DĖL ALYTAUS RAJONO SIMNO GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PAKEITIMO

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS RAJONO SIMNO GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PAKEITIMO

2008 m. rugsėjo 25 d. Nr. K-253

Alytus

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 60 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-07-16 įsakymu Nr. ISAK-1162 „Dėl Reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 124-4495), Alytaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Pakeisti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. K-140 patvirtintus Alytaus rajono Simno gimnazijos nuostatus ir patvirtinti jų naują redakciją (pridedama).

2. Įpareigoti savivaldybės merą Algirdą Vrubliauską pasirašyti Alytaus rajono Simno gimnazijos nuostatus.

3. Įpareigoti Alytaus rajono Simno gimnazijos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Vitą Jatkauskienę, vykdančią Alytaus rajono Simno gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuostatų naują redakciją Juridinių asmenų registre.

4. Sprendimo vykdymo kontrolę pavesti savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui Rimantui Židanavičiui.

Savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. K-253

ALYTAUS RAJONO SIMNO GIMNAZIJOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Simno gimnazija;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas - Simno gimnazija.

2. Mokyklos įsteigimo data: 1994-09-09.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė - Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė - bendrojo lavinimo mokykla.

5. Mokyklos tipas - gimnazija yra keturmetė su bendrojo lavinimo skyriumi (1-8 klasės).

6. Gimnazijos buveinė: Vytauto g. 83, Simno seniūnija, Simnas, LT-74305 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba - lietuvių.

8. Steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba (toliau - mokyklos steigėja), identifikavimo kodas 188652430, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus.

9. Mokymo forma - dieninė, eksternas.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas, pagrindinė švietimo veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31d. įsakymu Nr. DĮ- 226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877)

pradinis ugdymas, kodas 85.20;

pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20.

11. Kitos veiklos rūšys

švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai

mokymosi pasiekimų pažymėjimas (E 2055);

pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (B 1701);

pradinio išsilavinimo pažymėjimas (F 1001);

pažymėjimas (K 2058);

pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (C 2701);

pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (H 2001);

vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (D 3701);

brandos atestatas (V, P 3014);

brandos atestato priedas (VP 3016).

13. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą, tvarkantis finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą savarankiškai, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. GIMNAZIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Gimnazijos tikslai yra šie

14.1. išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinti gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

14.2. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

14.3. sudaryti sąlygas mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą;

14.4. mokyti Simno ir aplinkinių seniūnijų vaikus pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, organizuoti darbą su aptarnaujamos teritorijos pagrindinių mokyklų devintų-dešimtų klasių mokytojais, rengiant moksleivius stoti į gimnazijos trečią klasę;

14.5. kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę;

14.6. užtikrinti gerą parengimą tolesnėms studijoms, garantuoti ugdymo kokybę, atitinkančią įvairių mokinių gebėjimų poreikius ir išsilavinimo standartų reikalavimus, orientuojantis į tautos tradicijas, Lietuvos visuomenės poreikius, Europos patirtį ir naujas technologijas;

14.7. Individualizuoti ugdymo programas skirtingų gebėjimų moksleiviams, taikyti įvairius mokymo(si) būdus, kad mokiniai pasiektų valstybinio išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis.

15. Gimnazijos uždaviniai

15.1. ugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

15.2. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimui, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

15.3. stiprinti gimnazijos bendruomenę, aktyvinti žmoniškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos dalyvauti ugdymo procese bei gimnazijos gyvenime;

15.4. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti mokinių bei jų tėvų poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

15.5. sudaryti mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ir saugias ugdymosi bei darbo sąlygas;

15.6. kurti gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį

15.7. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmogiškuosius resursus.

16. Gimnazijos funkcijos

16.1. organizuoti mokymo procesą (mokslo metų pradžia kiekvienais metais - rugsėjo 1 d.);

16.2. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlant ir taikant skirtingus mokymo (-si) būdus;

16.3. teikti priešmokyklinį vaikų ugdymą bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

16.4. sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

16.5. organizuoti mokinių papildomą ugdymą, integruojant jį su bendruoju lavinimu;

16.6. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose ir gimnazijos klasėse;

16.7. gali organizuoti pailgintos darbo dienos grupių darbą;

16.8. kurti vidinio gimnazijos audito sistemą, atlikti auditą;

16.9. vykdyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir gimnazijos baigiamuosius brandos egzaminus;

16.10. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, kuriais siekiama mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės židinį.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

17. Į gimnazijos bendrojo lavinimo skyriaus V-VIII klases mokiniai priimami pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų registravimo datas.

18. Į gimnazijos pirmąją klasę priimami aštuonias klases baigę mokiniai.

19. Į gimnazijos pirmąją ir antrąją klases priimami visi pagrindinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys pažangūs mokiniai.

20. Į gimnazijos trečiąją, ketvirtąją klases priimami visi bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys pažangūs mokiniai.

21. Kai norinčių į šias klases yra daugiau nei gimnazija gali priimti, galima mokinių atranka.

22. Priėmimo kriterijai

22.1. olimpiadų, konkursų laimėjimai;

22.2. pageidaujamo profilio dalykų metinių pažymių vidurkis.

23. Asmenys mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas priimami vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

24. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos direktoriui pateikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų). 14-16 metų vaikas, pateikiantis šiame punkte nurodytą prašymą, turi turėti vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

25. Asmuo, neturintis išsilavinimą ar mokymosi pasiekimus liudijančio dokumento, priimamas mokytis tik gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka, patikrinus jo žinias bei gebėjimus ir nustačius, kurios klasės programą jos atitinka.

26. Asmuo, baigęs užsienio šalies pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba tam tikrą jos dalį, vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka.

27. Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (atskiru atveju - jaunesnis, jeigu jis yra pakankamai šiai programai subrendęs).

28. Vieno iš tėvų (globėjų) prašymu vaikas gali būti priimamas į antrąją klasę, jeigu direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias nustatoma, kad yra įsisavinęs pradinio ugdymo programos dalį, skirtą pirmai klasei.

29. Pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami asmenys, pateikę gimnazijos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

30. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, baigęs pradinio specialiojo ugdymo programą - pagal pagrindinio specialiojo ugdymo programą, pateikęs mokyklos direktoriui pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą.

31. Tėvams pageidavus adaptuotos pradinio (pagrindinio) ugdymo programos, specialiųjų poreikių mokinys gali būti priimamas mokytis pagal pradinio (pagrindinio) specialiojo ugdymo programą, o pradinio (pagrindinio) specialiojo ugdymo programos mokinys - pagal adaptuotą pradinio (pagrindinio) ugdymo programą.

32. Mokinys, norintis mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, į 3 gimnazijos klasę priimamas pateikus prašymą, raštišką tėvų (rūpintojų) sutikimą ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

33. Į gimnazijos 4 klasę atvykęs iš kitos mokyklos mokinys priimamas pateikus prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą.

34. Mokinys, atvykęs iš kitos mokyklos į gimnazijos 3 ir 4 klases mokslo metams prasidėjus, priimamas pateikęs prašymą ar raštišką tėvų (rūpintojų) sutikimą (jei reikia), mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

35. Priimant mokinius į 3 ir 4 gimnazijos klases, teritorinis pasiskirstymas ir atranka pagal mokymosi pasiekimus netaikomi.

36. Asmuo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikęs gimnazijos direktoriui pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą. Asmuo, atvykęs iš kitos mokyklos, pateikia ir pažymą apie pagrindinio ugdymo programos dalykų turinio adaptavimą ir mokymosi pasiekimus (ko išmoko).

37. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais, priimant mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Abu sutarties egzemplioriaus pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, sutarties kopija segama į asmens bylą.

38. Mokymo sutartis su kiekvienu naujai atvykusiu mokiniu ir tos gimnazijos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, sudaroma jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui.

39. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų).

40. 14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

41. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

42. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įrašomas į gimnazijos abėcėlinę knygą, formuojama jo asmens byla, kurioje saugoma išsilavinimo pažymėjimo kopija. Originalas grąžinamas jo pateikėjui.

43. Mokiniui išvykus iš gimnazijos, jo asmens byla lieka gimnazijoje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos arba pateikiama Dokumentų rengimo taisyklėse nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus.

44. Mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino išvykimo priežastį. Priėmimas į ligoninės ar sanatorinę mokyklą įforminamas tos mokyklos direktoriaus įsakymu, jame nurodant „gydymosi laikotarpiui“.

45. Mokinių paskirstymas į klases (srautus) įforminamas direktoriaus įsakymu (-ais).

46. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnybomis, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

IV. GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

47. Vaiko teisės

47.1. ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

47.2. turėti higienos reikalavimus atitinkančią vietą veiklai;

47.3. į medicinos aptarnavimą, tinkamą mitybą ir higieną;

47.4. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą bei poreikius;

47.5. bręsti doroviškai, ugdytis bendravimo kultūrą;

47.6. atskleisti savo gebėjimus ir talentus;

47.7. ugdyti savo kalbą, perimti tautos kultūrą, papročius ir tradicijas;

47.8. naudotis kitų teisės aktų įtvirtintomis teisėmis.

48. Mokinių teisės

48.1. nemokamai mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo programas;

48.2. nemokamai gauti informaciją apie gimnazijoje veikiančias švietimo programas, mokymosi formas;

48.3. mokytis pagal savo gebėjimus ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

48.4. savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

48.5. gauti geros kokybės švietimą;

48.6. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

48.7. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

48.8. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą;

48.9. į socialinę pagalbą, jei tokios negali suteikti tėvai (vaiko globėjai, rūpintojai);

48.10. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

48.11. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

48.12. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

48.13. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminus;

48.14. įsijungti į gimnazijos valdymą: organizuoti mokinių savivaldą, dalyvauti gimnazijos taryboje, išsakyti savo nuomonę dėl ugdomojo proceso organizavimo, ugdymo plano, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykių;

48.15. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

48.16. nustatyta tvarka naudotis gimnazijos biblioteka, skaitykla, vadovėliais, sporto ir aktų salėmis, dirbtuvėmis bei mokomaisiais kabinetais, kompiuteriais;

48.17. turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

48.18. puoselėti kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas;

48.19. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

48.20. sulaukus 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

48.21. dalyvauti popamokinėje veikloje;

48.22. leisti laikraščius, sienlaikraščius;

48.23. specialiųjų poreikių vaikas, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali mokytis visiškos arba dalinės integracijos forma, jo poreikius įvertinus ir ugdymo programas nustačius mokyklos specialiojo ugdymo komisijai arba pedagoginei psichologinei tarnybai.

48.24. kitos teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

49. Mokinių pareigos

49.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų;

49.2. mokytis iki 16 metų gimnazijoje ar kitoje formalioje švietimo įstaigoje, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią ruoštis savarankiškam gyvenimui;

49.3. reguliariai lankyti gimnaziją laikytis mokinio elgesio ir vidaus tvarkos taisyklių, gimnazijos nuostatų;

49.4. gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, kultūringai elgtis ir pagarbiai bendrauti su mokytojais bei kitais gimnazijos bendruomenės nariais;

49.5. mokytis pagal savo gebėjimus, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes;

49.6. tausoti gimnazijos turtą, taupyti elektros energiją, vandenį, šilumą;

49.7. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti gimnazijai padarytą žalą;

49.8. laikytis darbo saugos taisyklių;

49.9. nustatyta tvarka budėti klasėse, koridoriuose, valgykloje, renginiuose;

49.10. kiekvienoje pamokoje turėti pasiekimų knygelę ir, mokytojams paprašius, ją pateikti;

49.11. pasiekimų knygelę pildyti tvarkingai;

49.12. visų dalykų sąsiuvinius tvarkyti pagal vieningus reikalavimus;

49.13. kepures, paltus ir striukes palikti rūbinėje;

49.14. laikytis asmens higienos reikalavimų;

49.15. laikytis žmonių bendrabūvio normų, gimnazijos bendruomenės priimtų demokratijos principų, dalyvauti juos įtvirtinant, gerbti valstybės simbolius, kalbą, kultūrą, kitas kultūras.

50. Mokinių atsakomybė

50.1. mokiniai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

50.2. ydingo elgesio mokiniams (sąmoningai nelankantiems mokyklos, padariusiems nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, nuolat darantiems administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, darantiems žalą ir keliantiems pavojų aplinkiniams), išnaudojus visas švietimo pagalbos priemonių, numatytų Švietimo įstatyme galimybes, gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238) numatytos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės;

50.3. vaikas, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė privalo

50.3.1. vykdyti jam paskirtą minimalios priežiūros priemonę;

50.3.2. gerbti savo atstovus pagal įstatymą, kitus šeimos narius;

50.3.3. gerbti mokytojus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

50.3.4. laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;

50.3.5. gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę;

50.3.6. įstatymų numatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

51. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

51.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas vaiko individualius gabumus ir valstybinius standartus atitinkantis ugdymas;

51.2. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymo formas, vaiko galimybes, atsiveriančias baigus atitinkamas programas;

51.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

51.4. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą (kursą), formas;

51.5. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

51.6. dalyvauti gimnazijos savivaldoje, klasės tėvų savivaldoje ir turėti įtakos gimnazijos ugdymo plano turiniui, metodams, vertinimo formoms;

51.7. naudotis Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

51.8. kitais teisės aktais nustatytos teisės ir pareigos.

52. Tėvų (vaiko globėjų, rūpintojų) pareigos

52.1. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

52.2. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis pakankamai subrendęs, leisti į gimnazijos bendrojo lavinimo skyriaus pirmąją klasę, užtikrinti punktualų ir reguliarų gimnazijos lankymą;

52.3. bendradarbiauti su gimnazijos vadovais, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

52.4. parinkti savo vaikui iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą; kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

52.5. užtikrinti kad vaikas įgytų pagrindinį išsilavinimą arba mokytųsi iki 16 metų, motyvuotai rinktųsi tolesnę veiklos sritį

52.6. aprūpinti mokinį individualiomis mokymosi priemonėmis;

52.7. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti gimnazijai vaikų padarytą materialinę žalą;

52.8. operatyviai pranešti gimnazijai apie svarbius mokinio gyvenimo pasikeitimus: gyvenamosios vietos, globėjų kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui turinčius veiksnius

52.9. teikti gimnazijai visus jos dokumentacijai tvarkyti reikalingus dokumentus apie mokinį ir jo šeimą;

52.10. kitas teisės aktų nustatytas teises ir pareigas.

53. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė

53.1. tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė;

53.2. dėl pažeidimų pats mokinys ar mokyklos administracija turi teisę kreiptis pagalbos į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, teisėsaugos ar kitą instituciją dėl įstatymų nustatytų atsakomybės priemonių taikymo.

54. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonė, atstovo teisės

54.1. gauti informaciją apie vaiko mokyklos lankymą, ugdymo(si) sąlygas, jo pažangą;

54.2. gauti informaciją apie vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo eigą;

54.3. kreiptis su prašymais ir skundais;

54.4. sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę ir kitas teisės aktų numatytas teises.

55. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovo pareigos

55.1. rūpintis, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė lankyti mokyklą ir vaikas atliktų paskirtą minimalios priežiūros priemonę;

55.2 bendradarbiauti su minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo(si), elgesio pokyčių ir kitus su vaiko interesais susijusius klausimus;

55.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas;

55.4. stebėti ir taisyti vaiko elgesį.

56. Mokytojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (toliai mokytojo) teisės

56.1. naudotis teisėmis, kurios yra numatytos jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir norminiuose aktuose;

56.2. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, nepažeidžiant švietimą reglamentuojančių dokumentų;

56.3. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą, išmokamą kiekvieną mėnesį;

56.4. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus, jeigu yra trys ir daugiau vieno dalyko ar srities specialistai;

56.5. atostogauti ir naudotis teise į pailgintas atostogas;

56.6. vertinti gimnazijos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

56.7. pagal nustatytą tvarką dalyvauti gimnazijos savivaldoje.

57. Mokytojų pareigos

57.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

57.2. skatinti mokinius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

57.3. ugdyti mokinių savarankiškumą, gebėjimą mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi;

57.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su gimnazijos Specialiojo ugdymo komisija;

57.5. ugdyti tvirtas mokinių dorines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, užtikrinančias jų asmens galių plėtotę;

57.6. laikytis teisės norminių aktų, mokytojo etikos normų ir gimnazijos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

57.7. nuolat informuoti tėvus (globėjus) apie jų vaikų mokymosi poreikius ir pasiekimus;

57.8. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus;

57.9. tobulinti savo kvalifikaciją;

57.10. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Mokytojo, vykdančio vaiko minimalios priežiūros priemonę, pareigos

58.1. užtikrinti tinkamą vaikui paskirtos minimalios priežiūros vykdymą;

58.2. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos atsiskaityti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui už vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymą;

58.3. bendradarbiauti su savivaldybės administracija, vaiko atstovais pagal įstatymą ir kitais asmenimis bei institucijomis;

58.4. atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu.

59. Klasių auklėtojų (kuratorių) pareigos ir teisės

59.1. rūpintis mokinių asmenybės ir socialiniu ugdymu bei branda;

59.2. burti klasėje dirbančius mokytojus iškeltiems uždaviniams įgyvendinti;

59.3. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

59.4. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną, vykdyti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevenciją;

59.5. padėti mokiniams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais, inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, gimnazijoje;

59.6. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus apie jo mokymąsi ir elgesį, neatidėliojant išsiaiškinti gimnazijos nelankymo priežastis;

59.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti gimnazijos vadovus bei Vaiko teisių apsaugos tarnybą;

59.8. padėti mokiniams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

59.9. padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

59.10. būti tarpininku tarp gimnazijos vadovybės, kitų mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sprendžiant individualias auklėtinių problemas;

59.11. tvarkyti auklėtinių lankomumo, ugdymosi rezultatus įteisinančius dokumentus;

59.12. informuoti mokinius apie profesinio orientavimo (-si) šaltinius ir institucijas;

59.13. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, gimnazijoje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią vertybiškai orientuotą pilietinę poziciją.

60. Mokytojų, klasės auklėtojų atsakomybė

60.1. mokytojai ir klasės auklėtojai atsako už mokinių auklėjimą, lankomumą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja moksleivius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka;

60.2. mokytojai yra atsakingi už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu;

60.3. gimnazijos socialinis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi gimnazijos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybių aprašymais.

V. SAVIVALDA

61. Gimnazijos savivalda grindžiama švietimo tikslais, gimnazijoje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

62. Gimnazijos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

63. Gimnazijos tarybą sudaro: 4 gimnazijinių klasių mokiniai, 4 mokytojai, 4 tėvų atstovai ir 4 vietos bendruomenės atstovai. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.

64. Gimnazijos tarybos nariai balsuodami išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie organizuoja tarybos veiklą.

65. Gimnazijos taryba perrenkama kas dveji metai rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Tėvus į gimnazijos tarybą renka tėvų susirinkimas, mokytojus - mokytojų taryba, mokinius (antros ir trečios pakopos) - visuotinis šių pakopų mokinių susirinkimas, vietos bendruomenės atstovus - Seniūnijos taryba.

66. Gimnazijos direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui šios tarybos darbe dalyvauja tarybos narių teisėmis.

67. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje gimnazijos tarybos narių balsų dauguma. Gimnazijos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

68. Gimnazijos taryba teikia informaciją apie priimtus nutarimus.

69. Gimnazijos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams.

70. Gimnazijos steigėja, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad gimnazijos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

71. Gimnazijos taryba

71.1. nustato gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja gimnazijos veiklos programą, gimnazijos strateginį planą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

71.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

71.3. pedagogų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš 2-4 gimnazijos klasių klausimus;

71.4. svarsto gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja, kontroliuoja lėšų paskirstymą, gimnazijos ūkinę finansinę veiklą, svarsto darbuotojų materialinio skatinimo klausimus;

71.5. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, svarsto naujų gimnazijos padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

71.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir deleguoja savo atstovą stebėtojo teisėmis į viešo konkurso vadovo vietai užimti komisiją;

71.7. gali sustabdyti kitų gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos komisijos;

71.8. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.

72. Mokytojų taryba - nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos vadovai, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, klasės auklėtojai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

73. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

74. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorių renka Mokytojų tarybos nariai.

75. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių Mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje Mokytojų tarybos narių balsų dauguma.

76. Mokytojų taryba

76.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo gimnazijoje klausimus, svarsto mokinių ugdymo(si) rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

76.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, strateginio plano, aptaria profilinio ugdymo planus, ugdymo programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

76.3. aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, ugdymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

76.4. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, gabiųjų mokinių identifikavimo klausimus, jų ugdymo programas, metodus.

77. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina mokinių susirinkimas.

78. Mokinių tarybą sudaro 6-12 klasių mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po 1-2 atstovus į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

79. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių, kurie organizuoja mokinių tarybos veiklą.

80. Mokinių taryba

80.1. svarsto ir, suderinusi su gimnazijos vadovybe, inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūri jų laikymąsi, dalyvauja mokinių elgesio vertinime, pritaria svarbiausiems mokinių renginių planams;

80.2. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje, organizuoja mokinių laisvalaikį;

80.3. svarsto mokinių teisių gynimo klausimus gimnazijoje ir už gimnazijos ribų;

80.4. priima sprendimus dėl visos gimnazijos savivaldos institucijų ar mokinių susirinkimų sušaukimo;

80.5. svarsto ir teikia siūlymus mokinių rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkomanijos prevencijos klausimais;

80.6. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.

81. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kasmet rugsėjo mėnesį klasės mokinių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasės mokinių tėvai kartu su klasės auklėtoju planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojui spręsti iškilusias ugdymo problemas.

82. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti sudaroma Metodinė taryba. Ją sudaro dalykų ar dalykų sričių metodikos grupių pirmininkai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintus Metodinės tarybos nuostatus.

83. Metodinei tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

84. Mokyklos struktūra: gimnazija yra keturmetė su bendrojo lavinimo skyriumi (1-8 klasės).

85. Gimnazija

priešmokyklinis ugdymas;

1- oji pakopa: 1 - 4 klasės;

2-oji pakopa I koncentras: 5-8 klasės;

2- ji pakopa II koncentras: 1-2 gimnazijos klasės;

3-oji pakopa: 3-4 gimnazijos klasės.

86. Gimnazijai vadovauja direktorius, kuris priimamas į darbą ir atleidžiamas iš jo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Direktorius

87.1. vadovauja gimnazijos strateginio plano ir metinių veiklos programų, gimnazijos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

87.2. teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina etatinių pareigybių sąrašą, darbuotojų pareigybių aprašymus, skiria drausmines nuobaudas mokyklos darbuotojams;

87.3. užtikrina

87.3.1. bendradarbiavimu pagrįstus santykius;

87.3.2. mokytojo etikos normų, darbo drausmės laikymąsi gimnazijoje;

87.3.3. skaidriai priimamus sprendimus;

87.3.4. bendruomenės narių informavimą;

87.3.5. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

87.4. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę;

87.5. inicijuoja gimnazijos vidaus audito vykdymą;

87.6. sudaro nuolat veikiantį kolegialų balso teisę turintį organą - direkciją iš direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų

87.6.1. direkcijos pirmininkas yra mokyklos direktorius, posėdžius protokoluoja sekretorius, kurį skiria direktorius;

87.6.2. direkcijos pasitarimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių;

87.6.3. direkcija stebi, analizuoja ir vertina atskiras mokyklos veiklos sritis, priima nutarimus dalyvaujančių balsų dauguma.

87.7. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

87.8. rūpinasi nepedagoginio personalo profesiniu tobulėjimu;

87.9. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniams teikimu;

87.10. plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais);

87.11. palaiko ryšius su Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

87.12. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminus;

87.13. sudaro komisijas, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros gimnazijos veiklos sritys, rekomenduojami ar siūlomi atitinkami sprendimai;

87.14. nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

87.15. rūpinasi gimnazijos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbuotojų sauga ir sveikata darbe, civiline sauga;

87.16. sudaro metinę gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja gimnazijos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia Gimnazijos tarybai aprobuoti;

87.17. turint sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Gimnazijos tarybai pritarus, gali skirti vienkartinius mėnesinius priedus prie tarifinio atlyginimo, taikyti kitas materialinio skatinimo formas;

87.18. atstovauja gimnazijai kitose institucijose, pasirašo sutartis;

87.19. atsako už informacijos apie gimnazijoje vykdomų švietimo programų, jų pasirinkimo galimybių, priėmimo sąlygų, mokamų paslaugų, mokytojų kvalifikacijos, svarbiausių gimnazijos audito rezultatų ir pasiekimų viešą skelbimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

87.20. atsako už visos gimnazijos veiklą ir jos rezultatus, už tvarkomų dokumentų saugumą ir turimos informacijos konfidencialumą;

87.21. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų norminių aktų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės dokumentų tikslų vykdymą;

87.22. atlieka kitas gimnazijos steigėjo priskirtas funkcijas;

87.23. skatina pedagoginio ir aptarnaujančio personalo darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas;

87.24. užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą gimnazijoje ir kitas Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatyme priskirtas funkcijas;

88. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

88.1. organizuoja mokyklos ugdymo plano, programų vykdymą, sudaro pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

88.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

88.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi gimnazijos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

88.4. vadovauja gabiųjų mokinių ugdymo programų įgyvendinimui, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

88.5. stebi kuruojamų dalykų ugdymo procesą, vykdo kuruojamų dalykų priežiūrą ir vertina ugdymo rezultatus;

88.6. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis, bendradarbiauti individualizuojant ugdymo turinį, pasirenkant mokymo metodus, atliekant projektinius darbus;

88.7. tvarko mokinių ir gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą;

88.8. sudaro pasiekimų patikrinimo ir baigiamųjų egzaminų grafikus;

88.9. tvarko mokinių duomenų banką, veda mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų, brandos atestatų apskaitą tvarko direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

88.10. analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo ir papildomo ugdymo švietimo pokyčius;

88.11. organizuoja vidaus auditą;

88.12. pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį;

88.13. pildo statistines atskaitas, susijusias su pedagogų bei mokinių duomenimis;

88.14. vykdo mokinių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas ir tėvus (globėjus) apie vengiančius gimnaziją lankyti mokinius ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

88.15. atsako už vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje ir kitas Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatyme priskirtų funkcijų vykdymą;

88.16. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų) švietimą;

88.17. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

88.18. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus, vykdo funkcijas pagal kitas pareigybės aprašyme ir mokyklos veiklos programoje priskirtas kuravimo sritis;

88.19. teikia pagalbą pedagogams, inicijuoja gimnazijos metodinių būrelių, tarybos veiklą;

88.20. vykdo kitas pareiginės instrukcijos numatytas funkcijas.

89. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

89.1. atsako už gimnazijos aprūpinimą informaciniais ir materialiniais ištekliais, patalpų paruošimą darbui;

89.2. užtikrina gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, priešgaisrinę ir darbų saugą;

89.3. rūpinasi gimnazijos sanitarija ir higiena;

89.4. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą, vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR APMOKĖJIMAS UŽ DARBĄ

90. Gimnazijos direktorių skiria į darbą neterminuotai ir atleidžia iš jo Alytaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

91. Pedagoginius ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

92. Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

93. Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

94. Direktoriaus darbo užmokestį ir didžiausią leistiną etatų pareigybių skaičių tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba. Darbuotojų darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato direktorius, neviršydamas Alytaus rajono savivaldybės biudžete mokyklai patvirtintų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

95. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojų atestaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokytojų atestacijos nuostatais, vykdo Mokytojų atestacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Gimnazijos vadovų atestaciją vykdo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta atestacijos komisija.

96. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas per metus gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI, EGZAMINAI

97. Teisės aktų nustatyta tvarka gimnazijoje vykdomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminai.

98. Pasiekimų patikrinimas, brandos egzaminai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

99. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai ir mokytojo atestacijos pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

100. Už išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimų, brandos atestatų ir jų priedų užsakymą, saugojimą ir atsiskaitymą už panaudotų blankų apskaitą atsakingas gimnazijos direktorius.

101. Už išsilavinimo pažymėjimų, pažymėjimų ir brandos atestatų blankų išdavimo apskaitos knygų tvarkymą atsako gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kurio pareigybės aprašyme tai numatyta;

102. Už pradinio, pagrindinio išsilavinimo, mokymosi pasiekimų pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimą, įrašų teisingumą atsako direktoriaus pavaduotojas ugdymui, tvarkantis mokinių duomenų bazę.

103. Brandos atestatų ir jų priedų įrašų teisingumui patikrinti direktoriaus įsakymu sudaroma komisija. Klasės auklėtojas komisijai pateikia metinių ir brandos egzaminų pažymių suvestines, egzaminų protokolus, apeliacijos komisijų išvadas, klasės dienyną, brandos atestatų, jų priedų ir pažymėjimų apskaitos knygą, išrašytus brandos atestatus ir jų priedus.

XI. GIMNAZIJOS RYŠIAI

104. Gimnazija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, Alytaus apskrities gimnazijomis, Alytaus profesinio rengimo centru, Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba, Alytaus RŠPPPC, VŠĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Simno ambulatorija, policijos nuovada, Alytaus rajono kultūros centru, Simno žemės ūkio mokykla, Simno specialiąja mokykla, Alytaus rajono savivaldybės Simno vaikų darželiu ir kitais su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

105. Gimnazija dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis Alytaus miesto ir rajono mokyklomis ir vietos bendruomene.

XII. GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

106. Švietimo stebėseną gimnazija vykdo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius.

107. Gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba ir atitinkamos valstybės institucijos, gimnazijos veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja Alytaus rajono savivaldybės taryba.

108. Valstybinę gimnazijos veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Alytaus apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

109. Gimnazijos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

110. Gimnazija naudojasi įstatymų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi ir mokymo priemonėmis.

111. Lėšų šaltiniai

111.1. valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimai;

111.2. gauta parama;

111.3. lėšos, gaunamos už teikiamas mokamas paslaugas, iš projektų ir pan.

111.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

112. Gimnazija lėšų apskaitą ir finansines operacijas vykdo teisės aktų nustatyta tvarka.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

113. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas gimnazijos steigėjo ar gimnazijos direktoriaus iniciatyva.

114. Gimnazijos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, Gimnazijos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

115. Gimnazijos dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5- 211), Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169). Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1776/V-83 (Žin., 2005, Nr. 105-3907).

XVI. GIMNAZIJOS REGISTRAVIMAS

116. Gimnazija registruojama Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Juridinių asmenų registro nuostatu, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), nustatyta tvarka.

XVII. GIMNAZIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

117. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Švietimo įstatymu. Ją reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant laikomasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo , likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės.2004- 06-14 nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95 (1)-3510), išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95 (l)-3509).

118. Alytaus rajono savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui asmeniškai Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi mokymosi sutartyje numatyti įsipareigojimai mokiniams.

XVIII. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

119. Nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, visi lapai sunumeruojami.

120. Nuostatai tvirtinami tvarkomuoju dokumentu, tvirtinimo žyma užrašoma pirmojo lapo dešinėje pusėje virš dokumento pavadinimo ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

121. Suderinimo žyma pradedama rašyti nuo kairiosios paraštės po baigiamuoju brūkšniu ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

122. Su Gimnazijos taryba suderinti nuostatai, jų pakeitimai ar papildymai teikiami gimnazijos steigėjui tvirtinti.

123. Nuostatai keičiami ir papildomi laikantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtintų teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923) ir Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

124. Registro tvarkymo įstaigai teiktinos nuostatų kopijos kiekvieno lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašomas žodis „Kopija tikra“ ir pasirašoma. Paskutinio lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašoma visa kopijos tikrumo žyma. Žymą sudaro žodis „Kopija tikra“, nuostatų kopijos tikrumą liudijančio steigėjo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, antspaudas.

XIX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

125. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

126. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

_________________________