DĖL KRETINGOS RAJONO ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2024-07-02

Sprendimas paskelbtas: TAR 2009-06-30, i. k. 2009-00827

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS taryba

sprendimas

DĖL KRETINGOS RAJONO ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

2009 m. birželio 30 d. Nr. T2-194

Kretinga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kretingos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Preambulės pakeitimai

Nr. T2-289, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-01, i. k. 2024-12180

1. Patvirtinti pridedamas Kretingos rajono atliekų tvarkymo taisykles.

2. Laikyti netekusiais galios

2.1. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2000-12-21 sprendimą Nr. 226 „Dėl Kretingos rajono atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“;

2.2. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimą Nr. T2-341 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2000-12-21 sprendimo Nr. 226 „Dėl Kretingos rajono atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“.

Savivaldybės meras Juozas Mažeika

PATVIRTINTA

Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2009 birželio 30 d. sprendimu T2-194

(Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-289

redakcija)

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kretingos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais – ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo tvarką, atliekų tvarkymo procesus, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, siekiant užtikrinti aplinkai bei visuomenei saugų, darnios plėtros principus atitinkantį, atliekų tvarkymą.

2. Taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – Paslauga) teikimo reikalavimus Savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus ir tvarką.

3. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams, kurie yra skirstomi į šias grupes

3.1. fiziniai asmenys;

3.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos ir kurių tvarkymas galimas savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

4. Taisyklės nustato atliekų tvarkymo reikalavimus šioms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms

4.1. biologiškai skaidžioms atliekoms (žaliosios, maisto – virtuvės atliekos);

4.2. pakuočių atliekoms;

4.3. buityje susidarančioms tekstilės atliekoms;

4.4. buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms;

4.5. elektros ir elektroninės įrangos atliekoms;

4.6. didelių gabaritų atliekoms;

4.7. naudotoms padangoms;

4.8. buityje susidarančioms statybos ir griovimo atliekoms;

4.9. mišrioms (likusioms po pirminio rūšiavimo) komunalinėms atliekoms;

4.10. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavoms.

5. Kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos tvarkomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Taisyklės nereglamentuoja šių atliekų tvarkymo

6.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

6.2. gamybinių atliekų, juridinių asmenų, kurių TIPK arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

6.3. pakartotinio naudojimo pakuočių;

6.4. farmacinių ir medicininių atliekų;

6.5. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

6.6. šalutinių gyvūninių produktų;

6.7. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų.

7. Atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos, jų papildomai neapdorojus, gali būti naudojamos žemės ūkyje, gyvūnams šerti, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai saugiu būdu.

8. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).

9. Atliekas naudoti ir šalinti šiose Taisyklėse nenurodytais būdais – draudžiama.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

10. Taisyklėse vartojamos sąvokos

10.1. Administracija – Kretingos rajono savivaldybės administracija;

10.2. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos;

10.3. Atliekų turėtojas – fizinis ir juridinis asmuo, turintis atliekų (individualių namų savininkai, butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos), sodų ar garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos, ūkininkai ir kt.);

10.4. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas;

10.5. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą;

10.6. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui;

10.7. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu;

10.8. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus;

10.9. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, vežimėliai, lagaminai, čiužiniai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos;

10.10. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (toliau – DGASA) – aikštelė, esanti Ankštakių k., Kretingos r., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka;

10.11. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis;

10.12. Individualus konteineris – atliekų surinkimo konteineris, kuriuo šiose Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto), vieno kotedžo gyventojai, vieno sodo sklypo naudotojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius);

10.13. Kolektyvinis konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas;

10.14. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas;

10.15. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą;

10.16. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

10.17. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis vietinės rinkliavos administravimo ir kitas Savivaldybių teisės aktų nustatyta tvarka pavestas funkcijas. Kretingos rajono savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu pavedimo apimtimi atlieka SĮ „Kretingos komunalininkas“;

10.18. Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms, biologiškai skaidžioms atliekoms ir pakuočių atliekoms surinkti;

10.19. Maisto ir virtuvės atliekos (toliau – maisto atliekos) – atliekomis virtęs maistas (naudoti nebetinkami maisto produktai, jų dalys ar jų likučiai, nesupakuotas pasibaigęs galioti maistas ar maisto produktai ir kt.) ir virtuvėje susidarančios biologinės atliekos;

10.20. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, įskaitant stiklo pakuotes ir stiklo duženas (buteliai, stiklainiai), laikraščius, žurnalus, visų rūšių kartoną, vokus, skrajutes, rašomąjį popierių, lankstinukus, knygas, kaip jas apibrėžia LR atliekų tvarkymo įstatymas ir licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, išskyrus pakuočių gamybos atliekas;

10.21. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priedėlyje, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus;

10.22. Regioninis sąvartynas – Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Klaipėdos rajone Dumpių kaime;

10.23. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas;

10.24. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti nustatyta tvarka;

10.25. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, esanti Ankštakių k., Kretingos r., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos, atsižvelgus į Savivaldybės administracijos reikalavimus, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka;

10.26. Žaliosios atliekos – biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų priežiūros ir tvarkymo atliekos. Tai – želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, gėlės, piktžolės, vaisių krituoliai bei smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakos;

10.27. Šakos – tai medžių ir krūmų genėjimo atliekos, kurių ilgis – ne didesnis nei 1,5 m, skersmuo – ne didesnis nei 100 mm, neužterštos žemėmis, priemaišomis (tvoros likučiais ir pan.), kelmais ir šaknimis.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

11. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planu.

13. Administratorius atlieka jam, Savivaldybės tarybos sprendimu, steigimo dokumentuose, sutartiniais pagrindais ir (ar) administraciniais aktais, pavestas funkcijas.

14. Gamintojai ir (ar) importuotojai, ir (ar) gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos) organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

15. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema), sudarant sutartis su Administratoriumi ir/ar administracija. Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja gyventojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.

16. Privalomą individualių konteinerių komplektą (tik gyvenamosios paskirties objektams ir sodo paskirties, kuriuose nuolat gyvenama, objektams) sudaro

16.1. mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris (-iai);

16.2. stiklinių pakuočių atliekų konteineris;

16.3. bendras visų kitų pakuočių atliekų, išskyrus stiklą, konteineris;

16.4. maisto atliekų surinkimo konteineris (suteikiamas tik urbanizuotų vietovių, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų, gyvenamosios paskirties ir sodų paskirties, kuriuose nuolat gyvenama, objektams).

IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS

17. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir administruojama taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t. y., kad visas su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

18. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.

19. Vietinės rinkliavos dydžius, atliekų turėtojų registro sudarymą, administravimo, mokėjimo, permokos grąžinimo, apskaitos, išieškojimo tvarką ir iš jos gautų Savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą reglamentuoja Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

20. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

21. Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymas finansuojamas Savivaldybės biudžeto lėšomis.

22. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos). Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas, teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos. Sąnaudos, kurias padengia Organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų mokamą Vietinę rinkliavą.

V. ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS

23. Administracijos vykdomos funkcijos

23.1. organizuoja komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, dalyvauja įrengiant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus;

23.2. teisės aktų nustatyta tvarka parenka atliekų vežėją;

23.3. vykdo atliekų vežėjo kontrolę;

23.4. derina atliekų vežėjų pateiktus bendrojo naudojimo konteinerių plovimo, dezinfekavimo grafikus, komunalinių atliekų surinkimo grafikus;

23.5. teikia Savivaldybės tarybai tvirtinti Taisykles;

23.6. tvirtina konteinerių aikštelių išdėstymo schemas;

23.7. organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių atliekų tvarkymą;

23.8. dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, panaudojimo, galutinio sutvarkymo) sistemą;

23.9. kontroliuoja, kad gautos lėšos už atliekų tvarkymą būtų naudojamos tik atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir vystyti;

23.10. pagal kompetenciją įgyvendina visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

23.11. pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir prašymus dėl Administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo;

23.12. kaupia Administratoriaus pateiktą informaciją apie surinktų ir sutvarkytų atliekų kiekį;

23.13. renka, analizuoja informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir Savivaldybės tarybos patvirtinto Savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

23.14. teikia pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir Savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

23.15. derina Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklių nustatyta tvarka ir teikia Administratoriui pastabas dėl Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sutarties projekto;

23.16. vykdo šių Taisyklių laikymosi kontrolę.

VI. ADMINISTRATORIAUS FUNKCIJOS

24. Administratorius privalo vykdyti pareigas, numatytas šiose Taisyklėse.

25. Administratoriaus vykdomos funkcijos

25.1. registruoja komunalinių atliekų turėtojus;

25.2. renka, analizuoja informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir Savivaldybės tarybos patvirtinto Savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

25.3. kaupia ir analizuoja informaciją apie surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį ir informaciją teikia Administracijai;

25.4. teikia pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir Savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

25.5. nustato ir (ar) keičia kolektyvinių mišrių komunalinių, maisto atliekų ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietas bei kolektyvinių konteinerių kiekį;

25.6. tvirtina su Administracija suderintus atliekų vežėjų pateiktus bendrojo naudojimo konteinerių plovimo bei dezinfekavimo grafikus, komunalinių atliekų surinkimo grafikus ir skelbia juos Administratoriaus interneto svetainėje bei vietinėje spaudoje;

25.7. įgyvendina visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

25.8. organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, panaudojimo) sistemas;

25.9. atlieka kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias Savivaldybės pavestas funkcijas.

VII. ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

26. Atliekų vežėjas privalo

26.1. vykdyti reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti;

26.2. teikti paslaugas pagal minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas;

26.3. neimant papildomo mokesčio aprūpinti atliekų turėtojus atliekų surinkimo priemonėmis, prieš tai įvertinus jų poreikį; gavus rašytinį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto savininko ar įgalioto asmens prašymą mišrių komunalinių ir maisto atliekų konteineriais aprūpinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą (individualų namą, kotedžą), kuriame nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų;

26.4. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti;

26.5. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų reikalavimus;

26.6. pakeisti individualaus naudojimo konteinerius į didesnės talpos arba padidinti konteinerių skaičių, suteikiant papildomą mišrių komunalinių ar maisto atliekų konteinerį jei nekilnojamojo turto objekte gyvenamąją vietą yra deklaravę 5 (penki) ir daugiau asmenų. Konteineris pakeičiamas ar suteikiamas gavus rašytinį atliekų turėtojo prašymą. Negyvenamosios paskirties objektams papildomi konteineriai suteikiami gavus rašytinį atliekų turėtojo prašymą ir atliekų vežėjui įvertinus papildomo konteinerio poreikio reikalingumą;

26.7. ištuštintus bendrojo naudojimo konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;

26.8. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink kolektyvinę konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės, surinkti surinkimo ir vežimo metu išsibarsčiusias arba paliktas prie konteinerių atliekas;

26.9. plauti ir dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių ir maisto atliekų konteinerius teisės aktų nustatyta tvarka;

26.10. gavus atliekų turėtojo rašytinį prašymą, sugadintus ir techniškai netvarkingus (dėl atliekų vežėjo kaltės) konteinerius be papildomo mokesčio pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais; jei individualus surinkimo konteineris netinkamu naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, konteineris keičiamas atlygintinai, atliekų turėtojui sumokant konteinerio likutinę vertę;

26.11. fiksuoti konteinerių perpildymo atliekomis ir netinkamo atsikratymo atliekomis atvejus konteinerių indentifikavimo sistemoje, nufotografuojant perpildytus mišrių komunalinių ar maisto atliekų konteinerius ar šalia konteinerių paliktas komunalines atliekas, kurias palikti pagal šių Taisyklių reikalavimus yra draudžiama;

26.12. esant pakartotinam bendrojo naudojimo konteinerių perpildymo faktui, suderinus su Administracija, pakeisti konteinerių aikštelėje esančių konteinerių kiekį ir tūrį;

26.13. teikti informaciją Administracijai apie sutvarkytų atliekų kiekį;

26.14. registruoti ir nagrinėti visus Atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą;

26.15. Administracijai teikti duomenis apie atliekų turėtojus, kurie naudojasi komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, bei duomenis, reikalingus susidarančių komunalinių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti;

26.16. raštu suderinus su Administracija, periodiškai viešai skelbti konteineriais surenkamų komunalinių atliekų bei konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus.

27. Atliekų vežėjai turi teisę

27.1. neištuštinti konteinerių, jeigu atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą konteinerių ištuštinimo vietą nustatytu laiku arba konteineris yra fiziškai nepasiekiamas;

27.2. netuštinti konteinerių, jei juose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas – neleistinas pagal teisės aktus ir Taisykles ar kelia grėsmę atliekų vežėjo personalui ir (ar) aplinkai;

27.3. netuštinti konteinerių, jei yra kliūčių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą;

27.4. kai konteineris pripildytas neleistinomis atliekomis, netinkamo atliekų rūšiavimo faktas fiksuojamas konteinerių indentifikavimo sistemoje, nufotografuojant atidarytą konteinerį su jame esančiomis atliekomis, taip, kad nuotraukoje būtų užfiksuotos neleistinos šalinti atliekos ir konteinerio unikalus numeris, data, laikas, vietovė;

27.5. įspėti vieną kartą atliekų turėtojus, apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius ir įspėjamuoju lipduku „Netinkamai išrūšiuota“ paženklinti konteinerį;

27.6. kai konteineris pripildytas neleistinomis atliekomis antrą kartą po įspėjamojo lipduko paženklinimo, duomenys apie nusižengimus perduodami Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui;

27.7. asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

27.8. teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už šių Taisyklių pažeidimus turi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius bei policijos pareigūnai.

28. Atliekų vežėjams draudžiama

28.1. maišyti atskirai surinktas mišrias komunalines atliekas su pakuotės ir pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ir kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;

28.2. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą;

28.3. savavališkai, su Administracija nesuderinus, keisti atliekų surinkimo grafikus.

VIII. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

29. Atliekų turėtojai turi teisę

29.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

29.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

29.3. teikti Administratoriui pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

29.4. raštiškai kreiptis į Administraciją arba Administratorių su skundu dėl komunalinių atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo;

29.5. kreiptis į Administratorių dėl konteinerių suteikimo, dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos, ir (ar) tuštinimo dažnumo pakeitimo;

29.6. paprašyti papildomo ar didesnio tūrio individualių mišrių komunalinių ar maisto atliekų konteinerio, siekiant neperpildyti komunalinių atliekų konteinerių. Papildomi konteineriai suteikiami nuolatinę gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto objekte deklaravusiems 5 (penkiems) ir daugiau asmenų bei pateikus rašytinį prašymą atliekų vežėjui;

29.7. gauti papildomą mišrių komunalinių atliekų konteinerį gali ir negyvenamosios paskirties objektai, pateikus rašytinį prašymą atliekų vežėjui, kuris įvertina papildomo konteinerio poreikio reikalingumą;

29.8. gauti individualų mišrių komunalinių, maisto atliekų konteinerį ir tuo atveju, jeigu individualiame name (ar jame esančiame bute) ar kotedže nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto savininkui ar įgaliotam asmeniui raštu pateikus prašymą atliekų vežėjui.

30. Atliekų turėtojai privalo

30.1. naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

30.2. laikytis Taisyklių reikalavimų;

30.3. rūšiuoti komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierinių ir kartono pakuočių, stiklo pakuočių, plastmasės, metalo ir kitų pakuočių atliekas, didžiąsias, žaliąsias, maisto, tekstilės, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Surūšiuotos ir į atliekų surinkimo konteinerius metamos atliekos turi būti be priemaišų;

30.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;

30.5. neperpildyti komunalinių atliekų konteinerių, t. y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti;

30.6. nepalikti šalia kolektyvinių konteinerių atliekų, kurioms rinkti šie konteineriai nėra skirti;

30.7. prieš išmetant komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti;

30.8. maisto atliekas, prieš jas išmetant į maisto atliekų surinkimo konteinerius, būtina sudėti į maišelį ir jį sandariai užrišti. Į konteinerius ir į maišelius negali būti pilamos skystos maisto atliekos;

30.9. netelpančias į konteinerius pakuočių atliekas susmulkinti arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos KRATC nustatyta tvarka;

30.10. išstumti konteinerius iš individualių valdų prie gatvės arba su atliekų vežėju sutartos jų paėmimo vietos iki 7.00 val. ryto nustatyto maršruto dieną;

30.11. vykstant kelio remontui ar esant kitoms kliūtims, trukdančioms atliekų vežėjui pasiekti konteinerius, individualius atliekų konteinerius pastatyti artimiausioje šiukšliavežiui privažiuojamoje vietoje;

30.12. konteinerių aikštelėse ir privažiavimo prie konteinerių bei konteinerių ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių;

30.13. plauti individualius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius;

30.14. nedelsiant pašalinti atliekų vežėjo priklijuotame ant konteinerio ar kitaip įteiktame informaciniame pranešime nurodytus Taisyklių pažeidimus;

30.15. atskirti gamyboje ar kitoje ūkinėje veikloje susidarančias atliekas ir nemaišyti jų su komunalinėmis atliekomis;

30.16. informuoti Administratorių apie Taisyklių nesilaikymą.

31. Atliekų turėtojai atsako už individualiai turimų konteinerių saugumą, švarą, techninę būklę (jei tai nesusiję su konteinerių aptarnavimu). Už komunalinių atliekų konteinerių aikštelių švarą ir tvarką yra atsakingi atliekų turėtojai, kaip tai numatyta šių Taisyklių 115 punkte.

32. Atliekų turėtojams draudžiama

32.1. savavališkai pakeisti kolektyvinio arba individualiai turimo konteinerio stovėjimo vietą;

32.2. sugrūsti atliekas į konteinerius, taip apsunkinant jų ištuštinimą;

32.3. komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus komunalinių atliekų konteinerius (pvz. išmesti mišrias komunalines, maisto atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);

32.4. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur bei palikti mišrias komunalines, žaliąsias atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, pakuočių atliekas šalia konteinerių;

32.5. atliekas užkasti, vežti į laukus, miškus bei kitas tam neskirtas vietas;

32.6. mesti į konteinerius žemės gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas, pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas; į mišrių komunalinių atliekų konteinerius mesti pakuočių atliekas ir pan.;

32.7. rašinėti, piešti, klijuoti lipdukus, gadinti ir laužyti konteinerius, nuimti ar kitaip gadinti konteinerių žymeklius;

32.8. deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

IX. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

33. Savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos ir pakuočių atliekos surenkamos antžeminiais, požeminiais ir pusiau požeminiais konteineriais.

34. Atliekų turėtojai naudojasi

34.1. kolektyviniais konteineriais, pastatytais konteinerių aikštelėse;

34.2. individualiais konteineriais, pastatytais individualių namų valdose, įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose.

35. Atliekų turėtojai

35.1. atliekų vežėjo aprūpinami konteineriais neimant papildomo mokesčio, išskyrus atvejį, kai individualus surinkimo konteineris netinkamu naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės; tokiu atveju konteineris keičiamas atlygintinai, atliekų turėtojui sumokant konteinerio likutinę vertę;

35.2. gali savo lėšomis įsigyti atliekų konteinerius, tokiu atveju atliekų turėtojai privalo informuoti atliekų vežėją ir suderinti konteinerio žymėjimo datą.

36. Atliekų vežėjas turi teisę individualių namų valdų atliekų turėtojus aprūpinti papildomu mišrių komunalinių ar maisto atliekų konteineriu, jeigu nuolatinę gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto objekte yra deklaravę 5 (penki) ir daugiau asmenų bei atliekų vežėjas yra gavęs rašytinį atliekų turėtojo prašymą. Negyvenamosios paskirties objektams papildomus konteinerius atliekų vežėjas gali suteikti gavęs rašytinį atliekų turėtojo prašymą ir įvertinęs papildomo konteinerio poreikio reikalingumą.

37. Mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo pastato langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki atliekų turėtojo.

38. Maisto atliekos surenkamos tik iš urbanizuotų vietovių, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų.

39. Pakuočių atliekų kolektyviniai konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui ir kartonui – mėlynos, stiklui – žalios, plastiko ir kitų pakuočių – geltonos. Pakuočių atliekoms surinkti skirti kolektyviniai konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: „popierius (kartonas)“, „plastmasė“, „stiklas“.

40. Pakuočių atliekos surenkamos į pakuočių konteinerius pagal pakuotės medžiagą (stiklas, plastikas, popierius ar kartonas) arba į specialius pakuočių atliekų konteinerius, juos pastačius pagal sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

41. Juridiniai asmenys privalo tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas pagal atskirą (-as) sutartį (-is) su pakuočių atliekų tvarkytoju (-ais).

42. Konteineriai turi būti pastatomi taip, kad atliekų vežėjui būtų saugu ir patogu prie jų privažiuoti ir iš jų išpilti atliekas. Atliekų turėtojo valdoje konkrečią pastatymo vietą bendru sutarimu parenka atliekų turėtojas ir atliekų vežėjas, apie tai informuodami Administratorių.

43. Konteinerių išvežimo dažnis

43.1. mišrių komunalinių ir maisto atliekų kolektyviniai konteineriai Kretingos mieste tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę;

43.2 mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai konteineriai Kretingos rajone – ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites. Pakuočių atliekų kolektyviniai konteineriai tuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

43.3. individualiose gyvenamosiose teritorijose mišrių komunalinių atliekų individualūs konteineriai tuštinami pagal iš anksto paskelbtą grafiką ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

43.4. individualius maisto atliekų surinkimo konteinerius šiltuoju laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.) – ne rečiau kaip kartą per savaitę; šaltuoju laikotarpiu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.) – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

43.5. pakuočių atliekų (išskyrus stiklo) individualūs konteineriai tuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį, stiklo pakuočių individualūs konteineriai – ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

44. Atliekoms surinkti gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan. Kitų priemonių naudojimą nustato Administratorius, suderinęs su Administracija.

45. Atliekų vežėjas informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį.

46. Kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje turi būti pastatytas komplektas konteinerių, skirtų pakuočių atliekoms surinkti. Už kolektyvinių konteinerių švarą ir techninę būklę atsako atliekų vežėjas.

47. Pakuočių atliekų konteineriai, esant nepakankamai vietos, gali būti statomi kitose gyventojams patogiose, atitinkamai suderintose vietose.

48. Atliekų surinkimo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse, konteinerių tuštinimo dieną (išvežimo grafikas skelbiamas viešai) nurodytu laiku turi būti pastatomi į vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti atliekų vežėjas. Žiemą nuo privažiavimo būtina pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu arba žvyru.

49. Susidariusios mišrios komunalinės atliekos po rūšiavimo susidarymo vietoje (likusios po rūšiavimo) apdorojamos, toliau sutvarkomos arba šalinamos regioninio sąvartyno teritorijoje.

50. Iš urbanizuotų vietovių, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų surinktos maisto atliekos vežamos į maisto atliekų apdorojimo įrenginius apdorojimui ir tolimesniam naudojimui.

X. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ (BIODEGRADUOJANČIŲ) ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

51. Biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant žaliąsias atliekas ir šakas, kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose (dėžėse), vežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba perduodamos atliekų vežėjui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į artimiausius šių atliekų kompostavimo įrenginius, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

52. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas ir šakas, gali patys atvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

53. Atliekų turėtojai individualias kompostavimo dėžes įsigyja savo lėšomis arba sudaro sutartį su atliekų vežėju, jeigu atliekų vežėjas turi tokių kompostavimo dėžių, ir / arba kitu finansuotoju (pavyzdžiui, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru) dėl kompostavimo dėžių panaudos.

54. Individualūs kompostavimo įrenginiai įrengiami taip, kad nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Rekomendacijos individualiam kompostavimui pateiktos Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiuose reikalavimuose arba reikalavimų aktualioje redakcijoje.

55. Žaliosios (biriosios) atliekos iš atliekų turėtojų, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti žaliųjų atliekų privačioje valdoje, gali būti surenkamos individualiais ar kolektyviniais konteineriais

55.1. atliekų turėtojai aprūpinami individualiais žaliųjų (biriųjų) atliekų konteineriais tik sudarius sutartį su atliekų vežėju dėl žaliųjų (biriųjų) atliekų konteinerių panaudos;

55.2. žaliosios (biriosios) atliekos į konteinerius turi būti išmetamos be maišų ar kitų priemaišų;

55.3. iš atliekų turėtojų, kuriems priskirti kolektyviniai žaliųjų (biriųjų) atliekų konteineriai, žaliosios (biriosios) atliekos surenkamos tik šiais žaliosioms atliekoms skirtais konteineriais.

56. Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų (ne rečiau kaip 2 kartus per metus) šakų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas

56.1. atliekų vežėjas be papildomo mokesčio surenka tik tokias šakas, kurios apibūdintos šių Taisyklių 10.27 punkte;

56.2. atliekų turėtojai šakas privalo palikti jų surinkimo vietose (kur įprastai paliekami ištuštinimui konteineriai) likus ne daugiau nei 3 dienoms iki nurodytos surinkimo dienos, tačiau ne vėliau nei iki atliekų surinkimo dienos 7:00 val. ryto;

56.3. šakas draudžiama palikti po elektros laidais ar medžiais, iš šių vietų jos nesurenkamos;

56.4. nemokamai išvežamų šakų kiekis neturi viršyti 1 kubinio metro vieno vežimo metu.

57. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto – virtuvės atliekos (viešbučiai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.)), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto – virtuvės) atliekas turi tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.

59. Atliekų vežėjas iš kapinių surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

60. Žaliųjų atliekų (biriųjų) ir šakų surinkimas apvažiavimo būdu ar konteineriais pagal grafiką be papildomo mokesčio teikiamas tik vietinės rinkliavos mokėtojams.

61. Draudžiama biologiškai skaidžias atliekas pilti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų konteinerius.

62. Atliekų turėtojų sukauptos žaliosios atliekos ir šakos gali būti surenkamos už papildomą mokestį ne pagal grafiką, atliekų turėtojui susitarus su atliekų vežėju.

63. Juridiniai asmenys (organizacijos) sukauptų žaliųjų atliekų tvarkymą organizuoja savarankiškai.

XI. DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ TVARKYMAS

64. Didelių gabaritų atliekos yra įvairūs stambūs namų apyvokos daiktai, todėl šios atliekos dėl savo dydžio negali būti surenkamos su kitais komunalinių atliekų srautais.

65. Atliekų turėtojai išrūšiuotas didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas turi pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos KRATC nustatyta tvarka. Kretingos rajono didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė, yra Sodžiaus g. 86, Ankštakių kaime, Kretingos sen., Kretingos r. (tel. +370 630 08993).

66. Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą ir laiką. Didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikas skelbiamas viešai.

67. Nemokamai surenkamos ir išvežamos iki 5 vnt. didelių gabaritų atliekos iš individualių gyvenamųjų teritorijų, tik iš anksto užsiregistravus telefonu +370 445 78608.

68. Didelių gabaritų atliekas daugiabučių namų gyventojai, likus ne daugiau nei 3 dienoms iki nurodytos atliekų surinkimo dienos, tačiau ne vėliau nei iki 7.00 val. ryto, turi palikti prie kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių, o individualių valdų gyventojai prie važiuojamosios kelio dalies (kur įprastai paliekami konteineriai ištuštinimui).

69. Atliekų turėtojams susitarus su atliekų vežėju, už papildomą mokestį jų sukauptos didelių gabaritų atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką.

70. Atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos gali būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

71. Draudžiama didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

72. Juridiniai asmenys (organizacijos) sukauptų didelių gabaritų atliekų tvarkymą organizuoja savarankiškai.

XII. BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

73. Šios Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

74. Atliekų turėtojai buityje susidariusias statybos ir griovimo komunalines atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų.

75. Kretingos rajono gyventojai statybos ir griovimo atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos KRATC nustatyta tvarka.

76. Kiti atliekų turėtojai (juridiniai asmenys) bei atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją. Tokiu atveju statybos ir griovimo atliekos surenkamos ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį.

77. Prie remontuojamo pastato (namo) arba buto, suderinus su daugiabučio namo administratoriumi, statomi specialūs konteineriai statybos ir griovimo atliekoms. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad pastato (namo) aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių daugiau nei tai leidžia gyvenamosios aplinkos sanitariniai ir higieniniai reikalavimai.

78. Siekiant, kad statybinės ir griovimo atliekos neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus, jos turi būti tvarkomos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

79. Asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse bei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Šių atliekų tvarkymo kaina nėra įskaičiuota į vietinę rinkliavą, už šių atliekų sutvarkymą atliekų turėtojas apmoka pagal atliekas tvarkančios įmonės nustatytus įkainius.

80. Draudžiama statybines ir griovimo atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XIII. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

81. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

82. Elektros ir elektronikos įrangos (toliau – EEĮ) atliekos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, kurioje jos priimamos KRATC nustatyta tvarka.

83. Susidariusių namų ūkiuose EEĮ atliekos gali būti pristatomos įmonėms, turinčioms tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie elektros ir elektronikos įrenginių atliekų priėmimą.

84. Atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse.

85. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones.

86. Atliekų turėtojai gali papildomai naudotis Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis elektros ir elektroninės įrangos atliekoms.

87. Draudžiama EEĮ atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XIV. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

88. Atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

89. Buityje susidarančios pavojingos atliekos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, kurioje jos priimamos KRATC nustatyta tvarka.

90. Draudžiama maišyti skirtingos rūšies pavojingas buities atliekas.

91. Įmonėse ir organizacijose susidarančios pavojingos gamybinės atliekos tvarkomos įstatymų nustatyta tvarka.

92. Atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

93. Draudžiama buityje susidarančias pavojingąsias atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XV. BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

94. Atliekų turėtojai buityje susidarančias tekstilės atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

95. Atliekų turėtojai buityje susidarančias tekstilės atliekas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos KRATC nustatyta tvarka.

96. Atliekų turėtojai buityje susidarančias tekstilės atliekas gali šalinti į specializuotus tekstilės konteinerius, pastatytus Kretingos rajone.

97. Rekomenduojama pakartotinam naudojimui tinkamas tekstilės atliekas mesti į specializuotus tekstilės konteinerius ar palikti šalia jų.

XVI. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

98. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą – atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

99. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

100. Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų surinkimo priemones ar palikti šalia jų.

XVII. ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, ATLIEKŲ VEŽĖJAMS KELIAMOS UŽDUOTYS, REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS

101. Siekiant sudaryti galimybę asmenims patogiai atsikratyti susidarančiomis atliekomis, atliekų vežėjas turi įrengti patogioje ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje konteinerių aikšteles, gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose. Įrengiant konteinerių aikšteles miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose privaloma pagal galimybes atsižvelgti į rekomenduojamą vidutinį atstumą nuo atliekų turėtojų iki antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) surinkimo konteinerių – ne didesnį kaip 100 metrų.

102. Atliekų vežėjas gali ištuštinti pakuočių atliekų konteinerius anksčiau grafiko, nurodžius Administratoriui.

103. Atliekų vežėjas pagal atskirą sutartį suteikia reikalingą konteinerių kiekį bei tipą (atskirai komunalinėms atliekoms ir pakuočių atliekoms surinkti) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įvairių miesto renginių organizavimo metu.

104. Atliekų vežėjas šiose Taisyklėse nurodytu dažniu gali organizuoti kitų atliekų išvežimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.

105. Privažiavimai prie konteinerių, suderinus su Savivaldybės saugaus eismo komisija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.

106. Atliekų vežėjas užtikrina kolektyvinių konteinerių sanitarinę ir higieninę būklę atliekų tvarkymo nustatytomis sąlygomis

106.1. kolektyvinius atliekų konteinerius dezinfekuoti šiltuoju metu laiku nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. 1 kartą per mėnesį;

106.2. kolektyvinius atliekų konteinerius plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra daugiau kaip +10°C, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;

106.3. konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos, nedarančios žalos aplinkai. Individualių konteinerių plovimą ir dezinfekavimą organizuoja Atliekų turėtojas.

107. Atliekų vežėjas turi turėti pakankamą kiekį šiukšliavežių, įskaitant ir rezervinius šiukšliavežius.

108. Atliekų vežėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų.

XVIII. KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ VIETOS PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA

109. Už komunalinių ir biologiškai skaidžių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą savo valdoje yra atsakingi Atliekų turėtojai.

110. Už konteinerių aikštelių įrengimą bendrojo naudojimo teritorijose ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelių įrengimą atsakingas Administratorius.

111. Aikšteles konteineriams pastatyti parenka, įrengia bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nustatyta tvarka su Administracija derina Administratorius.

112. Bendro naudojimo (kolektyvinių) komunalinių atliekų konteinerių, antžeminių, požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas daugiabučių namų valdose, privačių namų kvartaluose gali būti finansuojamas savivaldybės biudžeto, specialiųjų programų ir fondų bei kitomis lėšomis.

113. Kolektyvinių konteinerių aikštelėms vietos turi būti parinktos ir aikštelės turi būti įrengtos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Aikštelės turi turėti patogų privažiavimą šiukšliavežiui ir netrukdyti transporto eismui.

114. Individualių valdų savininkai atliekų konteinerius gali laikyti prie namo ar ūkiniame pastate, sklypo teritorijoje. Atliekų išvežimo dieną konteinerius jie privalo pastatyti prie važiuojamosios kelio dalies.

115. Už aplinkos prie individualių konteinerių aikštelės ar stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako Atliekų turėtojai. Už aplinkos prie kolektyvinių konteinerių aikštelės ar stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako Atliekų turėtojai (naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti), ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai ir atliekų vežėjas.

116. Atliekų vežėjas privalo užtikrinti, kad išvežimo metu konteinerių turinys būtų išpiltas ir išvežtas, paliekant tvarkingą aplinką.

XIX. ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA

117. Administratorius privalo vykdyti surenkamų komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų komunalinių atliekų apskaitą ir sukauptą informaciją perduoti Administracijai.

118. Atliekų tvarkytojai, eksploatuojantys didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, privalo tvarkyti priimamų atliekų apskaitą pagal atskiras atliekų rūšis ir kartą per mėnesį perduoti informaciją Administratoriui.

119. Sąvartyno operatorius privalo tvarkyti priimamų atliekų apskaitą ir duomenis kartą per mėnesį perduoti Administratoriui.

XX. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

120. Už šių Taisyklių nesilaikymą atliekų turėtojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Atliekų turėtojams taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

121. Asmens (juridinio arba fizinio) patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių.

122. Taisyklių įgyvendinimą ir kontrolę pagal kompetenciją užtikrina Administracija, Administratorius ir atliekų vežėjas.

XXI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA IR KONTROLĖ

123. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų vežėjai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Administratoriumi nustatytus reikalavimus.

124. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena vykdoma pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašą.

XXII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

125. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje, Administracijos ir Administratoriaus interneto svetainėse.

126. Už visuomenės informavimą atliekų tvarkymo klausimais pagal kompetenciją ir sutartyse nustatytas sąlygas atsako Administracija, Administratorius.

127. Privaloma viešai skelbti atliekų tvarkymo informacija

127.1. atliekų tvarkymo taisyklės;

127.2. atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų sąrašas;

127.3. atliekų surinkimo vietos ir tvarka;

127.4. atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių atliekų vežėjų bendroji informacija;

127.5. atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikas ir sąlygos.

128. Privaloma skelbti informacija viešinama Savivaldybės, Administratoriaus interneto svetainėse ir vietinėje spaudoje.

129. Administratorius, teisės aktų nustatyta tvarka, privalo teikti visą turimą atliekų tvarkymo informaciją Atliekų turėtojams.

_________________________

Pakeitimai

1.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-8, 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-02-05, i. k. 2014-01076

Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T2-194 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-322, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29730

Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T2-194 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

3.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-125, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-03, i. k. 2021-09492

Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr.T2-194 “Dėl Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo

4.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-289, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-01, i. k. 2024-12180

Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T2-194 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo