SAV.492686

DĖL ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2013-02-14

DĖL ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2013-02-14

Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-03-07, i. k. 2012-00539

ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. kovo 7 d. Nr. TS-35

Elektrėnai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1.2. punktu, Elektrėnų savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą (pridedama, 26 l.).

2. Vykdyti plano stebėseną ir prireikus jį koreguoti.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Meras Kęstutis Vaitukaitis

PATVIRTINTA

Elektrėnų savivaldybės tarybos

2012 m. kovo 7 d.

sprendimu Nr. TS-35

ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 M. BENDRASIS PLANAS

1. ĮVADAS

Formuojantis žinių ir informacinei visuomenei išryškėja kaitos tendencija. Prireikia atitinkamų pokyčių švietimo sistemoje, kad mokiniai būtų paruošti veiksmingai gyventi ir kurti rinkos sąlygomis besikeičiančioje visuomenėje. Švietimo sistema turi padėti telkti vietos bendruomenę, užtikrinti aukštą jos narių dorinę brandą, ugdyti šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį, ekonominį raštingumą.

Elektrėnų savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano paskirtis buvo numatyta pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas – sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų, sudaryti sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis bei užtikrinti jų teisę įgyti išsilavinimą pagal nustatytus valstybės išsilavinimo standartus.

Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrasis planas baigiamas įgyvendinti. 2012 m. bus baigta įgyvendinti plane numatyta tinklo pertvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. birželio 29 d. nutarimu „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pavedė savivaldybėms iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendruosius planus ir priedus.

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą būtina parengti dėl šių priežasčių

1. aukštesnės ugdymo kokybės siekimas;

2. mokinių skaičiaus mokyklose ir klasėse sureguliavimas, siekiant veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus;

3. vaikų mažėjimas Elektrėnų savivaldybėje;

4. didėjančios vieno mokinio mokymo išlaidos.

2. ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO ESAMOS BŪKLĖS

ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

2.1. Demografinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas

2.1.1 Demografinis kontekstas

2011 m. sausio 1 d. savivaldybėje gyveno 26 923 žmonės. Per pastaruosius šešerius metus (2005–2011 m.) gyventojų savivaldybėje sumažėjo 1469 (5,17%). Pastaruosius šešerius metus gyventojų migracijos saldo buvo neigiamas (-725 absoliučiais skaičiais). Absoliutų savivaldybės gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė žmonių išvykimas, natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas.

Savivaldybės plotas – 509 km². Vidutinis gyventojų tankumas savivaldybėje 2011 m. buvo 52,9 žmogaus/km², o vidutinis gyventojų tankumas šalyje – 49,7 žmogaus/km². Nuo 2005 m. vidutinis gyventojų tankumas Elektrėnų savivaldybėje sumažėjo 2,9 žmogaus/km² (Lietuvoje sumažėjo 2,8 žmogaus/km²).

Nemažai grėsmių savivaldybės bendrojo lavinimo sistemai kelia (bet tuo pat metu suteikia ir tam tikrų švietimo kokybės gerinimo galimybių) mažėjantis gimstamumas.

Nuo 1998 m. naujagimių skaičius vis mažėjo. 1998 m. gimė 319 vaikų, o 2011 m. – 246 vaikai, t. y. 73 vaikais mažiau (22,9%). Vidutiniškai per metus gimė po 6 vaikus mažiau. Jeigu išliks tokios gimstamumo tendencijos, galima daryti prielaidą, kad savivaldybėje 2015 m. gims apie 220 vaikų. Jeigu gimstamumas išliks 2011 m. lygio, 2015 m. turėtų gimti 246 vaikai.

2011 m. mokyklinio amžiaus (7–18 metų) vaikų buvo 3280. Jie sudarė 12,18% bendro gyventojų skaičiaus Elektrėnų savivaldybėje. Vidutinis mokinių tankumas buvo 6,4 mokinio/km². Per pastaruosius šešerius metus (2005–2011 m.) sumažėjo 923 mokyklinio amžiaus vaikais (22%). Jei išliks tokios mokyklinio amžiaus vaikų mažėjimo tendencijos (pastaruosius septynerius metus vidutiniškai per metus sumažėja 132 mokiniais), prognozuojama, kad 2015–2016 m. m., palyginti su 2011–2012 m. m., mokyklinio amžiaus vaikų sumažės dar 528 (16%).

Šie skaičiai rodo, kad mokyklų tinklo pertvarka neišvengiama. Esant tokiam gimstamumo mažėjimui, savivaldybėje išlaikyti 5 pagrindines mokyklas, kurios būtų rentabilios bei atitiktų ugdymo procesui keliamus reikalavimus, būtų sudėtinga, nes sunku būtų užtikrinti ugdymo kokybę, aprūpinimą mokymo priemonėmis, naujausia literatūra bei vadovėliais, būtų patiriama finansinių nuostolių dėl didelio laisvų vietų skaičiaus.

2.1.2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

Socialinis ir ekonominis švietimo kontekstas, palyginti su visos šalies situacija, nėra labai prastas.

2011 m. savivaldybėje buvo 4 188 (15,56%) (Lietuvoje – 16,22%) nedarbingo amžiaus gyventojai (0–15 metų). Darbingo amžiaus gyventojų – 17 430 (64,74%) (Lietuvoje – 63,73%), pensinio amžiaus gyventojų – 5 305 (19,7%) (Lietuvoje – 20,05%). 2010 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje buvo 11,4% (Lietuvoje – 14,5%).

Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius per pastaruosius penkerius metus mažėja. 2010 m. tokių šeimų buvo 126 (sumažėjo 24%), o jose augančių vaikų – 222 (sumažėjo 33%).

Nemokamai maitinamų mokinių per penkerius metus daugėjo (2007 m. buvo maitinami 559 (14,4%) mokiniai, 2008 m. – 1605 (43,6%) (šiais metais buvo visuotinis nemokamas pradinukų maitinimas), 2009 m. – 1202 (34,5%), 2010 m. – 1440 (41,9%), 2011 m. – 1100 (33,5%).

2.1.3. Kultūrinės būklės kontekstas

Kultūrinis švietimo kontekstas savivaldybėje nėra labai palankus.

Savivaldybės gyventojų tautinė sudėtis (gyventojų surašymo duomenimis) yra tokia: lietuvių – 23740 (82,8%), lenkų – 2175 (7,6%), rusų – 1906 (6,6%), baltarusių – 367 (1,3%), ukrainiečių – 276 (0,96%), kitų tautybių – 201 (0,7%), tačiau mokytis tautinių mažumų kalbomis nėra poreikio.

Gyventojų struktūra pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą yra vienas pagrindinių kultūros rodiklių. Gyventojų surašymo duomenimis, tik 9,37% turi aukštąjį išsilavinimą (Lietuvoje – 12,63%), aukštesnįjį išsilavinimą – 18,61% (Lietuvoje – 19,33%), vidurinį – 27,74% (Lietuvoje – 27,16%), pagrindinį – 16,98% (Lietuvoje – 14,98), pradinį – 21,93% (Lietuvoje – 20,82%), neturi pradinio – 4,34% (Lietuvoje – 3,81%), raštingų – 0,56% (Lietuvoje – 0,46%), neraštingų – 0,28% (Lietuvoje – 0,34%), nenurodė 0,19% (Lietuvoje – 0,47%). Elektrėnų savivaldybėje gyventojų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, mažiau 3,98% nei Lietuvoje. Elektrėnų savivaldybėje 38,91% gyventojų turi žemesnį nei vidurinį išsilavinimą (Lietuvoje – 35,8%).

2.1.4. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas

Nemažai savivaldybės mokyklų yra per mažos ir, atsižvelgiant į mažėjantį gimstamumą, – neperspektyvios.

Savivaldybėje mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, keitėsi mokyklų dydis ir jų skaičius.

Įstaigos tipas

2000–2001 m. m.

2001–2002 m. m.

2002–2003 m. m.

2003–2004 m. m.

2004–2005 m. m.

2005–2006 m. m.

2006–2007 m. m.

2007–2008 m. m.

2008–2009 m. m.

2009–2010 m. m.

2010–2011 m. m.

2011–2012 m. m.

Gimnazijos

Vidurinės mokyklos

Pagrindinės mokyklos

Sanatorinės mokyklos

Jaunimo mokykla

Pradinės mokyklos

Mokyklos-darželiai

Vaikų lopšeliai-darželiai

Meno mokyklos

Nemažas savivaldybės mokyklų tinklo privalumas – didelė mokyklų tipų įvairovė.

Palyginti 2000–2001 ir 2011–2012 m. m., pradinių mokyklų sumažėjo nuo 9 iki 2 (4 iš jų tapo skyriais), taip pat mažėjo jų dydis, pagrindinių – nuo 6 iki 5, vidurinių – nuo 4 iki 1, gimnazijų skaičius padidėjo nuo 1 iki 2 (nuo 2008–2009 m. m. Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje yra suaugusiųjų klasės), Elektrėnų pagrindinėje mokykloje veikia jaunimo klasės, kuriose mokosi mokiniai, stokojantys mokymosi motyvacijos. Savivaldybėje nuo 2000–2001 iki 2011–2012 m. m. išliko nepakitęs skaičius mokyklų-darželių – 3, vaikų lopšelių-darželių – 3, meno mokyklų – 2. Nuo 2007–2008 m. m. savivaldybė savininko teisėmis perėmė Vievio sanatorinę mokyklą, o nuo 2010–2011 m. m. ir Elektrėnų sanatorinę mokyklą. 2011–2012 m. m. Elektrėnų savivaldybėje yra 2 sanatorinės mokyklos. Be to, savivaldybės teritorijoje yra dveji vaikų globos namai, trys vaikų dienos centrai, sporto mokykla, VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras, Švietimo paslaugų centras su Pedagogine psichologine tarnyba ir VšĮ Elektrėnų profesinis mokymo centras, įgyvendinantis akredituotą vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programą.

Dviem pamainomis dirbančių mokyklų savivaldybėje nėra.

2011 m. institucinis priešmokyklinis ugdymas teikiamas visiems vaikams, kurių tėvai pareiškė norą vaikus ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o institucinis ikimokyklinis ugdymas neteikiamas apie 13% vaikų, kurių tėvai buvo pareiškę norą vaikus ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikų, nepriimtų į meno mokyklas, yra 21 (9,2%).

2011–2012 m. m. savivaldybės švietimo įstaigose ugdosi 807 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, t. y. 19,2% bendro mokinių skaičiaus. Lietuvoje šiais mokslo metais mokoma apie 10% specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Savivaldybėje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius viršija šalies vidurkį (-9,2%). 2010–2011 m. m. specialioji pedagoginė, specialioji pagalba nesuteikta 188 (apie 21,2%) mokinių/ugdytinių, kuriems ji reikalinga. Išanalizavus mokymosi sėkmingumo duomenis, matyti, kad per pastaruosius trejus metus vidutiniškai apie 1,9% mokinių paliekami kartoti kurso ir 1,9% keliami į aukštesnę klasę su nepatenkinamais pažymiais. Mokymosi sėkmingumą padidina specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas. 2011 m. savivaldybėje specialiąją pedagoginę pagalbą teikia 17 logopedų/specialiųjų pedagogų (16,8 etato). Daugėja mokinių, turinčių psichologinių ir asmenybinių problemų. Jas padeda spręsti psichologai, jų savivaldybėje yra 8 (7,75 etato), taip pat socialiniai pedagogai, kurių yra 15 (8,75 etato).

Mokinių skaičius pagal įstaigų tipus nuo 2000–2001 iki 2011–2012 m. m. kito atitinkamai

Įstaigos tipas

2000–2001 m. m.

2001–2002 m. m.

2002–2003 m. m.

2003–2004 m. m.

2004–2005 m. m.

2005–2006 m. m.

2006–2007 m. m.

2007–2008 m. m.

2008–2009 m. m.

2009–2010 m. m.

2010–2011 m. m.

2011–2012 m. m.

Gimnazijos

1006

1024

1081

1061

1022

1871

1699

1628

1483

1358

1344

1320

Vidurinės mokyklos Ikim./Priešm.

2671

2246

2112

2036

1955

965

896

204

192

171

173

164 7

Pagrindinės mokyklos Ikim./Priešm.

449

429

415

425

414

400

413

987

914

934

856

805 49

Sanatorinės mokyklos

117

120

102

199

204

Jaunimo mokykla/klasės

Pradinės mokyklos Ikim./Priešm.

549

842

815

781

766

786

808

796

734

697

650

627 52

Mokyklos-darželiai

284

246

205

189

160

188

252

252 m-klos 308 darž.

218 m-klų 302 darž.

137 m-klos 369 darž.

133 m-klos 367 darž.

120 m-klų 375 darž.

Vaikų lopšeliai- darželiai

664

634

601

678

685

707

572

441

435

445

Meno mokyklos

496

543

590

615

670

628

633

663

634

624

Dabar savivaldybėje yra 15 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi 3280 mokinių. Vidutinis mokyklos dydis yra 218 mokinių. 3 vidurinio ugdymo programą teikiančiose mokyklose mokosi 1484 mokiniai, vidutinis tokios mokyklos dydis – 495 mokiniai. 5 pagrindinėse ir 2 sanatorinėse mokyklose mokosi 1049 mokiniai, vidutinis tokios mokyklos dydis – 150 mokinių. 2 pradinėse ir 3 darželiuose-mokyklose mokosi 747 mokiniai, vidutinis tokios mokyklos dydis – 149 mokiniai.

Siekiant gerai aprūpinti mokyklas kompiuterine technika, mokymo priemonėmis, laboratorine įranga, įrengti specializuotus kabinetus, sutelkti aukštos kvalifikacijos mokytojus ir efektyviai naudoti išteklius, pagrindinės mokyklos turėtų būti didesnės. Ypač svarbu, kad bent po 2–3 lygiagrečias IX–XII klases būtų pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, priešingu atveju jos negalės užtikrinti mokiniams ugdymo planuose numatytų pasirinkimo galimybių. Tai reiškia, kad pagrindinės mokyklos, kuriose (neskaitant pradinių klasių mokinių) yra mažiau kaip 150–200 mokinių, ir vidurinės mokyklos, kurių IX–XII klasėse yra mažiau kaip 400 mokinių, yra per mažos.

3. ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO SITUACIJA 2011–2012 MOKSLO METAIS PAGAL VYKDOMAS PRIEŠMOKYKLINIO IR BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS

3.1. Priešmokyklinio ugdymo programa

Priešmokyklinio ugdymo programa vykdoma ikimokyklinio ugdymo (Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, Vievio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė‘, Semeliškių vaikų darželis) ir bendrojo ugdymo mokyklose (Semeliškių vidurinės mokyklos Daugirdiškių skyrius, Beižionių pagrindinė mokykla, Kietaviškių pagrindinė mokykla, Pastrėvio pagrindinė mokykla, Vievio pradinės mokyklos Kazokiškių, Pakalniškių, Lazdėnų skyriai, Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyrius, Elektrėnų mokykla-darželis „Pasaka“, Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“, Pylimų mokykla-darželis). Iš viso yra 21 grupė, kur ugdomi 227 mokiniai. Gyventojų poreikiai priešmokyklinio vaikų ugdymo paslaugai yra visiškai patenkinami. Priešmokyklinio ugdymo sąlygos lopšeliuose-darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklose skirtingos, tačiau taip sudaromos galimybės rinktis tą variantą, kuris tėvams yra patogiausias.

3.2. Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo programa vykdoma Pylimų mokykloje-darželyje, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“, Elektrėnų pradinėje mokykloje ir Gilučių skyriuje, Vievio pradinėje mokykloje ir jos Kazokiškių, Pakalniškių bei Lazdėnų skyriuose, Beižionių pagrindinėje, Kietaviškių pagrindinėje, Pastrėvio pagrindinėje mokyklose, Elektrėnų sanatorinėje mokykloje, Vievio sanatorinėje mokykloje, Semeliškių vidurinėje mokykloje.

Iš viso 2011–2012 mokslo metais yra

54 klasių komplektai

10 1-ųjų klasių komplektų (182 mokiniai);

10 2-ųjų klasių komplektų (191 mokinys);

10 3-iųjų klasių komplektų (158 mokiniai);

10 4-ųjų klasių komplektų (186 mokiniai);

14 klasių komplektų – jungtiniai (132 mokiniai).

I pirmąsias klases rugsėjo pirmąją ateina kasmet vis mažiau mokinių

2000 m. – 385 mokiniai;

2001 m. – 302 mokiniai;

2002 m. – 308 mokiniai;

2003 m. – 298 mokiniai;

2004 m. – 297 mokiniai;

2005 m. – 273 mokiniai;

2006 m. – 286 mokiniai;

2007 m. – 266 mokiniai;

2008 m. – 237 mokiniai;

2009 m. – 211 mokinių;

2010 m. – 224 mokiniai;

2011 m. – 218 mokinių.

Pradinių klasių mokiniai yra saugesni, kai gali mokytis atskiruose mokyklų pastatuose arba atskiroje mažoje mokykloje. Tokios sąlygos sudarytos Elektrėnų pradinėje, Vievio pradinėje mokyklose. Visų pagrindinių mokyklų pradinių klasių mokiniai mokosi kartu su pagrindinio koncentro mokiniais viename pastate. Mažėjant savivaldybėje pradinių klasių mokinių, keitėsi mokyklų dydis ir jų skaičius. 2009 m. Kazokiškių pagrindinė mokykla tapo Vievio pradinės mokyklos skyriumi, kuriame vykdoma ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programa. Semeliškių vidurinės mokyklos Daugirdiškių skyriuje nuo 2009-09-01 nekomplektuojamos pradinės klasės, tačiau šiame skyriuje vaikai ugdomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Elektrėnų savivaldybės pradinėse mokyklose pradinį išsilavinimą vidutiniškai įgyja 98,4% mokinių.

Per pastaruosius trejus metus savivaldybės pradinių klasių mokiniai į aukštesnę klasę su nepatenkinamais vertinimais nebuvo keliami.

Kurso kartoti 1–4 klasėse vidutiniškai per pastaruosius trejus metus paliekama 0,2% mokinių.

Lankomumas turi įtakos mokymosi rezultatams. Vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 36,7 pamokos, iš jų dėl ligos – 35,4, nepateisinta – 0,8 pamokų.

Mokinių ugdymosi poreikiams skirtos valandos panaudojamos 41,2% (Elektrėnų pradinėje mokykloje 45,5%, Vievio pradinėje mokykloje 52,4%, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ 80%, Kietaviškių pagrindinėje mokykloje 40%, Semeliškių vidurinėje mokykloje 60%, Beižionių ir Pastrėvio pagrindinėse mokyklose, Elektrėnų sanatorinėje mokykloje pamokos, skirtos mokinių poreikiams tenkinti, visai nepanaudotos).

Iš dalies renovuotas Vievio pradinės mokyklos pastatas. Pradinių mokyklų ir mokyklų-darželių pastatų būklė yra gera. Beveik visų pagrindinėse mokyklose ugdomų pradinukų ugdymosi sąlygos yra geros (išskyrus Beižionių pagrindinę mokyklą ir Vievio sanatorinę mokyklą, kurioms reikalingas kapitalinis remontas).

Vidutinis 1–4 klasių komplekto dydis miesto mokyklose yra 22 mokiniai, o kaimo – 6 mokiniai (mažiausias skaičius Pylimų mokykloje-darželyje – 2,7). Skyriuose (Gilučių, Kazokiškių, Pakalniškių, Lazdėnų) esančiose klasėse mokosi po 3,9 mokinio.

Pradinėse klasėse 2011–2012 m. m. dirba 57 pradinio ugdymo mokytojai. Visi mokytojai yra specialistai. Mokytojo kvalifikacinę kategoriją įgiję 20,8%, vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją yra įgiję 70,8%, mokytojo metodininko – 8,4% mokytojų, pradinio ugdymo koncentre mokytojų ekspertų nėra.

Vidutiniškai savivaldybės mokytojai kvalifikaciją per pastaruosius trejus metus kėlė 33,22 val.

Vienam mokytojui miesto mokyklose tenka 22,6 mokinio, kaimo mokyklose – 11,8 mokinio.

2011–2012 m. m. savivaldybės mokyklose pradinėse klasėse dirba 1 pensinio amžiaus mokytojas. Jeigu visi dabar dirbantys mokytojai dirbs ir toliau, planuojama, kad 2014–2015 m. m. pensinio amžiaus mokytojų bus 5.

Bendras vežamų mokinių skaičius ir dalis nuo bendro 1–4 klasių mokinių skaičiaus – 197 (25%).

3.3. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Pagrindinio ugdymo programa vykdoma „Ąžuolyno“ pagrindinėje, Beižionių pagrindinėje, Elektrėnų pagrindinėje, Kietaviškių pagrindinėje, Pastrėvio pagrindinėje mokyklose, Elektrėnų „Versmės“ ir Vievio gimnazijose, Semeliškių vidurinėje mokykloje, Elektrėnų sanatorinėje mokykloje, Vievio sanatorinėje mokykloje.

Vidurinio ugdymo programa vykdoma Elektrėnų „Versmės“ ir Vievio gimnazijose, Semeliškių vidurinėje mokykloje, Elektrėnų sanatorinėje mokykloje.

Iš viso 2011–2012 m. m. mokslo metus pradėjo 5–10/1–2 gimn. klasėse 1789 mokiniai, 11–12 klasėse/3–4 gimnazijų klasėse – 437 mokiniai, 157 suaugusiųjų klasių mokiniai.

Mokymosi motyvacijos stokojantys mokiniai mokosi Elektrėnų pagrindinėje mokykloje. Šioje ugdymo įstaigoje yra sukomplektuoti šeši 6–10 klasių komplektai, kuriuose ugdoma 40 mokinių.

Ne visi pagrindinio ugdymo programą baigusieji mokiniai tęsia mokymąsi gimnazijų 3-iose klasėse. Dalis neatėjusiųjų į gimnazijų 3-iąsias klases tęsia mokymąsi Elektrėnų profesinio mokymo centre.

Mokinių ir klasių komplektų skaičius per pastaruosius trejus metus

2009–2010 m. m.

5 klasės – 17 klasių (279 mokiniai);

6 klasės – 16 klasių (311 mokinių);

7 klasės – 17 klasių (300 mokinių);

8 klasės –18 klasių (315 mokinių);

9/I klasės – 9 klasių komplektai (118 mokinių)/8 klasių komplektai (203 mokiniai);

10/II klasės – 10 klasių komplektų (141 mokinys)/11 klasių komplektų (261 mokinys);

11/III klasės – 2 klasių komplektai (34 mokiniai)/9 klasių komplektai (219 mokinių);

12/IV klasės – 3 klasių komplektai (45 mokiniai)/10 klasių komplektų (249 mokiniai).

Iš viso pagrindinio ugdymo koncentre mokėsi 1928 mokiniai, vidurinio ugdymo – 547 mokiniai.

2010–2011 m. m.

5 klasės –14 klasių (274 mokiniai);

6 klasės – 16 klasių (280 mokinių);

7 klasės – 16 klasių (318 mokinių);

8 klasės – 16 klasių (295 mokiniai);

9/I klasės – 10 klasių (99 mokiniai)/9 klasių komplektai (216 mokinių);

10/II klasės – 11 klasių komplektų (126 mokiniai)/8 klasių komplektai (207 mokiniai);

11/III klasės – 2 klasių komplektai (39 mokiniai)/8 klasių komplektai (221 mokinys);

12/IV klasės – 6 klasių komplektai (123 mokiniai)/9 klasių komplektai (212 mokinių).

Iš viso pagrindinio ugdymo koncentre mokėsi 1815 mokinių, vidurinio ugdymo – 634 mokiniai.

2011–2012 m. m.

5 klasės – 11 klasių komplektų (244 mokiniai);

6 klasės – 11 klasių komplektų (258 mokiniai);

3 jungtiniai 5–6 klasių komplektai (44 mokiniai);

7 klasės – 13 klasių komplektų (269 mokiniai);

8 klasės – 9 klasių komplektai (315 mokinių);

1 jungtinis 7–8 klasių komplektas (21 mokinys);

1 jungtinis 6–8 klasių komplektas (8 mokiniai);

9/I klasės – 9 klasių komplektai (92 mokiniai)/9 klasių komplektai (221 mokinys);

10/II klasės – 9 klasių komplektai (109 mokiniai)/9 klasių komplektai (218 mokinių);

11/III klasės – 3 klasių komplektai (43 mokiniai)/9 klasių komplektai (178 mokiniai);

12/IV klasės – 6 klasių komplektai (153 mokiniai)/8 klasių komplektai (210 mokinių).

Iš viso pagrindinio ugdymo koncentre mokėsi 1799 mokiniai, vidurinio ugdymo – 584 mokiniai.

Palyginti su 2009–2010 m. m., mokinių skaičius pagrindinio ugdymo koncentre sumažėjo 129 mokiniais, vidurinio ugdymo koncentre padidėjo 37 mokiniais.

Miesto mokyklose vidutinis mokinių skaičius 5–8 klasėse – 18,9 mokinio, 9–10 klasėse/1–2 gimnazijų klasėse – 19,1 mokinio, 3–4 gimnazijų klasėse – 26,1 mokinio.

Kaimo mokyklose vidutinis mokinių skaičius 5–8 klasėse – 11,3 mokinio, 9–10 klasėse – 9,4 mokinio, 11–12 klasėse – 18 mokinių.

Pagrindinį išsilavinimą 2010 m. vidutiniškai įgijo 87,63%, mokinių (2008 m. buvo 92,86%). Mokinių, dalyvavusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir neišlaikiusių, savivaldybėje daugiau 2,5% nei Lietuvoje.

Vidurinį išsilavinimą 2010 m. Elektrėnų savivaldybėje įgijo 97,25% abiturientų. 35% abiturientų valstybinius brandos egzaminus išlaiko 50–100 balų (Lietuvoje – 44%). 9,5% abiturientų neišlaiko valstybinių brandos egzaminų (Lietuvoje – 6,4%). Mokiniai, prasčiau išlaikydami valstybinius brandos egzaminus, negali sėkmingai konkuruoti su kitų savivaldybių mokiniais stodami į aukštąsias mokyklas.

Pagrindinio ugdymo koncentre mokinių ugdymosi poreikiams skirtos valandos panaudojamos 31% (be gimnazijų pagrindinio ugdymo koncentro, tik 14,14%) (per didelis mokytojų krūvis, nepakankamas mokinių skaičius, nepakankamas lėšų kiekis).

Per pastaruosius trejus metus savivaldybės pagrindinio ugdymo koncentro 5–10 klasių 3,8% mokinių buvo perkelta į aukštesnę klasę su nepatenkinamais vertinimais.

Kurso kartoti 5–10 klasėse vidutiniškai per pastaruosius trejus metus paliekama 3,1% mokinių.

Vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 68,7 pamokos, iš jų dėl ligos – 36,3, nepateisinta – 16,9 pamokų.

2011 m. vidurinio ugdymo koncentre panaudota 93% valandų, skirtų mokinių ugdymo(si) poreikiams tekinti.

Per pastaruosius trejus metus savivaldybės vidurinio ugdymo koncentro 11 klasių/3 gimnazijų klasių 0,1% mokinių buvo perkelta į aukštesnę klasę su nepatenkinamais vertinimais.

Kurso kartoti 11–12 klasėse/3–4 gimnazijų klasėse vidutiniškai per pastaruosius trejus metus palikta 0,8% mokinių.

Vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 49,6 pamokų, iš jų dėl ligos – 20,8 pamokų, nepateisinta – 23,1 pamokų.

Pagrindinio ugdymo koncentre (be gimnazijų ir vidurinės mokyklos) 2011–2012 m. m. mokytojo kvalifikacinę kategoriją yra įgiję 31,6%, vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją – 41,2%, mokytojo metodininko – 27,2% mokytojų, pagrindinio ugdymo koncentre savivaldybėje mokytojų ekspertų nėra.

Vidurinio ugdymo koncentre 2011–2012 m. m. mokytojo kvalifikacinę kategoriją yra įgiję 16,4%, vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją – 41,4%, mokytojo metodininko – 38,3%, mokytojų ekspertų – 3,9 % mokytojų.

Vidutiniškai savivaldybės mokytojai kvalifikaciją per pastaruosius trejus metus kėlė 28,8 val. Šiuo metu pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentre dirba 38 pensinio amžiaus mokytojai. Jeigu ir toliau tie patys mokytojai dirbs mokyklose, prognozuojama, kad iki 2015 metų jų padaugės iki 43.

Bendras vežamų mokinių skaičius ir dalis nuo bendro mokinių skaičiaus pagal koncentrus: 5–8 klasės – 318 mokinių (40%), 9–12 klasės/1–4 gimnazijų klasės – 274 mokiniai (35%).

Ugdymo sąlygos gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose gerėja. Iš dalies renovuota Vievio gimnazija, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Pastrėvio pagrindinė mokykla, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla, renovuota Kietaviškių pagrindinė mokykla.

4. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

PRIVALUMAI

TRŪKUMAI

- įgyvendintas Elektrėnų savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 m. bendrasis planas; - savivaldybėje didelė švietimo paslaugų įvairovė; - Elektrėnų savivaldybės 55,8% biudžeto lėšų 2011 m. skirta švietimo reikmėms; - institucinis priešmokyklinis ugdymas teikiamas visiems vaikams, kurių tėvai pareiškė norą vaikus ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą; - sukurtas gimnazijų tinklas, veikia 2 gimnazijos (Elektrėnų ir Vievio seniūnijose), o VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre nuo 2011 m. veikia gimnazijos skyrius; - veikia trys neformalaus ugdymo įstaigos: Elektrėnų meno mokykla, Vievio meno mokykla, Elektrėnų sporto mokykla; - sudarytos sąlygos suaugusiųjų bendrajam ugdymui Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje; - sudarytos sąlygos asmenims ugdytis įvairiais mokymosi būdais (moduliniu, neakivaizdiniu, savarankišku, vakariniu, namų mokymo(si); - vidurinio ugdymo koncentre 83,6% (saldo 6,5%) ir pradinio ugdymo koncentre 79,2% (saldo 2,1%) mokytojų turi aukštesnę kaip mokytojo kvalifikacinę kategoriją (bendras – 77,1%). - mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, 2010 m. Elektrėnų savivaldybėje 0,47% daugiau nei Lietuvoje (96,78%); - Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos dalyvauja Mokyklų tobulinimo programos plius projektuose; - dauguma mokytojų yra mokomųjų dalykų specialistai; - nėra dviem pamainomis dirbančių mokyklų; - veikia Švietimo paslaugų centras su Pedagogine psichologine tarnyba; - renovuotos 2 ir iš dalies 5 mokyklos; - 2011 m. vidurinio ugdymo koncentre net 93% panaudota valandų, skirtų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

-institucinis ikimokyklinis ugdymas neteikiamas apie 13% vaikų, kurių tėvai buvo pareiškę norą vaikus ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą; - pagrindinio ugdymo koncentre (be gimnazijų ir vidurinės mokyklos) tik 68,4% (saldo 8,7 %) mokytojų turi aukštesnę kaip mokytojo kvalifikacinę kategoriją (bendras – 77,1%); - 2010–2011 m. m. specialioji pedagoginė, specialioji pagalba nesuteikta 188 (apie 21,2%) mokinių/ugdytinių, kuriems ji reikalinga; - didesnei daliai švietimo įstaigų reikia kapitalinio remonto; - mažėja mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą (2010 m. – 87,63%, o 2008 m. – 92,86), o Lietuvoje 2010 m. mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, buvo 94,74%, 2008 m. – 94,73%; - mokinių, dalyvavusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir neišlaikiusių, savivaldybėje 2,5% daugiau nei Lietuvoje; - tik apie 35% abiturientų valstybinius brandos egzaminus išlaiko 50–100 balų (Lietuvoje – 44%); - 9,5% abiturientų neišlaiko valstybinių brandos egzaminų (Lietuvoje – 6,4%); - per pastaruosius trejus metus vidutiniškai apie 1,9% mokinių paliekami kartoti kurso ir 1,9% keliami į aukštesnę klasę su nepatenkinamais pažymiais; - vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 83 pamokas; - vieno vaiko kainos saldo Elektrėnų sav. ir Lietuvoje neigiamas šiose bendrojo lavinimo įstaigose: Pylimų mokykloje-darželyje, Elektrėnų sanatorinėje mokykloje, Pastrėvio pagrindinėje mokykloje, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“, Vievio pradinėje mokykloje, Vievio sanatorinėje mokykloje, Beižionių pagrindinėje mokykloje, Kietaviškių pagrindinėje mokykloje, Elektrėnų pagrindinėje mokykloje, Semeliškių vidurinėje mokykloje; - pagrindinio ugdymo koncentre panaudota tik 31% (be gimnazijų pagrindinio ugdymo koncentro, 14,14%) valandų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, pradinio ugdymo koncentre – 41,2%; - labai didelės vieno mokinio mokymo išlaidos pagrindinio ugdymo koncentre (8673 Lt) ir sanatorinėse mokyklose (13 308, 25 Lt), savivaldybėje vieno mokinio kainos vidurkis yra 8197,74 Lt (be sanatorinių mokyklų, 7467,67 Lt).

5. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

5.1. Strateginis tikslas ir uždaviniai

Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškesniam asmenų ugdymui(si) efektyviai ir racionaliai panaudojant lėšas.

Uždaviniai

· sureguliuoti mokyklose bei klasėse (grupėse) mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus;

· užtikrinti lygių galimybių pasirinkimą, išsaugojant švietimo paslaugų įvairovę;

· pagerinti ugdytinių ugdymo(si) aplinką ir užtikrinti saugų jų vežiojimą.

Siekiant įgyvendinti Bendrajame plane numatytą strateginį tikslą ir uždavinius, švietimo įstaigų tinklo pertvarka bus vykdoma pagal šias principines nuostatas

1. Vidurinė mokykla reorganizuojama ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai

1.1. dėl per mažo mokinių skaičiaus negalimas vidurinio ugdymo programos akreditavimas (kaimiškojoje teritorijoje esanti mokykla neturi galimybių suformuoti dviejų vienuoliktų klasių), neorganizuojamas priėmimas į vienuoliktas klases mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.;

1.2. prie mokyklų jungiamos pagrindinės ar pradinės mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

1.3. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti.

2. Pagrindinės mokyklos reorganizuojamos ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai

2.1. mokykla dėl per mažo mokinių skaičiaus mokinius moko jungtinėse klasėse;

2.2. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti;

2.3. kaimiškojoje teritorijoje esančiose mokyklose pagrindinio ugdymo koncentro klasėje yra mažiau negu po 10 mokinių, o jungtiniame klasių komplekte ne mažiau kaip po 12 mokinių.

3. Pradinės mokyklos (pradinio mokymo skyriai), mokyklos-darželiai reorganizuojami ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai

3.1. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir mokytojų atlyginimams ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti;

3.2. jungtinėse klasėse sujungta 2 ir daugiau klasių;

3.3. mokyklų ar mokyklų-darželių patalpos perpildytos;

3.4. yra poreikis mokyklose-darželiuose didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių;

3.5. keičiama įstaigos veiklos kryptis.

4. Sanatorinės mokyklos reorganizuojamos ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai neatitinka bendrojo ugdymo mokyklų paskirties ir vykdomų programų reikalavimų.

6. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETŲ IKI 2015 METŲ NUSTATYMAS

Elektrėnų savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai

· arčiausiai vaiko namų teikiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugos;

· aukštesnės ugdymo kokybės užtikrinimas;

· rentabilus mokinių skaičius mokyklose ir klasėse;

· racionalus mokinio krepšelio ir savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas.

7. NUMATOMA BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA PAGAL

VYKDOMAS UGDYMO PROGRAMAS IR JOS PAGRINDIMAS

1. Elektrėnų savivaldybės Pylimų mokykla-darželis vykdo ikimokyklinio (2 grupės, 41 ugdytinis), priešmokyklinio (1 grupė, 3 ugdytiniai), pradinio ugdymo (1 komplektas, 8 mokiniai) programas. 2012–2013 m. m. į šios mokyklos pradines klases ateitų 6 mokiniai, 2013–2014 m. m. – 6 mokiniai. Mokiniai mokosi ir ateityje mokytųsi jungtiniame trijų klasių komplekte. Numatoma struktūros pertvarka: nuo 2012-09-01 nebus komplektuojamos pradinės klasės. Pylimų mokyklos-darželio 1–4 klasių mokiniai bus mokomi Elektrėnų savivaldybės Vievio pradinėje mokykloje nejungtinėse klasėse. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Vievio pradinėje mokykloje bus teikiama specialistų pagalba (šioje mokykloje dirba mokytojo padėjėjas, logopedas, psichologas, socialinis pedagogas). Pylimų mokykloje-darželyje šių pagalbos specialistų nėra. Mokiniai į mokyklą ir iš mokyklos bus vežami geltonuoju autobusu. Elektrėnų savivaldybės Pylimų mokykla-darželis taps Elektrėnų savivaldybės Pylimų vaikų lopšeliu-darželiu. Bus geriau komplektuojamos Vievio pradinės mokyklos klasės, mažės tuščių mokymosi vietų. Neatlikus mokyklos struktūros pertvarkos, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktu, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Elektrėnų savivaldybės Pylimų mokyklai-darželiui turėtų papildomai skirti 34,1 tūkst. Lt mokymo lėšų.

2. Elektrėnų mokykla-darželis „Pasaka“ vykdo ikimokyklinio (5 grupės, 103 ugdytiniai), priešmokyklinio (2 grupės, 32 mokiniai), pradinio ugdymo (4 komplektai, 97 mokiniai) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią mokyklą plane nenumatyta.

3. Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“ vykdo ikimokyklinio (7 grupės, 144 ugdytiniai), priešmokyklinio (3 grupės, 52 mokiniai), specialiojo pradinio ir specialiojo pagrindinio ugdymo programas (15 mokinių). Planuojama vidaus struktūros pertvarka: nuo 2012-09-01 nekomplektuoti specialiojo pagrindinio ugdymo klasių. Mokinius siųsti į Kaišiadorių specialiąją mokyklą.

4. Elektrėnų pradinė mokykla, turinti Gilučių skyrių, vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio (6 ugdytiniai, 2 priešmokyklinio ugdymo mokiniai) ir pradinio ugdymo (18 klasių komplektų, 353 mokiniai) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią mokyklą plane nenumatyta.

5. Elektrėnų savivaldybės Vievio pradinė mokykla, turinti Kazokiškių, Lazdėnų, Pakalniškių skyrius, vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio (skyriuose 3 grupės, 8 priešmokyklinio ugdymo mokiniai ir 19 ikimokyklinio ugdymo ugdytinių, bazinėje mokykloje 1 priešmokyklinio ugdymo grupė, 17 mokinių), pradinio ugdymo (skyriuose po 1 pradinio ugdymo klasių komplektą, 29 mokiniai, bazinėje mokykloje 12 komplektų, 245 mokiniai) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią mokyklą plane nenumatyta.

6. Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazija vykdo pagrindinio (20 komplektų, 516 mokinių) ir vidurinio ugdymo (5 komplektai, 131 mokinys) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią gimnaziją plane nenumatyta.

7. Elektrėnų „Versmės“ gimnazija vykdo pagrindinio II dalies (10 komplektų, 259 mokiniai), suaugusiųjų pagrindinio ugdymo II dalies (10 mokinių), vidurinio ugdymo (10 komplektų, 257 mokiniai) ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo (7 komplektai, 147 mokiniai) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią gimnaziją plane nenumatyta.

8. Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla, turinti Daugirdiškių skyrių, vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio (1 grupė, 2 priešmokyklinio ugdymo mokiniai, 5 ikimokyklinio ugdymo ugdytiniai), pradinio ugdymo (4 komplektai, 43 mokiniai), pagrindinio ugdymo (6 komplektai, 85 mokiniai), vidurinio ugdymo (2 komplektai, 36 mokiniai) programas. 2013 metų II pusmetį ši mokykla turėtų akredituotis, jeigu joje bus sukomplektuotos dvi vienuoliktos klasės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimo Nr. 768 26.9.2 punktas „Kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje bendrojoje mokykloje, jeigu ji yra vienintelė vidurinio ugdymo programą vykdanti valstybine ar tautinės mažumos kalba arba keliomis mokomosiomis kalbomis (valstybine ir tautinės mažumos ar tautinių mažumų), yra sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2549 patvirtintų Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo 8.1. punktas „Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatęs, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinio mokymo įstaigoje“). Neįvykdžius šių reikalavimų, nuo 2014-09-01 nebus komplektuojama 11 klasė ir nuo 2015-09-01 metų ši ugdymo įstaiga taps Elektrėnų savivaldybės Semeliškių pagrindine mokykla. Numatoma reorganizacija: nuo 2012-09-01 bus prijungtos Elektrėnų savivaldybės Beižionių pagrindinė ir Pastrėvio pagrindinė mokyklos, kurios taps Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos skyriais, vykdančiais ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

9. Elektrėnų sanatorinė mokykla vykdo pradinio (2 komplektai, 22 mokiniai), pagrindinio (5 komplektai, 74 mokiniai), vidurinio (2 komplektai, 13 mokinių) ugdymo programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią mokyklą plane nenumatyta.

10. Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla vykdo pagrindinio ugdymo (23 komplektai, 583 mokiniai) programą. 9–10 klasės bus komplektuojamos, bet ne daugiau kaip po vieną komplektą, kuriame turėtų būti ne mažiau kaip 20 mokinių.

11. Elektrėnų pagrindinė mokykla, turinti jaunimo klases, vykdo pagrindinio ugdymo (6 komplektai, 40 mokinių) programą. Plane nuo 2012-09-01 numatoma likviduoti Elektrėnų pagrindinę mokyklą. 6–10 klasių mokiniai pasirinktų arčiausiai gyvenamosios vietovės esančią ugdymo įstaigą. Elektrėnų pagrindinės mokyklos patalpas galima bus panaudoti Elektrėnų savivaldybės švietimo poreikiams tenkinti: Elektrėnų meno mokyklai programų įvairovei įgyvendinti, taip pat suteikti patalpas nevyriausybinėms organizacijoms.

12. Elektrėnų savivaldybės Beižionių pagrindinė mokykla vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (8 ikimokyklinio ugdymo ugdytiniai, 1 priešmokyklinio ugdymo mokinys), pradinio ugdymo (2 komplektai, 13 mokinių), pagrindinio ugdymo (5 komplektai, 42 mokiniai) programas. Planuojama reorganizacija: nuo 2012-09-01 mokykla bus prijungta prie Semeliškių vidurinės mokyklos ir taps skyriumi, vykdančiu ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. 2012 finansiniams metams mokykla turi 115,5 tūkstančių litų mokinio krepšelio lėšų trūkumą. Reorganizavus mokyklą, mokiniai gaus psichologinę pagalbą, bus racionaliau panaudotos lėšos, skirtos švietimo pagalbos mokiniui specialistų etatams išlaikyti, sutaupyta valdymui skirtos mokinio krepšelio lėšos.

13. Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (3 ikimokyklinio ugdymo ugdytiniai, 8 priešmokyklinio ugdymo mokiniai), pradinio ugdymo (2 komplektai, 15 mokinių), pagrindinio ugdymo (4 komplektai, 46 mokiniai) programas. Planuojama reorganizacija: nuo 2012-09-01 mokykla bus prijungta prie Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos ir taps šios mokyklos skyriumi, vykdančiu ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. 2012 finansiniams metams mokyklai trūksta 44,7 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų. Reorganizavus mokyklą, mokiniai gaus psichologinę pagalbą, bus racionaliau panaudotos lėšos, skirtos švietimo pagalbos mokiniui specialistų etatams išlaikyti, sutaupyta valdymui skirtos mokinio krepšelio lėšos.

14. Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla vykdo ikimokyklinio (1 grupė, 16 ugdytinių), priešmokyklinio ugdymo (1 grupė, 13 priešmokyklinio ugdymo mokinių), pradinio ugdymo (4 komplektai, 39 mokiniai), pagrindinio ugdymo (6 komplektai, 67 mokiniai) programas. Reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti šią mokyklą plane nenumatyta.

15. Elektrėnų savivaldybės Vievio sanatorinė mokykla vykdo pradinio ugdymo (2 komplektai, 25 mokiniai), pagrindinio ugdymo (6 komplektai, 70 mokinių) programas. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 768, 24.2.1.1.8 punktu, Vievio sanatorinė mokykla yra specialioji mokykla sveikatos problemų turintiems mokiniams (sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, dėl kurių turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių). Vadovaujantis Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369, 10.2.1.8.2 punktu, Vievio sanatorinėje mokykloje gali mokytis mokiniai, turintys įgimtas bei įgytas širdies ydas su širdies nepakankamumo požymiais (tarp jų reumatinius širdies pažeidimus, artritą (tarp jų reumatinį artritą), širdies ritmo-laidumo sutrikimus, juvenilinę arterinę hipertenziją, kardiomiopatija, po širdies operacijų. 2011–2012 m. m. Vievio sanatorinėje mokykloje mokosi tik 13 mokinių, kuriems nustatytos išvardytos ligos ir tik vienam iš jų Pedagoginė psichologinė tarnyba nustatė didelius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kadangi iš 95 mokinių, besimokančių Vievio sanatorinėje mokykloje, tik 1 mokinys gali mokytis tokios paskirties mokykloje ir nėra poreikio steigti kitos paskirties mokyklos, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokykla bus likviduota.

8. NUMATOMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Eil. Nr.

Sprendiniai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

Suformuotas optimalus švietimo įstaigų tinklas, užtikrinant arčiausiai vaiko namų teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugas

Optimalus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų tinklas laiduos kiekvienam vaikui ir suaugusiajam švietimo prieinamumą, racionalų turimų materialinių ir intelektualinių išteklių naudojimą. Patys mažiausi vaikai lankys mokyklą arčiausiai namų.

Švietimui skirtos lėšos panaudojamos racionaliau: - sumažinus tuščių mokymosi vietų, atsiras lėšų, kurias tinkamai naudojant bus galima pagerinti mokyklų aprūpinimą mokymo priemonėmis, atnaujinti mokymosi aplinką, tobulinti pedagogų kvalifikaciją; - padidėjęs mokinių ir mokytojų santykis mažina išlaidas darbo užmokesčiui.

Užtikrintos lygios mokymosi galimybės, išsaugojant švietimo paslaugų ir mokymosi būdų įvairovę

Užtikrintas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo prieinamumas laiduos vaikams lygias mokymosi starto galimybes. Jungtinėse klasėse mokysis ne daugiau kaip 2 klasių mokiniai. Bus tenkinami visų, kuriems to reikia, ugdymo(si) poreikiai, teikiama psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba.

Susidarius rentabilioms mobilioms grupėms, mažės mokinio krepšelio lėšos ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

Kokybiškesnis ugdymas

Daugiau mokinių mokys aukštesnės kvalifikacijos specialistai, mokiniai pasieks geresnių mokymosi rezultatų. Daugiau mokinių bus įgijusių pagrindinį išsilavinimą, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus bei gavusių 50–100 balų. Mažiau bus mokinių, paliktų kartoti kurso ir perkeltų į aukštesnę klasę su nepatenkinamais pažymiais. Daugiau mokinių mokysis atnaujintuose mokyklų pastatuose, 3,98 % naudosis moderniomis mokymo priemonėmis.

Mažiau lėšų bus išleidžiama antramečiams ir trečiamečiams mokyti. Nebus investuojama į neperspektyvių mokyklų remontą. Lėšos bus skiriamos perspektyvioms mokykloms.

Tikslingas ir efektyvus lėšų naudojimas

Prijungus nerentabilias pagrindines mokyklas prie didesnių pagrindinių mokyklų, bus tenkinami mokinių ugdymo(si) poreikiai, sudarytos sąlygos gauti psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą.

Švietimo įstaigose ugdymo procesui užtikrinti pakanka mokinio krepšelio lėšų, savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos racionaliai.

PATVIRTINTA

Elektrėnų savivaldybės tarybos

2013 m. vasario 13 d.

sprendimu Nr. TS-17

1 priedas

MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, VIDAUS STRUKTŪROS PERTVARKOS

2012-2015 M. PLANAS

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas

Mokyklos tipas, vykdomos formaliojo ugdymo programos

Reorganizavimo būdai

Planuojama reorganizavimo pabaigos, likvidavimo, steigimo data

Mokyklos pavadinimas po reorganizacijos

Mokyklos tipas, vykdomos formaliojo ugdymo programos po reorganizacijos

Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazija

Gimnazija įgyvendina pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

Elektrėnų „Versmės“ gimnazija

Gimnazija įgyvendina pagrindinio ugdymo II dalies, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo II dalies, vidurinio ugdymo ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas

Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla

Vidurinė mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

Numatoma reorganizacija - Pastrėvio skyriaus prijungimas

2013-09-01

Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla

Vidurinė mokykla; ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla

Pagrindinė mokykla įgyvendina pagrindinio ugdymo programą

Elektrėnų savivaldybės Beižionių pagrindinė mokykla

Pagrindinė mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Vidaus struktūros pertvarka ir paskirties keitimas: Elektrėnų savivaldybės Beižionių mokykla-daugiafunkcis centras

2013-09-01

Elektrėnų savivaldybės Beižionių mokykla- daugiafunkcis centras

Mokykla-daugiafunkcis centras; ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Vykdomos ir kitos vaikų bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, vietos bendruomenei teikiamos reikalingos kultūros, socialinės paslaugos.

Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla

Pagrindinė mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla

Pagrindinė mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Reorganizacija - prijungiama prie Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos

2013-09-01

Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos Pastrėvio skyrius

Pagrindinė mokykla; ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Elektrėnų pradinė mokykla

Pradinė mokykla įgyvendina pradinio ugdymo programą

Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyrius