų prašymą ir išeitą mokslo pažymėjimą. Panevėžio miesto ir rajono moksleiviai su negalia, našlaičiai, iš daugiavaikių šeimų, kai tėvai invalidai, kai mokykloje jau mokosi broliai, seserys, priimami prioriteto tvarka.

23. Moksleiviai į vienuoliktąsias (profilines) klases priimami baigę pagrindinę mokyklą ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Moksleiviai, turintys nepatenkinamų įvertinimų arba neišlaikę egzaminų, priimami sąlyginai.

24. Kitais atvejais moksleivių priėmimo į mokyklą tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IV. PASKIRTIS

25. Bendradarbiaudama su tėvais mokykla ugdo savarankišką, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

26. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti nuovoką ir Europos žmogui reikalingas kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

27. Skatinti moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo,išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

28. Mokykla

28.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

28.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus ugdymo(-si) būdus ir tempą;

28.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

28.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą,integruodama jį su bendruoju lavinimu;

28.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams,organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

28.6. esant būtinumui, organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinio ugdymo klasių darbą;

28.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokomą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

28.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

28.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

28.10. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ) TEISĖS IR PAREIGOS

29. Moksleivių teisės

29.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

29.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

29.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

29.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

29.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

29.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

29.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

29.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

29.9. turėti poilsį ir laisvalaikį atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

29.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje, mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

29.11. burtis į jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

30. Moksleivių pareigos

30.1. mokytis iki 16 metų, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

30.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

30.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

30.4. nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neprekiauti jomis;

30.5. laikytis žmonių bendrabūvio normų.

31. Tėvų ( globėjų) teisės

31.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimasis;

31.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

31.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį ,mokymosi sąlygas;

31.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

31.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

32. Tėvų (globėjų) pareigos

32.1. užtikrinti,kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

32.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

32.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

32.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

32.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo.

33. Pedagogų teisės

33.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

33.2. tobulinti savo kvalifikaciją,persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

33.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

33.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

33.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

33.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

33.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

33.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

34. Pedagogų pareigos

34.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

34.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

34.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

34.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį,metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

34.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

34.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

34.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

34.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

34.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

34.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

34.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis iš kito;

34.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

34.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

34.14. vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programą;

35. Klasės auklėtojų pareigos

35.1. rūpintis moksleivių asmeniniu ir socialiniu ugdymu ir branda;

35.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, specialųjį pedagogą, logopedą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją) klasės moksleivių ugdymui;

35.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

35.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga,padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą,

35.5. puoselėti sveiką gyvenseną, vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programą;

35.6. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

35.7. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

35.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

35.9. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

35.10. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

36. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

36.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

36.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

36.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

36.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

36.5. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

36.6. teikti švietėjišką pagalbą mokiniams ir mokytojams,įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programą;

37. Mokyklos specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatai ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais). Mokyklos biblioteka dirba pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

38. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba.

39. Mokyklos taryba-aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių,jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

40. Tėvus į mokyklos tarybą atviru balsavimu renka 1-12 klasių tėvų susirinkimuose išrinkti atstovai (po vieną atstovą nuo kiekvienos klasės). Pedagogus slaptu balsavimu renka pedagogų taryba. Moksleivius atviru balsavimu renka 5-12 klasių moksleivių konferencija (po 3 atstovus nuo kiekvienos klasės).

41. Mokyklos tarybos sudėtis 3 moksleiviai, 3 tėvai ir 3 pedagogai.

42. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu dvejiems metams.

43. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovas.

44. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

45. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams.

46. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

47. Mokyklos taryba

47.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas,pagrindines darbo kryptis,aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

47.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

47.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

47.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžiant moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

47.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

47.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

47.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą ir nebiudžetinių lėšų panaudojimą.

48. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Atskirų pakopų (1-4,5-10, 11-12) ar profiliuotų klasių ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai sudaro atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

49. Bendri pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per trimestrą.

50. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai-direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

51. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

52. Pedagogų taryba (sekcija)

52.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus,svarsto moksleivių ugdymo rezultatus,pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

52.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

52.3. kartu su mokyklos specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

53. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, moksleivių taryba.

54. Moksleivių konferencija aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Jos darbe dalyvauja 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti 5-7 delegatai. Konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Ją kviečia prezidentas.

55. Moksleivių konferencija

55.1. renka moksleivius į mokyklos tarybą;

55.2. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

55.3. išklauso moksleivių tarybos ataskaitą ir vertina jos veiklą;

55.4. tvirtina moksleivių tarybos nuostatus;

55.5. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų mokymo planų,programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo.

56. Moksleivių konferencija slaptu balsavimu išrenka moksleivių tarybą. Ją sudaro 7-9 nariai. Susirinkimai kviečiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.Visi nariai turi balsavimo teisę.

57. Moksleivių tarybai vadovauja demokratiškai išrinktas, moksleivių interesus atstovaujantis prezidentas. Moksleivių prezidentą renka 9-12 klasių mokiniai visuotinu slaptu balsavimu. Kandidatas, surinkęs daugiausiai rinkėjų balsų, išrenkamas prezidentu vieneriems metams.

58. Moksleivių taryba

58.1. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

58.2. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

58.3. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą;

58.4. svarsto ir suderinusi su mokyklos vadovais, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

58.5. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo.

59. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias ugdymo problemas.

VIII. VALDYMAS

60. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso tvarka.

61. Direktorius

61.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

61.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

61.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu,puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

61.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

61.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

61.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

61.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

61.8. kontroliuoja,kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

61.9. stebi,analizuoja, vertina mokyklos veiklą,ugdymo rezultatus;

61.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

61.11. sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

61.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

61.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

61.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją nacionaliniam Egzaminų centrui;

61.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

61.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

61.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

61.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

61.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

62. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

62.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

62.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą;

62.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

62.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

62.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją,dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

62.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

62.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas instancijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

62.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

62.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

63. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

63.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius ,patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

63.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

63.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

63.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

64. Vyr. buhalterio, kasininko – sąskaitininko, raštinės vedėjo, aptarnaujančio personalo teises, pareigas ir darbų turinį nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

65. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymu nustatyta tvarka.

66. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

67. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

68. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

69. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

70. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

71. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi, mokslo, studijų institucijomis).

72. Bendradarbiauja su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaro sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

73. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

74. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

75. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

76. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

77. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

78. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal atskirai parengtus ir direktoriaus patvirtintus nuostatus (jie registruojami Savivaldybėje).

XVI. ATSAKOMYBĖ

79. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

80. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

81. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

82. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

83. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

84. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

85. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

86. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją tvirtina miesto meras.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

87. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės iniciatyva, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

88. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „ĄŽuolo“ vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Ąžuolo“ vidurinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. 17-oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1987 m. rugsėjo l d., Panevėžio miesto tarybos 2001 02 15 sprendimu Nr. 15-18 mokykla pavadinta Panevėžio „Ąžuolo“ vidurine mokykla.

4. Mokyklos adresas – Žvaigždžių g. 26, LT-5300, Panevėžys, kodas 9042372.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. „Ąžuolo“ vidurinė mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą. Nuo 2 klasės įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos- pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla yra dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Gali būti atidarytos kryptingo meninio ugdymo klasės (IX – X klasėse – profiliavimo pradmenys).

15. Nuo 2000 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr. 585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

16. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės, pailgintos darbo dienos grupės.

17. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, 6-12 klasių moksleivių žinios vertinamos 10 balų sistema. Dorinio ugdymo žinios pažymiais nevertinamos, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

18. Pedagogų ir mokyklos tarybų nutarimu mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas (100 balų, raidinę, procentinę), nusistatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką.

19. Siektina, kad vertinimas atspindėtu moksleivio siekius, pastangas, padarytą pažangą, leistų kiekvienam ugdytiniui pajusti asmenybės pripažinimą, skatintu mokymosi motyvaciją.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

20. Moksleiviai iki 16 m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Priimant į vyresnes klases pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (mokyklos galimybės, mokinio sveikata, dėstomų kalbų mokėjimas, mokinio poreikiai, polinkiai ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas.

21. Visi moksleiviai, išlaikę pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir turintys pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, atsižvelgiant į jų pageidavimus, priimami į vienuoliktą profilinę klasę.

22. Moksleiviai, nelaikiusieji ar neišlaikiusieji pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, bet gavusieji pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, priimami į vienuoliktas profilines klases sąlyginai. Jiems suteikiama galimybė atsilikimą likviduoti per pirmą trimestrą. Moksleiviui, nelikvidavusiam įsiskolinimo iš dalyko, kurio mokymas tęsiamas aukštesnėje klasėje, siūloma pasirinkti kitą mokymo įstaigą.

23. Priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IV. Moksleivio elgesio vertinimas

24. Moksleivių elgesį stebi ir pagal mokyklos bendruomenės nustatytas moksleivių elgesio vertinimo taisykles vertina klasės auklėtojas, apie tai nuolat informuoja tėvus, mokyklos vadovybę.

25. Moksleivio elgesio vertinimas klasės žurnale ir mokyklos baigimo dokumentuose nefiksuojamas

26. Ypatingais atvejais (sunkus nusikaltimas, piktybinis moksleivio elgesio taisyklių laužymas) gavus raštišką miesto savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens (švietimo skyriaus vedėjo) pritarimą, moksleivis yra šalinamas iš mokyklos. Direktorius apie moksleivio pašalinimą iš mokyklos informuoja savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

27. Nepažangūs moksleiviai, sulaukę 16 metų, gali būti šalinami iš mokyklos.

V. PASKIRTIS

28. Teikia moksleiviams šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

29. Ugdo dorovinėms vertybėms atvirą, gebanti sąmoningai, laisvai ir atsakingai kurti savo gyvenimą ir dalyvauti žmonių bendruomenės gyvenime asmenį.

30. Brandina moksleivių kūrybiškumą, savarankiškumą (gebėjimą apsispręsti), ugdo loginį, kritinį ir kartu konstruktyvų mokinių mąstymą, moko mokinius savarankiškai dirbti ir atsakingai veikti.

31. Puoselėja moksleivių dvasines, psichines ir fizines galias.

32. Padeda mokiniams susikurti demokratinę pasaulėjautą ir demokratinę gyvensena, ugdo pilietinį sąmoningumą.

33. Plėtoja visas asmens kūrybines galias ir gebėjimus: intelekto ir jausmų galias, dorinę jauseną, savimonę ir elgseną, literatūrinius, muzikinius, dailės ir teatrinius, techninius ir kitus gabumus, kūno galias.

VI. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

34. Mokykla

34.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

34.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso mokyklos bendruomenės poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

34.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

34.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

34.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą;

34.6. atlieka vidinį mokyklos auditą;

34.7. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

34.8. organizuoja viešus kultūrinius renginius, kuria mokyklą kaip bendruomenės kultūros židinį.

34.9. esant poreikiui, organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinio ugdymo klasės darbą.

VII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

35. Moksleivių teisės

35.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

35.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

35.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi; puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

35.4. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

35.5. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

35.6. gauti informaciją apie save, dalyvauti , kai svarstomas jų elgesys;

35.7. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

35.8. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

35.9. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

35.10. burtis į sąjungas, nepolitines visuomenines organizacijas ir judėjimus, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

35.11. turėti visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus bei talentus.

36. Moksleivių pareigos

36.1. mokytis iki 16 m. bendrojo lavinimo ar kitoje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

36.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių; mokyklos teritorijoje nevartoti tabako, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spaudinių ir kitų leidinių.

36.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

36.4. laikytis žmonių bendravimo normų;

36.5. pagarbiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

36.6. laiku ir tiksliai vykdyti mokyklos vadovybės, pedagogų reikalavimus, savivaldos institucijų nutarimus.

37. Tėvų ( globėjų) teisės

37.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

37.2. dalyvauti nustatant, ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas, aptariant mokyklos darbo organizavimo klausimus

37.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, ugdymosi sąlygas;

37.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

37.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

37.6. dalyvauti mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti.

38. Tėvų ( globėjų) pareigos

38.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

38.2. pasitikėjimu ir reiklumu sau, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

38.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualumą ir reguliarų pamokų, papildomojo ugdymo užsiėmimų lankymą;

38.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko mokymosi ir elgesio klausimus;

38.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

38.6. dalyvauti klasės, mokyklos organizuojamoje veikloje ir ją remti;

38.7. atlyginti mokyklai moksleivių padarytą materialinę žalą.

39. Pedagogų teisės

39.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

39.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacijos kategoriją atitinkantį atlyginimą;

39.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

39.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai kelti;

39.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

39.6. teikti siūlymus dėl mokyklos vadovų ir kolegų vadybinės ir pedagoginės veiklos;

39.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

39.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

39.9. koreguoti tėvų (globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui (-si).

40. Pedagogų pareigos

40.1. ieškoti ugdymo turinį ir kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų;

40.2. pasiruošti užsiėmimams, pamokoms, pagal moksleivių amžių, poreikius, siekius, gebėjimus ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

40.3. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

40.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų , vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

40.5. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo specialistais;

40.6. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

40.7. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti jų meninius, kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokinių bei mokyklos aplinkai;

40.8. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

40.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

40.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus ( globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

40.11. bendradarbiauti su kolegomis, skleisti tarp jų ir mokinių tėvų pedagoginę patirtį, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

40.12. kaupti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

40.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

40.14. tvarkyti pedagoginės veiklos dokumentus;

40.15. garantuoti moksleivių asmens, sveikatos saugumą, atsakyti už gyvybę pamokų, išvykų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu;

40.16. laiku ir tiksliai vykdyti mokyklos vadovų įsakymus, savivaldos institucijų nutarimus.

41. Klasės auklėtojų pareigos

41.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

41.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

41.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas, metodus;

41.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

41.5. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

41.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus ( globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį ; nedelsiant išsiaiškinti mokyklos nelankymo ir vėlavimo priežastis;

41.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

41.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

41.9. padėti moksleiviams argumentuotai pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

41.10. tvarkyti klasės žurnalą (dienyną), moksleivių asmens bylas, pažymių knygeles, stebėti ir fiksuoti moksleivių ugdymo (-si) pažangą, prižiūrėti, kaip moksleiviai laikosi mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

41.11. bendradarbiauti su savišvietos, savivaldos institucijomis.

42. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

42.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

42.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į jo sveikatos istoriją; tvarkyti kitą medicinos dokumentaciją;

42.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą mokykloje, fizinio krūvį kūno kultūros užsiėmimuose;

42.4. analizuoti moksleivių sergamumą , kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti informaciją ir rekomendacijas klasių auklėtojams bei mokyklos vadovams;

42.5. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, informuoti moksleivius, jų tėvus ir pedagogus apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių, psichotropinių medžiagų. Skelbti teisėsaugos įstaigų, teikiančių psichologines konsultacijas, telefonus, adresus ir jų teikiamas paslaugas.

42.6. rengti sanitarinių būrelių užsiėmimus, ruošti klasių ir mokyklos san.postus, viktorinas, dalyvauti pravedant jų varžybas.

42.7. saugoti ir tausoti medicininį inventorių, medikamentus, skiepijimo medžiagas ir medicinos kabineto inventorių.

43. Mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai, vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatai).

44. Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VIII. SAVIVALDA

Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba.

Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivius, jų tėvus (globėjus) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

45. Mokyklos tarybos sudėtis: 5 mokiniai, 5 tėvai, 5 pedagogai. Tėvai į mokyklos tarybą renkami klasių tėvų komitetų atstovų susirinkime; mokytojai – pedagogų tarybos posėdyje; mokiniai – antros ir trečios pakopos moksleivių atstovų konferencijoje.

46. Mokyklos taryba savo pirmame susirinkime iš tarybos narių renka tarybos pirmininką. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

47. Mokyklos taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybos nuostatai gali būti keičiami ne mažiau kaip 2/3 jos narių pritarimu.

48. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.

49. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai rinkimus į tarybą organizuoja mokyklos direktorius Į laisvą vietą tarybos susirinkimuose išrenkamas naujas narys. Mokyklos tarybos pirmininkas perrenkamas bendrais demokratijos principais.

50. Mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

51. Mokyklos taryba

51.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles bei pakeitimus, veiklos sąvadą, ugdymo planą, nustato darbo organizavimo tvarką;

51.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

51.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertinant vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis; pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

51.4. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

51.5. renka ir skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

51.6. kartu su kitomis mokyklos savivaldos grandimis prisideda prie nebiudžetinių lėšų kaupimo į mokyklos sąskaitą ir pritaria arba nepritaria jų paskirstymui;

51.7. po to, kai pedagogų taryba apsvarsto , priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš mokyklos ( kai mokiniui nėra 16 m.), kreipiasi į Švietimo skyrių dėl siūlymo mokiniui pakeisti mokymosi įstaigą;

51.8. mokyklos administracija mokyklos tarybai pateikia kasmetinę darbo analizę.

52. Pedagogų Taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniam bei bendriems ugdymo klausimams nagrinėti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

53. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

54. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

55. Posėdžiai yra teisėti , jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

56. Pedagogų taryba

56.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo ir mokyklos darbo organizavimo klausimus, svarsto ugdymo turinio atnaujinimo ir moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

56.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

56.3. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

56.4. kartu su tėvais sprendžia moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę ir palikimo kurso kartoti klausimus

57. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, seniūnų taryba, moksleivių taryba.

58. Moksleivių konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus (gegužės mėnesį). Jos darbe dalyvauja 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (po vieną nuo kiekvienos klasės). Konferenciją inicijuoja ir veda moksleivių tarybos pirmininkas.

59. Moksleivių konferencija

59.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas ;

59.2. renka moksleivius į mokyklos tarybą.

59.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

59.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

59.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus ir pan.;

59.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

60. Seniūnų taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurią sudaro 5-12 klasių susirinkimuose išrinkti klasių seniūnai. Seniūnų tarybai vadovauja moksleivių tarybos pirmininkas. Tarybos kadencija vieneri metai.

61. Seniūnų taryba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per trimestrą

62. Seniūnų taryba

62.1. atstovauja klasių moksleivių interesams;

62.2. reguliariai susitinka su mokyklos administracija ir svarsto moksleivių problemas;

62.3. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinę veiklą ir laisvalaikį;

62.4. rūpinasi drausme ir tvarka mokykloje;

62.5. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos ribų gynimo klausimus;

62.6. informuoja klasės bendruomenę apie priimtus sprendimus ir nutarimus.

63. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija. Taryba išsirenka savo pirmininką, sekretorių. Moksleivių taryba renkama dvejiems metams.

64. Moksleivių taryba

64.1. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

64.2. koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinę veiklą ir laisvalaikį.

64.3. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

64.4. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

64.5. inicijuoja mokyklos laikraščio, sienlaikraščio leidybą, vietinio radijo laidas ir pan.;

64.6. priima sprendimus dėl eilinės ir neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo;

64.7. renka savo atstovus į mokyklos tarybą.

65. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkimuose. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias problemas.

IX. VALDYMAS

66. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso tvarka.

67. Direktorius

67.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų rengimą, sudaro darbo grupes ugdymo planams rengti, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

67.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

67.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

67.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

67.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

67.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

67.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

67.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

67.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

67.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis ;

67.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės – psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

67.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais ( globėjais);

67.13. palaiko ryšius su mokyklos taryba , Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

67.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

67.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

67.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

67.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

67.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

67.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

68. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

68.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų rengimą ir vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių rengimą ir sudarymą;

68.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

68.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

68.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

68.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

68.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

68.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

68.8. palaiko ryšius su klasių tėvų komitetais, moksleivių savivaldos institucijomis, organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

68.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

68.10. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

69. Direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkio reikalams

69.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui ir atitikimu darbo saugai, sanitarija, higiena ir už tai atsako;

69.2. organizuoja ir kontroliuoja patarnaujančiojo personalo darbą;

69.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga ir už tai atsako;

69.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

70. Raštinės vedėjo, buhalterio, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja jų profesinės veiklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai).

X. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

71. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

72. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai dokumentai.

XI. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

73. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

74. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XIII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS, IŠSILAVINIMO

PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

75. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIV. RYŠIAI

76. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

77. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

78. Mokykla gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais ar moksleiviais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stotį į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ar programose.

XV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

79. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos ir steigėjo įgalioti asmenys.

XVI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

80. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

81. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos , gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius.

82. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

83. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

84. Mokykla gali turėti savo sąskaitas, kurių sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių , taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

85. Organizuoja papildomą, ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, studijas, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą ir t.t.).

XVII. ATSAKOMYBĖ

86. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

87. Pedagogai ir tėvai (ar vaiko globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

88. Pedagogai atsako už moksleivių asmens saugumą, sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo, išvykų bei mokyklos organizuojamų renginių metu.

89. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

90. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

91. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVIII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PILDYMAS

92. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

93. Mokyklos nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus) ar mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

XIX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

94. „Ąžuolo“ vidurinė mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XX. REGISTRAVIMAS

95. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 18-osios vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio 18-oji vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – 18-oji vidurinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. 18-oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1989 m.rugsėjo 1d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1989 05 31 potvarkiu Nr.141p.

4. Mokyklos adresas – Kniaudiškių g. 40, LT – 5305 Panevėžys, kodas 9042391.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas -Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas -Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas, (kodas 3010); nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos, pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II . STRUKTŪRA

1. Mokykla dvylikos metų, trijų pakopų

1.1. ketverių metų pradinė mokykla;

1.2. šešerių metų pagrindinė mokykla (kartu su pradinėmis klasėmis-dešimties metų);

1.3. dvejų metų vidurinė mokykla (kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis dvylikos metų).

1.4. veikia priešmokyklinio ugdymo grupė (-ės), gali veikti pailgintos dienos grupės.

2. Nuo 2000m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m.rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas .

3. Mokykloje specialiųjų poreikių vaikai integruojami į bendrąsias klases.

4. 1-5 klasių moksleivių žinių,gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

5. Moksleiviai iki 16 m. į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka.

Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei atitinka dėstomų kalbų mokėjimas. Pirmumo teisę turi anksčiau pateikę prašymus.

6. Į profilines klases priimami moksleiviai, baigę pagrindinę mokyklą ir turintys patenkinamus mokomųjų dalykų įvertinimus, neatsižvelgiama į gyvenamąją vietą.

7. Moksleivių priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

IV. PASKIRTIS

8. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

9. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos,šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą kultūros supratimą.

10. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems. Sudaro sąlygas rinktis pakraipą ir profilį.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

11. Mokykla

11.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ,vidurinį išsilavinimą;

11.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualiuosius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį,siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

11.3. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

11.4. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

11.5. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, teikia pradinio, pagrindinio ar vidurinio mokymo cenzą;

11.6. organizuoja priešmokyklinio ugdymo klasių darbą;

11.7. organizuoja papildomą,ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą veiklą (kursus,individualią ar grupinę vaikų priežiūrą);

11.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

11.9. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ ( GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

1. Moksleivių teisės

1.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

1.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

1.3. ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

1.4. naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, kompiuteriais, sporto sale, kabinetais ir laboratorijomis;

1.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą;

1.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės arba mokyklos baigimo egzaminus;

1.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje, ugdymo grupėse, sekcijose, klubuose, būreliuose;

1.8. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla skatina dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

1.9. turėti minties, sąžinės, religijos žodžio laisvę, sukakus 15 metų ,apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

1.10. puoselėti savo kalbą,kultūrą,papročius ir tradicijas;

1.11. turėti nemokamą mokymą;

1.12. gauti informaciją apie save,dalyvauti, kai svarstomas elgesys;

1.13. turėti visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus bei talentus;

1.14. turėti poilsį ir laisvalaikį,atitinkantį jų amžių,sveikatą bei poreikius;

1.15. gauti pašalpą ir naudotis lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka;

1.16. gauti specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą.

2. Moksleivių pareigos

2.1. mokytis iki 16 m. , įgyti pakankamai žinių patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

2.2. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

2.3. mandagiai bendrauti ir gerbti kitus asmenis;

2.4. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, mokyklos nuostatų, vidaus darbo tvarkos moksleivių elgesio taisyklių, nuolat lankyti mokyklą;

2.5. sveikai gyventi, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spaudinių.

3. Tėvų ( globėjų) teisės

3.1. reikalauti,kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

3.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

3.3. gauti informaciją apie vaiko mokymąsi, elgesį bei mokymosi sąlygas, apie mokyklos tikslus ir darbo formas;

3.4. kartu su mokyklos pedagogais spręsti vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimus;

3.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

4. Tėvų ( globėjų) pareigos

4.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 m.bendrojo lavinimo arba kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

4.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

4.3. bendrauti su mokyklos vadovybe ir pedagogais sprendžiant vaiko ugdymo(si) klausimus;

4.4. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

4.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

4.6. sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinėms,dvasinėms ir dorovinėms galioms ugdyti.

5. Pedagogų teisės

5.1. laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo, individualias moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo formas ir metodus, laiduojančius reikiamus ugdymo rezultatus;

5.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

5.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ir susivienijimus;

5.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

5.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

5.6. teikti siūlymus dėl vadovų vadybinės ir kolegų pedagoginės veiklos;

5.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

5.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

5.9. kilus įtarimui dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų naudojimo, nepažeisdamas moksleivio orumo ir neviešindamas įvykio ar įtarimų, gali kreiptis į medicinos darbuotoją arba patikrinti moksleivio daiktus.

6. Pedagogų pareigos

6.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, siekti gerų ugdymo rezultatų;

6.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

6.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

6.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

6.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

6.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį socialinei kultūrinei mokyklos aplinkai;

6.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

6.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

6.9. tinkamai pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

6.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus ( globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

6.11. bendradarbiauti su kolegomis,abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

6.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

6.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

6.14. iškart pranešti moksleivio tėvams ir mokyklos vadovams, esant įtarimui dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, pirkimo, platinimo;

6.15. dirbti šviečiamąjį darbą mokyklos bendruomenei apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą.

7. Klasės auklėtojų pareigos

7.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

7.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

7.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

7.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

7.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

7.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus ( globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

7.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

7.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt.problemas;

7.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

8. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

8.1. teikti pirmąją medicinos pagalbą, tvarkyti medicinos dokumentus, iš asmens sveikatos priežiūros gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją;

8.2. informuoti klasių auklėtojus apie moksleivio sveikatą;

8.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių įgyvendinimą, maitinimą, kūno kultūros pamokų organizavimą;

8.4. analizuoti moksleivių sergamumo,pamokų nelankymo priežastis ir kiekvieną trimestrą informuoti mokyklos ir pedagogų tarybas arba pedagogų tarybos sekcijas;

8.5. dalyvauti moksleivių sveikatos ugdymo procese, dirbti šviečiamąjį darbą mokyklos bendruomenėje, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis.

9. Mokyklos psichologo, socialinio, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja profesinės veiklos, mokyklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

10. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, direkcijos taryba, metodikos taryba.

11. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos uždaviniams spręsti.

12. Tėvus į mokyklos tarybą renka klasių atstovų susirinkimas, mokytojus – pedagogų taryba ir trečiosios pakopos moksleivius – moksleivių susirinkimas.

13. Mokyklos tarybos sudėtis:5 moksleiviai, 5 tėvai, 5 mokytojai.

14. Taryba renkama 3 metams. Pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininkas. Taryba, nevykdanti savo funkcijų, gali būti perrinkta po 1 metų.

15. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

16. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.

17. Pasibaigus tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius.

18. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

19. Mokyklos taryba

19.1. aprobuoja veiklos programą, mokyklos nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, veiklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, veiklos perspektyvą, pagrindines darbo kryptis;

19.2. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir šeimos bendradarbiavimą;

19.3. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

19.4. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

19.5. svarsto vadovėlių, moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus, konsultuoja moksleivius;

19.6. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

19.7. svarsto mokyklos nebiudžetinių lėšų panaudojimą, pajamų ir išlaidų sąmatą.

20. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, bendruomenės slaugytojai, psichologai, socialiniai ir specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymą organizuojantys darbuotojai.

21. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

22. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

23. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

24. Pedagogų taryba

24.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo bei pedagogų darbo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus;

24.2. diskutuoja ir priima sprendimus dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

24.3. analizuoja mokymo planų, mokyklos veiklos ir bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

24.4. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais sprendžia moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

24.5. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sukakus 15 metų, siūlo mokymąsi kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje, o sukakus 16 metų – kitą mokymosi ir veiklos formą. Sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

24.6. aptaria motyvuotus vadovų prašymus atestuotis. Siūlymus dėl vadovų atestacijos teikia mokyklos tarybai.

25. Direkcijos taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija bendriesiems klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai ir metodinių grupių pirmininkai. Posėdžiai rengiami vieną kartą per mėnesį. Į posėdžius stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami kitų mokyklų savivaldos institucijų atstovai.

26. Direkcijos tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

27. Direkcijos tarybos sekretorių renka direkcijos tarybos nariai.

28. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

29. Direkcijos taryba

29.1. svarsto moksleivių elgesio ir mokymosi rezultatus;

29.2. aptaria ir svarsto pedagogų,klasės auklėtojų darbo tobulinimo būdus;

29.3. svarsto kitus aktualius mokyklos veiklos klausimus.

30. Metodikos taryba –mokyklos savivaldos institucija,organizuojanti pedagogų metodinę veiklą.Ją sudaro pavaduotojas ugdymui ir metodinių grupių pirmininkai.

31. Metodikos tarybos posėdžiai šaukiami kartą per trimestrą.

32. Metodikos tarybai vadovauja pavaduotojas ugdymui.

33. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

34. Metodikos taryba

34.1. koordinuoja mokyklos metodinių grupių veiklą;

34.2. rūpinasi metodinės medžiagos kaupimu, kabinetų turtinimu;

34.3. skleidžia gerąją darbo patirtį;

34.4. organizuoja įvairias konferencijas, bendrus metodinius užsiėmimus;

34.5. teikia paramą ir pagalbą jauniesiems specialistams;

34.6. teikia rekomendacijas mokytojams, besiruošiantiems atestuotis;

34.7. svarsto dalykų ugdymo programas ir teikia tvirtinti.

35. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos:moksleivių susirinkimas, moksleivių taryba.

36. Moksleivių susirinkimas -aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Susirinkimas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai, po 3 iš kiekvienos 5-12 klasės. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Moksleivių susirinkimo pradžioje išrenkamas pirmininkas ir sekretorius.

37. Moksleivių susirinkimas

37.1. tvirtina perspektyvinę moksleivių bendruomenės veiklos programą;

37.2. formuoja moksleivių tarybą;

37.3. renka narius į moksleivių tarybą ir mokyklos tarybą;

37.4. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, mokymo planus, programas ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

37.5. rengia siūlymus tobulinti ugdymo procesą;

37.6. tvirtina moksleivių tarybos nuostatus;

37.7. išklauso moksleivių tarybos ataskaitas ir vertina jos veiklą.

38. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, renkama dvejiems metams.

39. Taryba šaukiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

40. Moksleivių tarybą renka ir jos struktūrą nustato moksleivių susirinkimas. Rinkimų procedūrą, kuri remiasi demokratiniais rinkimų principais (slaptumu, visuotinumu, konkurencija, periodiškumu, aiškiu procedūros apibrėžimu), nustato moksleivių susirinkimas.

41. Tarybai vadovauja pirmininkas.Jį, pavaduotoją ir sekretorių renka tarybos nariai savo susirinkime.

42. Moksleivių taryba

42.1. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

42.2. priima sprendimus dėl neeilinio moksleivių susirinkimo sušaukimo;

42.3. inicijuoja moksleivių susirinkimų sušaukimą;

42.4. svarsto ir tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių, suderintų su vadovais, planus;

42.5. klasės auklėtojo teikimu svarsto skatinimų ir nuobaudų skyrimo, lankomumo, šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos tarybai;

42.6. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

42.7. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą, vietinio radijo laidą.

43. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime.

VIII. VALDYMAS

44. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

45. Direktorius

45.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką, kelia visuomenės poreikius atitinkančius mokyklos veiklos tikslus;

45.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti,ilgalaikėms ir trumpalaikėms mokyklos veiklos programoms vykdyti;

45.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu,puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

45.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

45.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių nuostatų ir instrukcijų rengimą ir juos tvirtina;

45.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas mokyklos tarybai aprobuoti, imasi priemonių, kad mokykloje ir jos teritorijoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai ir narkotinės bei psichotropinės medžiagos;

45.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo ir nuobaudų sistemą;

45.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus, rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

45.9. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę-psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus;

45.10. plėtoja mokyklos ir moksleivių tėvų ( globėjų) bendradarbiavimą;

45.11. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

45.12. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, užtikrina rimtį ir tvarką mokykloje egzaminų sesijos metu, teikia informaciją Egzaminų centrui;

45.13. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbo ir civiline sauga;

45.14. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

45.15. rūpinasi mokyklos tarptautiniais ryšiais;

45.16. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

45.17. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

46. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

46.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

46.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą;

46.3. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

46.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

46.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

46.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

46.7. organizuoja pedagoginį tėvų ( globėjų) švietimą;

46.8. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių;

46.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

46.10. atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

46.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas.

47. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

47.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu, sanitarija ir higiena;

47.2. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

47.3. organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

47.4. atsako už darbų ir civilinę saugą.

48. Raštinės vedėjo, buhalterio, laboranto ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako jų pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

49. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka

50. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

51. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI.ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

52. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

53. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

54. Mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

55. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

56. Dalyvauja tarptautinėse organizacijose, programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene ir kt.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

57. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

58. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

59. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomąjį ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

60. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

61. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

62. Mokykla gali turėti savo fondą,kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal atskirai parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

63. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų,nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal įstatymus, mokyklos nuostatus ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

64. Tėvai ( globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

65. Pedagogai atsako už moksleivių gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuojamų renginių metu.

66. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

67. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą.

68. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

69. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

70. Nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

71. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

72. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Šaltinio“ vidurinė mokykla.

1. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Šaltinio“ vidurinė mokykla ( toliau tekste- mokykla) .

2. 20-oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1993 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1998-11-05 sprendimu Nr. 18–10 mokyklai suteiktas „Šaltinio“ vardas ir pavadinta Panevėžio „Šaltinio“ vidurine mokykla.

3. Mokyklos adresas – Kniaudiškių g. 67, LT- 5305 Panevėžys, kodas 9181631.

4. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

5. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

6. Mokymo forma dieninė, eksternu.

7. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį ( kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti profilinį mokymą.

8. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

9. Mokykla baigiamųjų klasių moksleivių ugdymo rezultatų dokumentus įformina ir išduoda Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka

9.1. baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001);

9.2. baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą išduodamas brandos atestatas (kodas 3010, serija B ir P) ir brandos atestato priedas (kodas 3010V);

9.3. nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo ir bendrojo vidurinio ugdymo programos bei tiems, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas išduodamas pažymėjimas (kodas 2051).

10. Mokykla yra juridinis asmuo.

11. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija , Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

1. Mokykla dvylikos metų trijų pakopų

1.1. ketverių metų pradinė mokykla;

1.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis – 10 metų pagrindinė mokykla;

1.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis – 12 metų vidurinė mokykla.

2. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 06 08 sprendimu Nr.6-4 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 d. įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

3. Pradėtas ankstyvasis anglų kalbos mokymas nuo antros klasės, pagilintas anglų kalbos mokymas nuo penktos klasės ir pagilintas lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, informatikos mokymas nuo 9-os klasės. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka pagilintai gali būti mokoma ir kitų dalykų.

4. Veikia priešmokyklinio ugdymo klasė.

5. Gali veikti pailgintos dienos grupė.

6. 1-5 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami Švietimo ir mokslo ministerijos ir mokyklos vidaus darbo taisyklių nustatyta tvarka; 6-12 moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

7. Moksleiviai iki 16 metų į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą steigėjo nustatyta tvarka. Pagal galimybes, atsižvelgus į tėvų prašymą raštu, į mokyklą gali būti priimami ir kiti miesto bei rajono moksleiviai, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas.

8. Į profilines 11 –tas klases priimami moksleiviai, baigę bendrojo pagrindinio ugdymo programą ir pateikę pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą bei tėvų prašymą raštu. Sąlyginai gali būti priimami moksleiviai, pateikę prašymą raštu bei pažymėjimą ( kodas 2051).

9. Priimant miesto ir rajono moksleivius pirmenybė teikiama neįgaliesiems, moksleiviams iš daugiavaikių šeimų, našlaičiams, moksleiviams, jeigu jų tėvai invalidai, jeigu prašymo įteikimo dieną mokykloje jau mokosi seserys ar broliai.

IV.MOKSLEIVIŲ ELGESIO VERTINIMAS

10. Moksleivių elgesį stebi ir pagal mokyklos bendruomenės nustatytas moksleivių elgesio vertinimo taisykles vertina klasės auklėtojas, apie tai nuolat informuoja tėvus, mokyklos administraciją.

11. Moksleivio elgesio vertinimas klasės dienyne ir mokyklos baigimo dokumentuose nefiksuojamas.

12. Ypatingais atvejais (sunkus nusikaltimas, piktybinis moksleivių elgesio taisyklių pažeidimas), gavus raštišką Švietimo skyriaus vedėjo pritarimą, moksleivis yra šalinamas iš mokyklos. Direktorius apie moksleivio pašalinimą iš mokyklos informuoja savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

13. Nepažangūs moksleiviai, sulaukę 16 metų, gali būti šalinami iš mokyklos.

V. PASKIRTIS

14. Bendradarbiaudama su tėvais mokykla ugdo pilietį demokratinei valstybei, kurioje piliečių dora, patriotizmas, visapusiškas išsilavinimas, darbas, verslas yra visiems neginčijama vertybė. Šito siekia fiziškai, emociškai bei psichologiškai neapkraunant moksleivių, mažiausiomis resursų sąnaudomis.

15. Mokyklos pasirinktas humanitarinis ir realinis profiliai sudaro moksleiviams didesnes galimybes pasirinkti tuos dalykus, kurie labiau atliepia jų polinkius, gabumus bei ateities perspektyvą ir padeda išvengti mokymosi nesėkmių.

16. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

VI. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

17. Mokykla

17.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

17.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

17.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

17.4. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

17.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių moksleiviams, organizuoja specialiųjų poreikių moksleivių ugdymą bendrosiose ar specialiosiose klasėse;

17.6. organizuoja priešmokyklinio ugdymo klasių darbą;

17.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų apmokamą popamokinę veiklą savivaldybės nustatyta tvarka (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

17.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

17.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

17.10. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VIII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

18. Moksleivių teisės

18.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

18.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

18.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi, puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

18.4. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

18.5. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

18.6. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys;

18.7. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

18.8. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį amžių ir sveikatą;

18.9. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

18.10. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

19. Moksleivių pareigos

19.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad būtų teisingai pasirinktas tolesnis mokymosi ar profesinės veiklos kelias, būtų pasiruošta savarankiškam gyvenimui;

19.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

19.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

19.4. laikytis žmonių bendravimo normų;

19.5. sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų.

20. Tėvų (globėjų) teisės

20.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

20.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

20.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

20.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

20.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

21. Tėvų (globėjų) pareigos

21.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje,pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

21.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas , užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

21.3. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo(si) klausimus;

21.4. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

21.5. užtikrinti, kad vaikai nevartotų ir neplatintų alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų.

22. Pedagogų teisės

22.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

22.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

22.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

22.4. nustatyta tvarka gauti mokomas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

22.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

22.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

22.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

22.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

23. Pedagogų pareigos

23.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

23.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

23.3. siekti , kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

23.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių moksleiviams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

23.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

23.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus , daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

23.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos , civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

23.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

23.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

23.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

23.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

23.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

23.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

23.14. vykdyti švietėjišką veiklą apie alkoholio, narkotinių bei toksinių medžiagų žalingą poveikį žmogui.

24. Klasės auklėtojų pareigos

24.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

24.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininkus, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, bendruomenės slaugytojas) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

24.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

24.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą;

24.5. puoselėti sveiką gyvenseną;

24.6. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

24.7. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį, neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

24.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus , kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

24.9. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitas problemas;

24.10. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

25. Mokyklos psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkai, bendruomenės slaugytojos ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais).

26. Biblioteka – savarankiškas padalinys mokykloje. Veikia pagal atskirai parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

IX. SAVIVALDA

27. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

28. Mokyklos taryba – savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti. Mokykloje veikia šios sudėties mokyklos taryba: 5 pedagogai, 5 tėvai, 5 moksleiviai. Mokyklos tarybos kadencija – treji metai.

29. Mokytojus į mokyklos tarybą renka pedagogų tarybą (uždaru balsavimu). Tėvus – tėvų konferencija (uždaru balsavimu). Jos darbe dalyvauja klasių tėvų susirinkimuose išrinkti delegatai (po 3 nuo kiekvienos klasės). Antros ir trečios pakopos moksleivius – šių pakopų moksleivių konferencija (uždaru balsavimu). Jos darbe dalyvauja klasių mokinių susirinkimuose išrinkti delegatai (po 3 nuo kiekvienos klasės). Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

30. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai , rinkimus organizuoja mokyklos direktorius.

31. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

32. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams. Pedagogai – pedagogų tarybai, moksleiviai – moksleivių konferencijai, tėvai – tėvų konferencijai.

33. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustačiusios, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

34. Mokyklos taryba

34.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

34.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimą, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

34.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

34.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

34.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

34.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

34.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę ir nebiudžetinę finansinę veiklą, rūpinasi ne biudžetinių lėšų įsigijimu ir panaudojimu.

35. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, bendruomenės slaugytojos, psichologas, specialieji pedagogai, bibliotekininkai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

36. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams bei vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

37. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

38. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

39. Pedagogų taryba

39.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

39.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

39.3. kartu su mokyklos specialiaisiais pedagogais, bendruomenės slaugytojomis ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

40. Mokyklos direktoriaus įsakymu mokykloje sudaryta nuolat veikianti administracijos taryba. Administracijos tarybą sudaro direktorius, pavaduotojai, buhalteris. Jai vadovauja direktorius. Administracijos nariai balsų dauguma renka pavaduotoją ir sekretorių.

41. Administracijos taryba svarsto ir tvirtina mokyklos veiklos uždavinius ir jų įgyvendinimo galimybes, vidaus darbo tvarką, pareigines instrukcijas, mokyklos valdymo tobulinimo klausimus, rengia visuotinius darbuotojų susirinkimus, sudaro jų darbotvarkę.

42. Posėdžiai šaukiami esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Posėdžiuose pirmininkauja direktorius, jeigu jo nėra, pavaduotojas. Administracijos tarybos protokolus ir kitus dokumentus tvarko tarybos sekretorius.

43. Apie administracijos nutarimus per dvi dienas turi būti informuoti visi asmenys, su kuriais tas nutarimas yra susijęs. Už šios informacijos perdavimą atsako tarybos sekretorius. Esant reikalui, tarybos sprendimai gali būti skelbiami viešai. Administracija privalo vykdyti direktoriaus patvirtintus posėdžio nutarimus ir tuo pačiu atsakyti už mokyklos veiklą ir atskirų darbuotojų veiklos kontrolę.

44. Administracijos nariai saugo mokyklos informacijos konfidencialumą.

45. Administracijos tarybos narių teisės

45.1. susipažinti su mokyklos finansinės atskaitomybės ir kitais apskaitos dokumentais;

45.2. gauti informaciją apie bet kurią mokyklos veiklos sritį, sudarytas arba rengiamas sudaryti sutartis;

45.3. siūlyti klausimus administracijos posėdžiams.

46. Metodikos taryba. Metodikos tarybą sudaro: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir metodinių būrelių pirmininkai.

47. Metodikos tarybos pirmininkas – direktoriaus pavaduotojas ugdymui , jo pavaduotojas – pradines klases kuruojantis direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Nariai – metodinių būrelių pirmininkai.

48. Metodikos tarnybos pirmininkas vadovauja metodinės tarybos darbui. Nesant pirmininko, darbui vadovauja, posėdžius veda jo pavaduotojas. Tarybos sekretorius, kuris renkamas atskiru balsavimu, kviečia narius į posėdį, rašo posėdžių protokolus ir nutarimus, tvarko dokumentus, susijusius su tarybos veikla. Komisijos pirmininkas rengia perspektyvinius bei metų planus, juos skelbia pedagogams, koordinuoja metodinių būrelių veiklą, sudaro posėdžių darbotvarkę.

49. Metodikos taryba renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį.

50. Metodikos tarybos veiklos uždaviniai

50.1. diegti naujoves ugdymo procese;

50.2. kaupti bei skleisti gerąją patirtį;

50.3. skatinti bendradarbiavimą;

50.4. skatinti kurti individualiąsias programas, rengti projektus;

50.5. skatinti pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, atestavimuisi, tobulinimuisi kursuose, seminaruose;

50.6. numatyti popamokinės veiklos gaires;

50.7. tirti kvalifikacijos poreikius;

50.8. skatinti kurti vieningą ugdymo proceso sistemą;

50.9. numatyti mokyklos veiklos perspektyvos gaires.

51. Funkcijos

51.1. kasmet iki rugsėjo 25 dienos tvirtina metodinių būrelių metų veiklos planus, teikia rekomendacijas veiklai, numato uždavinius;

51.2. numato metodinių būrelių atsiskaitomumą, stebi, analizuoja, aptaria jų veiklą per mokslo metus;

51.3. numato bendrus visiems pedagogams metodinius renginius;

51.4. skatina pedagogus kurti kvalifikacijos kėlimo programas, jas aptaria posėdžiuose;

51.5. teikia metodinę pagalbą, rekomendacijas;

51.6. esant reikalui vertina besiatestuojančių pedagogų praktinę veiklą, teikia rekomendacijas atestacijos komisijai;

51.7. esant reikalui, aptaria pedagogų pageidavimus ir galimybes dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose.

52. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos : moksleivių konferencija, prezidento valdyba, klasės moksleivių komitetas.

53. Moksleivių konferencija šaukiama mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Jos darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai, po 3 iš kiekvienos 5-12 klasės.

54. Moksleivių konferencija

54.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

54.2. renka moksleivius į mokyklos tarybą;

54.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

54.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

54.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus;

54.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

55. Prezidento valdyba. Prezidento valdybos sudėtis: prezidentas, sekretorius, 1-5 klasių kuratorius, 6-8 klasių kuratorius, 9-10 klasių kuratorius, 11-12 klasių kuratorius, ryšininkas su kitomis mokyklomis.

56. Prezidento valdyba organizuoja moksleivišką veiklą, bendradarbiauja su kitų mokyklų moksleiviais, inicijuoja vaikų ir jaunimo organizacijų kūrimąsi, aiškina moksleiviams jų teises ir pareigas.

57. Valdybai vadovauja visuotiniu slaptu balsavimu visų 5-12 klasių moksleivių išrinktas prezidentas. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo 50 procentų visų balso teisę turinčių moksleivių. Prezidento kadencija 2 metai.

58. Prezidentas gali atsistatydinti, pateikęs raštišką pareiškimą su nurodytomis priežastimis, lėmusiomis tokį jo poelgį.

59. Prezidentas gali būti atstatydintas pritarus ¾ klasių seniūnų bei surengus priešlaikinius prezidento rinkimus.

60. Prezidento pareigos

60.1. sušaukti 5-12 klasių moksleivių konferencijas, kuriose pirmininkas – prezidentas, o sekretorių renka konferencija ;

60.2. esant reikalui šaukti 5-12 klasių seniūnų susirinkimus, kuriuose pirmininkas- prezidentas, o sekretorių renka susirinkimas ;

60.3. pirmininkauti prezidento valdybos posėdžiuose;

60.4. atstovauti mokyklos administracijos posėdžiuose, kai svarstomi su moksleiviais susiję klausimai;

60.5. atsakyti į jam ar valdybai pateiktus klausimus;

60.6. atsiskaityti moksleiviams apie savo ir valdybos veiklą ;

60.7. paskirstyti užduotis valdybos nariams.

61. Prezidento teisės

61.1. sušaukti neeilinę moksleivių konferenciją;

61.2. pateikti paklausimą mokyklos administracijai ir gauti atsakymą;

61.3. paleisti valdybą ir formuoti naują.

62. Mokykloje veikia klasės moksleivių komitetas. Klasės moksleivių komiteto sudėtis: klasės seniūnas, seniūno pavaduotojas ir narys.

63. Klasės moksleivių komitetas

63.1. telkia klasės moksleivius mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius;

63.2. siekia, kad klasės moksleiviai nuolat lankytų mokyklą, laikytųsi moksleivių elgesio ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

63.3. organizuoja ir raštu įformina klasės moksleivišką veiklą;

63.4. savo veiklą, priimtus sprendimus derina su klasės auklėtoju.

64. Klasės moksleivių komitetui vadovauja klasės moksleivių visuotinu uždaru balsavimu metams renkamas klasės seniūnas. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo 2/3 klasės moksleivių.

65. Klasės seniūnas gali atsistatydinti pateikęs prašymą su nurodytomis priežastimis, lėmusiomis tokį jo poelgį.

66. Klasės seniūnas gali būti atstatydintas 2/3 klasės moksleivių pageidavimu.

67. Klasės seniūno pareigos

67.1. informuoti prezidento valdybą arba prezidentą apie jo klasės moksleivių pageidavimus ar pasiūlymus;

67.2. rengti klasės susirinkimus kartą per pusmetį ;

67.3. atstovauti klasės moksleivių interesams seniūnų susirinkimuose;

67.4. sprendžiant svarbiausius klausimus turėti ribotą mandatą, t.y. klasė prieš tai balsuoja, kaip seniūnas turėtų balsuoti seniūnų susirinkimuose ;

67.5. savarankiškai ieškoti problemos sprendimo būdų bei siūlyti juos prezidento valdybai;

67.6. pirmininkauti klasės susirinkimams, informuoti klasę apie prezidento bei prezidento valdybos sprendimus.

68. Klasės seniūno teisės

68.1. įtakoti prezidento valdybos ir prezidento sprendimus;

68.2. gauti raštišką atsakymą į paklausimą iš prezidento valdybos ir prezidento;

68.3. dalyvauti prezidento valdybos, mokyklos tarybos ar mokyklos administracijos posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su jo klase.

69. Mokykloje steigiamos tėvų savivaldos institucijos – klasių tėvų komitetai. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

X. VALDYMAS

70. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria savivaldybės administratorius vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

71. Direktorius

71.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

71.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti,

71.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

71.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už atliktą darbą;

71.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą juos tvirtina;

71.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

71.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

71.8. kontroliuoja , kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

71.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

71.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

71.11. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagogikos ir psichologijos tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus;

71.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (ar vaiko globėjais);

71.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

71.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

71.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

71.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos ) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

71.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

71.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

71.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

72. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

72.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

72.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

72.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri , kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

72.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

72.5. skatina pedagogus kelti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

72.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

72.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis moksleivius ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

72.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

72.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas;

72.10. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

73. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

73.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną , priešgaisrinę bei darbų saugą;

73.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

73.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

73.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

74. Sekretoriaus, buhalterio, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas, darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai, pareiginės instrukcijos (nuostatai).

XI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

75. Direktoriaus pavaduotojus , pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

76. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

XII. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

77. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XIII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

78. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XIV. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

79. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XV. RYŠIAI

80. Mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

81. Mokykla bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis ( sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

82. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XVI. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

83. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XVII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

84. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

85. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos , gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

86. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

87. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

88. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savarankiški organizacijų ir įmonių , asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

89. Fondas veikia pagal atskirai parengtus ir direktoriaus patvirtintus veiklos nuostatus.

XVIII. ATSAKOMYBĖ

90. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir mokyklos

organizuotų renginių metu.

91. Moksleiviai , neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

92. Tėvai (globėjai) , kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

93. Direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

94. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina , kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

95. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XIX. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

96. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

97. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos direktoriaus, mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

98. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XXI. REGISTRAVIMAS

99. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Gabijos“ pagrindinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Gabijos“ pagrindinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Gabijos“ pagrindinė mokykla (toliau tekste-mokykla).

3. 6-oji vidurinė mokykla įsteigta 1960 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1993 m. liepos 1 d. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 potvarkiu Nr. 64v mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą, miesto Tarybos 1998-05-28 sprendimu Nr. 14-18 mokykla pavadinta Panevėžio „Gabijos“ pagrindine mokykla.

4. „Gabijos“ pagrindinė mokykla savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

5. Mokyklos adresas – Šiaulių g. 60, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042114.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802110), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) išsilavinimą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis užsienio (anglų) kalbų mokymas.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir kitais įstatymais ir šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Mokykla yra dešimties metų dviejų pakopų

14.1. .ketverių metų pradinė mokykla;

14.2. .šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla.

15. Veikia priešmokyklinio ugdymo klasė.

16. Gali būti atidaryta pailgintos darbo dienos grupė.

17. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų, įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-10 klasių moksleivių žinios vertinamos 10 balų sistema.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

18. Moksleiviai iki 16 metų į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta

tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės atitinka priėmimo sąlygas.

19. Moksleivių, priėmimo, išvykimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse

19.1. Į „Gabijos“ pagrindinę mokyklą priimami fiziškai sveiki ir psichiškai subrendę 5-6 metų į priešmokyklinio ugdymo klasę ir 6-7 metų amžiaus į pirmą klasę vaikai;

19.1. priimant mokinius į 2-10 kl., būtinas tėvų prašymas ir išeito mokslo pažymėjimas;

priimant moksleivius į 4-10 kl., atsižvelgiama į užsienio kalbą, t.y. moksleiviai mokosi anglų ir rusų kalbų;

19.2. priimant moksleivius pirmenybė teikiama mokyklos mikrorajone gyvenantiems moksleiviams;

19.3. priimant moksleivius iš kitų mikrorajonų, išsiaiškinamos perėjimo iš vienos mokyklos į kitą priežastys;

19.4. moksleiviui keičiant ugdymo įstaigą, būtinas tėvų prašymas;

19.5. priešmokyklinio ugdymo ir pradinės klasės komplektuojamos nedidesnės kaip 24 mokiniai;

19.6. 5 – 10 kl. komplektuojamos nedidesnės kaip 30 mokinių.

IV. PASKIRTIS

20. Mokyklos bendruomenė sudaro sąlygas kiekvienam jos nariui turėti tikslą ir jo siekti. Mokykloje vienodai gerai jaučiasi skirtingų požiūrių ir poreikių žmonės, leidžiama būti tuo, kuo jis nori. Čia ugdomas dvasingumas, bendravimo kultūra, garantuojama sėkminga veikla. Vyrauja šilti tarpusavio santykiai, paremti bendradarbiavimu, supratimu, pagarba, pagalba.

21. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros sampratą.

22. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

23. Sudaro sąlygas moksleiviams mokytis etikos, etnokultūros.

24. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

25. Mokykla

25.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(-si) būdus ir tempą;

25.2. teikia bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

25.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias mokymosi sąlygas;

25.4. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

25.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja;

25.6. specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

25.7. organizuoja priešmokyklinio ugdymo klasės darbą;

25.8. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūra);

25.9. atlieka vidinį mokyklos auditą;

25.10. vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

25.11. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

26. Moksleivių teisės

26.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

26.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

26.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sulaukus 15 m. apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

26.4. naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, kompiuteriais, sporto sale, kabinetais ir laboratorijomis;

26.5. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

26.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

26.7. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės arba pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

26.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

26.9. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

26.10. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

26.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje, mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

26.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

27. Moksleivių pareigos

27.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

27.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis vidaus darbo tvarkos ir moksleivių elgesio taisyklių;

27.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

27.4. mandagiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

27.5. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

27.6. nevartoti ir neprekiauti narkotinėmis, psichotropinėmis ir psichoaktyviomis medžiagomis.

28. Tėvų (globėjų) teisės

28.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis pagrindinis lavinimas;

28.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas, papildomojo ugdymo kryptį ir pan.;

28.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį bei mokymosi sąlygas;

28.4. kartu su mokyklos pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

28.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

29. Tėvų (globėjų) pareigos

29.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

29.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį

29.3. savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

29.4. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

29.5. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

29.6. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

30. Pedagogų teisės

30.1. laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas ir metodus;

30.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

30.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

30.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

30.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

30.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

30.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

30.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

31. Pedagogų pareigos

31.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

31.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

31.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

31.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisiją;

31.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

31.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

31.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

31.8. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

31.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

31.10. pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams;

31.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

31.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

31.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

31.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

32. Klasės auklėtojų pareigos

32.1. rūpintis moksleivių asmenybės ir socialiniu ugdymu ir branda;

32.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

32.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

32.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

32.5. padėti kiekvienam moksleiviui, jo šeimai išsiugdyti sveikatos poreikį ir atsakomybę už ją.;

32.6. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

32.7. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

32.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

32.9. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

32.10. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

33. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

33.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

33.2. suformuluoti visai mokyklos bendruomenei konkrečias sveikatos stiprinimo, saugios ir sveikos aplinkos kūrimo užduotis;

33.3. vykdyti narkotikų, psichotropinių medžiagų vartojimo ir narkomanijos prevencijos programą;

33.4. tvarkyti medicinos dokumentus, į moksleivio sveikatos istoriją registruoti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą;

33.5. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

33.6. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas kl. auklėtojams ir mokyklos vadovams;

33.7. dalyvauti ugdant moksleivių sveikatingumą, dirbti švietėjišką darbą mokyklos bendruomenėje, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis.

34. Mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai, profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

35. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba.

36. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) bei pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

37. Mokyklos taryba sudaro 5 (penki) pedagogai, 5 (penki) tėvai ir 5 moksleiviai.

38. Kiekviena klasė renka po 1 tėvų atstovą į tėvų komitetą, o komitetas renka 5 tėvus į mokyklos tarybą. Mokytojus į mokyklos tarybą renka pedagogų taryba; moksleivius – moksleivių taryba. Rinkimai vyksta uždaru arba atviru balsavimu (pagal susitarimą susirinkimo pradžioje).

39. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Nei mokyklos direktorius, nei jo pavaduotojai negali būti tarybos pirmininku.

40. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

41. Taryba perrenkama arba sudėtis atnaujinama kas du metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

42. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius. Mokyklos tarybos perrinkimo ir papildymo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

43. Mokyklos tarybos nariai, pasibaigus mokslo metams, už savo veiklą atsiskaito: pedagogai – pedagogų tarybai, posėdyje, tėvai – tėvų komitetui, posėdyje, moksleiviai – moksleivių tarybai, posėdyje.

44. Mokyklos tarybai nevykdant nuostatų bei nesilaikant mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokyklos direktorius paleidžia tarybą ir organizuoja naujos tarybos rinkimus.

45. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

46. Mokyklos taryba

46.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, veiklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis;

46.2. nagrinėja ir vertina ugdymo įstaigos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi – ugdymo įstaigos, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą, jo galimybes, patirtį, inicijuoja naujas jo formas, teikia siūlymus administracijai;

46.3. analizuoja ir vertina nebiudžetinių pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkio ir nebiudžetinę finansinę veiklą;

46.4. pedagogų ir moksleivių tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

46.5. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

46.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją.

47. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos administracija, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, asmens sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, bibliotekininkas, logopedas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

48. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

49. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių ir renka pedagogų tarybos nariai.

50. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

51. Pedagogų taryba

51.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo bei pedagogų darbo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

51.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

51.3. stebi ir aptaria kolegų praktikuojamus demokratijos mokymo, moksleivių aktyvumo, bendradarbiavimo būdus, kolegiškai dalijasi patyrimu, įgyvendina tikslines programas, teikia siūlymus mokyklos administracijai;

51.4. analizuoja mokymosi motyvaciją sąlygojančius ugdymo įstaigos veiksnius, ieško būdų motyvavimui stiprinti, periodiškai tiria pokyčius, prognozuoja galimas tendencijas, ieško būdų teigiamoms tendencijoms įtvirtinti;

51.5. kartu su mokyklos socialiniu, specialiuoju pedagogais, asmens sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu sprendžia moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

51.6. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sukakus 15 metų, siūlo mokymąsi kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, o sukakus 16 metų – kitą mokymosi ar veiklos formą;

51.7. aptaria, analizuoja moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos tarybai.

52. Administracijos taryba – savivaldos institucija, jungianti administraciją ir mokyklos tarybos atstovą – pedagogą. Taryba dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu mokyklos veiklos planais, posėdžius rengia kiekvienas administracijos tarybos narys pagal planą – ciklogramą;

53. Administracijos tarybai vadovauja direktorius.

54. Posėdis teisėtas, jei dalyvauja 2/3 tarybos narių.

55. Posėdžiai protokoluojami ir nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

56. Administracijos taryba

56.1. organizuoja ir apibendrina vidaus darbo kontrolę;

56.2. analizuoja, ar mokyklos veiklos programa sudaro ugdytiniams ugdymo ir ugdymosi sąlygas bei galimybes: kaip mokyklos pasirinkta tarpusavio santykių gerinimo kryptis, etikos privalomas dėstymas, pedagogų individualios, integruotos programos padeda įgyvendinti valstybinių išsilavinimo standartų keliamus reikalavimus, kaip jos atitinka moksleivių poreikius, interesus, gebėjimus, rengia juos gyvenimui, skatina efektyvų ugdymą ir mokymąsi; kaip moksleivių, bendruomenės narių poreikius atitinka papildomo ugdymo programos, kaip jos įtvirtina mokyklos kultūrinį atvirumą, dorovinio elgesio vertybes ir principus;

56.3. stebi pedagoginį procesą, kaupia stebėjimų duomenis, analizuoja ugdymo kokybę, kaip kuriamas ugdymuisi palankus mikroklimatas, kokie pedagogų ir moksleivių santykiai, kaip rūpinamasi vaikų psichologiniu bei fiziniu saugumu;

56.4. analizuoja, tiria, kaip mokykloje dirbama su skirtingų poreikių vaikais, kaip tenkinami jų specialieji poreikiai, kaip organizuojamas konsultavimas, koregavimas, teikiama pagalba, kaip vertinama moksleivių pažanga, laimėjimai, kokie naudojami vertinimo metodai;

56.5. apibendrina ir įvertina atestuojamų pedagogų praktinę veiklą, teikia išvadas, siūlymus dėl pedagogų atestavimo ugdymo įstaigos tarybai, tvirtina jo sprendimą;

56.6. stebi, kaip visas mokyklos personalas prisideda prie pedagogų ir moksleivių darbo sėkmės, padeda įgyvendinti mokyklos tikslus.

57. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, moksleivių taryba.

58. Moksleivių konferencija- aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja 5-10 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (po 8 moksleivius iš kiekvienos klasės).

59. Konferencijos pirmininkas – moksleivių tarybos pirmininkas. Nesant moksleivių tarybos pirmininko, konferencijos pirmininkas gali būti renkamas atviru balsavimu konferencijos pradžioje (balsų dauguma);

60. Konferenciją veda pirmininkas. Sekretorius renkamas konferencijos metu (balsų dauguma).

61. Moksleivių konferencija

61.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

61.2. renka moksleivius į moksleivių tarybą;

61.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

61.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

61.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus;

61.6. išklauso moksleivių tarybos ataskaitas ir vertina jos veiklą.

62. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija.

63. Moksleivių taryba jungia 5-10 kl. moksleivius, renkamus iš kiekvienos klasės po 1 moksleivį konferencijoje.

64. Moksleivių taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

65. Moksleivių tarybos pirmininką uždaru balsavimu renka tarybos nariai.

66. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos nuostatams, vidaus darbo tvarkos taisyklėms bei kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

67. Rinkimai į tarybą vyksta kas du metai.

68. Moksleivių tarybai pažeidus nuostatus arba esant neveikliai, konferencija ją paleidžia ir vykdomi nauji rinkimai.

69. Tarybos nariai pasiskirsto funkcijomis: pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius-metraštininkas.

70. Moksleivių taryba

70.1. planuoja savo veiklą mokslo metams;

70.2. svarsto ir suderinus su mokyklos administracija, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

70.3. koordinuoja moksleivių klasių, nevyriausybinių organizacijų (Raudonojo Kryžiaus draugijos) veiklą, planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą, laisvalaikį;

70.4. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, budėjimą mokykloje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

70.5. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

70.6. inicijuoja mokyklos laikraščio leidybą;

70.7. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo;

70.8. renka moksleivius į mokyklos tarybą.

71. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

72. Mokykloje veikia mokyklos tėvų komitetas, į kurį kiekvienų mokslo metų pradžioje atstovus renka balsų dauguma klasių susirinkimai.

73. Tėvų komitetas kartu su administracija planuoja komiteto veiklą ir posėdžius. Posėdžiai protokoluojami ir nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Tėvų komitetas padeda administracijai, pedagogų kolektyvui spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

74. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriem metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

75. Direktorius

75.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

75.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

75.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

75.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

75.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą, jas tvirtina;

75.6. rengia mokyklos ugdymo planą, vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia jas mokyklos tarybai aprobuoti;

75.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių skatinimo ir drausminimo priemonių sistemą;

75.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

75.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

75.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

75.11. stebi moksleivių pamokinį ir papildomąjį ugdymą, vertina pedagogų praktinio darbo rezultatus, skatina juos atestuotis;

75.12. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios-pedagoginės pagalbos moksleiviams teikimu;

75.13. palaiko ryšius su moksleivių tėvais (globėjais), Vaikų teisių apsaugos skyriumi, vietos savivaldos institucijomis, atsakingomis už tikslią mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitą, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

75.14. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, užtikrina rimtį ir tvarką mokykloje egzaminų sesijos metu, teikia informaciją Egzaminų centrui;

75.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

75.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą; rengia mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia jį mokyklos tarybai aprobuoti;

75.17. atstovauja mokyklai visose institucijose, atsako už jos veiklos rezultatus ir vykdo kitas įstatymų bei kitų teisės aktų numatytas funkcijas;

75.18. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

75.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

76. Direktorius pavaduotoju ugdymui priima asmenį, turintį aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą.

77. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

77.1. organizuoja mokymo plano, bendrųjų programų vykdymą, civilinės saugos mokymą;

77.2. sudaro pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

77.3. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą, sergančių moksleivių mokymą namuose ir ligoninėse;

77.4. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

77.5. kontroliuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

77.6. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

77.7. skatina pedagogus savarankiškai tobulinti kvalifikaciją , dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

77.8. tvarko mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitą, abėcėlinę, pagrindinio išsilavinimo ir pažymėjimų apskaitos knygas;

77.9. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų) švietimą;

77.10. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja tėvus (globėjus) ir kitas suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių;

77.11. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

77.12. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

78. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

78.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną, darbo saugą;

78.2. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

78.3. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

78.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

79. Sekretoriaus, buhalterio, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai), vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

80. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

81. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės bei kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

82. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

83. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS, IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

84. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. MOKYKLOS RYŠIAI

85. Mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

86. Mokykla bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

87. Mokykla palaiko tarptautinius ryšius (susirašinėja), dalijasi patirtimi.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

88. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

89. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

90. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Nebiudžetines lėšas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

91. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

92. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

93. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės

XVI. ATSAKOMYBĖ

94. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

95. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

96. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

97. Direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

98. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

99. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

100. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

101. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

102. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto savivaldybės Tarybos sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

103. „Gabijos“ pagrindinė mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – „Nevėžio“ pagrindinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. 8-oji vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1970 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1995-10-19 sprendimu Nr.10-17 mokykla pavadinta „Nevėžio“ vidurine mokykla, miesto Tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr. 17-3 vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

4. Mokyklos adresas – Taikos al. 11, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042152.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802110), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) išsilavinimą. Nuo antros klasės pradedamas ankstyvasis, nuo penktos pagilintas anglų kalbos mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla yra dešimties metų, dviejų pakopų

13.1. Ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla.

14. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-10 klasių moksleivių žinios, gebėjimai, įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

15. Nuo 2-os klasės vykdomas ankstyvasis, nuo 5-os klasės pagilintas anglų kalbos mokymas, 9-10 klasėje įvedamas profiliavimo pradmenų mokymas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

16. Integruotai mokomi silpnaregiai (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija ne didesnis kaip 0,4 proc.). Susidarius klasėje 5 silpnaregiams moksleiviams, komplektuojama atskira klasė. Spec.klasėje sutrikusios regos asmenims gali ugdytis vaikai ir jaunuoliai, kuriems nustatyti šie sutrikimai

16.1. kompleksiniai sutrikimai, kurių derinius sudaro aklumas (regėjimo aštrumas nuo 0 iki 0,04), silpnaregystė (geriau matančios akies regos aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,3) ir nežymus ar vidutinis neprigirdėjimas, fiziniai ar judėjimo sutrikimai, intelekto, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, emocijų ir elgesio sutrikimai;

16.2. aklumas (regėjimo aštrumas nuo 0 iki 0,04);

16.3. silpnaregystė (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,03).

17. Organizuojama pailgintos dienos grupė vaikams su regos sutrikimais ir kitiems 1-4 klasių mokiniams.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

18. Moksleiviai iki 16 metų priimami pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės atitinka priėmimo sąlygas.

19. Moksleivių priėmimo, išvykimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės

19.1. priimant mokinius į 1-10 klases, būtinas tėvų prašymas, į 2-10 klases išeito mokslo pažymėjimas;

19.2. priimant moksleivius į 4-10 klases, atsižvelgiama į užsienio kalbą, t.y. moksleiviai mokosi anglų, vokiečių ir rusų kalbų;

19.3. priimant moksleivius pirmenybė teikiama mokyklos mikrorajone gyvenantiems moksleiviams;

19.4. priimant moksleivius iš kitų mikrorajonų, išsiaiškinamos perėjimo iš vienos mokyklos į kitą priežastys;

19.5. moksleiviui keičiant ugdymo įstaigą, būtinas tėvų prašymas;

19.6. moksleiviai su regos sutrikimais į ugdymo klases priimami pateikus tėvų prašymus, vaiko gimimo liudijimą, asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo lapą ( išskyrus tuos atvejus, kai vaikas turi tik regos sutrikimus) ir gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimą.

IV. PASKIRTIS

20. Mokyklos bendruomenė sudaro sąlygas kiekvienam jos nariui turėti tikslą ir jo siekti. Mokykloje vienodai gerai jaučiasi skirtingų požiūrių ir poreikių žmonės, leidžiama būti tuo, kuo jis nori. Čia ugdomas dvasingumas, bendravimo kultūra, garantuojama sėkminga veikla. Vyrauja tarpusavio santykiai, paremti bendradarbiavimu, supratimu, pagarba, pagalba.

21. Moksleiviams sudaromos sąlygos perimti šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

22. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

23. Tenkina moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėja kūrybiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę, sudaro sąlygas kiekvienam moksleiviui atskleisti ir plėtoti savo gabumus.

24. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

25. Mokykla

25.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas; paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

25.2. teikia bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

25.3. vykdo ankstyvąjį, pagilintą anglų kalbos mokymą;

25.4. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

25.5. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą integruodama jį su bendruoju lavinimu;

25.6. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių su regos sutrikimais vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių su regos sutrikimais vaikų ugdymą bendrose klasėse;

25.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar nepamokinę vaikų priežiūrą);

25.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

25.9. vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

25.10. kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

26. Moksleivių teisės

26.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

26.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

26.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sulaukus 15 m. apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

26.4. naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, kompiuterių klase, sporto sale, kabinetais;

26.5. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

26.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

26.7. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės arba pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

26.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

26.9. gauti socialinę psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

26.10. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

26.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

26.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, sąjungas, nepolitines visuomenines organizacijas ir judėjimus, kurių veiklą sąlygoja dorovinė, pilietinė, kultūrinė branda, lavinantis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės būreliuose, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

27. Moksleivių pareigos

27.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitoje formalioje švietimo sistemos mokykloje, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui;

27.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas, papildomo ugdymo kryptį ir pan.

27.3. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą bei kitas kalbas ir kultūras;

27.4. mandagiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

27.5. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

27.6. nevartoti ir neprekiauti narkotinėmis, psichotropinėmis ir psichoaktyviomis medžiagomis.

28. Tėvų (globėjų) teisės

28.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis pagrindinis lavinimas;

28.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas, papildomo ugdymo kryptį ir panašiai;

28.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

28.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

28.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

29. Tėvų (globėjų) pareigos

29.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitoje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

29.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

29.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

29.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

29.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

30. Pedagogų teisės

30.1. laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas ir metodus;

30.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

30.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

30.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

30.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

30.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

30.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

30.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

31. Pedagogų pareigos

31.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

31.2. skatinti moksleivius mokytis, turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

31.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

31.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

31.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

31.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei aplinkai;

31.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

31.8. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

31.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

31.10. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

31.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus, kolegas mokyklos vadovus;

31.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

31.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

31.14. visapusiškai padėti naudotis mokymo priemonėmis silpnaregiams vaikams, užtikrinti gerą mokinių pasirengimą mokymuisi.

31.15. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

32. Klasės auklėtojų pareigos

32.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

32.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) kasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

32.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

32.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

32.5. padėti kiekvienam moksleiviui, jo šeimai išsiugdyti sveikatos poreikį ir atsakomybę už ją;

32.6. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

32.7. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį, neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

32.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

32.9. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

32.10. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

32.11. dalyvauti visose mokyklos popamokiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja auklėtiniai, padėti jiems pasirengti;

32.12. kartą per dvi savaites sutvarkyti pažymių knygeles (esant reikalui ir dažniau), informuoti tėvus (globėjus) apie vaiko mokymąsi, elgesį;

32.13. tvarkyti klasės žurnalą, moksleivių asmens bylas, prižiūrėti, kaip auklėtiniai vykdo mokyklos nuostatus, laikosi vidaus darbo tvarkos taisyklių;

32.14. padėti silpnaregiams integruotis į visuomenę.

33. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

33.1. teikti pirmąją medicinos pagalbą;

33.2. suformuoti visai mokyklos bendruomenei konkrečią sveikatos stiprinimo programą, sveiką ir saugią aplinką;

33.3. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

33.4. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivių sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją;

33.5. tvarkyti kitą medicinos dokumentaciją;

33.6. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

33.7. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

33.8. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomeninės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.

34. Mokyklos bibliotekininko, psichologo, logopedo, tiflopedagogo, socialinio pedagogo, pailgintos darbo dienos grupės auklėtojo ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises, pareigas, darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

35. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, metodikos taryba, direkcijos taryba.

36. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, jungianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

37. Mokyklos tarybą sudaro: 5 (penki) pedagogai, 5 (penki) tėvai ir 5 (penki) moksleiviai.

38. Kiekviena klasė renka tėvų komitetą, o klasių tėvų komitetai atstovų susirinkime renka 5 tėvus į mokyklos tarybą; moksleivių atstovai (išrinkti iš kiekvienos 5-10 klasių) susirinkimo metu renka 5 moksleivius į mokyklos tarybą, 5 mokytojus renka pedagogų taryba. Rinkimai vyksta uždaru arba atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje).

39. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Nei mokyklos direktorius, nei jo pavaduotojai negali būti tarybos pirmininku.

40. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

41. Taryba perrenkama arba sudėtis atnaujinama kas dveji metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka;

42. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius.

43. Mokyklos tarybos nariai, pasibaigus mokslo metams, už savo veiklą atsiskaito: pedagogai – pedagogų tarybai, posėdyje; tėvai – klasių tėvų komitetams, posėdžiuose; moksleiviai – moksleivių susirinkimui.

44. Mokyklos tarybai nevykdant nuostatų bei nesilaikant mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokyklos direktorius paleidžia tarybą ir organizuoja naujus tarybos rinkimus.

45. Mokyklos tarybos veiklą inicijuoja mokyklos direktorius. Mokyklos tarybos perrinkimo ir papildymo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

46. Švietimo įstaigos steigėjas , švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svartyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

47. Mokyklos taryba

47.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, veiklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis;

47.2. nagrinėja ir vertina ugdymo įstaigos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, ugdymo įstaigos, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą, jo galimybes, patirtį, inicijuoja jo formas, teikia siūlymus administracijai;

47.3. analizuoja ir vertina nebiudžetinių pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkio ir nebiudžetinę veiklą;

47.4. pedagogų ir seniūnų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

47.5. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

47.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją.

48. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos administracija, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, asmens sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas, tiflopedagogai.

49. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

50. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių ir renka pedagogų tarybos nariai.

51. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

52. Pedagogų taryba

52.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių bei pedagogų darbo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

52.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria bendrųjų ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimą ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimų klausimus;

52.3. stebi ir aptaria kolegų praktikuojamus demokratijos mokymo, moksleivių aktyvumo, bendradarbiavimo būdus, kolegiškai dalijasi patyrimu, įgyvendina tikslines programas, teikia siūlymus mokyklos administracijai;

52.4. analizuoja mokymosi motyvaciją sąlygojančius ugdymo įstaigos veiksnius, ieško būdų motyvavimui stiprinti, periodiškai tiria pokyčius, prognozuoja galimas tendencijas, ieško būdų teigiamoms tendencijoms įtvirtinti;

52.5. kartu su mokyklos socialiniu pedagogu, asmens sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu sprendžia moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

52.6. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sulaukus 15 metų siūlo mokymąsi kitoje formalioje švietimo įstaigoje, o sulaukus 16 metų – kitą mokymosi ar veiklos formą;

52.7. spendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos tarybai.

53. Direkcijos taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija bendriesiems klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai. Posėdžiai rengiami vieną kartą per mėnesį. Į posėdžius stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami mokyklos tarybos atstovas-pedagogas ir mokytojų profesinės sąjungos atstovas.

54. Direkcijos tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

55. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

56. Direkcijos taryba

56.1. svarsto moksleivių elgesio ir mokymosi rezultatus;

56.2. aptaria ir svarsto pedagogų, klasės auklėtojų darbo tobulinimo būdus;

56.3. svarsto kitus aktualius mokyklos veiklos klausimus.

57. Metodikos taryba – mokyklos savivaldos institucija, organizuojanti pedagogų metodinę veiklą. Ją sudaro pavaduotojas ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai. Metodikos tarybai vadovauja pavaduotojas ugdymui.

58. Posėdžiai šaukiami kartą per trimestrą. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tarybos narių.

59. Metodikos taryba

59.1. koordinuoja mokyklos metodinių ratelių veiklą;

59.2. rūpinasi metodinės medžiagos kaupimu, kabinetų turtinimu;

59.3. skleidžia gerąją darbo patirtį;

59.4. organizuoja įvairias konferencijas, bendrus metodinius užsiėmimus bei teikia paramą ir pagalbą jauniesiems specialistams;

59.5. teikia rekomendacijas mokytojams, besiruošiantiems atestuotis.

60. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos:moksleivių susirinkimas,prezidentas, prezidento valdyba, seniūnų taryba, pilietinės iniciatyvos centras.

61. Moksleivių susirinkimas – aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Susirinkimas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja 5-10 klasių moksleiviai.

62. Susirinkimą veda prezidentas arba jo pavaduotojas. Sekretorius renkamas susirinkimo pradžioje (balsų dauguma).

63. Moksleivių susirinkimas

63.1. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo mokyklos tarybai;

63.2. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

63.3. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus;

63.4. išklauso seniūnų tarybos ataskaitas ir vertina jos veiklą.

64. Seniūnų taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių susirinkimas. Seniūnų tarybai vadovauja prezidento pavaduotojas.

65. Seniūnų tarybos sudėtis: pirmininkas (rinktas pagal prezidento valdybos funkcijas – prezidento pavaduotojas), pavaduotoja ir sekretorė-metraštininkė (pastarieji renkami atviru balsavimu).

66. Seniūnų taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

67. Seniūnų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai neprieštaraujantys mokyklos nuostatams, vidaus darbo tvarkos taisyklėms bei kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

68. Rinkimai į seniūnų tarybą vyksta kasmet. Seniūnų tarybai pažeidus nuostatus arba esant neveikliai, mokinių susirinkimas ją paleidžia ir vykdomi nauji rinkimai.

69. Seniūnų taryba

69.1. planuoja savo veiklą mokslo metams;

69.2. svarsto ir suderinus su mokyklos administracija tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

69.3. koordinuoja moksleivių klasių veiklą, planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą, laisvalaikį;

69.4. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, budėjimą mokykloje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje, sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

69.5. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

69.6. renka moksleivius į mokyklos tarybą.

70. Prezidento valdybą sudaro: prezidentas, jo pavaduotojas ir 3 nariai (pavaduotojas-kandidatas surinkęs mažiau balsų už prezidentą); narius prezidentas pasirenka iš aktyviai dirbusios prezidento rinkimų komisijos. Prezidento valdyba padeda įgyvendinti prezidento rinkiminę programą.

71. Prezidentas yra mokyklos moksleivių bendruomenės vadovas, jis atstovauja mokyklos moksleivijai ir turi vadovautis pagrindiniu mokyklos dokumentu – mokyklos nuostatais.

72. Prezidentą renka 5-10 klasių mokiniai, mokytojai. Rinkimai įvykę, jei balsavo daugiau nei 50% balsavusių. Prezidentas renkamas vieneriems metams.

73. Prezidentas kartą per trimestrą atsiskaito 5-10 klasių mokinių susirinkime

74. Prezidentas

74.1. atstovauja mokyklą miesto jaunimo organizacijose;

74.2. reguliariai susitinka su mokyklos administracija ir mokinių vardu diskutuoja apie jų problemas;

74.3. pateikia paklausimą raštu mokyklos administracijai;

74.4. iškilus konfliktinei situacijai tarp mokyklos bendruomenės narių atlieka taikos tarpininko funkcijas;

74.5. dalyvauja pedagogų tarybos posėdžiuose svarstant moksleivių elgesį, turi patariamojo žodžio teisę, balsuojant turi lygias teises su pedagogais;

74.6. prezidentas pirmininkauja seniūnų tarybos posėdžiuose, dalyvauja bendruose mokyklos tėvų susirinkimuose, atstovauja mokyklos interesams;

74.7. prezidentas priima sprendimus dėl neeilinio moksleivių susirinkimo sušaukimo.

75. Mokykloje veikia nepolitinė, savarankiška, nevyriausybinė organizacija – Pilietinės iniciatyvos centras. Savo veiklą vykdo remiantis įstatais, 19999 12 02 įregistruotais Panevėžio miesto savivaldybėje (registravimo Nr.VO99-25, kodas 4834325).

76. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasių auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

77. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria Savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniai reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

78. Direktorius

78.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

78.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

78.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

78.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

78.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą, jas tvirtina;

78.6. rengia mokyklos ugdymo planą, vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia jas mokyklos tarybai aprobuoti;

78.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių skatinimo ir drausminimo sistemą;

78.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

78.9. stebi , analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

78.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

78.11. stebi moksleivių popamokinį ir papildomą ugdymą, vertina praktinio pedagogų darbo rezultatus, skatina juos atestuotis;

78.12. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės pagalbos moksleiviams teikimu;

78.13. palaiko ryšius su moksleivių tėvais (globėjais), Vaikų teisių apsaugos tarnyba, vietos savivaldos institucijomis, atsakingomis už tikslinę vaikų iki 16 m. apskaitą, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

78.14. organizuoja pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, užtikrina rimtį ir tvarką mokykloje egzaminų sesijos metu; teikia informaciją egzaminų centrui;

78.15. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

78.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

78.17. atstovauja mokyklos tarybai visose institucijose, atsako už jos veiklos rezultatus ir vykdo kitų teisės aktų numatytas funkcijas;

78.18. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

78.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

79. Direktoriaus pavaduotojais ugdymui priimami asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginį darbo stažą.

80. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

80.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, civilinės saugos mokymą; sudaro pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščius;

80.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą, segančių moksleivių mokymą namuose ir ligoninėse;

80.3. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

80.4. kontroliuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai, įgūdžiai atitinka valstybinius standartus, vertina ugdymo rezultatus;

80.5. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų, metodų aptarimus;

80.6. skatina pedagogus savarankiškai kelti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

80.7. tvarko mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitą, abėcėlinę, pagrindinio išsilavinimo ir pažymėjimų apskaitos knygas;

80.8. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų) švietimą;

80.9. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja tėvus (globėjus) ir suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių;

80.10. inicijuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

80.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

81. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

81.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną, darbo saugą;

81.2. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą

81.3. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

81.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

82. Sekretorės, buhalterės, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai), vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

83. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos sąlygomis pedagogai ir kiti darbuotojai gali būti priimami konkurso nustatyta. Konkurso sąlygas tvirtina mokyklos direktorius.

84. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės bei kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

85. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

86. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

87. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. MOKYKLOS RYŠIAI

88. Mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

89. Mokykla bendradarbiauja su jos veiklai darančiais įtaką juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

90. Mokykla palaiko tarptautinius ryšius (susirašinėja), dalijasi patirtimi.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

91. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

92. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

93. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Nebiudžetines lėšas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

94. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

95. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

96. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški, organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVI. ATSAKOMYBĖ

97. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

98. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai, psichiškai ir normaliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

99. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų metu, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

100. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

101. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymais ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

102. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

103. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

104. Mokyklos nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

105. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

106. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 10-osios pagrindinės mokyklos

NUOSTATAI

LIETUVOS RESPUBLIKA NUOSTATAI

Panevėžio miesto savivaldybės

Švietimo skyriaus

PANEVĖŽIO 10-OJI PATVIRTINTA

PAGRINDINĖ MOKYKLA Panevėžio miesto mero

2001 potvarkiu Nr.

I.BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio 10-oji pagrindinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – 10-oji pagrindinė mokykla (toliau tekste- mokykla).

3. 10-oji vidurinė mokykla įsteigta 1973 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr. 17-3, vidurinė mokykla reorganizuota į 10-ąją pagrindinę mokyklą.

4. Mokyklos adresas – Beržų g. 37, LT-5301 Panevėžys, kodas 9042239.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802110), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) išsilavinimą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Švietimo ir kitais įstatymais,Vyriausybės nutarimais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

1. Mokykla yra dešimties metų, dviejų pakopų

13.1 ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis,-dešimties metų pagrindinė mokykla.

2. Įvestas pagilintas vokiečių kalbos mokymas nuo 5 klasės.

3. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų, įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, 6-10 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

4. Nuo 2000-2001m.m. įvedamas profiliavimo pradmenų mokymas 9-10 kl. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

III. PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

5. Moksleiviai iki 16 metų amžiaus į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą direktoriaus įsakymu Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes, priimami miesto ir rajono moksleiviai, atsižvelgiama į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas, sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas, moksleivių skaičius klasėse atitinka priėmimo sąlygas, pirmenybę teikiant tiems moksleiviams, kurių prašymai dėl priėmimo į mokyklą yra registruoti anksčiau.

6. Moksleiviai į pirmąsias klases priimami pateikus tėvų prašymą, sveikatos pažymėjimą, skiepų lapą, 2 fotonuotraukas, gimimo liudijimo kopiją.

7. Į 5-ąsias pagilinto vokiečių kalbos mokymo klases moksleiviai priimami pateikus prašymą ir atsižvelgus į moksleivių pažangumo vidurkį.

8. Kitais atvejais moksleivių priėmimo, išvykimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IV. PASKIRTIS

9. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Mokykla siekia auginti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

10. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pagrindinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

11. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

12. Mokykla

12.1. teikia bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

12.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį,siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir formą;

12.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

12.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą integruodama jį su bendruoju lavinimu;

12.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

12.6. atlieka vidinį mokyklos auditą;

12.7. vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

12.8. kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ( GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

13. Moksleivių teisės

13.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

13.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

13.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

13.4. puoselėti savo kalbą,kultūrą, papročius bei tradicijas;

13.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

13.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

13.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

13.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

13.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

13.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

13.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę, bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

14. Moksleivių pareigos

14.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

14.2. nuolat lankyti mokyklą,laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

14.3. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

14.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

14.5. nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros.

15. Tėvų(globėjų)teisės

15.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

15.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

15.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

15.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

15.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

16. Tėvų (globėjų)pareigos

16.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

16.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

16.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

16.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

16.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

17. Pedagogų teisės

17.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

17.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

17.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

17.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėmis rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

17.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatomomis lengvatomis;

17.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

17.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

17.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

18. Pedagogų pareigos

18.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

18.2. skatinti moksleivius mokytis,padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

18.3. siekti,kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti,imtųsi atsakomybės,savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

18.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį,metodus ir mokymo priemones,bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

18.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

18.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

18.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

18.8. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

18.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

18.10. pasiruošti pamokoms,papildomojo ugdymo užsiėmimams;

18.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

18.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

18.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

18.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

19. Klasės auklėtojų pareigos

19.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

19.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

19.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

19.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

19.5. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendradarbiavimo principais;

19.6. bendradarbiauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus ar vaiko globėjus apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

19.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus, bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

19.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

19.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

20. Mokyklos bibliotekininko, psichologo, logopedo, specialiojo ir socialinio pedagogo ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį nusako mokyklos nuostatai, profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

21. Mokykloje veikia savivaldos institucijos – mokyklos taryba, direkcijos taryba, metodikos taryba, pedagogų taryba.

22. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

23. Pedagogus į mokyklos tarybą renka pedagogų taryba, moksleivius – moksleivių susirinkimas, tėvus – visuotinis tėvų susirinkimas. Mokyklos taryboje moksleiviai, tėvai ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis: 5 tėvai, 5moksleiviai, 5 pedagogai. Mokyklos tarybos veikloje stebėtojo bei patariamojo balso teisėmis gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

24. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

25. Taryba perrenkama arba sudėtis atnaujinama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

26. Mokyklos tarybos pirmininkas naujų kalendorinių metų pradžioje už veiklą atsiskaito ataskaitiniu pranešimu pedagogų tarybai, moksleivių susirinkimui, tėvų visuotiniam susirinkimui.

27. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

28. Mokyklos taryba

28.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą,nuostatus,vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo planą, mokyklos veiklos perspektyvą, pagrindines darbo kryptis;

28.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

28.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus, pareiškia nuomonę vertinant darbuotojų darbo rezultatus, vertinant mokyklos vadovų veiklą bei jiems atestuojantis;

28.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

28.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

28.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojo teisėmis dalyvauja viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisijoje;

28.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų įsigijimu ir panaudojimu;

28.8. kartu su mokyklos direktoriumi nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą.

29. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

30. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau, kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

31. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

32. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

33. Pedagogų taryba

33.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

33.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos.aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

33.3. kartu su mokyklos socialiniu, specialiuoju pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

34. Direkcijos taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija bendriesiems klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai ir metodinių ratelių pirmininkai. Posėdžiai rengiami vieną kartą per mėnesį. Į posėdžius stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

35. Direkcijos tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Direkcijos tarybos sekretorių renka direkcijos tarybos nariai.

36. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

37. Direkcijos taryba

37.1. svarsto moksleivių elgesio ir mokymosi rezultatus;

37.2. aptaria ir svarsto pedagogų,klasės auklėtojų darbo tobulinimo būdus;

37.3. svarsto kitus aktualius mokyklos veiklos klausimus.

38. Metodikos taryba – mokyklos savivaldos institucija, organizuojanti pedagogų metodinę veiklą. Ją sudaro pavaduotojas ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai. Posėdžiai šaukiami kartą per trimestrą.

39. Metodikos tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

40. Posėdžiai yra teisėti,jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tarybos narių.

41. Metodikos taryba

41.1. koordinuoja mokyklos metodinių ratelių veiklą;

41.2. rūpinasi metodinės medžiagos kaupimu,kabinetų turtinimu;

41.3. skleidžia gerąją darbo patirtį;

41.4. organizuoja įvairias konferencijas, bendrus metodinius užsiėmimus, teikia paramą ir pagalbą jauniesiems specialistams;

41.5. teikia rekomendacijas mokytojams, besiruošiantiems atestuotis.

42. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių susirinkimas, moksleivių seniūnų taryba.

43. Moksleivių susirinkimas – moksleivių savivaldos institucija. Susirinkimas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja po 5 mokinius iš kiekvienos 5-10 klasės. Delegatai yra išrenkami klasėse. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Moksleivių susirinkimui vadovauja pirmininkas, kuris yra renkamas kartu su sekretoriumi vienerių metų kadencijai.

44. Moksleivių susirinkimas

44.1. renka moksleivius į mokyklos tarybą ir į kitas savivaldos institucijas;

44.2. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

44.3. svarsto moksleiviams labiausiai rūpimus klausimus.

45. Moksleivių seniūnų taryba – moksleivių savivaldos institucija. Seniūnų tarybos susirinkimai organizuojami vieną kartą per mėnesį. Seniūnų tarybą sudaro 5-10 klasių susirinkimuose išrinkti klasių seniūnai. Seniūnų tarybai vadovauja pirmininkas, kuris renkamas kartu su sekretoriumi seniūnų tarybos posėdyje. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

46. Seniūnų taryba

46.1. svarsto svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

46.2. planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

46.3. inicijuoja mokyklos laikraščio, sienlaikraščio leidybą;

46.4. priima sprendimus dėl neeilinio moksleivių susirinkimo sušaukimo.

47. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkimuose. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

48. Mokyklai vadovauja direktorius. Savivaldybės administratorius jį skiria vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

49. Direktorius

49.1. inicijuoja nuostatų, mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

49.2. teikia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti, koordinuoja mokyklos tarybos veiklą;

49.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

49.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

49.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

49.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, mokyklos veiklos sąvadą, organizuoja jų projektų svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

49.7. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

49.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

49.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

49.10. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę-psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo tikrinimo klausimus, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

49.11. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais).

49.12. palaiko ryšius su įvairiomis šalies mokyklomis, įmonėmis, organizacijomis, tarnybomis, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

49.13. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

49.14. rūpinasi mokyklos materialinės bazės, estetinio vaizdo kūrimu ir gerinimu, intelektualiniais ir finansiniais ištekliais, civiline darbų sauga;

49.15. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą;

49.16. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

49.17. atstovauja mokyklai kitose institucijose.

49.18. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

50. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

50.1. organizuoja ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą sudaro pamokų, papildomo ugdymo, papildomo darbo su nepažangiais moksleiviais, baigiamųjų egzaminų, budėjimo tvarkaraščius;

50.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

50.3. teikia pagalbą pedagogams, klasių auklėtojams, jauniesiems specialistams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

50.4. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

50.5. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų išdavimą ir jų apskaitą;

50.6. koordinuoja popamokinę ir moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

50.7. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

50.8. stebi ir kontroliuoja saviraiškos būrelių veiklą, organizuoja masinius renginius, šventes ir poilsio vakarus mokykloje.

50.9. organizuoja darbą su linkusiais nusikalsti, sunkiai auklėjamais moksleiviais, palaiko ryšius su nepilnamečių reikalų inspekcija ir kitomis vaikų organizacijomis bei įstaigomis;

50.10. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją;

50.11. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

50.12. vadovauja mokyklos metodikos tarybai;

50.13. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas.

51. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

51.1. atsako už mokyklos patalpų ruošimą naujiems mokslo metams;

51.2. aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais;

51.3. atsako už mokyklos pastato,inventoriaus,mokymo priemonių apsaugą,apskaitą ir kontrolę;

51.4. rūpinasi aptarnaujančio personalo darbo organizavimu;

51.5. atsako už sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymąsi ir ugdymą,švarą ir tvarką mokyklos patalpose ir mokyklos teritorijoje;

51.6. rūpinasi mokyklos gėlių, gėlynų ir želdinių priežiūra;

51.7. atsako už priešgaisrinę apsaugą, mokyklos pastato eksploatavimą ir priežiūrą;

51.8. atsako už mokyklos šilumos ūkį, jo priežiūrą bei tinkamą eksploataciją;

51.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas.

52. Atsakingas už civilinę ir darbų saugą

52.1. palaiko ryšius su miesto Civilinės saugos skyriumi ir Darbų saugos inspekcija;

52.2. sudaro mokyklos moksleivių ir darbuotojų evakuacijos planus, civilinės saugos ryšio ir informacijos perdavimo schemas;

52.3. atsako už mokyklos veiksmus ekstremaliomis sąlygomis;

52.4. atsako už nelaimingų atsitikimų ir avarijų tyrimo tvarką mokykloje;

52.5. ruošia visas darbų saugos instrukcijas, veda saugos darbe įvadinius ir darbo vietose instruktažus;

52.6. tvarko instruktažų, instrukcijų registracijos žurnalus, renka darbuotojų parašus;

52.7. atsako už darbų saugą mokykloje.

53. Mokyklos sekretoriaus, buhalterio, kasininko ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį nusako profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

54. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

55. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X .VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

56. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

57. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1.-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

58. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. MOKYKLOS RYŠIAI

59. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

60. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

61. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV.VEIKLOS PRIEŽIŪRA

62. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

63. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

64. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

65. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

66. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

67. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVI. ATSAKOMYBĖ

68. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

69. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

70. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

71. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

72. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

73. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

74. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

75. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

76. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

77. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio 12-osios pagrindinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio 12-oji pagrindinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – 12-oji pagrindinė mokykla (toliau – tekste mokykla).

3. 12-oji vidurinė mokykla įsteigta 1976 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr. 17-3 vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

4. Mokyklos adresas – Parko g. 41, LT-5319 Panevėžys, kodas 9042277.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802110), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) išsilavinimą ir kryptingą dailinį ugdymą. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis užsienio kalbų (anglų ) mokymas.

9. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

11. Mokykla yra juridinis asmuo.

12. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Švietimo ir kitais įstatymais,Vyriausybės nutarimais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

1. Mokykla yra dešimties metų, dviejų pakopų

1.1. ketverių metų pradinė mokykla;

1.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis, dešimties metų pagrindinė mokykla.

2. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų, įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, 6-10 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.

3. Vykdomas dailinis ugdymas 1-10 klasių moksleiviams.

III. PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

4. Moksleiviai iki 16 metų į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės atitinka priėmimo sąlygas.

5. Moksleivių priėmimo, išvykimo iš mokyklos, klasių komplektavimo tvarką reglamentuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės

5.1. priimant mokinius į 2 – 10 kl., būtinas tėvų prašymas ir išeito mokslo pažymėjimas;

5.2. priimant moksleivius į 4 – 10 kl., atsižvelgiama į užsienio kalbą, t.y. moksleiviai mokosi anglų, vokiečių ir rusų kalbų.

5.3. priimant moksleivius pirmenybė teikiama mokyklos mikrorajone gyvenantiems moksleiviams;

5.4. priimant moksleivius iš kitų mikrorajonų, išsiaiškinamos perėjimo iš vienos mokyklos į kitą priežastys;

5.5. moksleiviui keičiant ugdymo įstaigą, būtinas tėvų prašymas;

5.6. moksleiviai į dailinio ugdymo klases priimami pateikus tėvų prašymus.

IV. PASKIRTIS

6. Mokyklos bendruomenė sudaro sąlygas kiekvienam jos nariui turėti tikslą ir jo siekti. Mokykloje vienodai gerai jaučiasi skirtingų požiūrių ir poreikių žmones, leidžiama būti tuo, kuo jis nori. Čia ugdomas dvasingumas, bendravimo kultūra, garantuojama sėkminga veikla. Vyrauja tarpusavio santykiai, paremti bendradarbiavimu, supratimu, pagarba, pagalba.

7. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pagrindinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

8. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

9. Tenkina dailės krypties moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėja kūrybiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę, sudaro sąlygas kiekvienam moksleiviui atskleisti ir plėtoti gabumus dailei, laiduoti platesnę dailės dalykų programų įsisavinimą, gabių dailės moksleivių ankstyvą specializaciją.

10. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

11. Mokykla

11.1. teikia bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

11.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį,siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

11.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

11.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą integruodama jį su bendruoju lavinimu;

11.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

11.6. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą ( kursus, individualią ar nepamokinę vaikų priežiūrą );

11.7. atlieka vidinį mokyklos auditą;

11.8. vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

11.9. kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ,TĖVŲ( GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

12. Moksleivių teisės

12.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

12.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

12.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

12.4. naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, kompiuterių klase, sporto sale, kabinetais;

12.5. puoselėti savo kalbą,kultūrą,papročius bei tradicijas;

12.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

12.7. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

12.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

12.9. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

12.10. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

12.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatų nustatyta tvarka;

12.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę, bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

13. Moksleivių pareigos

13.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

13.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

13.3. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

13.4. mandagiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais;

13.5. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

13.6. nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros.

14. Tėvų (globėjų) teisės

14.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis pagrindinis lavinimas;

14.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas, papildomo ugdymo kryptį ir pan.;

14.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

14.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

14.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

15. Tėvų (globėjų) pareigos

15.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formalioje švietimo sistemos mokykloje;

15.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

15.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

15.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

15.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

16. Pedagogų teisės

16.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas ir metodus;

16.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

16.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

16.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėmis rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

16.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

16.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

16.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

16.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

17. Pedagogų pareigos

17.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

17.2. skatinti moksleivius mokytis,padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

17.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

17.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

17.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

17.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

17.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

17.8. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

17.9. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

17.10. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

17.11. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

17.12. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

17.13. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

17.14. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

18. Klasės auklėtojų pareigos

18.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

18.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

18.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

18.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

18.5. padėti kiekvienam moksleiviui, jo šeimai išsiugdyti sveikatos poreikį ir atsakomybę už ją;

18.6. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendradarbiavimo principais;

18.7. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus ar vaiko globėjus apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

18.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus, bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

18.9. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

18.10. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

19. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

19.1. teikti pirmąją medicinos pagalbą;

19.2. suformuoti visai mokyklos bendruomenei konkrečią sveikatos stiprinimo programą, saugią ir sveiką aplinką ;

19.3. vykdyti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą;

19.4. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitą medicinos dokumentaciją;

19.5. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio rėžimo organizavimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

19.6. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

19.7. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomeninės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.

19.8. laikytis mokyklos medicinos felčerio pareiginių nuostatų.

32. Mokyklos bibliotekininko, psichologo, logopedo, specialiojo ir socialinio pedagogo, pailgintos darbo dienos grupės auklėtojo ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

33. Mokykloje veikia savivaldos institucijos – mokyklos taryba, pedagogų taryba ir administracijos taryba.

34. Mokyklos taryba – mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

35. Mokyklos tarybą sudaro 3 ( trys ) pedagogai, 3 ( trys ) tėvai ir 3 moksleiviai.

36. Pedagogus į mokyklos tarybą renka pedagogų taryba, tėvus – klasių tėvų komitetai atstovų susirinkime, moksleivius – moksleivių atstovų konferencija. Rinkimai vyksta uždaru arba atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje). Mokyklos tarybos veikloje stebėtojo bei patariamojo balso teisėmis gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

37. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Nei mokyklos direktorius, nei jo pavaduotojai negali būti tarybos pirmininku.

38. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

39. Taryba perrenkama arba sudėtis atnaujinama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

40. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius.

41. Mokyklos tarybos nariai, pasibaigus mokslo metams, už savo veiklą atsiskaito: pedagogai – pedagogų tarybai, posėdyje, tėvai – tėvų komitetui, posėdyje, moksleiviai – moksleivių tarybai, posėdyje.

42. Mokyklos tarybai nevykdant nuostatų bei nesilaikant mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokyklos direktorius paleidžia tarybą ir organizuoja naujos tarybos rinkimus.

20. Mokyklos tarybos veiklą inicijuoja mokyklos direktorius. Mokyklos tarybos perrinkimo ir papildymo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

21. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teises aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

22. Mokyklos taryba

22.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, veiklos sąvadą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, mokyklos veiklos perspektyvą, pagrindines darbo kryptis;

22.2. nagrinėja ir vertina ugdymo įstaigos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi – ugdymo įstaigos, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą, jo galimybes, patirtį, inicijuoja jo formas, teikia siūlymus administracijai.

22.3. analizuoja ir vertina nebiudžetinių pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja mokyklos ūkinę ir nebiudžetinę finansinę veiklą;

22.4. pedagogų ir moksleivių tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

22.5. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus, pareiškia nuomonę vertinant darbuotojų darbo rezultatus, vertinant mokyklos vadovų veiklą bei jiems atestuojantis;

22.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją.

23. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis, specialusis pedagogai, logopedas, bibliotekininkas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

24. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

25. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

26. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

27. Pedagogų taryba

27.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ir pedagogų darbo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

27.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

27.3. stebi ir aptaria kolegų praktikuojamus demokratijos mokymo, moksleivių aktyvumo, bendradarbiavimo būdus, kolegiškai dalijasi patyrimu, įgyvendina tikslines programas, teikia siūlymus mokyklos administracijai;

27.4. analizuoja mokymosi motyvaciją sąlygojančius ugdymo įstaigos veiksnius, ieško būdų motyvavimui stiprinti, periodiškai tiria pokyčius, prognozuoja galimas tendencijas, ieško būdų teigiamoms tendencijoms įtvirtinti;

27.5. kartu su mokyklos socialiniu, specialiuoju pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotoju ir psichologu sprendžia moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

27.6. moksleiviams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, sulaukusiems 15 m. siūlo mokymąsi kitoje formalioje švietimo sistemos mokykloje, o sulaukusiems 16 m.- kitą mokymosi ir veiklos formą.

27.7. aptaria, analizuoja moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymus mokyklos tarybai.

28. Administracijos taryba – savivaldos institucija, jungianti administraciją ir mokyklos tarybos atstovą – pedagogą.

29. Administracijos tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

30. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 tarybos narių. Posėdžiai protokoluojami. Nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

31. Administracijos taryba

31.1. dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu mokyklos veiklos planais, posėdžius rengia kiekvienas administracijos tarybos narys pagal planą – ciklogramą ;

31.2. organizuoja ir apibendrina vidaus darbo kontrolę;

31.3. analizuoja ar mokyklos veiklos programa sudaro ugdytiniams reikiamos ugdymo ir ugdymosi sąlygas bei galimybes

31.3.1. kaip mokyklos pasirinkta tarpusavio santykių gerinimo kryptis, etikos privalomas dėstymas, pedagogų individualios, integruotos programos padeda įgyvendinti valstybinių išsilavinimo standartų keliamus reikalavimus, kaip jos atitinka moksleivių poreikius, interesus, gebėjimus, rengia juos gyvenimui, skatina efektyvų ugdymą ir mokymąsi;

31.3.2. kaip moksleivių, bendruomenės narių poreikius atitinka papildomo ugdymo programos, kaip jos įtvirtina mokyklos kultūrinį atvirumą, dorovinio elgesio vertybes ir principus;

31.4. stebi ugdymo procesą, kaupia stebėjimų duomenis, analizuoja ugdymo kokybę, kaip kuriamas ugdymuisi palankus mikroklimatas, kokie pedagogų ir moksleivių santykiai, kaip rūpinamasi vaikų psichologiniu bei fiziniu saugumu;

31.5. analizuoja, tiria kaip mokykloje dirbama su skirtingų poreikių vaikais, kaip tenkinami jų specialieji poreikiai, kaip organizuojamas konsultavimas, koregavimas, teikiama pagalba, kaip vertinama moksleivių pažanga, laimėjimai, kokie naudojami vertinimo metodai;

31.6. apibendrina ir įvertina atestuojamų pedagogų praktinę veiklą, teikia išvadas, siūlymus dėl pedagogų atestavimo mokyklos tarybai; tvirtina direktorius;

31.7. stebi, kaip visas mokyklos personalas prisideda prie pedagogų ir moksleivių darbo sėkmės, padeda įgyvendinti mokyklos tikslus.

32. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija, moksleivių taryba.

33. Moksleivių konferencija – aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Konferencija organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja 5-10 klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (po 8 moksleivius iš kiekvienos klasės).

34. Konferenciją veda pirmininkas. Konferencijos pirmininkas – moksleivių tarybos pirmininkas. Nesant pirmininko, konferencijos pradžioje atviru balsavimu balsų dauguma gali būti renkamas pirmininkaujantis. Sekretorius renkamas konferencijos pradžioje balsų dauguma.

35. Moksleivių konferencija

35.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

35.2. renka moksleivius į moksleivių tarybą;

35.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

35.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

35.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus;

35.6. išklauso moksleivių tarybos ataskaitas ir vertina jos veiklą.

36. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija. Moksleivių tarybą jungia 5-10 klasių moksleivius, renkamus iš kiekvienos klasės po 1 moksleivį konferencijoje.

37. Moksleivių taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

38. Moksleivių tarybos pirmininką uždaru balsavimu renka tarybos nariai.

39. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 jos narių . Nutarimai neprieštaraujantys mokyklos nuostatams, vidaus darbo tvarkos taisyklėms bei kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

40. Rinkimai į tarybą vyksta kas du metai. Moksleivių tarybai pažeidus nuostatus arba esant neveikliai, konferencija ją paleidžia ir vykdomi nauji rinkimai.

41. Tarybos nariai pasiskirsto funkcijomis : pirmininkas, pavaduotoja ir sekretorė – metraštininkė.

42. Moksleivių taryba

42.1. taryba planuoja savo veiklą mokslo metams;

42.2. svarsto ir suderinus su mokyklos administracija, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

42.3. koordinuoja moksleivių klasių, nevyriausybinių organizacijų ( Raudonojo kryžiaus draugijos ) veiklą, planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą, laisvalaikį ;

42.4. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, budėjimą mokykloje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

42.5. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

42.6. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo;

42.7. renka moksleivius į mokyklos tarybą.

43. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkimuose. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

44. Mokyklai vadovauja direktorius. Savivaldybės administratorius jį skiria vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso organizavimo tvarka penkeriems metams.

45. Direktorius

45.1. inicijuoja nuostatų, mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

45.2. teikia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

45.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

45.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

45.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

45.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, mokyklos veiklos sąvadą, organizuoja jų projektų svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

45.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių skatinimo ir drausminimo priemonių sistemą;

45.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, alkoholiniai gėrimai;

45.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

45.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

45.11. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

45.12. plėtoja bendradarbiavimą.

45.13. palaiko ryšius su moksleivių tėvais (globėjais), Vaikų teisių apsaugos tarnyba, vietos savivaldos institucijomis, atsakingomis už tikslią mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 m. apskaitą, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

45.14. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

45.15. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, civiline ir darbų sauga;

45.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą;

45.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

45.18. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą;

45.19. atstovauja mokyklai kitose institucijose, atsako už jos veiklos rezultatus ir vykdo kitas įstatymų bei kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

46. Direktoriaus pavaduotojais ugdymui priimami asmenys, turintys aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą.

47. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

47.1. organizuoja ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą, civilinės saugos mokymą, sudaro pamokų, papildomo ugdymo tvarkaraščius;

47.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą, sergančiųjų moksleivių mokymą namuose ir ligoninėse;

47.3. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

47.4. kontroliuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

47.5. skatina pedagogus savarankiškai tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

47.6. tvarko mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitą, abėcėlinę, pagrindinio išsilavinimo ir pažymėjimų apskaitos knygas;

47.7. organizuoja pedagoginį tėvų ( globėjų) švietimą;

47.8. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja tėvus ( globėjus ) ir suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių;

47.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

47.10. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas.

48. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

48.1. rūpinasi ir atsako už mokyklas materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną , darbo saugą;

48.2. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų , inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

48.3. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

48.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas.

49. Mokyklos sekretoriaus, buhalterio, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

50. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

51. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X .VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

52. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

53. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1.-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

54. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. MOKYKLOS RYŠIAI

55. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

56. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

57. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV.VEIKLOS PRIEŽIŪRA

58. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

59. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

60. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

61. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

62. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

63. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVI. ATSAKOMYBĖ

64. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

65. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

66. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

67. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

68. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

69. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

70. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

71. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

72. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX.REGISTRAVIMAS

73. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. Mokykla įsteigta 1993 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 1993-07-08 sprendimu Nr.11-6. Nuo 1998 m. liepos 1 d. mokykla miesto Tarybos 1998-04-16 sprendimu Nr. 13-9 reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

4. Mokykla savo veiklą pradėjo 1993 metų rugsėjo 1 d.

5. Mokyklos adresas – Marijonų g.24, LT-5300 Panevėžys, kodas 9181665.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas yra Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Mokykla yra specialiosios paskirties ugdymo įstaiga vaikams, turintiems klausos negalę (kodas 802120), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122) ir pagrindinį (kodas 3123) išsilavinimą.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); atleistiems nuo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2002); nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos – (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Mokykla yra 11 metų (pereinamuoju laikotarpiu 13 metų ) dviejų pakopų

14.1. penkerių metų (P – parengiamoji , 1-4 klasė), (pereinamuoju laikotarpiu – šešerių (1-6 kl.)) pradinė mokykla;

14.2. šešerių (5-10 kl.) pereinamuoju laikotarpiu – septynerių (7-13 kl.) pagrindinė mokykla.

15. Veikia parengiamoji klasė, pailgintos darbo dienos grupės.

16. P – parengiamosios, 1 – 4 klasių , o pereinamuoju laikotarpiu tik 1 – 3 klasių moksleivių ugdymosi pasiekimai vertinami pagal ideografinę vertinimo sistemą. 5-10 klasių, o pereinamuoju laikotarpiu 5-13 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema pagal išsilavinimo standartus.

17. Baigusiems pradinę mokyklą ir perėjusiems į dalykinę sistemą moksleiviams (klasei ) skiriamas adaptacinis periodas (1 trimestras).

18. 5 – 10 klasių, o pereinamuoju laikotarpiu 5-13 klasių moksleivių dorinio ugdymo žinios pažymiais nevertinamos, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

19. Moksleiviai į mokyklą priimami Savivaldybės nustatyta tvarka.

20. Mokyklą pradeda lankyti fiziškai ir psichiškai subrendę 6-7 metų amžiaus vaikai ir jie gali būti ugdomi iki 21 metų amžiaus. Septynerių metų vaikui leidžiama nepradėti lankyti mokyklos, jei jis psichiškai ar fiziškai nesubrendęs. Vaiko psichinę ir fizinę brandą nustato medicinos darbuotojai ir psichologai, o pasirengimo mokyklai lygį – mokyklos spec. ugdymo komisija. Jei mokyklos spec. ugdymo komisijos ir tėvų ( globėjų ) nuomonės dėl priėmimo nesutampa, sprendimą priima Pedagoginio – psichologinio centro Panevėžio skyrius.

21. Mokinių kontingentas komplektuojamas esant klausos sutrikimui ir tėvų (globėjų) pageidavimui, remiantis Švietimo įstatymu , specialiojo ugdymo įstatymu.

22. Mokiniai į pirmą klasę priimami tėvams (globėjams) pateikus prašymą, gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimą su klausos audiograma, vaiko gimimo liudijimo nuorašą, anamnezės lapą bei 2 foto nuotraukas (4x3). Priimant mokinius į kitas klases, būtinas išeito mokslo pažymėjimas. Jį praradus, organizuojamas žemesnės klasės žinių ir išsilavinimo lygio patikrinimas.

23. Mokinių priėmimas į mokyklą ir išvykimas iš jos įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu. Išvykstančiam iš mokyklos mokiniui išduodamas išeito mokslo pažymėjimas, o asmens byla ir sveikatos dokumentai persiunčiami į mokyklą, gavus patvirtinantį dokumentą, kurioje jis tęs mokslą.

24. Minimalus skaičius klasėje yra 5 moksleiviai. Nesusidarius nurodytam skaičiui, mokyklos steigėjui leidus ir mokyklos tarybai pritarus, gali būti atidaroma klasė ir su mažesniu moksleivių skaičiumi.

25. Po pagrindinės mokyklos baigimo egzaminų moksleiviams ir jų tėvams (globėjams) pageidaujant, gali būti sukomplektuota išlyginamoji klasė tiems moksleiviams, kurie ruošiasi mokytis trečioje pakopoje.

26. Komplektuojant parengiamąją ir pirmą klasę atsižvelgiama į mokinių tėvų (globėjų) prašymus, specialaus ugdymo komisijos nutarimą.

27. Pereinamuoju laikotarpiu puikiai ir labai gerai besimokantiems moksleiviams sudaryti galimybę „peršokti“ klasę. Dalykų mokytojams per laikotarpį, numatytą pedagogų tarybos posėdyje, patikrinti „peršoktos“ klasės moksleivių gebėjimus ir įgūdžius.

IV. MOKYKLOS PASKIRTIS

28. Padėti asmenims su klausos negale suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą. Rengti juos savarankiškam gyvenimui vietos bendruomenėje, teikti kvalifikuotą, specialiąją surdopedagoginę, psichologinę pagalbą.

29. Brandinti moksleivių kūrybinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

30. Ugdyti tęstinio ugdymosi galimybes pagal jų sugebėjimus.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

31. Mokykla

31.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas bei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklų atskirų dalykų programas, paiso moksleivių poreikių įvairovės ir tėvų (globėjų) pageidavimų, derindama ugdymo turinį ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

31.2. teikia bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

31.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

31.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, turėdama tikslą pagilinti ir papildyti moksleivių žinias, įgūdžius, sugebėjimus;

31.5. teikia specialiąją tarties, kalbos, klausos lavinimo surdopedagoginę pagalbą (esant reikalui ir namuose);

31.6. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinių ugdymo klasių darbą;

31.7. organizuoja mokytojams ir tėvams gestų kalbos nemokamus kursus;

31.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

31.9. vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

31.10. kuria mokyklą kaip kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės kultūros židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

32. Moksleivių teisės

32.1. mokytis pagal savo gebėjimus bei poreikius, įgyti valstybinius standartus atitinkantį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

32.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

32.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų, apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

32.4. puoselėti kurčiųjų (gestų) kalbą, jų kultūrą, papročius bei tradicijas;

32.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

32.6. gauti gestų kalbos vertėjo, spec. pedagogo (pedagogo padėjėjo) psichologinę pagalbą mokykloje, bendrabutyje ir namuose, naudotis kompensacine technika;

32.7. lavinti sutrikimą kompensuojančias funkcijas;

32.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

32.9. turėti poilsį ir laisvalaikį , atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

32.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

32.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

32.12. įstatymų nustatyta tvarka gauti finansinę, materialinę ir kitą paramą, kuri sudarytų sąlygas atsiskleisti jų galimybėms ir jas plėtoti;

32.13. moksleiviai turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų ugdytis mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę gyvenimui, įveiktų gyvenimo sunkumus ir integruotųsi į girdinčiųjų visuomenę.

33. Moksleivių pareigos

33.1. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių bei mokyklos nuostatų;

33.2. gerbti savo gimtąją (gestų) kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

33.3. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

33.4. sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros.

34. Tėvų (globėjų) teisės

34.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis pradinis ir pagrindinis išsilavinimas;

34.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar panašiai bei dalyvauti vaiko ugdymo procese;

34.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

34.4. gali būti kartu su pedagogais sprendžiamas vaiko kurso kartojimo klausimas;

34.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje;

34.6. dalyvauti nemokamuose gestų kalbos kursuose, o išklausius kursą – gauti pažymėjimus;

34.7. esant sunkumų dėl vaiko ugdymo, kreiptis į mokyklos specialaus ugdymo komisiją ir, esant reikalui, moksleivį nukreipti į Vystymosi sutrikimų diagnostinę tarnybą;

34.8. dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;

34.9. teikti pasiūlymus pedagogams, ugdantiems vaiką, mokyklos vadovams, koreguoti pedagoginį procesą.

35. Tėvų (globėjų) pareigos

35.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje specialiojoje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

35.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

35.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

35.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus, dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą bei kitą specialiąją mokymosi įstaigą;

35.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo;

35.6. vykdyti pedagogų ir kitų specialistų, teikiančių pedagoginę ir psichologinę pagalbą, rekomendacijas;

35.7. pagal paskirtį naudoti vaikui teikiamą finansinę ir materialinę pagalbą.

36. Pedagogų teisės

36.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

36.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

36.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

36.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

36.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

36.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

36.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

36.8. būti materialiai skatinami už darbą su klausos negalę turinčiais asmenimis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, mokėti numatytą procentinį priedą prie tarifinio atlyginimo;

36.9. gauti metodinę pagalbą, parenkant spec.mokymo priemones ir mokymo medžiagą darbui su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais asmenimis;

36.10. turėti tinkamas sąlygas, mokymo priemones ir ugdymui skirtą kompensacinę techniką darbui su klausos negalę turinčiais asmenimis ;

36.11. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

37. Pedagogų pareigos

37.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

37.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

37.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

37.4. pritaikyti ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones moksleiviams su klausos negale, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija ir vykdyti jos rekomendacijas;

37.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

37.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

37.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, saugaus eismo, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

37.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

37.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

37.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

37.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

37.12. tobulinti darbo su klausos negale turinčiais vaikais kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

37.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

37.14. esant įtarimui dėl narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, vesti pokalbius su vaikais ir jų tėvais, dalyvaujant kvalifikuotiems specialistams;

37.15. vykdyti švietėjišką darbą mokyklos bendruomenėje apie psichotropinių medžiagų vartojimo žalą.

38. Klasės ir grupės auklėtojų pareigos

38.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

38.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, specialiuosius pedagogus, gestų kalbos vertėjus, surdopedagogus, logopedus asmens sveikatos priežiūros darbuotojus , papildomo ugdymo būrelių vadovus ) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

38.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

38.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną; informuoti vaikus ir tėvus apie institucijų teikiamą pagalbą pavartojus psichoaktyvias medžiagas;

38.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

38.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

38.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos skyrių ir kitas reikiamas institucijas;

38.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitas problemas;

38.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

38.10. mokyti sutrikusios klausos asmenis įveikti gyvenimo sunkumus ir integruotis į girdinčiųjų visuomenę ;

38.11. remtis teigiamomis asmenybės savybėmis, puoselėti saviraišką ir kurčiųjų kultūrą, ugdyti savimonę, mokyti gerbti save bei kitus žmones;

38.12. stiprinti dėmesį kurčių vaikų gestų kalbos mokymui, siekti, kad tėvai (globėjai) ir artimieji taip pat ja bendrautų;

38.13. padėti suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jų dorą kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą.

39. Mokyklos bibliotekininko, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai, profesinės veiklos nuostatai, pareiginės instrukcijos ( nuostatai ). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

40. Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

41. Remdamiesi demokratiniais rinkimų principais tėvus į mokyklos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas atviru balsavimu, pedagogus – pedagogų taryba atviru balsavimu, moksleivius – visuotinis antros pakopos moksleivių susirinkimas atviru balsavimu vieneriems mokslo metams. Mokyklos taryboje moksleiviai, tėvai (globėjai) ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis 3:3:3. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

42. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jo narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

43. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams kas 3 mėnesiai pedagogų tarybos posėdžiuose, tėvų bei moksleivių susirinkimuose.

44. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

45. Mokyklos taryba

45.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, veiklos sąvadą, mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

45.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

45.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

45.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus (sulaukus 16 metų);

45.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

45.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

45.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą.

46. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, specialieji pedagogai, gestų kalbos vertėjai, bibliotekininkas, surdopedagogai, logopedai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

47. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams ir vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti šaukiamas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

48. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

49. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

50. Pedagogų taryba

50.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

50.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus; aptaria Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas Bendrąsias programas, standartus, atsižvelgdami į klausos sutrikimo specifiką ir kalbos išsivystymo lygmenį, gebėjimus, vaikams pritaiko mokymo planus, privalomosios dalies ugdymo turinį (vadovėlius ir kt. mokymo priemones);

50.3. kartu su mokyklos specialiaisiais pedagogais, gestų kalbos vertėjais, surdopedagogais, logopedais, auklėtojais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

51. Direkcijos taryba – savivaldos institucija, kurią sudaro administracija ( direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui ) ir 7 pedagogai ( juos siūlo pedagogų taryba ). Direkcijos tarybos sudėtį tvirtina direktorius įsakymu. Direkcijos tarybai vadovauja direktorius.

52. Direkcijos tarybos funkcijos: mokyklos veiklos programos, ugdymo plano, vidaus darbo tvarkos taisyklių sudarymas ir koregavimas ,Vyriausybinių dokumentų svarstymas ir priemonių numatymas jiems įgyvendinti; mokinių maitinimo, gyvenimo sąlygų bendrabutyje, laisvalaikio renginių tyrimas, naujų mokymo metodų diegimas ir jų efektyvumo įvertinimas.

53. Direkcijos tarybos pasitarimai vyksta 1 kartą per mėnesį. Pasitarimui sekretoriauja posėdžio metu išrinktas sekretorius. Jei pasitarime dalyvauja mažiau nei 2/3 direkcijos tarybos narių – nutarimai negalioja.

54. Mokykloje veikia moksleivių savivaldos institucija: moksleivių susirinkimas.

55. Moksleivių susirinkimas yra aukščiausia savivaldos institucija, kurią sudaro II pakopos 5 – 10 klasių moksleiviai, pereinamuoju laikotarpiu 7 – 13 klasių moksleiviai. Moksleivių susirinkime dalyvauja antrosios pakopos klasių vadovai. Susirinkimai vyksta gestų kalba.

56. Moksleivių susirinkimas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per trimestrą. Jo darbe dalyvauja visi II-osios pakopos moksleiviai. Susirinkimams vadovauja moksleivių išrinktas pirmininkas arba jo pavaduotojas, susirinkimams sekretoriauja II-osios pakopos klasių vadovai.

57. Moksleivių susirinkimas

57.1. renka moksleivius į mokyklos tarybą ( metams );

57.2. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

57.3. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

57.4. susirinkimų veiklą koordinuoja mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

58. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo klasės susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

59. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais viešo konkurso tvarka.

60. Direktorius

60.1. inicijuoja mokyklos ugdymo planų , veiklos programų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką miesto ir respublikos mokykloms ;

60.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

60.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

60.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojui, sudaro galimybes jam savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

60.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

60.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

60.7. kartu su mokyklos taryba numato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

60.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyvios medžiagos, prekiaujama jomis, platinama šia tema nelegali literatūra, spaudiniai ar kiti leidiniai, garantuoja efektyvią kontrolę diskotekų ir kitų renginių metu, griežtai riboja pašalinių asmenų patekimą į mokyklą ir jos teritoriją;

60.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

60.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

60.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją vaikams, turintiems kompleksinę negalią, rūpinasi specialiosios pedagoginės – psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

60.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

60.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

60.14. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus;

60.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

60.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos ) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

60.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

60.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

60.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

61. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

61.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą, remiantis Bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų ugdymo planais;

61.2. organizuoja kompleksinę negalią turinčių vaikų komisijos darbą;

61.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

61.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

61.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

61.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

61.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

61.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

61.9. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų (moksleivių susirinkimų) veiklą;

61.10. vykdo visas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

62. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

62.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną;

62.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

62.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių įsigijimą, apskaitą ir apsaugą ;

62.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

63. Mokyklos buhalterio, sekretoriaus ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas, darbo turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai ).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

64. Direktoriaus pavaduotoją, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

65. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai bei kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

66. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

67. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1.-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS, IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

68. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

69. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

70. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos , mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

71. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

72. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

73. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

74. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

75. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

76. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

77. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

78. Mokykla dirba Lietuvos Marijonų provincijai priklausančiose patalpose (Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis pasirašyta 1998 10 08 Lietuvos Marijonų provincijos Generalinio vyresniojo delegato Lietuvos provincijai V.Briliaus MIC ir Panevėžio miesto savivaldybės atstovo , mero V.Matuzo ).

79. Mokykla naudojasi Sporto mokyklos „Olimpas“ bendrabučiu (Panevėžio miesto tarybos 2000 11 15 sprendimas Nr.11-15 „Dėl gyvenamosios patalpos panaudos sutarties patvirtinimo tarp Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ir Sporto mokyklos „Olimpas“).

XVI. ATSAKOMYBĖ

80. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, pildomo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

81. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

82. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

83. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

84. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

85. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

86. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

87. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakciją tvirtina miesto meras.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

88. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

89. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio jaunimo mokyklos

NUOSTATAI

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio jaunimo mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Jaunimo mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. Panevėžio miesto tarybos 2001-06-07 sprendimu Nr.17-3 3-ioji vidurinė mokykla reorganizuota į 3-iąją vidurinę mokyklą ir Jaunimo mokyklą.

4. Jaunimo mokyklos veiklos pradžia 2001 m. rugsėjo 1d.

5. Mokyklos adresas – Ramygalos g 16, LT – 5300 Panevėžys.

6. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a.20, LT – 5300, Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu, vakarinė (mišri).

9. Jaunimo mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802110), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pagrindinį išsilavinimą (kodas 3123).

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programos – pažymėjimas (kodas 2051).

12. Mokykla yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitą banke.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Jaunimo mokykla yra šešerių metų antrosios pakopos pagrindinė mokykla.

15. Jaunimo mokykloje teikiamas pagrindinis išsilavinimas.

16. Gali būti steigiamos išlyginamosios klasės, skirtos mokymosi spragoms ištaisyti ir sėkmingai įsilieti į nuosekliojo ugdymo sistemą. Gali būti organizuojami parengiamieji kursai.

17. Gali būti organizuojamas ikiprofesinis rengimas, gali veikti papildomo ugdymo skyrius, pedagogikos, psichologijos, socialinės tarnybos, įvairūs centrai, klubai ir k.t.

18. Gali būti steigiamos vakarinės, pamaininės jaunimo klasės 16-18 metų jaunuoliams dėl socialinių ekonominių sąlygų negalintiems toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir norintiems įsigyti pagrindinį išsilavinimą.

19. Maksimalus moksleivių skaičius – 100. Maksimalus moksleivių skaičius klasėje – 16, minimalus – 5. Miesto Savivaldybės Švietimo skyriui leidus Jaunimo klasėse gali būti ir didesnis moksleivių skaičius.

20. Išimties tvarka, susidarius penkių ne jaunesnių kaip 12 metų moksleivių grupei, gali būti sukomplektuota 5-oji jaunimo klasė. Šioje klasėje ugdymas organizuojamas pagal bendrojo lavinimo mokyklų 5 klasės ugdymo planą.

21. Jeigu moksleivių yra mažiau kaip 5, galima sudaryti 5-6 jungtinę jaunimo klasę. Moksleivių skaičius jungtinėje jaunimo klasėje negali būti didesnis kaip 10.

22. Moksleivių skaičių papildomo ugdymo grupėje (būrelyje) nustato steigėjas.

23. Mokyklos tarybai pritarus, kai klasėje yra 10 ir daugiau moksleivių, per darbinio, ikiprofesinio rengimo pratybas, klasės dalijamos į grupes.

24. 5-10 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema arba nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei kita mokyklos pedagogų tarybos vertinimo tvarka.

III.MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

25. Į jaunimo mokyklą priimami bendrojo lavinimo mokykloje nepritapę, praradę mokymosi motyvaciją, socialiai ir pedagogiškai apleisti 12-16 metų paaugliai ir jaunuoliai. Švietimo skyriui leidus gali būti priimami ir vyresni (tarpininkaujant Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

26. Į vakarines, pamainines jaunimo klases priimami 16-18 metų jaunuoliai, dėl socialinių, ekonominių sąlygų negalintys toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir siekiantys įsigyti pagrindinį išsilavinimą.

27. Stodami į jaunimo mokyklą pateikia tėvų (globėjų) prašymą, mokslo pažymėjimą, sveikatos pažymėjimą.

28. Moksleiviai kartu su tėvais (globėjais) kviečiami pokalbiui, pokalbyje dalyvauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, psichologas, socialinis pedagogas, mokytojai.

29. Tėvų prašymai priimami eiliškumo tvarka, vykdoma dokumentų registracija.

30. Priimant moksleivius pirmenybė teikiama vaikams su negalia, daugiavaikių šeimų vaikams, našlaičiams, invalidų šeimų vaikams, vaikams, kurių broliai, seserys mokosi šioje mokykloje, vaikams kurių tėvai anksčiau padavė prašymus, vaikams, turintiems psichologinių, pedagoginių problemų buvusioje mokykloje.

31. Moksleivis priimamas ir išbraukiamas iš mokyklos sąrašų mokyklos direktoriaus įsakymu.

IV.MOKYKLOS PASKIRTIS

32. Padėti mokymosi motyvų stokojantiems, dėl socialinių – ekonominių sąlygų negalintiems baigti pagrindinės mokyklos moksleiviams ugdytis, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

33. Jaunimo mokykla, vadovaudamasi Jaunimo mokyklos koncepcija, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiomis programomis, valstybės nustatytu išsilavinimo standartu ir atsižvelgdama į moksleivių individualią psichofizinę brandą, turimą išsilavinimą, poreikius ir interesus

33.1. teikia pagrindinį išsilavinimą;

33.2. formuoja moksleivių bendrojo lavinimo, ikiprofesinio rengimo bei papildomo ugdymo turinį, numatyti jo realizaciją;

33.3. rengia mokyklos lygmens, o esant būtinybei, individualias (adaptuotas, modifikuotas ir pan.) moksleivių ugdymo programas;

33.4. organizuoja pedagoginį procesą, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos parengtais ir pačių mokyklų adaptuotais ugdymo planais;

33.5. orientuojasi į individualizuotą ugdymo sistemą, skatinančią mokymosi motyvaciją, asmens vertės pajautimą;

33.6. organizuoja veiklą, atliepiančią kiekvieno moksleivio fizines ir psichines galias, interesus;

33.7. organizuoja įvairių krypčių papildomą ugdymą, ikiprofesinį rengimą laiduojantį kiekvieno mokinio saviraišką;

33.8. teikia individualią psichopedagoginę ir didaktinę konsultaciją moksleiviams ir jų šeimoms;

33.9. rengia moksleivius tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui, turtina asmeninę kiekvieno besimokančio patirtį;

33.10. organizuoja pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos baigiamuosius egzaminus;

33.11. ypatingais atvejais (nusikalstama veikla, piktybinis vidaus darbo tvarkos, moksleivio elgesio taisyklių pažeidimas), mokyklos tarybai nutarus ir gavus raštišką miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus pritarimą, sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

33.12. atlieka vidinį mokyklos auditą;

33.13. organizuoja profesinį orientavimą, informavimą ir konsultavimą.

34. Jaunimo mokykla gali suteikti paaugliams ir jaunuoliams konkrečios profesijos bendruosius teorinius ir praktinius ikiprofesinius pagrindus. Ikiprofesinio ugdymo turinį lemia moksleivių pageidavimai ir mokyklos galimybės.

35. Papildomas ugdymas organizuojamas, atsižvelgiant į moksleivių poreikius bei interesus. Jis gali apimti įvairias veiklos sritis. Papildomas ugdymas skiriamas pamokų ir ikiprofesinio mokymo metu įgytoms teorinėms žinioms, mokėjimams ir įgūdžiams toliau plėsti ir gilinti, moksleivių saviraiškos formoms ugdyti.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ KLASĖS AUKLĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

36. Moksleivių teisės

36.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

36.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

36.3. gauti informaciją apie save, dalyvauti svarstant moksleivio elgesį;

36.4. grįžti, pereiti ar stoti į bendrojo lavinimo, profesines, žemės ūkio mokyklos atitinkamą pakopą;

36.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

36.6. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

36.7. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

36.8. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus.

36.9. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

36.10. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

36.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje nuostatuose nustatyta tvarka;

36.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

37. Moksleivių pareigos

37.1. mokytis iki 16 metų; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ir profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

37.2. reguliariai lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

37.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

37.4. laikytis žmonių bendravimo normų;

37.5. mokyklos teritorijoje griežtai draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, rūkyti, žaisti azartinius žaidimus, vartoti bei platinti narkotikus, nelegalią literatūrą, spaudinius ir kt.

38. Tėvų (globėjų) teisės

38.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

38.2. dalyvauti svarstant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

38.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

38.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

38.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

39. Tėvų (globėjų) pareigos

39.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų jaunimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

39.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

39.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

39.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

39.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kitų sveikatai žalingų veiksnių.

40. Pedagogų teisės

40.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

40.2. tobulinti savo klasifikaciją, persikvalifikuoti ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

40.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ir susivienijimus;

40.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

40.5. atostogauti vasarą`ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

40.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

40.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

40.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

40.9. koreguoti tėvų (globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui (si);

40.10. naudotis kitomis Švietimo įstatymo ar kitų teisės aktų numatytomis teisėmis.

41. Pedagogų pareigos

41.1. įsisamoninti mokyklos paskirtį, tikslus ir uždavinius, laikytis mokyklos nuostatų;

41.2. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, užtikrinti gerus rezultatus;

41.3. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

41.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės už savo veiksmus, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

41.5. bendradarbiaujant su pedagogine psichologine tarnyba integruotiems specialiųjų poreikių vaikams pritaikyti ugdymo turinį, metodus, mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

41.6. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

41.7. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei aplinkai;

41.8. laikytis bendrųjų ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

41.9. pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams;

41.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

41.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

41.12. stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį jaunimo ugdymui;

41.13. taikyti veiksmingus mokymosi motyvacijos, susigrąžinimo būdus bei naujas mokymo (si) technologijas;

41.14. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

41.15. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

41.16. mokytojas privalo;

41.17. ugdyti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius, organizuoti švietėjišką veiklą; aiškinti mokiniams apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rūkymo ir alkoholio žalą organizmui;

41.18. dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose;

41.19. garantuoti efektyvią kontrolę renginių metu, apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą informuoti mokyklos administraciją;

41.20. pastebėjus smurto, prievartos, seksualinio ar kitokio pobūdžio atvejus suteikti vaikui reikiamą pagalbą ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

41.21. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

41.22. vykdyti kitas Švietimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

42. Klasės auklėtojo pareigos

42.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

42.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

42.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

42.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

42.5. padėti moksleiviams ugdyti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

42.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

42.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos administraciją bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

42.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

42.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

43. Socialinio pedagogo pareigos

43.1. dirbti su asmeniu (individualus darbas), vaikų tėvais, teisėtais vaiko atstovais, mokytojais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais;

43.2. įvertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo, socialinės adaptacijos); dirbti su vaikais, patiriančiais seksualinį išnaudojimą, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir pan.;

43.3. vykdyti saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas;

43.4. organizuoti socialinių paslaugų teikimą vaikui, tirti socialinių paslaugų poreikį, analizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais numatytų socialinių paslaugų teikimo kokybę;

43.5. kartu su mokyklos personalu, visuomeninėmis organizacijomis atlikti organizacinį darbą įstaigoje, organizuoti, inicijuoti socialinių programų kūrimą ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;

43.6. siekti veiksmingesnio įstaigos funkcionavimo, ieškoti išteklių patenkinti būtiniausius vaikų ir jų šeimų poreikius (įsigyti maisto, drabužių ir t.t.);

43.7. bendradarbiauti su Vaikų teisių apsaugos tarnybomis, institucijomis, rinkti duomenis apie socialines paslaugas gaunančius vaikus ir jų šeimas;

43.8. vaikams, jų tėvams (teisėtiems atstovams), pedagogams konsultuoti įrengti atskirą socialinio pedagogo kabinetą (inicijuojant direktoriui).

44. Socialinio pedagogo, kitų ugdymo funkcijas atliekančių darbuotojų teises, pareigas nusako vidaus tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai).

VII. SAVIVALDA

45. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, direkcijos taryba.

46. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

47. Mokyklos tarybą sudaro: 2 pedagogai, 2 tėvai, 2 moksleiviai. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

48. Mokytojus į mokyklos tarybą renka pedagogų taryba uždaru balsavimu. Tėvus – kiekvienos klasės tėvai susirinkimo metu atviru balsavimu išrenka po 2 atstovus; klasių tėvų atstovų susirinkime slaptu balsavimu išrenka 2 tėvus. Į mokyklos tarybą įeina seniūnų tarybos pirmininkas ir 1 moksleivis (išrinktas atviru balsavimu visuotinio moksleivių susirinkimo metu). Seniūnų tarybos pirmininkas renkamas seniūnų susirinkime slaptu balsavimu. Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu. Renkamas sekretorius.

49. Mokyklos direktorius ir jo pavaduotojas negali būti mokyklos tarybos pirmininku.

50. Mokyklos tarybos kadencija – 2 metai.

51. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojamiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

52. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams, kiekvienų mokslo metų pabaigoje.

53. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojamiems teisėms aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

54. Mokyklos taryba

54.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką; ji veikia pagal mokyklos tarybos nuostatus;

54.2. aptaria pasiūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

54.3. teikia pasiūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

54.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

54.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

54.6. kontroliuoja ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų įsigijimu ir naudojimu.

55. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis ir specialusis pedagogai, bibliotekininkas ir kiti ugdymą organizuojantys darbuotojai. Į posėdžius kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

56. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą į trimestrą. Prireikus gali būti šaukiamas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

57. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, o jam nesant – direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

58. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

59. Pedagogų taryba

59.1. aptaria praktinius Švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

59.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

59.3. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros specialistais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

60. Direkcijos taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija, ugdymo ir kitiems bendriesiems klausimams spręsti. Direkcijos taryba veikia pagal direktoriaus patvirtintus direkcijos tarybos nuostatus. Į direkcijos tarybą įeina mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, socialinis pedagogas.

61. Direkcijos tarybai vadovauja direktorius.

VIII. VALDYMAS

62. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria penkeriems metams miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

63. Direktorius

62.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

62.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti, ugdymo planams sudaryti;

62.3. užtikrina mokyklos keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;

62.4. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbo kūrimui, puoselėja demokratinius bendruomenės santykius;

62.5. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

62.6. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą ir jas tvirtina;

62.7. inicijuoja mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių rengimą, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

62.8. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

62.9. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nustato svečių lankymosi tvarką, riboja pašalinių asmenų patekimą į mokyklos teritoriją;

62.10. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

62.11. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

62.12.sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės – psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

62.13. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais) (tėvų švietimą; bendrų renginių organizavimą, tėvų pagalbą mokyklai);

62.14. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

62.15. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam Egzaminų centrui;

62.16. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

62.17. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metines ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

62.18. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

62.19. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

62.20. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

64. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

64.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų planų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

64.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

64.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

64.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

64.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

64.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

64.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

64.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

64.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje (nuostatuose) numatytas funkcijas.

65. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

65.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

65.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

65.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga ir už jį atsako;

65.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

66. Raštinės vedėjo, buhalterio, laboranto ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai).

67. Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

68. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktoriaus įstatymų nustatyta tvarka.

69. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

70. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

71. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST -6.1.-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

72. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. RYŠIAI

73. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

74. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

75. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

76. Dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene ir kt.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

77. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

78. Jaunimo mokykla finansuojama iš miesto savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

79. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų ir įrengimų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

80. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

81. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

82. Jaunimo mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

83. Mokyklos materialinė bazė turi atitikti mokyklai keliamus tikslus ir uždavinius.

XVI. ATSAKOMYBĖ

84. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų ir papildomo ugdymo bei mokyklos organizuojamų renginių metu.

85. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

86. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

87. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

88. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ir kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

89. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

90. Jaunimo mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

91. Nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

92. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

93. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio dailės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio dailės mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas– Dailės mokykla (toliau tekste mokykla).

3. Dailės mokykla įsteigta 1967 m. rugsėjo 1 d. švietimo ir mokslo ministro 1967-09-12 įsakymu Nr.249.

4. Mokykla savo veiklą pradėjo 1967 m. rugsėjo 12 d.

5. Mokyklos adresas – Ramygalos g. 16, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042679

6. Dailės mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Dailės mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20 , LT – 5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė.

9. Dailės mokykla – papildomojo ugdymo įstaiga (kodas 804240). Pagrindinė veikla – dailinis 7-18 metų amžiaus vaikų ugdymas.

10. Dailės mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Moksleiviams, baigusiems dailės mokyklą, išduodamas papildomojo ugdymo pažymėjimas (kodas 9201).

12. Dailės mokykla yra juridinis asmuo.

13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Dailės mokykla – 3 pakopų.

14.1. 1-oji pakopa – pradinis tikslinis kursas, kuriame mokosi 7 – 11 metų amžiaus vaikai. Siūlomas 3 metų kursas. Pagrindiniai dalykai – dailės pažinimas ir projektinė veikla. Grupės sudaromos, atsižvelgiant į moksleivių amžių. Pirmus ir antrus metus besimokantys moksleiviai pažymiais nevertinami. Baigusiems 3 metų kursą, išduodamas pažymėjimas (kodas 9201).

14.2. 2-oji pakopa – 4 metų tikslinis pagrindinis kursas. Priimami moksleiviai nuo 12 metų. Pirmoje klasėje vykdomas bendro pobūdžio dailinis ugdymas. Nuo antros klasės moksleiviams sudaromos galimybės šalia privalomų dalykų rinktis vieną iš pasirenkamųjų dalykų – tapybos, piešimo kompozicijos, skulptūros, grafikos, keramikos, tekstilės ir kt.Užbaigus keturių metų kursą ir apgynus baigiamąjį darbą, išduodamas papildomojo ugdymo pažymėjimas, kodas 9201.

14.3. 3-ioji pakopa – išplėstinio ugdymo kursas. Šio kurso programos orientuotos į bendrojo lavinimo mokyklos dailės dalyko išsilavinimo standarto aukštesnį lygmenį. Į išplėstinio ugdymo kursą priimami moksleiviai, baigę tikslinį pagrindinį kursą. Mokslo trukmė iki 4 metų. Atskiras išplėstinio ugdymo kursas siūlomas baigusiems 3 metų tikslinio pradinio ugdymo kursą ir dar neturintiems 12 metų moksleiviams.

III. PASKIRTIS

15. Tenkinti dailės krypties moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėti kūrybiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę.

16. Sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui ir jaunuoliui atskleisti ir plėtoti gabumus dailei, laiduoti platesnį dailės dalyko programų įsisavinimą, gabių dailei moksleivių ankstyvą specializaciją.

IV. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

17. Ugdyti savarankiškas ir kūrybingas asmenybes, atsakingus piliečius, tautos kultūros perėmėjus ir tęsėjus.

18. Papildyti, praturtinti ir pagilinti bendrąjį ugdymą, tenkinti moksleivių poreikių įvairovę, derinti bendrojo ir papildomojo ugdymo turinį, taikyti skirtingus ugdymo(si) būdus ir tempą.

19. Sudaryti galimybes visiems moksleiviams išskleisti prigimtines galias, atskleisti gabumus, ugdyti gebėjimus.

20. Organizuoti vaikų ir jaunimo akcijas, programas, projektus, parodas, ekskursijas, kūrybinius konkursus ir kt.

21. Plėtoti vietos bendruomenės švietėjišką veiklą, kurti atvirą visuomenei kultūros židinį.

V. DARBO ORGANIZAVIMAS

22. Mokyklą gali lankyti visi pageidaujantys Panevėžio miesto ir rajono moksleiviai.

23. Pagrindinė ugdymo forma yra pamoka. Pamokos trukmė 40 min. Atsižvelgiant į leistiną 11 savaitinių mokymo valandų skaičių, mokykla rengia mokymo planus, kuriuos aprobuoja mokyklos taryba ir tvirtina mokyklos direktorius.

24. Mokyklos programos rengiamos atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos apibrėžtą žinių ir įgūdžių branduolį. Jas tvirtina mokyklos direktorius, prieš tai aptarus dalykų būreliuose.

25. Mokykla rengia vidaus darbo tvarkos taisykles ir pareigines instrukcijas. Jas aprobuoja mokyklos taryba ir tvirtina mokyklos direktorius.

26. Mokslas dailės mokykloje prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi gegužės 31 d. Vasaros mokomoji praktika vyksta birželio mėnesį.

27. Pamokų tvarkaraštis sudaromas atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų pamokų laiką.

28. Mokoma grupėmis. Grupes sudaro 10 – 15 moksleivių. Priklausomai nuo pasirinkto dalyko, steigėjui pritarus, moksleivių skaičius grupėje gali būti mažesnis.

29. Mokymo rezultatai vertinami 10 balų sistema.

30. Mokslo metai dailės mokykloje dalijami į du pusmečius.

31. Užduočių vertinimo pobūdį, taip pat įsiskolinimo likvidavimo, peržiūrų atidėjimo laiką, mokykla nustato pati. Galutinį pažymį lemia peržiūrų rezultatai.

32. Moksleiviai gavę teigiamus visų dalykų metinius pažymius ir atlikę vasaros mokomąją praktiką, keliami į aukštesnę klasę.

VI. PRIĖMIMO TVARKA

33. Į tikslinį pradinį kursą priimami moksleiviai nuo 7 iki 11 metų, tėvams užpildžius nustatytos formos prašymą. Priėmimas vyksta per visus mokslo metus, jei yra laisvų vietų. Grupių skaičius nustatytas mokyklos mokymo plane.

34. Į tikslinio pagrindinio kurso 1-ją klasę priimami moksleiviai nuo 12 metų. Stojantieji pateikia namų darbus.Nepateikus namų darbų, vykdomas gabumų patikrinimas. Tinkamai pasiruošę moksleiviai gali būti priimti ir į vyresnę klasę.Stojantieji ateina su tėvais, kurie vietoje užpildo prašymą, pateikia vaiko gimimo liudijimo nuorašą ir 2 nuotraukas 3 x 4.

35. Į išplėstinį kursą priimami moksleiviai, baigę tikslinį pagrindinį 4-metį kursą arba tikslinį pradinį 3-jų metų kursą ir turintys atitinkamus baigimo pažymėjimus.

VII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ) IR PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

36. Moksleivių teisės

36.1. gauti iš dalies mokamą ugdymąsi papildomo ugdymo įstaigose;

36.2. tenkinti saviraiškos poreikius, kultūringai praleisti laisvalaikį;

36.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

36.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

36.5. turėti higienos reikalavimus, amžių atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

36.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje, mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

36.7. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, fizinę bei socialinę brandą, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

37. Moksleivių pareigos

37.1. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

37.2. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių, žmonių bendravimo normų;

37.3. saugoti, tausoti mokyklos turtą;

37.4. sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotikų.

38. Tėvų (globėjų) teisės

38.1. gauti informaciją apie savo vaiko ugdymąsi, elgesį, ugdymosi sąlygas;

38.2. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

38.3. reikalauti, kad vaikui būtų sudaryta saugi aplinka.

39. Tėvų (globėjų) pareigos

39.1. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

39.2. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

39.3. atlyginti mokyklai vaiko padarytą žalą;

39.4. mokėti mokesčius už ugdymą nustatyta tvarka.

40. Pedagogų teisės

40.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

40.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

40.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

40.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas ugdymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

40.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

40.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

40.7. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

41. Pedagogų pareigos

41.1. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sockultūrinei įstaigos aplinkai.

41.2. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

41.3. skatinti moksleivius ugdytis, padėti turintiems bendravimo,psichologinių ar kt. problemų, objektyviai vertinti ugdytinių pasiekimus;

41.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų , vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

41.5. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones;

41.6. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

41.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

41.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

41.9. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

41.10. kelti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

41.11. laikytis dailės mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių;

41.12. esant įtarimui,kad moksleiviai vartoja narkotikus, psichotropines medžiagas, pedagogai informuoja tėvus ir mokyklos vadovybę;

41.13. klasių vadovai moksleivius informuoja apie narkotikų žalą, vykdo kitas prevencines priemones.

42. Mokyklos bibliotekininko teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja bibliotekos nuostatai ir pareiginė instrukcija (nuostatai). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus

VIII.SAVIVALDA

43. Mokyklos taryba – savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

44. Rinkimai į mokyklos tarybą vyksta visuotiniame moksleivių susirinkime, visuotiniame tėvų (globėjų) susirinkime, pedagogų tarybos posėdyje, vadovaujantis demokratiniais rinkimų principais. Mokyklos taryba perrenkama kas 2 metai. Taryba susideda iš 2 moksleivių, 2 tėvų (globėjų), 2 pedagogų .Mokyklos tarybos primininką ir sekretorių renka tarybos nariai atviru balsavimu.

45. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių.Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus .Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, direktorius prašo svarstyti iš naujo.

46. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems įstaigos bendruomenės nariams.

47. Dailės mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

48. Mokyklos taryba

48.1. aprobuoja mokyklos nuostatus, veiklos programas, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

48.2. teikia siūlymus mokyklos vadovui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina įstaigos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

48.3. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš įstaigos klausimus;

48.4. inicijuoja įstaigos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

48.5. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisiją;

48.6. kontroliuoja įstaigos ūkinę ir finansinę veiklą.

49. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovas,visi mokykloje dirbantys pedagogai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

50. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per mokslo metus: mokslo metų pradžioje, po I-o ir II-o pusmečio darbų peržiūrų.

51. Pedagogų tarybai vadovauja direktorius. Pedagogų tarybos sekretorių renka Pedagogų tarybos nariai.

52. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

53. Pedagogų taryba

53.1. aptaria praktinius programų įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymosi rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

53.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, programų įgyvendinimo, papildomo ir bendrojo ugdymo dermės klausimus;

53.3. aptaria ir sprendžia vaikų socializacijos klausimus.

IX.VALDYMAS

54. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį savivaldybės administratorius skiria, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

55. Direktorius

55.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, vykdo regioninę papildomo ugdymo politiką, telkia mokyklos bendruomenę šios politikos įgyvendinimui, mokyklos veiklos programos vykdymui;

55.2. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

55.3. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

55.4. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą, jas tvirtina;

55.5. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą, teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.6. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

55.7. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

55.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

55.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

55.10. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

55.11. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

55.12. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

55.13. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.14. rūpinasi mokyklos tarptautiniais ryšiais;

55.15. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

55.16. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

56. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

56.1. organizuoja ugdymo planų, programų vykdymą, užsiėmimų tvarkaraščių sudarymą;

56.2. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

56.3. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

56.4. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

56.5. tvarko moksleivių ir mokyklos dokumentų apskaitą;

56.6. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

56.7. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

57. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

57.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

57.2. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

57.3. atsako už mokyklos pastatų inventoriaus ir ugdymo priemonių apsaugą;

57.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

58. Mokyklos buhalterio, sekretoriaus ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas bei darbo turinį reglamentuoja pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės.

X. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

59. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

60. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai, kiti tą sritį reglamentuojantys norminiai aktai.

XI. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

61. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

62. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

MOKYKLOS RYŠIAI

63. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

64. Mokykla bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, sporto, Vaikų teisų apsaugos, mokslo studijų institucijomis, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentais ir kt.).

65. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoja bendrus renginius su kitomis įstaigomis ir vietos bendruomene ir kt.

XIV. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

66. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV.TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

67. Mokykla iš dalies išlaikoma iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą. Imamas iš tėvų mokestis Savivaldybės nustatyta tvarka.

68. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro teikiamos paslaugos, patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius. Mokykla gali organizuoti veiklos profilį atitinkančius renginius, seminarus, konferencijas.

69. Nebiudžetinės lėšos naudojamos miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

70. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

71. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVI. ATSAKOMYBĖ

72. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

73. Pedagogai ir tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichologiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

74. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę papildomojo ugdymo užsiėmimų , organizuotų renginių metu.

75. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

76. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

77. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

78. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už tų nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

79. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams direktoriaus ar mokyklos tarybos iniciatyva.

XVIII.REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

80. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų nuostatais, steigėjo reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

81. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio muzikos mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas– Panevėžio muzikos mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas– Muzikos mokykla ( toliau tekste – mokykla).

3. Muzikos mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1948 m. rugsėjo 1 d.

4. Muzikos mokyklos adresas – Vilniaus g 2, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042645.

5. Muzikos mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas Laisvės a. 20, LT –5300 Panevėžys.

6. Mokymo forma dieninė.

7. Muzikos mokykla yra papildomo ugdymo įstaiga ( kodas 804240), teikianti muzikinį ir choreografinį išsilavinimą 1-12 klasių moksleiviams .

8. Muzikos mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

9. Muzikos mokyklą baigusiems moksleiviams išduodamas mokyklos baigimo pažymėjimas (kodas 9201).

10. Muzikos mokykla yra juridinis asmuo.

11. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

12. Muzikos mokykla yra 2 pakopų

12.1. 1-oji pakopa – tikslinis pradinis kursas, kuriame mokosi 7-10 metų moksleiviai;

12.2. 2-oji pakopa – tikslinis pagrindinis kursas, kuriame mokosi 11-13 metų moksleiviai.

13. Gali būti teikiami ankstyvojo išplėstinio, meninės saviraiškos kursai.

14. Ankstyvojo meninio ugdymo lygmenyje 5-7 m. vaikai ruošiami pirmajai muzikos mokyklos klasei.

15. Tikslinio pradinio meninio ugdymo lygmenyje fortepijono, smuiko, gitaros, chorinio dainavimo specialybės mokslas trunka tris metus , choreografijos , akordeono, lietuvių liaudies, pučiamųjų , elektroninių klavišinių instrumentų – du metus.

16. Tikslinio pagrindinio meninio ugdymo lygmenyje fortepijono, gitaros, chorinio dainavimo specialybės mokslas trunka keturis metus, choreografijos, akordeono, lietuvių liaudies, pučiamųjų, elektroninių klavišinių instrumentų tris metus.

17. Išplėstinio meninio ugdymo lygmenyje mokslas trunka 3 metus, plėtojantį pasirinktą meninę raišką ir meno bei kultūros pažinimą, lavinantį kūrybinius gebėjimus.

18. Meninės saviraiškos ugdymo lygmenyje mokslas trunka 4 metus, tikslinio ir išplėstinio meninio ugdymo kursų nebaigusiems moksleiviams, suaugusiems.

19. Meninės saviraiškos ugdymo kursų lankančių moksleivių amžius neribojamas. Šis kursas iš dalies apmokamas pagal atskirą su steigėju suderintą tvarką.

20. Baziniu mokyklos kursu laikomas tikslinis meninio ugdymo kursas.Kitus kursus moksleiviai pasirenka pagal jų poreikius,gebėjimus ir brandą.

21. Keliamieji egzaminai vykdomi įvykdžius pradinio tikslinio ugdymo kursų reikalavimus.

22. Baigusiems tikslinio pagrindinio meninio ugdymo kursus ir įvykdžius reikalavimus išduodamas papildomojo ugdymo pažymėjimas, kodas 9201.

23. Mokykloje veikia šie skyriai : fortepijono, choreografijos, teoretinis, styginių, pučiamųjų, lietuvių liaudies instrumentų, akordeono, elektroninių klavišinių ,sakralinės muzikos.

24. Muzikos mokykla dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ir mokyklos sudarytus ugdymo planus.

III. PASKIRTIS

25. Mokymo procesą orientuoti į Lietuvos Respublikos bei pasaulio kultūros vertybes.

26. Tenkinti kryptingus moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėti kūrybiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę, komunikacinius gebėjimus, skatinti saviugdą.

27. Sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui ir jaunuoliui atskleisti ir plėtoti gabumus ir gebėjimus, laiduoti platesnį dalykinės programų įsisavinimą, kryptingą papildomą dalykinį ugdymą, ankstyvąją specializaciją ypač gabiems moksleiviams.

28. Laiduoti vietos moksleivių ir bendruomenės užimtumą, rekreaciją, plėtoti laisvalaikio formų įvairovę, organizuoti visuomenei vertingų pomėgių tenkinimą.

29. Plėtoti muzikinę švietėjišką veiklą ir meninę labdarą.

IV. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

30. Ugdyti savarankiškas ir kūrybingas asmenybes, atsakingus piliečius, tautos kultūros perėmėjus ir tęsėjus.

31. Papildyti, praturtinti ir pagilinti bendrąjį ugdymą, tenkinti moksleivių poreikių įvairovę, derinti bendrojo ir papildomo ugdymo turinį, taikyti skirtingus ugdymo ( si ) būdus ir tempą.

32. Sudaryti galimybes visiems moksleiviams atskleisti prigimtines galias, atskleisti gabumus, ugdyti gebėjimus.

33. Sudaryti galimybę integruotis specialiųjų poreikių, rizikos grupės vaikams, vykdyti rekreaciją, socialinį švietimą.

34. Sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį .

35. Organizuoti vaikų ir jaunimo akcijas, programas, projektus, parodas, ekspedicijas, ekskursijas, festivalius, konkursus.

36. Organizuoti vaikų ir moksleivių vasaros poilsį ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos darbą.

37. Plėtoti vietos bendruomenės švietėjišką veiklą, kurti atvirą visuomenei kultūros židinį.

V. DARBO ORGANIZAVIMAS

38. Į ankstyvojo meninio ugdymo grupes priimami visi pageidaujantys mokiniai.

39. Į tikslinio pradinio meninio ugdymo grupes priimami mokiniai, išlaikę stojamuosius egzaminus.

40. Moksleiviai , baigę tikslinio pradinio muzikinį ugdymo kursą ir išlaikę keliamuosius egzaminus mokymąsi tęsia tikslinio pagrindinio meninio ugdymo kursuose.

41. Moksleiviams, neišlaikiusiems keliamųjų egzaminų suteikiama galimybė juos perlaikyti mokyklos nustatyta tvarka.

42. Išplėstinio meninio ugdymo ir meninės saviraiškos kursų grupėse amžius neribojamas, kuriuose mokosi moksleiviai pageidaujantys lavinti kūrybinius gebėjimus arba pageidaujantys įgyti pasirinktus meninės saviraiškos pradmenis.

43. Mokymo procesas derinamas su bendrojo lavinimo mokyklomis. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1-ą dieną, baigiasi gegužės 31-ąją dieną. Mokyklos mokiniams nustatyta tvarka skiriamos rudens ( 6 dienos ) , žiemos ( 14 dienų) ir pavasario ( 8 dienos) atostogos.

44. Pagrindinė mokymo organizavimo forma yra pamoka.

45. Mokslo metai dalijami į du pusmečius: rugsėjo 1 –oji – gruodžio 31 d. ir sausio 1-oji – gegužės 31 d.

46. Mokinių žinios vertinamos 10 balų sistema.

47. Iš kitų respublikos muzikos mokyklų atvykę mokiniai ( jeigu yra vietų) priimami į tokią klasę, kuri atitinka jų pasirengimo lygį.

48. Mokyklos keliamieji, baigiamieji egzaminai laikomi mokyklos nustatyta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka.

VI. MOKSLEIVIŲ , TĖVŲ ( GLOBĖJŲ ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

49. Moksleivių teisės

49.1. į iš dalies mokamą ugdymąsi papildomo ugdymo įstaigose;

49.2. tenkinti saviraiškos poreikius, kultūringai praleisti laisvalaikį;

49.3. turėti minties, sąžinės, religijos , žodžio laisvę;

49.4. puoselėti savo kalbą , kultūrą, papročius bei tradicijas;

49.5. turėti higienos reikalavimus ,amžių atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

49.6. dalyvauti įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;

49.7. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas , kurių veiklą sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, bei fizinę socialinę brandą, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veiklai neprieštarauja Lietuvos respublikos įstatymams.

50. Moksleivių pareigos

50.1. gerbti, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

50.2. laikytis įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių,žmonių bendravimo normų , nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

50.3. saugoti, tausoti turtą.

51. Tėvų (globėjų) teisės

51.1. reikalauti , kad vaikui būtų teikiamas jo poreikius atitinkantis papildomas ugdymas ;

51.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus;

51.3. gauti informaciją apie savo vaiko ugdymąsi, elgesį , ugdymosi sąlygas;

51.4. dalyvauti įstaigos savivaldoje;

51.5. reikalauti, kad vaikui būtų sudaryta saugi aplinka.

52. Tėvų (globėjų) pareigos

52.1. bendrauti su įstaigos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo klausimus.

52.2. padėti vaikui pasirinkti papildomo ugdymo kryptį;

52.3. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

52.4. atlyginti įstaigai vaiko padarytą žalą;

52.5. mokėti mokesčius už ugdymą ir instrumentų nuomą Savivaldybės nustatyta tvarka.

53. Pedagogų teisės

53.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas ;

53.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

53.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

53.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas ugdymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

53.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

53.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

53.7. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

54. Pedagogų pareigos

54.1. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei įstaigos aplinkai;

54.2. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

54.3. skatinti moksleivius ugdyti, padėti turintiems bendravimo, psichologinių ar kitų problemų, objektyviai vertinti ugdytinių pasiekimus

54.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

54.5. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį „ metodus ir ugdymo priemones;

54.6. siekti, kad mokiniai savo gyvenimą grįstų dorovinėmis vertybėmis;

54.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius.

54.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principų vykdyti švietėjišką veiklą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą.

54.9. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

54.10. kelti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

54.11. laikytis ugdymo įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

55. Bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų teises, pareigas ir darbo turinį reglamentuoja mokyklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos. Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

56. Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, direkcijos taryba.

57. Mokyklos taryba – savivaldos institucija , telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems įstaigos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti .

58. Mokyklos taryba sudaryta iš 2 pedagogų, 2 tėvų ir 2 mokinių.

59. Pedagogus į mokyklos tarybą siūlo pedagogų taryba, tėvus-visuotinis tėvų susirinkimas, mokinius –visuotinis mokinių susirinkimas ( slaptu balsavimu).

60. Mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

61. Poėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų narių. Mokyklos tarybos sprendimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, direktorius siūlo svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius , ginčas sprendžiamas įstatymais numatyta tvarka.

62. Pasibaigus tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja direktorius. Dėl rinkimų slapto ar atviro balsavimo susitariama susirinkimo pradžioje.

63. Mokyklos taryba renkama kas 3 metai šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

64. Taryba savo siūlymus ir nutarimus fiksuoja savo posėdžių protokoluose.

65. Mokyklos tarybos rinkimo ir papildymo tvarka reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

66. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito bendruomenės nariams susirinkime prieš prasidedant naujiems mokslo metams.

67. Mokyklos taryba

67.1. numato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, analizuoja ir aprobuoja veiklos programas, įstaigos ir saugos darbe nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

67.2. inicijuoja šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą, nagrinėja ir vertina mokyklos psichologinį mikroklimatą, demokratinių santykių formavimąsi, vertina iškilusias konfliktines situacijas , ieško būdų pozityviai jas spręsti;

67.3. svarsto mokyklos spec. lėšas; planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą, prižiūri mokyklos finansinę – ūkinę veiklą;

67.4. tiria ir ieško galimybių gauti papildomų finansinių resursų;

67.5. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją, įvertina pedagogų atestacinės komisijos darbą, aptaria mokytojų prašymus atestuotis, teikia siūlymus direktoriui;

67.6. analizuoja ir aprobuoja įstaigos veiklos sąvadą;

67.7. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

67.8. teikia siūlymus įstaigos vadovui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina įstaigos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

67.9. svarsto tėvų prašymus dėl mokesčio už mokslą atleidimo arba mokesčio už mokslą sumažinimo klausimus;

67.10. svarsto pasirenkamųjų meninio ugdymo dalykų pamokų paskirstymą, atsižvelgiant į moksleivių poreikius;

67.11. svarsto mokestį už mokslą, instrumentų nuomą ir teikia siūlymus direktoriui.

68. Pedagogų taryba -nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys pedagogai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

69. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus. Prireikus gali būti šaukiamas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

70. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

71. Pedagogų tarybos sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

72. Pedagogų tarybos nutarimai priimami balsų dauguma.

73. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.

74. Pedagogų taryba

74.1. aptaria praktinius ugdymo programų įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymosi rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

74.2. diskutuoja dėl įstaigos veiklos programos, aptaria ugdymo planų programas,įgyvendina papildomo ir bendrojo ugdymo dermės klausimus;

74.3. aptaria ir sprendžia vaikų socializacijos klausimus;

74.4. moksleivius , stokojančius mokymosi motyvacijos, siūlo šalinti iš mokyklos.

75. Direkcijos tarybą sudaro mokyklos direktorius, pavaduotoja ugdymui, skyrių vedėjai.

76. Direkcijos taryba sudaroma ir tvirtinama direktoriaus įsakymu.

77. Direkcijos taryba

77.1. svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, vertina pedagogų praktinio darbo rezultatus,bei jų tobulinimosi būdus,svarsto mokyklai aktualius klausimus;

77.2. palaiko ryšius su moksleivių tėvais , rėmėjais, visuomene;

77.3. svarsto respublikinių konkursų nuostatus, nustato jų pravedimo tvarką.

VIII. VALDYMAS

78. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria, savivaldybės administratorius vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

79. Direktorius

79.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, vykdo regioninę papildomo ugdymo politiką, telkia įstaigos bendruomenę šios politikos įgyvendinimui, mokyklos veiklos programos vykdymui;

79.2. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

79.3. skiria vadybines funkcijas pavaduotojai, sudaro galimybes jai savarankiškai dirbti, organizuoja, reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

79.4. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą, juos tvirtina;

79.5. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia įstaigos tarybai aprobuoti;

79.6. kartu su įstaigos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

79.7. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės, psichotropinės medžiagos;

79.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

79.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

79.10. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais ( globėjais );

79.11. palaiko ryšius su Vaikų teisės apsaugos tarnyba, įstaigos rėmėjais, vietos bendruomene;

79.12. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

79.13. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

79.14. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

79.15. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

79.16. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

80. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

80.1. organizuoja ugdymo plano, programų vykdymą, užsiėmimų, tvarkaraščių sudarymą;

80.2. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

80.3. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

80.4. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

80.5. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

80.6. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, įstatymų numatyta tvarka taiko poveikio priemones;

80.7. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

81. Direktoriaus pavaduotoja administracijos ir ūkio reikalams

81.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinių ir informacinių išteklių, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

81.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

81.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir ugdymo priemonių apsaugą;

81.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

81. Buhalterio, kasininko-sąskaitininko, raštinės vedėjos ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbo turinį nusako profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

82. Direktoriaus pavaduotoją , pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

83. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

84. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

85. Mokyklos ir archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92 , raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

86. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

87. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis ( švietimo, sveikatos , kultūros, sporto teisėsaugos, Vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis, Tautinių mažumų išeivijos departamentu ir kt.).

88. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis įstaigomis ,vietos bendruomene ir kt.

89. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

90. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

91. Mokykla visiškai arba iš dalies yra finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

92. Mokykloje imamas iš tėvų mokestis už mokslą Savivaldybės nustatyta tvarka.

93. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro : teikiamos paslaugos, patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt. Mokykla gali organizuoti veiklos profilį atitinkančius renginius, seminarus, konferencijas.

94. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Savivaldybės nustatyta tvarka.

95. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

96. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savarankiški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių,taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XV. ATSAKOMYBĖ

98. Moksleiviai , neatliekantys savo pareigų atsako pagal įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles.

99. Pedagogai ir tėvai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ar moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų numatyta tvarka.

100. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę užsiėmimų, organizuotų renginių metu.

101. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei , sveikatai, normaliai asmens brandai.

102. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

103. Mokyklos vadovams, darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

104. Muzikos mokykla vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

105. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos, mokyklos tarybos iniciatyva.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

106. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

107. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio pradinės mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROsios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio pradinė mokykla.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Pradinė mokykla (toliau tekste – mokykla).

3. Pradinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1990 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-04-02 potvarkiu Nr. 91 p.

4. Mokyklos adresas – Ukmergės g. 34, LT-5300 Panevėžys, kodas 9042588.

5. Mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė, eksternu.

8. Mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122). Pradėtas ankstyvasis anglų kalbos mokymas nuo antros klasės.

9. Pradinės mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius, kodas 8874479.

10. Pradinė mokykla yra juridinis asmuo.

11. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

12. Pradinės mokyklos struktūra – ketverių metų pradinė mokykla.

13. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų, įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

14. Veikia priešmokyklinės ir prailgintos dienos grupės.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

15. Moksleiviai iki 16 metų į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą, savivaldybės nustatyta tvarka, pagal galimybes ir mokyklos nustatyta tvarka. Moksleivių priėmimo, išvykimo, šalinimo iš mokyklos tvarka reglamentuota Vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

IV. MOKYKLOS PASKIRTIS

16. Bendradarbiaudama su tėvais, pradinė mokykla ugdo dorą, gražią, darbščią, tvarkingą, savarankišką, mąstančią asmenybę, kuri galėtų sėkmingai integruotis į miesto mokyklų bendruomenę.

17. Sudaromos sąlygos įsisavinti gimtosios kalbos, matematikos, užsienio kalbos, istorijos ir gamtos mokslų žinių pagrindus, įgyti estetinę nuovoką.

18. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, teikti paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

19. Mokykla

19.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, taikydama skirtingus mokymo ir mokymosi būdus ir tempą;

19.2. teikia pradinį išsilavinimą;

19.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

19.4. organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruodama jį su pradiniu lavinimu;

19.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

19.6. organizuoja pailgintos darbo dienos ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą;

19.7. atlieka vidinį auditą.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

20. Moksleivių teisės

20.1. mokytis pagal savo sugebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

20.2. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

20.3. puoselėti savo kultūrą, kalbą, papročius bei tradicijas;

20.4. turėti higieninius reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

20.5. savarankiškai mokytis ir eksternu atlikti bet kurios klasės baigimo standartus atitinkančias užduotis;

20.6. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

20.7. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

20.8. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

20.9. burtis į vaikų organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose.

21. Moksleivių pareigos

21.1. mokytis, įgyti pakankamai žinių ir patirties, baigti pradinę mokyklą, teisingai pasirinkti tolesnį mokymosi kelią;

21.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

21.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

21.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

21.5. saugoti nuo fizinę, psichinę, sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

22. Tėvų (globėjų) teisės

22.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkamas pradinis lavinimas;

22.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir k.t.;

22.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

22.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

22.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

23. Tėvų (globėjų) pareigos

23.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi ir baigtų pradinę mokyklą;

23.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

23.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti mokyklos lankymą;

23.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

23.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

24. Pedagogų teisės

24.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

24.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

24.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

24.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

24.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

24.6. vertinti ir analizuoti savo, kolegų ir vadovų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

24.7. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

25. Pedagogų pareigos

25.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

25.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

25.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

25.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

25.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

25.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

25.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

25.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

25.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

25.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

25.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

25.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

25.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

26. Klasės auklėtojų pareigos

26.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

26.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, specialųjį pedagogą, logopedą, med.felčerę, papildomojo ugdymo organizatorių) k1asės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

26.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad mokiniai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

26.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

26.5. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais principais;

26.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

26.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

26.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir k.t. problemas.

27. Logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų pareigas, teises ir darbų turinį nusako mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginės instrukcijos (nuostatai). Biblioteka ir raštinė veikia pagal mokyklos parengtus ir direktorės patvirtintus bibliotekos ir raštinės nuostatus.

VII. SAVIVALDA

28. Mokykloje veikia savivaldos institucijos: mokyklos taryba, pedagogų taryba, metodikos taryba, direkcijos taryba.

29. Mokyklos taryba – savivaldos institucija, telkianti mokyklos tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus, rėmėjus, svarbiausiems mokyklos veiklos uždaviniams spręsti, turinti patariamojo balso teisę.

30. Tėvus į mokyklos tarybą siūlo klasių tėvų susirinkimai, mokytojus – pedagogų taryba atviru balsavimu. Išvykusius narius papildo naujais, kuriuos renka klasių susirinkimuose.

31. Tarybos sudėtis: 4 pedagogai ir 4 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

32. Mokyklos taryba perrenkama kas 2 metai. Taryba veikia nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

33. Mokyklos tarybos pirmininką ir sekretorių renka tarybos nariai atviru balsavimu. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininkas.

34. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

35. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams bendrame susirinkime kiekvienais metais.

36. Pasibaigus tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja mokyklos direktorius.

37. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

38. Mokyklos taryba

38.1. aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, veiklos sąvadą, veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis , ugdymo organizavimo tvarką;

38.2. aptaria vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

38.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

38.4. pedagogų tarybos teikimu svarsto pasiūlymus dėl moksleivių elgesio ir šalinimo iš mokyklos;

38.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

38.6. siūlo atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

39. Pedagogų taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, mokytojai, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas. Į posėdžius gali būti kviečiami mokyklos tarybos nariai, tėvai.

40. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

41. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

42. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

43. Pedagogų taryba

43.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

43.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

43.3. kartu su mokyklos specialiuoju pedagogu, logopedu, medicinos felčere aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

44. Metodikos taryba – nuolat veikianti pradinių klasių mokytojų savivaldos institucija. Ją sudaro visi pradinių klasių mokytojai.

45. Metodikos tarybai vadovauja pirmininkas, kurį renka kiekvienais metais. Sekretorius renkamas kiekviename posėdyje atviru balsavimu.

46. Metodikos tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių pradinių klasių mokytojų. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

47. Metodikos taryba vykdo metodinį – švietėjišką darbą, svarsto ir aptaria ugdymo turinio, ugdymo būdų bei metodų inovacijas, padeda pedagogams savarankiškai tobulinti profesinį meistriškumą, kelti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti.

48. Direkcijos taryba – savivaldos institucija, kuri svarsto ugdymo ir administravimo, ūkinius, finansinius ir kitus klausimus, nagrinėja kontrolės rezultatus, siūlo mokytojus skatinimui ir nuobaudoms.

49. Direkcijos tarybą sudaro 5 nariai: direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams, buhalteris, raštinės vedėjas.

50. Direkcijos tarybai vadovauja direktorius, raštinės vedėjas sekretoriauja kiekviename posėdyje.

51. Direkcijos taryba sudaroma kiekvienais metais, darbą planuoja ir protokoluoja, nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Direkcijos pasitarimų nutarimai skelbiami. Nutarimai įsigalioja, kai direktorius patvirtina juos įsakymu.

52. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime.

53. Klasės tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

54. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarka.

55. Direktorius

55.1. inicijuoja veiklos programų, ugdymo planų rengimą, aiškina bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

55.2. telkia bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, veiklos programai vykdyti;

55.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja mokyklos bendruomenės demokratinius santykius;

55.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja.reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

55.5. rengia darbuotojams pareigines instrukcijas;

55.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.7. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

55.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

55.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

55.10. sudaro Specialiojo ugdymo komisija, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu;

55.11. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais ar globėjais;

55.12. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, bendruomene;

55.13. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

55.14. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia veiklos sąvadą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.15. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

55.16. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

55.17. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

56. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

56.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

56.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

56.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

56.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

56.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

56.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

56.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

56.8. organizuoja tėvų ar globėjų švietimą;

56.9. tvarko l-4 klasių vaikų apskaitą, abėcėlinę ir pažymėjimų apskaitos knygas;

56.10. organizuoja mokyklos renginius;

56.11. vykdo moksleivių žalingų polinkių (alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų) prevenciją.

57. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

57.1. rūpinasi ir atsako už mokyklinius materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

57.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

57.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą.

58. Už darbų ir civilinę saugą direktorės įsakymu skiriamas atsakingas asmuo.

59. Buhalterio, kasininko-sąskaitininko ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir vidaus darbo tvarkos taisyklės.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

60. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

61. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

62. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

63. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

64. Pradinė mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

65. Mokykla bendradarbiauja su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, sporto mokyklomis, kultūros įstaigomis, Nepilnamečių reikalų inspekcija, miesto mokyklomis, popamokinės veiklos įstaigomis.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

66. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

67. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo pratvirtintą sąmatą.

68. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

69. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

70. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

71. Gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XV.ATSAKOMYBĖ

72. Moksleiviai nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

73. Pedagogai ir tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

74. Mokyklos administracija atsako už Švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

75. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

76. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pa.žeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

77. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

78. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

79. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

80. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio darželio – mokyklos „Saulutė“

NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Darželio-mokyklos pavadinimas– Panevėžio darželis-mokykla „Saulutė“.

2. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas–darželis-mokykla „Saulutė“ (toliau tekste – darželis-mokykla).

3. Lopšelis-darželis „Saulutė“ įsteigtas 1966 m. sausio 25 d. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 sprendimu Nr.66v lopšelis-darželis reorganizuotas į darželį-mokyklą „Saulutė“.

4. Darželis-mokykla „Saulutė“ savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

5. Darželio-mokyklos adresas – Trumpoji g. 1, LT-5300 Panevėžys, kodas 9041209.

6. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio ugdymo (kodas 801010) bendrosios paskirties (kodas 10), įstaiga vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122), katalikiškos krypties.Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

10. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

12. Darželis – mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, darželio-mokyklos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Darželio-mokyklos struktūra

1.1. Darželis ugdymo turiniu yra bendrosios paskirties įstaiga. Darželis skiriamas 3-6 (7) metų vaikams.

1.2. Mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams.

1.3. Veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams.

1.4. Darželyje-mokykloje steigiamos 4 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 8 klasės (galimi įvairūs variantai).

1. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

2. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3-6 (7) metų amžiaus vaikams.

III. KOMPLEKTAVIMAS

3. Į darželį priimami 3-6 (7) metų amžiaus vaikai eilės tvarka, tėvams pateikus prašymą ir asmens sveikatos istoriją.

4. Moksleiviai iki 16 metų amžiaus priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ir ugdytinių pageidavimus.

5. Priimant vaikus į darželį mokyklą, pirmenybė teikiama neįgaliems vaikams, moksleiviams, vaikams iš nepilnų šeimų, moksleivių, studentų, besimokančių dieniniuose skyriuose, socialiai remtinų šeimų vaikams ir šeimoms, kuriose yra 3 ir daugiau vaikų, arba vienas iš tėvų yra pirmos ar antros grupės invalidas, našlaičiams, broliams, seserims.

6. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai, jie integruojami į bendrojo ugdymo grupes ir klases.

7. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

8. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Darželis-mokykla

.1 teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

.2 formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkančias pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų (tarp jų ir specialiųjų ugdymo poreikių) ugdymo ir globos funkcijas;

.3 darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą, mokykla – pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas;

.4 sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

.5 kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią, individualią psichinių ir fizinių procesų raidą;

.6 užtikrina ugdymo tęstinumą, kuria mokymosi visą gyvenimą prielaidas;

.7 atlieka vidinį darželio-mokyklos auditą;

.8 telkia vaikus ir suaugusius bendruomenės veiklai, atlieka sociokultūrinio centro funkcijas.

V. DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

1. Ugdytiniams

.1 pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

.2 puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

.3 pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

.4 kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

.5 kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti;

.6 rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

.7 sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

.8 perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

.9 drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

.10 teikia socialinę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

.11 rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

.12 saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

1. Tėvams

.1 sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

.2 ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

.3 pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

.4 puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

.5 informuoja apie darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

.6 skatina tėvus dalyvauti planuojant darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse). Informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

.7 rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

.8 sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

.9 laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

.10 organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą arba tėvų mokamą vaikų priežiūrą steigėjo nustatyta tvarka.

1. Pedagogams

.1 sudaro tinkamas darbo sąlygas laiduojančias darbo efektyvumą;

.2 atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

.3 palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

.4 skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

.5 bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

.6 remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

.7 skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

1. Ugdytiniai

.1 lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

.2 gerbti tėvus, draugus, darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

.3 būti tolerantiškais ir pakančiais kitiems, paremti vienas kitą;

.4 laikytis grupės, klasės, darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

.5 tausoti grupės, klasės, darželio-mokyklos turtą;

.6 mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

.7 ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

1. Tėvai

.1 užtikrinti reguliarų darželio-mokyklos lankymą, apie darželio-mokyklos nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

.2 bendradarbiauti su darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus. Kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

.3 teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

.4 puoselėti darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

.5 mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

.6 savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

1. Pedagogai

.1 pripažinti ir gerbti vaiko teises;

.2 suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

.3 kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese;

.4 individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

.5 pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir darželio-mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

.6 analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, darželio-mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

.7 nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

.8 rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

.9 vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

.10 dalyvauti planuojant, kuriant darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

.11 tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

.12 bendradarbiauti su darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

.13 turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

.14 rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

.15 siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

1. Darželio-mokyklos logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas, nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai), darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

2. Darželyje mokykloje veikia savivaldos institucijos: darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

3. Darželio-mokyklos taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

4. Darželio mokyklos taryba turi teisę gauti iš darželio-mokyklos administracijos informaciją apie įstaigos veiklą.

5. Po vieną tėvų atstovą į darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 5 tėvai. Pedagogus į darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

6. Darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 3 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

7. Darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 5 pedagogai ir 5 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

8. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

9. Darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio-mokyklos bendruomenės nariams 1 kartą per metus visuotiniuose darbuotojų bei tėvų susirinkimuose.

10. Pasibaigus darželio-mokyklos tarybos kadencijai, rinkimus organizuoja darželio-mokyklos direktorius.

11. Darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo darželio-mokyklos tarybai svarstyti juos pakartotinai.

12. Darželio-mokyklos taryba

.1 plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

.2 numato darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

.3 aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

.4 vertina darželio-mokyklos vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

.5 ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias darželio-mokyklos problemas;

.6 skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

.7 svarsto darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą;

.8 svarsto ir aprobuoja įstaigos socialinių ir edukacinių funkcijų įgyvendinimo kelius ir galimybes;

.9 svarsto materialinės paramos suteikimo klausimus, ieško papildomų resursų.

1. Pedagogų taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija pagrindinėms pedagogų profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

2. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

3. Bendri pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

4. Pedagogų tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

5. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

6. Pedagogų taryba

.1 svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

.2 svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

.3 ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

.4 kartu su specialiaisiais pedagogais, logopedais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

.5 aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.);

.6 skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

1. Administracijos taryba yra savivaldos institucija, jungianti administracijos narius ir darželio-mokyklos atstovus – pedagogus.

2. Administracijos tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

3. Administracijos taryba

.1 organizuoja ir apibendrina pedagoginės veiklos priežiūrą;

.2 dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu darželio-mokyklos veiklos planu, posėdžius rengia kiekvieną mėnesį pagal planą;

.3 periodiškai išklauso administracijos tarybos narių atsiskaitymus už nuveiktą darbą, prioritetą teikiant grįžtamajai kontrolei;

.4 stebi ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą;

.5 rengia išplėstinius posėdžius – diskusijas apie naujas ugdymo formas ir metodus;

.6 ieško būdų bei kelių pedagogų skatinimui;

.7 analizuoja darželio-mokyklos finansinę veiklą;

.8 rengia ir aptaria įvairių dokumentų, teikiamų darželio-mokyklos tarybai aprobuoti, projektus.

1. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai.

2. Metodikos taryba

.1 organizuoja metodinių ratelių veiklą;

.2 inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

.3 inicijuoja individualių ugdymo programų rengimą, analizuoja jų kokybės atitikimą valstybiniams išsilavinimo standartams;

.4 inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais.

.5 inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

1. Darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

2. Darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso tvarka.

3. Direktorius

.1 inicijuoja darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir supažindina darželio-mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

.2 telkia darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

.3 motyvuoja personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

.4 rengia personalo kvalifikacijos tobulinimo planus;

.5 skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

.6 ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

.7 kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

.8 vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

.9 inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

.10 rengia darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

.11 sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu.

.12 sudaro metinę darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia darželio-mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

.13 koordinuoja darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

.14 organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

.15 kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija;

.16 inicijuoja įstaigos tarybos veiklą.

1. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

.1 organizuoja ugdymo planų, programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

.2 vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

.3 stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

.4 teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

.5 skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

.6 koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

.7 bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

.8 organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

.9 informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

.10 atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

.11 vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

1. Ūkvedė

.1 rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

.2 organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

.3 organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

.4 atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

1. Buhalterio, sandėlininko, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko, vyr.medicinos sesers ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

2. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

3. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

4. Darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

5. Darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

6. Darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

7. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

8. Dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

9. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

10. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

11. Darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

12. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

13. Finansines operacijas atlieka darželio-mokyklos buhalteris.

14. Darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus veiklos fondo nuostatus.

XV. ATSAKOMYBĖ

15. Ugdytiniai, kurie nevykdo savo įsipareigojimų, atsako pagal darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

16. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17. Pedagogai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir darželio-mokyklos organizuotų renginių metu, arba visą vaiko buvimo įstaigoje laiką.

18. Darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

19. Darželio-mokyklos direktorius atsako už visą darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

20. Darželio-mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

21. Darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

22. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba darželio-mokyklos direktoriaus, darželio-mokyklos tarybos iniciatyva.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

23. Darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės iniciatyva vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

24. Darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Specialiojo darželio – mokyklos „Linelis“

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

2. Darželio-mokyklos pavadinimas– Panevėžio specialusis darželis-mokykla „Linelis“.

3. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas – specialusis darželis-mokykla „Linelis“ (toliau tekste – darželis-mokykla).

4. Specialusis vaikų darželis Nr.23 „Linelis“ įsteigtas 1963 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto valdybos 1993-04-19 sprendimu Nr.249v vaikų darželis reorganizuotas į darželį-mokyklą akliesiems ir silpnaregiams, miesto Tarybos 1998-05-28 sprendimu Nr.14-18 suteiktas specialiojo darželio-mokyklos „Linelis“ vardas.

5. Darželio-mokyklos adresas –Ukmergės g. 35, LT-5300 Panevėžys, kodas 9041361.

6. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Specialusis darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio specialiojo ugdymo įstaiga (kodas 801020), vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra specialiojo pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801040), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122).

10. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Darželyje-mokykloje užtikrinamas vaiko saugumas ir socializacijos tęstinumas tarp trijų svarbiausių ugdymo grandžių – ugdymo šeimoje, ikimokyklinėje įstaigoje, mokykloje.

12. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

13. Darželis – mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

14. Specialusis darželis-mokykla pagal ugdymo turinį, vaikų poreikius yra specialiosios (su regos sutrikimais) paskirties įstaiga

14.1. darželis skiriamas 3-6 (7) metų vaikams;

14.2. mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams;

14.3. veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams;

14.4. specialiajame darželyje-mokykloje steigiamos 4 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 4 klasės (galimi įvairūs variantai).

15. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3 – 6 (7) metų amžiaus vaikams.

16. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, specialiojo darželio-mokyklos pedagogų tarybos nutarimai, vidaus darbo tvarkos taisyklės.

III. KOMPLEKTAVIMAS

17. Į darželį priimami vaikai nuo 3 metų, į mokyklos pirmą klasę – nuo 7 metų.

18. Į specialųjį darželį mokyklą priimami vaikai, kuriems nustatyti šie sutrikimai

17.1.kompleksiniai sutrikimai, kurių įvairius derinius sudaro aklumas (regėjimo aštrumas nuo 0 iki 0,04), silpnaregystė (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,3) ir nežymus (26-40 dB) ar vidutinis (41-55 dB) neprigirdėjimas, fiziniai ir judėjimo sutrikimai, intelekto, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, emocijų ir elgesio sutrikimai, iš prigimties akli ar silpnaregiai tapę kurti, iš prigimties akli kurti;

17.2.aklumas (regėjimo aštrumas nuo 0 iki 0,04);

17.3.silpnaregystė (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,3);

17.4.žvairumas.

19. Pirmumo teise priimami vaikai su kompleksiniais sutrikimais ir aklumu. Esant laisvų vietų darželyje, vaikai priimami ir iš rajono.

20. Vaikai į specialųjį darželį-mokyklą priimami pateikę tėvų (globėjų) prašymą, vaiko gimimo liudijimo nuorašą, išeito mokslo pažymėjimą (išskyrus, pirmos klasės moksleivius), asmens sveikatos istoriją, asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo lapą, gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimą.

21. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į specialųjį darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

22. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

23. Specialusis darželis-mokykla

22.1. teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

22.2. formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkančias pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius specialiojo darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų ugdymo ir globos funkcijas;

22.3.darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą; mokyklos pedagogai rengia specialiąsias programas, prireikus modifikuoja bendrojo lavinimo programą, pedagogikos ir psichologijos tarnybai rekomendavus, adaptuoja bendrojo lavinimo programas;

22.4.sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

22.5.padeda vaikams su regėjimo sutrikimais suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą, padeda pažinti, suprasti ir perimti tautos istorinį ir kultūrinį palikimą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio teises ir pareigas;

22.6.rengia vaikus su regėjimo sutrikimais savarankiškam gyvenimui, sudaro sąlygas jiems integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigoje;

22.7.moko Brailio rašto, orientacijos ir mobilumo, savitarnos ir buitinių įgūdžių, lavina regėjimo funkcijas;

22.8.teikia kvalifikuotas konsultacijas miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, jų pedagogams, tėvams įvairiais aklųjų, silpnaregių, kompleksinių sutrikimų (regėjimo ir kitų sutrikimų įvairūs deriniai) turinčių vaikų ugdymo klausimais;

22.9.ugdo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, pripažįsta ir puoselėja jų gebėjimus ir galias, lemiančias brandą ir socializacijos sėkmę, sudaro sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

22.10.atlieka vidinį auditą.

V. SPECIALUSIS DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

24. Ugdytiniams

24.1. pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

24.2. puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

24.3. pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

24.4. kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

24.5. kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti;

24.6. rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

24.7. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

24.8. perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

24.9. drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

24.10. teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

24.11. rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

24.12. saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

25. Tėvams

25.1. pritaiko vaikams su regėjimo negalia ugdymo metodus, tinkamas mokymo priemones;

25.2. sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

25.3. ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

25.4. pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

25.5. puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

25.6. informuoja apie specialiojo darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

25.7. skatina tėvus dalyvauti planuojant specialiojo darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse); informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

25.8. rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

25.9. sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

25.10. laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

25.11. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą steigėjo nustatyta tvarka.

26. Pedagogams

26.1. sudaro tinkamas darbo sąlygas laiduojančias darbo efektyvumą;

26.2. atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant specialiojo darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

26.3. palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

26.4. skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

26.5. bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

26.6. remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

26.7. skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. SPECIALIAJAM DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

27. Ugdytiniai

27.1. lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

27.2. gerbti tėvus, draugus, specialiojo darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

27.3. būti tolerantiškais ir pakančiais kitokiems, paremti vienas kitą;

27.4. laikytis grupės, klasės, specialiojo darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

27.5. tausoti grupės, klasės, specialiojo darželio-mokyklos turtą;

27.6. mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

27.7. ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

28. Tėvai

28.1. užtikrinti reguliarų specialiojo darželio-mokyklos lankymą, apie nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

28.2. bendradarbiauti su specialiojo darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus; kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

28.3. teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

28.4. puoselėti specialiojo darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

28.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

28.6. savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

29. Pedagogai

29.1. pripažinti ir gerbti vaiko teises;

29.2. suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

29.3. kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese;

29.4. individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir specialiojo ugdymo komisija;

29.5. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, įstaigos vadovus, savivaldos institucijas;

29.6. nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

29.7. rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

29.8. vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus specialiojo darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

29.9. dalyvauti planuojant, kuriant specialiojo darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

29.10. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

29.11. bendradarbiauti su specialiojo darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

29.12. turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

29.13. rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

29.14. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe, buityje įgūdžius;

29.15. įsisąmoninti specialiojo darželio-mokyklos paskirtį, tikslus, uždavinius, siekti jų įgyvendinimo, laikytis šių nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių instrukcijų;

29.16. siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

30. Specialiojo darželio-mokyklos logopedo, tiflopedagogų, psichologo ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai), specialaus darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

31. Specialiajame darželyje- mokykloje veikia savivaldos institucijos: specialiojo darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba.

32. Specialiojo darželio-mokyklos taryba yra savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

33. Po vieną tėvų atstovą į specialiojo darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 3 tėvai. Pedagogus į specialiojo darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

34. Specialiojo darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 3 pedagogai ir 3 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

35. Specialiojo darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Specialiojo darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

36. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Specialiojo darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

37. Specialiojo darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams.

38. Pasibaigus tarybos kadencijai rinkimus organizuoja specialiojo darželio-mokyklos direktorius.

39. Specialiojo darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems specialiojo darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo tarybai svarstyti juos pakartotinai. Tarybai atsisakius, ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

40. Specialiojo darželio-mokyklos taryba

40.1. plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

40.2. numato specialiojo darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja specialiojo darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

40.3. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

40.4. vertina vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

40.5. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis įstaigos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias specialiojo darželio-mokyklos problemas;

40.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai specialiojo darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

40.7. svarsto specialiojo darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą.

41. Pedagogų taryba yra specialiojo darželio-mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams ir bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro specialiojo darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, psichologas ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų specialiojo darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

42. Pedagogų tarybai vadovauja direktorius.

43. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

44. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

45. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

46. Atskiriems profesinio ugdymo klausimams spręsti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali steigti atskiras pradinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinio darbo grupes.

47. Pedagogų taryba

47.1. svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

47.2. svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

47.3. ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

47.4. kartu su specialiaisiais pedagogais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

47.5. aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.);

47.6. skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

48. Specialiajame darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

49. Specialiajam darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka

49. Direktorius

49.1.supažindina bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

49.2.telkia specialiojo darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

49.3.inicijuoja specialiojo darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir rūpinasi palankaus mikroklimato sudarymu, puoselėja demokratinius bendruomenės santykius;

49.4.skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

49.5.rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

49.6.ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

49.7.kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

49.8.vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

49.9.inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

49.10.rengia specialiojo darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti įstaigos tarybai;

49.11.kartu su specialiojo darželio-mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

49.12.sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu.

49.13.sudaro metinę specialiojo darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia įstaigos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti specialiojo darželio-mokyklos tarybai;

49.14.plėtoja bendradarbiavimą su tėvais (globėjais), palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, rėmėjais, vietos bendruomene;

49.15.koordinuoja specialiojo darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

49.16.rūpinasi intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

49.17.organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

49.18.atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

49.19.kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija;

49.20.inicijuoja specialiojo darželio-mokyklos tarybos veiklą.

50. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

50.1.organizuoja ugdymo planų, programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

50.2.organizuoja specialiojo ugdymo komisijos darbą;

50.3.stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

50.4.teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi specialiojo darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

50.5.skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

50.6.tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

50.7.koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

50.8.bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

50.9.organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

50.10.informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

50.11.vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

51. Ūkvedė

51.1. rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už specialiojo darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

51.2. organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

51.3. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

51.4.atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

52. Buhalterio, sandėlininko, vyr.medicinos seselės, medicinos seselės ortoptistės, akių gydytojo, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

53. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo specialiojo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

54. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

55.Specialiojo darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

56.Specialiojo darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

57. Specialusis darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

58.Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru, Šiaulių P.Avižonio ugdymo centru ir kt.).

59.Dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

60.Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

61.Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

62.Specialusis darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

63.Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

64.Finansines operacijas atlieka specialiojo darželio-mokyklos buhalteris.

65.Specialusis darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal specialiojo darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

66.Ugdytiniai, nevykdantys savo pareigų, nesilaikantys elgesio taisyklių, atsako pagal specialiojo darželio-mokyklos nuostatus ir vidaus darbo tvarkos taisykles.

67.Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

68.Pedagogai ir kiti darbuotojai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą, saugumą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir įstaigos organizuotų renginių metu.

69.Specialiojo darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

70.Direktorius atsako už visą specialiojo darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

71.Specialiojo darželio-mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

72.Specialusis darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais įstaigos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

73.Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba specialiojo darželio-mokyklos direktoriaus, specialiojo darželio-mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

74.Specialusis darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

75.Specialusis darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Diemedžio“ darželio – mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darželio-mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Diemedžio“ darželis-mokykla.

2. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas – „Diemedžio“ darželis-mokykla (toliau tekste darželis-mokykla).

3. Lopšelis-darželis įsteigtas 1990 m. kovo 12 d. Panevėžio LDT vykdomojo komiteto potvarkiu Nr.58p. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 potvarkiu Nr.66v lopšelis-darželis reorganizuotas į „Diemedžio“ darželį-mokyklą.

4. Darželis-mokykla savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

5. Darželio-mokyklos adresas – Molainių g. 6, LT-5310 Panevėžys, kodas 9041873.

6. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio ugdymo (kodas 801010) bendrosios paskirties (kodas 10), įstaiga vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122), meninės krypties. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

10. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

12. Darželis – mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, darželio-mokyklos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Darželio-mokyklos struktūra

49.1. darželis ugdymo turiniu yra bendrosios paskirties įstaiga 3-6 (7) metų vaikams;

49.2. mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams;

49.3. veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams;

49.4. darželyje-mokykloje steigiamos 5 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 6 klasės (galimi įvairūs variantai).

50. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

51. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3-5 (6) metų amžiaus vaikams.

III. KOMPLEKTAVIMAS

52. Į darželį priimami 3-6 (7) metų amžiaus vaikai eilės tvarka, tėvams pateikus prašymą ir asmens sveikatos istoriją.

53. Moksleiviai iki 16 metų priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka, pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ir ugdytinių pageidavimus.

54. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai. Jie integruojami į bendrojo ugdymo grupes ir klases.

55. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

56. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

57. Darželis-mokykla

57.1. teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

57.2. formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkantį pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų (tarp jų ir specialiųjų ugdymo poreikių) ugdymo ir globos funkcijas, turi meninės veiklos kryptį;

57.3. darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą, mokykla – pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas;

57.4. sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

57.5. kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią, individualią psichinių ir fizinių procesų raidą;

57.6. užtikrina ugdymo tęstinumą, kuria mokymosi visą gyvenimą prielaidas;

57.7. atlieka vidinį darželio-mokyklos auditą;

57.8. telkia vaikus ir suaugusius bendruomenės veiklai, atlieka sociokultūrinio centro funkcijas.

V. DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

58. Ugdytiniams

58.1. pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

58.2. puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

58.3. pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

58.4. kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

58.5. kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti. rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

58.6. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

58.7. perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

58.8. drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

58.9. teikia socialinę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

58.10. rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

58.11. saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

59. Tėvams

59.1. sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

59.2. ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

59.3. pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

59.4. puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

59.5. informuoja apie darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus. bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

59.6. skatina tėvus dalyvauti planuojant darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse). informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

59.7. rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

59.8. sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

59.9. laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

59.10. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą arba tėvų mokamą vaikų priežiūrą steigėjo nustatyta tvarka.

60. Pedagogams

60.1. sudaro tinkamas darbo sąlygas, laiduojančias darbo efektyvumą;

60.2. atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

60.3. palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

60.4. skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

60.5. bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

60.6. remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

60.7. skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

61. Ugdytiniai

61.1. lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

61.2. gerbti tėvus, draugus, darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

61.3. būti tolerantiškais ir pakančiais kitiems, paremti vienas kitą;

61.4. laikytis grupės, klasės, darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

61.5. tausoti grupės, klasės, darželio-mokyklos turtą;

61.6. mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

61.7. ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

62. Tėvai

62.1. užtikrinti reguliarų darželio-mokyklos lankymą; apie darželio-mokyklos nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

62.2. bendradarbiauti su darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus; kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

62.3. teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

62.4. puoselėti darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

62.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

62.6. Savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

63. Pedagogai

63.1. pripažinti ir gerbti vaiko teises;

63.2. suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

63.3. kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese.

63.4. individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

63.5. pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir darželio-mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

63.6. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, darželio-mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

63.7. nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

63.8. rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

63.9. vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

63.10. dalyvauti planuojant, kuriant darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

63.11. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

63.12. bendradarbiauti su darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

63.13. turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

63.14. rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

63.15. siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

64. Darželio-mokyklos logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai) ir darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

65. Darželyje mokykloje veikia savivaldos institucijos: darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

66. Darželio-mokyklos taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų įstaigos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

67. Darželio mokyklos taryba turi teisę gauti iš darželio-mokyklos administracijos informaciją apie įstaigos veiklą.

68. Po vieną tėvų atstovą į darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 5 tėvai. Pedagogus į darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

69. Darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

70. Darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 5 pedagogai ir 5 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

71. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. . Darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

72. Darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio-mokyklos bendruomenės nariams.

73. Darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo darželio-mokyklos tarybai svarstyti juos pakartotinai.

74. Darželio-mokyklos taryba

74.1. plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

74.2. numato darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

74.3. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

74.4. vertina darželio-mokyklos vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

74.5. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis įstaigos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias darželio-mokyklos problemas;

74.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

74.7. svarsto darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą;

74.8. svarsto ir aprobuoja įstaigos socialinių ir edukacinių funkcijų įgyvendinimo kelius ir galimybes.

75. Pedagogų taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija pagrindinėms pedagogų profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

76. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

77. Pedagogų tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

78. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

79. Pedagogų taryba

79.1. svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

79.2. svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

79.3. ugdymo turinį ir metodus derina prie įstaigos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

79.4. kartu su specialiaisiais pedagogais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

79.5. aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.;);

79.6. skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

80. Administracijos taryba yra savivaldos institucija, jungianti administracijos narius ir darželio-mokyklos atstovus – pedagogus.

81. Administracijos tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

82. Administracijos taryba

82.1. organizuoja ir apibendrina pedagoginės veiklos priežiūrą;

82.2. dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu darželio-mokyklos veiklos planu, posėdžius rengia kiekvieną mėnesį pagal planą;

82.3. periodiškai išklauso administracijos tarybos narių atsiskaitymus už nuveiktą darbą, prioritetą teikiant grįžtamajai kontrolei;

82.4. stebi ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą;

82.5. rengia išplėstinius posėdžius – diskusijas apie naujas ugdymo formas ir metodus;

82.6. ieško būdų bei kelių pedagogų skatinimui;

82.7. analizuoja darželio-mokyklos finansinę veiklą;

82.8. rengia ir aptaria įvairių dokumentų, teikiamų darželio-mokyklos tarybai aprobuoti, projektus.

83. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai.

84. Metodikos taryba

84.1. organizuoja metodinių ratelių veiklą;

84.2. inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

84.3. inicijuoja individualių ugdymo programų rengimą, analizuoja jų kokybės atitikimą valstybiniams išsilavinimo standartams;

84.4. inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais;

84.5. inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

85. Darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

86. Darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

87. Direktorius

87.1. inicijuoja darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir supažindina darželio-mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

87.2. telkia darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

87.3. motyvuoja personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

87.4. rengia personalo kvalifikacijos tobulinimo planus;

87.5. skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

87.6. ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

87.7. kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

87.8. vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

87.9. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

87.10. rengia darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

87.11. sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu;

87.12. sudaro metinę darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia darželio-mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

87.13. koordinuoja darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

87.14. organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

87.15. kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija.

88. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

88.1. organizuoja ugdymo planų ir programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

88.2. vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

88.3. stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

88.4. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

88.5. skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

88.6. koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

88.7. bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

88.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

88.9. informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

88.10. atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

88.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

89. Ūkvedys

89.1. rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

89.2. organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

89.3. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

89.4. atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

90. Buhalterio, sandėlininko, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

91. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

92. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

93. Darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

94. Darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

95. Darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

96. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

97. Darželis-mokykla dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

98. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

99. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

100. Darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

101. Darželis-mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

102. Finansines operacijas atlieka darželio-mokyklos buhalteris.

103. Darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XV. ATSAKOMYBĖ

68. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

69. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

104. Pedagogai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir darželio-mokyklos organizuotų renginių metu, arba visą vaiko buvimo įstaigoje laiką.

105. Darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

106. Darželio-mokyklos direktorius atsako už visą darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

107. Darželio-mokyklos vadovams ir kitiems darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

108. Darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

109. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba darželio-mokyklos direktoriaus, darželio-mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

110. Darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

111. Darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Rūtos“ Darželio – mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

112. Darželio-mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Rūtos“ darželis-mokykla.

113. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas – „Rūtos“ darželis-mokykla (toliau tekste – darželis-mokykla).

114. Lopšelis-darželis įsteigtas 1970 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 sprendimu Nr.66v lopšelis-darželis reorganizuotas į „Rūtos“ darželį-mokyklą.

115. Darželis-mokykla savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

116. Darželio-mokyklos adresas –Alyvų g. 3, LT-5306 Panevėžys, kodas 9041414.

117. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

118. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

119. Mokymo forma dieninė, eksternu.

120. Darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio ugdymo (kodas 801010) bendrosios paskirties (kodas 10) įstaiga, vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122), meninės etnokultūrinės krypties. Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

121. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

122. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

123. Darželis-mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, darželio-mokyklos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

124. Darželio-mokyklos struktūra

124.1. darželis ugdymo turiniu yra bendrosios paskirties įstaiga skiriama 3-6 (7) metų vaikams;

124.2. mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams;

124.3. veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams;

124.4. darželyje-mokykloje steigiamos 5 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 8 klasės (galimi įvairūs variantai).

125. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

126. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3-5 (6) metų amžiaus vaikams.

III. KOMPLEKTAVIMAS

127. Į darželį priimami 3-6 (7) metų amžiaus vaikai eilės tvarka, tėvams pateikus prašymą ir asmens sveikatos istoriją.

128. Moksleiviai iki 16 metų amžiaus priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ir ugdytinių pageidavimus.

129. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai, jie integruojami į bendrojo ugdymo grupes ir klases.

130. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

131. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

132. Darželis-mokykla

132.1. teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

132.2. formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkančias pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų (tarp jų ir specialiųjų ugdymo poreikių) ugdymo ir globos funkcijas, turi meninės etnokultūrinės veiklos kryptį;

132.3. darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą, mokykla – pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas;

132.4. sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

132.5. kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią, individualią psichinių ir fizinių procesų raidą;

132.6. užtikrina ugdymo tęstinumą, kuria mokymosi visą gyvenimą prielaidas;

132.7. atlieka vidinį darželio-mokyklos auditą;

132.8. telkia vaikus ir suaugusius bendruomenės veiklai, atlieka sociokultūrinio centro funkcijas.

V. DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

133. Ugdytiniams

133.1. pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

133.2. puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

133.3. pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

133.4. kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

133.5. kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti;

133.6. rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

133.7. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

133.8. perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

133.9. drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

133.10. teikia socialinę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

133.11. rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

133.12. saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

134. Tėvams

134.1. sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

134.2. ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

134.3. pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

134.4. puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

134.5. informuoja apie darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

134.6. skatina tėvus dalyvauti planuojant darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse). Informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

134.7. rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

134.8. sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

134.9. laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

134.10. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą arba tėvų mokamą vaikų priežiūrą steigėjo nustatyta tvarka.

135. Pedagogams

135.1. sudaro tinkamas darbo sąlygas laiduojančias darbo efektyvumą;

135.2. atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

135.3. palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

135.4. skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

135.5. bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

135.6. remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

135.7. skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

136. Ugdytiniai

136.1. lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

136.2. gerbti tėvus, draugus, darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

136.3. būti tolerantiškais ir pakančiais kitiems, paremti vienas kitą;

136.4. laikytis grupės, klasės, darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

136.5. tausoti grupės, klasės, darželio-mokyklos turtą;

136.6. mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

136.7. ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

137. Tėvai

137.1. užtikrinti reguliarų darželio-mokyklos lankymą, apie darželio-mokyklos nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

137.2. bendradarbiauti su darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus. Kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

137.3. teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

137.4. puoselėti darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

137.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

137.6. savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

138. Pedagogai

138.1. pripažinti ir gerbti vaiko teises;

138.2. suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

138.3. kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese;

138.4. individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

138.5. pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir darželio-mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

138.6. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, darželio-mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

138.7. nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

138.8. rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

138.9. vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

138.10. dalyvauti planuojant, kuriant darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

138.11. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

138.12. bendradarbiauti su darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

138.13. turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

138.14. rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

138.15. siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

139. Darželio-mokyklos logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai), darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

140. Darželyje mokykloje veikia savivaldos institucijos: darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

141. Darželio-mokyklos taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

142. Darželio mokyklos taryba turi teisę gauti iš darželio-mokyklos administracijos informaciją apie įstaigos veiklą.

143. Po vieną tėvų atstovą į darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 4 tėvai. Pedagogus į darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

144. Darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

145. Darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 4 pedagogai ir 4 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

146. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

147. Darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio-mokyklos bendruomenės nariams.

148. Darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo darželio-mokyklos tarybai svarstyti juos pakartotinai.

149. Darželio-mokyklos taryba

149.1. plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

149.2. numato darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

149.3. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

149.4. vertina darželio-mokyklos vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

149.5. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias darželio-mokyklos problemas;

149.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

149.7. svarsto darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą;

149.8. svarsto ir aprobuoja įstaigos socialinių ir edukacinių funkcijų įgyvendinimo kelius ir galimybes.

150. Pedagogų taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija pagrindinėms pedagogų profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

151. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

152. Pedagogų tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

153. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

154. Pedagogų taryba

154.1. svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

154.2. svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

154.3. ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

154.4. kartu su specialiaisiais pedagogais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

154.5. aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.);

154.6. skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

155. Administracijos taryba yra savivaldos institucija, jungianti administracijos narius ir darželio-mokyklos atstovus – pedagogus.

156. Administracijos tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

157. Administracijos taryba

157.1. organizuoja ir apibendrina pedagoginės veiklos priežiūrą;

157.2. dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu darželio-mokyklos veiklos planu, posėdžius rengia kiekvieną mėnesį pagal planą;

157.3. periodiškai išklauso administracijos tarybos narių atsiskaitymus už nuveiktą darbą, prioritetą teikiant grįžtamajai kontrolei;

157.4. stebi ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą;

157.5. rengia išplėstinius posėdžius – diskusijas apie naujas ugdymo formas ir metodus;

157.6. ieško būdų bei kelių pedagogų skatinimui;

157.7. analizuoja darželio-mokyklos finansinę veiklą;

157.8. rengia ir aptaria įvairių dokumentų, teikiamų darželio-mokyklos tarybai aprobuoti, projektus.

158. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai.

159. Metodikos taryba

159.1. organizuoja metodinių ratelių veiklą;

159.2. inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

159.3. inicijuoja individualių ugdymo programų rengimą, analizuoja jų kokybės atitikimą valstybiniams išsilavinimo standartams;

159.4. inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais.

159.5. inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

160. Darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

161. Darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

162. Direktorius

162.1. inicijuoja darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir supažindina darželio-mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

162.2. telkia darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

162.3. motyvuoja personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

162.4. rengia personalo kvalifikacijos tobulinimo planus;

162.5. skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

162.6. ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

162.7. kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

162.8. vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

162.9. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

162.10. rengia darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

162.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu.

162.12. sudaro metinę darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia darželio-mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

162.13. koordinuoja darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

162.14. organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

162.15. kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija.

163. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

163.1. organizuoja ugdymo planų, programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

163.2. vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

163.3. stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

163.4. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

163.5. skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

163.6. koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

163.7. bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

163.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

163.9. informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

163.10. atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

163.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

164. Ūkvedys

164.1. rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

164.2. organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

164.3. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

164.4. atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

165. Buhalterio, sandėlininko, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko, vyr.medicinos sesers ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

166. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

167. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

168. Darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

169. Darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

170. Darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

171. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

172. Dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

173. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

174. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

175. Darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

176. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

177. Finansines operacijas atlieka darželio-mokyklos buhalterė.

178. Darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus veiklos fondo nuostatus.

XV. ATSAKOMYBĖ

179. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

180. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

181. Pedagogai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir darželio-mokyklos organizuotų renginių metu, arba visą vaiko buvimo įstaigoje laiką.

182. Darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

183. Darželio-mokyklos direktorius atsako už visą darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

184. Darželio-mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

185. Darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais darželio-mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

186. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba darželio-mokyklos direktoriaus, darželio-mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija tvirtinama miesto mero potvarkiu.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

187. Darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

188. Darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Taikos“ Darželio – mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darželio-mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Taikos“ darželis-mokykla.

2. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas – „Taikos“ darželis-mokykla (toliau tekste – darželis-mokykla).

3. Lopšelis-darželis „Taika“ įsteigtas 1981 m. kovo 16 d. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 sprendimu Nr.66v lopšelis-darželis reorganizuotas į „Taikos“ darželį-mokyklą.

4. Darželis-mokykla savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

5. Darželio-mokyklos adresas – Dariaus ir Girėno g. 17, LT-5310 Panevėžys, kodas 9041744.

6. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio ugdymo (kodas 801010) bendrosios paskirties (kodas 10) įstaiga, vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122), meninės krypties.Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

10. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

12. Darželis-mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, darželio-mokyklos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Darželio-mokyklos struktūra

13.1. Darželis ugdymo turiniu yra bendrosios paskirties įstaiga. Darželis skiriamas 3-6 (7) metų vaikams.

13.2. Mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams.

13.3. Veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams.

13.4. Darželyje-mokykloje steigiamos 6 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 5 klasės (galimi įvairūs variantai).

14. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

15. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3-5 (6) metų amžiaus vaikams.

III. KOMPLEKTAVIMAS

16. Į darželį priimami 3-6 (7) metų amžiaus vaikai eilės tvarka, tėvams pateikus prašymą ir asmens sveikatos istoriją.

17. Moksleiviai iki 16 metų amžiaus priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ir ugdytinių pageidavimus.

18. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai, jie integruojami į bendrojo ugdymo grupes ir klases.

19. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

20. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

21. Darželis-mokykla

21.1. teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

21.2. formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkančias pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų (tarp jų ir specialiųjų ugdymo poreikių) ugdymo ir globos funkcijas, turi meninės veiklos kryptį;

21.3. darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą, mokykla – pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas;

21.4. sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

21.5. kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią, individualią psichinių ir fizinių procesų raidą;

21.6. užtikrina ugdymo tęstinumą, kuria mokymosi visą gyvenimą prielaidas;

21.7. telkia vaikus ir suaugusius bendruomenės veiklai, atlieka sociokultūrinio centro funkcijas.

V. DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

22. Ugdytiniams

22.1. pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

22.2. puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

22.3. pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

22.4. kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

22.5. kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti;

22.6. rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

22.7. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

22.8. perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

22.9. drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

22.10. teikia socialinę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

22.11. rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

22.12. saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

23. Tėvams

23.1. sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

23.2. ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

23.3. pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

23.4. puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

23.5. informuoja apie darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

23.6. skatina tėvus dalyvauti planuojant darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse). Informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

23.7. rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

23.8. sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

23.9. laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

23.10. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą arba tėvų mokamą vaikų priežiūrą steigėjo nustatyta tvarka.

24. Pedagogams

24.1. sudaro tinkamas darbo sąlygas laiduojančias darbo efektyvumą;

24.2. atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

24.3. palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

24.4. skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

24.5. bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

24.6. remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

24.7. skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

25. Ugdytiniai

25.1. lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

25.2. gerbti tėvus, draugus, darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

25.3. būti tolerantiškais ir pakančiais kitiems, paremti vienas kitą;

25.4. laikytis grupės, klasės, darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

25.5. tausoti grupės, klasės, darželio-mokyklos turtą;

25.6. mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

25.7. ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

26. Tėvai

26.1. užtikrinti reguliarų darželio-mokyklos lankymą, apie darželio-mokyklos nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

26.2. bendradarbiauti su darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus. Kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

26.3. teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

26.4. puoselėti darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

26.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

26.6. savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

27. Pedagogai

27.1. pripažinti ir gerbti vaiko teises;

27.2. suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

27.3. kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese;

27.4. individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

27.5. pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir darželio-mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

27.6. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, darželio-mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

27.7. nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

27.8. rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

27.9. vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

27.10. dalyvauti planuojant, kuriant darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

27.11. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

27.12. bendradarbiauti su darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

27.13. turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

27.14. rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

27.15. siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

28. Darželio-mokyklos logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai), darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

29. Darželyje mokykloje veikia savivaldos institucijos: darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

30. Darželio-mokyklos taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

31. Darželio mokyklos taryba turi teisę gauti iš darželio-mokyklos administracijos informaciją apie įstaigos veiklą.

32. Po vieną tėvų atstovą į darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 5 tėvai. Pedagogus į darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

33. Darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

34. Darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 5 pedagogai ir 5 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

35. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

36. Darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio-mokyklos bendruomenės nariams.

37. Darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo darželio-mokyklos tarybai svarstyti juos pakartotinai.

38. Darželio-mokyklos taryba

38.1. plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

38.2. numato darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

38.3. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

38.4. vertina darželio-mokyklos vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

38.5. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias darželio-mokyklos problemas;

38.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

38.7. svarsto darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą;

38.8. svarsto ir aprobuoja įstaigos socialinių ir edukacinių funkcijų įgyvendinimo kelius ir galimybes.

39. Pedagogų taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija pagrindinėms pedagogų profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

40. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

41. Pedagogų tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

42. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių.

43. Pedagogų taryba

43.1. svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

43.2. svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

43.3. ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

43.4. kartu su specialiaisiais pedagogais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

43.5. aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.);

43.6. skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

44. Administracijos taryba yra savivaldos institucija, jungianti administracijos narius ir darželio-mokyklos atstovus – pedagogus.

45. Administracijos tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

46. Administracijos taryba

46.1. organizuoja ir apibendrina pedagoginės veiklos priežiūrą;

46.2. dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu darželio-mokyklos veiklos planu, posėdžius rengia kiekvieną mėnesį pagal planą;

46.3. periodiškai išklauso administracijos tarybos narių atsiskaitymus už nuveiktą darbą, prioritetą teikiant grįžtamajai kontrolei;

46.4. stebi ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą;

46.5. rengia išplėstinius posėdžius – diskusijas apie naujas ugdymo formas ir metodus;

46.6. ieško būdų bei kelių pedagogų skatinimui;

46.7. analizuoja darželio-mokyklos finansinę veiklą;

46.8. rengia ir aptaria įvairių dokumentų, teikiamų darželio-mokyklos tarybai aprobuoti, projektus.

47. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai.

48. Metodikos taryba

48.1. organizuoja metodinių ratelių veiklą;

48.2. inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

48.3. inicijuoja individualių ugdymo programų rengimą, analizuoja jų kokybės atitikimą valstybiniams išsilavinimo standartams;

48.4. inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais.

48.5. inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

49. Darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

50. Darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

51. Direktorius

51.1. inicijuoja darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir supažindina darželio-mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

51.2. telkia darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

51.3. motyvuoja personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

51.4. rengia personalo kvalifikacijos tobulinimo planus;

51.5. skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

51.6. ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

51.7. kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

51.8. vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

51.9. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

51.10. rengia darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

51.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu.

51.12. sudaro metinę darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia darželio-mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

51.13. koordinuoja darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

51.14. organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

51.15. inicijuoja darželio-mokyklos tarybos veiklą;

51.16. kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija.

52. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

52.1. organizuoja ugdymo planų, programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

52.2. vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

52.3. stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

52.4. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

52.5. skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

52.6. koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

52.7. bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

52.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

52.9. informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

52.10. atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

52.11. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

53. Ūkvedė

53.1. rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

53.2. organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

53.3. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

53.4. atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

54. Buhalterio, sandėlininko, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko, medicinos sesers ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

55. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

56. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

57. Darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

58. Darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

59. Darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

60. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

61. Dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

62. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

63. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

64. Darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

65. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

66. Finansines operacijas atlieka darželio-mokyklos buhalteris.

67. Darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus veiklos fondo nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

68. Ugdytiniai, kurie nevykdo savo įsipareigojimų, atsako pagal darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

69. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

70. Pedagogai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir darželio-mokyklos organizuotų renginių metu, arba visą vaiko buvimo įstaigoje laiką.

71. Darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

72. Darželio-mokyklos direktorius atsako už visą darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

73. Darželio-mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

74. Darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais darželio-mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

75. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba darželio-mokyklos direktoriaus, darželio-mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

76. Darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

77. Darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio „Voveraitės“ darželio – mokyklos

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darželio-mokyklos pavadinimas – Panevėžio „Voveraitės“ darželis-mokykla.

2. Sutrumpintas darželio-mokyklos pavadinimas – „Voveraitės“ darželis-mokykla (toliau tekste darželis-mokykla).

3. Lopšelis-darželis Nr.18 įsteigtas 1967 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto valdybos 1993-02-08 potvarkiu Nr.66v lopšelis-darželis reorganizuotas į „Voveraitės“ darželį-mokyklą.

4. Darželis-mokykla savo veiklą pradėjo 1993 m. liepos 1 d.

5. Darželio-mokyklos adresas –Aukštaičių g. 48, LT-5301 Panevėžys, kodas 9041247.

6. Darželis-mokykla yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Darželio-mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas- Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Darželis-mokykla (kodas 3121) yra edukacines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Darželis (kodas 3113) yra ikimokyklinio ugdymo (kodas 801010) bendrosios paskirties (kodas 10) įstaiga, vykdanti vaikų globos ir ugdymo funkcijas; mokykla yra pradinio ugdymo įstaiga (kodas 801030), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą (kodas 3122), etninės-ekologinės krypties.Nuo antros klasės įvestas ankstyvasis anglų k. mokymas.

10. Darželio-mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

11. Darželis-mokykla yra juridinis asmuo.

12. Darželis-mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, darželio-mokyklos nuostatais.

II. STRUKTŪRA

13. Darželio-mokyklos struktūra

13.1. Darželis ugdymo turiniu yra bendrosios paskirties įstaiga. Darželis skiriamas 3-6 (7) metų vaikams.

13.2. Mokykla yra ketverių metų pradinio ugdymo įstaiga 6 (7) – 10 (11) metų vaikams.

13.3. Veikia priešmokyklinio ugdymo grupės darželyje 5-7 metų vaikams, pailgintos darbo dienos grupės 1-4 klasių moksleiviams.

13.4. Darželyje-mokykloje steigiamos 4 darželinio amžiaus vaikų grupės ir 8 klasės (galimi įvairūs variantai).

14. 1-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

15. Gali būti steigiamos lopšelinio amžiaus grupės 2-3 metų amžiaus vaikams, mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės 3-5 (6) metų amžiaus vaikams.

III. KOMPLEKTAVIMAS

16. Į darželį priimami 3-6 (7) metų amžiaus vaikai eilės tvarka, tėvams pateikus prašymą ir asmens sveikatos istoriją.

17. Moksleiviai iki 16 metų amžiaus priimami pagal gyvenamąją vietą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal galimybes atsižvelgiama į tėvų ir ugdytinių pageidavimus.

18. Pirmumo teise į darželio grupes ir mokyklos klases priimami lankančių įstaigą vaikų broliai, seserys, vaikai su negalia, invalidumą turinčių tėvų vaikai ir kt.

19. Gali būti priimami specialiųjų poreikių vaikai, jie integruojami į bendrojo ugdymo grupes ir klases.

20. Darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių priėmimo į darželį-mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

21. Vaikų priėmimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

22. Darželis-mokykla

22.1. teikia kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, valstybinius standartus atitinkantį pradinį išsilavinimą;

22.2. formuoja ir įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendrojo ir individualaus ugdymo planus, bendrąsias programas, atitinkančias pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos bendruomenės poreikius, atlieka vaikų (tarp jų ir specialiųjų ugdymo poreikių) ugdymo ir globos funkcijas;

22.3. darželis dirba pagal O.Monkevičienės parengtą „Vėrinėlio“ programą, mokykla – pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas;

22.4. sudaro optimalias socializacijos, ugdymo (si) sąlygas;

22.5. kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią, individualią psichinių ir fizinių procesų raidą;

22.6. atlieka vidinį auditą;

22.7. užtikrina ugdymo tęstinumą, kuria mokymosi visą gyvenimą prielaidas;

22.8. telkia vaikus ir suaugusius bendruomenės veiklai, atlieka sociokultūrinio centro funkcijas.

V. DARŽELIS-MOKYKLA ĮSIPAREIGOJA

23. Ugdytiniams

23.1. pripažįsta kiekvieno vaiko individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

23.2. puoselėja vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi ir socializacijos sėkmę, tinkamą brandumą mokyklai;

23.3. pagarbiai vertina vaikų reiškiamas idėjas ir iniciatyvas, jas naudoja sprendžiant darželio-mokyklos veiklos klausimus;

23.4. kuria sveikas ir saugias gyvenimo ir ugdymo (si) sąlygas, leidžiančias patirti vaikystės džiaugsmą, skatinančias pasitikėjimą, savarankiškumą, atvirumą;

23.5. kuria aplinką, skatinančią domėtis, pažinti, tobulėti;

23.6. rūpinasi ugdymo turinio turtinimu;

23.7. sudaro sąlygas vaikų kultūros plėtrai;

23.8. perduoda tautos tradicijas, papročius, kalbą;

23.9. drauge kuria taisykles bendram buvimui ir veiklai;

23.10. teikia socialinę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

23.11. rūpinasi tinkama vaikų mityba, sveikatos prevencija, teikia pirmąją medicininę pagalbą;

23.12. saugo nuo fizinę, psichinę sveikatą žalojančių poveikių (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų).

24. Tėvams

24.1. sudaro sąlygas visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių vaikams ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

24.2. ikimokyklinio amžiaus vaikams teikia kokybišką ugdymą;

24.3. pradinių klasių moksleiviams teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį pradinį ugdymą;

24.4. puoselėja demokratiškus šeimos ir įstaigos sąveikos būdus, bendradarbiauja perduodant vaikui dorovines, kultūrines vertybes;

24.5. informuoja apie darželio-mokyklos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauja sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

24.6. skatina tėvus dalyvauti planuojant darželio-mokyklos veiklą, aptariant vaikų ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukia tėvus į vaikų ugdymą grupėse (klasėse); informuoja apie vaiko pasiekimus, išlaiko informacijos konfidencialumą;

24.7. rūpinasi pedagoginiu tėvų švietimu;

24.8. sudaro sąlygas dalyvauti įvertinant specialiuosius vaiko ugdymo (si) poreikius, gauti informaciją apie įvertinimo rezultatus, dalyvauti specialaus ugdymo procese, teikti siūlymus pedagogams, vadovams;

24.9. laiduoja vaikų ugdymo proceso perimamumą (šeimos, darželio, pradinių klasių);

24.10. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių veiklą arba tėvų mokamą vaikų priežiūrą steigėjo nustatyta tvarka.

25. Pedagogams

25.1. sudaro tinkamas darbo sąlygas laiduojančias darbo efektyvumą;

25.2. atsižvelgia į pedagogų siūlymus ir idėjas formuojant darželio-mokyklos politiką, nustatant veiklos prioritetus, keliant uždavinius ir siekiant jų įgyvendinimo, vertinant vadovų vadybinę, kolegų pedagoginę veiklą;

25.3. palaiko ir skatina pasirinkti pedagogiškai pažangius veiklos organizavimo būdus, formas, metodus;

25.4. skatina pedagogų kūrybiškumą, individualumą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią, kūrybinį aktyvumą ir iniciatyvumą ieškant efektyvių veiklos formų;

25.5. bendradarbiauja sudarant specialiųjų poreikių vaikų individualios specialiosios korekcinės pagalbos bei ugdymo programas;

25.6. remia pedagogų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

25.7. skatina profesinį tobulėjimą, sudaro sąlygas kvalifikacijai tobulinti (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti ir naudotis reikalinga metodine, moksline bei informacine medžiaga, ugdymo priemonėmis).

VI. DARŽELIUI-MOKYKLAI ĮSIPAREIGOJA

26. Ugdytiniai

26.1. lavintis, domėtis, turtinti savo patirtį bendradarbiaujant su vienmečiais ir suaugusiais;

26.2. gerbti tėvus, draugus, darželio-mokyklos darbuotojus, kitus žmones;

26.3. būti tolerantiškais ir pakančiais kitokiems, paremti vienas kitą;

26.4. laikytis grupės, klasės, darželio-mokyklos gyvenimo taisyklių, mokytis konstruktyvių problemų sprendimo būdų, ugdytis atsakomybę, pareigą;

26.5. tausoti grupės, klasės, darželio-mokyklos turtą;

26.6. mokytis savisaugos, laikytis asmens higienos reikalavimų;

26.7. ugdytis pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

27. Tėvai

27.1. užtikrinti reguliarų darželio-mokyklos lankymą, apie darželio-mokyklos nelankymo priežastis pranešti grupės auklėtojai, klasės mokytojai;

27.2. bendradarbiauti su darželio-mokyklos pedagogais, vadovais sprendžiant ugdymo bei paramos vaikui klausimus. Kolegialiai priimti sprendimus išklausant ir įvertinant įvairias nuomones, siekiant jas suderinti;

27.3. teikti pagalbą kitoms šeimoms sprendžiant vaikų ugdymo problemas;

27.4. puoselėti darželio-mokyklos kultūros tradicijas, remti pedagogų iniciatyvas, telkti bendruomenę;

27.5. mokyti vaiką darbštumo, atsakomybės, pasitikėjimo, iniciatyvos, savarankiškumo, susitelkimo ir reiklumo sau;

27.6. savivaldybės nustatyta tvarka mokėti už darželį.

28. Pedagogai

28.1. pripažinti ir gerbti vaiko teises;

28.2. suteikti vaikams informaciją apie tai, kaip elgtis, kur kreiptis vaiko teisių pažeidimo atvejais;

28.3. kurti visapusišką asmenybės vystymąsi stimuliuojančią grupės, klasės aplinką, kūrybiškai dalyvauti ugdomajame procese;

28.4. individualizuoti ugdymo turinį remiantis giliu vaiko pažinimu;

28.5. pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones, bendradarbiauti su tėvais ir darželio-mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

28.6. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus, supažindinti su jais moksleivius, tėvus, kolegas, darželio-mokyklos vadovus, savivaldos institucijas;

28.7. nuosekliai, planingai, profesionaliai ir turiningai organizuoti ugdymo procesą, jam ruoštis;

28.8. rengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių draugyste principais;

28.9. vaiko šeimos narius, grupėje, klasėje dirbančius pedagogus ir kitus darželio-mokyklos darbuotojus burti grupės, klasės vaikų ugdymui tobulinti;

28.10. dalyvauti planuojant, kuriant darželio-mokyklos veiklos programą, derinti ją su grupės, klasės veiklos programomis;

28.11. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vesti lankomumo apskaitą;

28.12. bendradarbiauti su darželio-mokyklos savivaldos institucijomis;

28.13. turtinti dalykines, pedagogines ir psichologines žinias, plėsti kūrybinį akiratį, kelti kvalifikaciją, nuolat domėtis valstybine ir regionine švietimo politika;

28.14. rūpintis grupių ir klasių patalpų estetiniu atnaujinimu, patalpų ir teritorijos priežiūra;

28.15. siekti kaitos, kartu su kitais bendruomenės nariais puoselėti įstaigos kultūrines tradicijas.

29. Darželio-mokyklos logopedo, bibliotekininko ir kitų ugdymo funkcijas vykdančių darbuotojų teises ir pareigas nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos (nuostatai), darželio-mokyklos nuostatai. Biblioteka veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

30. Darželyje mokykloje veikia savivaldos institucijos: darželio-mokyklos taryba, pedagogų taryba, administracijos taryba, metodikos taryba.

31. Darželio-mokyklos taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų bendruomenės narių atstovus, rėmėjus, visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

32. Darželio mokyklos taryba turi teisę gauti iš darželio-mokyklos administracijos informaciją apie įstaigos veiklą.

33. Po vieną tėvų atstovą į darželio-mokyklos tarybą siūlo kiekvienos grupės, klasės visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime slaptu ar atviru balsavimu (susitariama susirinkimo pradžioje), išrenkami 4 tėvai. Pedagogus į darželio-mokyklos tarybą renka pedagogų taryba.

34. Darželio-mokyklos taryba yra tokios sudėties: 4 pedagogai ir 4 tėvai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

35. Darželio-mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Darželio-mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Taryba perrenkama kas 2 metai nuo jos sudarymo dienos šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

36. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Darželio-mokyklos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

37. Darželio-mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio-mokyklos bendruomenės nariams.

38. Darželio-mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo darželio-mokyklos tarybai svarstyti juos pakartotinai.

39. Darželio-mokyklos taryba

39.1. plėtoja vaikų, tėvų, pedagogų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

39.2. numato darželio-mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, aprobuoja darželio-mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

39.3. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo;

39.4.vertina darželio-mokyklos vadovų vadybinę veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

39.5. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, rengti bendrus renginius, projektus, svarstyti opias darželio-mokyklos problemas;

39.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir stebėtojus viešo konkurso laisvai darželio-mokyklos direktoriaus vietai užimti;

39.7. svarsto darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą.

40. Pedagogų taryba yra darželio-mokyklos savivaldos institucija pagrindinėms pedagogų profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro darželio-mokyklos vadovai, visi įstaigoje dirbantys pedagogai, bibliotekininkai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į pedagogų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų darželio-mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

41. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu dirbančių narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

42. Pedagogų tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

43. Pedagogų tarybos sekretorius renkamas iš pedagogų tarybos narių;

44. Atskiriems profesinio ugdymo klausimams spręsti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali steigti atskiras pradinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinio darbo grupes.

45. Pedagogų taryba

45.1.svarsto praktinius valstybės ir regiono švietimo politikos įgyvendinimo klausimus;

45.2.svarsto darželio-mokyklos veiklos programą, analizuoja ikimokyklinio ugdymo programų pasirinkimo ir realizavimo, vaikų brandumo mokyklai, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

45.3.ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, aptaria darželio ir pradinių klasių ugdymo (si) turinio derinimą tarpusavyje;

45.4.kartu su specialiaisiais pedagogais ir kitais ugdyme dalyvaujančiais darbuotojais svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo (si) korekcijos, popamokinės veiklos, mitybos klausimus;

45.5.aptaria darželyje-mokykloje realizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (vaikystės pedagogikos, metodinių centrų ir kt.);

45.6.skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą.

46. Administracijos taryba yra savivaldos institucija, jungianti administracijos narius ir darželio-mokyklos atstovus – pedagogus.

47. Administracijos tarybai vadovauja darželio-mokyklos direktorius.

48. Administracijos taryba

48.1. organizuoja ir apibendrina pedagoginės veiklos priežiūrą;

48.2. dirba vadovaudamasi metiniu bei perspektyviniu darželio-mokyklos veiklos planu, posėdžius rengia kiekvieną mėnesį pagal planą;

48.3. periodiškai išklauso administracijos tarybos narių atsiskaitymus už nuveiktą darbą, prioritetą teikiant grįžtamajai kontrolei;

48.4. stebi ugdymo planų, bendrųjų programų vykdymą;

48.5. rengia išplėstinius posėdžius – diskusijas apie naujas ugdymo formas ir metodus;

48.6. ieško būdų bei kelių pedagogų skatinimui;

48.7. analizuoja darželio-mokyklos finansinę veiklą;

48.8. rengia ir aptaria įvairių dokumentų, teikiamų darželio-mokyklos tarybai aprobuoti, projektus.

49. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai.

50. Metodikos taryba

50.1. organizuoja metodinių ratelių veiklą;

50.2. inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

50.3. inicijuoja individualių ugdymo programų rengimą, analizuoja jų kokybės atitikimą valstybiniams išsilavinimo standartams;

50.4. inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais.

50.5. inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

51. Darželyje-mokykloje veikia grupių ir klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje darželinio amžiaus vaikų ir klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Grupių ir klasių komitetai kartu su grupės ir klasės auklėtojais planuoja grupės ir klasės tėvų susirinkimus, padeda grupės ir klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

52. Pradinių klasių moksleiviai, kartu su pedagogais, gali steigti vaikų savivaldos institucijas (klubus, grupes ir kt.).

VIII. VALDYMAS

53. Darželiui-mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius, viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

54. Direktorius

54.1.inicijuoja darželio-mokyklos veiklos programų, ugdymo planų rengimą, informuoja ir supažindina darželio-mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

54.2.telkia darželio-mokyklos bendruomenę strateginės veiklos įgyvendinimui;

54.3.motyvuoja personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

54.4.rengia personalo kvalifikacijos tobulinimo planus;

54.5.skatina iniciatyvas ir sugeba jas integruoti į vieningą visumą;

54.6.ugdymo (si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems mokymo (si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

54.7.kartu su bendruomenės nariais kuria į problemų sprendimą orientuotą aplinką, atsižvelgia į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius ir interesus, lygias galimybes visuomenėje;

54.8.vadybines funkcijas pavaduotojams paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

54.9.inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

54.10.rengia darželio-mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

54.11.sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimu.

54.12.sudaro metinę darželio-mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, rengia darželio-mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia aprobuoti darželio-mokyklos tarybai;

54.13.koordinuoja darželio-mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

54.14.organizuoja vidinio audito atlikimą, nustato ar faktinė ugdymo proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją);

54.15.atsako už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinį darbą;

54.16.kartu su bendruomenės nariais siekia, kad darželis-mokykla taptų atvira socialine –edukacine institucija;

54.17.inicijuoja darželio-mokyklos tarybos veiklą.

55. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

55.1.organizuoja ugdymo planų, programų bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

55.2.vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

55.3.stebi ir analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus, jų atitikimą brandos rodikliams bei išsilavinimo standartų reikalavimams;

55.4.teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi darželio-mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

55.5.skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

55.6.koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas veiklos kryptis;

55.7.bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

55.8.organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

55.9.informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi pradinėse klasėse;

55.10vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

56. Ūkvedys

56.1.rūpinasi, kontroliuoja ir atsako už darželio-mokyklos finansinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją, higieną, civilinę saugą, darbo saugos taisyklių ir norminių aktų vykdymą;

56.2.organizuoja ir atsako už darželio-mokyklos ūkinę veiklą, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus įsigijimą, apskaitą ir apsaugą, šilumos ūkio priežiūrą ir eksploataciją;

56.3.organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

56.4.atlieka papildomas funkcijas, užduotis numatytas pareiginėse instrukcijose.

57. Buhalterio, sandėlininko, sekretoriaus, kasininko-sąskaitininko ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX.DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

58. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darželio-mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

59. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMAS

60. Darželio-mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

61. Darželio-mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST-6.1-92, Pavyzdinė darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

62. Darželis-mokykla yra pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

63. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi).

64. Dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

65. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamiesi veikiančiais įstatymais, gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

66. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

67. Darželis-mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

68. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

69. Finansines operacijas atlieka darželio-mokyklos buhalteris.

70. Darželis-mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal darželio-mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XV. ATSAKOMYBĖ

71. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal darželio-mokyklos nuostatus ir vidaus darbo tvarkos taisykles.

72. Tėvai (globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

73. Pedagogai atsako už darželinio amžiaus vaikų ir moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir darželio-mokyklos organizuotų renginių metu.

74. Darželio-mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

75. Darželio-mokyklos direktorius atsako už visą darželio-mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

76. Darželio-mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

77. Darželis-mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais darželio-mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

78. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba darželio-mokyklos direktoriaus, darželio-mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

79. Darželis-mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėju sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

80. Darželis-mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Mokyklos pavadinimas – Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras.

2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Suaugusiųjų mokymo centras (toliau tekste – centras).

3. Centras įsteigtas 1993 m. balandžio 30d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr.9-9.

4. Centras savo veiklą pradėjo 1993 m. rugsėjo 1d. Panevėžio miesto valdybos 1993-05-31 potvarkiu Nr. 359v.

5. Centro adresas-Ramygalos g. 18, LT-5300 Panevėžys, kodas 9181703.

6. Centras yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Centro steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas Laisvės a. 20, LT-5300 Panevėžys.

8. Centras yra švietimo įstaiga (kodas 804210), kurioje užtikrinama galimybė suaugusiam žmogui mokytis visą gyvenimą. Įstaiga teikia valstybinius standartus atitinkantį pradinį ( kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123) ir bendrąjį vidurinį ( kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendina profilinį mokymą.

9. Centre vyksta

9.1. bendrojo lavinimo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentrų nuoseklus ir modulinis mokymasis;

9.2. neakivaizdinis ( distancinis ) mokymasis;

9.3. bendrąjį išsilavinimą praplečiantys neformaliojo švietimo kursai;

9.4. kultūrinė suaugusiųjų veikla;

9.5. formalus, neformalus ir informalus jau turimų žinių atnaujinimas ir papildymas.

10. Centras, turintis materialinę bazę bei švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas profesinio ugdymo programas, turi teisę, vykdydamas profilinį mokymą, sudaryti sąlygas klausytojams įgyti profesijas švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka (mokytis pagal technologinio profilio mokymo planą).

11. Centro veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

12. Centro klausytojams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas (kodas 3010) ir brandos atestatų priedai ankstesnių laidų abiturientams (kodas 3007). Klausytojams, nebaigusiems bendrojo pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, išduodamas bendrojo išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2051). Moduliniu būdu besimokantiems klausytojams, baigusiems atskirų dalykų modulio kursą, jiems pereinant iš modulinio mokymosi į nuosekliojo mokymosi sistemą arba išvykstantiems iš centro, išduodamas modulio baigimo pažymėjimas (Švietimo ir mokslo ministerijos 1998-12-10 įsakymu Nr.1530 patvirtintos tvarkos 1 priedas), kuriame įvardyti dalykų moduliai yra pripažįstami kaip atitinkamos klasės baigimas. Klausytojams, baigusiems neformalaus švietimo kursus, išduodamas su miesto Švietimo skyriumi suderinto pavyzdžio kursų baigimo pažymėjimas.

13. Centras yra juridinis asmuo.

14. Centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymu, Vyriausybės nutarimais, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

15. Centras veikia kaip savarankiška švietimo įstaiga. Suaugusiųjų mokymo centre vyksta trijų pakopų formalusis švietimas bei mokymasis, siekiant atnaujinti ar papildyti turimas žinias.

16. Suaugusiųjų mokymo centro struktūrą sudaro

16.1. trys bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo koncentrai

16.1.1. pradinio ugdymo koncentras;

16.1.2. pagrindinio ugdymo koncentras;

16.1.3. vidurinio ugdymo koncentras;

16.2. specialiųjų poreikių klausytojų klasės;

16.3. neformaliojo švietimo kursai ir kt.;

16.4. profesinio mokymo kursai;

16.5. įvairios tarnybos, klubai, centrai, santalkos ir kt.;

16.6. sekmadieninės tautinių bendrijų mokyklos.

17. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 08 24 sprendimu Nr.8-1 „Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1d.“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 05 15 įsakymu Nr.585 „Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio miesto savivaldybės mokyklose“ įvestas profilinis mokymas.

18. Klausytojų žinios vertinamos dešimties balų sistema. Vertinimų pasikeitimai reglamentuojami centro vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

III. KLAUSYTOJŲ PRIĖMIMAS Į CENTRĄ

19. Į centrą priimami Lietuvos respublikos piliečiai nuo 18 metų amžiaus. Gali būti priimami ir kitur gyvenantys asmenys, jei jų ugdymosi procesas nustatyta tvarka finansuojamas Lietuvos Vyriausybės .

20. Norintieji mokytis pateikia turimą išsilavinimą ir asmenį liudijančius dokumentus, sumoka su steigėju suderintą nustatytą mokestį.

21. Nustatant priėmimo tvarką, atsižvelgiama į registracijos eiliškumą, pirmumas teikiamas neįgaliems moksleiviams, našlaičiams. Priimant į profilines klases, pirmumas teikiamas klausytojams, išlaikiusiems pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus.

IV.VEIKLOS PRINCIPAI IR PASKIRTIS

22. Pagrindiniai centro veiklos principai: humaniškumas, demokratiškumas, nacionalumas ir atsinaujinimas.

23. Centro paskirtis

23.1. suteikti klausytojui galimybę pačiam nuspręsti, ar jam šiuolaikinėmis sąlygomis pakanka žinių, mokėjimų ir įgūdžių;

23.2. kompensuoti žinių, mokėjimų ir įgūdžių trūkumą;

23.3. skatinti klausytojų lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingų gebėjimų, bei remti aktyvų pilietiškumą, stiprinti dalyvavimo demokratiją, siekiant sukurti besimokančiąją bendruomenę;

23.4. skatinti ir plėtoti suaugusiųjų gebėjimus vadovauti, teikti jiems galimybę dalyvauti valstybės institucijų darbe ir pilietinėje visuomenėje.

24. Centre praktiškai taikoma andragogika, mokslas apie suaugusiųjų mokymosi metodus. Ji remiasi

24.1. besimokančiojo iniciatyva, jo teise rinktis mokymosi įstaigą, formą, trukmę, programą, modulius ir, esant galimybei, jų seką;

24.2. mokytojo-suaugusiųjų švietimo specialisto (andragogo)- pasirengimu įvertinti besimokančiojo žinių lygį ir padėti jam įgyti žinių, mokėjimų ir įgūdžių;

24.3. švietimuisi ir saviugdai reikalingos informacinės aplinkos kūrimu, plėtra bei naudojimu.

25. Centre taikomi mokymo ir mokymosi metodai palengvina naujų žinių, mokėjimų ir įgūdžių įsigijimą, praplečia asmenybės galimybę adaptuotis greitai besikeičiančioje darbo bei socialinių santykių aplinkoje, padeda ugdyti demokratinę visuomenę.

V. FUNKCIJOS

26. Centras

26.1. formuoja ir įgyvendina klausytojų ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, derindamas ugdymo turinį, siūlydamas ir taikydamas skirtingus mokymosi būdus ir tempą, paiso savo klausytojų poreikių;

26.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

26.3. sudaro klausytojams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

26.4. organizuoja klausytojų papildomą ugdymą ir neformalųjį švietimą;

26.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių klausytojams,organizuoja specialiųjų poreikių klausytojų ugdymą bendrosiose ar specialiosiose klasėse;

26.6. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

26.7. sudaro galimybę jame formuotis vietos bendruomenės kultūros židiniui;

26.8. atlieka vidinį centro veiklos auditą.

VI. KLAUSYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

27. Klausytojų teisės

27.1. turint reikiamų žinių lygį, nustatyta tvarka gauti valstybinius standartus atitinkantį pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą;

27.2. reikalauti kvalifikuoto mokymo proceso organizavimo, teikti pasiūlymus dėl jo pagerinimo;

27.3. pasirinkti nuoseklų ar modulinį mokymąsi;

27.4. nutraukti mokymąsi, apie tai pranešant centro direktoriui arba mokytojams konsultantams;

27.5. pradėti arba atnaujinti nutrauktą mokymąsi, laikantis centro nustatytos klausytojų komplektavimo tvarkos;

27.6. pasirinkti stacionarinę, neakivaizdinę ar savarankiško mokymosi formą;

27.7. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

27.8. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; apsispręsti dėl tikybos ar etikos mokymosi;

27.9. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas;

27.10. turėti pagal higienos reikalavimus tinkamą darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

27.11. dalyvauti centro savivaldoje centro nuostatuose nustatyta tvarka.

28. Klausytojų pareigos

28.1. vykdyti centro vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;

28.2. vykdyti centro vadovybės ir pedagoginio personalo reikalavimus, kurie yra tiesiogiai susiję su mokymo proceso organizavimu;

28.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, toleruoti kitas kalbas ir kultūras;

28.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų,nevartoti ir neplatinti psichotropinių ir narkotinių medžiagų.

VII. PEDAGOGŲ ( ANDRAGOGŲ ), KLASĖS AUKLĖTOJŲ, GRUPIŲ KURATORIŲ, MOKYTOJŲ KONSULTANTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

29. Centre dirba mokytojai, dėstytojai ir mokytojai konsultantai, baigę andragogikos pagrindų kursus ir turintys tai liudijantį dokumentą.

30. Bendrojo lavinimo dalykų mokytojams taikomi tie patys kvalifikaciniai reikalavimai, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams. Neformaliojo švietimo kursų dėstytojams kvalifikacinius reikalavimus nustato centro direktorius.

31. Pedagogų ( andragogų ) teisės

31.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, laiduojančius standartus atitinkančius ugdymo rezultatus;

31.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

31.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius;

31.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

31.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

31.6. vertinti centro vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

31.7. dalyvauti centro savivaldoje;

31.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

32. Pedagogų ( andragogų ) pareigos

32.1. pagal klausytojų siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

32.2. skatinti klausytojus mokytis, padėti turintiesiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti klausytojų pasiekimus;

32.3. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių klausytojams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su centro specialiojo ugdymo komisija;

32.4. padėti klausytojams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus;

32.5. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų;

32.6. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo veiklai;

32.7. analizuoti savo pedagoginę (andragoginę) veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti klausytojus, kolegas ir centro vadovus;

32.8. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

32.9. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

32.10. laikytis centro vidaus darbo tvarkos taisyklių;

32.11. teikti pasiūlymus centro vadovams dėl bendrojo lavinimo mokymo programų adaptavimo suaugusiųjų klausytojų poreikiams bei kitais ugdymo klausymais, taip pat rengti individualias mokymo programas suaugusiems.

33. Klasės auklėtojo pareigos

33.1. tvarkyti klasės dokumentaciją;

33.2. rūpintis klausytojų socialiniu ugdymusi, jų asmenybės kūrimusi;

33.3. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, mokytoją konsultantą ir kt.) klausytojų ugdymuisi planuoti ir derinti;

33.4. pažinti klausytojų polinkius, poreikius, interesus, skatinti juos dalyvauti svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

33.5. domėtis ir rūpintis klausytojų sveikata, jų sauga, puoselėti sveiką gyvenseną, vykdyti švietėjišką veiklą.

33.6. padėti klausytojams formuotis vertybines nuostatas;

33.7. bendrauti su kiekvienu klausytoju, rūpintis lankomumu;

33.8. rengti pusmečio baigimo ugdymo rezultatų ataskaitą;

33.9. padėti klausytojams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi problemas.

34. Kuratoriaus neakivaizdinėse klasėse pareigos

34.1. tvarkyti kuruojamos neakivaizdinio mokymosi grupes klausytojų dokumentaciją;

34.2. rinkti ir kaupti informaciją apie klausytojus.

35. Mokytojų konsultantų pareigos

35.1. teikti išvadas ir siūlymus centro direktoriui dėl klausytojų priėmimo, išstojimo, ir t.t.,

35.2. skleisti informaciją apie formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes centre;

35.3. padėti besimokančiajam susidaryti mokymosi planą;

35.4. tikrinti pageidaujančiųjų mokytis asmenų, neturinčių išsilavinimo pažymėjimo, išsilavinimo lygį;

35.5. pagal parengtus testus ar kitas priemones tikrinti, ar pageidaujančiojo mokytis centre žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka vieną ar kitą dalyko modulį ir reguliariai juos atnaujinti;

35.6. konsultuoti klausytojus ir supažindinti juos su mokymosi tvarka, lygiu, seka;

35.7. stebėti klausytojų mokymąsi;

35.8. konsultuoti besimokančiuosius neakivaizdiniu būdu;

35.9. atlikti įvairius centrui svarbius tyrimus ir reguliariai už juos atsiskaityti.

36. Centro psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi Centro nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais). Biblioteka veikia pagal centro parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VIII. PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO TURINIO KONCENTRŲ MOKYMOSI TVARKA

37. Centre gali būti dėstomi

37.1. pradinės mokyklos kurso mokomieji dalykai;

37.2. pagrindinės mokyklos kurso mokomieji dalykai;

37.3. vidurinės mokyklos kurso mokomieji dalykai;

37.4. bendrojo lavinimo mokomieji dalykai arba kursai, kurie nėra privalomi pagrindinio ar vidurinio mokymo programose.

38. Centre pagrindinės ir vidurinės mokyklos kurso privalomi mokomieji dalykai dėstomi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintose Bendrosiose programose bei Išsilavinimo standartuose nustatytais reikalavimais. Centras juos konkretizuoja, pasirinkdamas vadovėlius, mokymo priemones. Taip pat galima naudoti individualiai paruoštas ir nustatyta tvarka aprobuotas įvadines, išlyginamąsias, paspartinto mokymosi ar kitais tikslais suaugusiesiems adaptuotas atskirų dalykų programas.

39. Pagrindinės ir vidurinės mokyklos kurso mokomieji dalykai dėstomi sudarytose klausytojų klasėse ar mobiliose grupėse. Čia mokymas vyksta nuosekliuoju arba moduliniu principu.

40. Klausytojai, pasirinkę nuoseklųjį mokymosi būdą, lanko visus centro mokymo plane numatytus užsiėmimus, kurie privalomi sudarytose bendrojo lavinimo klasėse ar mobiliose grupėse.

41. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka klausytojai gali studijuoti atskirai pasirinktus bendrojo lavinimosi ar papildomojo ugdymo dalykus-modulius. Galimybė studijuoti mokomuosius dalykus pasirinktinai- pagrindinis centre vykstančio mokymosi proceso principas.

42. Modulinio mokymosi tvarką reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 1998 12 10 įsakymu Nr. 1530 patvirtinta „Modulinio mokymosi organizavimo tvarka“.

IC. MOKYMOSI TVARKA NEFORMALIOJO ŠVIETIMO KURSUOSE

43. Neformaliojo švietimo kursuose (toliau-kursuose) įgytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai nėra oficialiai pripažįstami valstybės mastu.

44. Švietimo turinys gali apimti visas suaugusio žmogaus gyvenimo sferas- darbą, buitį, šeimą, sveikatos ir aplinkos apsaugą ir pan.

45. Centras, atsižvelgdamas į steigėjo ir besimokančiųjų pageidavimus, nustato švietimo turinį, dėstytojai parengia, direktorius patvirtina mokymo programas.

46. Jei neformaliojo suaugusiųjų švietimo kursai yra mokami, centras privalo su šių kursų dalyviu sudaryti sutartį bei užtikrinti kokybišką dalyviams teikiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų įgyvendinimą.

47. Neformalusis švietimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu (Žin., 1998, Nr.66-1909).

C. KLAUSYTOJŲ TURIMŲ ŽINIŲ ATNAUJINIMAS IR PAPILDYMAS

48. Suaugusiųjų mokymo centras užtikrina galimybę klausytojams visą gyvenimą atnaujinti ar papildyti turimas žinias.

49. Žinios bei mokėjimai gali būti atnaujinti ar papildyti

49.1. per formalųjį švietimą;

49.2. per neformalųjį švietimą;

49.3. per informalųjį švietimą savišvietos būdu.

50. Klausytojas, siekiantis atnaujinti ar papildyti turimas žinias per formalųjį švietimą

50.1. pateikia turimą brandos atestatą centro direktoriui bei prašymą, kuriame nurodo, kurių dalykų žinias siekia papildyti ar atnaujinti;

50.2. renkasi centro siūlomas mokymosi formas ir būdus;

50.3. renkasi mokymosi trukmę;

50.4. gauna mokomojo dalyko įvertinimus;

50.5. išmokęs vidurinio ugdymo koncentro programą ir gavęs teigiamą įvertinimą, gauna nustatytos formos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą ir visose mokymo institucijose pripažįstamą priedą prie brandos atestato;

50.6. turi teisę perlaikyti jau laikytus brandos egzaminus ir išlaikyti kitus egzaminų centre arba bazinėje mokykloje ir juos išlaikęs, gauti Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą ir visose mokymo institucijose pripažįstamą priedą prie brandos atestato.

51. Klausytojas, siekiantis atnaujinti ar papildyti turimas žinias per neformalųjį švietimą

51.1. pateikia prašymą centro direktoriui, kuriame nurodo, kurių dalykų žinias siekia papildyti ir atnaujinti;

51.2. sumoka mokestį už mokslą Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo nustatyta tvarka;

51.3. mokosi pagal programą, suderintą su mokytoju (dėstytoju);

51.4. turi galimybę pats įvertinti savo įgytas žinias ar gauti mokytojo neformalų įvertinimą;

51.5. turi galimybę gauti centro išduodamą pažymą, kurioje nurodomas dalykas bei valandų skaičius, bei Lietuvos Respublikoje nepripažįstamą kaip išsilavinimo dokumentą.

52. Klausytojas, siekiantis atnaujinti ar papildyti turimas žinias per informalųjį švietimą

52.1. pateikia prašymą centro direktoriui, kuriame nurodo, kokiomis centre esančiomis informacijos priemonėmis (biblioteka, kompiuterine baze, internetu ir kt.) pageidauja naudotis;

52.2. sumoka nustatyto dydžio steigėjo patvirtintą mokestį;

52.3. gali gauti centre dirbančių mokytojų konsultacijas.

CI. MOKYMOSI PROCESO ORGANIZAVIMAS

53. Pagrindinės mokymosi centre formos-pamoka, paskaita, seminaras, pratybos, konsultacijos, savarankiškas besimokančiojo mokymasis.

54. Žinios vertinamos dešimtbale sistema. Etika ir tikyba vertinami „įskaityta“ ir „neįskaityta“. Dailė, muzika, kūno kultūra vertinama taip, kaip nutaria centro taryba.

CII. SAVIVALDA

55. Centre veikia savivaldos institucijos: centro taryba ir pedagogų taryba.

56. Centro taryba– viena iš savivaldos institucijų, turinti patariamąjį balsą sprendžiant svarbiausius centro veiklos uždavinius.

57. Centro taryboje moksleiviai ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis (3 pedagogai 3 klausytojai). Centro tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai, suaugusiųjų švietimo procesu suinteresuotų organizacijų atstovai. Lygiavos atveju lemia pirmininko balsas.

58. Mokytojus į centro tarybą siūlo pedagogų taryba, klausytojus-klausytojų susirinkimas, kuriame dalyvauja visų klasių atstovai, išrinkti klasių susirinkimuose ( iš kiekvienos klasės po vieną atstovą). Visuomenės atstovą siūlo direktorius. Mokytojų ir klausytojų atstovai renkami slaptu balsavimu. Centro taryba renkama 2 metams.

59. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Centro tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

60. Centro taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams.

61. Steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems centro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo centro tarybai juos svarstyti iš naujo. Centro tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

62. Centro taryba

62.1. aprobuoja centro veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, mokyklos veiklos programą, nuostatus;

62.2. aptaria vadovėlių užsakymo, klausytojų žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

62.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

62.4. pedagogų tarybos( sekcijos) teikimu sprendžia klausytojų šalinimo iš centro klausimus;

62.5. inicijuoja centro bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

62.6. kontroliuoja centro ūkinę ir nebiudžetinę finansinę veiklą.

63. Pedagogų taryba- nuolat veikianti centro savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro centro vadovybė, visi centre dirbantys mokytojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Atskirų pakopų ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

64. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

65. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai-direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos ( sekcijos) nariai.

66. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

67. Pedagogų taryba ( sekcija)

67.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto klausytojų ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

67.2. diskutuoja dėl centro veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

67.3. kartu su centro socialiniais, specialiaisiais pedagogais ir psichologais aptaria klausytojų sveikatos, saugos darbe, mokymosi ir poilsio klausimus.

68. Centre gali būti steigiamos klausytojų savivaldos institucijos: klausytojų konferencija, klausytojų taryba ir kitos.

69. Klausytojų konferencija organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai (po vieną iš kiekvienos klasės). Konferencijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių renka į konferenciją išrinkti delegatai.

70. Klausytojų konferencija (susirinkimas)

70.1. formuoja klausytojų savivaldos institucijas;

70.2. .renka klausytojus į centro tarybą ir klausytojų tarybą ar kitas klausytojų savivaldos institucijas;

70.3. svarsto centro veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

70.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

70.5. tvirtina klausytojų savivaldos institucijų nuostatus;

70.6. išklauso klausytojų savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

71. Klausytojų taryba nuolat veikianti klausytojų savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina klausytojų konferencija.

72. Klausytojų taryba renkama klausytojų konferencijoje slaptu balsavimu. Kandidatus siūlo rytinių ir vakarinių klasių, visų netradicinių mokymo formų klasių susirinkimai. Visų mokymosi formų klausytojai atstovauja lygiomis dalimis.

73. Klausytojų taryba renkama 2 metams. Tarybos nariui išvykus iš centro, jį pakeičia tų klasių susirinkimo metu išrinktas naujas atstovas.

74. Klausytojų taryba

74.1. svarsto ir, suderinus su centro administracija, tvirtina svarbiausių klausytojų renginių planus;

74.2. koordinuoja visų klausytojų savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja klausytojų popamokinį darbą;

74.3. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu centre;

74.4. svarsto klausytojų teisių centre ir už mokyklos gynimo klausimus;

74.5. inicijuoja centro laikraščio, sienlaikraščio leidybą, vietinio radijo laidą ir pan.;

74.6. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos sušaukimo.

CIII. VALDYMAS

75. Centrui vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria Savivaldybės administratorius vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešojo konkurso organizavimo tvarka.

76. Direktorius

76.1. inicijuoja centro veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, centro bendruomenės nariams aiškina valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

76.2. telkia centro bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, centro veiklos programai vykdyti;

76.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius centro bendruomenės santykius;

76.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

76.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

76.6. rengia centro vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

76.7. kartu su centro taryba nustato klausytojų ir darbuotojų skatinimo sistemą;

76.8. kontroliuoja, kad centre nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

76.9. stebi, analizuoja, vertina centro veiklą, ugdymo rezultatus;

76.10. rūpinasi pedagogų (andragogų) kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

76.11. sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos klausytojams teikimu;

76.12. palaiko ryšius su centro rėmėjais, vietos bendruomene, organizacijomis, besirūpinančiomis suaugusiųjų švietimu;

76.13. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

76.14. rūpinasi centro intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

76.15. sudaro metinę centro pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja centro veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

76.16. rūpinasi tarptautiniais centro ryšiais;

76.17. atstovauja centrui kitose institucijose;

76.18. inicijuoja centro tarybos veiklą.

77. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

77.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

77.2. organizuoja ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

77.3. teikia pagalbą pedagogams (andragogams), prižiūri, kaip vykdomi centro veiklą reglamentuojantys dokumentai;

77.4. vadovauja neįgalių klausytojų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

77.5. skatina pedagogus (andragogus) tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

77.6. tvarko klausytojų ir centro baigimo dokumentų apskaitą;

77.7. koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą;

77.8. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

78. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

78.1. rūpinasi ir atsako už centro materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

78.2. rūpinasi ir atsako už centro pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

78.3. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

78.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

79. Vyr.buhalterio, raštinės vedėjo, kasininko-sąskaitininko ir aptarnaujančio personalo darbuotojų teises ir pareigas, jų darbų turinį reglamentuoja profesinės veiklos nuostatai ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

CIV. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

80. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo centro direktorius Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka.

81. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

CV. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ (ANDRAGOGŲ) ATESTACIJA

82. Centro vadovai ir pedagogai (andragogai) atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

CVI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

83. Centro archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1.-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XVII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS,

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

84. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

CVIII. RYŠIAI

85. Centras yra pavaldus miesto savivaldybės Švietimo skyriui.

86. Bendradarbiauja su jo veikla susijusiais valstybės ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.)

87. Centras dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokymo įstaigomis, vietos bendruomene ir kt.

CIC. PROFILINIS MOKYMAS

88. II pakopoje vykdomas profilinis mokymas. Profilinis mokymas apibrėžiamas Švietimo ir mokslo ministro tvirtintuose mokymo planuose bei papildomais paaiškinimais suaugusiųjų mokymo centrams.

CC. NEAKIVAIZDINIO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

89. Neakivaizdinis švietimas suaugusiųjų mokymo centre organizuojamas remiantis švietimo ir mokslo ministro 1998 12 10 įsakymu Nr.1531 patvirtinta „Neakivaizdinio mokymosi organizavimo suaugusiųjų mokymo centruose (vidurinėse mokyklose) tvarka“.

CCI. SAVARANKIŠKO MOKYMOSI TVARKA

90. Klausytojų savarankiškas mokymasis reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Savarankiško mokymosi ir egzaminų eksternu organizavimo tvarka.

CCII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

91. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos ir steigėjo įgalioti asmenys.

CCIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

92. Centras finansuojamas iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

93. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos, gautos už mokamas paslaugas ( kopijavimo paslaugos, naudojimasis Internetu ir t.t.), neformaliojo švietimo kursus, renginius ir kt.

94. Mokesčių už mokymąsi neformaliuose kursuose dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato centro taryba ir tvirtina steigėjas. Centro taryba, suderinusi su steigėju, gali nustatyti vienkartinį arba registracinį mokestį centro bendrojo lavinimo dalykų klausytojams.

95. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

96. Finansines operacijas atlieka centro buhalterija.

97. Centras gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos bei materialinės vertybės.

CCIV. CENTRO VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

98. Centro bendruomenė dirba pagal centro vidaus darbo tvarkos taisykles, kurias tvirtina centro direktorius.

CCV. ATSAKOMYBĖ

99. Klausytojai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal centro vidaus darbo tvarkos taisykles.

100. Pedagogai (andragogai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja klausytojus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

101. Pedagogai (andragogai) atsako už klausytojų sveikatą pamokų, papildomojo ugdymo, neformaliojo švietimo kursų bei Centro organizuotų renginių metu.

102. Centro vadovai atsako už švietimo ir mokslo ministrų įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai, galintys pakenkti klausytojų gyvybei ir sveikatai.

103. Centro direktorius atsako už visą centro veiklą ir jos rezultatus.

104. Centro vadovams ir kitiems darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

CCVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS,KEITIMAS IR PAPILDYMAS.

105. Centras savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais centro nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

106. Nuostatai keičiami ir pildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams arba centro direktoriaus, centro tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina miesto meras.

CCVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS.

107. Centras reorganizuojamas ir likviduojamas steigėjo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

CCVIII. REGISTRAVIMAS

108. Centras įregistruojamas, perregistruojamas ir išregistruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio Jaunųjų gamtininkų centro

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Įstaigos pavadinimas – Panevėžio jaunųjų gamtininkų centras.

2. Sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba – Jaunųjų gamtininkų centras (toliau tekste – centras).

3. Jaunųjų gamtininkų centras įsteigtas ir savo veiklą pradėjo 1966 m. rugsėjo 1 d.

4. Jaunųjų gamtininkų centro adresas – Smėlynės g. 171, LT- 5300 Panevėžys, kodas – 9086271.

5. Jaunųjų gamtininkų centras yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Centro steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė.

8. Jaunųjų gamtininkų centras yra neformalaus papildomojo ugdymo įstaiga (kodas 80.42.40), skirta vaiko kūrybiškumo ir įvairių gebėjimų puoselėjimui, aplinkosauginių vertybių ugdymui bei laisvalaikio kultūros plėtotei, saviraiškai, rekreacijai, socializacijai ir ankstyvajai nusikalstamumo prevencijai įgyvendinti.

9. Centro veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Centras yra juridinis asmuo.

11. Centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija,Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

12. Centras yra neformalaus papildomojo ugdymo įstaiga, gamtamokslinio ugdymo centras, dirbantis pagal kryptingas pačių parengtas ugdymo programas.

13. Centre kiekvienais mokslo metais steigiami būreliai, dirbantys pagal individualias būrelių veiklos programas.

14. Atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius, centro materialinius ir intelektualinius resursus, moksleivių atostogų metu gali būti steigiamos trumpalaikės mokyklėlės, stovyklos, studijos, kursai, klubai, programos ir kiti padaliniai.

III. PASKIRTIS

15. Tenkinti kryptingus moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėti dvasines vertybes, kūrybiškumą, tautinę, kultūrinę ir aplinkosauginę savimonę, komunikacinius, darbinius įgūdžius, skatinti saviugdą.

16. Sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui ir jaunuoliui atskleisti ir plėtoti gabumus ir gebėjimus, laiduoti platesnį dalykinių programų įsisavinimą, kryptingą aplinkosauginį ugdymą.

17. Laiduoti vietos moksleivių ir bendruomenės užimtumą, rekreaciją, plėtoti laisvalaikio formų įvairovę, organizuoti visuomenei naudingą aplinkosauginę veiklą ir ekologinį švietimą.

IV. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

18. Ugdyti savarankiškas ir kūrybingas asmenybes, atsakingus piliečius, tautos kultūros perėmėjus ir tęsėjus.

19. Papildyti, praturtinti ir pagilinti bendrąjį ugdymą, tenkinti moksleivių poreikių įvairovę, derinti bendrojo ir papildomo ugdymo turinį.

20. Sudaryti galimybes visiems moksleiviams išskleisti prigimtines galias,atskleisti gabumus,ugdyti gebėjimus.

21. Sudaryti galimybę integruotis specialiųjų poreikių, rizikos grupės vaikams vykdyti rekreaciją, aplinkosauginį švietimą .

22. Sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį, pasirinkti taurias ir asmenybės formavimuisi vertingas pramogas, laisvalaikio ir pasilinksminimo formas.

23. Organizuoti vaikų ir jaunimo akcijas, programas, projektus, parodas, kūrybinius konkursus, viktorinas,olimpiadas, ekskursijas,talkas ir kt.

24. Organizuoti vaikų ir moksleivių vasaros poilsį ir ankstyvąją nusikalstamumo prevenciją.

25. Plėtoti vietos bendruomenės ekologinį švietimą, kurti atvirą visuomenei kultūros židinį.

26. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą aplinkosauginio ugdymo srityje.

V. DARBO ORGANIZAVIMAS

27. Centre veikiančius būrelius, mokyklėles, kursus, klubus, stovyklas, programas gali lankyti visi pageidaujantys vietos bendruomenės moksleiviai, nustatyta tvarka ir laiku užpildę reikalingus dokumentus.

28. Kiti bendruomenės nariai arba kitų miestų ir rajonų moksleiviai gali lankytis centre už steigėjo nustatytą mokestį. Lankytojams pageidaujant, centre organizuojamos teminės ekskursijos.

29. Nemokamai centre lankosi įvairių, veiklos programoje numatytų, renginių dalyviai, bendrų projektų, programų su kitomis ugdymo įstaigomis dalyviai, neįgalūs, specialių poreikių vaikai ir suaugusieji, vaikai iki penkių metų amžiaus ir centro svečiai.

30. Steigėjo nustatyta tvarka gali būti steigiami apmokami būreliai, organizuojamos stovyklos, kursai, programos, projektai ir kt.

31. Centre dirba aukštąjį (aukštesnįjį) pedagoginį arba centro specifiką atitinkantį aukštąjį (aukštesnįjį) išsilavinimą turintys asmenys, gebantys dirbti papildomojo ugdymo pedagogo darbą.

32. Pagrindinė ugdymo forma yra būrelis. Būreliai steigiami atsižvelgiant į moksleivių poreikius, intelektualiuosius ir materialiuosius centro išteklius,vietos sąlygas.

33. Būrelis – tai grupė moksleivių (minimalus mokinių skaičius-7) suburta nustatyta tvarka vieneriems mokslo metams, dirbanti pagal individualią veiklos programą, kuri yra aprobuojama pedagogų tarybos posėdyje ir tvirtinama centro direktoriaus.

34. Būrelio veiklos programos apimtis, atsižvelgiant į moksleivių amžių, poreikius bei kitas aplinkybes, gali būti nuo 2 iki 6 savaitinių valandų.

35. Dėl maksimalaus patalpų užimtumo įstaigoje arba dėl kitų priežasčių, būrelių veikla gali būti organizuojama kitose ugdymo įstaigose, jeigu tam neprieštarauja tų įstaigų vadovybė.

36. Būrelio narių užsiėmimai pagal nustatytą tvarką gali būti bendri, vykti pogrupiais arba individualiai.

37. Kiti renginiai (įstaigoje ar už jos ribų) vyksta pagal kiekvienais mokslo metais rengiamą, savivaldos institucijų aprobuotą ir direktoriaus patvirtintą centro veiklos programą.

38. Centro ugdymo turinys ir veiklos organizavimas (mokslo metų pradžia ir pabaiga, atostogos ir kt.) derinamas su bendrojo lavinimo mokyklomis.

39. Centro veiklos priežiūra vykdoma steigėjo nustatyta tvarka.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

40. Moksleivių teisės

1.1. į nemokamą arba iš dalies mokamą ugdymąsi papildomo ugdymo įstaigoje;

1.2. tenkinti saviraiškos poreikius, kultūringai praleisti laisvalaikį;

1.3. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

1.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas;

1.5. rinktis būrelį pagal pomėgius ir amžių;

1.6. tobulėti saugioje ir sveikoje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą;

1.7. naudotis centro biblioteka, kabinetais, gamtine aplinka;

1.8. dalyvauti centro savivaldoje centro nuostatuose nustatyta tvarka;

1.9. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, eitynėse, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

2. Moksleivių pareigos

2.1. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

2.2. laikytis centro vidaus darbo tvarkos taisyklių, žmonių bendrabūvio normų;

2.3. pagarbiai elgtis su viskuo kas gyva, saugoti tausoti centro turtą;

2.4. sveikai gyventi, nevartoti toksinių ir narkotinių medžiagų.

3. Tėvų (globėjų) teisės

3.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiama jo poreikius atliepiantis papildomas ugdymas;

3.2. dalyvauti vaikui pasirenkant būrelį;

3.3. gauti informaciją apie vaiko ugdymąsi, elgesį, ugdymosi sąlygas;

3.4. dalyvauti centro savivaldoje;

3.5. reikalauti, kad vaikui būtų sudaryta saugi aplinka.

4. Tėvų (globėjų) pareigos

4.1. bendrauti su centro pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus, užpildyti reikalingus dokumentus;

4.2. padėti vaikui pasirinkti papildomo ugdymo kryptį;

4.3. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir toksinių bei narkotinių medžiagų vartojimo;

4.4. atlyginti centrui vaiko padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka;

4.5. mokėti mokesčius už papildomą ugdymą steigėjo nustatyta tvarka.

5. Pedagogų teisės

5.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, rengti individualias ugdymo programas;

5.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti,atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

5.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, problemines grupes ir kt.;

5.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas ugdymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

5.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

5.6. dalyvauti centro savivaldoje;

5.7. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

6. Pedagogų pareigos

6.1. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei centro aplinkai;

6.2. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

6.3. skatinti moksleivius ugdytis, padėti turintiems bendravimo, psichologinių ir kt. problemų, objektyviai vertinti ugdytinių pasiekimus ir pastangas;

6.4. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

6.5. pritaikyti specialių poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones;

6.6. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis, išpažintų aplinkosauginę moralę;

6.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe ir buityje bei aplinkosaugos įgūdžius, nuolat vykdyti ugdytinių švietimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais;

6.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

6.9. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

6.10. kelti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

6.11. laikytis centro vidaus darbo tvarkos taisyklių;

6.12. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus.

7. Kitų ugdymo procese dalyvaujančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja centro nuostatai, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginiai nuostatai.

VII. SAVIVALDA

8. Centro taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų ), visuomenės ir pedagogų atstovus svarbiausiems veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

9. Moksleivius ir tėvus į centro tarybą siūlo būrelių veiklos dalyviai ir jų tėvai (po vieną atstovą), pedagogus – pedagogų taryba, visuomenės atstovus – centro bendruomenės nariai. Centro taryba renkama atstovų konferencijoje kas du metai atviru balsavimu.

10. Tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos ar visuomenės atstovai tarybos nario arba garbės nario teisėmis. Garbės narys turi tik patariamąjį balsą.

11. Centro taryboje moksleiviai, tėvai (globėjai ) ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis.Tarybą sudaro trys moksleiviai, trys tėvai (visuomenės atstovai) , trys pedagogai.

12. Centro tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją renka tarybos nariai atviru balsavimu. Centro direktorius negali būti tarybos pirmininku.

13. Centro tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

14. Centro tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 jos narių. Moksleiviai tarybos posėdyje nedalyvauja, svarstant klausimus nesusijusius su jų problemomis ir kompetencija. Į centro tarybos posėdžius gali būti kviečiami kiti atsakingi centro darbuotojai.

15. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Centro tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus.

16. Centro taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams kartą metuose.

17. Jaunųjų gamtininkų centro steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems centro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo centro tarybai juos svarstyti iš naujo. Centro tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

18. Centro taryba

18.1. aprobuoja centro nuostatus, veiklos programą, vidaus darbo tvarkos taisykles, nustato veiklos kryptis ir ugdymo organizavimo tvarką;

18.2. teikia siūlymus centro vadovui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina centro vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

18.3. inicijuoja centro bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

18.4. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisiją;

18.5. prižiūri centro ūkinę ir finansinę veiklą;

18.6. prisideda prie centro masinių renginių organizavimo, prie intelektinių, materialinių ir finansinių išteklių gausinimo.

19. Pedagogų taryba – nuolat veikianti centro savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

20. Pedagogų tarybą sudaro visi tuo metu centre dirbantys pedagogai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

21. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, pagal numatytą planą centro veiklos programoje, o esant reikalui gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.Į posėdžius gali būti kviečiami kitų centro savivaldos institucijų atstovai.

22. Pedagogų tarybai vadovauja centro direktorius, sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

23. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

24. Pedagogų taryba

24.1. svarsto centro perspektyvinę ir metinę veiklos programas, metinę veiklos ataskaitą, individualias būrelių veiklos programas, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus bei perspektyvas;

24.2. aptaria ugdymo proceso organizavimo tvarką, diskutuoja ir priima nutarimus dėl ugdymo proceso naujovių, rengia profesinio tobulinimosi renginius;

24.3. analizuoja veiklos ir ugdymo proceso rezultatus, besiatestuojančių ir naujai pradėjusių dirbti pedagogų veiklos rezultatus;

24.4. svarsto ir aprobuoja centro nuostatus,vidaus darbo tvarkos taisykles ir kitus su ugdymo procesu susijusius dokumentus.

VIII. VALDYMAS

25. Centrui vadovauja direktorius, kurį skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

26. Direktorius

26.1. inicijuoja centro veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, vykdo regioninę papildomojo ugdymo politiką, telkia centro bendruomenę šios politikos įgyvendinimui, centro veiklos programų vykdymui;

26.2. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius centro bendruomenės santykius;

26.3. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, metodininkams, sudaro galimybes jiems metodiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

26.4. inicijuoja darbuotojų pareiginių nuostatų rengimą ir juos tvirtina;

26.5. rengia centro vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

26.6. kartu su centro taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

26.7. kontroliuoja, kad centro aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

26.8. stebi, analizuoja, vertina centro veiklą, ugdymo rezultatus;

26.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

26.10. rūpinasi centro intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

26.11. sudaro metinę centro pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja centro veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

26.12. sudaro sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl patalpų nuomos, remonto bei kitų darbų ar paslaugų atlikimo, gyvūnų perlaikymo arba jų keitimo sutartis.

26.13. palaiko ryšius su ugdytinių tėvais, centro rėmėjais, visuomeninėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, visuomene, žiniasklaida; kuria centro veiklai palankią sociokultūrinę aplinką;

26.14. rūpinasi tarptautiniais centro ryšiais;

26.15. atstovauja centrui kitose institucijose;

26.16. inicijuoja centro tarybos veiklą.

27. Metodininkas

27.1. organizuoja būrelių veiklos programų vykdymą, užsiėmimų tvarkaraščio sudarymą, tvarko moksleivių priėmimo dokumentus;

27.2. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri pedagoginės veiklos dokumentus, konsultuoja pedagogus pagal savo veiklos kryptį;

27.3. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

27.4. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

27.5. kuria ugdymo programas, mokymo priemones, renginių nuostatus, kaupia savo srities metodinę medžiagą, rengia jos pristatymą ir aptarimus;

27.6. organizuoja centro bendruosius renginius, telkia pagalbon šiam darbui būrelių vadovus;

27.7. organizuoja ugdytinių praktinius darbus pagal savo veiklos kryptį;

27.8. veda programines ekskursijas lankytojų grupėms ir pavieniams asmenims;

27.9. veda bendrųjų renginių dalyvių registraciją ir ją fiksuoja nustatytos formos dokumentuose;

27.10. budi įstaigoje ir yra atsakingas už moksleivių ir lankytojų saugų elgesį, inicijuoja įvairių formų švietėjišką veiklą ugdytiniams ir pedagogams narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais;

27.11. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

28. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

28.1. rūpinasi ir atsako už centro materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

28.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

28.3. rūpinasi ir atsako už centro pastatų, inventoriaus ir ugdymo priemonių priežiūrą ir apsaugą;

28.4. rūpinasi gyvūnų, aplinkos ir žemės sklypo priežiūra;

28.5. rūpinasi ir atsako už centro darbų ir civiline saugą;

28.6. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

29. Buhalterio, kasininko-sąskaitininko, sekretoriaus, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako profesinės veiklos ir pareiginiai nuostatai.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

30. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

31. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reglamentuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

32. Centro vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

33. Centro archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos respublikos standartas LST 6.1 – 92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

34. Jaunųjų gamtininkų centras yra pavaldus miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

35. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis ( švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, aplinkosaugos, mokslo, studijų, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi ir kt.).

36. Organizuoja bendrus renginius su kitomis įstaigomis ir vietos bendruomene.

37. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais ir moksleiviais , bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

38. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

39. Jaunųjų gamtininkų centras finansuojamas iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

40. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už apmokamų būrelių veiklą, ekskursijas, paslaugas, išaugintą produkciją ir gyvūnijos prieauglį.Įstaiga gali organizuoti veiklos profilį atitinkančius apmokamus renginius, seminarus, konferencijas ir kt.

41. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

42. Finansines operacijas atlieka centro buhalterija.

43. Centras gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.Fondo veiklą reglamentuoja nuostatai.

XV. ATSAKOMYBĖ

44. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal centro vidaus darbo tvarkos taisykles.

45. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę būrelių užsiėmimų ir centro organizuojamų renginių metu.

46. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

47. Centro administracija atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, miesto Savivaldybės tarybos nutarimų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

48. Centro direktorius atsako už visą centro veiklą ir jo rezultatus.

49. Centro vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

50. Jaunųjų gamtininkų centras vadovaujasi miesto mero patvirtintais centro nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

51. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba centro vadovybės (direktoriaus ), centro tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija arba pataisos tvirtinamos miesto mero potvarkiu.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

52. Jaunųjų gamtininkų centras reorganizuojamas ir likviduojamas steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

53. Jaunųjų gamtininkų centras įregistruojamas, perregistruojamas ir išregistruojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001-07-12

potvarkiu Nr.207

Panevėžio užmokyklinės veiklos centro

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Įstaigos pavadinimas – Panevėžio užmokyklinės veiklos centras.

2. Sutrumpintas pavadinimas – Užmokyklinės veiklos centras (toliau tekste centras).

3. Užmokyklinės veiklos centras įsteigtas ir savo veiklą pradėjo 1992 m. rugsėjo 1 d.

4. Centro adresas – Parko g. 79, LT- 5309 Panevėžys, kodas – 9042721.

5. Centras yra biudžetinė pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

6. Centro steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas – Laisvės a. 20, LT – 5300 Panevėžys.

7. Mokymo forma dieninė.

8. Užmokyklinės veiklos centras yra neformalaus papildomojo ugdymo įstaiga (kodas 80.42.40), skirta vaiko kūrybiškumo ir įvairių gebėjimų puoselėjimui, laisvalaikio kultūros plėtotei, saviraiškai, rekreacijai, socializacijai ir ankstyvajai nusikalstamumo prevencijai įgyvendinti.

9. Centro veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius (kodas 8874479).

10. Centras yra juridinis asmuo.

11. Centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija,Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais.

II. STRUKTŪRA

12. Centras yra neformalaus papildomojo ugdymo įstaiga, skirta vaiko kūrybiškumo ir įvairių gebėjimų puoselėjimui, dirbanti pagal kryptingas individualias ugdymo programas.

13. Centre kiekvienais mokslo metais steigiami būreliai, grupės, studijos, mokyklos ir kt. Atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius, centro materialinius ir intelektualinius resursus, moksleivių atostogų metu gali būti steigiamos trumpalaikės mokyklėlės, stovyklos, studijos, kursai, klubai, programos ir kiti padaliniai.

14. Centre veikia šie sektoriai

14.1. Turizmo sektorius skatina ir tenkina vaikų ir jaunimo kūrybinius, pažintinius interesus, rengia turistinius žygius, stovyklas, olimpiadas, varžybas, organizuoja keliones ir ekskursijas po Lietuvą ir už jos ribų. Šiam sektoriui priklauso dviračių, vandens, pėsčiųjų turizmo, orientavimosi sporto ir kt. panašaus profilio būreliai.

14.2. Kraštotyros – organizuoja ir tiria gimtojo krašto istoriją, ekonomiką, kultūrą. Šiam sektoriui priklauso muziejininkų, tautosakininkų, etnografų, geografų, folkloro, etnokultūros ir kt. panašaus profilio būreliai.

14.3. Techninės kūrybos – padeda susipažinti su naujausiais technikos pasiekimais, darbais. Šis sektorius apjungia aviamodeliavimo, keramikų, medžio darbų, radiotechnikų, kompiuterių ir įvairių amatų būrelius.

14.4. Estetikos ir meno sektoriui priklauso buities, dramos, muzikos, šokių ir kt. būreliai.

III. PASKIRTIS

15. Tenkinti kryptingus moksleivių saviraiškos poreikius, puoselėti dvasines vertybes, kūrybiškumą, tautinę savimonę komunikacinius, darbinius įgūdžius, skatinti saviugdą.

16. Sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui ir jaunuoliui atskleisti ir plėtoti gabumus ir gebėjimus, laiduoti platesnį dalykinių programų įsisavinimą.

17. Laiduoti vietos moksleivių ir bendruomenės užimtumą, rekreaciją, plėtoti laisvalaikio formų įvairovę.

IV. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

18. Centras ugdo savarankiškas ir kūrybingas asmenybes, atsakingus piliečius, tautos kultūros perėmėjus ir tęsėjus.

19. Papildo, praturtinta ir pagilina bendrąjį ugdymą, tenkina moksleivių poreikių įvairovę.

20. Tiria vaikų ir jaunimo pažintinius poreikius, polinkius ir juos analizuoja.

21. Sudaro galimybes visiems moksleiviams išskleisti prigimtines galias, atskleisti gabumus, ugdyti gebėjimus.

22. Sudaro galimybę vaikams ir jaunimui aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį, pasirinkti taurias ir asmenybės formavimuisi vertingas pramogas, laisvalaikio ir pasilinksminimo formas.

23. Organizuoja vaikų ir jaunimo akcijas, programas, projektus, parodas, kūrybinius konkursus, viktorinas, olimpiadas, ekskursijas ir kt.

V. DARBO ORGANIZAVIMAS

24. Centro pagrindinės darbo organizavimo formos: metodinis tiriamasis darbas, organizacinis darbas, metodinės konsultacijos, darbas būreliuose, grupėse.

25. Metodinis tiriamasis darbas – tai kursų, seminarų organizavimas, mokytojams, būrelių vadovams, vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

26. Organizacinis darbas – tai renginių (parodų, olimpiadų, konferencijų, konkursų, žygių, varžybų, viktorinų ir kt.) tenkinančių priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo pažintinius, dvasinius, dorovinius poreikius organizavimas.

27. Pagrindinė ugdymo forma yra būreliai, grupės, studijos ir kt.

28. Būrelis – tai vaikų arba jaunimo grupė, dirbanti pagal tam tikro profilio programą. Individualias būrelių programas sudaro patys vadovai. Programas tvirtina direktorius. Priklausomai nuo mokomojo plano specifikos, vaikų ir jaunimo amžiaus, interesų ir sugebėjimų, būrelio užsiėmimai gali būti bendri, vykti pogrupiais arba individualiai.

29. Būreliai, grupės, studijos steigiamos atsižvelgiant į vaikų ir paauglių interesus, vietos sąlygas, centro galimybes ir materialinę bazę. Pagal vaikų ir jaunimo pageidavimus organizuojami verslo būreliai.

30. Steigėjo nustatyta tvarka gali būti steigiami apmokami būreliai, organizuojamos stovyklos, kursai, programos, projektai ir kt.

31. Veikiančius būrelius, mokyklėles, kursus, klubus, stovyklas, programas gali lankyti visi pageidaujantys vietos bendruomenės vaikai ir jaunuoliai, nustatyta tvarka ir laiku užpildę reikalingus dokumentus.

32. Būreliai steigiami mokslo metams arba trumpesniam laikotarpiui, komplektuojami iki spalio 1 d. Būreliai pradeda darbą nuo rugsėjo 15 d. ir baigia gegužės 31 d. turint lėšų, būreliai gali veikti ir vasarą. Jie dirba pagal specialų tvarkaraštį.

33. Direktoriui, kitiems pedagogams pedagoginės valandos metodiniam konsultaciniam darbui reglamentuotos vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

34. Centro veiklos priežiūra vykdoma steigėjo nustatyta tvarka.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

35. Moksleivių teisės

35.1. turėti nemokamą arba iš dalies mokamą ugdymąsi papildomo ugdymo įstaigoje;

35.2. tenkinti saviraiškos poreikius, kultūringai praleisti laisvalaikį;

35.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

35.4. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas;

35.5. rinktis būrelį pagal pomėgius ir amžių;

35.6. tobulėti saugioje ir sveikoje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą;

35.7. dalyvauti centro savivaldoje centro nuostatuose nustatyta tvarka;

35.8. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, eitynėse, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

36. Moksleivių pareigos

36.1. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

36.2. laikytis centro vidaus darbo tvarkos taisyklių, žmonių bendrabūvio normų;

36.3. saugoti, tausoti centro turtą;

36.4. sveikai gyventi, nevartoti toksinių ir narkotinių medžiagų.

37. Tėvų (globėjų) teisės

37.1. dalyvauti vaikui pasirenkant būrelį;

37.2. gauti informaciją apie vaiko ugdymąsi, elgesį, ugdymosi sąlygas;

37.3. dalyvauti centro savivaldoje;

37.4. reikalauti, kad vaikui būtų sudaryta saugi aplinka.

38. Tėvų (globėjų) pareigos

38.1. bendrauti su centro pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus, užpildyti reikalingus dokumentus;

38.2. padėti vaikui pasirinkti papildomo ugdymo kryptį;

38.3. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir toksinių bei narkotinių medžiagų vartojimo;

38.4. atlyginti centrui vaiko padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka;

38.5. mokėti mokesčius už papildomą ugdymą steigėjo nustatyta tvarka.

39. Pedagogų teisės

39.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, rengti individualias ugdymo programas;

39.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti,atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

39.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, problemines grupes ir kt.;

39.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas;

39.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

39.6. dalyvauti centro savivaldoje;

39.7. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

40. Pedagogų pareigos

40.1. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei centro aplinkai;

40.2. skatinti moksleivius ugdytis, padėti turintiems bendravimo, psichologinių ir kt. problemų, objektyviai vertinti ugdytinių pasiekimus ir pastangas;

40.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

40.4. pritaikyti specialių poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir ugdymo priemones;

40.5. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe ir buityje bei aplinkosaugos įgūdžius, nuolat vykdyti ugdytinių švietimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais;

40.6. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

40.7. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

40.8. kelti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

40.9. laikytis centro vidaus darbo tvarkos taisyklių;

40.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus.

40.11. domėtis vaikų ir jaunuolių sveikata, tirti jų polinkius, poreikius, interesus;

40.12. reguliuoti vaikų ir jaunuolių darbo ir poilsio režimą, informuoti tėvus apie vaiko užsiėmimų būreliuose rezultatus ir elgesį;

40.13. tvarkyti būrelio veiklos žurnalą, prižiūrėti kaip vaikai ir jaunuoliai laikosi centro nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių;

40.14. bendrauti su savivaldos institucijomis.

41. Kitų ugdymo procese dalyvaujančių specialistų teises, pareigas ir darbų turinį reglamentuoja centro nuostatai, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

VII. SAVIVALDA

42. Centre veikia savivaldos institucijos: pedagogų taryba, centro taryba, metodikos taryba.

43. Centro taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų ), visuomenės ir pedagogų atstovus svarbiausiems veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

44. Centro taryboje moksleiviai, tėvai (globėjai ) ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis. Tarybą sudaro trys moksleiviai, trys tėvai , trys pedagogai. Tėvų atstovai išrenkami visuotiniame tėvų susirinkime, pedagogai – pedagogų tarybos posėdyje, moksleiviai – būrelių atstovų susirinkime.

45. Centro taryba renkama kas du metai atviru balsavimu. Tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos ar visuomenės atstovai.

46. Centro tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Centro direktorius negali būti tarybos pirmininku.

47. Centro tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Centro tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reg1amentuojantiems dokumentams, centro direktorius prašo svarstyti iš naujo

48. Centro taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams ne rečiau kaip vieną kartą metuose.

49. Centro steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems centro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo centro tarybai juos svarstyti iš naujo. Centro tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

50. Centro taryba

50.1. aprobuoja centro nuostatus, veiklos programą, vidaus darbo tvarkos taisykles, nustato veiklos kryptis ir ugdymo organizavimo tvarką;

50.2. teikia siūlymus centro vadovui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina centro vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

50.3. inicijuoja centro bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

50.4. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisiją;

50.5. prižiūri centro ūkinę ir finansinę veiklą;

50.6. svarsto centro naujų sektorių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

50.7. prisideda prie centro masinių renginių organizavimo, prie intelektinių, materialinių ir finansinių išteklių gausinimo.

51. Pedagogų taryba – nuolat veikianti centro savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

52. Pedagogų tarybą sudaro visi tuo metu centre dirbantys pedagogai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

53. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų centro savivaldos institucijų atstovai.

54. Pedagogų tarybai vadovauja centro direktorius, sekretorių renka pedagogų tarybos nariai.

55. Pedagogų tarybos posėdžiai yra teisėti jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

56. Pedagogų taryba

56.1. svarsto centro perspektyvinę ir metinę veiklos programas, metinę veiklos ataskaitą, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus bei perspektyvas;

56.2. aptaria ugdymo proceso organizavimo tvarką, diskutuoja ir priima nutarimus dėl ugdymo proceso naujovių

56.3. analizuoja veiklos ir ugdymo proceso rezultatus;

56.4. svarsto ir aprobuoja centro nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles ir kitus su ugdymo procesu susijusius dokumentus.

57. Metodikos taryba yra savivaldos institucija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir metodinių ratelių pirmininkai. Tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

58. Metodikos taryba

58.1. organizuoja metodinių ratelių veiklą;

58.2. inicijuoja iniciatyvių, kūrybinių grupių veiklą, individualių būrelių veiklos programų rengimą, rengia projektus, programas, jas aprobuoja;

58.3. inicijuoja vidinį auditą ugdytinių interesų ir polinkių tenkinimo klausimais;

58.4. analizuoja besiatestuojančių ir naujai pradėjusių dirbti pedagogų veiklos rezultatus, inicijuoja pedagogų gerosios darbo patirties sklaidą įstaigoje, mieste.

VIII. VALDYMAS

59. Centrui vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria miesto Savivaldybės administratorius viešo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.

60. Direktorius

60.1. inicijuoja centro veiklos programų ir ugdymo planų rengimą, vykdo regioninę papildomojo ugdymo politiką, telkia centro bendruomenę šios politikos įgyvendinimui, centro veiklos programų vykdymui;

60.2. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius centro bendruomenės santykius;

60.3. skiria vadybines funkcijas metodininkams, sudaro galimybes jiems metodiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

60.4. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų (nuostatų) rengimą ir juos tvirtina;

60.5. rengia centro vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

60.6. kartu su centro taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

60.7. kontroliuoja, kad centro aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

60.8. stebi, analizuoja, vertina centro veiklą, ugdymo rezultatus;

60.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

60.10. rūpinasi centro intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

60.11. sudaro metinę centro pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja centro veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia centro tarybai aprobuoti;

60.12. sudaro sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl patalpų nuomos, remonto bei kitų darbų ar paslaugų atlikimo sutartis;

60.13. palaiko ryšius su ugdytinių tėvais, centro rėmėjais, visuomeninėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, visuomene, žiniasklaida; kuria centro veiklai palankią sociokultūrinę aplinką;

60.14. rūpinasi tarptautiniais centro ryšiais;

60.15. atstovauja centrui kitose institucijose;

60.16. inicijuoja centro tarybos veiklą.

60.17. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

61. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

61.1. sudaro ugdymo planų, programų, užsiėmimų darbo grafikus, organizuoja jų vykdymą;

61.2. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo (si) rezultatus;

61.3. teikia metodinę, dalykinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi centro veiklą reglamentuojantys dokumentai;

61.4. skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

61.5. tvarko moksleivių apskaitą, kontroliuoja renginių planų vykdymą;

61.6. ruošia darbo veiklos ataskaitas, centro veiklos sąvadą;

61.7. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

62. Metodininkas

62.1. Planuoja ir organizuoja sektorių darbą, vykdo centro veiklos programą;

62.2. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri pedagoginės veiklos dokumentus, konsultuoja pedagogus pagal savo veiklos kryptį;

62.3. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

62.4. kuria ugdymo programas, mokymo priemones, renginių nuostatus, kaupia savo srities metodinę medžiagą, rengia jos pristatymą ir aptarimus;

62.5. organizuoja centro bendruosius renginius, telkia pagalbon šiam darbui būrelių vadovus;

62.6. užtikrina savalaikį būrelių sukomplektavimą, planų ir programų vykdymą, kontroliuoja būrelių veiklą, pedagogų darbą;

62.7. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

63. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

63.1. rūpinasi ir atsako už centro materialinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną;

63.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

63.3. rūpinasi ir atsako už centro pastatų, inventoriaus ir ugdymo priemonių priežiūrą ir apsaugą;

63.4. rūpinasi ir atsako už centro darbų, priešgaisrinę ir civilinę saugą;

63.5. vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

64. Buhalterio, kasininko, sekretoriaus, aptarnaujančio personalo darbuotojų teises, pareigas ir darbų turinį nusako profesinės veiklos ir pareiginės instrukcijos (nuostatai).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

65. Pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

66. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės, kiti tą sritį reglamentuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

67. Centro vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

68. Centro archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos respublikos standartas LST 6.1 – 92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. RYŠIAI

69. Centras yra pavaldus miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

70. Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis ( švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, aplinkosaugos, mokslo, studijų, teisėsaugos institucijomis, Vaikų teisių apsaugos skyriumi ir kt.).

71. Organizuoja bendrus renginius su kitomis įstaigomis ir vietos bendruomene.

72. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais ir moksleiviais , bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIII. VEIKLOS PRIEŽIŪRA

73. Veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

74. Centras finansuojamas iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

75. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama, pajamos gautos už apmokamų būrelių veiklą. Įstaiga gali organizuoti veiklos profilį atitinkančius apmokamus renginius, seminarus, konferencijas ir kt.

76. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

77. Finansines operacijas atlieka centro buhalteris.

78. Centras gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondo veiklą reglamentuoja nuostatai.

XV. ATSAKOMYBĖ

79. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal centro vidaus darbo tvarkos taisykles.

80. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę būrelių užsiėmimų ir centro organizuojamų renginių metu.

81. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

82. Centro administracija atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, miesto Savivaldybės tarybos nutarimų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

83. Centro direktorius atsako už visą centro veiklą ir jo rezultatus.

84. Centro vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVI. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

85. Centras vadovaujasi miesto mero patvirtintais centro nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi ir vykdymą įstatymų nustatyta tvarka.

86. Nuostatai keičiami ir pildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba centro vadovybės (direktoriaus), centro tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakcija arba pataisos tvirtinamos miesto mero potvarkiu.

XVII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

87. Centras reorganizuojamas ir likviduojamas steigėjo sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XVIII. REGISTRAVIMAS

88. Centras įregistruojamas, perregistruojamas ir išregistruojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeitimai

1.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Potvarkis

Nr. 186, 2002-07-29, paskelbta TAR 2002-07-29, i. k. 2002-00142

Dėl Švietimo įstaigų nuostatų patvirtinimo

2.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Potvarkis

Nr. 188, 2002-07-31, paskelbta TAR 2002-07-31, i. k. 2002-00143

Dėl Švietimo įstaigų nuostatų pakeitimo

3.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Potvarkis

Nr. 268, 2002-10-22, paskelbta TAR 2002-10-22, i. k. 2002-00187

Dėl Švietimo įstaigų nuostatų papildymo

4.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-34-3, 2005-07-07, paskelbta TAR 2005-07-07, i. k. 2005-00377

Dėl Jaunųjų gamtininkų centro, „Rūtos“, „Diemedžio“, „Voveraitės“, „Taikos“ darželių-mokyklų, specialiojo darželio-mokyklos „Linelis“, darželio-mokyklos „Saulutė“, vaikų darželių „Gintarėlis“ ir „Jūratė“ pavadinimų pakeitimo ir „Diemedžio“, „Rūtos“, „Voveraitės“, „Taikos“, „Saulutės“ mokyklų-darželių, „Linelio“ specialiosios mokyklos-darželio, darželio „Jūratė“, lopšelių- darželių „Gintarėlis“, „Žilvitis“, „Papartis“, „Vaikystė“, „Puriena“, „Nykštukas“, „Vaivorykštė“, „Riešutėlis“, „Rugelis“, „Dobilas“, „Žiburėlis“, „Žibutė“, „Žilvinas“, „Ramunė“, „Kastytis“, „Žvaigždutė“, „Sigutė“, „Aušra“, „Varpelis“, „Ąžuoliukas“, „Vyturėlis“, „Kregždutė“, Kastyčio Ramanausko, sanatorinio lopšelio- darželio „Pušynėlis“, logopedinio lopšelio-darželio „Pasaka“, „Ąžuolo“, „Aušros“, Juozo Miltinio, Mykolo Karkos, „Saulėtekio“, 5-osios vidurinių, „Verdenės“ pagrindinės, pradinės mokyklų, dailės ir gamtos mokyklų, Pedagogų švietimo centro, Pedagoginės-psichologinės tarnybos nuostatų patvirtinimo