DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ IR AGRESYVIŲ ŠUNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2012-04-27

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-11-24, i. k. 2011-01800

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ IR AGRESYVIŲ ŠUNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. lapkričio 24 d. Nr. V17 - 409

Kaišiadorys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin. 1994, Nr. 55-1049, 2000, Nr. 91-2832; 2005, Nr. 57-1941) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2001, Nr. 99-3521) 5 straipsnio 2 dalimi, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti pridedamas

1.1. Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisykles;

1.2. Agresyvių šunų auginimo ir laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisykles.

2. Nustatyti 5 mėnesių (nuo sprendimo priėmimo) pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyvūnų savininkai, laikantys gyvūnus sąlygomis, neatitinkančiomis pagal šio sprendimo 1 punktu patvirtintas taisykles, įgyvendintų taisyklėse nustatytus gyvūnų laikymo reikalavimus. Šiuo laikotarpiu už pažeidimus dėl laikymo ir registravimo administracinė atsakomybė nebūtų taikoma.

3. Pripažinti netekusiais galios

3.1. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m balandžio 13 d. sprendimą Nr. V17-1321 „Dėl Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“.

3.2. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m liepos 27 d. sprendimą Nr. V17-1465 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr.V17-1321 „Dėl Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo papildymo“.

Savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius

PATVIRTINTA

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17-409

GYVŪNŲ LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės)

reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, numarinimo, vežimo, prekybos, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo ir jų naikinimo reikalavimus.

2. Taisyklės galioja Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi asmenys.

3. Šios Taisyklės netaikomos laukiniams ir pavojingiems gyvūnams, medžioklinių veislių šunims, kurie turi būti laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais

3.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);

3.2. Gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose, normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 (Žin., 1999, Nr. 108-3171).

3.3. Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-162 (Žin., 1999, Nr. 54-1757);

3.4. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr.60-2734; 2008, Nr. 120-4568).

3.5. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289);

3.6. Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-608/3D-651 „Dėl aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ pakeitimo“.

4. Savivaldybės administracija įgyvendina Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl gyvūnų laikymo, organizuoja ir koordinuoja gyvūnų gerovės ir kontrolės veiklą, išduoda leidimus agresyvių šunų savininkams, tvirtina gyvūnų (šunų, kačių) registravimo tvarką ir registravimo žurnalo formą, parenka teritorijas ir įrengia aikšteles gyvūnų vedžiojimui, atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Seniūnijos vykdo gyvūnų registraciją, pildo ir kaupia elektroninę duomenų bazę, parenka paslaugos teikėją benamių (beglobių) gyvūnų sutvarkymui, teikia informaciją gyventojams gyvūnų laikymo klausimais, kontroliuoja šių Taisyklių laikymąsi, atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Punkto pakeitimai

Nr. V17-168, 2012-04-26, paskelbta TAR 2012-04-26, i. k. 2012-00980

II. PAGRINDINĖS ŠIŲ TAISYKLIŲ SĄVOKOS

6. Benamiai (beglobiai) gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais arba savininko be priežiūros paliktas gyvūnas.

7. Gyvūno laikymo vieta – gyvūnui laikyti pritaikyta vieta (aptvaras, narvas, namelis, voljeras ir kitos vietos).

8. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

9. Gyvūno savininkas (arba atsakingas asmuo) – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

10. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė, pasirašiusi su Savivaldybės administracija (ar seniūnija) sutartį dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo ir naikinimo.

11. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, skandinant, užkasant, dusinant, nuodijant, marinant badu, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.

12. Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.

13. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.

14. Registravimas – gyvūno ir gyvūno savininko duomenų užregistravimas Savivaldybės

administracijos nustatyta tvarka.

15. Registratorius – seniūnija.

16. Sarginiai šunys – šunys, laikomi objektų, teritorijos ir žmonių apsaugai.

17. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.

18. Voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis ar vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.

19. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme vartojamas sąvokas.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

20. Gyvūnus Savivaldybės teritorijoje leidžiama laikyti laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir šių Taisyklių reikalavimų.

21. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas sulaukęs 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo.

22. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis.

23. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.

24. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.

25. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.

26. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.

27. Gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.

28. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).

29. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.

30. Jeigu viešoje vietoje šalia nėra gyvūno savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas beglobiu.

31. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo apie tai pranešti Registratoriui.

32. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo pranešti apie tai Registratoriui. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su žetonu ir numeriu, Registratorius turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.

33. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, pasirašiusiai su Savivaldybės administracija (seniūnija) sutartį, kuri gyvūnui suras naują savininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.

34. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.

35. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo pareigūnų pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registracijos ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų

35.1. Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje galima laikyti ūkinės paskirties ir ne ūkinės paskirties gyvūnus (dekoratyvinius, naminius, pavojingus gyvūnus).

35.2. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.

35.3. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.

35.4. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas (baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.

35.5. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.

35.6. Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.

35.7. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.

36. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų

36.1. Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinės paskirties ir nepavojingus gyvūnus;

36.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą). Gyvenamosios patalpos nuomininkai turi teisę laikyti gyvūnus tik gavę raštišką nuomotojo sutikimą.

36.3. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams.

36.4. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.

36.5. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.

IV. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

37. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje ir jiems pritaikytuose pastatuose.

38. Teritorija, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.

39. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams.

40. Mėšlas ir srutos tvarkomos vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

V. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

41. Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų.

42. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.

43. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.

44. Šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų dėl pasiutligės, turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės vadovaujantis vakcinos gamintojo instrukcija ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu instrukcijoje nenurodyta kitaip.

45. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Registratoriui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

46. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Visuomenės sveikatos centrą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.

47. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba atsakingo asmens bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Registratoriui.

48. Kai nugaišta gyvūnas, gyvūno savininkas (savininko šeimos nariai, atsakingas asmuo) apie tai per 3 darbo dienas praneša Registratoriui ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gali už atitinkamą mokestį išvežti gaišeną utilizuoti.

49. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Sergantys gyvūnai neturi kontaktuoti su sveikais gyvūnais.

50. Gyvūnui susirgus, savininkas ar atsakingas asmuo privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas.

VI. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)

51. Ūkinės paskirties gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.

52. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.

53. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.

54. Skersti (žudyti) gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.

55. Gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

VII. GYVŪNŲ VEŽIMAS

56. Viešuoju transportu galima vežti tik ne ūkinės paskirties sveikus gyvūnus.

57. Gyvūnus galima vežti tik specialiai pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.

58. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.

59. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo

59.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;

65.2. nedelsdamas išvalyti gyvūno priterštą vietą ir apie tai informuoti vairuotoją;

65.3. turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.

60. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių.

VIII. PREKYBA GYVŪNAIS

61. Prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais turgavietėse galima vadovaujantis Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis.

62. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu.

63. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose.

64. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus. Visos gyvūnų prekybos vietos turi būti įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų.

IX. GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS

65. Ūkinės paskirties gyvūnai registruojami vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.

66. Visi laikomi gyvūnai (šunys ir katės) turi būti užregistruoti vadovaujantis Gyvūnų (šunų, kačių) registravimo tvarka, patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus.

67. Neteko galios nuo 2012-04-27

Punkto naikinimas

Nr. V17-168, 2012-04-26, paskelbta TAR 2012-04-26, i. k. 2012-00980

X. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR NAIKINIMAS

68. Benamius (beglobius) gyvūnus gaudo, globoja, karantinuoja, naikina (atlieka eutanaziją) gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba, kurį teikia paslaugas Savivaldybės teritorijoje.

69. Benamius (beglobius) gyvūnus pagal asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.

70. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę. Gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo privalo kompensuoti visas išlaidas, patirtas gyvūno gaudymo, karantinavimo ir laikymo metu.

71. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas sunaikinamas.

72. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža utilizuoti. Jei gyvūnas turi savininką – išlaidas kompensuoja gyvūno savininkas, jei gyvūnas benamis (beglobis) – seniūnija.

73. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti Registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis, taip pat informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.

74. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus bei naudoti šiam tikslui šaunamąjį ginklą. Benamius (beglobius) gyvūnus gaudantys asmenys yra atsakingi už šių gyvūnų sunaikinimą ir jie privalo laikytis karantino termino.

XI. benamių kačių populiacijos mažinimas (REGULIAVIMAS)

75. Benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą) gali organizuoti ir vykdyti juridinis asmuo, kuris vykdo gyvūnų globos ir kontrolės veiklą, laikydamasis šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

76. Benamių kačių populiacijos mažinimas (reguliavimas) vykdomas tokiais etapais

76.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;

76.2. benamių kačių sugavimas;

76.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;

76.4. benamių kačių sterilizavimas, kastravimas;

76.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.

77. Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus šeriamos katės. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.

78. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo (reguliavimo) reikalavimais, nurodytais šiose Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją juridiniam asmeniui, vykdančiam benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Aktą pasirašo seniūnas ir juridinis asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.

79. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu).

80. Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.

81. Gaudant benames kates turi būti užtikrinta, kad jos patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jų sveikatai.

82. Benamių kačių skiepijimą, sterilizavimą ar kastravimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojai. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė prieš paleidimą turi būti pažymėta nukerpant vienos ausies kaušelio trečdalį.

83. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė paleidžiama toje pačioje vietoje, kurioje buvo sugauta. Asmenys, vykdantys benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas, sterilizuotas ar kastruotas kates ir jų skaičių.

84. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ar kiti asmenys negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, jei jos nekelia grėsmės kitiems gyvūnams, asmenims ar jų turtui. Tokias kates galima gaudyti tik tada, jei joms reikia suteikti veterinarinę pagalbą.

XII. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

85. Šunų vedžiojimo aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.

86. Žemės sklypas aikštelei įrengti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

87. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšliadėžės, suolai, šunų išmatų dėžės, „žymėjimosi“ stulpeliai, taip pat gali būti įrengtas šunų dresūros inventorius. Aikštelėse įrengtas inventorius dezinfekuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

88. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Šunų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

89. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros laiku apšviestos. Aikšteles prižiūri juridinis asmuo veikiantis seniūnijoje, kuris tvarko bendro naudojimo teritorijas.

90. Aikštelėse draudžiama vedžioti neskiepytus nuo pasiutligės, sergančius arba įtariamus segant užkrečiamomis ligomis, šunis.

XIII. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

91. Šios Taisyklės draudžia

91.1. padaryti gyvūną benamį (beglobį);

91.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

91.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus išimtinius atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

91.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

91.5. ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas ar kovas su gyvūnais;

91.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos neigiamai skatinant (baudžiant);

91.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;

91.8. laikyti daugiau gyvūnų, jei tai neatitinka teisės aktų reikalavimų;

91.9. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;

91.10. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose Taisyklėse nurodytų reikalavimų.

91.11. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

91.12. naudoti šunis ir kates maistui;

91.13. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;

91.14. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu: „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį);

91.15. vežti gyvūnus liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;

91.16. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;

91.17. vedžioti bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose, maudymosi vietose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;

91.18. laikyti daugiabučiame name ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis);

91.19. vežti ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju transportu;

91.20. vežti ne ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;

91.21. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;

91.22. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;

91.23. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose;

91.24. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti, išskyrus tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;

91.25. skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo neturint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo;

91.26. šerti gyvūnus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose.

XIV. BIČIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

92. Bitynas (bent viena šeima) turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

93. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

94. Nuvežtas bitynas ar jo dalis prie medingųjų augalų turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai, bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir savininko duomenys.

95. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, besiribojančių žemės sklypų savininkai turi būti įspėti.

96. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintų veterinarijos reikalavimų.

97. Bityno atstumas iki vandens telkinių, kurie naudojami visuomenės poilsiui, sportui, kitų masinio susibūrimo vietų, gyvulių girdymo vietų, turi būti ne mažesnis kaip 100 m. Jei nesilaikoma šių reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas aklina tvora ar apsodintas tankia gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.

98. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

99. Sodininkų bendrijų teritorijose ir kitose gyvenamosiose vietovėse

99.1. galima laikyti ne daugiau kaip vieną bičių šeimą viename are žemės;

99.2. atstumas nuo avilių iki tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 m;

99.3. atstumas tarp avilio ir bet kokios kategorijos kelio turi būti ne mažesnis kaip 20 m;

99.4. atstumas tarp bičių avilio ir kito savininko žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

100. Jei bityno savininkas nesilaiko 99.1 ir 99.4 punktuose nurodytų reikalavimų, jis turi turėti visų besiribojančių žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą.

101. Jei bityno savininkas nesilaiko 99.2 ir 99.3 punktuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.

102. Vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas ne arčiau kaip 50 m iki kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų.

103. Vežiojamojo bityno savininkas turi turėti medingųjų augalų sklypo savininko raštišką sutikimą.

104. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu (balandžio 1 d.–spalio 1 d.).

105. Bešeimininkio bičių spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu.

106. Reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savo noru arba kitu atveju gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR ATSAKOMYBĖ

107. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio.

108. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

109. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų laikymo reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.

110. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę

110.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių Taisyklių;

110.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno laikymo klausimais;

110.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;

110.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;

110.5. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudas.

111. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________________________

PATVIRTINTA

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17 - 409

AGRESYVIŲ ŠUNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Agresyvių šunų auginimo ir laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato asmenų elgesio su agresyviais šunimis ir jų mišrūnais bendruosius principus, kad būtų užtikrintas žmonių bei materialinio turto saugumas ir šunys būtų apsaugoti nuo neigiamo poveikio.

2. Taisyklėse išdėstyti pavojingų ir agresyvių šunų laikymo, registracijos ir priežiūros, sanitarijos ir higienos, vedžiojimo, benamių šunų gaudymo ir karantino, vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

3. Šių taisyklių Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje privalo laikytis visi asmenys laikantys agresyvius šunis.

4. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais galiojančiais teisės aktais

4.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin. 1997, Nr.

108-2728, 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);

4.2. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 56-2289);

4.3. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 32-1241).

4.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 „Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 62-2838);

4.5. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/1-548 „Dėl agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 62-2839);

II. PAGRINDINĖS NAUDOJAMOS SĄVOKOS

5. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (1 priedas).

6. Agresyvaus šuns savininkas – kiekvienas asmuo (fizinis sulaukęs 18 metų), gavęs Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos leidimą, laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.

7. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.

8. Beglobis agresyvus šuo – be savininko priežiūros paliktas šuo.

9. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė, pasirašiusi su Savivaldybės administracija (ar seniūnija) sutartį dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo ir naikinimo.

10. Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.

11. Leidimas – dokumentas, leidžiantis įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais

prekiauti, kurį išduoda, sustabdo ir panaikina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (2 priedas).

12. Pavojingi šunys – šunys, kurie dėl biologinių savybių kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

13. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme ir Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklėse vartojamas sąvokas.

III. LEIDIMŲ IŠDAVIMO, SUSTABDYMO IR PANAIKINIMO TVARKA

14. Leidimus įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje išduoda, sustabdo ir panaikina Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

15. Asmenys (fiziniai asmenys sulaukęs 18 metų), norintys gauti leidimą, Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui pateikia

15.1. nustatytos formos prašymą (3 priedas);

15.2. fizinis asmuo – Savivaldybės administracijos seniūnijos pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, juridinis – įregistravimo pažymėjimo kopiją;

15.3. pažymą, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos;

15.4. pažymą, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, ar kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas,

15.5. pažymą, kad asmuo yra išklausęs asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programą.

15.6. Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą (norintys dresuoti agresyvius šunis);

15.7. pažymą apie agresyvaus šuns sterilizaciją (jei agresyvus šuo yra kovinės veislės);

16. Leidimai išduodami nemokamai pagal 2 priedą.

17. Leidimai neišduodami asmenims

17.1. fiziniams asmenims jaunesniems, nei 18 metų;

17.2. asmenims, nepateikusiems 15 punkte nurodytų dokumentų ir pažymų.

18. Leidimo galiojimas pratęsiamas kas dveji metai, patikrinus privalomus leidimui turėti

dokumentus.

19. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios Taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, leidimas panaikinamas. Leidimas panaikinamas

19.1. jei nustatoma, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys ar suklastoti dokumentai;

19.2. jei leidimo galiojimo laikotarpiu atsakingas asmuo ar su juo kartu gyvenantys asmenys yra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

20. Asmeniui, praradusiam leidimą ir apie tai raštu informavusiam Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, išduodamas leidimo dublikatas.

21. Leidimo išdavimo registravimo žurnalo formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

IV. REGISTRACIJA

22. Asmenys agresyvius šunis privalo registruoti

22.1. įvežtus į Lietuvos Respubliką – per 5 darbo dienas;

22.2 įsigytus skiepytus Lietuvos Respublikoje – per 3 kalendorines dienas;

22.3. įsigytus neskiepytus – per vieną mėnesį.

24. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai prieš registraciją privalo būti identifikuoti tatuiruote arba mikroschema.

25. Agresyvaus šuns savininkas ar atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns pasą su paskiepijimo (vakcinavimo) žyma ir įrašytu identifikavimo numeriu.

26. Agresyvus šuo, nepriklausomai nuo vietos, kur jis yra laikomas, turi būti užregistruotas vadovaujantis Gyvūnų (šunų, kačių) registravimo tvarka, patvirtinta Savivaldybės administracijos.

V. LAIKYMAS

27. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą.

28. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.

29. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

30. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.

31. Atvirose atsakingų asmenų valdose agresyvūs šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2 m aukščio aptvertuose voljeruose.

32. Uždaroje atsakingo asmens valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2 m tvora, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas. Ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – „Nepririštas šuo“. Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos, tiek nakties metu.

33. Uždarose rakinamose patalpose, butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. agresyvūs šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.

34. Agresyvūs šunys, kaip ir sarginiai šunys, gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint Savivaldybės administracijos leidimą. Atsakingas asmuo turi laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams.

VI. DRESAVIMAS

35. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. Leidimai dresuoti agresyvius šunis išduodami, sustabdomi ir panaikinami vadovaujantis šių taisyklių III skyriaus reikalavimais.

VII. VEDŽIOJIMAS

36. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu agresyvų šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Agresyvūs šunys neturi kelti grėsmės praeiviams ir kitiems gyvūnams. Esant pašalinių asmenų ir kitų gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.

37. Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.

VIII. PREKYBA

38. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.

IX. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

39. Draudžiama

39.1. veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti;

39.2. perduoti agresyvų šunį globoti kitam asmeniui, neturinčiam leidimo laikyti agresyvų šunį;

39.3. organizuoti kovas tarp agresyvių šunų ar su kitais gyvūnais;

39.4. vedžioti agresyvius šunis be pavadėlio ir antsnukio;

39.5. vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis;

39.6. agresyvius šunis vedžioti masinėse žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimų ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles;

39.7. lankytis su agresyviais šunimis viešose vietose.

39.8. leisti agresyvius šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų.

X. AGRESYVAUS ŠUNS PAĖMIMAS

40. Agresyvius šunis galima paimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

40.1. kai atsiranda šių Taisyklių 17 punkte numatyti pagrindai;

40.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;

40.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai;

40.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;

40.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį;

40.6. pažeidus šias ar Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisykles, taip pat kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.

41. Šio straipsnio 40.1, 40.2, 40.5 ir 40.6 papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42. Atsiradus 40.4 ir 40.5 punktuose numatytiems pagrindams, įpėdinis raštu privalo informuoti Savivaldybės administraciją ar Registratorių.

43. Agresyvaus šuns paėmimą vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, tuo tikslu gali būti pasitelkiami ir kitų Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai.

44. Paimtas agresyvus šuo laikomas gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje arba perduodamas kitam asmeniui, turinčiam licenciją verstis tokio pobūdžio veikla. Išimtiniais atvejais gali būti perduodamas kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam leidimą ir sąlygas laikyti agresyvius šunis.

45. Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis paimamas agresyvus šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns laikymo vieta. Aktą pasirašo dalyvaujantys asmenys. Aktas surašomas trimis egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas agresyvaus šuns savininkui, kitas perduodamas gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai arba asmeniui, kuris priima agresyvų šunį, o trečiasis lieka paėmimą atlikusiam pareigūnui.

46. Sustabdžius leidimo galiojimą ir įgaliotam pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu pažeidėjas negali laikyti agresyvaus šuns, šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

47. Panaikinus leidimą ir per įgalioto pareigūno paskirtą terminą buvusiam šuns šeimininkui nerealizavus agresyvaus šuns, agresyvus šuo paimamas ir realizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

XI. BEGLOBIAI ŠUNYS

48. Asmuo, sugavęs (pastebėjęs) beglobį agresyvų šunį, privalo nedelsiant pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Jei jam nežinomas šuns savininkas ar jo adresas, jis privalo per 3 darbo dienas apie šuns sulaikymą pranešti seniūnijai arba policijai.

49. Seniūnija ar policija imasi priemonių surasti agresyvaus šuns savininką. Ieškojimo metu šuo laikomas gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje arba jį sugavusio asmens, o jam atsisakius – turinčiam sąlygas ir leidimą laikyti agresyvius šunis.

50. Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo laikyti dienos atsiranda šuns savininkas, agresyvus šuo grąžinamas jam. Agresyvaus šuns savininkas privalo atlyginti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ar tam, kas tuo metu prižiūrėjo šunį, visas išlaikymo išlaidas.

51. Jeigu per nurodytą laiką šuns savininkas neatsiranda, nuosavybės teisės į šunį perduodamos jį išlaikiusiam asmeniui, o jeigu jis atsisako, tuomet šuo perduodamas artimiausiai gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai numarinti.

XII. ATSAKOMYBĖ

52. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako ir atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių agresyvių šunų padaryta žala žmonių sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų savivaldybės bei valstybės turtui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

53. Jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai šuns savininkas nedelsdamas turi pranešti policijos komisariatui bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

54. Kiekvienu atveju agresyvaus šuns savininkas, kurio šuo apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, šunį turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.

55. Jeigu agresyvaus šuns savininkas po to, kai jam buvo panaikintas leidimas, ir toliau tęsia veiklą bei nesiima priemonių pašalinti priežastis, draudžiančias jam laikyti agresyvų šunį, arba atsisako savanoriškai tokį šunį realizuoti, Savivaldybės administracijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šuns savininko teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimo ir šuns priverstinio realizavimo.

56. Jei dėl savininko kaltės agresyviam šuniui gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo jo savininko priklausančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atliekančių institucijų pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl agresyvaus šuns likimo.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57. Taisyklių įgyvendinimo priežiūrą vykdo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai.

58. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Agresyvių šunų auginimo ir laikymo

Kaišiadorių rajono

savivaldybės teritorijoje taisyklių

1 priedas

AGRESYVIŲ ŠUNŲ VEISLIŲ SĄRAŠAS

1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai

1.1. Amerikiečių pitbulterjeras;

1.2. Bandogas (amerikiečių mastifas).

2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai

2.3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras;

2.4. Stafordšyro bulterjeras;

2.5. Amerikiečių buldogas;

2.6. Argentinos dogas;

2.7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas);

2.8. Kangalas (Turkų aviganis),

2.9. Kaukazo aviganis,

2.10. Pietų Rusijos aviganis.

Agresyvių šunų auginimo ir laikymo

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje

taisyklių 2 priedas

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

LEIDIMAS

ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI IR PREKIAUTI AGRESYVIAIS ŠUNIMIS

___________________ Nr. __________

(Data)

Atsakingam asmeniui ________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)

_______________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________l e i d ž i a m a

1. įsigyti, laikyti, veisti pavojingų veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti;

2. įsigyti, laikyti kovinių veislių šunis bei jų mišrūnus;

3. laikyti agresyvius šunis nurodytu adresu: ________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

Pavojingų, kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai nurodyti agresyvių šunų veislių sąraše, patvirtintame 2002 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“.

Nesilaikant Agresyvių šunų auginimo ir laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių leidimas gali būti panaikintas.

Administracijos direktorius

Agresyvių šunų auginimo ir laikymo

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių

3 priedas

______________________________________________________________

(vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas)

____________________________________________________________________________________________

(asmens / įmonės kodas)

____________________________________________________________________________________________

(adresas, telefonas, elektroninis paštas)

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai

PRAŠYMAS

IŠDUOTI LEIDIMĄ ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI IR PREKIAUTI AGRESYVIAIS ŠUNIMIS

__________________________

(data)

______________________________________

(surašymo vieta)

Prašau išduoti leidimą įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti agresyviais šunimis.

(Pabraukti leidimo gavimo priežastį).

Nurodytu adresu kartu gyvena ________________________________________________

(nurodyti asmenis)

______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

PRIDEDAMA

1. Vietos, kurioje bus laikomas agresyvus šuo, nuosavybę įrodantys dokumentai.

2.____ pažyma, kad atsakingas asmuo ir kartu gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos.

3.____ pažyma, kad atsakingas asmuo ir kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas.

4.____ pažyma, kad asmuo yra išklausęs asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programą.

5.____ Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimas (norintis dresuoti agresyvius šunis).

6. Raštiškas kartu su prašytoju daugiabutyje name, privačiame name gyvenančių šeimų pilnamečių asmenų ar sodo bendrijos valdybos sutikimas laikyti agresyvų šunį nurodytu adresu.

7. Juridinio asmens įregistravimo pažymėjimo kopija.

__________________________ ______________________________________

(parašas) (vardas, pavardė/ juridinio asmens vadovas)

Pakeitimai

1.

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. V17-168, 2012-04-26, paskelbta TAR 2012-04-26, i. k. 2012-00980

Dėl Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių ir vietinių rinkliavų nuostatų pakeitimo