Dėl Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo

Dėl Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2002-10-23

Potvarkis paskelbtas: TAR 2001-04-27, i. k. 2001-00089

PANEVĖŽIO MIESTO MERAS

POTVARKIS

DĖL KAZIMIERO PALTAROKO VIDURINĖS MOKYKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2001 m. balandžio 27 d. Nr. 119

Panevėžys

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsniu (1999 07 08 Nr.VIII-1916), Panevėžio miesto tarybos 2001 02 15 sprendimu Nr.15-13 „Dėl miesto Savivaldybės įstaigų vadovų kadencijos nustatymo“, patvirtinti Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos nuostatus (pridedami).

Meras Valdemaras Jakštas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto mero

2001 04 27 potvarkiu

Nr. 119

I. BENDROJI DALIS

1. Pilnas mokyklos pavadinimas lietuvių kalba – Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla.

2. Sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba – Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla (toliau tekste mokykla).

3. Neteko galios nuo 2001-07-12

Punkto naikinimas

Nr. 206, 2001-07-11, paskelbta TAR 2001-07-11, i. k. 2001-00147

4. Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla įsteigta ir savo veiklą pradėjo 1991 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto valdybos 1991 07 08 potvarkiu Nr.345v. Panevėžio miesto tarybos 1993 12 17 sprendimu Nr.15-10 mokyklai suteiktas Kazimiero Paltaroko vardas.

5. Mokyklos adresas – Vysk. K.Paltaroko g. 18, LT-5300 Panevėžys, Lietuva. Mokyklos kodas – 9042459.

6. Mokykla yra pelno nesiekianti savivaldybės įstaiga.

7. Mokyklos steigėjas – Panevėžio miesto taryba, identifikavimo kodas 8869272, adresas -Laisvės a.20, LT-5300 Panevėžys. Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla dirba Panevėžio vyskupijos Kurijai priklausančiose patalpose (Panevėžio miesto tarybos 1998 11 05 sprendimas Nr. 18-11, panaudos sutartis 50-čiai metų).

8. Mokymo forma dieninė, eksternu.

9. Mokykla yra moksleivių ugdymo įstaiga (kodas 802130), teikianti valstybinius standartus atitinkantį pradinį (kodas 3122), pagrindinį (kodas 3123), bendrąjį vidurinį (kodas 3124) išsilavinimą, įgyvendinanti humanitarinį ir realinį profilinį mokymą. Nuo antros klasės pradėtas ankstyvasis užsienio kalbos mokymas. Tai katalikiškos krypties mokykla.

10. Mokyklos veiklą koordinuoja miesto Savivaldybės Švietimo skyrius, kodas 8874479.

11. Mokyklos moksleiviams, baigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo programą, išduodamas bendrojo išsilavinimo pažymėjimas, kodas 2001; moksleiviams, baigusiems bendrojo vidurinio ugdymo programą – brandos atestatas, kodas 3010; moksleiviams, nebaigusiems bendrojo pagrindinio ugdymo, bendrojo vidurinio ugdymo programos, išduodamas pažymėjimas, kodas 2051.

12. Mokykla yra juridinis asmuo, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais nuostatais ir Panevėžio miesto tarybos sprendimais.

II. STRUKTŪRA

13. Mokykla yra dvylikos metų trijų pakopų

13.1. ketverių metų pradinė mokykla;

13.2. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis dešimties metų pagrindinė mokykla;

13.3. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis – dvylikos metų vidurinė mokykla.

14. Nuo antros klasės pradėtas ankstyvasis užsienio kalbos mokymas.

15. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto tarybos 2000 m. birželio 8 d. sprendimu Nr.6-4 "Dėl profilinio mokymo įgyvendinimo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d." ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.585 "Dėl leidimo įvesti profilinį mokymą Panevėžio savivaldybės mokyklose" įvestas profilinis mokymas.

16. Veikia pailgintos darbo dienos grupė.

17. Gali būti atidarytos priešmokyklinio ugdymo klasės.

18. 1-5 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarką reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 6-12 klasių moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema arba nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei mokyklos kita tvarka.

III. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

19. Moksleiviai į mokyklą priimami, remiantis Panevėžio miesto tarybos 1998 11 05 sprendimu Nr. 18-11: "Palikti katalikiškos krypties mokyklai laisvą mokinių komplektavimą, atsižvelgiant į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomos kalbos mokėjimas, užsienio kalbos profiliai, pažiūros ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas."

20. Moksleiviai į pirmą klasę priimami pateikus tėvų prašymą sveikatos pažymėjimą, skiepų lapą 2 fotonuotraukas, gimimo liudijimo kopiją.

21. Į profilinės mokyklos 11-ą klasę priimami moksleiviai, baigę pagrindinę mokyklą ir turintys pagrindinės mokyklos išsilavinimo pažymėjimą. Kitus atvejus reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

22. Į kitas klases priimami moksleiviai iki 16 m., gyvenantys mieste ir Panevėžio rajone, o į profilines klases – ir Panevėžio apskrityje gyvenantys moksleiviai, pateikus tėvų prašymą ir mokslo pažymėjimą, jei klasėje yra laisvų vietų ( 1 -4 klasėse – iki 24, 5-12 klasėse – iki 30 moksleivių).

23. Priimant pirmenybė teikiama neįgaliesiems, iš daugiavaikių šeimų, našlaičiams, jei tėvai invalidai, jei mokykloje jau mokosi broliai, seserys, katalikiškosios pakraipos ikimokyklinių įstaigų vaikai, vaikams su vietos klebono rekomendacija.

24. Kitais atvejais moksleivių priėmimo į mokyklą tvarką reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės arba sprendžia mokyklos taryba.

IV. PASKIRTIS

25. Bendradarbiaudama su bažnyčia, tėvais, Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla ugdo savarankų, laisvą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtą tikėjimą, dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, religiškai, kūrybiškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus, tikinčius ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

26. Sudaro moksleiviams sąlygas profiliuotis, mokytis pagal skirtingų kursų programas, perimti gimtosios kalbos, tikybos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą, mokytis keturių užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų.

27. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

V. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

28. Mokykla

28.1. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;

28.2. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus ugdymosi būdus ir tempą;

28.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

28.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą integruodama jį su bendruoju lavinimu;

28.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

28.6. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių darbą;

28.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursus, individualią ar grupinę nepamokinę vaikų priežiūrą);

28.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

28.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

28.10. kuria mokyklą kaip vietos tikinčiųjų bendruomenės veiklos židinį.

VI. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (GLOBĖJŲ), PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS

29. Moksleivių teisės

29.1. mokytis pagal savo gebėjimus bei poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

29.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

29.3. turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

29.4. puoselėti savo kalbą, tikėjimą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

29.5. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

29.6. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

29.7. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

29.8. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

29.9. turėti poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

29.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

29.11. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

30. Moksleivių pareigos

30.1. mokytis iki 16 m., įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

30.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

30.3. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą kitas kalbas ir kultūras;

30.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;

30.5. sveikai gyventi, nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų, neprekiauti jomis, neplatinti šia tema nelegalios literatūros, spaudinių ir kitų leidinių.

31. Tėvų (globėjų) teisės

31.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

31.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

31.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

31.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

31.5. dalyvauti mokyklos tarybos veikloje.

32. Tėvų (globėjų) pareigos

32.1. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

32.2. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

32.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

32.4. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

32.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

33. Pedagogų teisės

33.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

33.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

33.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

33.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

33.5. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka;

33.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

33.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

33.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

34. Pedagogų pareigos

34.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant siekti gerų ugdymo rezultatų;

34.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

34.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

34.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

34.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

34.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

34.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius. Pamokose ir popamokiniuose renginiuose vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją;

34.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

34.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

34.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

34.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vieniems iš kitų;

34.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

34.13.laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

Direktoriaus pavedimu dalyvauti organizuojant ir vykdant egzaminus

Papildyta pastraipa

Nr. 268, 2002-10-22, paskelbta TAR 2002-10-22, i. k. 2002-00187

35. Klasės auklėtojų pareigos

35.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu ir branda;

35.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, logopedą asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, papildomo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

35.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus. Informuoti moksleivius, jų tėvus apie institucijas, teikiančias pagalbą, pavartojus narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, paskelbti sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresus, telefonus ir jų teikiamas paslaugas;

35.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio rėžimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

35.5. padėti moksleiviams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

35.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

35.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

35.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

35.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

36. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos

36.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

36.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitus medicinos dokumentus;

36.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

36.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

36.5. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.;

36.6. organizuoti mokymus pedagogams apie pirmosios medicininės pagalbos teikimą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių, psichotropinių ir kitokių psichoaktyvių medžiagų.

37. Mokyklos psichologas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas atliekantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais). Biblioteka veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus bibliotekos nuostatus.

VII. SAVIVALDA

38. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai stebėtojo teisėmis.

39. Mokyklos taryba renkama trejiems metams. Po vieną tėvą kandidatu į mokyklos tarybą siūlo kiekvienos klasės tėvų visuotinis susirinkimas. Tėvų atstovų susirinkime išrenkami 5 tėvai. Pedagogus renka mokyklos pedagogų taryba. Moksleivius renka po vieną kandidatą klasės moksleivių susirinkimas. Moksleivių atstovų susirinkime išrenkami 5 moksleiviai.

40. Mokyklos tarybos sudėtis: moksleiviai – 5, tėvai – 5, pedagogai – 5. Iš viso 15 tarybos narių. Mokyklos tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja atstovas iš Panevėžio vyskupijos Kurijos.

41. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai slaptu balsavimu;

42. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Mokyklos tarybos nutarimai įsigalioja direktoriui patvirtinus. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

43. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems vietos bendruomenės nariams visuotinių susirinkimų metu vieną kartą per pusmetį.

44. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

45. Mokyklos taryba

45.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, drausminės komisijos nuostatus, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

45.2. aptaria vadovėlių užsakymą, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimą, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

45.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui, priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus, vertina mokyklos vadovo veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

45.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

45.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

45.6. gali skirti atstovus stebėtojo teisėmis į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai vadovo vietai užimti komisijoje;

45.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę veiklą, rūpinasi nebiudžetinių lėšų gavimu ir panaudojimu.

46. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai, atskirų pakopų (1-4, 5-10, 11-12) arba profiliuotų klasių moksleivų ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskirą pedagogų tarybos sekciją. Pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

47. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

48. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

49. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

50. Pedagogų taryba (sekcija)

50.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

50.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

50.3. kartu su mokyklos specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

51. Direkcijos taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija, padedanti direktoriui kolegialiai vadovauti visam darbui mokykloje, garantuojanti sistemingą ir gerą įvairių mokyklos darbo barų kontrolę, jungianti administraciją ir mokyklos pedagogus (rengiant išplėstinius posėdžius).

52. Direktorius yra direkcijos tarybos pirmininkas. Atskiru (slaptu) balsavimu yra renkamas sekretorius.

53. Nuolatiniai direkcijos tarybos nariai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui bei pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams. Kiti direkcijos tarybos nariai: vyr.buhalteris, valgyklos vedėjas, bibliotekininkas, psichologas. Jie kviečiami į pasitarimus, kai nagrinėjami klausimai yra jų kompetencijoje.

54. Direkcijos taryba sudaroma vieneriems mokslo metams. Jos veiklą reglamentuoja metinis veiklos planas.

55. Direkcijos tarybos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Į direkcijos tarybos posėdžius gali būti kviečiami darbuotojai, kurių darbas susijęs su nagrinėjamais klausimais. Posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo pirmininkas ir sekretorius.

56. Direkcijos tarybos nutarimai priimami balsų dauguma. Direktoriaus patvirtintus direkcijos tarybos nutarimus privalo vykdyti visi bendruomenės nariai.

57. Direkcijos taryba

57.1. svarsto vadybos ir veiklos organizavimo klausimus;

57.2. aptaria mokymą ir mokymąsi;

57.3. svarsto paramą moksleiviams ir mokyklos Etosą;

57.4. aptaria mokytojų ir mokinių pasiekimus;

57.5. svarsto drausmės komisijos teikimu moksleivių elgesį;

57.6. teikia pedagogų tarybai svarstyti nepažangius ir nedrausmingus moksleivius;

57.7. svarsto nuobaudų skyrimą darbuotojams;

57.8. kontroliuoja valgyklos darbą;

57.9. svarsto mokyklos materialinių išteklių ir patalpų panaudojimą;

57.10. dalyvauja mokyklos plėtros planavime.

58. Metodikos taryba yra nuolat veikianti savivaldos institucija, organizuojanti pedagogų metodinę veiklą, aktyviai prisideda prie ugdymo proceso efektyvinimo, jo kokybės gerinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulėjimo.

59. Metodikos tarybą sudaro metodinių būrelių pirmininkai. Metodikos tarybos pirmininkas yra pavaduotojas ugdymui, atviru balsavimu yra renkamas sekretorius.

60. Metodikos taryba sudaroma vieneriems mokslo metams. Metodikos tarybos veiklą reglamentuoja metinis veiklos planas.

61. Metodikos tarybos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Posėdžiuose gali dalyvauti suinteresuoti svarstomu klausimu asmenys ir administracija.

62. Metodikos taryba

62.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

62.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos , aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų bei profilinio ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimų klausimus;

62.3. aptaria ugdymo turinį, mokymą ir mokymąsi, vertinimą;

62.4. kartu su mokyklos logopede, medicinos felčeriu aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, poilsio ir mitybos klausimus.

63. Drausmės komisija skiriama direktoriaus įsakymu iš 8 narių neterminuotam laikui administracijos teikimu, pritarus mokyklos tarybai. Komisijos darbą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

64. Drausmės komisija

64.1. sudaro moksleivių elgesio mokykloje taisykles ir teikia mokyklos tarybai tvirtinti;

64.2. išleidžia atskiru leidimu moksleivių elgesio mokykloje taisykles; su jomis supažindina moksleivius, jų tėvus, mokytojus;

64.3. koordinuoja mokytojų budėjimą jiems paskirtose mokyklos vietose;

64.4. prižiūri, kaip mokykloje yra palaikoma drausmė ir kaip laikomasi moksleivių elgesio taisyklių;

64.5. skiria asmenis, atsakingus už moksleivių elgesį užmokykliniuose renginiuose;

64.6. kasdien seka moksleivių pamokų lankomumą, išsiaiškina pamokų praleidinėjimo priežastis;

64.7. nustato moksleivių palikimo po pamokų tvarką ir ją koordinuoja;

64.8. kartu su mokyklos administracija rūpinasi moksleivių užimtumu laisvu metu tarp pamokų;

64.9. rekomenduoja mokyklos administracijai, kuriuos moksleivius už įvairius nusižengimus šalinti iš mokyklos, kuriems paskirti bandomąjį laikotarpį.

65. Komisijos narys, tą dieną atsakingas už drausmę, privalo įteikti mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui ataskaitą apie tos dienos drausmės pažeidimus ir informuoti apie iškilusias problemas.

66. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: seniūnų taryba, prezidento taryba.

67. Seniūnų taryba – aukščiausia moksleivių savivaldos institucija. Seniūnų tarybą sudaro 5-12 klasių seniūnai. Seniūnas gali atsistatydinti motyvuodamas savo apsisprendimą, tik pritarus seniūnų tarybai. Tarybos kadencija yra vieneri metai. Posėdžiai vyksta du kartus per mėnesį.

68. Seniūnų taryba

68.1. renka atstovus į mokyklos tarybą iš 8-12 klasių moksleivių atviru balsavimu

68.2. gina moksleivių teises;

68.3. tvirtina prezidento tarybos sprendimus;

68.4. svarsto mokyklos veiklos programą ugdymo plano projektą, mokyklos nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

68.5. informuoja klasių moksleivius apie priimtus sprendimus ar nutarimus;

68.6. ieško pateiktų problemų sprendimo būdų;

68.7. svarsto ir, suderinus su mokyklos administracija, tvirtina moksleivių renginių planus;

68.8. skiria atstovą ginti moksleivį, šiam prasikaltus;

68.9. susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, seniūnų taryba inicijuoja priešlaikinius prezidento rinkimus.

69. Prezidento valdyba renkama visuotinio susirinkimo metu iš klasių seniūnų tarybos ir iš 8-12 klasių moksleivių pasiūlytų kandidatų vieneriems metams. Prezidento valdybą sudaro 7 nariai: viceprezidentas, iždininkas, du sekretoriai, du kuratoriai. Viceprezidentas pavaduoja prezidentą šiam negalint atlikti pareigų (liga, išvykęs ir kt.). Iždininkas skaičiuoja moksleivių savivaldos išlaidas, laiduoja už jas, sudaro ir pasiūlo metų biudžeto planą, metų pabaigoje pateikia ataskaitą ieško paramos ir rėmėjų. Sekretoriai rašo susirinkimų protokolus, pildo visus seniūnų tarybos dokumentus. Kuratoriai rūpinasi organizaciniais klausimais. Visi nariai turi balsavimo teisę.

70. Prezidento valdybą renka seniūnų taryba ir prezidentas. Prezidento valdybos susirinkimai kviečiami du kartus per mėnesį.

71. Prezidento valdyba

72. dalyvauja mokyklos tarybos, seniūnų tarybos posėdžiuose;

73. tikrina moksleivių savivaldos išlaidas;

74. teikia seniūnų tarybai aprobuoti moksleivių elgesio taisykles, budėjimo mokykloje organizavimo taisykles, moksleivių šalinimo iš mokyklos taisykles, moksleivių renginių organizavimo tvarką.

75. Prezidento valdybai vadovauja demokratiškai moksleivių išrinktas, jų interesams atstovaujantis prezidentas. Prezidentą renka 5-12 klasių moksleiviai visuotiniu slaptu balsavimu, rinkimai laikomi vykusiais, jei juose dalyvauja 50% visų balso teisę turinčių moksleivių. Prezidento kadencija – du metai.

76. Prezidentas gali atsistatydinti , nurodydamas savo apsisprendimo motyvus ir pritarus prezidento valdybai (tokiu atveju jo funkcijas atlieka viceprezidentas).

77. Prezidentas

77.1. organizuoja prezidento valdybos ir seniūnų tarybos susirinkimus;

77.2. kartu su prezidento valdyba atstovauja moksleivių interesams;

77.3. teikia pasiūlymus prezidento valdybai;

77.4. reguliariai susitinka su mokyklos administracija ir aptaria moksleivių problemas;

77.5. informuoja seniūnus apie prezidento valdybos nutarimus ir sprendimus.

78. Prezidento teisės

78.1. sušaukti neeilinį seniūnų tarybos susirinkimą;

78.2. siūlyti moksleivius į prezidento valdybą;

78.3. paleisti prezidento valdybą ir suformuoti naują;

79. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VIII. VALDYMAS

80. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria Steigėjas, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams viešo konkurso organizavimo tvarka.

81. Direktorius

81.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų ir ugdymo planų rengimą aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką;

81.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos

programai vykdyti;

81.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

81.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

81.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių nuostatų, instrukcijų rengimą, juos tvirtina;

81.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

81.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

81.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichopatinės medžiagos;

81.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

81.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

81.11. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka sudaro specialiojo ugdymo komisiją, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę-psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus;

81.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (globėjais);

81.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

81.14.organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

81.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

81.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

81.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

81.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

81.19. inicijuoja mokyklos tarybos veiklą.

82. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

82.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

82.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

82.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

82.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

82.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

82.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

82.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

82.8. organizuoja tėvų (globėjų) švietimą;

82.9. rūpinasi mokyklos bendruomenės dvasiniu švietimu, socialine ir pastoracine veikla;

82.10. atsako už saugaus eismo ir civilinės saugos mokymą, vykdo kitas pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas;

82.11 .koordinuoja moksleivių savivaldos institucijų veiklą.

83. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

83.1. rūpinasi ir atsako už mokyklos materialinius ir informacinius išteklius, patalpų paruošimą darbui, sanitariją ir higieną, atsako už ūkinę veiklą;

83.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

83.3. rūpinasi ir atsako už mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą;

83.4. atsako už darbų saugą;

83.5. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

84. Mokyklos raštinės vedėjas, vyr. buhalteris, kasininkas-sąskaitininkas, medicinos felčeris bei aptarnaujančio personalo darbuotojai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis (nuostatais).

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

85. Direktoriaus pavaduotojus, pedagogus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

86. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės bei kiti tą sritį reguliuojantys norminiai aktai.

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

87. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

88. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS, IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

89. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIII. MOKYKLOS RYŠIAI

90. Mokykla pavaldi miesto Savivaldybės Švietimo skyriui.

91. Bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (Panevėžio vyskupijos Kurija, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

92. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene ir kt.

93. Gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais, bendrų renginių organizavimo, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, gali stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose.

XIV. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

94. Mokyklos veiklą kontroliuoja tam įgalioti juridiniai asmenys, finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės kontrolės institucijos, steigėjo įgalioti asmenys.

XV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

95. Mokykla finansuojama iš miesto Savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

96. Mokykla pagal negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, patvirtintą Panevėžio miesto tarybos 1998 11 05 sprendimu Nr.18-11 naudojasi Panevėžio vyskupijos Kurijos pastatais ir žeme.

97. Gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius ir kt.

98. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, miesto Savivaldybės nustatyta tvarka.

99. Finansavimo operacijas atlieka mokyklos buhalterija.

100. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški organizacijų ir įmonių, asmenų įnašai, pajamos iš to paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondas veikia pagal mokyklos parengtus ir direktoriaus patvirtintus fondo veiklos nuostatus.

XVI. ATSAKOMYBĖ

101. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.

102. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

103. Tėvai (globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

104. Mokyklos administracija atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaikais, galintys pakenkti jų gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

105. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

106. Mokyklos vadovams ir darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XVII. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

107. Mokykla savo darbe vadovaujasi miesto mero patvirtintais mokyklos nuostatais, atsako už šių nuostatų laikymąsi įstatymų nustatyta tvarka.

108. Nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos administracijos (direktoriaus), mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakcija tvirtinama mero potvarkiu.

XVIII. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

109. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama miesto Savivaldybės iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XIX. REGISTRAVIMAS

109. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

ATSKAITOMYBĖ

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais, švietimo įstaigos direktorius sudaro darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų, etatų, tarifikacijų sąrašus, kuriuos tvirtina Švietimo skyriaus vedėjas.

Įstaigos direktorius už įstaigos veiklą ir jos rezultatus atsiskaito Švietimo skyriui Švietimo skyriaus nustatyta tvarka, įstaigos administracija atsiskaito direktoriui įstaigos nustatyta tvarka, savivaldos institucijos atsiskaito jas rinkusiems bendruomenės nariams. Atsiskaitomumą (laiką, formą, ir vietą) nustato savivaldos institucijų nuostatai, įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Direktoriaus pareiginių nuostatų projektus rengia Švietimo skyrius, tvirtina Savivaldybės administratorius.

Įstaigos direktorius vykdo įstaigos nuostatuose ir direktoriaus pareiginiuose nuostatuose steigėjo priskirtas funkcijas.

Papildyta skirsniu

Nr. 268, 2002-10-22, paskelbta TAR 2002-10-22, i. k. 2002-00187

SUDERINTA

Mokyklos tarybos pirmininkė Direktorė

Gema Jurgelevičienė Gražina Gailiūnienė

Pakeitimai

1.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Potvarkis

Nr. 206, 2001-07-11, paskelbta TAR 2001-07-11, i. k. 2001-00147

Dėl mokyklų nuostatų 3 punkto negaliojimo

2.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba, Potvarkis

Nr. 268, 2002-10-22, paskelbta TAR 2002-10-22, i. k. 2002-00187

Dėl Švietimo įstaigų nuostatų papildymo