Dėl Kultūros įstaigų nuostatų patvirtinimo

Dėl Kultūros įstaigų nuostatų patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2005-08-26

Potvarkis paskelbtas: TAR 2001-05-15, i. k. 2001-00096

PANEVĖŽIO MIESTO MERAS

POTVARKIS

DĖL KULTŪROS ĮSTAIGŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2001 m. gegužės 15 d. Nr. 138

Panevėžys

Vykdant Panevėžio miesto tarybos 2001 02 15 sprendimą Nr.15-13 „Dėl miesto Savivaldybės įstaigų vadovų kadencijos nustatymo“, patvirtinti Baltoskandijos akademijos bei Kultūros ir meno skyriaus kuruojamų įstaigų nuostatus ir statutą (pridedama)

choreografijos centro „Linelis“;

Dailės galerijos;

Fotografijos galerijos;

kultūros centro „Garsas“;

kamerinio moterų choro „Volungė“;

Kultūros rūmų;

Laisvalaikio centro;

Lėlių vežimo teatro;

Muzikinio teatro;

pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“;

teatro „Menas“;

Savivaldybės viešosios bibliotekos;

Kraštotyros muziejaus.

Meras Valdemaras Jakštas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

BALTOSKANDIJOS AKADEMIJOS

NUOSTATAI

1. Bendroji dalis

1.7. Baltoskandijos akademijos (toliau – akademijos) steigėjas yra Panevėžio miesto taryba.

1.8. Akademija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga.

1.9. Akademija yra mokslinių tyrimų įstaiga, sukurta klasikinių akademijų pavyzdžiu, siekiant propaguoti įvairių humanitarinių mokslų integraciją bei praktikuoti mokslo ir visuomenės ryšį, įtvirtinant diskusijos ir dialogo principus.

1.10. Akademija dirba pagal steigėjo patvirtintus nuostatus, parengtus vadovaujantis bendraisiais nuostatais.

1.11. Akademijos veikla grindžiama bendražmogiškais principais, kuriais vadovaujasi ir kitos Europos tautos, lietuvių kultūros ir mokslo tradicijos.

1.12. Akademija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, miesto Savivaldybės teisės aktais ir šiais nuostatais.

1.13. Akademija yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu „Baltoskandijos akademija“.

1.14. Akademijos būstinė yra Vasario 16-osios g. 8, LT-5319 Panevėžys, Lietuva.

2. Akademijos veiklos pobūdis ir tikslai

2.1. Akademija tyrinėja Baltijos ir Skandinavijos šalių literatūrą bei kultūrą, literatūrinius ir kultūrinius kontaktus, puoselėja naujus humanitarinius ryšius, atsižvelgdama į Panevėžio miesto ir krašto kultūrinio gyvenimo poreikius. Akademija mokslinę veiklą sieja su šviečiamąja ir kultūrine veikla, formuoja geopolitines visuomenės nuostatas.

2.2. Akademijos tikslai

organizuoti mokslinį-tiriamąjį darbą, įtraukiant Lietuvos ir kitų šalių mokslininkus;

propaguoti Baltijos ir Skandinavijos šalių meną, kultūrą, literatūrą;

organizuoti konferencijas, seminarus, diskusijas, kviesti įvairių šalių mokslininkus, kultūros darbuotojus;

siekiant atviros visuomenės, organizuoti konferencijas ir seminarus kaip visuomenės švietimo mokyklą, kaip demokratijos ugdymo formą;

kaupti informacijos centrą su Baltijos ir Šiaurės šalių ryšių archyvu, naujausia medžiaga;

kaupti Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrinių ryšių biblioteką;

palaikyti ryšį su giminingais mokslo centrais įvairiose šalyse;

palaikyti ryšį su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, teikti įvairias mokslines konsultacijas;

organizuoti Baltijos ir Skandinavijos šalių nacionalinių švenčių minėjimus;

organizuoti mokslines ekspedicijas;

sistemingai realizuoti mokslinio darbo projektus su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais;

apie šiuos projektus nuolat informuoti visuomenę per informacijos priemones;

rinkti informaciją apie skandinavistikos ir baltistikos tyrinėjimus Lietuvoje ir užsienyje, padaryti juos prieinamus visuomenei, švietimo įstaigoms;

teikti konsultacijas apie Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrinius ryšius mokykloms, kultūros įstaigoms, pavieniams asmenims.

1. Akademijos darbo organizavimas, valdymas, struktūra ir atsakomybė

1.7. Akademijos darbas reguliariai (kasmet) planuojamas ir už jį atsiskaitoma miesto Savivaldybei.

1.8. Akademijai vadovauja direktorius, kuris į darbą priimamas konkurso tvarka penkeriems metams. Sudaroma terminuota darbo sutartis, kurią pasirašo administratorius ir darbuotojas.

1.9. Akademijos direktorius

1.9.1. organizuoja akademijos darbą ir atsako už jos veiklą įstatymų numatyta tvarka;

1.9.2. tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas, darbo normas;

1.9.3. nustato akademijos struktūrą, etatų sąrašą;

1.9.4. įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, sudaro darbo sutartis.

1.9.5. skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais ir neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo;

1.9.6. skiria drausmines nuobaudas;

1.9.7. remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, miesto Tarybos sprendimais ir neviršydamas savo kompetencijos, leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą;

1.9.8. pagal savo kompetenciją atstovauja akademijai visose įstaigose ir organizacijose;

1.9.9. sudaro komisijas akademijos problemoms spręsti.

1.10. Akademijos direktorius turi turėti mokslų daktaro laipsnį.

1.11. Akademijos direktorius negali būti kitos biudžetinės įstaigos vadovas.

2. Akademijos teisės ir pareigos

2.7. Akademija turi teisę

savarankiškai sudarinėti mokslinius planus, leidinius;

nustatyti honorarus už pranešimus konferencijose;

turėti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse įregistruotų bankų įstaigose savo sąskaitas ir naudoti esančias lėšas;

reikalauti iš steigėjo sudaryti reikiamas darbo sąlygas;

leisti konferencijų medžiagos rinkinius, kitus leidinius, informacinį biuletenį;

pirkti, prenumeruoti ir įsigyti mainais spausdinius lietuvių ir užsienio kalbomis iš Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių įstaigų, organizacijų, bibliotekų ir fizinių asmenų;

užsiimti kita veikla, netrukdančia atlikti akademijos funkcijų;

gauti paramą;

steigėjo leidimu steigti savarankiškas įmones, kurios gali turėti einamąsias sąskaitas.

2.8. Įstaiga privalo

naudoti biudžeto lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems tikslams pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo ir kitus galiojančių norminių aktų reikalavimus;

užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų nustatytoms instancijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

3. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

3.7. Moksliniai bendradarbiai priimami į darbą atrankos ir konkurso būdu, atsižvelgiant į profesinį pasirengimą.

3.8. Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus.

4. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos mokslo įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo normatyvus.

5. Finansavimas. Lėšų šaltiniais ir jų naudojimo tvarka

5.7. Akademija finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto. Lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

5.8. Akademija turi teisę naudotis lėšomis, gaunamomis iš kitų šaltinių: įvairių fondų parama; kitų juridinių ir fizinių asmenų įnašai, aukos, pajamos už atliktus darbus įvairioms organizacijoms, juridiniams asmenims, pajamos už patalpų nuomą, už leidybos veiklą, kitos pajamos.

5.9. Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, valiuta – valiutinėje sąskaitoje.

5.10. Gautos lėšos naudojamos pagal Biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus;

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

konferencijoms organizuoti;

reklamai, bukletams, pašto bei ryšių paslaugoms, literatūrai įsigyti;

atlyginimų priedams, premijoms, pašalpoms;

reprezentavimo išlaidoms, kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

6. Akademijos turtas

6.7. Akademijos turtą sudaro jos veiklai naudojamos patalpos, kitos pagrindinės priemonės, spaudinių ir dokumentų fondas, finansiniai ištekliai bei kitas su jos veikla susijęs turtas, kurį akademija valdo ir naudojasi neatlygintinai.

6.8. Akademija gali būti iškeldinta į analogiškas ar geresnes už buvusias patalpas.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.7. Už akademijos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja, kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.8. Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.9. Direktorius ir vyriausiasis buhalteris pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Akademijos reorganizavimas ir likvidavimas

8.7. Akademija likviduojama ir reorganizuojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8.8. Steigėjas, norėdamas reorganizuoti ar likviduoti akademiją, turi parengti reorganizavimo ar likvidavimo planą (projektą) ir prieš pusantro mėnesio iki sprendimo dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo dienos pateikti jį Švietimo ir mokslo ministerijai.

8.9. Akademija gali būti reorganizuojama ar likviduojama, tik gavus Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio choreografijos centro „Linelis“

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1.Panevėžio choreografijos centras „ Linelis „ yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2.Centras yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su pavadinimu „Choreografijos centras „Linelis“ ir sąskaitą banke.

1.3.Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

1.4.Centro būstinė yra

Parko g. 33 a, LT – 5300 Panevėžys, Lietuva.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Choreografijos centras „Linelis“ yra kultūros įstaiga, kuri rūpinasi vietos gyventojų kultūros ugdymu ir puoselėjimu. Centre veikia profesionalūs ir meno mėgėjų kolektyvai.

2.2.Įstaigos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

skatinti mėgėjų meną, užtikrinti sąlygas kiekvieno gyventojo (nepriklausomai nuo amžiaus) kūrybinei veiklai pagal jo sugebėjimus ir norus dalyvauti kultūros vertybių puoselėjimo ir kūrimo procese;

propaguoti choreografijos, dainų ir šokių ansamblių meną Lietuvoje ir užsienyje;

rūpintis etnine kultūra ir ją skleisti;

organizuoti koncertines programas ir renginius vaikams, jaunimui ir suaugusiems žmonėms;

kaupti ir skleisti kultūros informaciją;

rūpintis centro ir jo padalinių darbuotojų kvalifikacija;

teikti kultūros ir kitas paslaugas organizacijoms, įstaigoms;

mokyti choreografijos meno, muzikos, dainavimo;

steigti personalines ir ne pelno ūkiskaitines įmones bei struktūrinius padalinius, mokančius choreografijos meno, muzikos, dainavimo, teikiančius transporto, maitinimo ir kitas paslaugas.

3. Valdymo struktūra ir funkcijos

3.1.Įstaigos veiklai vadovauja centro direktorius.

3.2.Direktorius į darbą priimamas konkurso tvarka pagal Valstybės tarnybos ir Darbo sutarties įstatymus, kitus norminius aktus.

3.3.Su direktoriumi Savivaldybės administratorius sudaro terminuotą 5 metų sutartį.

3.4.Įstaigos direktorius

atstovauja centrui be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, darbo taisykles bei pareigines instrukcijas;

leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas ( pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas, sudaro darbo sutartis;

sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

atsako už įstaigos kūrybinę ir ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

atsiskaito steigėjui;

negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos vadovu.

3.5.Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi choreografijos centro „ Linelis „ taryba (7 asmenys), kuri svarsto

metines bei perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

metines finansines ir kitas ataskaitas bei pareiginius nuostatus;

darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

vidaus darbo tvarkos taisykles, elgesio normas.

3.6.Taryba sudaroma centro direktoriaus įsakymus 1 metams.

3.7.Į tarybos sudėtį įeina 3 padalinių vadovai, 2 įstaigos darbuotojų išrinkti nariai bei 2 meninių kolektyvų nariai arba jų tėvų atstovai. Steigėjas į tarybą gali skirti savo vieną atstovą; Taryba iš savo tarpo renka pirmininką ir pavaduotoją.

3.8.Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinti direktoriaus įsakymais.

Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.9.Taryba turi teisę direktoriui siūlyti atleisti darbuotojus iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

Tarybos sprendimai priimami balsuojant. Jie yra teisėti, jei už juos balsavo 50 % ir 1 tarybos narys. Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

3.10.Įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.1.Kūrybiniai darbuotojai priimami į darbą atrankos ir konkurso būdu, atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą.

4.2.Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas, remiantis galiojančiais kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltinis ir lėšų naudojimo tvarka

6.1.Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio m. savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2.Įstaigos taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

pajamos už koncertinę veiklą, kūrybinės produkcijos realizavimą, personalinės ar ne pelno įmonės veiklą;

pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ar juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įrašai, kitokia parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

pajamos, gautos už veiklą užsienyje;

kitos pajamos.

6.3.Įstaigai iš biudžeto skirtos lėšos negali būti mažinamos priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.4.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, o valiuta – valiutinėje sąskaitoje.

6.5.Įstaigos turtą sudaro patalpos, muzikos instrumentai, muzikos ir kita literatūra, drabužiai,buitinis inventorius, kita su choreografijos centro „ Linelis „ veikla susijęs turtas, kurį centras valdo neatlyginamai.

6.6.Gautos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

gastrolėms ir koncertinei veiklai organizuoti, už patalpas koncertams, įstaigoje nedirbantiems atlikėjams samdyti, reklamai, programoms, bukletams, afišoms, bilietams platinti, transporto, pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms muzikos ir kitai literatūrai įsigyti ir dauginti, garso įrašams, buitiniam inventoriui ir muzikos instrumentams įsigyti, kitoms reikmėms;

išlaidoms centro kūrybinei veiklai;

pašalpoms darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

reprezentavimo išlaidoms;

kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.1.Už finansinę veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja lėšų gavimą ir panaudojimą.

7.2.Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.3.Įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus atsiskaito visuotiniame darbuotojų susirinkime ir pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Choreografijos centras gali būti reorganizuojamas arba likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

9.1.Įstaiga turi teisę

valdyti savo turtą;

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

suderinus su steigėju, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainos ir normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudarinėti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus;

savarankiškai spręsti klausimus dėl repertuaro, koncertinės veiklos, dalyvavimo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, festivaliuose ir kituose renginiuose;

kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų, įrašų apsaugos klausimu;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

įstatymų numatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais įmonių, įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

9.2.Įstaiga privalo

naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

sudaryti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr. 138

Panevėžio miesto dailės galerijos

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1.Panevėžio miesto dailės galerija yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2.Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu: „Panevėžio miesto dailės galerija“.

1.3.Įstaiga vadovaujasi visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

1.4.Įstaigos būstinė yra

Respublikos g. 3, LT-5319 Panevėžys, Lietuva

Įstaiga turi filialą – Keramikos galeriją, esančią ten pat.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Dailės galerija yra kultūros įstaiga, užsiimanti kūrybine, moksline, švietimo, leidybos ir koncertine veikla.

2.1.1. Kūrybinė veikla

2.1.1.1.visų žanrų profesionaliosios dailės parodos;

2.1.1.2.dailės parodų projektų rengimas ir pasikeitimas parodomis su kitais parodų centrais Lietuvoje ir užsienyje;

2.1.1.3.tarptautinių projektų rengimas ir įgyvendinimas (pvz., tarptautiniai keramikos simpoziumai Panevėžyje ir kt.).

2.1.2. Mokslinė veikla

2.1.2.1.dailės kūrinių kolekcijos kaupimas, jų apskaita ir apsauga;

2.1.2.2.kūrinių tyrinėjimas, teorinės medžiagos katalogizavimas ir apibendrinimas;

2.1.2.3.teorinių konferencijų rengimas ir jų medžiagos apibendrinimas;

2.1.2.4.katalogų, bukletų, plakatų ir kitų informacinių leidinių rengimas.

2.1.3. Švietimo veikla

2.1.3.1.edukacinės programos moksleiviams ir studentams parodų metu;

2.1.3.2.paskaitos kultūros istorijos ir menotyros temomis;

2.1.3.3.bibliotekos, kurioje kaupiama specializuota meno literatūra ir informacija apie dailininkus, įsteigimas;

2.1.3.4.studentų iš Lietuvos ir kitų šalių įtraukimas į Lietuvos ir tarptautinius projektus.

2.1.4.Katalogų, bukletų, plakatų, informacinių leidinių leidyba.

2.1.5.Reguliariai rengiami profesionaliosios muzikos koncertai.

2.2. Įstaigos tikslai

2.2.1.dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

2.2.2.plėtoti kūrybinę, mokslinę, švietimo, leidybos, koncertinę ir kitą veiklą;

2.2.3.rengti visų žanrų profesionaliosios dailės parodas;

2.2.4.teikti kultūros ir kitas paslaugas organizacijoms, įstaigoms;

2.2.5.organizuoti tarptautinius keramikos simpoziumus Panevėžyje;

2.2.6.propaguoti Panevėžio ir Lietuvos kultūrą Lietuvoje ir užsienyje;

2.2.7.eksponuoti, rinkti, saugoti, tyrinėti, restauruoti Lietuvos ir užsienio valstybių meno kūrinius;

2.2.8.steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias ūkiskaitines įmones, teikiančias meno, parodų rengimo, viešojo maitinimo, transporto, dailės kūrinių, suvenyrų, albumų, reprodukcijų, knygų įsigijimo, leidybos ir kitas paslaugas.

3. Valdymo struktūra, funkcijos ir atsakomybė

3.1.Įstaigos veiklai vadovauja direktorius, kurį priima ir atleidžia iš darbo Savivaldybės administratorius pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus 5 metų kadencijai.

3.2. Įstaigos direktorius

3.2.1.atstovauja Dailės galerijai be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

3.2.2.tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, vidaus darbo tvarkos, rinkinių kaupimo ir apskaitos taisykles bei pareigines instrukcijas;

3.2.3.leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

3.2.4.tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

3.2.5.įstatymų numatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas, sudaro terminuotas ar kitokias darbo sutartis;

3.2.6.sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

3.2.7.atsiskaito steigėjui;

3.2.8.atsako už visą įstaigos veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.3.Direktorius negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos vadovu.

3.4. Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 3 asmenų galerijos taryba, kuri svarsto

3.4.1. metines perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

3.4.2. metines, finansines ir kitas ataskaitas, pareigybinius nuostatus;

3.4.3. darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

3.4.4. vidaus darbo tvarkos taisykles, elgesio normas;

3.4.5. rinkinių kaupimo ir apskaitos taisykles.

3.5. Taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

3.6.Į tarybos sudėtį įeina 1 administracijos paskirtas ir 2 kolektyvo išrinkti nariai.

Steigėjas į tarybą gali skirti savo vieną atstovą.

Taryba išsirenka pirmininką.

3.7.Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinami direktoriaus įsakymais.

3.8.Tarybos nario ir pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

3.9.Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, turi motyvuotai paaiškinti jų nevykdymo priežastį.

3.10.Taryba turi teisę direktoriui siūlyti atleisti darbuotojus iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

3.11.Tarybos sprendimai priimami balsuojant. Jie yra teisėti, jei už juos balsavo 50% ir 1 tarybos narys.Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

3.12.Įstaigos veiklos organizacinį, techninį darbą atlieka direktoriaus pavaduotojas (vyr. inžinierius), kuris atsako už įstaigos ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.13.Įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.14.Dailės galerijos fondus bei jų apskaitą tvarko vyr. dailėtyrininkas – fondų saugotojas, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.15.Įstaigoje veikia rinkinių komplektavimo komisija, sudaryta direktoriaus įsakymu dalyvaujant ekspertams, kaip Dailės galerijos direktoriui patariančioji institucija.

3.16.Rinkinių komplektavimo komisija

3.16.1.sprendžia eksponatų įsigijimo klausimus;

3.16.2.sprendžia eksponatų nurašymo klausimus;

3.16.3.svarsto eksponatų apsaugos, apskaitos, inventorinimo ir saugojimo organizavimo klausimus.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvus. Išlaidų sandarą nustato asignavimų valdytojai, neviršydami patvirtintų asignavimų, darbo užmokesčio ir kitų paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.1. Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2. Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

6.2.1.pajamos už parodas, leidybą, koncertinę veiklą, kitos kūrybinės produkcijos realizavimą, įstaigos padalinių bei personalinių ar ne pelno siekiančių įmonių veiklą;

6.2.2.pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms ar juridiniams asmenims;

6.2.3.valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai ir kitokia parama;

6.2.4.dotacijos iš įvairių paramos fondų;

6.2.5.pajamos už patalpų nuomą;

6.2.6.pajamos, gautos už veiklą užsienyje;

6.2.7.kitos pajamos.

6.3.Įstaigai skirtas biudžetinis finansavimas negali būti mažinamas priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.4.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banke, atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitoje, o valiuta – valiutinėje sąskaitoje.

6.5.Galerijos turtą sudaro dailės vertybės, intelektualinio darbo rezultatai, finansiniai ištekliai, techninė bazė, buitinis inventorius, kitas su galerijos veikla susijęs turtas, kuriuo galerija disponuoja.

6.6.Galerijos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus

6.6.1.darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

6.6.2.tolesnei galerijos rekonstrukcijai, patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

6.6.3.meninei veiklai organizuoti, reklamai ,programėlėms, bukletams, afišoms, bilietams platinti, transportui, literatūrai įsigyti ir dauginti, pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms ir kitoms galerijos veiklos reikmėms;

6.6.4.išlaidoms galerijos kūrybinei veiklai;

6.6.5.pašalpoms darbuotojams pagal Pašalpų skirstymo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

6.6.6.reprezentavimo išlaidoms;

6.6.7.kitoms, įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms;

6.6.8.darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.1. Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja, kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.2. Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.3. Dailės galerijos vadovas ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga gali būti reorganizuojama ar likviduojama tik įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

9.1. Įstaiga turi teisę

9.1.1.nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

9.1.2.steigėjui leidus, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

9.1.3.valdyti savo turtą;

9.1.4.savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainos ir normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

9.1.5.nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas.

9.1.6.sudarinėti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus, steigėjui leidus, sudarinėti su įstaigos turto naudojimu susijusias sutartis;

9.1.7.savarankiškai spręsti Dailės galerijos veiklos klausimus;

9.1.8.kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas autorinių teisių apsaugos klausimu;

9.1.9.turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

9.1.10.įstatymų numatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

9.1.11.atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

9.2. Įstaiga privalo

9.2.1.naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

9.2.2.užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

9.2.3.teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio fotografijos galerijos

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1.Panevėžio fotografijos galerija yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2.Galerija yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu „Fotografijos galerija „.

1.3.Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, visais galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

1.4.Fotografijos galerijos būstinė yra

Vasario 16 – osios g. 11

LT-5300 Panevėžys, Lietuva.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Fotografijos galerija yra kultūros įstaiga, kurios pagrindinė veikla – organizuoti fotografijos parodas, leidyba.

2.2.Galerijos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

teikti kultūros ir kitas paslaugas organizacijoms, įstaigoms;

pristatyti Panevėžio miesto, Lietuvos ir pasaulio fotomenininkų darbus,

organizuoti jų susitikimus su miesto gyventojais;

steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno ūkiskaitines įmones;

organizuoti Lietuvos ir užsienio fotomenininkų plenerus.

3. Valdymo struktūra, funkcijos, atsakomybė

3.1.Galerijos veiklai vadovauja direktorius.

3.2.Direktorius į darbą priimamas konkurso tvarka pagal Valstybės tarnybos ir Darbo sutarties įstatymus, kitus norminius aktus.

3.3.Su direktoriumi Savivaldybės administratorius sudaro terminuotą 5 metų sutartį.

3.4.Galerijos direktorius

atstovauja Fotografijos galerijai be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

tvirtina ekspozicijų ir parodų teminę struktūrą, taip pat parengtus publikuoti leidinius;

tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skirstymo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais ir neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir paskatinimus, sudaro terminuotas ir kitokias darbo sutartis;

pagal kompetenciją leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

sudaro komisijas reikalams spręsti;

atsiskaito steigėjui ;

3.5.Galerijos direktorius negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos ir organizacijos vadovu.

3.6.Galerijos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko buhalteris, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.1.Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

4.2.Su kūrybiniais darbuotojais sudaromos darbo arba autorinės sutartys.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas remiantis galiojančiais kultūros įstaigų ir organizacinių darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.1.Pagrindinis Fotografijos galerijos lėšų šaltinis yra Panevėžio m. savivaldybės biudžetas, iš kurio

lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2.Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

įplaukos už parduotus bilietus;

pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ar juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai, kita parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

pajamos, gautos už veiklą užsienyje;

kitos pajamos.

6.3.Įstaigai skirta iš biudžeto finansavimo apimtis negali būti mažinama priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.4.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko, atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, o valiuta – valiutinėje sąskaitoję.

6.5.Galerijos turtą sudaro buitinis ir kitas inventorius, medžiagos ir kitas su galerijos veikla susijęs turtas, kuriuo galerija disponuoja

6.6.Gautos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

išlaidoms, susijusioms su įstaigos veikla, reklamai, programų bukletams, parodoms organizuoti,

transporto pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms, fotografijos literatūrai įsigyti ir kitoms veiklos reikmėms;

pašalpoms, darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

reprezentavimo išlaidoms;

kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.1.Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir buhalteris, kurie kontroliuoja kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.2.Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.3.Galerijos direktorius ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus atsiskaito visuotiniame darbuotojų susirinkime ir pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga gali būti reorganizuojama arba likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

9.1.Fotografijos galerija turi teisę

steigėjui leidus, steigti savarankiškai funkcionuojančius padalinius, personalines ir ne pelno įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

valdyti savo turtą;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainos ir kiti normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudarinėti įvairias sutartis, prisiimti teisėtus įsipareigojimus, priimti užsakymus;

atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

savarankiškai spręsti klausimus dėl parodų organizavimo dalyvavimo jose,kultūrinės veiklos planų.

9.2.Fotografijos galerija privalo

naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

sudaryti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio kultūros centro „Garsas“

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.7. Panevėžio kultūros centras „Garsas“ yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.8. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu: „Kultūros centras „Garsas“.

1.9. Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais bei šiais nuostatais.

1.10. Įstaigos būstinė yra

Respublikos g. 40, LT-5300 Panevėžys, Lietuva.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1. Kultūros centras „Garsas“ yra biudžetinė kultūros įstaiga, teikianti kino, vaizdo, pramogų, socialines bei kitas paslaugas, aktyviai ugdanti bendruomenės kultūrą, socialinį vientisumą įvairaus amžiaus bendruomenės nariams.

2.2. Nuomoja, perka ir demonstruoja kino ir videofilmus.

2.3. Organizuoja įvairius masinius renginius, koncertus, parodas, aukcionus.

2.4. Rengia naktinio klubo programas, reklamines akcijas ir kt. programas.

2.5. Teikia interneto, kompiuterių paslaugas.

2.6. Užsiima edukacine veikla (paskaitos, susitikimai).

2.7. Teikia viešojo maitinimo paslaugas.

2.8. Spausdina, parduoda, platina įvairią reklamą.

2.9. Nuomoja patalpas įvairiems renginiams, reklamai.

2.10.Verčiasi mažmenine prekyba.

2.11.Prireikus steigia struktūrinius padalinius, viešas įstaigas, personalines įmones.

2.12.Organizuoja seminarus, konferencijas.

2.13.Remia įvairių klubų veiklą.

2.14.Organizuoja savanorių darbą.

3. Valdymo struktūra, funkcijos, atsakomybė

3.7. Įstaigos veiklai vadovauja steigėjo patvirtintas kultūros centro „Garsas“ direktorius, kurį priima ir atleidžia iš darbo Savivaldybės administratorius pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

3.8. Kultūros centro „Garsas“ direktorius

atstovauja įstaigai be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, darbo tvarkos taisykles bei pagrindines instrukcijas;

leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas, sudaro darbo sutartis;

sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

atsiskaito steigėjui.

3.9. Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 3 narių taryba, kuri svarsto

metines perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

metines finansines ir kitas ataskaitas, pareiginius nuostatus;

darbuotojų etatų struktūrą ir jų tarnybinius atlyginimus;

vidaus darbo tvarkos taisykles, elgesio normas.

3.10. Taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

Į tarybą įeina 1 administracijos ir 2 kolektyvo išrinkti nariai.

Steigėjas į tarybą gali skirti savo 1 atstovą.

3.5. Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

3.6. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinti direktoriaus įsakymais.

Tarybos sprendimai priimami balsuojant, jie yra teisėti, jei už juos balsavo 50 % ir 1 tarybos narys. Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

Taryba turi teisę direktoriui siūlyti darbuotojus atleisti iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

3.7. Taryba iš savo tarpo renka pirmininką.

Tarybos nario ir pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

3.11. Įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.12. Ūkinį, techninį, organizacinį darbą atlieka pavaduotojas, kuris atsako už įstaigos ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka.

3.13. Už kavinės, baro veiklą atsakingas kavinės, baro vadybininkas.

3.14. Už naktinio klubo veiklą, renginius atsakingas vadybininkas.

3.15. Už kino veiklą atsakingas pavaduotojas kultūros reikalams.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.7. Specialistai į darbą priimami atrankos ar konkurso būdu, atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą.

4.8. Visi darbuotojai į darbą priimami ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas, remiantis galiojančiais kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.7. Kultūros centro „Garsas“ turtą sudaro pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs turtas, kuriuo „Garsas“ disponuoja.

6.8. Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio m. savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.9. Kultūros centras „Garsas“ taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

pajamos už parduotus bilietus ir teikiamas paslaugas;

pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ar juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai, kitokia parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

kitos pajamos.

6.10. Kultūros centrui „Garsas“ skirta iš biudžeto finansavimo apimtis negali būti mažinama priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.11. Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, o valiuta- valiutinėje sąskaitoje.

6.12. Gautos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

kultūros centro „Garsas“ veiklai organizuoti, už patalpas, reklamai, programų bukletams, plakatams, transporto išlaidoms, pašto ir ryšio paslaugoms, buitiniam ir kitam inventoriui, kino, videotechnikai įsigyti ir kitoms reikmėms;

pašalpoms darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

reprezentavimo išlaidoms, kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.7. Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja, kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.8. Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota taryba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotos institucijos.

7.9. Įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Kultūros centras „Garsas“ gali būti reorganizuojamas arba likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

9.7. Kultūros centras „Garsas“ turi teisę

valdyti savo turtą;

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

steigėjui leidus, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti einamąsias sąskaitas;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainos ir normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudarinėti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus;

kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų, įrašų apsaugos klausimu;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais įmonių, įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

priimti į darbą savanorius įstaigos veiklos plėtimui, organizacinio darbo gerinimui, atskiroms akcijoms.

9.8. Įstaiga privalo

naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo ir kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

sudaryti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad jie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio kamerinio moterų choro „Volungė“

NUOSTATAI

1.Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1.Panevėžio kamerinis moterų choras „Volungė“ yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2.Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu „Kamerinis moterų choras „Volungė“.

1.3.Įstaigos adresas

Margių g.61,

LT-5300 Panevėžys,

Lietuva.

2.Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Panevėžio kamerinis moterų choras „Volungė“ yra profesionalus chorinio meno kolektyvas.

2.2.Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais, poįstatyminiais aktais ir šiais nuostatais.

2.3.Įstaigos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

kurti projektus bei dalyvauti jau sukurtuose bendruose su kitais kolektyvais ar kitų menų atstovais;

atstovauti chorinės muzikos kultūrai;

aktyviai kurti teigiamą miesto kultūros įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje, dalyvaujant konkursuose, festivaliuose, platinant reklaminę medžiagą;

dalyvauti edukacinėse programose;

ugdyti muzikos ir dainavimo įgūdžius;

teikti kultūros, reklamos ir kitas paslaugas.

2.4.Įstaiga gali steigti struktūrinius padalinius, mokančius muzikos ir dainavimo, teikiančias garso įrašymo, įgarsinimo ir kitas paslaugas.

3.Teisės ir pareigos

3.1.Įstaiga turi teisę veikti, siekdama šiuose nuostatuose numatytų tikslų, nepažeisdama galiojančių įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų.

3.2.Keisti nuostatus ar pradėti juose nenumatytą veiklą galima tik steigėjo sutikimu.

3.3.Kamerinis moterų choras „Volungė“ savo kūrybine veikla dalyvauja renginiuose, numatytuose steigėjo patvirtintame kultūros programų metiniame plane.

3.4.Iškilusios problemos dėl dalyvavimo neįtrauktuose į patvirtintą planą arba iš anksto neaptartuose renginiuose sprendžiamos atskiru sutarimu.

3.5. Choro parengtos kūrybinės programos, projektai, garso, vaizdo įrašai, reklaminiai logotipai saugomi pagal Berno (autorinės teisės) ir Romos (gretutinės teisės) konvencijas.

4.Valdymo struktūra

4.1. Direktorius

4.1.1.vadovauja kamerinio moterų choro „Volungė“ veiklai;

4.1.2.atstovauja įstaigai be atskiro įgaliojimo visose institucijose;

4.1.3.atlieka koncertinės ir kitos įstaigos tikslus atitinkančios veiklos paiešką;

4.1.4.tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, vidaus darbo tvarkos taisykles bei pareigines instrukcijas;

10. 4.1.5.tvirtina įstaigos skelbiamų konkursų nuostatus ir reikalavimus;

11. 4.1.6.leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

4.1.7.tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus) remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

4.1.8.įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, sudaro darbo ar kitokias sutartis;

4.1.9.skiria paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

12. 4.1.10.sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

13. 4.1.11.ieško ūkinės veiklos problemų sprendimo būdų;

14. 4.1.12.atsako už įstaigos veiklą įstatymų numatyta tvarka;

15. 4.1.13.dalyvauja choro meno tarybos darbe;

16. 4.1.14.atsiskaito steigėjui apie įstaigos veiklą;

4.1.15.Kvalifikacijos reikalavimai (išsilavinimo cenzas, kalbų mokėjimas, darbas kompiuteriu, administracinio darbo patirtis) numatomi pareiginiuose nuostatuose;

4.1.16.Direktorių į darbą įstatymų numatyta tvarka priima ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir atleidžia Savivaldybės administratorius;

4.1.17.Direktorius negali būti dar vienos užsiimančios analogiška veikla arba kultūros biudžetinės įstaigos vadovu.Jeigu direktorius yra kitos nebiudžetinės įstaigos ar organizacijos vadovas, jis negali naudoti choro artistų ir jos turto tos įstaigos ar organizacijos interesams.

4.2.Meno vadovas (funkcijos, atsakomybė)

4.2.1.vadovauja choro kūrybinei veiklai;

4.2.2.parenka kūrinius sumanytoms programoms, projektams;

4.2.3.dirba su choru per repeticijas ir pasirodymus kaip dirigentas;

17. 4.2.4.atsako už programų atlikimo meninį lygį ir sceninę kultūrą;

18. 4.2.5.ugdo dainavimo įgūdžius;

19. 4.2.6.kuria choro meninį įvaizdį;

20. 4.2.7.formuoja meninės veiklos kryptis;

21.

22. 4.2.8.plečia muzikinio išprusimo diapazoną;

23. 4.2.9.nuolat ieško naujų meninės išraiškos formų, jei reikia, telkiasi atlikėjus iš kitur.

4.2.10.Kvalifikacijos reikalavimai

24. akademinis choro dirigavimo specialybės išsilavinimas;

25. praktinio darbo su chorais patirtis;

26. laimėtos prizinės vietos chorinės muzikos festivaliuose ir konkursuose (privalumas).

4.2.11.Su meno vadovu gali būti sudaromos terminuotos ir autorinės sutartys kurti atskiroms programoms.

4.2.12.Meno vadovo kandidatūrą teikia choro meno taryba.

4.2.13.Su meno vadovu sutartis sudaro direktorius.

4.2.14.Meno vadovas dalyvauja naujų artistų priėmimo į chorą perklausoje kartu su choro meno taryba.

4.2.15.Meno vadovo sprendimai kūrybinės veiklos klausimais gali būti aptariami choro meno taryboje, tačiau jo nuomonė yra lemiama.

4.3.Vyriausiasis buhalteris tvarko įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą. Už savo veiklą atsako įstatymų numatyta tvarka.

4.4.Choro artistai, chormeisteriai ir koncertmeisteris priimami į darbą atrankos būdu atlikti kūrybinių funkcijų, reikalingų choro meninei veiklai. Tai nustato pareiginiai nuostatai.

4.5.Choro meno taryba (funkcijos, kompetencija).

4.5.1.Taryba – choro darbuotojų grupė, turinti patariamojo balso teisę organizuojant įstaigos veiklą.

4.5.2.Taryba sudaroma iš 5 narių ( 2 profesinio pasitikėjimo pagrindu teikia įstaigos vadovai ir 3 teikia choro kolektyvas) direktoriaus įsakymu 1 metams.

4.5.3.Taryba išsirenka pirmininką.

4.5.4.Tarybos nario ir pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

4.5.5.Taryba dalyvauja priimant didžiausią svarbą įstaigos veiklai turinčius sprendimus, taip pat ir priimant į chorą naują artistą.

4.5.6.Sprendimai priimami paprastosios daugumos principu.

4.6.7.Taryba turi teisę inicijuoti svarbaus įstaigai klausimo svarstymą.

4.5.8.Teikia direktoriui meno vadovo kandidatūrą.

4.5.9.Tarybos teikiami sprendimai, įteisinti direktoriaus įsakymu, įgauna sprendžiamąją galią įstaigos veiklai.

5.Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas pagal galiojančius kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvus.

6.Lėšų šaltiniai ir naudojimo tvarka

6.1.Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2.Įstaiga naudoja steigėjo skirtas lėšas, samdydama 20 – 25 choro artistes, meno vadovą, vyr. buhalterį, direktorių, mokėdama atlygį už ūkines ir kūrybines paslaugas.

6.3.Kiti šaltiniai

27. pajamos už koncertinę veiklą, kūrybinės produkcijos realizavimą;

28. pajamos už atliktus kūrybinius darbus ir paslaugas;

29. juridinių ir fizinių asmenų parama;

30. dotacijos iš įvairių paramos fondų;

31. pajamos už patalpų nuomą;

32. pajamos, gautos už veiklą užsienyje;

33. kitos pajamos.

6.4.Įstaigai iš biudžeto skirtos lėšos negali būti mažinamos priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.5.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose.

6.6.Lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

34. darbo užmokesčiui;

35. valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

36. patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

37. kūrybinei, meninei veiklai (koncertų patalpų nuomai, muzikos instrumentams, muzikos literatūrai, reklamai, kūrybinių darbų pagal autorines sutartis apmokėjimui, transportui, ryšių paslaugoms, garso įrašams, buitiniam ir techniniam inventoriui ir kt.);

38. pašalpoms darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms, reprezentacinėms ir kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7.Finansinės veiklos kontrolė

7.1.Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris.

7.2.Kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos įstatymų numatytos institucijos.

7.3.Direktorius ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus atsiskaito visuotiniame darbuotojų susirinkime ir pateikia ataskaitą steigėjui.

8.Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga reorganizuojama arba likviduojama įstatymų numatyta tvarka.

Šiuose nuostatuose neaptartų įstaigos veiklos klausimų sprendimas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio miesto kultūros rūmų

NUOSTATAI

39. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

39.7. Panevėžio miesto kultūros rūmai yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

39.8. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas banke, antspaudą su pavadinimu: „Panevėžio miesto kultūros rūmai“.

39.9. Įstaigos būstinė yra: Kranto g. 28, LT-5300 Panevėžys, Lietuva.

39.10. Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

40. Veiklos pobūdis ir tikslai

40.7. Panevėžio miesto kultūros rūmai – gyventojų poilsio užimtumą ir pramogas organizuojanti įstaiga.

40.8. Įstaigos tikslai

40.8.1. dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

40.8.2. tiekti gyventojams, organizacijoms, įstaigoms kultūros ir kitas paslaugas;

40.8.3. propaguoti Panevėžio ir Lietuvos kultūrą šalyje ir užsienyje;

40.8.4. organizuoti įvairius kultūros ir meno renginius;

40.8.5. steigti ūkiskaitines, pelno nesiekiančias įmones, struktūrinius ir savarankiškus padalinius, teikiančius muzikos ir teatro meno mokymo, renginių organizavimo, viešojo maitinimo, transporto ir kitas paslaugas. Šios įmonės steigėjo leidimu gali turėti sąskaitas banko įstaigose.

41. Valdymo struktūra, funkcijos, atsakomybė

41.7. Įstaigos veiklai vadovauja direktorius, kuris į darbą priimamas konkurso tvarka. Su direktoriumi savivaldybės administracija sudaro terminuotą darbo sutartį 5 metams.

41.8. Įstaigos direktorius

41.8.1. tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, vidaus darbo tvarkos taisykles, pareiginius nuostatus, darbų saugos ir sveikatos instrukcijas;

41.8.2. leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

41.8.3. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

41.8.4. įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas;

41.8.5. sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

41.8.6. atsako už įstaigos kūrybinę ir ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

41.8.7. atsiskaito steigėjui;

41.8.8. negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos vadovu;

41.8.9. atstovauja įstaigai be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme.

41.9. Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 7 asmenų darbuotojų taryba, kuri svarsto

41.9.1. metines bei perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

41.9.2. metines finansines ir kitas ataskaitas, pareiginius nuostatus;

41.9.3. darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

41.9.4. vidaus darbo tvarkos taisykles, elgesio normas.

41.10. Taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

41.10.1. Į tarybos sudėtį įeina 3 administracijos paskirti ir 4 kolektyvo išrinkti nariai.

41.10.2. Steigėjas į tarybą gali išrinkti vieną savo atstovą.

41.10.3. Taryba išrenka pirmininką.

41.10.4. Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

41.10.5. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinti direktoriaus įsakymais.

41.10.6. Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

41.10.7. Taryba turi teisę direktoriui siūlyti atleisti darbuotojus iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

41.10.8. Tarybos sprendimai priimami balsuojant. Jie yra teisėti , jei už juos balsavo 50% + 1 tarybos narys.

41.10.9. Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

41.11. Įstaigos veiklos organizacinį, techninį darbą atlieka direktoriaus pavaduotojas ir ūkio skyriaus vedėjas, kurie atsako už įstaigos ūkinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka.

41.11.1. Įstaigos kultūrinės veiklos organizacinį darbą atlieka pavaduotojas ir kūrybinė darbuotojų grupė, kurie atsako už savo veiklą, įstatymų nustatyta tvarka.

41.12. Įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (finansininkas), kuris atsako už savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka.

42. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

42.7. Darbuotojai priimami į darbą direktoriaus įsakymo pagrindu.

42.8. Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

43. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas, vadovaujantis kultūros įstaigų ir organizacijų tą reguliuojančiais normatyviniais aktais.

44. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

44.7. Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

44.8. Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

44.8.1. pajamos už koncertinę veiklą, kūrybinės produkcijos realizavimą, struktūrinių padalinių veiklą;

44.8.2. pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ar juridiniams asmenims;

44.8.3. valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai, kitokia parama;

44.8.4. dotacijos iš įvairių paramos fondų;

44.8.5. pajamos už patalpų nuomą;

44.8.6. pajamos gautos už veiklą užsienyje;

44.8.7. kitos pajamos.

44.9. Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banke, atsiskaitomoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, valiuta- valiutinėje sąskaitoje.

44.10. Įstaigos turtą sudaro miesto Kultūros rūmų muzikos instrumentai, garso ir šviesos aparatūra, drabužiai, buitinis inventorius, baldai, kitas su miesto Kultūros rūmų veikla susijęs turtas, kuriuo įstaiga disponuoja arba naudojasi neatlygintinai.

44.11. Gautos lėšos naudojamos pagal biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

44.11.1. darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

44.11.2. patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

44.11.3. renginiams ir koncertinei veiklai organizuoti, už patalpų nuomą koncertams, nedirbantiems įstaigoje atlikėjams samdyti, reklamai, programų bukletams, bilietams platinti, transporto, pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms, literatūrai įsigyti, blankams, dauginimo paslaugoms, garso įrašams, buitiniam inventoriui, naujai garso ir šviesos technikai, muzikos instrumentams įsigyti, kitoms veiklos reikmėms;

44.11.4. išlaidoms Kultūros rūmų kūrybinei veiklai;

44.11.5. pašalpoms darbuotojams pagal pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimo priedams, premijoms;

44.11.6. reprezentavimo išlaidoms;

44.11.7. kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

45. Finansinės veiklos kontrolė

45.7. Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris (finansininkas), kurie kontroliuoja lėšų gavimą ir panaudojimą.

45.8. Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjas ar jo įgalioti asmenys ir kitos įstatymais priskirtos institucijos.

45.9. Direktorius ir vyriausiasis buhalteris (finansininkas) kartą per metus atsiskaito steigėjui.

46. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga reorganizuojama ar likviduojama įstatymo nustatyta tvarka, gavus Kultūros ministerijos leidimą.

47. Teisės ir pareigos

47.7. Įstaiga turi teisę

47.7.1. nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

47.7.2. savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai numato kitaip;

47.7.3. nustatyti savo darbuotojų pareigybes ir darbo vietas;

47.7.4. sudarinėti darbo, autorines ir komercines sutartis, prisiimti teisėtus įsipareigojimus, priimti užsakymus;

47.7.5. savarankiškai spręsti klausimus dėl repertuaro, koncertinės veiklos, dalyvavimo respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose;

47.7.6. turėti atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose ir naudoti esančias lėšas, turėti vieną atsiskaitomąją sąskaitą užsienio valstybės banke;

47.7.7. įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

47.7.8. atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus bei paslaugas, bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia įstatymams ir kitiems teisės aktams;

47.7.9. kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų, įrašų apsaugos ir naudojimosi klausimais.

47.8. Įstaiga privalo

47.8.1. naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Biudžetinės sandaros įstatymo bei kitus galiojančius norminių aktų reikalavimus;

47.8.2. užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

47.8.3. teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio laisvalaikio centro

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1. Panevėžio laisvalaikio centras yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2.Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas banke, antspaudą su pavadinimu „Panevėžio laisvalaikio centras „.

1.3.Įstaiga vadovaujasi visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais bei šiais nuostatais.

1.4.Įstaigos būstinė yra

Šermukšnių g. 31,

5319 Panevėžys, Lietuva.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Laisvalaikio centras – gyventojų poilsio užimtumą ir pramogas organizuojanti įstaiga. Laisvalaikio centre veikia mėgėjų ir profesionalūs meniniai kolektyvai.

2.2.Įstaigos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

teikti gyventojams, organizacijoms, įstaigoms, kultūros ir kitas paslaugas;

propaguoti Panevėžio ir Lietuvos kultūrą Lietuvoje ir užsienyje;

organizuoti įvairius kultūros ir meno renginius;

steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias ūkiskaitines įmones, teikiančias muzikos ir teatro meno mokymo, viešojo maitinimo, transporto ir kitas paslaugas.

3. Valdymo struktūra, funkcijos ir atsakomybė

3.1.Įstaigos veiklai vadovauja direktorius, kuris į darbą priimamas konkurso tvarka. Su direktoriumi Savivaldybės administratorius sudaro terminuotą darbo sutartį 5 metams.

3.2.Įstaigos direktorius

tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, darbo taisykles bei pareigines instrukcijas;

leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas ( pagal pašalpų skyrimo nuostatus ), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas, sudaro sutartis;

sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

atsako už įstaigos kūrybinę ir ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos vadovu;

atsiskaito steigėjui;

atstovauja įstaigai be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme.

3.3.Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 7 asmenų darbuotojų taryba, kuri svarsto

metines bei perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

metines finansines ir kitas ataskaitas, pareigybinius nuostatus;

darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

vidaus darbo taisykles, elgesio normas.

3.4.Taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

Į tarybą įeina 3 administracijos paskirti ir 4 kolektyvo išrinkti nariai.

Steigėjas į tarybą gali skirti vieną savo atstovą.

3.5.Taryba išsirenka pirmininką.

Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinti direktoriaus įsakymais. Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.6.Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

Taryba turi teisę direktoriui siūlyti atleisti darbuotojus iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

3.7.Tarybos sprendimai priimami balsuojant. Jie yra teisėti, jei už juos balsavo 50 % ir 1 tarybos narys. Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

3.8.Įstaigos veiklos organizacinį, techninį darbą atlieka direktoriaus pavaduotojas – reikalų tvarkytojas, kuris atsako už įstaigos ūkinę veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

3.9. Įstaigos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, kuris atsako už savo veiklą, įstatymų numatyta tvarka.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.1.Specialistai į darbą priimami atrankos ir konkurso būdu, atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą.

4.2.Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas, remiantis Lietuvos Respublikoje kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.1.Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio skiriamos lėšos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2.Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

pajamos už koncertinę veiklą, kūrybinės produkcijos realizavimą, personalinės ar ne pelno siekiančios įmonės veiklą;

pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ir juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įrašai, kitokia parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

pajamos, gautos už veiklą užsienyje;

kitos pajamos.

6.3.Įstaigai iš biudžeto skirtos lėšos negali būti mažinama priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.4.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banke, atsiskaitomojoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, o valiuta – valiutinėje sąskaitoje.

6.5.Įstaigos turtą sudaro laisvalaikio centro naudojami muzikos instrumentai, literatūra, rūbai, buitinis inventorius, kitas su laisvalaikio centro veikla susijęs turtas, kuriuo įstaiga disponuoja.

6.6.Gautos lėšos naudojamos vadovaujantis Biudžetinės sandaros įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms; patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

koncertinei veiklai organizuoti, už patalpas koncertams, nedirbantiems įstaigoje atlikėjams samdyti, reklamai, programų bukletams, bilietams platinti, transporto, pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms, literatūrai įsigyti ir dauginti, garso įrašams, buitiniam inventoriui ir muzikos instrumentams įsigyti, kitoms reikmėms;

pašalpoms, darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

reprezentavimo išlaidoms;

kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.1.Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja lėšų gavimą ir panaudojimą.

7.2.Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.3.Direktorius ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus atsiskaito steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

8.1.Įstaiga reorganizuojama ar likviduojama įstatymo nustatyta tvarka, gavus Kultūros ministerijos leidimą.

9. Teisės ir pareigos

9.1.Įstaiga turi teisę

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

steigėjui leidus, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

valdyti savo turtą;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainos ir normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudarinėti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus;

savarankiškai spręsti klausimus dėl repertuaro, koncertinės veiklos, dalyvavimo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, festivaliuose;

kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų, įrašų apsaugos klausimu;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

9.2.Įstaigos privalo

naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas, pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

sudaryti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRO

NUOSTATAI

48. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

48.7. Panevėžio lėlių vežimo teatras yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas- miesto Taryba.

1.2. Lėlių vežimo teatras yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu „Lėlių vežimo teatras“.

48.8. Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, visais galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

48.9. Lėlių vežimo teatro būstinė yra

Respublikos g. 30,

LT-5300 Panevėžys, Lietuva.

49. Veiklos pobūdis ir tikslai

49.7. Lėlių vežimo teatras yra profesionalaus teatro meno kolektyvas.

49.8. Lėlių vežimo teatro tikslai

2.2.1. dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

2.2.2. teikti gyventojams, organizacijoms, įstaigoms kultūros ir kitas paslaugas;

2.2.3. propaguoti Panevėžio miestą lėlių teatrų festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje;

2.2.4. rodyti spektaklius gyventojams;

2.2.5. organizuoti kultūros renginius vaikams;

2.2.6. konsultuoti miesto mėgėjų teatrų vadovus, organizuoti susitikimus;

2.2.7. organizuoti lėlių teatrų specialistų susitikimus su miesto visuomene;

2.2.8. organizuoti Lietuvos lėlių teatrų, užsienio lėlių teatrų gastroles ir tarptautinius festivalius Panevėžyje;

2.2.9. propaguoti lėlių teatro meną;

2.2.10. kaupti kultūrinę istorinę medžiagą apie lėlių teatrus;

2.2.11. steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno ūkiskaitines įmones, teikiančias transporto, viešojo maitinimo ir kitas paslaugas.

3. Valdymo struktūra, funkcijos, atsakomybė

1.7. Įstaigos veiklai vadovauja teatro direktorius, su kuriuo Savivaldybės administratorius sudaro terminuotą 5 metų sutartį. Direktorius į pareigas skiriamas konkurso būdu.

1.8. Lėlių vežimo teatro direktorius

3.2.1. atstovauja Lėlių vežimo teatrui be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

1.8.1. tvirtina teatro organizacinę struktūrą, darbo taisykles bei pareigines instrukcijas;

3.2.3. leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

3.2.4. tvirtina teatro spektaklių repertuarą;

3.2.5. tvirtina teatro gastrolių maršrutus;

3.2.6. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

3.2.7. įstatymų numatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus, drausmines nuobaudas, sudaro sutartis;

3.2.8. sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

3.2.9. atsako už Lėlių vežimo teatro kūrybinę ir ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

3.2.10. atsiskaito steigėjui;

3.2.11. negali būti kitos biudžetinės kultūros įstaigos vadovu.

3.3. Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 5 asmenų teatro taryba, kuri svarsto

3.3.1. metines, perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

3.3.2. metines finansines ir kitas ataskaitas, pareiginius nuostatus;

3.3.4. vidaus darbo tvarkos taisykles, elgesio normas;

3.3.5. teatro repertuaro formavimą;

3.3.6. darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus.

1.9. Teatro taryba

1.9.1. Sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

3.4.2. Į tarybą įeina 2 administracijos paskirti ir 3 kolektyvo išrinkti nariai.

3.4.3. Steigėjas į tarybą gali skirti savo vieną atstovą.

3.4.4. Taryba išrenka pirmininką.

3.4.5. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinami direktoriaus įsakymu.

3.4.6. Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.4.7. Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų, motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

3.4.8. Taryba turi teisę direktoriui siūlyti darbuotojus atleisti iš pareigų, bet sprendimą priima direktorius.

3.4.9. Tarybos sprendimai priimami balsuojant. Jie yra teisėti, jei už juos balsavo 50 proc. ir 1 tarybos narys.

3.4.10. Vienas tarybos narys turi 1 balsą.

1.10. Lėlių vežimo teatro pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, kuris atsako už savo veiklą įstatymų numatyta tvarka.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

1.7. Aktoriai priimami į darbą atrankos būdu, atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą ir aktorinius duomenis.

1.8. Kūrybinis teatro personalas priimamas konkurso būdu, atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą.

1.9. Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Lėlių vežimo teatro darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas remiantis galiojančiais kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

1.7. Pagrindinis lėlių vežimo teatro lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

1.8. Lėlių vežimo teatras turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

6.2.1. pajamos už teatrinę veiklą, kūrybinės produkcijos realizavimą, personalinės ar ne pelno įmonės veiklą;

6.2.2. įplaukos už parduotus bilietus bei teikiamas paslaugas;

6.2.3. pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigoms ar juridiniams asmenims;

6.2.4. valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai, kitokia parama;

6.2.5. dotacijos iš įvairių paramos fondų;

6.2.6. pajamos už patalpų ir transporto nuomą;

6.2.7. pajamos gautos už veiklą užsienyje;

6.2.8. kitos pajamos.

1.9. Lėlių vežimo teatrui iš biudžeto skirtos lėšos negali būti mažinamos priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

1.10. Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomojoje ir nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose , o valiuta –valiutinėje sąskaitoje.

1.11. Įstaigos turtą sudaro teatro naudojamos pagrindinės priemonės, drabužiai, buitinis inventorius, kitas su teatro veikla susijęs turtas , kuriuo teatras disponuoja.

1.12. Gautos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

6.6.1. darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

6.6.2. patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

6.6.3. išlaidoms teatro kūrybinei veiklai;

6.6.4. teatrinei veiklai organizuoti, už patalpas spektakliams, reklamai, programų bukletams, bilietams platinti, transporto, pašto bei ryšio paslaugų išlaidoms, literatūrai įsigyti ir dauginti, garso įrašams, buitiniam inventoriui ir kitoms reikmėms;

6.6.5. pašalpoms teatro darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

6.6.6. reprezentavimo išlaidoms;

1.7.1. kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7. Finansinė veiklos kontrolė

1.7. Už finansinę Lėlių vežimo teatro veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja, kaip gaunamos ir planuojamos lėšos.

1.8. Lėlių vežimo teatro finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

1.9. Direktorius (teatro vadovas) ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus pagal reikalavimus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga reorganizuojama arba likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

1.7. Lėlių vežimo teatras turi teisę

9.1.1. nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

9.1.2. valdyti savo turtą;

9.1.3. savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainos ir normatyvai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka, atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

9.1.4. steigėjui leidus, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

9.1.5. nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

9.1.6. sudarinėti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus;

9.1.7. savarankiškai spręsti klausimus dėl teatro repertuaro, gastrolių , dalyvavimo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, festivaliuose;

9.1.8. pasirašyti kūrybines bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio lėlių teatrais, kviesti gastrolių į teatrą;

9.1.9. kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų, įrašų apsaugos klausimu;

9.1.10. turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

9.1.11. įstatymų numatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais.

9.2. Įstaiga privalo

9.2.1.naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

9.2.2.užtikrinti teatro darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

9.2.3.teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

PANEVĖŽIO MUZIKINIO TEATRO

NUOSTATAI

1. Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1. Panevėžio muzikinis teatras yra miesto Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga, kurios steigėjas – miesto Taryba.

1.2. Muzikinis teatras yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu: „Muzikinis teatras“.

1.3. Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, visais galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

1.4. Įstaigos būstinė yra

Nepriklausomybės a. 8

LT-5300 Panevėžys, Lietuva.

2. Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1. Muzikinis teatras yra profesionalaus teatro ir muzikos meno kolektyvas, turintis savo struktūroje savarankiškus padalinius: Kamerinį orkestrą, kavinę „Pauzė“, vokalinę grupę „Jazz Singers Band“.

2.2. Įstaigos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

teikti gyventojams, organizacijoms, įstaigoms įvairias kultūros paslaugas;

propaguoti Panevėžio miesto kultūrą Respublikoje ir Lietuvos kultūrą užsienyje, organizuoti festivalius, konkursus;

steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno siekiančias ūkiskaitines įmones, teikiančias teatro meno, muzikos mokymo ir propagavimo, garso įrašymo, įgarsinimo, transporto, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos ir kitas paslaugas.

3. Valdymo struktūra , funkcijos, atsakomybė

3.1. Įstaigos veiklai vadovauja teatro direktorius – meno vadovas, kurį priima ir atleidžia iš darbo Savivaldybės administratorius, sudarant terminuotą darbo sutartį 5 metams, įstatymų numatyta tvarka.

3.2. Įstaigos direktorius

atsako už Muzikinio teatro meninį lygį, įstaigos kūrybinę ir ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

leidžia įsakymus, privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų numatyta tvarka priima ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas, paskatinimus, sudaro sutartis;

be atskiro įgaliojimo atstovauja įstaigai kitose institucijose ar teisme;

sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

negali būti kitos biudžetinės įstaigos vadovu.

3.3. Patariamo balso teisę valdant įstaigą turi 5 asmenų meno taryba, kuri sudaroma vadovo įsakymu 1 metams. Steigėjas į tarybą gali skirti savo atstovą.

4. Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.1. Muzikinio teatro darbuotojai priimami į darbą konkurso ir atrankos būdu, atsižvelgiant į jų profesinio pasiruošimo lygį.

4.2. Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus bei kitus norminius aktus.

5. Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų apmokėjimas tvarkomas remiantis galiojančiais kultūros įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo normatyvais.

6. Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.1. Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, iš kurio lėšos skiriamos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2. Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis, kurias sudaro

pajamos už spektaklius, koncertinę veiklą, parduotus bilietus, kitos kūrybinės produkcijos realizavimą, ( pagal patvirtintus tarifus ir kainoraščius, o nesant jų – sutarties kainas), įstaigos padalinių bei personalinių ir ne pelno įmonių veiklą;

pajamos už atliktus darbus, paslaugas įvairioms organizacijoms, įstaigos ir juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų, komercinių įmonių, visuomeninių organizacijų, juridinių asmenų ar fizinių asmenų savarankiški įnašai ir kitokia parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

pajamos gautos už veiklą užsienyje;

kitos pajamos.

6.3. Įstaigos skirtos lėšos iš biudžeto negali būti mažinamos, priklausomai nuo lėšų, gautų iš kitų šaltinių.

6.4. Visos gautos lėšos laikomos banko sąskaitoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose, o valiuta – valiutinėje sąskaitoje.

6.5. Muzikinio teatro turtą sudaro: muzikos instrumentai, muzikos literatūra, teatro literatūra, techninė bazė, buitinis inventorius, drabužiai, kitas teatro ir jo kolektyvo veikla susijęs turtas, kuriuo teatras disponuoja.

6.6. Gautos lėšos naudojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymu ir kitais galiojančiais norminiais aktais

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

tolesnei teatro rekonstrukcijai, patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

koncertinei veiklai organizuoti, už patalpas spektakliams ir koncertams, nedirbantiems įstaigoje atlikėjams samdyti, reklamai, programėlėms, bukletams, bilietams platinti, transporto, pašto bei ryšių paslaugų išlaidoms, muzikos literatūrai įsigyti ir dauginti, garso įrašams, buitiniam inventoriui ir muzikos instrumentams įsigyti ir kitoms koncertinės veiklos reikmėms;

pašalpoms darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus, atlyginimų priedams, premijoms;

reprezantavimo išlaidoms.

7. Finansinės veiklos kontrolė

7.1. Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris, kurie kontroliuoja, kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.2. Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytos institucijos.

7.3. Įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus pateikia ataskaitas steigėjui.

8. Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

Įstaiga gali būti reorganizuojama arba likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teisės ir pareigos

9.1. Įstaiga turi teisę

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities, respublikinės ar nacionalinės kultūros įstaigos statuso;

steigėjui leidus, steigti savarankiškus padalinius, personalines ir ne pelno įmones, kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

valdyti savo turtą;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų kainas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos veiklos kainas reguliuoja valstybė;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudaryti įvairias sutartis, priimti užsakymus, prisiimti teisėtus įsipareigojimus;

savarankiškai spręsti klausimus dėl repertuaro, koncertinės veiklos, dalyvavimo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, festivaliuose;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

įstatymų numatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

atsiskaityti už pateiktas paslaugas , prekes ir atliktus darbus bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

kreiptis į Lietuvos Respublikos ir užsienio teisių organizacijas kūrybinių programų įrašų apsaugos klausimu.

9.2. Įstaiga privalo

naudoti biudžetines lėšas tik įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitų galiojančių norminių aktų reikalavimus;

užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas, garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“

NUOSTATAI

1.Kultūros įstaigos pavadinimas ir adresas

1.1.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ yra Savivaldybės biudžetinė kultūros įstaiga,kurios steigėjas-miesto Taryba.

1.2.Įstaiga yra juridinis asmuo,turintis savo sąskaitą banke, antspaudą su pavadinimu „Pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“.

1.3.Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šiais nuostatais.

1.4.Įstaigos būstinė yra

Respublikos g.77a,LT- 5300 Panevėžys, Lietuva.

2.Veiklos pobūdis ir tikslai

2.1.Pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ yra profesionalus kolektyvas.

2.2.Įstaigos veiklos tikslai

dalyvauti bendroje Panevėžio miesto kultūros programoje;

rengti koncertines programas ir spektaklius, juos rodyti visuomenei;

teikti kultūros ir kitas paslaugas;

organizuoti pučiamųjų orkestrų,teatro ir kitus kultūros renginius;

propaguoti Panevėžio ir Lietuvos orkestrų bei atskirų pučiamųjų instrumentų grupių muziką, teatro ir choreografijos meną Lietuvoje ir užsienyje;

steigti struktūrinius padalinius, personalines ir ne pelno ūkiskaitines įmones, teikiančias kultūros, transporto ir keleivių vežiojimo, muzikos instrumentų remonto ir kitas paslaugas.

3.Valdymo struktūra,funkcijos,atsakomybė

3.1.Įstaigos veiklai vadovauja pučiamųjų orkestro direktorius, su kuriuo Savivaldybės administratorius sudaro terminuotą 5 metų sutartį.

3.2.Įstaigos direktorius

atstovauja „Panevėžio garso“ orkestrui be atskiro įgaliojimo kitose institucijose ir teisme;

tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą,darbo taisykles, pareigines instrukcijas;

leidžia įsakymus,privalomus visiems įstaigos darbuotojams;

teikia steigėjui tvirtinti perspektyvines veiklos ir paramos,gaunamos iš rėmėjų,programas;

tvirtina etatų sąrašą,tarnybinius atlyginimus ir priedus,skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančiais norminiais aktais,neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus,skiria jiems drausmines nuobaudas,paskatinimus,sudaro terminuotas ir kitokias darbo sutartis;

sudaro komisijas įstaigos problemoms spręsti;

atsako už įstaigos ūkinę veiklą įstatymų numatyta tvarka;

atsiskaito steigėjui ir visuotiniam darbuotojų susirinkimui;

už įstaigos kūrybinę veiklą atsako padalinių meno vadovai: orkestro dirigentas, choreografas, režisierius;

Direktorius negali būti kitos biudžetinės įstaigos vadovu.

3.3.Patariamojo balso teisę valdant įstaigą turi 5 asmenų įstaigos (administracijos,orkestro ir Kaukių teatro) taryba, kuri svarsto

metines bei perspektyvinės veiklos programas ir jų įgyvendinimo būdus;

metines finansines ir kitas atskaitas,pareiginius nuostatus;

darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

vidaus darbo taisykles,elgesio normas.

3.4.Taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu 1 metams.

Į Tarybą įeina 1 administracijos,1 Kaukių teatro ir 3 orkestro išrinkti nariai.

Steigėjas į tarybą gali skirti savo atstovą.

Taryba išsirenka pirmininką.

3.5.Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įteisinti direktoriaus įsakymais.

3.6.Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.7.Direktorius gali nevykdyti tarybos sprendimų,motyvuotai paaiškindamas jų nevykdymo priežastis.

Taryba turi teisę direktoriui siūlyti atleisti darbuotojus iš pareigų,bet sprendimą priima direktorius.

3.8.Tarybos sprendimai priimami balsuojant.Jie yra teisėti,jei už juos balsavo 50 ir vienas tarybos narys.

Vienas tarybos narys turi vieną balsą.

3.9.Visuotinis darbuotojų susirinkimas turi teisę

siūlyti,keisti ir papildyti įstaigos nuostatus;

rinkti 3 tarybos narius,siūlyti juos atšaukti;

siūlyti reorganizuoti ar likviduoti įstaigą;

spręsti tarybai pavestus klausimus,jei ji to prašo;

siūlyti steigėjui kviesti ekspertus įstaigos reikalams patikrinti.

3.10.Visuotinį narių susirinkimą organizuoja taryba arba administracija savo iniciatyva 1/3 darbuotojų reikalavimu.

3.11.Eilinis visuotinis susirinkimas šaukiamas kiekvieno darbo sezono pradžioje ir metams pasibaigus.

3.12.Neeilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas,jei steigėjas arba įstaigos administracijos numato likviduoti arba reorganizuoti įstaigą.

3.13.Susirinkimas įvyksta,jei jame dalyvauja 2/3 visų darbuotojų.

3.14.Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą direktorius arba tarybos pirmininkas paskelbia ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

3.15.Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo pirmininkas ir sekretorius,išrinkti susirinkimo metu.Prie protokolo pridedamas dalyvių registravimo sąrašas.

4.Darbuotojų priėmimo į darbą tvarka

4.1.Orkestro artistai,choreografinės grupės šokėjai ir Kaukių teatro artistai į darbą priimami atrankos ir konkurso būdu,atsižvelgiant į profesinį pasiruošimą.

4.2.Visi darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal galiojančius įstatymus ir kitus norminius aktus.

5.Darbo apmokėjimo tvarka

Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas tvarkomas,remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikoje kultūros įstaigų ir organizacinių darbuotojų darbo apmokėjimo normatyvais.

6.Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka

6.1.Pagrindinis įstaigos lėšų šaltinis yra Panevėžio m.savivaldybės biudžetas,iš kurio lėšos skirstomos pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

6.2.Įstaiga taip pat turi teisę naudotis iš kitų šaltinių gaunamomis lėšomis,kurias sudaro

pajamos už koncertinę veiklą,kūrybinės produkcijos realizavimą,personalinės ar ne pelno įmonės veiklą;

pajamos už atliktus darbus,paslaugas įvairioms organizacijoms ar juridiniams asmenims;

valstybinių įstaigų,komercinių įmonių,visuomeninių organizacijų,juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai ir parama;

dotacijos iš įvairių paramos fondų;

pajamos už patalpų nuomą;

pajamos,gautos už veiklą užsienyje;

kitos pajamos.

6.3.Įstaigai iš biudžeto skirtos lėšos negali būti mažinamos, priklausomai nuo lėšų,gautų iš kitų šaltinių.

6.4.Visos gautos lėšos sudaro bendrąsias pajamas, kurios laikomos banko atsiskaitomoje, nebiudžetinių ir paramos lėšų sąskaitose,o valiuta-valiutinėje sąskaitoje.

6.5.Įstaigos turtą sudaro naudojamos patalpos,muzikos instrumentai,muzikos literatūra,buitinis inventorius,drabužiai,transporto priemonės,kitas su įstaigos veikla susijęs turtas,kurį valdo arba naudojasi neatlyginamai.

6.6.Gautos lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir kitus galiojančius norminius aktus

darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

patalpoms išlaikyti ir einamajam remontui;

koncertinei veiklai organizuoti, už patalpas koncertams,įstaigoje nedirbantiems atlikėjams samdyti, reklamai, programų bukletams,bilietams platinti,transporto,pašto bei ryšių paslaugų išlaidoms,muzikos literatūrai įsigyti ir dauginti,garso įrašams,buitiniam inventoriui ir muzikos instrumentams įsigyti ir kitoms reikmėms;

išlaidoms orkestro veiklai;

pašalpoms įstaigos darbuotojams pagal Pašalpų skyrimo nuostatus,atlyginimų priedams,premijoms;

reprezentavimo išlaidoms;

kitoms įstatymų nedraudžiamoms išlaidoms.

7.Finansinės veiklos kontrolė

7.1.Už finansinę įstaigos veiklą atsako direktorius ir vyriausiasis buhalteris,kurie kontroliuoja,kaip gaunamos ir naudojamos lėšos.

7.2.Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo įgaliota tarnyba ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

7.3.Direktorius ir vyriausiasis buhalteris kartą per metus atsiskaito visuotiniame darbuotojų susirinkime ir pateikia ataskaitas pagal reikalavimus steigėjui.

8.Reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

8.1.Steigėjas,norėdamas reorganizuoti ar likviduoti įstaigą,turi parengti reorganizavimo arba likvidavimo projektą ir prieš mėnesį iki sprendimo dėl įstaigos reorganizavimo arba prieš 1,5 mėnesio iki likvidavimo priėmimo dienos pateikti jį Kultūros ministerijai.

8.2.Įstaiga gali būti reorganizuojama arba likviduojama,tik gavus Kultūros ministerijos leidimą.

8.3.Įstaigos reorganizavimas-tai jos kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros.

8.4.Reorganizavimo arba likvidavimo projekte turi būti nurodytas įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo ar likvidavimo tikslas ir būdas,laikas,pagrindas,turto įvertinimas,jo tolesnis panaudojimas prievolių tęstinumas,reorganizuojamos ar reorganizuotos įstaigos pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos,po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas.

8.5.Likvidavimo arba reorganizavimo projektas,parengtas steigėjo,nedalyvaujant įstaigos vadovui, neturi juridinės galios.

8.6.Gavus leidimą reorganizuoti arba likviduoti įstaigą,sudaroma reorganizavimo arba likvidavimo komisija,kurioje turi būti steigėjo įgaliotas asmuo ir įstaigos vadovas.

9.Teisės ir pareigos

9.1.Įstaiga turi teisę

nustatyta tvarka siekti aukštesnio apskrities,respublikinės kultūros įstaigos statuso;

valdyti savo turtą;

suderinus su steigėju,steigti savarankiškus padalinius,personalines ir ne pelno siekiančias įmones,kurios steigėjo leidimu gali turėti atskiras einamąsias sąskaitas;

savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas,išskyrus tuos atvejus,kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuojami įstatymų numatyta tvarka;

nustatyti savo pareigybes ir darbo vietas;

sudarinėti įvairias sutartis,priimti teisėtus įsipareigojimus, priimti užsakymus;

savarankiškai spręsti klausimus dėl repertuaro,koncertinės veiklos,dalyvavimo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose,festivaliuose;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių, naudoti esančias lėšas;

įstatymų numatyta tvarka reikalauti atlyginti žalą,padarytą neteisėtais valstybinių įstaigų,juridinių ir fizinių asmenų veiksmais;

atsiskaityti už pateiktas prekes ir atliktus darbus bei paslaugas,bet kuria sutarta forma,neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

kreiptis į Lietuvos ir užsienio autorinių teisių organizacijas kūrybinių programų,įrašų apsaugos klausimu;

steigėjui leidus,duoti labdarą ir paramą.

9.2.Įstaiga privalo

naudoti iš Lietuvos valstybės biudžeto arba Savivaldybės biudžeto gaunamas lėšas tik kultūros įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas ir pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo bei kitus galiojančių norminių aktų reikalavimus;

užtikrinti kultūros įstaigos darbuotojams saugias darbo sąlygas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas,garantuoti jų teisingumą.

Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai sprendžiami taip,kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2005-08-26

Priedo naikinimas

Nr. 1-36-19, 2005-08-25, paskelbta TAR 2005-08-25, i. k. 2005-00443

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

NUOSTATAI

1. Bendroji dalis

1.1. Šie nuostatai nustato Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos uždavinius, teises ir pareigas, darbo organizavimą, valdymą ir finansavimą.

1.2. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka (toliau – biblioteka) yra kultūros, švietimo ir informacijos įstaiga, kurioje renkami, tvarkomi, saugomi spaudiniai ir kiti dokumentai (rankraščiai, mikroformos, garsiniai, regimieji, vaizdiniai, elektroniniai ir kt.), sisteminamos ir platinamos juose užfiksuotos žinios, atsižvelgiant į ekonominę ir kultūrinę plėtrą. Bibliotekoje taip pat kaupiami ir saugomi kraštotyrinio pobūdžio ir kiti spaudiniai.

1.3. Bibliotekos steigėjas yra Panevėžio miesto taryba.

1.4. Biblioteka dirba pagal steigėjo patvirtintus nuostatus.

1.5. Bibliotekos veikla grindžiama bendražmogiškomis vertybėmis ir tautos tradicijomis. Privalo tenkinti visų savivaldybės teritorijos gyventojų poreikius nepriklausomai nuo jų tautybės, politinių pažiūrų, amžiaus, tikybos, profesijos ir kitų požymių,garantuoti visos informacijos, esančios bibliotekoje, prieinamumą.

1.6. Biblioteka vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bibliotekų ir kitais įstatymais, Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir miesto Savivaldybės teisės aktais bei šiais nuostatais.

1.7. Bibliotekos veikla nepolitinė ir neideologinė.

1.8. Biblioteka naudojasi nemokamai, jos paslaugos prieinamos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Biblioteka gali teikti papildomas mokamas paslaugas. Jų sąrašą tvirtina Kultūros ministerija.

1.9. Biblioteka registruojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Kultūros įstaigų registro nuostatais.

1.10.Biblioteka yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su užrašu „Lietuvos Respublika. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka“, einamąją ir užsienio valiutos sąskaitas AB Lietuvos taupomajame banke.

2. Bibliotekos uždaviniai

2.1. Formuoti universalų dokumentų fondą, atsižvelgiant į aptarnaujamos teritorijos istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, gyventojų reikmes.

2.2. Kaupti kraštotyros spaudinių fondą ir informaciją apie dokumentus, susijusius su regionu, rengti kraštotyros darbus.

2.3.Tvarkyti apskaitą ir saugoti spaudinius bei kitus dokumentus, laikantis teisės aktų reikalavimų.

2.4.Organizuoti gyventojų aprūpinimą knygomis ir informacija.

2.5.Organizuoti mokslinius tyrimus, dalyvauti įvairiose bibliotekų plėtojimo programose.

2.6.Teikti metodinę paramą visoms mieste esančioms bibliotekoms.

2.7.Rūpintis bibliotekų darbuotojų profesionalumo ugdymu.

3.Bibliotekos pareigos

Biblioteka privalo

3.1.komplektuoti bibliotekos fondą laikantis kokybės, pilnumo ir aktualumo principų, neatsižvelgiant į spaudinių autorių ar juose užfiksuotų žinių politinę ir ideologinę orientaciją;

3.2.fondo komplektavimą derinti su kitomis mieste esančiomis bibliotekomis;

3.3.į atskirą fondą išskirti mainams skirtus spaudinius; mainų fondo darbą organizuoti pagal Kultūros ministerijos patvirtintus fondo nuostatus;

3.4.į atskirą fondą išskirti atsarginį bibliotekos fondą ir jį naudoti bei papildyti pagal Kultūros ministerijos patvirtintus Atsarginio fondo nuostatus;

3.5.neaktualios tematikos spaudinius,turinčius išliekamąją vertę, siūlyti Respublikos bibliotekų depozitiniam fondui pagal Kultūros ministerijos patvirtintais Depozitinio fondo nuostatus;

3.6.dokumentus tvarkyti pagal bendras katalogavimo taisykles;

3.7.dokumentus sisteminti pagal Universaliosios dešimtainės klasifikacijos (UDK) lenteles;

3.8.dokumentus įtraukti į apskaitą pagal Lietuvos Respublikos standartą „Bibliotekos fondo ir darbo apskaitos vienetai ( LST 1403; 1995)“;

3.9.spaudinius ir kitus dokumentus saugoti pagal spaudinių ir kitų dokumentų apsaugos reikalavimus;

3.10.skaitytojus aptarnauti pagal Naudojimosi Panevėžio savivaldybės viešąja biblioteka taisyklėmis;

3.11.panaudoti Lietuvos bibliotekų fondo galimybes, kad būtų patenkinti skaitytojų poreikiai, tarpininkauti gaunant dokumentus per tarpbibliotekinį abonementą;

3.12.nuolat tirti gyventojų poreikius bibliotekai ir jos teikiamoms paslaugoms ir tobulinti bibliotekos darbą;

3.13.aptarnauti gyventojus, sudarant galimybes

3.13.1.naudotis informacinių leidinių fondu, katalogais ir kartotekomis, informacinėmis bazėmis;

3.13.2.gauti informaciją apie Lietuvos bibliotekų sistemą, bibliotekų tinklus, jų fondus ir teikiamas paslaugas;

3.13.3.duoti atsakymą į vienkartines bibliografines užklausas naudojantis visais bibliotekos, prireikus ir kitų bibliotekų informaciniais resursais;

3.13.4.sistemingai teikti informaciją skaitytojo pageidaujama tema;

3.13.5.gauti informaciją apie Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, miesto Savivaldybės priimtus dokumentus;

3.14.teikti metodinę paramą visoms mieste esančioms bibliotekoms pagal Kultūros ministerijos patvirtintas Lietuvos bibliotekų metodinio vadovavimo sistemos nuostatus;

3.15.turėti visus pirminės apskaitos dokumentus (inventorinę knygą, fondo visuminės apskaitos knygą, Tarpbibliotekinio abonemento apskaitos ir registracijos žurnalą, skaitytojo formuliarus, skaitytojo prarastų knygų apskaitos sąsiuvinį ir kt.), kurių formą tvirtina Kultūros ministerija.

4.Bibliotekos teisės

Biblioteka turi teisę

4.1.reikalauti iš steigėjo sudaryti reikiamas darbo sąlygas bibliotekos funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;

4.2.pirkti, prenumeruoti ir įsigyti mainais lietuvių ir užsienio kalbomis spaudinius iš Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių įstaigų, organizacijų, fizinių asmenų ir bibliotekų;

4.3.Vyriausybės nustatyta tvarka gauti nemokamą privalomą spaudinių egzempliorių iš mieste veikiančių spaustuvių;

4.4.pagal Naudojimosi Panevėžio miesto savivaldybės viešąja biblioteka taisykles reikalauti, kad būtų atlyginama bibliotekai padaryta žala;

4.5.atsižvelgdama į susiklosčiusias aptarnavimo tradicijas, gyventojų poreikius, tankumą ir kitus požymius, steigti filialus bei ūkiskaitinius padalinius (knygynus) Bibliotekų įstatymo nustatyta tvarka, suderinus su Kultūros ministerija ir steigėjui leidus;

4.6.steigti aptarnavimo punktus įstaigose, įmonėse, organizacijose arba su jomis sudaryti bendradarbiavimo sutartis;

4.7. įstatymų nustatyta tvarka, valdyti ir naudotis jai paskirtu turtu;

4.8.neatlygintinai perduoti kitoms bibliotekoms dubletinius, nepaklausius spaudinius ir kitus dokumentus;

4.9. Kultūros ministerijos nustatyta tvarka, parduoti gyventojams spaudinius iš atsarginio fondo;

4.10.teikti mokamas paslaugas pagal Kultūros ministerijos patvirtintą Mokamų paslaugų sąrašą ir miesto Tarybos patvirtintus tarifus;

4.11.užsiimti kita veikla, netrukdančia vykdyti bibliotekos funkcijas ir uždavinius.

5.Bibliotekos darbo organizavimas ir valdymas

5.1. Bibliotekos darbas planuojamas ir už jį atsiskaitoma Kultūros ministerijai ir miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriui kalendoriniais metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartu „Bibliotekų statistika“(LST 1404;1995).

5.2. Bibliotekai vadovauja direktorius, kuris priimamas į darbą konkurso tvarka terminuotai (5 metų kadencijai). Direktorių skiria ir atleidžia miesto Savivaldybės administratorius, suderinus su Kultūros ministerija.

5.3. Direktorius

5.3.1 organizuoja bibliotekos darbą ir atsako už jos veiklą, suderinęs su Kultūros ir meno skyriumi, nustato skaitytojų aptarnavimo laiką;

5.3.2.skiria ir atleidžia bibliotekos darbuotojus, nustato jų kompetenciją, skiria drausmines nuobaudas;

5.3.3.tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles, skyrių ir filialų nuostatus, pareigines instrukcijas, technologines instrukcijas, darbo normas;

5.3.4.nustato bibliotekos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo;

5.3.5.remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, Kultūros ministerijos ir rajono arba miesto savivaldybės teisės aktais, pagal kompetenciją leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą;

5.3.6. neviršydamas savo kompetencijos atstovauja bibliotekai visose įstaigose ir organizacijose.

5.4.Sudaroma bibliotekos taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija prie bibliotekos administracija.

5.4.1. Bibliotekos tarybos nuostatus bei personalinę sudėtį tvirtina bibliotekos direktorius, suderinęs su miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriumi.

6. Finansavimas

6.1.Biblioteka finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto.

6.2.Centralizuotos lėšos spaudiniams ir kitiems dokumentams įsigyti skiriamos iš valstybės biudžeto per Kultūros ministeriją.

6.3.Lėšos periodikai prenumeruoti ir kitiems dokumentams įsigyti yra skiriamos iš miesto Savivaldybės biudžeto.

6.4.Biblioteka gali gauti lėšų už mokamas paslaugas, parduotus iš atsarginio fondo spaudinius ir paramą iš juridinių bei fizinių asmenų.

7. Bibliotekos turtas

7.1.Bibliotekos turtą sudaro jos veiklai naudojami pastatai ir patalpos, kitos pagrindinės priemonės, spaudinių ir kitų dokumentų fondas, finansiniai ištekliai bei kitas su jo veikla susijęs turtas.

7.2.Bibliotekos turtas negali būti privatizuotas.

7.3.Biblioteka gali būti iškeldinta tik į panašias ar geresnes už buvusias patalpas, tinkamas bibliotekos funkcijoms.

8. Bibliotekos reorganizavimas ir likvidavimas

Biblioteka reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 18 ir 19 straipsnių nustatyta tvarka.

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero 2001 05 15

potvarkiu Nr.138

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS

STATUTAS

1. Bendroji dalis

1.1. Panevėžio kraštotyros muziejus (toliau – muziejus) – miesto Tarybos įsteigta ir iš miesto biudžeto lėšų išlaikoma kultūros įstaiga.

1.2. Muziejaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, kitais teisės aktais, šiuo statutu, vidaus darbo taisyklėmis ir pareigybinėmis instrukcijomis.

1.3. Muziejus yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su užrašu „Panevėžio kraštotyros muziejus“, atsiskaitomąsias sąskaitas banke.

1.4. Muziejaus adresas – Vasario 16-osios g.23, LT- 5319, Panevėžys.

1.5. Muziejaus pavadinimo santrumpa – PKM.

2. Muziejaus uždaviniai ir funkcijos

2.1. Svarbiausias muziejaus uždavinys yra rinkti, saugoti, tyrinėti, restauruoti, eksponuoti ir propaguoti muziejines vertybes, tirti miesto ir krašto praeitį.

2.2. Muziejus

valdo, saugo ir naudoja miesto Savivaldybės perduotą turtą;

priima ir saugo depozitus;

inicijuoja ir dalyvauja bendrose apskrities muziejų programose;

rengia moksleivių lavinimo programas;

saugo ir naudoja muziejaus darbuotojų mokslo darbų rezultatus, remdamasis autorių teisių ir Lietuvos Respublikos įstatymais ;

vieną dieną nemokamai aptarnauja lankytojus.

2.3. Muziejaus tiriamasis mokslo darbas

ekspozicijos;

ekspedicijų ataskaitos;

mokslinių kartotekų, katalogų, fondų apžvalgos;

atskirų daiktų ir korekcijų aprašymas;

bibliografinių darbų, susijusių su krašto praeities tyrimu, monografijų ir straipsnių, muziejininkystės mokslinių metodinių darbų rengimas ir leidyba ir kt.

2.4. Muziejaus fondų struktūra

Muziejaus fondus sudaro muziejinės vertybės.

Fondai skirstomi į pagrindinį ir pagalbinį. Pagrindinio fondo eksponatams suteikiami du numeriai: eilės numeris gaunamų eksponatų knygoje (GEK) ir mokslinis numeris, pagal eksponato rūšį (F- fotografija, D-daiktai, R-raštai, G-gamta, E-etnografija, M-menas, N-numizmatika, S-sidabriniai daiktai, A-archeologija). Esant būtinumui, iš pagrindinio fondo sudaromos atskiros kolekcijos.

Kaupiant muziejaus fondus, pirmenybė teikiama su Panevėžio miestu ir kraštu susijusiems eksponatams.

3. Valdymo struktūra, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė

3.1. Muziejui vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Savivaldybės administratorius konkurso tvarka 5 metų laikotarpiui.

3.2. Muziejaus valdyme patariamojo balso teise dalyvauja muziejaus taryba, kuri gali siūlyti atleisti direktorių iš pareigų, nurodydama priežastis.

3.3. Muziejaus direktorius

atstovauja muziejui be atskiro įgaliojimo teismuose ir kitose institucijose;

organizuoja ir atsako už visą muziejaus veiklą;

sudaro sutartis, išduoda įgaliojimus;

tvirtina ekspozicijų ir parodų teminę struktūrą ir parengtus publikuoti leidinius;

teikia steigėjui tvirtinti perspektyvines veiklos ir paramos, gaunamos iš rėmėjų lėšų, programas;

sudaro laikinas komisijas muziejaus veiklos problemoms spręsti;

tvirtina darbuotojų etatus, pareigines instrukcijas, muziejaus vidaus darbo tvarkos taisykles, tarnybinius atlyginimus bei jų priedus, skiria premijas ir pašalpas (pagal pašalpų skyrimo nuostatus), remdamasis galiojančias normatyvais, neviršydamas nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, skiria jiems paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

sudaro su darbuotojais darbo sutartis;

leidžia įsakymus pagal kompetenciją;

atsiskaito steigėjui;

negali būti kitos biudžetinės įstaigos vadovu.

3.4. Muziejaus taryba

Sudaroma 3 metams.

Į ją lygiomis dalimis įeina kolektyvo išrinkti nariai ir administracijos paskirti atstovai.

Tarybos sudėtį ir reglamentą tvirtina muziejaus direktorius, kuris yra muziejaus tarybos pirmininkas.

Steigėjas į tarybą gali skirti savo atstovą.

Muziejaus taryba siekia, kad muziejus savo moksline, tiriamąja, šviečiamąja, kultūrine ir ūkine veikla plėtotų miesto ir krašto kultūrą.

Taryba svarsto muziejaus struktūrą, statutą, vidaus darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų pareigybines instrukcijas, metines ir perspektyvines muziejaus veiklos programas, ekspozicijų ir parodų planus, publikuoti parengtus leidinius, muziejaus struktūrinių padalinių vadovų kandidatūras, muziejaus pajamų ir išlaidų sąmatas, darbuotojų etatus ir tarnautojų atlyginimus, muziejaus šviečiamojo – mokslinio darbo ir ūkinės – finansinės veiklos ataskaitas.

Muziejaus tarybos sprendimai įgyvendinami direktoriaus įsakymais.

3.5. Pagal kultūros ministro patvirtintus nuostatus sudaroma fondų komisija, kuri

sprendžia eksponatų pirkimo, naujų įgytų eksponatų skyrimo;

eksponatų perkėlimo iš pagalbinio į pagrindinį rinkinį, eksponatų nurašymo klausimus;

svarsto eksponatų apskaitos ir inventorinimo kokybės klausimus ir prireikus nustato rinkinių inventorinimo terminus;

tvirtina muziejaus eksponatų apskaitos ir inventoriaus knygų šifrus;

svarsto visus su muziejaus rinkinių tikrinimu susijusius klausimus;

nagrinėja rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo organizavimo klausimus;

sprendžia lėšų, skirtų eksponatams įsigyti ir restauruoti, panaudojimo klausimus.

4. Muziejaus struktūra

4.1. Muziejuje yra Rinkinių apskaitos ir saugojimo, Istorijos, Gamtos, Etninės kultūros, Restauravimo, Konservavimo skyriai, archyvas ir biblioteka.

4.2. Muziejus turi šiuos filialus

Liaudies meno muziejų (Kranto g.21, Panevėžys);

G.Petkevičaitės-Bitės memorialinį muziejų (Šv.Zitos g.18, Panevėžys);

Medicinos istorijos muziejų (Šv.Zitos g.18, Panevėžys);

Skulptoriaus J.Zikaro memorialinį muziejų (Paliukų kaimas, Panevėžio rajonas);

Smilgių etnografinę sodybą (Smilgiai, Panevėžio rajonas).

5. Muziejaus turtas, finansavimas ir lėšos

5.1. Muziejaus turtą sudaro muziejinės vertybės, intelektualinio darbo rezultatai, pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai. Muziejus šį turtą naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5.2. Muziejaus pajamas sudaro lėšos iš miesto biudžeto,įplaukos už parduotus bilietus, ekskursijų organizavimą, leidybą, mokamas paslaugas, fizinių ir juridinių asmenų aukos, tikslinės subsidijos ir kitos, įstatymų nedraudžiamos pajamos.

5.3. Kultūros ministerija turi teisę finansuoti Lietuvos kultūrai svarbias Kraštotyros muziejaus įgyvendinamas programas.

5.4. Muziejaus išlaidos sudaro lėšos, skirtos darbuotojų užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms, pastatų išlaikymo ir kitos su muziejaus veikla susijusios išlaidos.

5.5. Muziejaus finansinę veiklą kontroliuoja steigėjas ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

6. Muziejaus teisės ir pareigos

6.1.Muziejus turi teisę

turėti sąskaitas Lietuvos bankuose ir ne daugiau kaip vieną užsienio valstybių;

užmegzti nuolatinius arba laikinus ryšius su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybinių įstaigomis ir organizacijomis mokslo, kultūros, ūkiniams ir socialiniams uždaviniams spręsti.

6.2. Muziejus gali

steigti fondus, personalines ir ne pelno siekiančias įmones, juridinio asmens teisių neturinčius filialus ir ūkiskaitinius padalinius, turinčius atskirą savo buveinę ir galinčius steigėjo leidimu turėti atskirą einamąją sąskaitą;

nustatyti savo teikiamų paslaugų rūšis ir kainas, jeigu jų nenustato muziejaus steigėjas;

nustatyti savo vidaus struktūrą;

sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, steigėjui leidus, sudaryti sutartis, susijusias su įstaigos turto naudojimu;

atsiskaityti už prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

6.3. Muziejus privalo

naudoti iš Lietuvos Respublikos arba savivaldybės biudžetų gaunamas lėšas tik statuto nurodytiems uždaviniams vykdyti ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas;

teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas;

garantuoti muziejaus teikiamų finansinių, statistinių ir kitų ataskaitų teisingumą.

6.4. Muziejus gali turėti ir kitų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams ir šiam statutui.

7. Darbo santykiai

7.1. Muziejaus darbuotojų darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymai. Su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neterminuotos, o jų prašymu – terminuotos darbo sutartys.

7.2. Muziejaus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Kultūros ministerijos parengtus bei Finansų ir ekonomikos ministerijos suderintus normatyvus.

8. Reorganizavimas ir likvidavimas

Muziejus gali būti reorganizuojamas arba likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame statute neaptarti klausimai sprendžiami taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams.

Pakeitimai

1.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-36-19, 2005-08-25, paskelbta TAR 2005-08-25, i. k. 2005-00443

Dėl Panevėžio teatro „Menas“ nuostatų patvirtinimo