LT
Dėl VIETINĖS RINKLIAVOS SKAIČIAVIMO METODIKOS IR VIETINĖS RINKLIAVOS SURINKIMO ADMINISTRAVIMO
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2010-10-01
Sprendimas paskelbtas: TAR 2009-05-28, i. k. 2009-00677
KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS taryba
sprendimas
Dėl VIETINĖS RINKLIAVOS SKAIČIAVIMO METODIKOS IR VIETINĖS RINKLIAVOS SURINKIMO ADMINISTRAVIMO
2009 m. gegužės 28 d. Nr. T2-163
Kretinga
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 31 ir 43 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr.61-1726; 2002, Nr.73-3016; 2004) 25 straipsniu, Kretingos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
1. Tvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiavimo metodiką (pridedama).
2. Pavesti SĮ „Kretingos komunalininkas“ administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą.
3. Įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyti SĮ „Kretingos komunalininkas“ vietinės rinkliavos surinkimo administravimo kainą be PVM - 6,72 Lt vienai komunalinių atliekų tonai.
4. Įgalioti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių Valerijoną Černeckį pasirašyti su SĮ „Kretingos komunalininkas“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimo administravimo sutartį.
Savivaldybės meras Juozas Mažeika
PATVIRTINTA
Kretingos rajono savivaldybės tarybos
2009 m. gegužės 28 d. sprendimu
Nr.T2-163
KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ
ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ
SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos (įkainių) skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 13-475), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2002, Nr. 40-1499), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968), kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
2. Metodika skirta Klaipėdos regiono Kretingos raj. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinųjų sąnaudų pagal atskiras veiklas, bendrųjų sąnaudų, kurias sudaro atskirų veiklų sąnaudų suma, ir šias sąnaudas apmokančių įkainių ( rinkliavų) apskaičiavimo principams ir metodams. Pagal Metodiką gali būti apskaičiuojamos planuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, atskirų veiklų sąnaudos ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo įkainio arba komunalinių atliekų surinkimo, pervežimo, sąvartyno eksploatavimo ir kitų įkainių dydžiai. Pasibaigus veiklos finansiniams metams sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į finansinį rezultatą, numatomus kuro, elektros, šiluminės energijos ir kt. kainų bei mokesčių pokyčius ir į naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones, jeigu šios numatytos komunalinių atliekų tvarkymo planuose. Atsižvelgiant į šių perskaičiavimų rezultatus atliekami koregavimai.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinosios sąnaudos – tai atskirų veiklų, be kurių neįmanoma įgyvendinti tikslų ir uždavinių, keliamų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, regioniniuose atliekų tvarkymo planuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose, sąnaudų suma.
4. Gaminių ir pakuočių, už kurių atliekų tvarkymą yra nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė, atliekų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias sąnaudas.
5. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklos numatomos atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo planuose numatytas priemones. Šias veiklas sudaro
5.1. nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas,
5.2. komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų atskiras surinkimas ir pervežimas,
5.3. pavojingų buities atliekų ir didžiųjų atliekų atskiras surinkimas ir pervežimas,
5.4. komunalinių atliekų priėmimo punktų eksploatavimas,
5.5. antrinių žaliavų rūšiavimo linijų eksploatavimas,
5.6. kompostavimo aikštelių eksploatavimas,
5.7. regioninio sąvartyno eksploatavimas, įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo,
5.8. kitų atliekų tvarkymo objektų eksploatavimas, jeigu šiuos objektus būtina įrengti komunalinių atliekų tvarkymo planų tikslams pasiekti,
5.9. netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymas, rekultivavimas ir priežiūra po uždarymo,
5.10. pardavimų organizavimas ir valdymas (komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos surinkimo organizavimas, surinkimas, kontrolė),
5.11. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymas ir administravimas (regioninių ir savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo planų rengimas, jų įgyvendinimo organizavimas ir kontrolė, galimybių studijų, techninių projektų, viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, viešųjų pirkimų konkursų atliekoms surinkti ir objektams eksploatuoti organizavimas, sutarčių administravimas ir kontrolė, visuomenės informavimas).
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
7. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1 priede, bei patenka į Atliekų sąrašą, nurodytą Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) , 2 priede.
8. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
9. Biodegraduojamosios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir pan.
10. Būtinosios sąnaudos – tai pagrįstos mažiausios sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo veiklai aptarnaujamoje teritorijoje vykdyti optimaliausiu būdu. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu.
11. Didžiosios atliekos - dideli buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika ir kt.
12. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
13. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų, arba kuris atlieka šių atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ir sudėtis.
14. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliava (įkainis) – tai pinigų suma, kurią atliekų turėtojas periodiškai moka pagal „teršėjas moka“ principą, apmokėdamas jo atliekų sutvarkymo sąnaudas.
15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos – tai atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų, mokesčių ir normatyvinio pelno suma.
16. Nerūšiuotos komunalinės atliekos – komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos;
17. Normatyvinis pelnas – leistinas pelnas, būtinas šios veiklos motyvacijai užtikrinti ir veiklos rizikai sumažinti.
18. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
19. Pardavimų sąnaudos – sąnaudos pardavimų tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, transportui, reklamai ir skelbimams, pastatų ir kito ilgalaikio turto priežiūrai, remontui, nusidėvėjimui bei kitos, susijusios su komunalinių atliekų pardavimu (arba suma, mokama organizacijai, laimėjusiai komunalinių atliekų pardavimų organizavimo ir valdymo konkursą).
20. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
21. Pavojingos buities atliekos –atliekos, susidarančios pas komunalinių atliekų turėtojus, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus. Pagrindinės šių atliekų grupės: galvaniniai elementai, akumuliatoriai; pasenę vaistai; buitinės chemijos produktai; lakų, dažų, skiediklių atliekos; cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė; naudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos; gyvsidabrio turinčios atliekos; kitos atliekos;
22. Pelnas (nuostolis) – skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų.
23. Sąnaudos – per tam tikrą laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti.
24. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
25. Tarifas - mokėjimų norma; jų sąrašas: draudimo, pašto, transporto, muitų t., darbo užmokesčio t. (elektroninis žodynas: www.autoinfa.lt/webdic).
26. Vietinė rinkliava– savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kitų atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą.
27. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVA IR JOS SKAIČIAVIMO BENDRIEJI PRINCIPAI
28. Komunalinių atliekų tvarkymo įkainio, kurį moka atliekų turėtojai, dydis turi būti toks, kad surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos atliekų tvarkytojo veikloje susidarančių komunalinių atliekų sutvarkymo sąnaudos.
29. Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499) 20 p. visos komunalinių atliekų „tvarkymo išlaidos neturėtų viršyti 1 % vidutinių šeimos pajamų. Socialinė politika turi būti įgyvendinama per socialines programas, ne atliekas tvarkančių įmonių lėšomis”.
30. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų skaičiavimuose 1 % vidutinių šeimos pajamų yra per komunalinių atliekų tvarkymo įkainius surenkamos lėšos (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pajamos). Šių lėšų dydžiu yra ribojamos galimybės įgyvendinti brangiai kainuojančias komunalinių atliekų tvarkymo priemones. Ar komunalinių atliekų tvarkymo veiklų pajamos ir sistemos bendrosios sąnaudos viršija sistemos bendrąsias pajamas, kurias numatoma gauti taikant tam tikrą įkainį, apskaičiuojama rengiant komunalinių atliekų tvarkymo planus, tvirtinant rinkliavų ar tarifų dydžius.
31. Komunalinių atliekų tvarkymo įkainių lengvatas mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančioms šeimoms vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatuose arba komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numato savivaldybių institucijos, vykdydamos socialinę politiką.
32. Komunalinių atliekų tvarkymo įkainis formuojamas pagal tam tikroje aptarnaujamoje teritorijoje vykdomų veiklų sąnaudas, atsižvelgiant į vykdytojų normatyvinį pelną bei rezervą, kuris yra būtinas galimiems neatitikimams tarp apskaičiuotųjų orientacinių ir realiųjų bei faktinių sistemos bendrųjų sąnaudų suderinti.
33. Kretingos raj. savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo įkainio forma yra vietinė rinkliava.
34. Savivaldybės taryba patvirtina vietinės rinkliavos dydį, apskaičiuotą pagal šią metodiką. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą taikymo tvarka ir organizacinė schema numatyta vietinės rinkliavos nuostatuose. Pagal Rinkliavų įstatymą vietinė rinkliava surenkama į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos lėšomis savivaldybė atsiskaito pagal sutartis su nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkėjais ir kt. veiklų vykdytojais.
35. Siekiant kuo patikimiau apskaičiuoti komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydį, sąnaudų skaičiavimai, pagal kurių dydį jis yra nustatomas, atliekami keliais etapais, kurie pagal skaičiavimų atlikimo stadiją gali būti skirstomi į orientacinių, realiųjų ir faktinių sąnaudų skaičiavimus. Rinkliavos dydžio perskaičiavimai atliekami kiekvienų finansinių metų gale, atsižvelgiant į finansinės veiklos rezultatus.
36. Savivaldybės taryboje tvirtinamas toks komunalinių atliekų rinkliavos dydis, kuris yra apskaičiuotas pagal minėtuosius principus, remiantis orientacinėmis, realiosiomis ir faktinėmis sąnaudomis bei atliekant šių sąnaudų perskaičiavimus. Siekiant užtikrinti pakankamas pajamas iš įkainių, kuriais atsiskaitoma pagal sutartis su veiklų vykdytojais, orientacinių ir realiųjų sąnaudų skaičiavimuose taikomas rezervas, skirtas galimų nenumatytų išlaidų ir mokėjimų pagal sutartis rizikai sumažinti.
37. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydis kitam galiojimo laikotarpiui derinamas ir tvirtinamas bei skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų pagal atskiras veiklas skaičiavimo metodai pateikiami darant prielaidą, kad atskirą veiklą vykdo atskiras ūkio subjektas. Atsižvelgiant į tam tikros aptarnaujamos teritorijos (savivaldybės ar regiono) bei viešųjų pirkimų konkursų organizavimo ypatumus galimi įvairūs veiklų deriniai – tam tikras ūkio subjektas gali tuo pačiu metu vykdyti ne vieną, bet dvi ar daugiau veiklų.
IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ATSKIRŲ VEIKLŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
39. Rinkliavos dydžių nustatymo pagrindu yra atliekų tvarkymo sąnaudų nustatymas. Apskaičiuojant komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas pagal atskiras veiklas investicinės sąnaudos įtraukiamos į bendrąsias sąnaudas kaip buhalterinio nusidėvėjimo sąnaudos ir palūkanų mokėjimo sąnaudos (arba ilgalaikio turto išperkamosios nuomos sąnaudos, kurios dažniausiai gali būti taikomos transporto priemonėms ir konteineriams). Nusidėvėjimas į sąnaudų skaičiavimus įtraukiamas pagal Lietuvoje galiojančius verslo apskaitos standartus.
40. Atliekų tvarkymo veiklas vykdančių įmonių sąnaudų elementai
40.1. tiesioginės sąnaudos: kuro, tepalų, pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, darbininkų, tiesiogiai dirbančių tam tikrą darbą, darbo užmokesčio, ilgalaikio turto, susijusio su tam tikra veikla, nusidėvėjimas, kuris apskaičiuojamas, įvertinant investicijų realų nusidėvėjimo laiką, arba išperkamosios nuomos sąnaudos, ir pan.;
40.2. netiesioginės sąnaudos: aptarnaujančių padalinių (remonto, energetikos, transporto (išskyrus tiesiogiai naudojamą atliekų surinkime)) darbo užmokesčio ir su juo siejamų mokesčių bei veiklos sąnaudos, aptarnaujančiose veiklose naudojamo turto nusidėvėjimo ar jo išperkamosios nuomos sąnaudos ir pan.;
40.3. veiklos administracinės sąnaudos: administracijos ir pardavimų (pavyzdžiui, abonentinio skyriaus) darbuotojų darbo užmokesčio, komunalinių ir ryšio paslaugų, administracinių pastatų priežiūros, remonto ir nusidėvėjimo, reklamos ir skelbimų, darbuotojų komandiruočių, kursų, biuro įrangos bei kitos, su įmonės valdymu ir pardavimų organizavimu susijusios, sąnaudos;
40. 4. finansinės – investicinės veiklos sąnaudos (palūkanos), įvertinamos atsižvelgiant į numatytą investicijų finansavimo būdą;
40.5. mokesčiai ir kitos prievolės, susijusios su sistemos eksploatacija;
40.6. normatyvinis pelnas – tai apskaičiuotasis planuojamos veiklos pelnas, kuris numatomas kaip būsimojo veiklos vykdytojo leistinas pelnas, būtinas šiai veiklai motyvuotai vykdyti bei šios veiklos rizikai sumažinti. Nagrinėjamoje regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje veiklos vykdytojo normatyvinis pelnas yra priskiriamas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudoms, kurias apmoka atliekų turėtojai.
41. Visos komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos sudedant atskiras šios veiklos sąnaudas
BS = TS + NS + AS + M + PA - P
kur
BS- komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios sąnaudos;
TS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklą vykdančios įmonės tiesioginės sąnaudos;
NS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklai priskirtos netiesioginės sąnaudos;
AS - veiklos administracinės sąnaudos;
M - mokesčiai;
PA - palūkanos, mokamos už banko suteiktas paskolas;
P – veiklos pajamos (pavyzdžiui, antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto, apdorotų buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų pardavimo).
42. Komunalinių atliekų tvarkymo veiklos normatyvinis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę
D – naudojamas atskirai veiklai (atliekų surinkimas ir pervežimas, atliekų apdorojimas ir šalinimas, atliekų tvarkymo sistemos administravimas) ilgalaikis materialusis turtas (likutinė vertė);
np – metinė Vyriausybės obligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi 3 metų trukmės Vyriausybės obligacijų, išleistų litais per kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos kainos, metinių palūkanų normų pirminėje rinkoje vidurkiui;
rm – verslo rizikos koeficientas procentiniais punktais (£ 3).
43. Komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios pajamos apskaičiuojamos kaip šios veiklos būtinųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma pagal formulę
BP = BS + NP
kur NP – normatyvinis pelnas.
44. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimo principai
44.1. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų sąnaudos gali būti apskaičiuojamos kartu arba atskirai, atsižvelgiant į tai, ar abi veiklas vykdo tas pats ar skirtingi paslaugų teikėjai. Kai nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų sąnaudos neatskiriamos, tiesiogiai taikomos šio skyriaus prielaidos ir formulės.
44.2. Kai šios sąnaudos atskiriamos, nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo sąnaudos turi būti skaičiuojamos pagal 1 – 6 lenteles, 1, 2, 5 ir 6 lentelėse taikant tik tuos duomenis, kurie liečia komunalinių atliekų surinkimą. Nerūšiuotų komunalinių atliekų pervežimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal 1, 2, 5 ir 6 lenteles taikant tik tuos duomenis, kurie liečia komunalinių atliekų pervežimą.
44.3. Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Degalų sąnaudos (Ds)
l/km
2
Degalų kaina (Dk)
Lt/l
3
Tepalų kaina (Tk)
% nuo degalų kainos
4
Bendra transporto priemonių rida komunalinių atliekų surinkimui ir pervežimui (L)
km/m.
5
Darbininkų skaičius transporto priemonėms aptarnauti (Asm)
vnt.
6
Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)
Lt/m.
7
Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)
Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
8
Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)
Lt/m.
9
Investicijos į konteinerius (IK)
Lt/m.
10
Investicijos į transporto priemones (IT)
Lt/m.
11
Kapitalo sąnaudos konteineriams (KSK) pagal išperkamosios nuomos mokėjimo dydį
Lt/m.
12
Kapitalo sąnaudos transporto priemonėms (KST) pagal išperkamosios nuomos mokėjimo dydį
Lt/m.
13
Mokesčiai (M)
Lt/m.
44.4. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo eksploatacinėms sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti taikomos formulės pateikiamos 2 lentelėje.
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulės
1
Sąnaudos kurui (SK)
Lt/m
SK = L×Ds×Dk
2
Sąnaudos tepalams (ST)
Lt/m
ST=SK×5 % 1
3
Techninė priežiūra ir remontas (TPR)
Lt/m
TPR=(IT×5%)+(IK×1%) 2
4
Metinės darbo sąnaudos (DM)
Lt/m
DM=Du×Asm
5
Veiklos administracinės sąnaudos (AS)
Lt/m
AS=ASįm. ×X% 3
6
Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)
Lt/m
ĮS =4
7
Bendrosios sąnaudos (BS)
Lt/m
BS=SK+ST+TPR+DM+R+K+AS+ĮS+KSK+M+KST-P)
8
Normatyvinis pelnas (NP)
Lt/m
NP formulė arba, nesant duomenų, NP=BS×X% 5
1 Apskaičiuojant realiąsias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas antraisiais ir vėlesniais metais, taikomos faktinės praėjusio laikotarpio sąnaudos tepalams negali būti didesnės kaip 5 proc. kuro sąnaudų.
2 Apskaičiuojant realiąsias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas antraisiais ir vėlesniais metais, taikomos faktinės praėjusio laikotarpio techninės priežiūros ir remonto sąnaudos, tačiau jos negali būti didesnės už apskaičiuotas pagal 3 eilutėje nurodytą formulę.
3 Visos įmonės veiklos administracinės sąnaudos (ASįm ) paskirstomos proporcingai įmonėje vykdomų veiklų pajamoms.
4 Apskaičiuojant realiąsias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas antraisiais ir vėlesniais metais taikomos faktinės praėjusio laikotarpio kitos sąnaudos (sąnaudos kelių vinjetėms, geografinio pozicionavimo sistemos abonentinis mokestis, spaudos, darbuotojų aprūpinimo spec. rūbais ir kt. sąnaudos).
5Procentas normatyviniam pelnui apskaičiuoti - ≤5.
Lentelės pakeitimai
Nr. T2-343, 2010-09-30, paskelbta TAR 2010-09-30, i. k. 2010-01082
44.5 Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių poreikiui ir investicijoms apskaičiuoti atskirai pateikiamos 3 lentelėje.
3 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Komunalinių atliekų susidarymo norma vienam gyventojui (q)
m3/m
2
Gyventojų atskiruose namuose ir butuose skaičius (X)
vnt.
3
Konteinerių ištuštinimo dažnumas (d)
kartai per metus
4
Namų ir butų skaičius (N)
vnt.
5
Paslaugos pasiūla miestuose, miesteliuose ir kaimuose (p)
%
6
Vidutinis konteinerio užpildymo lygis (a)
%
7
Numatomų naudoti konteinerių skirtingos talpos (v)
m3
8
Numatomų naudoti konteinerių kainos pagal talpas (Iv)
Lt/vnt.
9
Skirtingos gyventojų grupės indeksas (i), kintantis nuo 1 iki n, kur n gyventojų grupių, kurioms skiriasi atliekų tvarkymo sąlygos (konteinerių tipas, aptarnavimo dažnumas), skaičius
44.6. Nerūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių poreikis ir investicijos, reikalingos jiems įsigyti, atskirai apskaičiuojamos pagal 4 lentelės formules.
4 lentelė
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulė
1
Komunalinių atliekų susidarymas pagal namų ir butų grupes įvairiose vietovėse (Qi)
m3/m.
Qi= qi×Xi
2
Komunalinių atliekų kiekis vieno apvažiavimo metu pagal namų ir butų grupes įvairiose vietovėse (Q1)
m3
Q¹= Qi×p/d
3
Minimali reikalinga talpa pagal namų ir butų grupes (Vmin.)
m3
Vmin.= Q¹/N×d×a
4
Konteinerių skaičius daugiabučiams pagal skirtingas talpas, atsižvelgiant į minimalią reikalingą talpą (k)
vnt.
k= Q¹/v×a
5
Konteinerių skaičius individualiems namams, atsižvelgiant į minimalią reikalingą talpą (k)
vnt.
k=N (namų)
6
Konteinerių bendras skaičius (K)
vnt.
K= k¹+k²+k³…
7
Investicijos į konteinerius (I)
Lt
I= k¹×Iv1+k²×Iv2+k³×Iv3…
44.7. Skaičiavimo rezultatai gauti pagal 4 lentelės 7 eilutę yra naudojami 2 lentelės 7 eilutėje pateiktoje formulėje bendrosioms sąnaudoms (BS) skaičiuoti.
44.8. Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų transporto priemonių poreikiui apskaičiuoti pateikiamos 5 lentelėje.
5 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Atliekų tankumas (ρ)
kg/m3
2
Konteinerių talpos (v)
m³
3
Konteinerių užpildymo lygis (a)
%
4
Konteinerių ištuštinimo dažnumas (d)
kartai per metus
5
Aptarnaujamų konteinerių skaičius pagal namų ir butų grupes bei talpas (k)
vnt.
6
Transporto priemonės talpa (D)
t
7
Vieno konteinerio ištuštinimo trukmė ( t¹)
val.
8
Vidutinis atstumas tarp skirtingos talpos konteinerių arba konteinerių aikštelių (l¹)
km
9
Surinkimo atstumas vienam reisui (l²)
km
10
Vidutinis pervežimo atstumas į/iš sąvartyną (l³)
km
11
Darbo valandų skaičius per darbo dieną (h)
val.
12
Darbo dienų skaičius per metus (H)
vnt.
13
Transporto priemonės greitis atliekų surinkimo metu (V¹)
km/val.
14
Transporto priemonės greitis atliekų pervežimo metu (V²)
km/val.
15
Transporto priemonės kaina (IT)
Lt/vnt.
16
Atliekų surinkimo maršruto, kurio metu transporto priemonė pilnai užpildoma atliekomis, indeksas (i), kuris kinta nuo 1 iki n, kur n skirtingų maršrutų, kurių metu transporto priemonės pilnai užpildomos atliekomis, skaičius
vnt.
44.9. Nerūšiuotų komunalinių atliekų transporto priemonių poreikis ir investicijos, reikalingos joms įsigyti, apskaičiuojamos pagal 6 lentelės formules.
6 lentelė
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulė
1
Tam tikros talpos konteineriu surenkamų atliekų vidutinis svoris (Qvid)
kg
Qvid = v× ρ×a
2
Tam tikros talpos konteinerių, ištuštinamų vieno reiso metu, skaičius (Kr)
vnt.
Kr =D×1000/Qvid
3
Važiavimo atstumas vieno reiso metu surenkant tam tikros talpos konteinerius (L1)
km
L1= l¹× Qvid
4
Tam tikros talpos konteinerių ištuštinimo trukmė vieno reiso metu (t2i)
val.
t2i = Kr× t¹
5
Surinkimo trukmė vieno reiso metu (t3i)
val.
t3i = L1/ V¹
6
Atliekų vieno pervežimo į/iš sąvartyno trukmė (t4i)
val.
t4i = l³/ V²
7
Vieno reiso su surinkimu ir pervežimu bendra trukmė (Ti)
val.
Ti= t2i+ t3i+ t4i
8
Tam tikros talpos konteinerių ištuštinimų skaičius per metus (Ki)
vnt.
Ki=k×d
9
Reisų skaičius per dieną (Ka)
vnt.
Ka=h/Ti
10
Transporto priemonių skaičius pagal konteinerių talpas (KTv)
vnt.
KTv=Ki/Ka×H×Kr
11
Transporto priemonių bendras skaičius (KT)
vnt.
KT= KTv1 + KTv2 + KTv3
12
Investicijos į transporto priemones (I)
Lt
I= KT×IT
44.10. Skaičiavimo rezultatai gauti pagal 6 lentelės 12 eilutę yra naudojami yra naudojami 2 lentelės 7 eilutėje pateiktoje formulėje bendrosioms sąnaudoms (BS) skaičiuoti.
45. Komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų surinkimo bei pervežimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimas
45.1. Komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų surinkimo ir pervežimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas apskaičiuojami taikant tas pačias prielaidas ir formules kaip ir nerūšiuotų komunalinių atliekų atveju.
45.2. Atskirų veiklų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal numatomus parduoti apdorotų komunalinių atliekų (antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto ir kt.) kiekius ir jų supirkimo rinkos kainas. Antrinių žaliavų tvarkymo veiklos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę
Paž=∑AŽp × SK,
kur
AŽp – apdorotų ir pagal rinkos poreikius numatomų parduoti skirtingų antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, kiekis tonomis,
SK – šių antrinių žaliavų supirkimo kaina už toną.
45.3. Antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto, apdorotų statybos ir griovimo atliekų pardavimo pajamos mažina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrąsias sąnaudas.
46. Komunalinėse atliekose esančių pavojingų buities atliekų bei didžiųjų atliekų surinkimo bei pervežimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimas
46.1. Pavojingų buities atliekų ir komunalinėse atliekose esančių didžiųjų atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas apskaičiuojami taikant tas pačias prielaidas ir formules kaip ir nerūšiuotų komunalinių atliekų atveju.
46.2. Pavojingų buities atliekų ir komunalinėse atliekose esančių didžiųjų atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal numatomus parduoti apdorotų atliekų kiekius ir jų supirkimo rinkos kainas. Pajamų dydis apskaičiuojamas pagal formulę
P=∑PAi × SKi,
kur
PA – apdorotų ir pagal rinkos poreikius numatomų parduoti pavojingų ar didžiųjų atliekų kiekis tonomis,
SK – supirkimo kaina už toną.
46.3. Apdorojus tam tikras pavojingas ir didžiąsias atliekas ir jas pardavus gaunamos pajamos, kurios mažina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrąsias sąnaudas.
47. Komunalinių atliekų priėmimo punktų (APP), kompostavimo aikštelių, kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektų eksploatavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas
47.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys komunalinių atliekų priėmimo punktų, kompostavimo aikštelių ir kitų objektų sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 7 lentelėje.
7 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Degalų sąnaudos (Ds)
l/km
2
Degalų kaina (Dk)
Lt/l
3
Tepalų kaina (Tk)
% nuo degalų kainos
4
Bendra transporto priemonių ar kitų mechanizmų rida, jeigu jų naudojimas įtrauktas į eksploatavimo sutartį (L)
km/m
5
Elektros energijos sunaudojimas (ES)
MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
6
Elektros energijos kaina (EK)
Lt/MWh
7
Šiluminės energijos sunaudojimas (ŠS)
MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
8
Šiluminės energijos kaina (ŠK)
Lt/MWh
9
Vandens poreikis (VP)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
10
Vandens tiekimo kaina (VK)
Lt/m3
11
Buitinių nuotekų šalinimas (BŠ)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
12
Buitinių nuotekų šalinimo kaina (NK)
Lt/m3
13
Lietaus nuotekų šalinimas (LŠ)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
14
Lietaus nuotekų šalinimo kaina (LK)
Lt/m3
15
Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)
Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
16
Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)
Lt/m.
17
Darbininkų skaičius (Asm)
vnt.
18
Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)
Lt/m
19
Investicijos į pastatus, konteinerius ir pan. (IAP)
Lt/m
20
Investicijos į mechanizmus (IAM)
Lt/m
21
Pastatų, konteinerių vertė (VAP) (įsigijimo)
Lt
22
Mechanizmų vertė (VAM) (įsigijimo)
Lt
23
Kapitalo sąnaudos (KSA) pagal pastatų, mechanizmų nusidėvėjimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę
Lt/m
47.2. Komunalinių atliekų priėmimo punktų, kompostavimo aikštelių ir kitų objektų eksploatacinės sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal 8 lentelės formules.
8 lentelė
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulės
1
Sąnaudos kurui (SK)
Lt/m
SK = L×Ds×Dk
2
Sąnaudos tepalams (ST)
Lt/m
ST=SK×10 %
3
Techninė priežiūra ir remontas (TPR)
Lt/m
TPR=IA×5%
4
Papildomų medžiagų vertė (V medž)
Lt/m
V medž = VAP×3%
5
Papildomų mechanizmų vertė (V mech)
Lt/m
V mech = VAM×5%
6
Sąnaudos elektros energijai (SE)
Lt/m
SE = ES×EK
7
Sąnaudos šiluminei energijai (SŠ)
Lt/m
SŠ = ŠS׊K
8
Sąnaudos vandeniui (SV)
Lt/m
SV = VP×VK
9
Sąnaudos buitinių nuotekų šalinimui (SN)
Lt/m
SN = BŠ×NK
10
Sąnaudos lietaus nuotekų šalinimui (SL)
Lt/m
SL = LŠ×LK
11
Metinės darbo sąnaudos (DM)
Lt/m
DM=Du×Asm
12
Veiklos administracinės sąnaudos (AS)
Lt/m
AS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×X %
13
Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)
Lt/m
ĮS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×X%
14
Bendros sąnaudos (BS)
Lt/m
BS=SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K+AS+ĮS+M+KSA-P)
15
Normatyvinis pelnas (NP)
Lt/m
NP formulė arba, nesant duomenų, NP= BS×X %
48. Regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas
48.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys regioninio sąvartyno sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 9 lentelėje.
9 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Degalų sąnaudos (Ds)
l/km
2
Degalų kaina (Dk)
Lt/l
3
Tepalų kaina (Tk)
% nuo degalų kainos
4
Sąvartyną aptarnaujančios technikos bendra rida (L)
km/m.
5
Elektros energijos sunaudojimas (ES)
MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
6
Elektros energijos kaina (EK)
Lt/MWh
7
Šiluminės energijos sunaudojimas (ŠS)
MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
8
Šiluminės energijos kaina (ŠK)
Lt/MWh
9
Vandens poreikis (VP)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
10
Vandens tiekimo kaina (VK)
Lt/m3
11
Buitinių nuotekų šalinimas (BŠ)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
12
Buitinių nuotekų šalinimo kaina (NK)
Lt/m3
13
Filtrato šalinimas (FŠ)
m3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
14
Filtrato šalinimo kaina (FK)
Lt/m3
15
Sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo kaina (UK)
Lt/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
16
Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)
Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
17
Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)
Lt/m
18
Darbininkų skaičius sąvartynui aptarnauti (Asm)
vnt.
19
Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)
Lt/m.
20
Investicijos į pastatus, konteinerius ir pan. (IAP)
Lt/m.
21
Investicijos į mechanizmus (IAM)
Lt/m.
22
Pastatų, konteinerių vertė (VAP)
Lt
23
Mechanizmų vertė (VAM)
Lt
24
Banko palūkanos (paskola sąvartyno statybai ir sąvartynų rekultivacijai)
Lt/m.
25
Kapitalo sąnaudos (KSA) pagal pastatų, mechanizmų nusidėvėjimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę
Lt/m.
48.2. Regioninio sąvartyno eksploatacinės sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal 10 lentelės formules.
10 lentelė
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulės
1
Sąnaudos kurui (SK)
Lt/m.
SK = L×Ds×Dk
2
Sąnaudos tepalams (ST)
Lt/m.
ST=SK×10 %
3
Techninė priežiūra ir remontas (TPR)
Lt/m.
TPR=IA×5%
4
Papildomų medžiagų vertė (V medž)
Lt/m.
V medž = VAP×3%
5
Papildomų mechanizmų vertė (V mech)
Lt/m.
V mech = VAM×5%
6
Sąnaudos elektros energijai (SE)
Lt/m.
SE = ES×EK
7
Sąnaudos šiluminei energijai (SŠ)
Lt/m.
SŠ = ŠS׊K
8
Sąnaudos vandeniui (SV)
Lt/m.
SV = VP×VK
9
Sąnaudos buitinių nuotekų šalinimui (SN)
Lt/m.
SN = BŠ×NK
10
Sąnaudos filtrato šalinimui (FL)
Lt/m.
FL = FŠ×FK
11
Metinės darbo sąnaudos (DM)
Lt/m.
DM=Du×Asm
12
Veiklos administracinės sąnaudos (AS)
Lt/m.
AS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×X %
13
Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)
Lt/m.
ĮS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+FL+UK+DM+R+K) ×X%
14
Bendros sąnaudos (BS)
Lt/m.
BS=SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+FL+UK+DM+R+K+AS+ĮS+M+KSA)
15
Finansinės veiklos sąnaudos
Lt/m.
16
Normatyvinis pelnas (NP)
Lt/m.
NP formulė arba, nesant duomenų, NP= BS×X%
48.3. Visų regioninio sąvartyno bendrųjų eksploatacinių sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis, tenkanti kiekvienai konkrečiai savivaldybei, nustatoma vadovaujantis regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31d. sudarytos sutarties nuostatomis, kurios numato atliekų transportavimo sąnaudų skirtumo dėl atstumo nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno kompensavimą, nustatant regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų skirtingus tarifus, kurie atskiroms savivaldybėms yra apskaičiuojami pagal formulę
In =(BSr / Σ Qn) – (Tn - Tv)
kur
In – n savivaldybės regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų tarifas, Lt/t;
BSr – bendrosios regioninio sąvartyno sąnaudos, pagal UAB KRATC atliktus skaičiavimus, Lt;
Qn – n savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t;
Tv – vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai, Lt
Tn – n savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno, Lt / t
48.4. Vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai yra apskaičiuojami pagal formulę
Tv = Ttr Σ (Qn × Ln) / Σ Qn
kur
Ttr – UAB KRATC nustatytas vienos atliekų tonos transportavimo kaštai vienam kilometrui, kurie yra vienodi visoms savivaldybėms (Lt/t km);
Ln – atstumas nuo savivaldybės centro iki regioninio sąvartyno, km.
48.5. Savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai Tn nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno yra apskaičiuojami pagal formulę
Tn = Ttr ×Ln
48.6. Kompensacinis atliekų šalimo tarifas perskaičiuojamas perskaičiuojant regioninio sąvartyno eksploatacines sąnaudas.
49. Netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo sąnaudos apskaičiuojamos rengiant techninius projektus. Šių projektų sąmatų vertę lemia atskiro sąvartyno hidrogeologinė aplinka, paviršiaus plotas, sukauptų atliekų kiekis ir kiti veiksniai, sąlygojantys techninio projekto priemonių sudėtingumą.
50. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo bei administravimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas
50.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo ir administravimo sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 11 lentelėje.
11 lentelė
Eil. Nr.
Prielaidos
Matavimo vienetas
1
Degalų sąnaudos (Ds)
l/km
2
Degalų kaina (Dk)
Lt/l
3
Tepalų kaina (Tk)
% nuo degalų kainos
4
Bendra transporto priemonių rida (L)
km/m
5
Darbuotojų skaičius (Asm)
vnt.
6
Darbuotojo darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)
Lt/m
7
Profesinės atsakomybės draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)
Lt/m
8
Investicijos į transporto priemones, įrangą ir kt. (I)
Lt
9
Kapitalo sąnaudos regioninės infrastruktūros objektams, priemonėms bei įrangai (KS) pagal turto naudojimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę
Lt/m
50.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo ir administravimo sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal formules 12 lentelėje.
12 lentelė
Eil. Nr.
Straipsnis
Mat. vnt.
Skaičiavimo formulės
1
Sąnaudos kurui (SK)
Lt/m.
SK = L×Ds×Dk
2
Sąnaudos tepalams (ST)
Lt/m.
ST=SK×10 %
3
Techninė priežiūra ir remontas (TPR)
Lt/m.
TPR=I×5%
4
Metinės darbo sąnaudos (DM)
Lt/m.
DM=Du×Asm
5
Veiklos administracinės sąnaudos (AS)
Lt/m.
AS=(SK+ST+TPR+DM+K) ×X %
6
Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)
Lt/m.
ĮS=(SK+ST+TPR+DM+K+AS) ×X%
7
Bendros sąnaudos (BS)
Lt/m.
BS=SK+ST+TPR+DM+K+AS+ĮS+KS+M)
8
Normatyvinis pelnas (NP)
Lt/m.
NP formulė arba, nesant duomenų, NP= BS×X%
50.3. Jeigu komunalinių atliekų pardavimams organizuoti ir vykdyti yra samdomas atskiras juridinis asmuo, šios veiklos sąnaudos apskaičiuojamos atskirai, naudojant 11 lentelės prielaidas ir 12 lentelės formules. Šiuo atveju prielaidų sąraše numatomos tik su pardavimų organizavimu susijusios sąnaudos, o prielaidas dėl investicijų sudaro investicijos įrangai, kuri reikalinga pardavimų sistemai organizuoti ir valdyti.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS BENDRŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS
51. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrųjų sąnaudų skaičiavimo principai
51.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip komunalinių atliekų tvarkymo atskirų veiklų bendrųjų sąnaudų ir atskirų veiklų normatyvinių pelnų suma pagal formulę
SBS = å(BS p + NP p),
kur
SBS – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos;
BS – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos,
NP – atskirų veiklų normatyvinis pelnas,
p – veiklų, kurias vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičius.
51.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos (perskaičiuojamos) keliais etapais, ir Metodikoje nagrinėjamos kaip orientacinės (SBSo), realiosios (SBSr) ir faktinės (SBSf) sąnaudos. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydis turi būti toks, kad surinktomis lėšomis būtų apmokėtos šių atliekų tvarkymo sistemos faktinės sąnaudos (SBSf). Tačiau faktinės sąnaudos paaiškėja tik kaip faktinis mokėjimas pagal sutartis (veiklos finansinis rezultatas). Tuo tarpu pajamas faktinėms sąnaudoms apmokėti būtina užtikrinti veiklos pradžioje. Siekiant laiku užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų apmokėjimą, rinkliavos dydis nustatomas iš anksto, pagal preliminarias, orientacines sąnaudas, ir perskaičiuojamas, kai paaiškėja realiosios sąnaudos.
51.3. Siekiant užtikrinti, kad kitų metų rinkliavos dydis būtų patvirtintas laiku, ir gautų pajamų užtektų apmokėti realiosioms sąnaudoms, o skirtumas tarp realiųjų ir faktinių sąnaudų būtų minimalus, taikomos šios priemonės
51.3.1 Remiantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrųjų orientacinių sąnaudų (SBSo) apskaičiavimo rezultatais, nustatomos viešųjų pirkimų konkursų sąlygos atliekų tvarkymo sistemos atskirų veiklų vykdytojams (pavyzdžiui, orientacinė maksimali konkurso tvarka numatomos pirkti paslaugos vykdymo kaina), jeigu tokie konkursai organizuojami.
51.3.2. Konkursai potencialiems veiklų vykdytojams (jeigu reikia skelbti konkursus) dėl paslaugų kitam sutarties laikotarpiui organizuojami taip, kad konkursų nugalėtojai išaiškėtų iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
51.3.3. Pagal įvykusių konkursų rezultatus arba nevykdžius konkursų, sistemos administratorius iki atitinkamų metų spalio 1 dienos pagrindžia ir apskaičiuoja sistemos bendrąsias realiąsias sąnaudas (SBSr) ir rinkliavos dydį kitiems metams.
51.3.4. Kitų metų rinkliavos dydžio pagrindimas ir skaičiavimo rezultatas derinamas ir tvirtinamas Savivaldybėje nustatyta tvarka.
51.3.5. Savivaldybes taryba patvirtina ir paskelbia rinkliavos dydį kitiems metams iki einamųjų metų gruodžio mėnesio pabaigos. Savivaldybes tarybai laiku nepatvirtinus rinkliavos dydžio, iki jo patvirtinimo datos taikomas ankstesnių metų rinkliavos dydis. Šiuo atveju rinkliavos dydžio derinimo metu atliekami papildomi perskaičiavimai, įtraukiant skirtumą tarp ankstesnio ir naujojo rinkliavos dydžio, atsirandantį laikotarpiu iki naujojo rinkliavos dydžio įsigaliojimo.
52. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos orientacinių sąnaudų apskaičiavimas
52.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos orientacinių sąnaudos (SBSo) skaičiavimai atliekami siekiant preliminariai apskaičiuoti komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydį ir preliminariai įvertinti atliekų turėtojų (pirmiausiai, gyventojų) išgalėjimą apmokėti šias sąnaudas vidutinių šeimos pajamų 1 % ribose. SBSo apskaičiuojamos pagal formulę
SBSo = å(BSo p + NPo p) + Ro,
kur
SBSo – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios orientacinės sąnaudos;
BSo – atskirų veiklų bendrosios orientacinės sąnaudos,
NPo – atskirų veiklų orientacinis normatyvinis pelnas,
Ro – rezervas, sudarantis iki 20 % orientacinių būtinųjų pajamų,
p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.
52.2. Orientacinių sąnaudų skaičiavimo rezultatais galima pasinaudoti, rengiant regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus bei galimybių studijas, skirtas, pavyzdžiui, regioninio sąvartyno naujų kaupimo laukų įrengimui, rekultivacijai, uždarymui ir priežiūrai po uždarymo, kitoms priemonėms įgyvendinti.
52.3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskirų veiklų bendrųjų orientacinių sąnaudų (BSo) ir šių veiklų vykdytojų normatyvinio pelno (NPo) suma turi būti ne mažesnė kaip šių veiklų būtinosios pajamos. Šiame skaičiavimų etape nėra pakankamai pagrįstų skaičiavimo prielaidų, todėl skaičiavimų rezultatai yra preliminarūs, orientaciniai. Tai sąlygoja skirtumą tarp orientacinių ir realiųjų bei faktinių sąnaudų. Vadovaujantis atsargumo principu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinosios pajamos apskaičiuojamos prie bendrųjų orientacinių sąnaudų pridedant rezervą (Ro).
52.4. Rezervo dydis nustatomas pagal skaičiavimo prielaidų pagrįstumą. Kuo tiksliau žinomos skaičiavimų prielaidos, tuo mažesnis rezervas reikalingas. SBSo skaičiavimams gali būti taikomas 15 - 20 % rezervas. Pagal SBSo apskaičiuotas rinkliavos dydis toliau vadinamas baziniu orientaciniu rinkliavos dydžiu (Rd bo).
52.5. Kol nėra patikimesnių duomenų, tvirtinamas ir taikomas rinkliavos dydis, Rd bo, apskaičiuotas pagal SBSo. Be to, SBSo ir atitinkami įkainiai dar gali būti taikomi rengiantis esminiams atliekų tvarkymo sistemos pertvarkymams (rengiant atliekų tvarkymo planus, iš esmės keičiantis sistemos eksploatavimo sąlygoms, įgyvendinat naujus investicinius projektus ir pan.).
53. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos realiųjų sąnaudų apskaičiavimas ir perskaičiavimas
53.1. Siekiant užtikrinti pakankamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pajamas, įkainio dydis gali būti patikslinamas (perskaičiuojamas) pagal SBSr, kai pasirašomos sutartys dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklų, paaiškėja šių veiklų įvykdymo realiosios sąnaudos – šių sutarčių vertės. Pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursams teikiantys atskirų veiklų vykdytojai gali taikyti šią metodiką arba kitokias metodikas, užtikrinančias kuo patikimesnį efektyviai teikiamos paslaugos ar efektyviai vykdomų darbų kainos, taikant priimtinas pelno normas, apskaičiavimą.
53.2. Pasirašius sutartis su veiklų vykdytojais, atliekami SBS perskaičiavimai BSo dydžius pakeičiant atitinkamais BSr dydžiais. Skaičiavimai atliekami pagal formulę
SBSr = å(BSr p + NPr p) + Rr,
kur
SBSr –komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios realiosios sąnaudos;
BSr – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos pagal sutartis su šių veiklų vykdytojais,
NPr – atskirų veiklų normatyvinis pelnas,
Rr – rezervas, sudarantis iki 5 proc. realiųjų būtinųjų pajamų,
p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.
53.3. SBSr skaičiavimai yra patikimesni už SBSo skaičiavimus, kadangi šiame etape tiksliau žinomos skaičiavimų prielaidos, kurios yra numatytos konkursų sąlygose, įgyvendinamų techninių projektų dokumentacijoje, pasirašytose su atskirų veiklų vykdytojais sutartyse. Todėl prie būtinųjų pajamų, apskaičiuotų pagal realiąsias sąnaudas, pridedamas rezervas (Rr) yra mažesnis už Ro – gali sudaryti iki 5 % realiųjų būtinųjų pajamų.
53.4. Skaičiavimų pagal realiąsias sąnaudas rezervas (Rr) taikomas galimam skirtumui tarp SBSr ir SBSf išlyginti finansinio laikotarpio gale, kai paaiškėja sutarčių įvykdymo faktinės sąnaudos (SBSf). Atsiradus būtinybei įvykdyti nenumatytus darbus bei sparčiau atlikti numatytuosius, įvykus sutartyse numatytiems pokyčiams pagal kuriuos gali pakisti sąnaudos ir būti keičiama paslaugų kaina, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir kt., galimos papildomos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidos arba, atvirkščiai, sutaupymai. Skirtumui tarp SBSf ir SBSr taip pat turi įtakos veiklos vykdytojų veiklos efektyvumo didinimo rodikliai, pasikeitusios kapitalo aptarnavimo sąnaudos, materialinės sąnaudos, darbo jėgos sąnaudos, kuro ir elektros energijos sąnaudos, skaičiuotinas atliekų kiekis bei perkamų paslaugų, tiesiogiai nepriklausančių nuo vykdytojo veiklos, ekonominių rodiklių pokyčiai, taikomi kasmetiniam sąnaudų perskaičiavimui.
53.5. Apskaičiuotosios SBSr gali būti didesnės ar mažesnės už anksčiau apskaičiuotas sistemos orientacines sąnaudas (SBSo). Realusis rinkliavos dydis (Rdr) paskaičiuojamas pagal SBSr, ir tvirtinamas, kai SBSr skiriasi nuo SBSo.
53.6. Pagal SBSr apskaičiuoto rinkliavos dydžio dr perskaičiavimai atliekami kiekvienų finansinių metų gale, atsižvelgiat į einamųjų metų preliminarų lėšų pagal įkainį surinkimo rezultatą, naujai pasirašytų (ar pasikeitusių) sutarčių su paslaugų teikėjais sąlygas, esamus ir numatomus ekonominius pokyčius (kainų indeksą, atskirų sąnaudų straipsnius, pvz., kuro kainų pokyčius, ir pan.). Perskaičiavimai atliekami tais atvejais, kai taikant Rdr surenkamos lėšos yra didesnės arba mažesnės už SBSr. Kai taikant Rdr surinktos lėšos yra didesnės už SBSr, skirtumas (išreiškiamas kaip Rdr teigiamas likutis Rdrl) atimamas iš būsimojo finansinio laikotarpio SBSr ir atitinkamai sumažinamas rinkliavos dydis. Kai taikant Rr surinktos lėšos yra mažesnės už SBSr, skirtumas (išreiškiamas kaip Rdr neigiamas deficitas Rdrdd) pridedamas prie būsimojo finansinio laikotarpio SBSr ir atitinkamai padidinamas rinkliavos dydis šiam deficitui kompensuoti. SBSr perskaičiavimas atliekamas pagal formulę
SBSr prsk= å(BSr p + NPr p) + Rr ± Rrl,
kur
SBSr prsk – perskaičiuotos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios realiosios sąnaudos, naudojamos kito laikotarpio įkainio dydžiui apskaičiuoti;
BSr – atskirų veiklų bendrosios realiosios sąnaudos,
NPr – atskirų veiklų normatyvinis pelnas (kai pagal pasirašytą su veiklos vykdytoju sutartį vienareikšmiai įvertintos bendrosios realiosios sąnaudos BSr, NPr yra prilyginamas 0);
Rr – rezervas, sudarantis iki 5 proc. realiųjų būtinųjų pajamų,
Rrl – praėjusio finansinio laikotarpio Rr likutis arba deficitas,
p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.
53.7. Naujas rinkliavos (Rd prsk) dydis perskaičiuojamas pagal SBSr prsk ir patvirtinamas kai SBSr prsk skiriasi nuo SBSr.
54. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos faktinių sąnaudų skaičiavimas
54.1. SBSf apskaičiuojamos pagal sutarčių su atskirų veiklų vykdytojais įvykdymo faktinį rezultatą, remiantis duomenimis apie faktinius atsiskaitymus pagal šias sutartis bei atskirų veiklų vykdytojų finansinėmis ataskaitomis, jeigu sutartyse numatyta jas pateikti. Paaiškėjus sutarčių įvykdymo metiniams arba bendriesiems finansiniams rezultatams, SBSf apskaičiuojamos atskirų veiklų bendrąsias sąnaudas pagal sutartis pakeičiant faktinių mokėjimų pagal šias sutartis vertėmis. SBSf skaičiavimai atliekami pagal formulę
SBSf = åBSf p,
kur
SBSf –komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios faktinės sąnaudos, į kurias įeina ir normatyvinis pelnas;
BSf – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos pagal faktinius atsiskaitymus,
p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.
54.2. SBSf skaičiavimai atliekami vadovaujantis mokėjimų pagal sutartis faktiniais rezultatais, todėl rezervas negali būti taikomas.
54.3. Apskaičiuotosios SBSf gali būti didesnės ar mažesnės už anksčiau apskaičiuotąsias ir perskaičiuotas realiąsias sąnaudas (SBSr ar SBSr prsk ).
54.4. Informacija apie SBSf galima naudotis kito planavimo laikotarpio planinėms (preliminarioms) sąnaudoms ir baziniams įkainiams apskaičiuoti. Šiais duomenimis pasinaudoti einamųjų metų rinkliavos dydžiui nustatyti ar patikslinti nėra galimybių, kadangi rezultatai gali būti gaunami tik pačiam laikotarpiui pasibaigus.
55. Sąnaudų, nepriklausančių nuo sutarčių su veiklų vykdytojais, perskaičiavimas
55.1. Vykdant atliekų tvarkymą, gali būti tokių veiklų, kurias gali tekti vykdyti ne pagal iš anksto sudarytas sutartis. Tokiu atveju sąnaudų perskaičiavimas gali būti atliekamas taikant įvairius perskaičiavimo koeficientus, nusakančius infliacijos, kuro kainų ir kitus pokyčius. Sąnaudų dydis perskaičiuojamas pagal formulę
kur
BSp - bendrosios sąnaudos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis;
BS(prsk)p - bendrosios perskaičiuotos sąnaudos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis;
Iinfl, Ikuro, Ikiti – sąnaudų koregavimo rodikliai.
55.2. Sąnaudų koregavimo rodikliai
- infliacijos koregavimo koeficientas I infl - vartojimo kainų indeksas.
- kuro kainų pokyčio koregavimo koeficientas I kuro taikomas atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainos pasikeitimą, jeigu veiklos vykdytojas neturi galimybės naudoti pigesnio alternatyvaus kuro, ir apskaičiuojamas pagal priklausomybę
L kuro - atitinkamos kuro rūšies sąnaudų dalis visose sąnaudose;
T kurot-1 – priešataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutinė kaina rinkoje);
T kuro t - ataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutinė kaina rinkoje);
- kitų faktorių koregavimo koeficientas I kiti
L kiti - kitų koreguojamų sąnaudų dalis komunalinių atliekų tvarkymo visose sąnaudose;
T kiti-1 - priešataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.;
T kiti - ataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.
55.3. Atsižvelgiant į perskaičiavimo koeficientus perskaičiuojamos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis, sąnaudos.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVOS DYDŽIO SKAIČIAVIMAS
56. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydis vienerių metų laikotarpiui yra apskaičiuojamas 57 – 61 punktuose išdėstyta tvarka.
57. Remiantis 4 ir 5 skyriuose aprašytais metodais, apskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios realiosios sąnaudos (SBSr). Jeigu SBSr ar jų sudėtinių dalių nėra įmanoma apskaičiuoti, vadovaujamasi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos orientacinėmis sąnaudomis (SBSo) ar atitinkamai jų sudėtinėmis dalimis.
58. Visos sistemos bendrosios realiosios sąnaudos (SBSr) yra padalijamos į dvi dalis pagal tai, koks komunalinių atliekų kiekis tenka gyventojams ir koks – juridiniams asmenims.
59. Gyventojai ar juridiniai asmenys (toliau - atliekų turėtojai) skirstomi į 13 lentelėje nurodytas grupes pagal atliekų turėtojų vykdomą pagrindinę veiklą ir (ar) patalpų, pastatų paskirtį, toms grupėms nustatomi vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimo kriterijai
Eil. Nr.
Atliekų turėtojų grupė
Atliekų turėtojų veiklos, patalpų ar pastatų apibūdinimas
Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo kriterijus
1.
Gyventojai daugiabučiuose namuose ir vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatuose (namuose)
Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Gyvenamosios paskirties pastatai (namai), skirti gyventi vienai ar dviem šeimoms, prie jų priskiriami namai sodininkų bendrijose, kuriuose gyvenama nuolat.
Vienas gyventojas
2.
Gyventojai sodininkų bendrijose
Sodo sklypas su namu
Vienas sodo sklypas su namu, kuriame gyvenama tik sezono metu (sezonas - 5 mėnesiai)
3.
Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai)
Pastatai (namai), skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).
Pastato vienas bendrojo ploto m2
4.
Maitinimo paskirties patalpos ir pastatai: iki 300 m2 bendrojo ploto
Patalpos ir pastatai, skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
didesni kaip 300 m2 bendrojo ploto
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
5.
Prekybos paskirties patalpos ir pastatai: iki 500 m2 bendrojo ploto
Patalpos ir pastatai, skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (prekybos centrai, parduotuvės, vaistinės, prekybos paviljonai, dengtas turgus ir kiti).
Patalpų ar pastatų vienas bendrojo ploto m2
didesni kaip 500 m2 bendrojo ploto
Patalpų ar pastatų vienas bendrojo ploto m2
6.
Administracinės, specialiosios paskirties patalpos ir pastatai
Pastatai ir patalpos skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai ar patalpos) taip pat pastatai skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, policijos, muitinės, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.), geležinkelio ir autobusų stotys.
Patalpų ar pastatų vienas bendrojo ploto m2
7.
Religinės paskirties patalpos ar pastatai
Patalpos ir pastatai, skirti religiniams tikslams (bažnyčios, koplyčios, maldos namai ir kt.).
Patalpų ar pastatų vienas bendrojo ploto m2
8.
Prekyvietės
Prekybos veiklai suformuota lauko teritorija, pritaikyta prekybai nuo laikinųjų prekybos įrenginių, iš automobilių, stoginėse, paviljonuose, ir kituose joje pastatytuose statiniuose.
Prekybos ploto vienas m2
9.
Gamybos ir pramonės paskirties patalpos ir pastatai
Patalpos ir pastatai, skirti gamybai (dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos ir kt.).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
10.
Paslaugų patalpos ir pastatai
Patalpos ir pastatai, skirti paslaugoms teikti (pirtys, soliariumai, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai ir kiti).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
11.
Gydymo paskirties patalpos ar pastatai
Patalpos ir pastatai, skirti gydymo reikmėms, kuriuose teikiama stacionari medicininė pagalba žmonėms ir gyvūnams visą parą (ligoninės, klinikos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir pan.).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
Patalpos ar pastatai, skirti gydymo reikmėms, kuriuose teikiama medicininė pagalba žmonėms ir gyvūnams (poliklinikos, ambulatorijos ir kt.).
Pastato ar patalpų vienas šildomo ploto m2
12.
Mokslo paskirties patalpos ir pastatai: mokinių ir/ar vaikų skaičius iki 150
Patalpos ir pastatai, skirti švietimo ir mokslo reikmėms (mokyklos, vaikų darželiai, dienos veiklos centrai ir pan.).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
mokinių ir/ar vaikų skaičius nuo 151 iki 400
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
mokinių ir/ar vaikų skaičius daugiau kaip 400
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
13.
Kultūros ir sporto paskirties patalpos ir pastatai
Patalpos ir pastatai, skirti kultūros reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, parodų rūmai ir kt.) taip pat patalpos ar pastatai, skirti sportuoti (sporto salės, teniso kortai, stadionų pastatai ir kt.).
Pastato ar patalpų vienas bendrojo ploto m2
14.
Viešbučių ir poilsio paskirties pastatai
Pastatai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai, ir kt.), pastatai, skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui (turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, ir kt.).
Pastato vienas bendrojo ploto m2
15.
Kaimo turizmo sodybos
kaimo turizmo pastatai
Pastato vienas bendrojo ploto m2 (veiklos laikotarpis - 3 mėn.)
Lentelės pakeitimai
Nr. T2-343, 2010-09-30, paskelbta TAR 2010-09-30, i. k. 2010-01082
60. Atliekų turėtojų grupei tenkanti realiųjų sąnaudų dalis apskaičiuojama proporcingai pagal atliekų turėtojų grupei tenkantį atliekų kiekį ar kitą kriterijų.
61. Vietinės rinkliavos dydžiai atliekų turėtojų grupėms apskaičiuojami atsižvelgus į atliekų turėtojų grupei tenkančią realiųjų sąnaudų dalį ir vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimo kriterijus.
Pakeitimai
1.
Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-343, 2010-09-30, paskelbta TAR 2010-09-30, i. k. 2010-01082
Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo metodikos ir vietinės rinkliavos surinkimo administravimo“ pakeitimo
kur: kur