Dėl Savivaldybės tarybos veiklos reglamento

Dėl Savivaldybės tarybos veiklos reglamento

Suvestinė redakcija nuo 2001-12-29

Sprendimas paskelbtas: TAR 2001-06-07, i. k. 2001-00113

PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO

2001 m. birželio 7 d. Nr. 17-1

Panevėžys

Remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio miesto tarybos 2000-07-05 sprendimo Nr.7-1 „Dėl miesto Tarybos statuto“ 1 punktą.

Meras Valdemaras Jakštas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2001 06 07 sprendimu Nr.17-1

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

1 skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba, (toliau – Taryba), kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų.

1.2. Tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir Tarybos veiklos reglamentas.

1.3. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.

1.4. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras (toliau – meras) ir sudaryta savivaldybės Valdyba (toliau – Valdyba).

1.5. Jeigu naujai išrinktos Tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos Tarybos įgaliojimai tęsiasi iki Tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

1.6. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, Taryba netenka įgaliojimų.

1.7. Tarybos narys naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 5 skirsnyje.

2 skyrius. TARYBOS ĮGALIOJIMAI

Taryba

2.1. tvirtina ir keičia Tarybos veiklos reglamentą posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma;

2.2. renka ir prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

2.3. mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją, vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

2.4. mero teikimu nustato mero pavaduotojo veiklos sritis;

2.5. sudaro Valdybą;

2.6. sudaro Tarybos komitetus ir komisijas, įstatymų nustatytas visuomenines komisijas ir tarybas;

2.7. mero teikimu renka Kontrolės komiteto pirmininką, kurio teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

2.8. sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą (toliau – Kontrolieriaus tarnyba), tvirtina kontrolieriaus (Kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą;

2.9. mero teikimu tvirtina Savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą;

2.10. mero teikimu priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia;

2.11. tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;

2.12. Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

2.13. priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

2.14. skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

2.15. kasmet nustato Savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus;

2.16. nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens, nuotėkų surinkimo ir pašalinimo kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

2.17. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

2.18. priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita; nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

2.19. tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

2.20. deleguoja Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus;

2.21. priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymų;

2.22. priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

2.23. priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių steigimo, dėl viešųjų

įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir likviduojant;

2.24. priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

2.25. įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus tuos, kurie keičia miesto Bendrojo plano sprendinius ir tuos, kuriuos tvirtinti siūlo Miesto ūkio komitetas, paveda tvirtinti Valdybai;

2.26. saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

2.27. teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus;

2.28. tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;

2.29. teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą;

2.30. Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso Tarybai atskaitingų institucijų ataskaitas, savivaldybės mero, administratoriaus, kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų atsakymus į Tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus;

2.31. teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus;

2.32. priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

2.33. priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį ir gamtines dujas;

2.34. priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo;

2.35. priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

2.36. nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

2.37. gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

2.38. tvirtina sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio Tarybos pritarimo;

2.39. priima sprendimą išieškoti iš Valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų (jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2.40. priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų.

3 skyrius. SAVIVALDYBĖS FUNKCIJOS

3.1. Savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias, priskirtąsias, valstybines, sutartines.

3.1.1. Savarankiškąsias. Savivaldybė atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesams. Įgyvendindama šias funkcijas, Savivaldybė turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už šių funkcijų atlikimą.

Nustatomos šios savarankiškosios funkcijos

3.1.1.1. ikimokyklinis vaikų ugdymas;

3.1.1.2. vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

3.1.1.3. suaugusiųjų neformalusis švietimas;

3.1.1.4. maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigose;

3.1.1.5. socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

3.1.1.6. savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

3.1.1.7. gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas;

3.1.1.8. dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

3.1.1.9. kūno kultūros ir sporto plėtojimas;

3.1.1.10. turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;

3.1.1.11. savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

3.1.1.12. sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

3.1.1.13. kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

3.1.2. Priskirtąsias (ribotai savarankiškas) funkcijas Savivaldybė atlieka, įgyvendindama šį ir kitus įstatymus, jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus ir atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos yra

3.1.2.1. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

3.1.2.2. vaikų ir jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

3.1.2.3. socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;

3.1.2.4. sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

3.1.2.5. savivaldybės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

3.1.2.6. pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

3.1.2.7. alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė;

3.1.2.8. teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

3.1.2.9. gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra;

3.1.2.10. statybos ir architektūros reikalavimų užtikrinimas;

3.1.2.11. kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;

3.1.2.12. statinių naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius išdavimas pagal kompetenciją;

3.1.2.13. infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

3.1.2.14. savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

3.1.2.15. šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;

3.1.2.16. valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

3.1.2.17. aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

3.1.2.18. sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;

3.1.2.19. komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;

3.1.2.20. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas;

3.1.2.21. keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;

3.1.2.22. adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

3.1.2.23. ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas;

3.1.2.24. dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

3.1.2.25. prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;

3.1.2.26. leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3.1.3. Valstybinės (perduotos savivaldybei). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos savivaldybei atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos įstatymais ir įgyvendinamos pagal teisės aktus. Savivaldybė, įgyvendindama šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę.

Valstybinės (perduotos Savivaldybei) funkcijos yra

3.1.3.1. civilinės būklės aktų registravimas;

3.1.3.2. įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3.1.3.3. civilinės saugos organizavimas;

3.1.3.4. savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;

3.1.3.5. dalyvavimas valdant valstybinius parkus;

3.1.3.6. kompensacijų (šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų, lengvatinio keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;

3.1.3.7. mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;

3.1.3.8. socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

3.1.3.9. savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise;

3.1.3.10. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas, sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

3.1.3.11. valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas;

3.1.3.12. dokumentų pilietybei suteikti rengimas;

3.1.3.13. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

3.1.3.14. savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

3.1.3.15. dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

3.1.3.16. statistikos duomenų teikimas;

3.1.3.17. dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas;

3.1.3.18. dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

3.1.3.19. dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

3.1.3.20. dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;

3.1.3.21. kitos įstatymų perduotos funkcijos.

3.1.4. Sutartinių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

Savivaldybė gali atlikti kitas Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai Taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

Bendriems tikslams Savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.

3.2. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.

3.2.1. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka Taryba, kontrolierius, Valdyba, meras, administracija, kitos įstaigos, tarnybos, Savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar Tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

3.2.2. Viešąsias paslaugas teikia Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su Savivaldybe sudarytas sutartis – kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos

3.2.2.1. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

3.2.2.2. Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos už mokestį ir nemokamai.

3.2.2.3. Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

3.2.2.4. Teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, teikėjai privalo vadovautis įstatymais, Savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

3.2.2.5. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

3.2.2.6. Steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus, Savivaldybė turi siekti, kad už mokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas mokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla.

3.2.2.7. Savivaldybė turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

4 skyrius. TARYBOS VEIKLOS FORMOS

4.1. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos bei grupės pasitarimuose ir Savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

4.2. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą Tarybos vardu pateikia meras.

4.3. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose ir Tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

5 skyrius. TARYBOS POSĖDŽIAI

5.1. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.

5.2. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 3 dienas paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Pirmajame Tarybos posėdyje, kuriam pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, svarstomas tik vienas klausimas – renkamas meras. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys.

5.3. Kitus Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, kai jo nėra – mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Meras, kai jo nėra, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Tarybos paskirtas Tarybos narys.

5.4. Apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, kai jo nėra, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems Tarybos nariams ir Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki posėdžio pradžios.

5.5. Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Valdyba, kontrolierius, administratorius. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu.

5.6. Tarybos sprendimai dėl savivaldybės biudžeto patvirtinimo rengiami ir svarstomi pagal atskirą Tarybos patvirtintą tvarką.

5.7. Teikiami svarstyti sprendimų projektai, apsvarstyti ir suderinti su atitinkamais komitetais, registruojami Bendrajame skyriuje ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki posėdžio.

5.8. Savivaldybės administracijos specialistų parengti sprendimų projektai privalo būti suderinti ir su administratoriumi, atitinkamų administracijos padalinių vadovais, Teisės skyriaus vedėju (jį pavaduojančiu asmeniu) ir kalbos specialistu. Sprendimų projektus pasirašo rengėjas.

5.9. Šaukiamojo posėdžio medžiagą Tarybos nariams įteikia Bendrasis skyrius ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio.

5.10. Tarybos narių, frakcijų alternatyvūs sprendimų projektai registruojami Bendrajame skyriuje likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio. Sprendimų projektai derinami su administratoriumi, atitinkamų administracijos padalinių vadovais, Teisės skyriaus vedėju ir kalbos specialistu. Paminėti asmenys suderinimą patvirtina parašu ir data, parašo savo pastabas dėl parengto sprendimo projekto, jeigu su sprendimu iš dalies ar visiškai nesutinka.

5.11. Papildomi sprendimų projektai, suderinti su atitinkamo komiteto pirmininku, registruojami Bendrajame skyriuje likus ne mažiau kaip 1 valandai iki posėdžio. Administracijos parengti sprendimų projektai privalo būti suderinti su administratoriumi, Teisės skyriaus vedėju, kalbos specialistu.

5.12. Prie sprendimo projekto pridedamas aiškinamasis raštas. Jame turi būti išdėstyta problemos esmė, pagrįsta, kodėl būtina priimti sprendimą, prireikus pridėti reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos ir nurodyti finansavimo šaltiniai. Taip pat nurodoma, kurio komiteto, komisijos ar Tarybos nario iniciatyva parengtas sprendimo projektas.

5.13. Sprendimo projektų ir priedų, teikiamų Tarybai svarstyti, taisymai turi būti patvirtinti parašu ir data.

5.14. Sprendimo projekto derinimo faktas patvirtinamas atitinkamo asmens parašu ir data. Pasiūlymai gali būti ir atskirame rašte, kuris pateikiamas Bendrajam skyriui likus ne mažiau kaip 1 valandai iki posėdžio.

5.15. Sprendimų projektai gali būti skelbiami spaudoje svarstyti visuomenei. Skelbiant projektą, turi būti nurodomi jo rengėjai ir iniciatoriai. Atiduodamus skelbti sprendimo projektus vizuoja meras. Dėl sprendimų projektų gautą informaciją apibendrina projekto rengėjas ir pateikia Tarybai.

5.16. Tarybai grąžinus sprendimo projektą iš esmės tobulinti, taikoma visa nurodyta projektų pateikimo ir derinimo procedūra.

5.17. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešų ir privačių interesų konfliktą. Tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

5.18. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas, arba kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, jeigu jo nėra, – administratoriaus paskirtas tarnautojas, atsakingas už protokolus. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs Tarybos posėdžiui.

6 skyrius. TARYBOS POSĖDŽIO DARBO TVARKA

6.1. Tarybos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai turi teisę kalbėti kita kalba, jei ne vėliau kaip prieš 1 valandą iki Tarybos posėdžio pradžios apie tai praneša Bendrajam skyriui, kuris turi pasirūpinti vertimu.

6.2. Tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims, savivaldybės kontrolieriui, administratoriui, Vyriausybės atstovui.

6.3. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

6.4. Prieš kiekvieną posėdį registruojami Tarybos nariai ir kiti posėdyje norintys dalyvauti asmenys.

6.5. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma (yra kvorumas). Kvorumas nustatomas posėdžio pradžioje. Tarybos narys per posėdį gali prašyti nustatyti kvorumą.

6.6. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką.

6.7. Posėdžiui pirmininkauja meras, kai jo nėra, mero pavaduotojas. Jei meras ir mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, Tarybos pavedimu pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš Tarybos narių.

6.8. Mero pavaduotojas pirmininkauja posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.

6.9. Posėdžio pirmininkas

6.9.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką; frakcijos pirmininko prašymu skelbia ne trumpesnę kaip 10 minučių pertrauką; Taryba gali nustatyti ilgesnę pertraukos trukmę;

6.9.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;

6.9.3. stebi, kad būtų laikomasi Tarybos veiklos reglamento;

6.9.4. suteikia žodį Tarybos nariams ir kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai;

6.9.5. stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

6.9.6. jeigu Taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;

6.9.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

6.9.8. gali nutraukti pasisakymą, jeigu kalbama ne tuo klausimu, dėl kurio buvo suteiktas žodis;

6.9.9. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis Tarybos veiklos reglamentu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pirmininko pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;

6.9.10. pasiūlo Tarybos nariams priimti sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiauti;

6.9.11. reiškia Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko Tarybos veiklos reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybai dirbti, prireikus paveda jų elgesį svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai;

6.9.12. priimdamas procedūrinius sprendimus, Tarybos narių reikalavimu paskelbia, kokiu Tarybos veiklos reglamento punktu vadovaujasi;

6.9.13. pirmininkauti pavedęs mero pavaduotojui arba jo nesant kitam Tarybos nariui, diskusijoje dalyvauja bendra tvarka;

6.9.14. nustato klausimo svarstymo trukmę, kuri neturi viršyti 30 minučių, jei Taryba nenusprendžia kitaip;

6.9.15. pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, taip pat posėdyje priimtus sprendimus ir kitus dokumentus (aktus).

6.10. Posėdžio darbo grafikas

9 – 10.30 val.;

pertrauka – 20 min.;

10.50 – 12.20 val.;

12.20 – 14.00 val. – pietų pertrauka;

14.00 – 15.30 val.;

pertrauka – 20 min.;

15.50 – 17.30 val.

Neišsprendus visų klausimų Tarybos posėdyje per vieną dieną, Taryba priima sprendimą dėl posėdžio pratęsimo, kuris gali vykti tą pačią arba kitą darbo dieną .

6.11. Pranešėjų ir papildomų kalbėtojų pasisakymo laiką pasiūlo posėdžio pirmininkas.

6.12. Po klausimo pristatymo pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui 2 klausimus. Klausimui pateikti skiriama 1 minutė, atsakymui – iki 3 minučių.

6.13. Tarybos nario prašymu jam pateikiama posėdyje svarstomų klausimų papildoma medžiaga.

6.14. Pranešėjui atsakius į klausimus, Tarybos nariams suteikiama teisė pasisakyti svarstomu klausimu: komitetų ir frakcijų vardu bei pateikusiems raštiškus pasiūlymus – 7 minutės, kitiems – 5 minutės.

6.15. Svarstomu klausimu galimas tik vienas pasisakymas ir replika.

6.16. Posėdžio pirmininkui leidus, gali būti suteiktos papildomos 2 minutės. Tik pirmininkas gali nutraukti pasisakymą.

6.17. Tarybos nariui replikuoti, pasisakyti dėl balsavimo motyvų, siūlyti atmesti sprendimo projektą ar atidėti klausimo svarstymą suteikiamos 2 minutės.

6.18. Pasisakyti ar replikuoti galima tik pranešėjui baigus kalbėti.

6.19. Dėl balsavimo motyvų prieš kiekvieną balsavimą gali pasisakyti ne daugiau kaip 4 Tarybos nariai

6.19.1. ne daugiau kaip 2 Tarybos nariai „už“;

6.19.2. ne daugiau kaip 2 „prieš“.

6.20. Per posėdį kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Pirmiausia pasisako komitetų ir frakcijų pirmininkai, Tarybos nariai, pateikę pasiūlymus dėl sprendimo projekto.

Norintys pasisakyti svečiai iš anksto registruojami posėdžio sekretoriate.

6.21. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba to pageidauja Tarybos nariai ir nusprendžia Taryba. Tarybos nariai, ketinę pasisakyti, bet negavę žodžio dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami Tarybos sudarytai redakcinei komisijai.

6.22. Posėdžio pirmininkui leidus, Tarybos narys turi teisę pasisakyti asmeniniu klausimu iki 2 minučių. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama. Žodis asmeniniu klausimu Tarybos nariui suteikiamas apsvarsčius darbotvarkės klausimą.

6.23. Tarybos nariui leidžiama pranešti nenumatytą posėdžio darbotvarkėje informaciją, padaryti ne daugiau kaip 3 minučių trukmės pareiškimą posėdžio pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.

6.24. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjas, įvertinęs Tarybos narių pasisakymus ir pasiūlymus, trumpai apibendrina svarstomą sprendimo projektą.

6.25. Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą, jeigu yra pateikta pataisų ir alternatyvių pasiūlymų, ir perduoti sprendimo projektą svarstyti atitinkamam komitetui.

6.26. Prieš balsavimą posėdžio pirmininkas, komitetas, frakcija, nuolatinė ar laikina komisija gali pareikalauti neeilinės, ne ilgesnės kaip 10 minučių pertraukos.

6.27. Posėdžio pirmininkas po diskusijų ir pasisakymų dėl balsavimo motyvų skelbia balsavimo pradžią ir praneša balsavimo rezultatus. Balsuojant replikos ar pastabos neleidžiamos.

6.28. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, išskyrus šio Tarybos veiklos reglamento numatytus atvejus. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai.

6.29. Protokoliniai sprendimai priimami dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma arba bendru pritarimu.

6.30. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu.

6.31. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu. Balsus skaičiuoja Tarybos sudaryta balsų skaičiavimo komisija, o komisijos pirmininkas balsavimo rezultatus praneša posėdžio pirmininkui.

6.32. Slaptai balsuojama šiame Tarybos veiklos reglamente numatytais atvejais, taip pat nusprendus Tarybai, kai to pageidauja frakcija arba 1/3 nustatyto skaičiaus Tarybos narių. Skelbiama balsavimo pradžia ir pabaiga. Balsuojama Tarybos patvirtintais balsavimo biuleteniais, kuriuos balsų skaičiavimo komisija antspauduoja ir išduoda Tarybos nariams. Tarybos nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape.

6.33. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

6.34. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas pasiūlymas.

6.35. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

6.36. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

6.37. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.

6.38. Nusprendus Tarybai, balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja frakcija arba 1/3 visų Tarybos narių. Šiuo atveju posėdžio pirmininkas skelbia Tarybos nario pavardę, o šis atsistojęs išreiškia savo nuomonę svarstomu klausimu.

6.39. Balsuoti gali būti pateiktas vienas arba du alternatyvūs pasiūlymai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmą pasiūlymą“ arba „už antrą pasiūlymą, „ arba „susilaikoma“.

6.40. Posėdžio pirmininkas nustato balsavimo dėl alternatyvių pasiūlymų eiliškumą.

6.41. Jeigu pateikti daugiau kaip 2 pasiūlymai, posėdžio pirmininkas juos sugrupuoja pagal prasmę taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du pasiūlymus būtų išspręsti visi.

6.42. Jeigu iš dviejų pateiktų pasiūlymų vienas surenka dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą, jis yra priimamas.

6.43. Jeigu pateikta daugiau kaip du pasiūlymai, tai daugiausia balsų surinkęs pasiūlymas teikiamas balsuoti atskirai.

6.44. Balsų dauguma atrinktas pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir Tarybos nariai balsuoja už visą sprendimo projektą.

6.45. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame Tarybos posėdyje.

6.46. Atskirais atvejais galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša Tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato Tarybai sprendimo projektą. Taryba numato sprendimo projekto pateikimo Tarybai laiką, t.y. nusprendžia, ar sprendimo projektas turi būti pateiktas to paties Tarybos posėdžio pabaigoje, ar kitam Tarybos posėdžiui.

7 skyrius. VALDYBOS SUDARYMAS IR JOS NARIO STATUSO PRARADIMO TVARKA

7.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių sudaro Valdybą ir nustato jos narių skaičių.

7.2. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų (neetatinių) Valdybos narių kandidatūras iš Tarybos narių Tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai.

7.3. Pareikšti nepasitikėjimą Valdybos nariais, išskyrus nepasitikėjimą meru ir mero pavaduotoju (pavaduotojais), gali 1/3 išrinktų Tarybos narių.

7.4. Pareiškimas dėl nepasitikėjimo atskiru jos nariu registruojamas Bendrajame skyriuje.

7.5. Bendrasis skyrius įregistruotą pareiškimą dėl nepasitikėjimo atiduoda merui.

7.6. Įregistravus pareiškimą dėl nepasitikėjimo, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

7.7. Valdybos narys, gavęs pareiškimą dėl nepasitikėjimo, privalo ne vėliau kaip per dvi savaites įregistruoti Bendrajame skyriuje raštišką atsakymą, kuris atiduodamas merui .

7.8. Meras, gavęs Valdybos nario atsakymą į pareiškimą dėl nepasitikėjimo, su juo supažindina Tarybos narius.

7.9. Artimiausiame Tarybos posėdyje svarstomas pareiškimas dėl nepasitikėjimo.

7.10. Pareiškimo dėl nepasitikėjimo nagrinėjimo tvarka

7.10.1. pareiškimo dėl nepasitikėjimo pateikėjų atstovo argumentuotas pasisakymas iki 10 minučių;

7.10.2. pareiškimą dėl nepasitikėjimo gavusio Valdybos nario atsakymas iki 30 minučių;

7.10.3. Valdybos nario atsakymai į klausimus iki 15 minučių;

7.10.4. diskusija iki 30 minučių;

7.10.5. pareiškimą dėl nepasitikėjimo gavusiojo baigiamasis žodis iki 5 minučių.

7.11. Valdybos nariai iš Valdybos atleidžiami, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų Tarybos narių dauguma.

7.12. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų ar kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas.

7.13. Valdybos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos Tarybos nariai. Iki naujos Valdybos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

8 skyrius. VALDYBOS ĮGALIOJIMAI

8.1. Organizuoja savivaldybės biudžeto projekto rengimą, teikia jį ir biudžeto įvykdymo apyskaitą tvirtinti Tarybai.

8.2. Priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo.

8.3. Priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

8.4. Vadovaudamasi įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, priima sprendimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio.

8.5. Nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus.

8.6. Priima sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo už valstybės išperkamus grąžintinus pastatus ar jų dalis ir kitus statinius.

8.7. Tarybos nustatyta tvarka skirsto gautą labdarą, jeigu labdaros davėjas nenurodė konkretaus labdaros gavėjo.

8.8. Priima savivaldybės gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje.

8.9. Atlieka įstatymų nustatytas teritorijų planavimo funkcijas, Tarybos pavedimu tvirtina specialiuosius ir detaliuosius planus.

8.10. Vadovaudamasi atitinkamais savivaldybės biudžeto straipsniais priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda Savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką.

8.11. Pagal patvirtintą biudžetą priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir kt.) bei būsto suteikimo.

8.12. Priima sprendimus dėl piliečių, turinčių teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti, eilių sudarymo bei tvarkymo ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos Tarybos patvirtinta tvarka.

8.13. Teikia Tarybai pasiūlymus steigti įmones ir iš savivaldybės biudžeto išlaikomas įstaigas, jas reorganizuoti ir likviduoti.

8.14. Tarybos nustatyta tvarka priskiria savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms bei įstaigoms valdyti patikėjimo teise savivaldybės nekilnojamąjį turtą, prireikus perduoda šį turtą iš vienų savivaldybės įstaigų bei įmonių kitoms.

8.15. Mero siūlymu ir atsižvelgdama į įstatymų patvirtintą sąrašą sprendžia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo klausimą, nustato jų skaičių.

8.16. Nustato Savivaldybės tarnautojų skaičių ir atlieka kitas personalo valdymo funkcijas, priskirtas Valdybai pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

8.17. Ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą Tarybai.

8.18. Vykdo Tarybos pavedimus.

8.19 priima sprendimus dėl mero, mero pavaduotojo, administratoriaus, kontrolieriaus atostogų ir komandiruočių.

Papildyta punktu

Nr. 25-1, 2001-10-25, paskelbta TAR 2001-10-25, i. k. 2001-00197

9 skyrius. VALDYBOS POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMAS

9.1. Valdyba sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

9.2. Valdybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista Valdybos sprendimu Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

9.3. Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio pirmininkas – meras ar posėdžiui pirmininkavęs valdybos narys ir administratoriaus paskirtas tarnautojas, atsakingas už protokolus.

9.4. Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai Valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posėdžiui pirmininkaujančio Valdybos nario balsas. Valdybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo, o sprendimai, kuriuose nustatomi, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios norminiai administraciniai teisės aktai, – kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas – meras arba kitas posėdžiui pirmininkavęs Valdybos narys.

9.5. Apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus meras ar jo pavaduotojas praneša visiems Valdybos nariams ir paskelbia gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios vietinėse žiniasklaidos priemonėse. Apie neeilinio posėdžio sušaukimą paskelbiama prieš 1 dieną.

9.6. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

9.7. Valdybos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai iki posėdžio pradžios pranešti merui.

9.8. Valdybos posėdžiai paprastai yra atviri. Juose turi teisę dalyvauti ir pasisakyti Tarybos nariai, Vyriausybės atstovas, savivaldybės kontrolierius, administratorius, kviestieji asmenys.

9.9. Posėdžiuose be kviestųjų asmenų gali dalyvauti įsiregistravę žiniasklaidos, įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų atstovai, apie tai pranešę Bendrajam skyriui iki posėdžio pradžios.

9.10. Posėdžiuose privalo dalyvauti administratorius, Teisės skyriaus vedėjas, skyrių vadovai, darbuotojas, atsakingas už ryšius su spauda, Bendrojo skyriaus specialistas, kuris protokoluoja posėdį.

9.11. Posėdžiuose turi dalyvauti Savivaldybės administracijos specialistai, skyrių vedėjai, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, kiti pareigūnai, jei svarstomi klausimai, kuriuos jie rengė arba kurie tiesiogiai susiję su jų darbu.

9.12. Valdybai nutarus, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjant gali atskleisti valstybės ar komercinę paslaptį, galimas uždaras posėdis. Tokiame posėdyje dalyvauja tik Valdybos nariai, posėdį aptarnaujantys bei mero kviesti asmenys.

10 skyrius. VALDYBOS POSĖDŽIUI TEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

10.1. Klausimus svarstyti Valdybai teikia meras savo iniciatyva ar Tarybos, Valdybos narių, komitetų, komisijų, savivaldybės kontrolieriaus, administratoriaus siūlymu.

10.2. Svarstytinų klausimų projektai su Valdybos narių išvadomis pagal priskirtą kompetenciją pateikiami Bendrajam skyriui ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki posėdžio.

10.3. Papildomi klausimai, kuriuos reikia neatidėliotinai svarstyti, įtraukiami į darbotvarkę Valdybos sprendimu, jeigu rengėjas likus 1 dienai iki posėdžio Bendrajam skyriui pateikia suderintą pagal 10.6 punktą reikalavimus sprendimo projektą.

10.4. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia Valdyba posėdžio pradžioje.

10.5. Mero, Tarybos narių, Tarybos komitetų, komisijų parengti ir teikiami svarstyti sprendimų projektai registruojami Bendrajame skyriuje ne vėliau kaip prieš 7 dienas, alternatyvūs sprendimai – ne vėliau kaip prieš 3 dienas, o papildomi – likus 1 dienai iki posėdžio. Sprendimo projektai privalo būti suderinti su atitinkamo komiteto pirmininku.

10.6. Sprendimų projektai, parengti Savivaldybės administracijos darbuotojų, turi būti suderinti su Savivaldybės administracijos padaliniais pagal jų kompetenciją, administratoriumi, Teisės skyriaus vedėju, kalbos specialistu, atitinkamų komitetų pirmininkais pagal jiems priskirtą kompetenciją.

10.7. Parengti sprendimų projektai ir darbotvarkė prieš 3 darbo dienas atiduodami Valdybos nariams, Vyriausybės atstovui, kontrolieriui, administratoriui, Teisės skyriui ir žiniasklaidos atstovams pagal pageidavimą.

10.8. Tarybos nariai, komitetai, komisijos pasiūlymus dėl sprendimo projekto gali pateikti raštu Bendrajam skyriui ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki posėdžio.

10.10. Gautus sprendimų projektus komitetai suderina per 6 kalendorines dienas.

10.11. Komiteto pirmininkas pagal jam priskirtą kompetenciją gautą sprendimo projektą pateikia svarstyti komitetui ir po komiteto posėdžio derinimo faktą patvirtina parašu, data arba parašu su pastaba.

10.12. Prie sprendimų projektų pridedami aiškinamasis raštas, reikalingi skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi finansavimo šaltiniai.

10.13. Sprendimų projektų ir dokumentų, turinčių savo antraštę (priedų), teikiamų svarstyti Valdybai, ištaisymai turi būti patvirtinti parašu ir data.

10.14. Valdybai grąžinus sprendimo projektą tobulinti, taikoma visa nurodyta projektų pateikimo ir derinimo procedūra.

10.15. Sprendimų projektų derinimo faktas patvirtinamas atitinkamo pareigūno parašu, data, jei reikia, su pastaba. Gali būti pateiktas atskiras raštas, kuriame pagrindžiami prieštaravimai ir pateikiami pasiūlymai dėl šio projekto patikslinimo.

10.16. Nederinti sprendimų projektai netraukiami į darbotvarkę.

11 skyrius. VALDYBOS POSĖDŽIO DARBO TVARKA

11.1. Valdybos posėdžio darbo grafikas

8.30 – 10.00 val.;

pertrauka – 15 min.;

10.15 – 12.00 val.;

1 val. – pietų pertrauka;

13.00 – posėdžio tęsinys.

11.2. Valdybos posėdžiai vyksta Tarybos veiklos reglamento 6 skyriuje nustatyta tvarka.

11.3. Posėdyje negali būti svarstomas klausimas, susijęs su kurio nors administracijos padalinio, įmonės, įstaigos, organizacijos veikla, jeigu iki posėdžio nebuvo su jais derintas ir jeigu į posėdį nebuvo pakviestas šio administracijos padalinio, įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas.

11.4. Prireikus gali būti rengiami Valdybos narių pasitarimai, kuriuose sprendimai nepriimami, tik aptariamos Savivaldybės problemos, administracijos padalinių darbas ir kiti klausimai. Pasitarimai protokoluojami.

12 skyrius. MERO, MERO PAVADUOTOJO RINKIMAS (SKYRIMAS), ĮGALIOJIMŲ NETEKIMAS

12.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų Tarybos narių dauguma. Su meru darbo sutartis nesudaroma.

12.2. Kandidatą į merus gali siūlyti kiekvienas Tarybos narys, taip pat frakcijos. Pasiūlymui turi pritarti bent vienas Tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną kandidatą ir tik vienam pritarti.

12.3. Posėdžio pirmininkas perskaito visų pasiūlytų kandidatų vardus ir pavardes.

12.4. Sutikę balotiruotis kandidatai jų pavardžių abėcėlės tvarka pristato savo būsimos veiklos programas, atsako į Tarybos narių klausimus.

12.5. Veiklos programai pristatyti skiriama iki 15 minučių, klausimams iki 20 minučių.

12.6. Tarybos nariai apsvarsto kandidatų pristatytas programas. Po programų svarstymo kandidatams suteikiamas 5 minučių baigiamasis žodis.

12.7. Rinkimų biuletenio pavyzdį tvirtina Taryba. Į rinkimų biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės.

12.8. Patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuletenius parengia Bendrasis skyrius ir perduoda balsų skaičiavimo komisijai.

12.9. Posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią.

12.10. Balsų skaičiavimo komisija antspauduoja balsavimo biuletenius ir išduoda juos Tarybos nariams.

12.11. Tarybos nariai, gavę balsavimo biuletenį, pasirašo rinkimų biuletenių išdavimo sąraše.

12.12. Balsuotojas rinkimų biuletenyje palieka tik vieno kandidato, už kurį jis balsuoja, pavardę ir išbraukia kitų kandidatų pavardes.

12.13. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose palikta daugiau kaip vienas kandidatas ir papildomai įrašytos pavardės.

12.14. Kandidatas yra laikomas išrinktu, jei už jį balsavo nustatyto viso Tarybos narių skaičiaus dauguma.

12.15. Jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai ir nė vienas nesurinko viso nustatyto Tarybos narių skaičiaus balsų daugumos, kitame Tarybos posėdyje gali būti siūlomi pakartotinai arba siūlomi nauji kandidatai.

12.16. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko viso nustatyto Tarybos narių skaičiaus balsų daugumos, į biuletenį įrašomos dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų vardai, pavardės ir balsavimas kartojamas.

12.17. Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, į biuletenį įrašomos visų šių kandidatų pavardės ir balsavimas kartojamas.

12.18. Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame Tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo.

12.19. Prieš kiekvieną balsavimą kandidatas gali atsisakyti balotiruotis.

12.20. Slapto balsavimo rezultatus paskelbia Tarybos sudarytos balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, perskaitydamas protokolą.

12.21. Iš naujo pasiūlytų kandidatų svarstymas ir rinkimai vyksta pagal šio Tarybos veiklos reglamento 12.2 – 12.22 punktus.

12.22. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą (slapto balsavimo rezultatus) tvirtina Taryba, jeigu nebuvo procedūrinių pažeidimų.

12.23. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo meras. Tame pačiame Tarybos posėdyje siūlomas vienas kandidatas. Tą patį kandidatą pakartotinai galima siūlyti tik vieną kartą.

12.24. Sutikęs balotiruotis kandidatas pristato savo veiklos programą.

12.25. Balsuojama ta pačia tvarka kaip ir renkant merą.

12.26. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

12.27. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos ar Valdybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

12.28. Merui, mero pavaduotojui netaikomas Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos, reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimą.

12.29. Savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Jų skaičių nustato Valdyba.

12.30. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma (slaptu balsavimu)

12.30.1. Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;

12.30.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

12.30.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

12.31. Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

12.32. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma.

12.33. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Tarybos nario mandato.

12.34. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, šios Tarybos išrinkto mero įgaliojimai baigiasi, kai naujai išrinkta Taryba išrenka merą. Jeigu meras atsisako eiti pareigas iki to laiko, kol naujai išrinkta Taryba išrinks merą, laikoma, kad jis atsistatydino savo noru, ir jam išeitinė pašalpa nemokama. Šiuo atveju Taryba mero pareigas laikinai eiti paveda vienam naujai išrinktos Tarybos nariui. Mero pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai naujai išrinkta Taryba išsirenka merą ir (ar) jeigu meras atsisako eiti pareigas iki to laiko, kol naujai išrinkta Taryba išrinks merą.

12.35. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra – į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta kompensacijos dalis nemokama.

12.36. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.

13 skyrius. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI

13.1. Meras yra atskaitingas Tarybai ir bendruomenei už Savivaldybės veiklą. Meras

13.1.1. nustato ir sudaro Tarybos, Valdybos posėdžių darbotvarkes, ir teikia sprendimų projektus, šaukia Tarybos, Valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Tarybos, Valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

13.1.2. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

13.1.3. atstovauja savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso

teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

13.1.4. siūlo Tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), Valdybos narių ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų;

13.1.5. atsižvelgdamas į administratoriaus teikimą, tvirtina Savivaldybės administracijos padalinių nuostatus, padalinių etatus, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų ir Valdybos nustatyto Savivaldybės administracijos tarnautojų skaičiaus;

13.1.6. administruoja savivaldybės asignavimus arba įgalioja tai daryti administratorių;

13.1.7. per administratorių vadovauja Savivaldybės administracijos struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams;

13.1.8. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia turimus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

13.1.9. kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis ir įstaigomis rengia bei įgyvendina prevencines priemones, gelbėja gyventojus įvykusių katastrofų, stichinių nelaimių, epidemijų, užkrečiamųjų ligų atvejais, likviduoja jų padarinius, organizuoja ir kuruoja gelbėjimo darbus, rūpinasi nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programų įgyvendinimu, aplinkos būkle savivaldybės teritorijoje;

13.1.10. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ir užsienio institucijomis sutartis;

13.1.11. rūpinasi viešąja tvarka ir gyventojų rimtimi;

13.1.12. organizuoja migracijos procesų tyrimą ir analizę, kartu su teritorinėmis darbo biržomis rūpinasi gyventojų užimtumu, jų kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu, viešųjų darbų organizavimu;

13.1.13. atsako už valstybinės kalbos vartojimo kontrolę;

13.1.14. įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius arba nustatyta tvarka įgalioja tai daryti administratorių ar kitą administracijos tarnautoją;

13.1.15. organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, ligonių, invalidų, senelių slaugą ir rūpybą, išduoda rekomendacijas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms dėl farmacinės veiklos;

13.1.16. sudaro ir tvirtina naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas;

13.1.17. organizuoja vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą, ikimokyklinį vaikų ugdymą, vaikų ir jaunimo papildomą ugdymą;

13.1.18. organizuoja socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą, atsako už neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialinę integraciją;

13.1.19. rūpinasi gyventojų bendrosios kultūros ugdymu, etnokultūros puoselėjimu, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;

13.1.20. atlieka įstatymų jam priskirtas funkcijas ir įgaliojimus;

13.1.21. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito rinkėjams už Tarybos ir Valdybos veiklą.

13.2. Mero pavaduotojas atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Mero pavaduotojo funkcijas Taryba nustato atskiru Tarybos sprendimu. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio 13.1.4 ir 13.1.8 papunkčiuose numatytus įgaliojimus. Pavadavimas įteisinamas mero potvarkiu.

14 skyrius. MERO SPRENDIMAI

14.1. Meras, vykdydamas įstatymų, Tarybos ir Valdybos sprendimų suteiktus įgaliojimus, leidžia potvarkius

14.1.1. dėl Tarybos ir Valdybos darbo organizavimo;

14.1.2. dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti Tarybai ir Valdybai teisme, santykiuose su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio valstybių savivaldos institucijomis, savivaldybės gyventojais;

14.1.3. dėl įgaliojimų suteikimo pradėti rengti teritorijos planavimo dokumentus;

14.1.4. dėl mero patarėjų skyrimo;

14.1.5. dėl mero patarėjų atostogų suteikimo;

Papunkčio pakeitimai

Nr. 25-1, 2001-10-25, paskelbta TAR 2001-10-25, i. k. 2001-00197

14.1.6. dėl administratoriaus pavadavimo ar jo pareigų ėjimo;

14.1.7. dėl minėjimų, eitynių ir kitų masinių renginių rengimo mieste;

14.1.8. dėl įvairių komisijų, darbo grupių sudarymo;

14.1.9. dėl Savivaldybės administracijos dokumentų įforminimo, vykdymo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo;

14.1.10. kitais savo kompetencijos klausimais.

14.2. Mero potvarkiai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.

14.3. Mero potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenumatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jei mero potvarkis viešai skelbtinas, jis įsigalioja potvarkio viešo paskelbimo dieną.

14.4. Mero potvarkiai yra laisvai prieinami žiniasklaidos atstovams.

15 skyrius. MERO SUDAROMOS KOMISIJOS

15.1. Meras sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas arba darbo grupes

15.1.1. Lietuvos įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, Tarybos ar Valdybos sprendimų įgyvendinimui organizuoti;

15.1.2. savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos problemoms nagrinėti ir spręsti;

15.1.3. Valdybos ar Tarybos sprendimų projektams rengti ir nesutarimams dėl šių projektų svarstyti;

15.1.4. gaivalinių nelaimių ir avarijų padarinių likvidavimo klausimams spręsti;

15.1.5. savivaldybės renginiams organizuoti, įvairiems tikrinimams atlikti, kitiems aktualiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti.

15.2. Komisijos sudaromos iš Tarybos narių, Savivaldybės administracijos darbuotojų, įmonių, įstaigų, organizacijų pareigūnų, mokslininkų, specialistų ir kt.

15.3. Komisijos savo išvadas, siūlymus ir atitinkamą projektą dėl Tarybos, Valdybos sprendimų ar mero potvarkių teikia merui.

16 skyrius. TARYBOS IR MERO ANTSPAUDAI

16.1. Taryba ir meras turi antspaudus, kurie naudojami Savivaldybių atributikos įstatymo nustatyta tvarka. Antspaudų pavyzdį tvirtina Taryba.

16.2. Tarybos, Valdybos sprendimų, mero potvarkių kopijos ir išrašai antspauduojami Bendrojo skyriaus antspaudu.

16.3. Mero antspaudu antspauduojami

16.3.1. dokumentai, kuriuose mero antspaudas numatytas pagal įstatymą;

16.3.2. galiojimų dokumentai, suteikiantys teisę Savivaldybės tarnautojams arba kitiems piliečiams atstovauti Tarybai, Valdybai ar merui;

16.3.3. mero tvirtinami dokumentai;

16.3.4. mero pasirašyti tarnybiniai pažymėjimai.

17 skyrius. MERO REIKALŲ PERDAVIMAS

17.1. Tarybai priėmus sprendimą dėl mero atleidimo iš pareigų, buvęs meras Tarybos sprendimo nurodytu laiku turi perduoti reikalus naujam merui ar kitam Tarybos įgaliotam asmeniui, dalyvaujant Tarybos paskirtam atstovui (atstovams).

17.2. Perduodant reikalus turi būti surašomas perdavimo – priėmimo aktas.

17.3. Reikalų perdavimo – priėmimo akte turi būti pateikti duomenys apie savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės būklę, administracijos išlaikymo išlaidų sąmatos vykdymą, Savivaldybės archyvo būklę, Tarybos, Valdybos sprendimų, mero potvarkių vykdymą.

17.4. Reikalų perdavimo – priėmimo aktą pasirašo reikalus perduodantis ir perimantis asmuo, taip pat Tarybos paskirtas atstovas (atstovai).

17.5. Jei reikalus perduodantis arba juos perimantis nesutinka su kai kuriais akto skyriais (punktais), jis nurodo tai raštu, pasirašydamas aktą.

18 skyrius. TARYBOS KOMITETŲ SUDARYMAS, JŲ VEIKLOS TVARKA

18.1. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, Valdybos, mero sprendimai.

18.2. Komitetai sudaromi iš ne mažiau kaip trijų Tarybos narių Tarybos sprendimu. Savivaldybėje sudaromas Kontrolės komitetas. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto narių skaičius neturi viršyti ketvirtadalio išrinktų Tarybos narių. Kiti komitetai formuojami proporcingai turimų mandatų skaičiui Taryboje. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato Taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus Taryba nustato, atsižvelgdama į Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus. Vardinį komitetų narių sąrašą tvirtina Taryba.

18.3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės komiteto pirmininko teikimu skiria Taryba šio reglamento 12.2 – 12.22 punktuose nustatyta tvarka. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma.

18.4. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos ir kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

18.5. Komitetų ir komisijų darbe patariamojo balso teise Tarybos veiklos reglamento 18.16.1 ir 18.16.2 papunkčiuose nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir Savivaldybės tarnautojai.

18.6. Komitetai (išskyrus Kontrolės komitetą)

18.6.1. dirba pagal komiteto patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito Tarybai;

18.6.2. savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu rengia Tarybos ar Valdybos sprendimų projektus;

18.6.3. inicijuoja Tarybos, Valdybos sprendimų projektų, mero potvarkių rengimą;

18.6.4. svarsto ir derina Tarybai, Valdybai pateiktų sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

18.6.5. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo apyskaitą;

18.6.6. nagrinėja piliečių ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus, prašymus, skundus savo veiklos srityse, jei reikia, su atitinkamais rekomendaciniais sprendimais juos perduoda pagal kompetenciją administratoriui, merui, Valdybai, Tarybai.

18.7. Pagrindinė komitetų veiklos forma yra posėdžiai, išvažiuojamieji posėdžiai. Organizaciniais ir informacijos klausimais aptarnauja administracija.

18.8. Posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro pirmininkas, jo nesant, pirmininko pavaduotojas pagal komitetų patvirtintą darbo grafiką. Jis privalo sušaukti posėdį ir tuo atveju, jeigu du komiteto nariai reikalauja ir raštu pateikia darbotvarkę.

18.9. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių.

18.10. Posėdžiai protokoluojami. Protokolai saugomi Bendrajame skyriuje.

18.11. Sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami visų komiteto narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Komiteto narys turi teisę pareikšti atskirą nuomonę, kurią privaloma užprotokoluoti.

18.12. Sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo pirmininkas, jo nesant, pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui, per 5 dienas.

18.13. Keli komitetai savo iniciatyva, jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti jungtinius posėdžius. Jungtiniam posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių balsų dauguma. Posėdžio sprendimą ir protokolą pasirašo posėdyje dalyvavusių komitetų pirmininkai.

18.14. Jungtinio posėdžio parengtais klausimais komitetai gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

18.15. Komitetai skiria pranešėjus savo parengtus sprendimų projektus pristatyti Tarybai ar Valdybai.

18.16. Komitetas turi teisę

18.16.1. išklausyti Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus; apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 3 dienas, jie privalo atvykti į posėdį ir pateikti informaciją svarstomais klausimais;

18.16.2. reikalauti iš Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų, pareigūnų ataskaitinių dokumentų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, kurią privalo pateikti per 3 darbo dienas;

18.16.3. kviesti į posėdžius kitus Tarybos narius, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus ir kitus asmenis.

18.17. Komiteto pirmininkas

18.17.1. šaukia komiteto posėdžius;

18.17.2. sudaro posėdžio darbotvarkę ir organizuoja reikalingų dokumentų, kitos medžiagos parengimą;

18.17.3. pirmininkauja posėdžiams;

18.17.4. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems reikalingą medžiagą ir dokumentus;

18.17.5. kviečia dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis;

18.17.6. informuoja komiteto narius apie sprendimų ir rekomendacijų vykdymą;

18.17.7. kiekvienų metų pabaigoje už komiteto veiklą atsiskaito Tarybai;

18.18. Komiteto narys

18.18.1. turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto svarstomais klausimais;

18.18.2. turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant;

18.18.3. turi teisę teikti pasiūlymus dėl Savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų patikrinimo.

19 skyrius. SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS, KONTROLIERIAUS TARNYBA

19.1. Savivaldybės kontrolierius (Kontrolieriaus tarnyba) prižiūri, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės turtas. Ši institucija atskaitinga Tarybai ir nesusijusi su Tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės kontrolieriaus funkcijos nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnyje.

19.2. Savivaldybės kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu Taryba steigia Kontrolieriaus tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius (toliau – kontrolierius).

19.3. Kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

19.4. Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą deleguoja Finansų ministerija, tvirtina Taryba. Priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja meras arba Tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas priima Taryba.

19.5. Taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

19.6. Kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo srityse.

19.7. Kontrolierius gali būti Tarybos sprendimu atleistas iš pareigų iki kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

19.8. Kontrolieriaus, taip pat Kontrolieriaus tarnybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija. Kontrolierius (Kontrolieriaus tarnyba) turi savo antspaudą.

19.9. Kontrolierius (Kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Vidaus audito nuostatais, Valstybės kontrolės metodiniais nurodymais ir Tarybos patvirtintais Savivaldybės kontrolieriaus (Kontrolieriaus tarnybos) veiklos nuostatais.

19.10. Savivaldybės kontrolieriaus, taip pat Kontrolieriaus tarnybos tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymas.

19.11. Kontrolierius, taip pat Kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali būti Savivaldybės, kurioje jie dirba, Tarybos nariais.

19.12. Savivaldybės kontrolieriaus ir Kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus tvirtina Taryba. Be to, Taryba nustato Kontrolieriaus tarnybos darbo užmokesčio fondą, vadovaudamasi įstatymų nustatytais koeficientais, tvirtina kontrolieriaus atlyginimą.

20 skyrius. TARYBOS KOMISIJOS

20.1. Taryba savo įgaliojimų laikui prie Tarybos sudaro administracinę komisiją. Ši komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Taryba šios komisijos pirmininku mero teikimu skiria Tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka administratoriaus paskirtas Savivaldybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomas į jo pareigybės aprašymą.

20.2. Įstatymų nustatytais atvejais ar Tarybos sprendimu sudaromos etikos, privatizavimo, balsų skaičiavimo, savivaldybės peticijų ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

20.3. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, Savivaldybės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

20.4. Taryba nustato komisijos narių skaičių ir mero teikimu išrenka komisijų pirmininkus, jeigu už tai balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

20.5. Kandidatūros į komisijas svarstomos ir už jas balsuojama personaliai arba už visas iš karto.

20.6. Komisijos yra atsakingos ir atskaitingos Tarybai.

20.7. Komisijos ( išskyrus administracinę komisiją) svarstomais klausimais priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus.

20.8. Komisijų (nuolatinių) veiklos nuostatus tvirtina Taryba.

21 skyrius. TARYBOS NARIŲ FRAKCIJOS

21.1. Savo partijos politikai vykdyti Tarybos nariai laisva valia gali jungtis į frakcijas.

21.2. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai.

21.3. Frakcijos gali jungtis į koalicijas.

21.4. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, neprieštaraujančią Tarybos veiklos reglamentui, išsirenka pirmininką.

21.5. Frakcijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę atstovauti Taryboje savo frakcijai.

21.6. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją arba sudaryti koaliciją, teikia merui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, pirmininko bei pavaduotojo vardai ir pavardės.

21.7. Apie frakcijos ar koalicijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.

21.8. Apie pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, veiklos nutraukimą raštu pranešama merui, kuris tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.

21.9. Tarybos narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Tarybos dauguma, gali pasiskelbti opozicinėmis.

22 skyrius. TARYBOS IR VALDYBOS POSĖDŽIUOSE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

22.1. Tarybos ir Valdybos posėdžiai yra protokoluojami. Sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio, o protokolą – per 20 dienų. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

22.2. Posėdžio protokole nurodoma

22.2.1. posėdžio pavadinimas;

22.2.2. posėdžio vieta ir laikas;

22.2.3. posėdžio eilės numeris;

22.2.4. posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių skaičius ;

22.2.5. svečių ir kviestų asmenų skaičius;

22.2.6. posėdžio pirmininko vardas ir pavardė;

22.2.7. posėdžio darbotvarkė;

22.2.8. kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė;

22.2.9. diskusijose dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės;

22.2.10. asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir pasisakantiems, vardai ir pavardės;

22.2.11. trumpas kalbų ir paklausimų išdėstymas;

22.2.12. priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai.

22.3. Prie posėdžio protokolo pridedama

22.3.1. Tarybos ar Valdybos priimtų sprendimų sąrašas;

22.3.2. posėdyje nedalyvavusių Tarybos ar Valdybos narių sąrašas;

22.3.3. posėdyje dalyvavusių svečių ir kviestų asmenų sąrašas;

22.3.4. pranešimai ir papildomi pranešimai;

22.3.5. posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų Tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos.

22.4. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako Bendrasis skyrius ir administratorius.

22.5. Tarybos posėdžiai įrašomi į garsajuostę. Įrašai saugomi įstatymų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 1 metus.

22.6. Sprendimai įsigalioja po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

22.7. Sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

22.8. Posėdžio protokolo išrašas daromas merui ar jo pavaduotojui leidus. Tarybos nariui tokio leidimo nereikia.

22.9. Sprendimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams Bendrasis skyrius perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.

22.10. Gyventojai su priimtais sprendimais gali susipažinti Bendrajame skyriuje.

23 skyrius. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

23.1. Paklausimu laikomas toks Savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė Tarybos posėdžio metu kreipėsi į Savivaldybės pareigūną, savivaldybės įmonės ar organizacijos vadovą arba kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

23.2. Su paklausimu Tarybos narys ar jų grupė žodžiu (tik posėdžio metu) ar raštu gali kreiptis į merą, Tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, Savivaldybės bei įmonių ir organizacijų vadovus (toliau pareigūnus).

23.3. Raštiškus paklausimus registruoja Bendrasis skyrius ir perduoda administratoriui, kuris apie tai praneša merui ir paklausimą įteikia pareigūnui.

23.4. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį kreipiasi, kokio atsakymo (žodžiu ar raštu) laukia. Jeigu paklausime nenurodyta, kaip atsakyti, atsakymas rengiamas raštu. Į paklausimą raštu reikia atsakyti per 10 dienų, o žodžiu – artimiausiame Tarybos posėdyje.

23.5. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip vieno mėnesio nuo paklausimo gavimo.

23.6. Tarybos narys turi teisę bet kada atšaukti savo paklausimą.

23.7. Norint paklausimo svarstymą įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę, reikia, kad jam pritartų 1/3 nustatyto skaičiaus Tarybos narių, kurie patvirtina pritarimą savo parašais.

23.8. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja dėl pateisinamų priežasčių, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

23.9. Paklausimas Tarybos posėdyje nagrinėjamas šia tvarka

23.9.1. paklausimo teikėjo pasisakymas iki 5 minučių;

23.9.2. pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas iki 15 minučių;

23.9.3. diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas, frakcija. Jeigu Taryba nesutaria dėl diskusijos, leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 4 Tarybos nariams.

23.10. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) negali pirmininkauti Tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

23.11. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam pateiktas Tarybos nario (narių) paklausimas, atsakymą, Taryba priima sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo autorius (autoriai).

23.12. Administratorius kartą per ketvirtį informuoja Tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl Tarybos narių paklausimų.

24 skyrius. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

24.1. Už gyventojų priėmimo organizavimą atsako meras. Jis nustato ir tvirtina gyventojų priėmimo tvarką, grafiką ir skelbia apie tai žiniasklaidoje.

24.2. Gyventojų priėmimą organizuoja ir raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, skundais, pasiūlymais, tvarko Bendrasis skyrius.

24.3. Gyventojų pareiškimai privalo būti išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

24.4.Tarybos nariai jiems skirtus rinkėjų pareiškimus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėją informuoja pats Tarybos narys.

24.5. Tarybos ar Tarybos nario vardu gauti pareiškimai gali būti nagrinėjami Tarybos komitetuose.

24.6. Pareiškimai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar administracijos, tačiau rezultatai pareiškėjų netenkina, komiteto siūlymu gali būti svarstomi Taryboje.

25 skyrius. SAVIVALDYBĖS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

25.1. Kaip savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

25.2. Piliečių skundus dėl savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.

25.3. Savivaldybės institucijų bei savivaldybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

25.4. Tarybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati Taryba. Valdybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati Valdyba arba Taryba. Mero priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba Taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba Valdyba, arba Taryba. Savivaldybių institucijų ar kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti Vyriausybės atstovas apskrityje. Be to, jis gali kreiptis į teismą dėl tokių aktų panaikinimo.

26 skyrius. KOMPENSACIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAMS

26.1. Komitetų pirmininkams, Valdybos ir Tarybos nariams už laiką, praleistą Tarybos, komitetų, komisijų, Valdybos posėdžiuose, taip pat už laiką vykdant Tarybos nario pareigas, mokama kompensacija. Ši kompensacija apskaičiuojama pagal Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką.

26.2. Kompensuojama už

26.2.1. Tarybos, jos komitetų bei komisijų, Valdybos posėdžiuose faktiškai sugaištą laiką;

26.2.2. laiką, sugaištą vykdant Tarybos ar mero pavedimus, faktiškai sugaištą laiką susitinkant su gyventojais pagal patvirtintus grafikus.

26.3. Skaičiuojamas Tarybos nario sugaištas laikas yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.

26.4. Tarybos nario sugaištas laikas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį.

26.5. Kompensacijos už sugaištą laiką išmokamos kartą per mėnesį Savivaldybės kasoje.

26.7. Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento, jei jis vėluoja į posėdį, iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento, kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui. Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, posėdžio sekretorė pažymi jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.

26.8. Duomenis apie Tarybos narių posėdžiuose sugaištą laiką tvirtina mero pavaduotojas.

26.9. Tarybos nario darbo laikas Tarybos komitetų, Valdybos, komisijų posėdžiuose nustatomas pagal įrašus posėdžių protokoluose.

26.10. Tarybos nario darbo laikas vykdant komitetų pavedimus nustatomas pagal komiteto pirmininko teikimą.

26.11. Komitetų pirmininkai iki naujo mėnesio pirmos darbo dienos pateikia mero pavaduotojui tvirtinti duomenis apie Tarybos narių praėjusio mėnesio darbo laiką komitetuose.

26.12. Tarybos narių dalyvavimo ne savo komiteto posėdyje laikas įskaitomas, jeigu komiteto darbotvarkėje yra klausimai, kuriems nagrinėti yra būtinas šių Tarybos narių dalyvavimas ir jie yra kviesti.

26.13. Tarybos nario darbo laikas dirbant kitus darbus dėl įgaliojimų vykdymo skaičiuojamas analogiškai pagal nustatytą tvarką mero, mero pavaduotojo, komiteto pirmininko teikimu.

26.14. Tarybos nariai, kurie vykdydami Tarybos nario įgaliojimus negauna atlyginimo pagrindinėje darbovietėje, pateikia pažymą iš darbovietės apie vidutinį valandos atlygį kompensacijai sumokėti.

26.15. Tarybos nariams kompensacijas apskaičiuoja administracijos Finansų tarnyba.

26.16. Tarybos nariai negali gauti kompensacijos už sugaištą laiką vykdant savo pareigas, jei už tą patį laiką jie gavo atlyginimą pagrindinėje darbovietėje

Papildyta skyriumi

Nr. 27-5, 2001-12-28, paskelbta TAR 2001-12-28, i. k. 2001-00258

Pakeitimai

1.

Panevėžio miesto taryba, Sprendimas

Nr. 25-1, 2001-10-25, paskelbta TAR 2001-10-25, i. k. 2001-00197

Dėl Savivaldybės tarybos 2001-06-07 sprendimo Nr. 17-1 papildymo ir pakeitimo

2.

Panevėžio miesto taryba, Sprendimas

Nr. 27-5, 2001-12-28, paskelbta TAR 2001-12-28, i. k. 2001-00258

Dėl Savivaldybės tarybos 2001-06-07 sprendimo Nr. 17-1 papildymo