DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS

Suvestinė redakcija nuo 2020-02-28

Įsakymas paskelbtas: TAR 2013-08-30, i. k. 2013-02500

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS

GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

2013 m. rugpjūčio 30 d. Nr. D1-559

Alytus

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55 - 1049; 2008, Nr. 113 - 4290) 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 501-2, Nr, 122-6126) 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (Žin., 2013, Nr. 48-2427)

1. T v i r t i n u Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse tvarkos taisykles (pridedama);

2. P a v e d u Alytaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriui paskelbti šį įsakymą savivaldybės interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje.

Administracijos direktorius Aurimas Truncė

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2013 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymas Nr. D1-559

(Alytaus rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. vasario 26 d.

įsakymo Nr. D1-210 redakcija)

GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų laikymą ir priežiūrą.

3. Taisyklės galioja Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

4. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkiųjų gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių nuostatoms.

5. Šios Taisyklės netaikomos laukiniams gyvūnams, medžioklinių veislių šunims, kurie turi būti laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai

Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.

Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.

Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.

Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.

Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.

Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.

Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.

Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

Viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.

7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir kituose gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II. GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

8. Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi

8.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;

8.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – teritorinė VMVT) arba privačiam veterinarijos gydytojui;

8.3. užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui;

8.4. užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Gyvūno laikytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių individualių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo;

8.5. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;

8.6. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

8.7. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. liepos 12 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1262 (OL 2017 L 182, p. 34). Gyvūnų laikytojai gyvūnų augintinių gaišenas gali tvarkyti ir pagal Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, arba jas laidoti savivaldybės administracijos nustatyta tvarka įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse;

8.8. apie gyvūno dingimą pranešti seniūnijos seniūnui ar įstaigai, nurodytai Taisyklių 57 punkte.

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

9. Šios Taisyklės draudžia

9.1. padaryti gyvūną bešeimininkiu, bepriežiūriu;

9.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

9.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus išimtinius atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

9.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

9.5. ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas ar kovas su gyvūnais;

9.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos neigiamai skatinant (baudžiant);

9.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;

9.8. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;

9.9. naudoti bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams;

9.10. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, siekiant tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

9.11. naudoti šunis ir kates maistui;

9.12.veisti gyvūnus, sukeliant žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei;

9.13. laikyti gyvūnus jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

9.14. taikyti gyvūnams netinkamus, žalingus gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginius;

9.15. nepakankamai šerti ar girdyti gyvūnus;

9.16. nesuteikti gyvūnams poilsio laiko, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius;

9.17.naudoti gyvūnus reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ir yra luošinami;

9.18. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;

9.19. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklose, sveikatos apsaugos įstaigų, kapinių, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių, teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, stadionuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei kitose viešose vietose, pažymėtose ženklu su užrašu: „Šunis vedžioti draudžiama“ arba draudžiamuoju ženklu;

9.20. vežti gyvūnus liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;

9.21. laikyti daugiabučiame name ūkinius gyvūnus;

9.22. vežti ūkinius gyvūnus viešuoju transportu;

9.23. vežti gyvūnus augintinius viešuoju transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;

9.24. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu ar be jo;

9.25. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;

9.26.šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti, išskyrus tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;

9.27. šerti gyvūnus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;

9.28. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

9.29. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;

9.30. daugiabučių namų gyvenamosiose patalpose, sandėliukuose, rūsiuose, bendrojo naudojimo koridoriuose laikyti ir kitose bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, daugiabučių namų aikštelėse) laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus palaidus bei kaupti mėšlą;

9.31. perduoti pavojingą šunį globoti kitam asmeniui, neturinčiam leidimo tokio šuns laikyti;

9.32. organizuoti kovas tarp agresyvių šunų ar su kitais gyvūnais;

9.33. vedžioti pavojingus šunis be pavadėlio ir antsnukio;

9.34. lankytis su pavojingais šunimis viešose vietose;

9.35. parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus jaunesniems negu 16 metų amžiaus asmenims be jų tėvų (globėjų) sutikimo;

9.36. vesti gyvūnus į valstybės ar savivaldybės institucijas, prekybos, paslaugų įstaigas, viešojo maitinimo įstaigas bei kitas įstaigas, išskyrus tas įmones, įstaigas ir organizacijas, kurios vykdo specializuotą veiklą arba kuriose yra numatyti tokie leidimai vidaus tvarkos taisyklėse;

9.37. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

10. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.

11. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.

12. Tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.

13. Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.

14. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

15. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.

16. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.

17. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.

18. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.

19. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.

20. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.

21. Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.

22. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

23. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami. Jei laukinis gyvūnas yra sužeistas, akivaizdžiai serga ar dėl kitų priežasčių jo negalima paleisti, o asmuo neturi būtinų žinių ir priemonių, kad gyvūnui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, apie tokį gyvūną asmuo privalo pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112.

V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI

24. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl ūkinės pakirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.

25. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

26. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.

27. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad

27.1. būtų laikomasi biologinio saugumo priemonių reikalavimų;

27.2. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

27.3. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

27.4. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

27.5. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

28. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

29. Alytaus rajono miesto gyvenamosiose vietovėse ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose, atitinkančiuose sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.

30. Draudžiama ūkinius gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.

31. Draudžiama pririšti ūkinius gyvūnus šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui ar patys eitų į kelią.

32. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, kurių privalo laikytis bendrijos nariai. Jei leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ar sąlygos nėra nustatyti sodininkų bendrijų vidaus tvarkos taisyklėse, taikomos Taisyklių nuostatos.

33. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai).

34. Bičių laikytojai turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius.

35. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.

36. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai, be Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkto reikalavimų, turi atitikti ir Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 8 punkto reikalavimus.

37. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojams leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip

37.1. 2,5 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų žemės valdos, kurioje jie bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

37.2. 1 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

38. Bičių laikytojams atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų medžių ar krūmų, nei nurodyta Taisyklių 37 punkte, galima tik tuo atveju, jei jie turi žemės valdos, kurioje pasėti medingieji augalai ar pasodinti medingieji medžiai ar krūmai, valdytojo raštišką sutikimą.

39. Siekdami užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, bičių laikytojai turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ .

40. Bičių laikytojai apie avilių su bičių šeimomis apžiūros, medkopio ar kitų bityno priežiūros darbų atlikimą medunešio laikotarpiu turi iš anksto žodžiu įspėti asmenis, esančius žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, ir už jos ribų, kurie galimai gali nukentėti nuo bičių.

41. Bičių laikytojai, turintys bitynus gyvenamosiose vietovėse, bičių skraidymo (nežiemojimo) laikotarpiu turi užtikrinti, kad

41.1. nuo jų įrengtų avilių su bičių šeimomis, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams su bičių šeimomis netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora (medine, vieline, metaline, plastikine ar pan.) arba apsodinta ne žemesniais kaip 2 m aukščio augalais;

41.2. avilių lakos būtų atgręžtos į jų žemės valdos centrą, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemesniame kaip 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus;

41.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojai turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdų savininkai ar naudotojai leidžia jiems laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

VI. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

42. Gyvūnai augintiniai turi būti laikomi nepažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio.

43. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „ Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

44. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

45. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.

46. Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.

47. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

48. Iš buto į laiptinę, koridorių, kitas bendrojo naudojimo vietas visus šunis būtina vesti su pavadėliu, o pavojingus ir kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus su pavadėliu ir antsnukiu.

49. Šunys viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, antsnukis gali būti nededamas Taisyklių 52 punkte nurodytais atvejais. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

50. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose gali būti be antsnukio

50.1 jei vedžiojamas ar vedamas šuo turi kompetentingos įstaigos ar organizacijos (Lietuvos kinologų draugija ar kita) išduotą pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš 3 metus;

50.2 jei šuo yra nešamas specialiame narvelyje, kuprinėje ar kitoje taroje;

50.3 maži šunys, sveriantys ne daugiau kaip 10 kg (bolonės, pudeliai, mažieji belgų šunys, dekoratyviniai spanieliai, japonų chinai ir pekinai, čihuahua, mopsai, prancūzų buldogai, anglų toiterjerai ir pan).

51. Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi pririšti ne arčiau kaip 15 m nuo gyvenamųjų namų, palaidi tik aptvertoje teritorijoje.

52. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

53. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L 27, p. 1), laikytojai turi turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas teisėtas tokių gyvūnų įsigijimas.

VII. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

54. Šunys, katės, šeškai bei kiti laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.

55. Gyvūnų, potencialių pasiutligės platintojų, savininkai privalo turėti veterinarinį paskiepijimo (vakcinacijos) pažymėjimą arba pasą su žymomis apie skiepus.

56. Jei šuo, katė, šeškas ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos priežiūros įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir teritorinei VMVT. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

viii. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

57. Bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams organizuoja įmonės, įstaigos, gyvūnų globos draugijos ar kitos organizacijos, įteisinusios savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, su kuriomis Alytaus rajono savivaldybės administracija yra sudariusi sutartis.

58. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“.

59. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

60. Jei pagaunamas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi implantuotą mikroschemą ar išorinio ženklinimo žymeklį), asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, privalo nedelsdamas pranešti gyvūno savininkui apie surastą gyvūną. Kai gyvūno savininko identifikuoti neįmanoma, asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, per 3 dienas apie bepriežiūrio ar bešeimininkio gyvūno sulaikymą privalo informuoti policiją arba Taisyklių 57 punkte nurodytus asmenis.

61. Gyvūno savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius gyvūno registracijos dokumentus, sumokėti patirtas išlaidas už gyvūno sugavimą, laikymą, priežiūrą.

62. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma ir neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, Taisyklių 57 punkte nurodyta įmonė tampa gyvūno savininke.

63. Draudžiama bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus laikyti, šerti (išskyrus Savivaldybės administracijos patvirtintose šėrimo vietose), leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.

64. Už neleistiną bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.

65. Alytaus rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programas, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas.

66. Asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates.

67. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“.

68. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Alytaus rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

ix. PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

69. Renginių su gyvūnais (parodų, sporto varžybų, rungtynių, mugių, aukcionų, cirko vaidinimų ar programų, konkursų, filmų, laidų, reklamų ar kitų viešųjų renginių, kuriuose naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų) organizatoriai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. B1-286 „Dėl Pranešimo apie renginį (-ius) su gyvūnais formos patvirtinimo“ reikalavimų.

70. Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo informuoti Alytaus rajono savivaldybės administraciją.

71. Alytaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už leidimų organizuoti renginius išdavimą informuoja teritorinę VMVT apie savivaldybės teritorijoje numatomus renginius su gyvūnais.

X. PREKYBA GYVŪNAIS

72. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu.

73. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotose tokių šunų veislynuose.

74. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.

75. Visos gyvūnų prekybos vietos turi būti įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų.

76. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus jaunesniems negu 16 metų amžiaus asmenims be jų tėvų (globėjų) sutikimo.

77. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotus leidimus.

xi. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ GAIŠENŲ TVARKYMAS

78. Gyvūnų augintinių gaišenos tvarkomos vadovaujantis Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“.

79. Už gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų tvarkymą atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena, savininkas. Jei gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, tatuiruotę ir pan.) savininkai privalo prisiimti atsakomybę už gyvūnų gaišenų tvarkymą.

80. Jei naminio gyvūno gaišena randama viešoje vietoje radęs asmuo privalo nedelsiant pranešti rajono Savivaldybės seniūnijos seniūnui, jei gaišena laukinio gyvūno – medžiotojams.

xii. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR ATSAKOMYBĖ

81. Alytaus rajono savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos Taisyklės, bendradarbiauja su teritorine VMVT ir policija.

82. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

83. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti teritorinei VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

84. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

85. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų laikymo reikalavimų, gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paimti perduoti kitam savininkui (ar globėjui) arba nugaišinti.

86. Kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, Savivaldybės administracijos už aplinkos apsaugą atsakingas atstovas, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam Leidimą ir sąlygas laikyti tokius šunis arba Laikinajam gyvūnų globėjui.

87. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, asmenys, nurodyti šių Taisyklių 88 punktu, turi teisę

87.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių;

87.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno laikymo klausimais;

87.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už šių Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;

87.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;

87.5. pažeidėjams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudas;

87.6 perduoti gyvūnus laikinai globai ir organizuoti gyvūnų paėmimo iš gyvūnų savininkų, globėjų ar laikytojų procedūrą.

88. Šių Taisyklių kontrolę vykdo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, seniūnijų seniūnai ir kiti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgalioti asmenys.

89. Gyvūnų savininkai, laikytojai privalo įstatymuose nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

90. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo ir laikymo, sprendžia tam atvejui nagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

91. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Pakeitimai

1.

Alytaus rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. D1-210, 2020-02-26, paskelbta TAR 2020-02-27, i. k. 2020-04231

Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. D1-559 „Dėl Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo