DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ NUOSTATŲ PAKEITIMO

Suvestinė redakcija nuo 2008-09-26

Sprendimas paskelbtas: TAR 2007-09-20, i. k. 2007-00597

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ NUOSTATŲ PAKEITIMO

2007 m. rugsėjo 20 d. Nr. K-140

Alytus

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63- 2853) 60 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74- 2262) 2.43 straipsniu ir atsižvelgdama į Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-08-09 sprendimą Nr. K-101 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2005-05-31 sprendinio Nr. K-195 pakeitimo“, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-08-16 sprendimą Nr. K-110 „Dėl Alytaus rajono mokyklų vidaus struktūrų pertvarkymo“ Alytaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Pakeisti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-05-30 sprendimu Nr. K-38 patvirtintus Alytaus rajono Simno gimnazijos nuostatus, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. K-88 patvirtintus Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos nuostatus, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2005-02-28 sprendimu Nr. K-71 patvirtintus Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos nuostatus, Alytaus rajono Santaikos pagrindinės mokyklos nuostatus ir patvirtinti j ų naują redakciją (pridedama).

2. Pakeisti šių švietimo įstaigų pavadinimus

2.1. Alytaus rajono savivaldybės Butrimonių vidurinės mokyklos į Alytaus rajono Butrimonių vidurinės mokyklos;

2.2. Alytaus rajono savivaldybės Kumečių pagrindinės mokyklos į Alytaus rajono Kumečių pagrindinės mokyklos;

2.3. Alytaus rajono savivaldybės Ūdrijos pagrindinės mokyklos į Alytaus rajono Ūdrijos pagrindinės mokyklos.

3. Pakeisti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2005-08-29 sprendimu Nr. K-246 patvirtintus Alytaus rajono savivaldybės Butrimonių vidurinės mokyklos nuostatus, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2004-12-28 sprendimu Nr. K-362 patvirtintus Alytaus rajono savivaldybės Kumečių pagrindinės mokyklos nuostatus, Alytaus rajono savivaldybės Ūdrijos pagrindinės mokyklos nuostatus ir patvirtinti jų naują redakciją (pridedama).

4. Įpareigoti savivaldybės merą Algirdą Vrubliauską pasirašyti Alytaus rajono Simno gimnazijos, Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos, Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos, Alytaus rajono Butrimonių vidurinės mokyklos, Alytaus rajono Kumečių, Santaikos ir Ūdrijos pagrindinių mokyklų nuostatus.

5. Įpareigoti 2 punkte nurodytų švietimo įstaigų direktorius apie mokyklų pavadinimų pakeitimą paskelbti spaudoje arba pranešti visiems kreditoriams raštu iki sprendime nurodytų nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

6. įpareigoti 1 ir 3 punktuose nurodytų švietimo įstaigų direktorius teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuostatų naują redakciją Juridinių asmenų registre.

7. Sprendimo vykdymo kontrolę pavesti savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui Rimantui Židanavičiui.

Savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2007 m. rugsėjo 20 d.

sprendimu Nr. K-140

Savivaldybės meras

Algirdas Vrubliauskas

ALYTAUS RAJONO BUTRIMONIŲ VIDURINĖS MOKYKLOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono savivaldybės Butrimonių vidurinė mokykla;

1.2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Butrimonių vidurinė mokykla.

2. Mokykla įsteigta: 1863 m. rugsėjo 1 d.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė: Alytaus rajono' savivaldybės.

4. Mokyklos grupė - bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas - vidurinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Draugystės g. 1, Butrimonių mstl., Butrimonių sen., LT - 64430 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba - lietuvių.

8. Steigėja: Alytaus rajono savivaldybės taryba (toliau steigėja), Pulko g. 21,

LT-62133 Alytus.

9. Mokymo forma: dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas; rūšis ir kodas - pradinis mokymas (kodas 80.1.0.30), bendrasis pagrindinis mokymas (kodas 80.21.10) ir bendrasis vidurinis mokymas (kodas 80.21.30).

11. Kitos veiklos rūsys

ikimokyklinis ugdymas (kodas 80,10.10), priešmokyklinis ugdymas;

mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla (kodas 55.51.20);

kitas keleivių vežimo sausumos transportas (kodas 60.23);

kompiuterių nuoma (kodas 71.33.20).

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai ir atestatai: brandos atestatas, brandos atestato priedas;

pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas; pradinio išsilavinimo pažymėjimas; mokymosi pasiekimų pažymėjimas; pažymėjimas.

13. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis savarankišką balansą, antspaudus, sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Mokyklos tikslai yra šie

14.1. išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, tai pat šiuolaikinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

14.2. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

14.3. sudaryti sąlygas mokiniams įgyti demokratinės visuomenės pagrindus, ugdyti brandžią tautinę savimonę, dorovinę, estetinę, mokslinę kultūrą.

15. Mokyklos uždaviniai

15.1. ugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

15.2. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimui, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

15.3. stiprinti mokyklos bendruomenę, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos į ugdymo procesą bei mokyklos gyvenimą;

15.4. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių bei jų tėvų poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo(-osi) būdus ir tempą;

15.5. sudaryti mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ir saugias ugdymo bei darbo sąlygas;

15.6. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį;

15.7. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmoniškuosius resursus.

16. Mokyklos funkcijos

16.1. teikti pradinį, bendrąjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

16.2. organizuoti mokinių papildomąjį ugdymą, integruojant jį su bendruoju išsilavinimu, kryptingai dirbti mokinių socializacijos srityje;

16.3. atlikti vidaus auditą;

16.4. vykdyti pagrindinės mokyklos mokymosi pasiekimų patikrinimą ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

16.5. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, siekiančiuose mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

IR PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

17. Vaikai į mokyklą priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

18. Informaciją apie priėmimą į priešmokyklinę grupę ir pirmą klasę rengia priešmokyklinės ugdymo grupės ir pirmos klasės mokytojai. Informacija skelbiama mokslo metų paskutinį mėnesį. Į priešmokyklinio ugdymo grupę priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Į priešmokyklinio ugdymo grupę anksčiau gali būti priimamas vaikas tėvų

(globėjų, rūpintojų) prašymu, jeigu jis yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau negu jam sueis 5 metai.

19. Į pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas priimamas, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Į pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas gali būti priimamas anksčiau tėvų prašymu ir jeigu jis yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs.

20. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.

21. Mokinys, mokęsis pagal adaptuotą ar modifikuotą ugdymo programą, į mokyklą priimamas pateikus pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas.

22. Prašymą dėl priėmimo į mokyklą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14-16 metų vaikas - pateikia pats, tačiau privalo turėti vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą, vyresnis negu 16 metų - pateikia pats.

23. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

23.1. Mokinys, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie šios programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

24. Mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimamas mokinys, pateikęs mokyklos direktoriui pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

25. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

26. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, nenorintis antramečiauti, priimamas mokytis savarankiškai neįsisavintų dalykų.

27. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

28. Vyresni kaip 18 metų asmenys, iškritę iš nuosekliojo švietimo sistemos ir apsisprendę tęsti nutrauktą mokymąsi, nukreipiami į suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas.

29. į mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

30. Jei į mokyklą jau priimti visi norintys jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, o į likusias laisvas vietas yra daugiau prašymų nei galima priimti, pirmiausia priimami

30.1. 1 - 10 klasių vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje;

30.2. 1 - 10 klasių vaikai, kurių tėvai dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje;

30.3. vaikai, pageidaujantys mokytis pagal vidurinio ugdymo programos profilį, pakraipą, kurių nėra jų aptarnavimo teritorijai priklausančioje mokykloje;

30.4. vaikai, turintys aukštesnius mokymosi pasiekimus.

31. Per mokslo metus mokiniai priimami į laisvas vietas esančiuose klasių komplektuose.

Jei per mokslo metus į mokyklą atvyksta mokinys, gyvenantis jos aptarnavimo teritorijoje, ir joje nėra laisvų vietų, jis siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią mokyklą.

32. Specialiųjų poreikių vaikai priimami ugdytis visiškos integracijos forma, suderinus mokyklos galimybes ir tėvų poreikius.

33. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais ir priimdamas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, pagrindinio antro koncentro, vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi šiais nuostatais ir Alytaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka.

34. Mokykla negali priimti asmenų mokytis savarankiškai pagal jų pageidaujamas programas, jeigu tų programų mokykla nevykdo.

35. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.

36. Mokinys, kurio elgesys kelia akivaizdžią giesmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaiko teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

37. Mokinių teisės

37.1. nemokamai gauti informaciją apie mokykloje veikiančias švietimo programas, mokymosi formas;

37.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

37.3. savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

37.4. sulaukus 14 metų savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

37.5. gauti geros kokybės švietimą;

37.6. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

37.7. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

37.8. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje;

37.9. gauti informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

37.10. į socialinę pagalbą, jei tokios negali suteikti tėvai (vaiko globėjai, rūpintojai);

37.11. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

37.12. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

37.13. dalyvauti ir pareikšti savo nuomonę svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

37.14. puoselėti savo kalbą, kultūrinį išprusimą, papročius bei tradicijas;

37.15. dalyvauti, kai svarstomas klausimas, susijęs su jo asmeniu;

37.16. 5-12 kl. mokiniai turi teisę dalyvauti mokyklos savivaldoje;

37.17. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas;

37.18. lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose;

37.19. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

37.20. nemokamai naudotis vadovėliais, jei jis mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

37.21. kitas teises, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

38. Mokinių pareigos

38.1. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

38.2. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

38.3. nuolat lankyti mokyklą, laikytis mokinių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

38.4.laikytis žmonių bendrabūvio normų, pagarbiai bendrauti su mokytojais ir kitais

bendruomenės nariais;

38.5. laikytis visų mokymosi sutarties sąlygų;

38.6. dalyvauti mokyklos organizuojamuose pasiekimų patikrinimuose ir testuose;

38.7. sąžiningai ir laiku atlikti skutas užduotis ir įpareigojimus;

38.8. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti mokyklai padarytą žalą;

38.9. už mokyklos nuostatuose numatytų įpareigojimų nevykdymą mokinys atsako pagal vidaus darbo tvarkos taisyklėse numatytą tvarką.

39. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

39.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis

lavinimas;

39.2. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymo formas;

39.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

39.4. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formas;

39.5. kaitų su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

39.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

39.7. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

40. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

40.1. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas;

40.2. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

40.3. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

40.4. bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

40.5. parinkti savo vaikui iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

40.6. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

40.7. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;

40.8. aprūpinti mokinį individualiomis mokymosi priemonėmis;

40.9. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti mokyklai vaikų padarytą materialinę žalą;

40.10. operatyviai pranešti mokyklai apie svarbius mokinių gyvenimo pasikeitimus: gyvenamosios vietos, globėjų (rūpintojų) kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui įtakos turinčius veiksnius;

40.11. teikti mokyklai visus jos dokumentacijai tvarkyti reikalingus dokumentus apie mokinį ir jo šeimą;

40.12. kitas teisės aktų nustatytas teises ir pareigas.

41. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė.

41.1. Tėvams (globėjams, rūpintojams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigas auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

41.2. Dėl pažeidimų pats mokinys ar mokyklos administracija turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą, teisėsaugos ar kitą instituciją dėl įstatymų nustatytų atsakomybės priemonių taikymo.

42. Mokytojų teisės

42.1. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, atitinkančias bendruosius ugdymo ir mokyklos tikslus, skirtingų gebėjimų mokinių grupes;

42.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir gauti apmokėjimą už kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, būti atestuotam ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

42.3. buitis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

42.4. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

42.5. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

42.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

42.7. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

42.8.bendradarbiauti su kolegomis organizuojant mokyklos mokinių ugdymą (-ąsi).

43. Mokytojų pareigos

43.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

43.2. skatinti mokinius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

43.3. ugdyti mokinių savarankiškumą, gebėjimą mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi;

43.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos Specialiojo ugdymo komisija;

43.5. ugdyti tvirtas mokinių dorines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, užtikrinančias jų asmens galių plėtotę;

43.6. laikytis patvirtintų teisės norminių aktų mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

43.7. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų mokymosi poreikius ir pasiekimus;

43.8. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus;

43.9. tobulinti savo kvalifikaciją.

44. Klasių auklėtojų pareigos, teisės ir atsakomybė

44.1. rūpintis mokinių asmenybės ir socialiniu ugdymu bei branda;

44.2. burti klasėje dirbančius mokytojus iškeltų uždavinių įgyvendinimui;

44.3. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

44.4. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

44.5. padėti mokiniams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

44.6. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus apie jo mokymąsi ir elgesį, neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

44.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei vaiko teisių apsaugos tarnybą;

44.8. padėti mokinimas spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

44.9. padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veikios sritį;

44.10. būti tarpininku tarp mokyklos vadovybės, kitų mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sprendžiant individualias auklėtinių problemas.

44.11. tvarkyti auklėtinių ugdymosi rezultatus įteisinančius dokumentus;

44.12. informuoti mokinius apie profesinio orientavimo (-si) šaltinius ir institucijas;

44.13. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėj e, mokykloje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią vertybiškai orientuotą pilietinę poziciją.

45. Mokytojų ir auklėtojų atsakomybė;

45.1. Mokytojai ir auklėtojai atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

46. Mokyklos socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybių aprašymais.

V. SAVIVALDA

47. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

48. Mokyklos tarybą sudaro 15 narių: 5 mokytojų atstovai, 5 tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovai, 5 mokinių atstovai (antrosios ir trečiosios pakopos).

49. Tėvus į mokyklos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus - mokytojų taryba, mokinius (antrosios ir trečiosios pakopos) - visuotinis šių pakopų mokinių susirinkimas.

50. Mokyklos tarybos pirmininką renka mokyklos tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti mokyklos tarybos pirmininku.

51. Mokyklos tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius arba mokyklos tarybos pirmininkas.

52. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

53. Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams mokslo metų pabaigoje bendruomenės narių susirinkime.

54. Mokyklos tarybos sudėtis atnaujinama kasmet.

55. Mokyklos tarybos veiklą reglamentuoja tarybos nuostatai, kuriuos svarsto mokyklos taryba ir tvirtina mokyklos direktorius.

56. Mokyklos taryba

56.1. aprobuoja mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, mokyklos metinę veiklos programą, mokyklos strateginį planą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

56.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

56.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui vertinant mokyklos darbuotojų darbo rezultatus;

56.4. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

56.5. ruošia ir skelbia informaciją apie būsimą mokinių priėmimą;

56.6. įpareigoja klasių auklėtojus du kartus per metus, pasibaigus pusmečiams, aplankyti tėvus ir informuoti juos apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą;

56.7. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas;

56.8. mokyklos tarybos nuostatai negali prieštarauti mokyklos nuostatams.

57. Mokytojų taryba -nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, bibliotekininkė, med. darbuotojai, psichologai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

58. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

59. Mokytojų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekretorių renka mokytojų tarybos nariai.

60. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau 2/3 tuo metu mokykloje ir skyriuose dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

61. Mokytojų taryba

61.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

61.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimų klausimus;

61.3. mokytojų tarybos sprendimai negali prieštarauti mokyklos nuostatams;

61.4. mokytojų taryba, atsižvelgusi į tėvų pateiktą pageidavimą (raštu) bei klasės auklėtojo siūlymą, priima nutarimą, siūlantį direktoriui mokinį kelti į aukštesnę klasę arba palikti kurso kartoti;

61.5. išsiskyrus pedagogų ir tėvų nuomonėms, mokytojų taryba priima nutarimą pavesti mokyklos direktoriui išklausyti direktoriaus pavaduotojo ugdymui informaciją apie dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo darbą ir priimti galutinį sprendimą.

62. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina mokinių susirinkimai.

63. Mokinių tarybą, sudaro rinkti 9-12 klasių mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po vieną atstovą į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

64. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą.

65. Mokinių taryba

65.1. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus, dalyvauja mokinių elgesio vertinimo svarstyme;

65.2. organizuoja mokinių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

65.3. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

65.4. priima sprendimus dėl neeilinės mokinių susirinkimo sušaukimo;

65.5. teikia siūlymus mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių tobulinimui ir įgyvendinimui;

65.6. svarsto ir teikia siūlymus mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos klausimais.

66. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės mokinių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

VI. VALDYMAS

67. Mokyklai vadovauja direktorius, kuris priimamas į darbą ir atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka.

68. Direktorius;

68.1. Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

68.2. vadovauja mokyklos metinių veiklos programų, strateginio plano rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

68.3. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti;

68.4. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinį mokyklos valdymą, bendradarbiavimu grindžiamus santykius;

68.5. inicijuoja darbuotojų pareigybių aprašymų rengimą ir juos tvirtina;

68.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

68.7. kartu su mokyklos taryba nustato mokinių ir darbuotojų skatinimo bei nuobaudų, pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą;

68.8. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

68.9. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas dalyvauti atestavime;

68.10. organizuoja ugdymo procesą;

68.11. organizuoja specialiųjų poreikių mokinių ugdymo ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą;

68.12. koordinuoja pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbą;

68.13. inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą;

68.14. užtikrina švietimo kokybę, etikos normų laikymąsi mokykloje;

68.15. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją;

68.16. plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais ( globėjais, rūpintojais)

68.17. palaiko ryšius su vaiko teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

68.18. organizuoja pagrindinės mokyklos mokymosi pasiekimų patikrinimą ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

68.19. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

68.20. organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

68.21. atstovauja mokyklai kitose institucijose, pasirašo sutartis;

68.22. rengia ir skelbia informaciją apie mokyklą (vykdomas programas, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos vidaus audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir mokyklos poreikius);

68.23. atlieka kitas mokyklos steigėjo priskirtas bei numatytas teisės aktuose funkcijas ir atsako už jų vykdymą;

68.24. atsako už visos mokyklos veiklą ir jos rezultatus;

68.25. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų norminių aktų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės dokumentų tikslų vykdymą;

68.26. tvirtina etatinių (išskyrus pedagoginių) darbuotojų pareigybių sąrašą tik steigėjui patvirtinus didžiausią leistiną darbuotojų pareigybių skaičių;

68.27. sudaro komisijas, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros mokyklos veiklos sritys, rekomenduojami ir siūlomi atitinkami sprendimai.

69. Direktoriaus pavaduotojai pradiniam, pagrindiniam bei viduriniam ugdymui ir pavaduotojai papildomajam ugdymui

69.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

69.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą, rūpinasi specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniams teikimu,

69.3. vykdo kitas užduotis ir pavedimus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu, įtvirtintus pareigybės aprašyme.

70. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

70.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

70.2. organizuoja ir kontroliuoja aptarnaujančio personalo darbą;

70.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

70.4. vykdo kitas užduotis ir pavedimus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu, įtvirtintus pareigybės aprašyme.

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

71. Mokyklos direktorių atviro konkurso būdu teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Alytaus rajono savivaldybės taryba.

72. Direktoriaus pavaduotojus, mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos direktorius.

73. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

74. Mokyklos direktoriaus pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojo pareiginė alga priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

VIII. ATESTACIJA, KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

75. Atestavimas vykdomas vadovaujantis Pedagogų atestavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. Mokyklos direktorius atestuojamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

76. 5 dienas per metus mokytojai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime.

77. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos atitiktį vykdo pedagogų metodinė taryba. Metodinis darbas vykdomas per metodinės tarybos ir metodinių būrelių veiklą.

IX. EGZAMINŲ, PASIEKIMŲ PATIKRINIMO ORGANIZAVIMAS

78. Egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

79. Pasiekimų patikrinimas, brandos egzaminai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

80. Išsilavinimo, kvalifikacijos, pasiekimų pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

81. Už pažymėjimų blankų užsakymą, aprūpinimą, atsiskaitymą, saugojimą atsakingas mokyklos direktorius.

82. Pradinio, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus išrašo atitinkamos klasės auklėtojas, įrašų teisingumą patikrina direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

83. Už mokymosi pasiekimų pažymėjimų išrašymą, pažymėjimų apskaitos knygos tvarkymą atsakingas raštinės vedėjas.

84. Brandos atestatų ir jų priedų įrašų teisingumui patikrinti direktoriaus įsakymu sudaroma komisija. Komisijos pirmininku skiriamas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nariais - mokytojai. Klasės auklėtojas komisijai pateikia metinių ir brandos egzaminų pažymių suvestines, egzaminų protokolus, apeliacijos komisijų išvadas, klasės dienyną, brandos atestatų, jų priedų ir pažymėjimų apskaitos knygą, išrašytus brandos atestatus ir jų priedus.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

85. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, mokslo studijų institucijomis ir kt.) ir fiziniais asmenimis.

86. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene bei kultūros ir meno kolektyvais.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

87. Švietimo stebėseną mokykla vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

88. Vidaus audito vykdymą inicijuoja mokyklos direktorius.

89. Mokyklos veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklos vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką vykdo steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Centralizuota audito tarnyba ir kitos institucijos.

90. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

91. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, Alytaus rajono savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

92. Lėšų šaltiniai

92.1. valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimai;

92.2. gauta parama;

92.3. nebiudžetinės lėšos, kurias sudaro steigėjo nustatyta tvarka gautos pajamos;

92.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

93. Mokykla lėšų apskaitą ir finansines operacijas vykdo savarankiškai.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

94. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas mokyklos steigėjo ar mokyklos direktoriaus iniciatyva.

95. Mokyklos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

96. Mokyklos raštvedybos ir archyvo tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Raštvedybos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Bendrojo lavinimo mokyklų pavyzdinės bylų nomenklatūros ir kiti teisės aktai.

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

97. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

98. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Švietimo įstatymo, Civiliniu kodekso nustatyta tvarka bei „Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

99. Alytaus rajono savivaldybės taryba apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Ji privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams.

_____________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2007- 08-03 posėdžio

protokoliniu nutarimu Nr. 5

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2007 m. rugsėjo 20 d.

sprendimu Nr. K-140

Savivaldybės meras

Algirdas Vrubliauskas

DAUGŲ VLADO MIRONO VIDURINĖS MOKYKLOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla;

1.2. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla.

2. Mokykla įsteigta 1944 m.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė: Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė: bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas: vidurinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Pergalės g. 2/Ežero g. 12, Daugai, 64140 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba: lietuvių.

8. Mokyklos steigėja: Alytaus rajono savivaldybės taryba (toliau - mokyklos steigėja), Pulko g.21, 62133 Alytus.

9. Mokymo forma: dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas. Rūšis ir kodas: pradinis mokymas, kodas 80.10.30, bendrasis pagrindinis mokymas, kodas 80.21.10 ir bendrasis vidurinis mokymas, kodas 80.21.30.

11. Kitos veiklos sritys ir rūšys

11.1. mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla, kodas 55.51.20;

11.2. kitas keleivių vežimo sausumos transportas, kodas 60.23;

11.3. ikimokyklinis ugdymas, kodas 80,10.10, priešmokyklinis ugdymas.

12. Mokykla išduoda išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimus: brandos atestatus, brandos atestato priedus, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, mokymosi pasiekimų pažymėjimus, pažymėjimus, pradinio išsilavinimo pažymėjimus.

13. Mokykloje yra 80 vietų bendrabutis. Bendrabučio adresas - Pergalės g. 6, Daugai, Daugų šen., Alytaus rajonas.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį (profilinį) išsilavinimą. Bendras vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje

14.1. pirma pakopa - pradinis ugdymas

14.1.1. pradinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;

14.1.2. pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus;

14.2. antra pakopa - pagrindinis ugdymas

14.2.1. pagrindinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau;

14.2.2. pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą. Programa trunka 6 metus ir apima du pagrindinio ugdymo turinio koncentrus - ketverių ir dvejų metų;

14.3. trečia pakopa - vidurinis ugdymas

14.3.1. vidurinio ugdymo paskirtis - padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą;

14.3.2. valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Vidurinis išsilavinimas trunka dvejus metus ir įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus. Vidurinio ugdymo programą sudaro įvairūs privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo moduliai.

15. Mokyklos tikslai yra šie

15.1. išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

15.2. nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

15.3. perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūlimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

15.4. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrinės visuomenės nariai;

15.5. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams vadovaujantis bendraisiais Lietuvos švietimo ir atskiraisiais specialiojo ugdymo principais ir uždaviniais, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse.

16. Mokyklos funkcijos yra

16.1. teikti mokiniams pradinį, bendrąjį pagrindinį ir vidurinį (profilinį) išsilavinimą;

16.2. ugdyti mokinių dorovinius, tautinius, pilietinius, patriotinius jausmus;

16.3. ugdyti kultūringą ir socialiai brandžią asmenybę;

16.4. ugdyti pagarbą tėvams, mokytojams, kalbai ir kultūrai

16.5. ugdyti mokinių talentus ir gabumus;

16.6. kontroliuoti vengiančius privalomojo mokymosi mokinius;

16.7. užtikrinti aukštą ugdymo kokybę;

16.8. ugdymo procesą pradėti kiekvienais metais rugsėjo 1 d.;

16.9. užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių vaikams įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

16.10. tenkinti mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius;

16.11. skatinti mokinių organizacijų kūrimąsi ir veiklą;

16.12. organizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir vidurinio išsilavinimo egzaminų vykdymą;

16.13. mokyti kultūringai leisti laisvalaikį, skatinti aktyviai dalyvauti mokyklos renginiuose;

16.14. vykdyti rūkymo ir narkomanijos prevenciją;

16.15. dalyvauti respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose;

16.16. dalyvauti pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose;

16.17. vykdyti vidaus auditą.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR

PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

17. Mokiniai į mokyklą priimami steigėjo nustatyta tvarka. Pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Mokiniai ne iš mokyklai priskirtos aptarnavimo teritorijos priimami esant mokykloje laisvų vietų.

18. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniai metais sueina 7 metai (atskiru atveju - jaunesnis, jeigu jis yra pakankamai šiai programai subrendęs).

19. Mokinys, pageidaujantis mokytis pagal pradinio ugdymo programą, mokyklos direktoriui pateikia prašymą; pageidaujantis mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą - prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.

20. Prašymą dėl priėmimo į mokyklą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14-16 metų vaikas - pateikia pats, tačiau privalo turėti vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą, vyresnis negu 16 metų - prašymą pateikia pats.

21. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

22. Mokinys, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie adaptuotos pradinio ugdymo programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

23. Mokytis pagal vidurinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimamas mokinys, pateikęs mokyklos direktoriui pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

24. Mokinys, turintis specialiųjų poreikių, į mokyklą priimamas bendra tvarka. Ugdymo programos parenkamos atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas bei mokyklos Specialiosios ugdymo komisijos rekomendacijas ir sprendimus.

25. Mokinys, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą apie adaptuotos pagrindinio ugdymo programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą.

26. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

27. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

28. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi,

28.1. už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų);

28.2. 14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą;

28.3. vaikas, vyresnis nei 16 metų, sutartį pasirašo asmeniškai;

28.4. mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje;

28.5. sudarius mokymo sutartį mokinys įtraukiamas į mokyklos abėcėlinę knygą, formuojama jo asmens byla;

28.6. mokinio asmens byloje saugoma išsilavinimo pažymėjimo kopija. Originalas gražinamas jo pateikėjui;

28.7. mokiniui perėjus į kitą mokyklą, jo asmens byla lieka mokykloje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos ir pateikiama Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėse nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus.

29. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.

30. Mokinys, besimokantis pagal privalomojo ugdymo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos direktorius kartu su steigėju, dalyvaujant mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), perkelia jį į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą mokykla informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybę.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

31. Mokinių teisės

31.1 . nemokamai gauti informaciją apie mokykloje veikiančias švietimo programas, mokymosi formas;

31.2. mokytis pagal savo sugebėjimus ir poreikius, įsigyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

31.3. sulaukęs 14 metų savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

31.4. gauti geros kokybės švietimą;

31.5. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

31.6. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

31.7. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje;

31.8. gauti informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

31.9. į socialinę pagalbą, jei tokios negali suteikti tėvai (vaiko globėjai, rūpintojai);

31.10. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

31.11. dalyvauti savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

31.12. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

31.13. į minties ir žodžio laisvę;

31.14. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

31.15. kitais teises, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

32. Mokinių pareigos

32.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jo sąlygų, mokyklos vidaus darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų;

32.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

32.3. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

32.4. įgyti žinių ir patirties teisingam tolesniam mokymuisi ar profesinės veiklos pasirinkimui;

32.5. lankyti mokyklą;

32.6. gerbti gimtąją kalbą ir kultūrą, laikytis tarpusavio bendravimo normų;

32.7. dalyvauti mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose;

32.8. sąžiningai atlikti skirtas užduotis;

32.9. dalyvauti mokyklos renginiuose;

33. Mokinių atsakomybė.

Mokiniai atsako už mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus, jiems taikomos šios drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės. Kraštutinė drausminė auklėjamojo poveikio priemonė mokiniams, vyresniems negu 16 metų, - pašalinimas iš mokyklos.

34. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

34.1. reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis išsilavinimas;

34.2. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymosi formas;

34.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį mokymosi sąlygas;

34.4. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formas;

34.5. dalyvauti mokyklos savivaldoj e;

34.6. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ir pan.;

34.7. naudotis kitomis įstatymų nustatytomis teisėmis.

35. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

35.1. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas;

35.2. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

35.3. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

35.4. bendrauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sprendžiant vaiko mokymosi klausimus;

35.5. parinkti savo vaikui iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

35.6. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

35.7. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.

36. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė

36.1. atsako už tinkamų sąlygų sudarymą vaikui augti, vystytis ir tobulėti;

36.2. atsako už vaiko auklėjimą ir tinkamą jo priežiūrą, materialųjį aprūpinimą ir gyvenamojo būsto suteikimą;

36.3. atsako už vaiko padarytus mokyklai materialinius nuostolius.

37. Mokytojų teisės

37.1. siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, atitinkančias bendruosius ugdymo ir mokyklos tikslus, skirtingų gebėjimų mokinių grupes;

37.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir gauti apmokėjimą už kvalifikacijos tobulinimo išlaidas;

37.3. būti atestuotam ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka;

37.4. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

37.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

37.6. dirbti savitarpio pagarboje grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje;

37.7. turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

37.8. bendradarbiauti su kolegomis organizuojant mokyklos mokinių ugdymą(-si);

37.9. naudotis kitomis įstatymų nustatytomis teisėmis.

38. Mokytojų pareigos

38.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

38.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

38.3. laikytis teisės norminių aktų, patvirtintų mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus darbo tvaiką nustatančių dokumentų;

38.4. tobulinti savo kvalifikaciją;

38.5. suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių;

38.6. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

38.7. nuolat informuoti tėvus (bėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus;

38.8. vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

39. Klasės auklėtojo teisės

39.1. spręsti mokinių auklėjimo klausimus, savarankiškai rinkdamasis pedagoginės veiklos formas ir metodus;

39.2. kartu su mokyklos pedagogais, specialistais, medikais, psichologais spręsti mokinių sveikatos ir poilsio klausimus;

39.3. tobulinti savo kvalifikaciją, rengti individualias ugdymo programas;

39.4. burtis į metodines sekcijas ir būrelius.

40. Klasės auklėtojo pareigos

40.1. tarpininkauti taip mokyklos vadovų, kitų mokytojų ir tėvų sprendžiant individualias auklėtinių problemas;

40.2. rūpintis ugdytinių asmeniniu, socialiniu ugdymu ir branda;

40.3. bendradarbiauti su klasėje dirbančiais mokytojais h' kitais specialistais;

40.4. domėtis mokinių polinkiais ir interesais, įtraukti juos į mėgstamą popamokinę veiklą;

40.5. domėtis mokinių sveikata, padėti jiems reguliuoti dienos režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

40.6. padėti mokiniams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti pilietiškumą;

40.7. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

40.8. suteikti vaikui pagalbą, pastebėjus jam taikomą smurtą ir prievartą, seksualinį kitokio pobūdžio išnaudojimą, apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaiko teisių apsaugos tarnybą;

40.9. padėti mokiniams spręsti iškilusias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kitas problemas;

40.10. padėti mokiniams pasirinkti mokymosi ar veiklos sritį.

41. Mokytojų ir klasės auklėtojų atsakomybė

41.1. atsako už tinkamą pavestos dokumentacijos (klasės dienynas, mokinių asmens bylos, pažymių knygelės) tvarkymą;

41.2. atsako už auklėjamosios klasės patalpų švarą, tvarką, estetinį apipavidalinimą, paskirtų mokyklos patalpų ir aplinkos priežiūrą;

41.3. atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę papildomojo ugdymo bei kitų renginių metu;

41.4. atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka;

42. Kitų ugdymo funkcijas vykdančių specialistų bei kitų darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė nurodytos pareigybių aprašymuose.

V. SAVIVALDA

43. Mokyklos savivaldos institucijų sistemą sudaro mokyklos taryba, mokytojų taryba, klasės seniūnų taryba, mokinių prezidentas, mokinių klubas ir klasės komitetai.

44. Mokyklos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

44.1. mokyklos taryba vadovaujasi savo veiklos nuostatais;

44.2. mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba;

44.3. į mokyklos tarybos sudėtį įeina mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokyklos bendruomenės atstovai lygiomis dalimis;

44.4. mokyklos tarybą sudaro 15 narių: 5 pedagogai, 5 mokiniai, 5 tėvai (globėjai, rūpintojai) ir vietos bendruomenės atstovai;

44.5. mokyklos taryba renkama 2 metų kadencijai. Ji gali būti papildoma kiekvienais

metais;

44.6. rinkimų į mokyklos tarybą procedūra

44.6.1. mokytojai į mokyklos tarybą išrenkami mokytojų tarybos posėdyje slaptu balsavimu, balsų dauguma;

44.6.2. mokinius į mokyklos tarybą renka II ir III pakopos klasės seniūnų taryba slaptu balsavimu, balsų dauguma;

44.6.3. tėvus (globėjus, rūpintojus) renka visuotinis mokinių tėvų susirinkimas, atviru balsavimu, balsų dauguma;

44.7. mokyklos tarybos pirmininką ir pavaduotoją išrenka tarybos nariai slaptu balsavimu, balsų dauguma. Mokyklos direktorius negali būti mokyklos tarybos pirmininku;

44.8. mokyklos tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius. Mokyklos tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Esant reikalui mokyklos tarybos posėdžiai gali būti šaukiami ir dažniau

44.8.1. posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų jos narių;

44.8.2. nutarimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimo priėmimą lemia pirmininko balsas;

44.8.3. posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi mokyklos tarybos pirmininkas, 1/3 tarybos narių, mokyklos direktorius, mokytojų taryba;

44.8.4. į mokyklos tarybos posėdžius patariamojo balso teise gali būti kviečiami vietos bendruomenės atstovai, kiti asmenys, priklausomai nuo nagrinėtinų klausimų pobūdžio;

44.8.5. detalūs sušaukimo, posėdžio eigos ir kiti klausimai nustatomi mokyklos tarybos nuostatuose;

44.9. mokyklos tarybos funkcijos

44.9.1. mokyklos taryba nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, ugdymo organizavimo tvarką, aprobuoja mokyklos veiklos programą, vidaus darbo tvarkos taisykles, mokyklos strateginį planą, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką;

44.9.2. aptaria siūlymus dėl mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos organizavimo;

44.9.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui, priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

44.9.4. skiria atstovus į mokyklos atestacijos komisiją;

44.9.5. skiria atstovą į mokyklos vadovo konkurso komisiją;

44.9.6. mokytojų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš mokyklos klausimus;

44.9.7. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

44.9.8. mokyklos tarybos priimti sprendimai negali prieštarauti mokyklos nuostatams;

44.9.9. vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas;

44.10. mokyklos taryba už veiklą atsiskaito mokyklos bendruomenės visuotiniame susirinkime bei vietos bendruomenės nariams.

45. Mokytojų taryba - nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, papildomo ugdymo vadovai, socialinis pedagogas, logopedas-specialusis pedagogas, bibliotekininkas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

45.1. mokytojų tarybos pirmininkas yra mokyklos direktorius, sekretorių renka mokytojų tarybos nariai;

45.2. mokytojų tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma;

45.3. į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami mokyklos tarybos nariai, vietos bendruomenės nariai, mokyklos prezidentas, klasės seniūnų tarybos nariai, kitų institucijų atstovai;

45.4. Bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką reglamentuoja mokyklos pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema, patvirtinta mokytojų tarybos posėdyje;

45.5. mokytojų tarybos funkcijos

45.5.1. mokyklos taryba aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių ugdymo(-si) rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus;

45.5.2. svarsto valstybės nustatytų išsilavinimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

45.5.3. analizuoja mokymo planų, mokyklos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

45.5.4. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

45.5.5. mokytojų teikimu, svarsto mokinių elgesį, ypatingais atvejais siūlo mokyklos tarybai šalinti mokinį iš mokyklos;

45.5.6. renka pedagogų atstovus į mokyklos tarybą;

45.5.7. svarsto mokytojų ir mokinių teikimą apdovanojimui;

45.5.8. svarsto ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti mokymo planą, darbo savaitės trukmę, klasių dalijimą į grupes, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, skatinimo ir drausminimo priemones, vidaus darbo tvarkos taisykles, mokyklos veiklos sąvadą;

45.5.9. kartu su mokyklos socialiniu pedagogu, logopedu (specialiuoju pedagogu), sveikatos priežiūros darbuotoju aptaria mokinių sveikatos, saugos, mokymosi, poilsio, mitybos klausimus;

45.5.10. mokytojų tarybos sprendimai negali prieštarauti mokyklos nuostatams.

46. Mokykloje veikia mokinių savivaldos institucijos: klasės seniūnų taryba, mok i r prezidentas, mokinių klubas

46.1. aukščiausia mokinių savivaldos institucija — klasės seniūnų taryba, kuri atstovauja mokinių interesams mokykloje;

46.2. seniūnų tarybos veikla reglamentuojama nuostatais, kurie tvirtinami bendrame mokinių susirinkime;

46.3. klasės seniūnų tarybą sudaro 5-12 klasių seniūnai, išrinkti klasės mokinių atviru balsavimu, balsų dauguma;

46.4. seniūnų tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojai bei sekretorius renkami seniūnų tarybos posėdyje atviru balsavimu, balsų dauguma;

46.5. seniūnų tarybos funkcijos

46.5.1. planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

46.5.2. organizuoja mokiniams diskotekas, kartu su budinčiais mokytojais rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu jose;

46.5.3. kaitų su budinčiais mokytojais organizuoja budėjimą mokykloje pertraukų metu mokyklos koridoriuose ir valgykloje;

46.5.4. rengia siūlymus mokinių ugdymo procesui tobulinti;

46.5.5. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

46.5.6. teikia siūlymus mokytojų tarybai dėl mokinių elgesio vertinimo, skatinimų ir nuobaudų skyrimo;

46.5.7. svarsto ir teikia siūlymus mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos klausimais;

46.5.8. svarsto mokinių teisių gynimo mokykloje ir užjos ribų klausimus;

46.5.9. vykdo kitas funkcijas, numatytas klasės seniūnų tarybos nuo įstatuose.

46.6. seniūnų taryba savo darbo ataskaitas pateikia mokinių susirinkime, kuris organizuojamas ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus;

46.7. seniūnų tarybos veiklą koordinuoja ir konsultuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui;

46.8. mokinių prezidentas renkamas kas 2 metai 8-12 klasių mokinių visuotinu slaptu balsavimu;

46.8.1. mokinių prezidentas atstovauja mokinių interesams mokyklos ir mokytojų tarybų posėdžiuose;

46.8.2. mokinių prezidentas atstovauja mokyklai Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ir mokyklos renginiuose;

46.8.3. mokinių prezidentas dalyvauja klasės seniūnų tarybos posėdžiuose, koordinuoja jų veiklą mokyklos bendruomenės uždaviniams įgyvendinti, puoselėja demokratiją, sveiką gyvenimo būdą, dorines vertybes;

46.8.4. mokinių prezidentas stiprina mokytojų ir mokinių tarpusavio bendradarbiavimą, pagarbą ir pasitikėjimą;

46.9. mokinių klubas - mokinių savivaldos institucija, kurios veiklą organizuoja klubo taryba, vadovaujama klubo prezidento;

46.10. klubo prezidentas ir sekcijų vadovai renkami klubo tarybos posėdyje atviru balsavimu, balsų dauguma;

46.11. klubo veikla vadovaujasi principu „bendraamžiai-bendraamžiams66, įkurtos klubo sekcijos inicijuoja mokinių sveikai gyvensenai, žalingų įpročių prevencijai skirtas priemones;

46.12. klubo sekcijų veiklą koordinuoja ir konsultuoja mokyklos direktoriaus įsakymu paskirti mokytojai konsultantai;

47. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, renkami mokslo metų pradžioje klasės mokinių tėvų susirinkime atviru balsavimu, balsų dauguma. Klasių tėvų komitetai atstovauja savo vaikų klasės interesams, padeda klasės auklėtojams įgyvendinti tikslus ir uždavinius, spręsti iškilusias problemas.

48. Metodinį darbą organizuoja direktoriaus įsakymu patvirtinta mokyklos metodinė taryba, kuriai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

49. Metodinę tarybą sudaro 11 narių, į ją įeina pradinių klasių, klasių auklėtojų, dalykinių metodinių būrelių pirmininkai ir didelę patirtį turintys mokytojai.

50. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą metodinės tarybos darbo reglamentą.

51. Metodinė taryba darbą planuoja metams.

52. Metodinės tarybos veiklos kryptys

52.1. ieško galimybių ir būdų ugdymo kokybės efektyvinimui, inicijuoja aktyvų mokytojų dalyvavimą švietimo pertvarkoje ir kaitoje, skatina saviugdą;

52.2. koordinuoja mokytojų dalykinės metodinės kvalifikacijos tobulinimą(-si);

52.3. inicijuoja gerosios patirties skleidimą ir apibendrinimą, tobulinimąsi savojoje mokykloje, gerosios patirties paieškas;

52.4. aptaria ir įvertina besiatestuojančių mokytojų praktinės ir metodinės veiklos rodiklius, teikia siūlymus mokyklos atestacijos komisijai;

52.5. svarsto ir nustato turimos mokytojų kvalifikacinės kategorijos atitiktį keliamiems reikalavimams;

52.6. teikia metodinę ir dalykinę paramą jauniems specialistams;

52.7. rūpinasi mokinių adaptacija dalykinėje sistemoje ir naujai atvykusių mokinių adaptacija mokykloje;

52.8. koordinuoja mokyklos metodinių būrelių veiklą, išklauso jų darbo ataskaitas, aptaria mokytojų savianalizės anketas.

VI. VALDYMAS

53. Mokyklos valdymas grindžiamas viešumo, demokratijos ir savivaldos principais.

54. Mokyklai vadovauja direktorius

55. Mokyklos direktorius

55.1. telkia mokyklos bendruomenę valstybinės švietimo politikos įgyvendinimui, ilgalaikių ir trumpalaikių mokyklos programų vykdymui, aiškina valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

55.2. puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

55.3. paskirsto darbo funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

55.4. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.5. kartu su mokyklos taryba nustato mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, skatinimo ir drausminimo sistemą;

55.6. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais, finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

55.7. vertina pedagogų papildomo praktinio darbo rezultatus, skatina juos atestuotis;

55.8. bendradarbiauja su mokinių tėvais, mokyklos rėmėjais, visuomene, kuria ugdymui palankią aplinką;

55.9. priima ir atleidžia iš darbo direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir aptarnaujantį personalą, skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

55.10. organizuoja pagrindinės mokyklos pasiekimų vertinimą ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

55.11. rengia mokyklos veiklos metinę ataskaitą ar vidaus audito ataskaitą, strateginį planą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.12. sudaro metinį mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

55.13. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus ir pareigybių, išskyrus pedagoginių, sąrašus tik steigėjui patvirtinus didžiausią leistiną darbuotojų pareigybių skaičių;

55.14. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją ir užtikrina specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo kokybę;

55.15. kontroliuoja ir užtikrina švietimo bei ugdymo kokybę;

55.16. kuria ir kontroliuoja, kad mokykloje būtų sveika, saugi, užkertanti kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams, aplinka;

55.17. sudaro sutartis, atstovauja mokyklai kitose institucijose;

55.18. rengia ir skelbia informaciją apie mokykloje vykdomas programas, priėmimo sąlygas, paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos vidaus audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir mokyklos pasiekimus;

55.19. kontroliuoja, kad būtų laikomasi etikos normų mokykloje;

55.20. bendradarbiauja su tėvais, vietos bendruomene, Alytaus rajono savivaldybe ir apskritimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei kitomis organizacijomis, rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais

55.21. organizuoja ugdymo procesą;

55.22. užtikrina švietimo kokybę;

55.23. užtikrina demokratinį mokyklos valdymą, formuoja bendradarbiavimu grindžiančius, santykius;

55.24. atlieka kitas mokyklos steigėjo ir kitas teisės aktais priskirtas funkcijas;

55.25. atsako už informaciją apie mokykloje vykdomas švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijų ir pasiekimų rengimą ir paskelbimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, demokratinį mokyklos valdymą;

55.26. atsako už visą mokyklos veiklą, jos kokybę ir rezultatus, reikiamą specialistų išsilavinimą, tvarkomų dokumentų saugumą ir turimos informacijos konfidencialumą

55.27. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas ir mokyklos steigėjo pavestas funkcijas;

55.28. direktorius už savo funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako norminių aktų nustatyta tvarka.

56. Direktorius sudaro komisijas, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros mokyklos veiklos sritys, rekomenduojami ar siūlomi atitinkami sprendimai.

57. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

57.1. telkia mokyklos bendruomenę švietimo politikos įgyvendinimui;

57.2. organizuoja mokymo planų, bendrųjų programų vykdymą, sudaro pamokų ir papildomų užsiėmimų tvarkaraščius;

57.3. teikia metodinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi švietimo politiką ir pedagogų veiklą reglamentuojantys dokumentai;

57.4. rengia ugdymo programų, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

57.5. skatina pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimui si;

57.6. stebi ugdymo procesą, vertina ugdymo rezultatus;

57.7. stebi ir aptaria pamokas, organizuoja metodinį darbą;

57.8. tvarko mokinių, mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų apskaitą;

57.9. sudaro mokyklos mokymosi pasiekimų ir baigiamųjų egzaminų grafikus;

57.10. planuoja ir organizuoja popamokinę mokyklos veiklą;

57.11. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą, vykdo kitas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.

58. Direktoriaus pavaduotojas (ūkio reikalams)

58.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

58.2. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

58.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

58.4. vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

VII. PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

59. Mokyklos direktorių atviro konkurso būdu pareigoms Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria neterminuotai ir atleidžia iš jų Alytaus rajono savivaldybės taryba.

60. Direktoriaus pavaduotojus, mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą skiria ir atleidžia mokyklos direktorius.

61. Direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo ir vadybinės kategorijos.

62. Mokytojų pareiginė alga priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.

63. Direktoriaus darbo užmokestį ir didžiausią leistiną etatinių pareigybių skaičių tvirtina savivaldybės taryba.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

64. Mokyklos direktoriaus ir mokytojų atestacija vykdoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Mokytojai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime vadovaudamiesi mokyklos perspektyvine kvalifikacijos kėlimo programa.

IX. EGZAMINŲ, PASIEKIMŲ PATIKRINIMO ORGANIZAVIMAS

66. Mokinių pasiekimai tikrinami ir vertinami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

67. Mokykloje vykdomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai. Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

68. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

69. Už išsilavinimo pažymėjimų blankų užsakymą, apsirūpinimą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

70. Išsilavinimo pažymėjimus spausdina kompiuterine įranga mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

71. Už pažymėjimų apskaitos knygų tvarkymą ir pažymėjimų registravimą atsako mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

72. Mokykla palaiko ryšius ir bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus rajono savivaldybe, kitomis mokyklomis, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos bei kitomis institucijomis, organizacijomis, vietos bendruomene ir fiziniais asmenimis.

73. Mokykla dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse programose ir projektuose organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

74. Švietimo stebėseną mokykla vykdo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ii' mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

75. Vidaus audito vykdymą inicijuoja mokyklos direktorius.

76. Mokyklos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba, Alytaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius ir Centralizuota audito tarnyba.

77. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros skyrius vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinės švietimo priežiūros nuostatais.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

78. Mokykla naudojasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

79. Mokyklos lėšų šaltiniai

79.1. valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimai;

79.2. gauta parama;

79.3. nebiudžetinės lėšos, kurias sudaro Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gautos pajamos;

79.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

80. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudus ir sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Mokykla lėšų apskaitą ir finansines operacijas vykdo savarankiškai.

XIV. MOKYKLOS BENDRABUČIO SUTEIKIMAS IR NAUDOJIMASIS JUO

81. Mokinių priėmimas į bendrabutį bei naudojimasis juo vykdomas steigėjo nustatyta

tvarka.

XV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

82. Nuostatai keičiami ir papildomi patvirtinus naujus reikalavimus mokyklų nuostatams arba pasikeitus statusui.

83. Nuostatų keitimą ar papildymą inicijuoja mokyklos vadovybė, mokyklos taryba, steigėjas. Keitimai ir papildymai derinami su mokyklos taryba.

84. Nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus tvirtina steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos tarybai pritarus.

XVI. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

85. Mokyklos raštvedybos ir archyvo tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Dokumentų rengimo taisyklės, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, bendrojo lavinimo mokyklų pavyzdinis dokumentacijos planas ir kiti teisės aktai.

XVII. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

86. Mokykla registruojama Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

XVIII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

87. Mokyklos steigėjas mokyklą reorganizuoja, likviduoja ai- pertvarko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatyta tvarka bei Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

88. Apie būsimą mokyklos reorganizavimą, pertvarkymą ar likvidavimą raštu mokyklos bendruomenei teisės aktų nustatyta tvarka praneša steigėjo įgaliotas asmuo.

XIX NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

89. Mokyklos nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis.

______________________

SUDERINTA

Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono

vidurinės mokyklos tarybos

2007-08-28 posėdyje

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo mėn. 25 d. sprendimu Nr.K-255

ALYTAUS RAJONO KUMEČIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Kumečių pagrindinė mokykla;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Kumečių pagrindinė mokykla.

2. Mokyklos įsteigimo data: 1993-09-01.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė - Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė: bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas: pagrindinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Kumečių kaimas, Miroslavo seniūnija, LT-64263 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba: lietuvių.

8. Steigėja: Alytaus rajono savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 188652430, Pulko g. 21, LT- 62133 Alytus.

9. Mokymo forma - dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas, pagrindinė švietimo veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119- 4877)

pradinis ugdymas, kodas 85.20;

pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10.

11 .Kitos veiklos rūšys

švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

12.Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai

pradinio išsilavinimo pažymėjimas (F 1001);

pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (H 2001);

pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (B 1701);

pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (C 2701);

mokymosi pasiekimų pažymėjimas (E 2055);

pažymėjimas (K 2058).

13. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą, tvarkantis finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą savarankiškai, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Mokyklos tikslai

14.1. ugdyti sąmoningą, kūrybišką, gebantį integruotis į socialinę aplinką, turintį pilietinės pareigos ir atsakomybės jausmą asmenybę, realizuojant priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;

14.2. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę;

14.3. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

14.4. sudaryti sąlygas mokiniams įgyti demokratinės visuomenės pagrindus, ugdyti brandžią tautinę savimonę, dorovinę, estetinę, mokslinę kultūrą;

14.5. siekti aukšto mokinių mokslo pasiekimų lygio ne tik įgyjant žinių, bet ir išsiugdant bendruosius gebėjimus, kompetencijas bei pasirengiant mokytis visą gyvenimą;

14.6. individualizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į mokinių amžių, polinkius ir specialiuosius poreikius;

14.7. sudaryti sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas.

15. Mokyklos uždaviniai

15.2. ugdyti kiekvieno vaiko ir mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

15.3. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimuisi, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

15.4. stiprinti mokyklos bendruomenę, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos dalyvauti ugdymo procese bei mokyklos gyvenime;

15.5. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

15.6. sudaryti vaikams ir mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ugdymo(si) bei darbo sąlygas;

15.7. formuoti saugios aplinkos kūrimo nuostatas, įgyvendinant alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, smurto ir patyčių prevencijos programas;

15.8. konkretinti ir individualizuoti formaliojo švietimo programas, priartinant jas prie socialinės aplinkos;

15.9. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo

židinį

15.10. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmogiškuosius resursus.

16. Mokyklos funkcijos

16.2. teikti priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį pradinį, pagrindinį išsilavinimą;

16.3. ugdymo procesą pradėti kiekvienais metais rugsėjo 1 d.;

16.4. organizuoti mokinių neformalųjį ugdymą, integruojant jį su bendruoju lavinimu, kryptingai dirbti mokinių socializacijos srityje;

16.5. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą visiško integravimo forma bendrosiose klasėse;

16.6. spręsti prevencinio darbo klausimus, vykdant teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją, įgyvendinti šios srities prevencines programas;

16.7. organizuoti švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą;

16.8. atlikti vidinį mokyklos auditą;

16.9. vykdyti pagrindinės mokyklos pasiekimų ugdymo patikrinimą;

16.10. dalyvauti pasiekimų tyrimuose;

16.11. organizuoti ugdymo planuose nenumatytą tėvų (globėjų, rūpintojų) mokamą popamokinę veiklą;

16.12. užtikrinti demokratinį valdymą bei mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikių tenkinimą;

16.13. sudaryti palankias sąlygas veikti mokinių ir jaunimo organizacijoms, kurios skatina mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė, Alytaus rajono savivaldybės taryba ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys;

16.14. dalyvauti rajono, šalies bei tarptautiniuose projektuose;

16.15. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, siekiančiuose mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

16.16. teikti mokamas paslaugas, pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius,

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

17. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų), 14 - 16 metų vaikas, turintis vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą, prašymą gali pateikti pats.

18. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

19. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie šios programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

20. Mokinys, nebaigęs pradinio ar pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

21. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, nenorintis antramečiauti, priimamas mokytis savarankiškai neįsisavintų dalykų.

22. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

23. Vyresni kaip 18 metų asmenys, iškritę iš nuosekliojo švietimo sistemos ir apsisprendę tęsti nutrauktą mokymąsi, nukreipiami į suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas.

24. Į mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis savivaldybės tarybos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

25. Jei į mokyklą jau priimti visi norintys jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, o į likusias laisvas vietas yra daugiau prašymų nei galima priimti, pirmiausia priimami

25.2. 1-10 klasių vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje;

25.3. 1-10 klasių vaikai, kurių tėvai (globėjai, rūpintojai) dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje;

25.4. vaikai, turintys aukštesnius mokymosi pasiekimus.

26. Per mokslo metus mokiniai priimami į laisvas vietas esančiuose klasių komplektuose: jei per mokslo metus į mokyklą atvyksta mokinys, gyvenantis jos aptarnavimo teritorijoje, ir joje nėra laisvų vietų, jis siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią mokyklą.

27. Specialiųjų poreikių vaikai priimami ugdytis visiškos integracijos forma, suderinus mokyklos galimybes ir tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius.

28. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais, priimant mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

29. Mokykla negali priimti asmenų mokytis savarankiškai pagal jų pageidaujamas programas, jeigu tų programų mokykla nevykdo.

30. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.

31. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnybomis, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

32. Vaiko teisės

32.2. ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

32.3. turėti higienos reikalavimus atitinkančią vietą veiklai;

32.4. į medicinos aptarnavimą, tinkamą mitybą ir higieną;

32.5. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą bei poreikius;

32.6. bręsti doroviškai, ugdytis bendravimo kultūrą;

32.7. atskleisti savo gebėjimus ir talentus;

32.8. ugdyti savo kalbą, perimti tautos kultūrą, papročius ir tradicijas;

32.9. naudotis kitų teisės aktų įtvirtintomis teisėmis.

33. Mokinio teisės, pareigos ir atsakomybė.

33.2. Mokinys turi teisę

33.2.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

33.2.2. sulaukus 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

33.2.3. gauti geros kokybės švietimą;

33.2.4. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

33.2.5. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

33.2.6. gauti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą;

33.2.7. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, su higienos reikalavimais suderintą mokymosi krūvį;

33.2.8. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

33.2.9. dalyvauti mokyklos savivaldoje, įvairiapusėje popamokinėje veikloje;

33.2.10. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

33.2.11. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo nustatytomis teisėmis;

33.2.12. gauti nemokamą išsilavinimą, turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

33.2.13. rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;

33.2.14. apsispręsti dėl tolesnio mokymosi būdų, sukakus 16 metų;

33.2.15. burtis į Lietuvoje veikiančias vaikų ir jaunimo organizacijas, sambūrius, nepolitinius judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;

33.2.16. nustatyta tvarka naudotis vadovėliais, kompiuteriais, sporto sale;

33.2.17. esant reikalui ir galimybėms, gauti pašalpą ir nemokamą maitinimą įstatymų numatyta tvarka;

33.2.18. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jo elgesys;

33.2.19. kitas teises, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

33.3. Mokinių pareigos

33.3.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

33.3.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius (suaugusiuosius ir vaikus), nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

33.3.3. mokytis iki 16 metų.

33.3.4. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, mokyklos nuostatų ir mokinių elgesio taisyklių, mokyklos savivaldos institucijų nutarimų;

33.3.5. mokykloje ir už jos ribų laikytis priimtų elgesio normų, tausoti mokyklos bei visuomenės

turtą;

33.3.6. dalyvauti mokykloje organizuojamuose žinių patikrinimuose;

33.3.7. gerbti valstybinę kalbą ir nacionalinę kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

33.3.8. gerbti tėvus, kitus šeimos narius, globoti ir padėti ligos ar kitos negalios atvejais;

33.3.9. gerbti mokytojus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

33.3.10. laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;

33.3.11. gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę.

33.4. Mokinių atsakomybė

Mokiniai atsako už mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus.

34. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės, pareigos ir atsakomybė.

34.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

34.2.1. nemokamai gauti informaciją apie mokyklą, joje vykdomas ugdymo programas, mokymo formas;

34.2.2. dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą;

34.2.3. gauti informaciją apie vaiko ugdymo(si) sąlygas, pasiekimus ir mokyklos lankymą;

34.2.4. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

34.2.5. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

34.2.6. spręsti (kartu su mokyklos pedagogais) vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

34.2.7. kreiptis su prašymais ar skundais;

34.2.8. naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis.

34.3. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

34.3.1. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

34.3.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

34.3.3. bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sprendžiant vaiko ugdymo(si) klausimus;

34.3.4. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

34.3.5. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą;

34.3.6. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

34.3.7. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

34.3.8. atlyginti mokyklai vaiko padarytą tyčinę materialinę žalą.

34.4. Mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

35. Mokytojo, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (toliau mokytojo) teisės, pareigos ir atsakomybė.

35.2. Mokytojas turi teisę

35.2.1. siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

35.2.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

35.2.3. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

35.2.4. dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

35.2.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

35.2.6. naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

35.2.7. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas savo kvalifikacijai kelti, mokomosioms priemonėms

rengti;

35.2.8. kompetentingai reikšti savo nuomonę dėl mokyklos vadovų ar kolegų pedagoginės veiklos, esant reikalui, kreiptis į aukštesnes institucijas;

35.2.9. jungtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines asociacijas, organizacijas, judėjimus;

35.2.10. gauti kasmetines atostogas ir turėti galimybę naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis,

35.3. Mokytojo pareigos

35.3.1. užtikrinti ugdomų vaikų, mokinių saugumą, kokybišką ugdymą;

35.3.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

35.3.3. gerbti vaiko, mokinio asmenybę, pripažinti kiekvieno unikalumą, nuoširdžiai domėtis kiekvienu nepriklausomai nuo to, kaip jis elgiasi ir mokosi, ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

35.3.4. laikytis teisės norminių aktų, patvirtintų mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

35.3.5. tobulinti savo kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti su kolegomis;

35.3.6. suteikti pagalbą vaikams, mokiniams, turintiems ugdymo(si), mokymo(si) sunkumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių;

35.3.7. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

35.3.8. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymo(si) poreikius ir pasiekimus;

35.3.9. vykdyti kitas Specialiojo ugdymo įstatyme nustatytas pareigas;

35.3.10. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vykdyti teisėtus mokyklos vadovo nurodymus ir mokyklos tarybos nutarimus;

35.3.11. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose.

35.4. Už pareigų nevykdymą mokytojas gali būti baudžiamas mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

35.5. Pedagogų profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

36. Klasės auklėtojų teisės, pareigos ir atsakomybė

36.2. Klasės auklėtojas turi teisę pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir bendradarbiavimo būdus, ugdant klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų, dirbančių su klase.

36.3. Klasės auklėtojas privalo

36.3.1. telkti klasės bendruomenę, būti tarpininku tarp mokyklos vadovų, kitų mokytojų ir tėvų sprendžiant individualias auklėtinių problemas, tvarkant jų ugdymo(si) rezultatus įteisinančius dokumentus;

36.3.2. teikti mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) išsamią informaciją apie mokyklos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo(si) kryptis, egzaminus, supažindinti su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis;

36.3.3. bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo(si) rezultatus;

36.3.4. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją, tirti mokinių polinkius, poreikius, interesus;

36.3.5. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

36.3.6. rūpintis pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymo(si), mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

36.3.7. suteikti arba inicijuoti auklėtiniams reikiamą pagalbą socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus mokyklos pedagogus, vadovus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vaiko teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuomeninių organizacijų darbuotojus ir kitus specialistus;

36.3.8. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, mokykloje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus;

36.3.9. reguliuoti mokinių mokymosi krūvį;

36.3.10. organizuojant ekskursijas ir išvykas, sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministerijos, vesti saugaus elgesio instruktažus;

36.3.11. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių knygeles, prižiūrėti, kaip mokiniai vykdo mokyklos nuostatus, mokyklos bendruomenės priimtas vidaus tvarkos taisykles;

36.3.12. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis;

36.3.13. kartu su klase dalyvauti privalomuose mokyklos ir Alytaus rajono renginiuose ir atsakyti už auklėtinių kultūringą elgesį.

36.4. Mokytojų ir klasės auklėtojų atsakomybė

Atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

37. Mokyklos logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybės aprašymu, o jeigu nurodytuose dokumentuose atskirų kategorijų specialistų funkcijos neaptartos - Lietuvos Respublikos teisės aktais.

V. SAVIVALDA

38. Mokyklos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti mokytojų, mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti. Mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba.

39. Mokyklos tarybą sudaro 3 mokinių (renka mokinių taryba iš 8-10 kl. mokinių), 3 mokytojų (renka mokytojų taryba), 3 mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės (deleguoja seniūnijos taryba, kurios teritorijoje yra mokykla) atstovai. Jei dėl svarbių priežasčių narys negali dalyvauti tarybos veikloje, jį keičia naujas narys, deleguotas iš atitinkamo savivaldos narių susirinkimo.

40. Mokyklos tarybos nariai balsuodami atvirai išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą. Mokyklos tarybos pirmininku negali būti mokyklos direktorius.

41. Mokyklos taryba perrenkama kas dveji metai rugsėjo mėnesį šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

42. Mokyklos tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

43. Mokyklos tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius arba mokyklos tarybos pirmininkas.

44. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

45. Mokyklos taryba teikia informaciją bendruomenei apie priimtus nutarimus.

46. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito kiekvienų mokslo metų pradžioje ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

47. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

48. Mokyklos taryba

48.2. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos metinę veiklos programą, nuostatus, ugdymo plano projektą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, dalyvauja mokyklos pasirinktuose projektuose;

48.3. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

48.4. gali teikti rekomendacijas mokyklos direktoriui, vertinant darbuotojų darbo rezultatus; pareiškia nuomonę mokyklos vadovams atestuojantis;

48.5. inicijuoja šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą;

48.6. išrenka 2 tėvus (globėjus, rūpintojus) į pedagogų atestacijos komisiją;

48.7. pritaria mokyklos strateginiam planui.

49. Mokytojų taryba - nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, bendruomenės sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

50. Mokytojų tarybos pirmininkas yra mokyklos direktorius.

51. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių tarybos narių. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

51.2. Mokytojų taryba

51.2.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo klausimus;

51.2.2. svarsto valstybės nustatytą švietimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

51.2.3. analizuoja ugdymo planų, mokyklos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

51.2.4. nustato bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

51.2.5. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

51.2.6. kartu su mokyklos specialiuoju pedagogu, medikais, psichologais sprendžia mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

51.2.7. teikia siūlymus mokyklos tarybai įvairiais mokyklos veiklos organizavimo bei ugdymo klausimais.

52. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija.

53. Mokinių tarybą sudaro 5-10 klasių rinkti mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po vieną atstovą į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

54. Mokinių tarybos nuostatus tvirtina mokinių taryba.

55. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą.

56. Mokinių taryba

56.2. renka atstovus į mokyklos tarybą;

56.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

56.4. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus;

56.5. planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

56.6. teikia siūlymus pagal kompetenciją dėl mokinių socialinės rūpybos, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje; teikia siūlymus mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos klausimais;

56.7. teikia siūlymus dėl mokinių skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos;

56.8. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

56.9. dalyvauja įgyvendinant prevencinės veiklos projektus.

57. Mokykloje kasmet rugsėjo mėnesį klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) balsų dauguma renka savo susirinkime vieną iš tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovauti klasės interesams. Klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su klasės auklėtoju planuoja tėvų susirinkimus ir padeda auklėtojui spręsti iškilusias ugdymo(si) problemas.

58. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti sudaroma metodinė taryba. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą metodinės tarybos darbo reglamentą.

59. Metodinės tarybos nuostatus tvirtina mokyklos direktorius.

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

60. Mokyklos struktūra: bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla.

60.1. Pagrindinė mokykla

60.2.1. priešmokyklinis ugdymas;

60.2.2. 1-oji pakopa: 1 - 4 klasės;

60.2.3. 2-oji pakopa I koncentras: 5-8 klasės;

60.2.4. 2-oji pakopa II koncentras: 9-10 klasės,

61. Mokyklai vadovauja direktorius.

62. Mokyklos direktorius

62.2. vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

62.3. teisės aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokytojus, pavaduotojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, skatina bei skiria drausmines nuobaudas, tvirtina etatinių (išskyrus pedagoginių) darbuotojų pareigybių sąrašą;

62.4. atsako už teikiamos informacijos apie mokykloje vykdomas ugdymo programas, priėmimo į mokyklą sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą;

62.5. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

62.6. analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

62.7. sudaro nuolat veikiantį kolegialų balso teisę turintį organą - direkciją iš direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų

62.7.1. direkcijos pirmininkas yra mokyklos direktorius, posėdžius protokoluoja sekretorius, kurį skiria direktorius;

62.7.2. direkcijos pasitarimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių;

62.7.3. direkcija stebi, analizuoja ir vertina atskiras mokyklos veiklos sritis, priima nutarimus dalyvaujančių balsų dauguma;

62.8. aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, kelia visuomenės poreikius atliepiančius mokyklos veiklos tikslus, inicijuoja ilgalaikių ir trumpalaikių mokyklos veiklos programų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

62.9. koordinuoja pavaduotojų veiklą, įpareigoja juos periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

62.10. tvirtina mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles;

62.11. kartu su mokyklos taryba nustato mokinių skatinimo ir drausminimo sistemą;

62.12. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų sauga;

62.13. palaiko ryšius su vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos rėmėjais, visuomene, kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką;

62.14. organizuoja pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimus;

62.15. rengia mokyklos veiklos aprašą (metinę ataskaitą) ir teikia mokyklos tarybai svarstyti;

62.16. inicijuoja metinės mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatos rengimą;

62.17. atsako už visą mokyklos veiklą;

62.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose, sudaro sutartis;

62.19. organizuoja ugdymo procesą ir švietimo pagalbos teikimą;

62.20. užtikrina švietimo kokybę;

62.21. užtikrina specialiųjų poreikių mokinių, vaikų, kuriems skirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, ugdymą, socialinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios pagalbos teikimą;

62.22. užtikrina demokratinį mokyklos valdymą, formuoja bendradarbiavimu grindžiamus santykius;

62.23. atlieka kitas mokyklos steigėjo priskirtas bei kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ir atsako už jų vykdymą.

63. Direktoriaus pavaduotojo ugdymui, direktoriaus pavaduotojo vadybines funkcijas paskirsto mokyklos direktorius, remdamasis jų pareigybės aprašymais ir atsižvelgdamas į priskirtas mokyklos veiklos kuravimo sritis. Mokinių apskaita, apskaitos knygos tvarkymas, mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų apskaita direktoriaus sprendimu pavedama pavaduotojui ugdymui.

64. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

64.2. telkia mokyklos bendruomenę švietimo politikai įgyvendinti, teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi švietimo politiką ir pedagoginių darbuotojų veiklą reglamentuojantys dokumentai;

64.3. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

64.4. analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo ir papildomojo ugdymo švietimo pokyčius;

64.5. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

64.6. organizuoja mokyklos planų, bendrųjų programų vykdymą, sudaro pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

64.7. vadovauja vaikų su negalia integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja sergančių mokinių mokymą namuose;

64.8. skatina mokytojus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimuisi;

64.9. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą;

64.10.informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi, ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių.

65. Direktoriaus pavaduotojas

65.2. aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais, paruošia patalpas darbui;

65.3. užtikrina mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

65.4. rūpinasi mokyklos sanitarija ir higiena;

65.5. atsako už darbų saugą mokykloj e;

65.6. rengia aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus;

65.7. vykdo ir kitas užduotis bei pavedimus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu.

VII. PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

66. Mokyklos direktorių skiria į darbą neterminuotai ir atleidžia iš jo Alytaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

67. Pedagoginius ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

68. Mokyklos direktoriaus, jo pavaduotojo ugdymui pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

69. Mokyklos direktoriaus, jo pavaduotojo ugdymui, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

70. Direktoriaus darbo užmokestį ir didžiausią leistiną etatų pareigybių skaičių tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba. Darbuotojų darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato direktorius, neviršydamas Alytaus rajono savivaldybės biudžete mokyklai patvirtintų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

71. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojas ugdymui, ir mokytojai atestuojami Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojų atestaciją, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokytojų atestacijos nuostatais, vykdo Mokytojų atestacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovų atestaciją vykdo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta atestacijos komisija.

72. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojas ugdymui ir mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas per metus gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI

X.

73. Mokykloje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

74. Pasiekimų patikrinimai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

XI. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

75. Išsilavinimo, kvalifikacijos, pasiekimų pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

76. Už pažymėjimų blankų užsakymą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako mokyklos direktorius.

77. Už pažymėjimų išrašymą atsakingas klasės auklėtojas.

78. Už pažymėjimų apskaitos knygų tvarkymą atsako direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kurio pareigybės aprašyme tai numatyta.

XII. MOKYKLOS RYŠIAI

79. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijomis ir kt.).

80. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene bei kultūros ir meno kolektyvais.

81. Mokykla turi teisę savarankiškai palaikyti tarptautinius ryšius: dalyvauti tarptautinėse organizacijose, su užsienio šalių ugdymo įstaigomis keistis mokinių ir mokytojų delegacijomis, organizuoti bendrus renginius.

XIII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

82. Švietimo stebėseną mokykla vykdo atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius.

83. Mokyklos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba ir atitinkamos valstybės institucijos. Mokyklos veiklos priežiūrą pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja Alytaus rajono savivaldybės taryba.

84. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministras ir Alytaus apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

85. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

86. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi įstatymų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

87. Lėšų šaltiniai

87.2. valstybės ir savivaldybės biudžeto asignavimai;

87.3. gauta parama;

87.4. lėšos, gaunamos už teikiamas mokamas paslaugas, iš projektų ir pan.

87.5. kitos teisėtai gautos lėšos.

88. Finansines operacijas vykdo mokyklos buhalteris.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

89. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas mokyklos steigėjo ar mokyklos direktoriaus iniciatyva.

90. Mokyklos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

91. Mokyklos dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5-211), Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009: 2006, Nr. 60- 2169). Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK- 1776/V-83 (Žin., 2005, Nr. 105-3907).

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

92. Mokykla registruojama Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Juridinių asmenų registro nuostatu, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810). nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

93. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Švietimo įstatymu. Ją reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant, laikomasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95 (1)-3510), išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95 (l)-3509).

94. Alytaus rajono savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui asmeniškai Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi mokymosi sutartyje numatyti įsipareigojimai mokiniams.

XVIII. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

95. Nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, visi lapai sunumeruojami.

96. Nuostatai tvirtinami tvarkomuoju dokumentu, tvirtinimo žyma užrašoma pirmojo lapo dešinėje pusėje virš dokumento pavadinimo ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

97. Suderinimo žyma pradedama rašyti nuo kairiosios paraštės po baigiamuoju brūkšniu ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

98. Su Mokyklos taryba suderinti nuostatai, jų pakeitimai ar papildymai teikiami Mokyklos steigėjui tvirtinti.

99. Nuostatai keičiami ir papildomi laikantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr.104 ( Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923) ir Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

100. Registro tvarkymo įstaigai teiktinos nuostatų kopijos kiekvieno lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašomas žodis „Kopija tikra“ ir pasirašoma. Paskutinio lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašoma visa kopijos tikrumo žyma. Žymą sudaro žodis „Kopija tikra“, nuostatų kopijos tikrumą liudijančio steigėjo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, antspaudas.

XIX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

101. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministerijos įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

102. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

________________________

SUDERINTA Mokyklos tarybos 2008 - 06 – 20

posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. 7)

Savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

Priedo pakeitimai

Nr. K-255, 2008-09-25, paskelbta TAR 2008-09-25, i. k. 2008-00901

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 2 d.

sprendimu Nr. K-179

ALYTAUS RAJONO MIROSLAVO VIDURINĖS MOKYKLOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Miroslavo vidurinė mokykla;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Miroslavo vidurinė mokykla.

2. Mokyklos įsteigimo data: 1781 m. rugsėjo 1 d.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė: savivaldybės.

4. Mokyklos grupė - bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas - vidurinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Vienuolyno g. 16, Miroslavas, Miroslavo šen., LT-64235 Alytaus r.

7. Mokymo kalba - lietuvių.

8. Steigėja: Alytaus rajono savivaldybės taryba, identifikavimo kodas 188652430, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus.

9. Mokymo forma - dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas, pagrindinė švietimo veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ- 226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877)

pradinis ugdymas, kodas 85.20;

pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20.

11. Kitos veiklos rūšys

švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;

priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai

mokymosi pasiekimų pažymėjimas (E 2055);

pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (B 1701);

pradinio išsilavinimo pažymėjimas (F 1001);

pažymėjimas (K 2058);

pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (C 2701);

pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (H 2001);

vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (D 3701);

brandos atestatas (V, P 3014);

brandos atestato priedas (VP 3016).

13. Mokyklos skyrius, turintis kitą buveinę - Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos Talokių pradinio ugdymo skyrius

13.1. skyriaus buveinė: Talokių k., Alytaus šen., LT-62194 Alytaus r.;

13.2. mokyklos grupė, kuriai priskiriamas skyrius, - bendrojo lavinimo;

13.3. mokyklos tipas, kuriam priskiriamas skyrius, - pradinė mokykla;

13.4. mokymo kalba - lietuvių;

13.5. mokymo forma - dieninė;

13.6. pagrindinė veiklos rūšis: pradinis ugdymas, kodas 85.20;

13.7. kitos veiklos rūšys: nėra.

14. Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos Miroslavo ikimokyklinio ugdymo skyrius

14.1. skyriaus buveinė: Vienuolyno g. 18, Miroslavas, Miroslavo sen., LT-64235 Alytaus r.;

14.2. mokyklos grupė, kuriai priskiriamas skyrius - neformaliojo švietimo;

14.3. mokyklos tipas, kuriam priskiriamas skyrius - darželis;

14.4. mokymo kalba - lietuvių;

14.5. mokymo forma - dieninė;

14.6. pagrindinė veiklos rūšis: ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

14.7. kitos veiklos rūšys: nėra.

15. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą, tvarkantis finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą savarankiškai, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

16. Mokyklos tikslai yra šie

16.1. teikti kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ugdymą;

16.2. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę;

16.3. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

16.4. sudaryti sąlygas mokiniams įgyti demokratinės visuomenės pagrindus, ugdyti brandžią tautinę savimonę, dorovinę, estetinę, mokslinę kultūrą;

16.5. ugdyti sąmoningą, kūrybišką, gebantį integruotis į socialinę aplinką, turintį pilietinės pareigos ir atsakomybės jausmą asmenybę, realizuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;

16.6. individualizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į vaikų ir mokinių amžių, polinkius ir specialiuosius poreikius;

16.7. sudaryti sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

16.8. siekti aukšto mokinių mokslo pasiekimų lygio ne tik įgyjant žinių, bet ir išsiugdant bendruosius gebėjimus, kompetencijas bei pasirengiant mokytis visą gyvenimą.

17. Mokyklos uždaviniai

17.1. ugdyti kiekvieno vaiko ir mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

17.2. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimuisi, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

17.3. stiprinti mokyklos bendruomenę, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos dalyvauti ugdymo procese bei mokyklos gyvenime;

17.4. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

17.5. sudaryti vaikams ir mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ir saugias ugdymosi bei darbo sąlygas;

17.6. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį;

17.7. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmogiškuosius resursus;

17.8. formuoti saugios aplinkos kūrimo nuostatas, įgyvendinant alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, smurto ir patyčių prevencijos programas;

17.9. konkretinti ir individualizuoti formaliojo švietimo programas, priartinant jas prie socialinės aplinkos.

18. Mokyklos funkcijos

18.1. teikti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

18.2. organizuoti mokinių neformalųjį ugdymą, integruojant jį su bendruoju lavinimu, kryptingai dirbti mokinių socializacijos srityje;

18.3. organizuoti ugdymo procesą (mokslo metų pradžia kiekvienais metais - rugsėjo 1 d.);

18.4. organizuoti mokyklos vidaus audito vykdymą;

18.5. vykdyti pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimą ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

18.6. organizuoti ugdymo planuose nenumatytą tėvų (globėjų, rūpintojų) mokamą popamokinę veiklą (kursai, individuali ar grupinė nepopamokinė vaikų priežiūra);

18.7. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, siekiančiuose mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

18.8. vykdyti vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą pagal teisės aktuose priskirtą kompetenciją;

18.9. organizuoti socialinės pedagoginės, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, informacinės ar kitos pagalbos teikimą;

18.10. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą visiško integravimo forma bendrosiose klasėse;

18.11. spręsti prevencinio darbo klausimus, vykdant teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto ir patyčių, nusikalstamumo prevenciją, įgyvendinti šios srities prevencines programas;

18.12. organizuoti švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams;

18.13. pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme priskirtą kompetenciją, vykdyti priemones, susijusias su vaiko minimalia ar vidutine priežiūra;

18.14. dalyvauti ugdymo pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose;

18.15. organizuoti nepamokinę veiklą;

18.16. užtikrinti demokratinį valdymą bei mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikių tenkinimą;

18.17. sudaryti palankias sąlygas veikti mokinių ir jaunimo organizacijoms, kurios skatina mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei socialinę brandą, pagarbos tėvams, mokytojams, kalbai, kultūrai, talentui ir gabumų ugdynmą. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė, Alytaus rajono savivaldybės taryba ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka;

18.18. teikti mokamas paslaugas, pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius ir teisės aktų nustatytus reikalavimus;

18.19. užtikrinti ugdymo kokybę;

18.20. užtikrinti vengiančiųjų privalomo mokymosi kontrolę;

18.21. organizuoti mokyklos bibliotekos veiklą;

18.22. vykdyti sutartinius įsipareigojimus;

18.23. užtikrinti švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarčių sudarymą bei šių sutarčių įsipareigojimų vykdymą.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

19. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų), 14-16 metų vaikas - turintis vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.

20. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

21. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie šios programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

22. Mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimamas asmuo, pateikęs mokyklos direktoriui pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

23. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

24. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, nenorintis antramečiauti, priimamas mokytis savarankiškai neįsisavintų dalykų. Abiturientas, užbaigęs mokslo metus ir turintis nepatenkinamų metinių pažymių arba neišlaikęs kai kurių įskaitų ar brandos egzaminų, nepaliekamas programos kartoti toje pačioje klasėje. Dalykų įsiskolinimus jis gali likviduoti mokydamasis savarankiškai.

25. Asmenų, atvykusių (grįžusių) iš užsienio, priėmimas

25.1. mokiniai, atvykę (grįžę) iš užsienio, priimami į mokyklą, pateikus išsilavinimo dokumentus arba pažymą apie įgytą išsilavinimą;

25.2. mokiniams, atvykusiems iš užsienio ir neturintiems mokymosi pasiekimų ar išsilavinimo dokumentų, organizuojamas atitikimo išsilavinimo standartus nustatymas;

25.3. mokinių atitikimą išsilavinimo standartus (jei nėra išsilavinimo dokumentų) nustato direktoriaus įsakymu sudaryta mokytojų komisija, vadovaujama direktoriaus pavaduotojo ugdymui, kuri parengia užduotis ir patikrina mokinio žinias;

25.4. patikrinusi žinias, komisija surašo aktą, kuriame rekomenduoja priimti mokinį į klasę, atitinkančią jo išsilavinimo ir žinių lygį.

26. Į mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu, vaikas gali būti priimamas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

27. Priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes

27.1. prioritetai teikiami neįgaliesiems vaikams, vaikams iš nepilnų šeimų, mokinių ir studentų, besimokančių dieniniuose skyriuose, socialiai remtinų šeimų vaikams ir šeimoms, kuriose yra 3 ir daugiau vaikų arba vienas iš tėvų yra neįgalus;

27.2. tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia prašymą ir vaiko sveikatos būklės pažymėjimą bei dokumentus, patvirtinančius 27.1 punkte išdėstytas aplinkybes;

27.3. specialiųjų poreikių vaikai į bendrojo ugdymo grupes priimami pateikus pedagoginės- psichologinės tarnybos išvadą apie vaiko raidos sutrikimą.

28. Jei į mokyklą jau priimti visi norintys jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, o į likusias laisvas vietas yra daugiau prašymų nei galima priimti, pirmiausia priimami

28.1. 1-12 klasių vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje;

28.2. 1-12 klasių vaikai, kurių tėvai (globėjai, rūpintojai) dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje;

28.3. vaikai, pageidaujantys mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kurios nėra jų aptarnavimo teritorijai priklausančioje mokykloje;

28.4. vaikai, turintys aukštesnius mokymosi pasiekimus.

29. Per mokslo metus mokiniai priimami į laisvas vietas esančiuose klasių komplektuose: jei per mokslo metus į mokyklą atvyksta mokinys, gyvenantis jos aptarnavimo teritorijoje, ir joje nėra laisvų vietų, jis siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią mokyklą.

30. Specialiųjų poreikių vaikai priimami ugdytis visiškos integracijos forma, suderinus mokyklos galimybes ir tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius.

31. Asmens priėmimas mokytis įforminamas mokymo sutartimi (toliau - mokymo sutartis).

31.1. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais, priimant mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Abu sutarties egzemplioriaus pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, sutarties kopija segama į asmens bylą.

31.2. Mokymo sutartis su kiekvienu naujai atvykusiu mokiniu bei tos mokyklos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą sudaroma jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui.

31.3. Už vaiką iki 14 metų mokymo sutartį jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais.

31.4. 14-16 metų vaikas mokymo sutartį sudaro tik turėdamas tėvų (rūpintojų) sutikimą.

31.5. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registre.

32. Sudarius mokymo sutartį asmuo įrašomas į mokinių abėcėlinį žurnalą, formuojama mokinio asmens byla, kurioje saugoma išsilavinimo pažymėjimo kopija. Originalas grąžinamas jo pateikėjui.

33. Mokiniui išvykus iš mokyklos, jo asmens byla lieka mokykloje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos arba pateikiama pažyma apie mokymosi rezultatus.

34. Mokykla negali priimti asmenų mokytis savarankiškai pagal jų pageidaujamas programas, jeigu tų programų mokykla nevykdo.

35. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.

36. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnybomis, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

37. Vaiko teisės

37.1. ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

37.2. turėti higienos reikalavimus atitinkančią vietą veiklai;

37.3. į medicinos aptarnavimą, tinkamą mitybą ir higieną;

37.4. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą bei poreikius;

37.5. bręsti doroviškai, ugdytis bendravimo kultūrą;

37.6. atskleisti savo gebėjimus ir talentus;

37.7. ugdyti savo kalbą, perimti tautos kultūrą, papročius ir tradicijas;

37.8. naudotis kitų teisės aktų įtvirtintomis teisėmis.

38. Mokinio teisės, pareigos ir atsakomybė.

38.1. Mokinys turi teisę

38.1.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

38.1.2. nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas, apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

38.1.3. sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

38.1.4. gauti geros kokybės švietimą;

38.1.5. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis (modulis) įvykdyta;

38.1.6. į psichologinę ir specialiąją, pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje; į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

38.1.7. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

38.1.8. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

38.1.9. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

38.1.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje, įvairiapusėje popamokinėje veikloje;

38.1.11. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

38.1.12. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo nustatytomis teisėmis;

38.1.13. gauti nemokamą išsilavinimą, turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

38.1.14. rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;

38.1.15. apsispręsti dėl tolesnio mokymosi būdų, sukakus 16 metų;

38.1.16. burtis į Lietuvoje veikiančias vaikų ir jaunimo organizacijas, sambūrius, nepolitinius judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;

38.1.17. nustatyta tvarka naudotis vadovėliais, biblioteka, skaitykla, sporto sale;

38.1.18. esant reikalui ir galimybėms, gauti nemokamą maitinimą įstatymų numatyta tvarka;

38.1.19. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jo elgesys;

38.1.20. kitas teises, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

38.2. Mokinių pareigos

38.2.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

38.2.2. stropiai mokytis, sąžiningai atlikti skirtas užduotis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

38.2.3. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

38.2.4. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, mokyklos nuostatų ir mokinių elgesio taisyklių, mokyklos savivaldos institucijų nutarimų;

38.2.5. mokykloje ir už jos ribų laikytis priimtų elgesio normų, tausoti mokyklos bei visuomenės turtą;

38.2.6. dalyvauti mokykloje organizuojamuose žinių patikrinimuose (testuose ir pan.);

38.2.7. gerbti valstybinę kalbą ir nacionalinę kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

38.2.8. gerbti tėvus, kitus šeimos narius, globoti ir padėti ligos ar kitos negalios atvejais;

38.2.9. laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų.

38.3. Mokinių atsakomybė

Mokiniai atsako už mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus.

39. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės, pareigos ir atsakomybė.

39.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

39.1.1. nemokamai gauti informaciją apie mokyklą, joje vykdomas ugdymo programas, mokymo formas;

39.1.2. dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą;

39.1.3. gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo(-si) poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

39.1.4. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

39.1.5. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

39.1.6. kreiptis su prašymais ar skundais.

39.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

39.2.1. teisės aktų nustatyta tvarka mokėti už vaiko išlaikymą ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse;

39.2.2. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

39.2.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą; apie vaiko ligą pranešti grupės auklėtojai pirmą ligos dieną;

39.2.4. bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

39.2.5. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

39.2.6. gerbti vaiko asmenybę, rūpintis jos dorovine ir intelektualia branda, ugdyti sveiką gyvenseną;

39.2.7. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programą;

39.2.8. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

39.2.9. atlyginti mokyklai vaikų padarytą materialinę žalą teisės aktų nustatyta tvarka;

39.2.10. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą.

40. Mokytojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (toliau mokytojo) teisės, pareigos ir atsakomybė.

40.1. Mokytojas turi teisę

40.1.1. siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

40.1.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

40.1.3. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

40.1.4. dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

40.1.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

40.1.6. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

40.1.7. nustatyta tvarka gauti atostogas savo kvalifikacijai kelti, mokomosioms priemonėms rengti;

40.1.8. kompetentingai reikšti savo nuomonę dėl mokyklos vadovų ar kolegų pedagoginės veiklos, esant reikalui, kreiptis į aukštesnes institucijas;

40.1.9. jungtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, asociacijas, organizacijas, judėjimus;

40.1.10. gauti kasmetines atostogas ir turėti galimybę naudotis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės institucijų numatytomis lengvatomis.

40.2. Mokytojo pareigos;

40.2.1. užtikrinti ugdomų vaikų, mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

40.2.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

40.2.3. gerbti vaiko, mokinio asmenybę, pripažinti kiekvieno unikalumą, nuoširdžiai domėtis kiekvienu nepriklausomai nuo to, kaip jis elgiasi ir mokosi;

40.2.4. laikytis teisės norminių aktų, patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

40.2.5. tobulinti savo kvalifikaciją;

40.2.6. suteikti pagalbą vaikams, mokiniams, turintiems ugdymo(si), mokymo(si) sunkumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių;

40.2.7. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

40.2.8. Mokyklos tarybos ir direktoriaus nustatyta tvarka informuoti tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus apie jų vaiko būklę, ugdymo(-si) poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

40.2.9. vykdyti kitas Specialiojo ugdymo įstatyme nustatytas pareigas;

40.2.10. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vykdyti teisėtus mokyklos vadovo nurodymus ir Mokyklos tarybos nutarimus;

40.2.11. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose teisės aktų nustatyta tvarka.

40.3. Už pareigų, nustatytų mokyklos vidaus dokumentuose ar kituose teisės aktuose nevykdymą ar netinkamą vykdymą mokytojas gali būti baudžiamas Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka.

40.4. Pedagogų profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

41. Klasės auklėtojų teisės, pareigos ir atsakomybė.

41.1. Klasės auklėtojas turi teisę pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir bendradarbiavimo būdus, ugdant klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų, dirbančių su klase.

41.2. Klasės auklėtojas privalo

41.2.1. telkti klasės bendruomenę, būti tarpininku tarp mokyklos vadovų, kitų mokytojų ir tėvų sprendžiant individualias auklėtinių problemas, tvarkant jų ugdymo(si) rezultatus įteisinančius dokumentus ir pan.;

41.2.2. teikti mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) išsamią informaciją apie mokyklos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo(si) kryptis, egzaminus, supažindinti su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis;

41.2.3. bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo(si) rezultatus;

41.2.4. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, vykdyti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, smurto ir patyčių prevenciją, tirti mokinių polinkius, poreikius, interesus;

41.2.5. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

41.2.6. rūpintis pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymo(si), mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

41.2.7. suteikti arba inicijuoti auklėtiniams reikiamą pagalbą socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus mokyklos pedagogus, vadovus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vaiko teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuomeninių organizacijų darbuotojus, ir kitus specialistus;

41.2.8. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, mokykloje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus;

41.2.9. reguliuoti mokinių mokymosi krūvį;

41.2.10. organizuojant ekskursijas ir išvykas, sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministerijos, vesti saugaus elgesio instruktažus;

41.2.11. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių knygeles, prižiūrėti, kaip mokiniai vykdo mokyklos nuostatus, mokyklos bendruomenės priimtas vidaus tvarkos taisykles;

41.2.12. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis;

41.2.13. kartu su klase dalyvauti privalomuose mokyklos ir Alytaus rajono savivaldybės organizuojamuose renginiuose ir atsakyti už auklėtinių kultūringą elgesį.

42. Mokytojų ir klasės auklėtojų atsakomybė.

Atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu mokytojai ir klasės auklėtojai nevykdo savo pareigas arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

43. Mokyklos logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai, sveikatos priežiūros specialistas, aptarnaujantis personalas vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybės aprašymu, o jeigu nurodytuose dokumentuose atskirų kategorijų specialistų funkcijos neaptartos - Lietuvos Respublikos ir Alytaus rajono savivaldybės institucijų teisės aktais.

V. SAVIVALDA

44. Mokyklos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, kuri atstovauja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus svarbiausiems mokyklos klausimams spręsti. Mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba. Už savo veiklą Mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams.

45. Mokyklos tarybą sudaro 5 mokinių (renka mokinių taryba iš 9-12 kl. mokinių), 5 mokytojų (renka mokytojų taryba), 5 mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) (renka klasių, skyrių tėvų susirinkimas) atstovai. Jei dėl svarbių priežasčių Mokyklos tarybos narys negali dalyvauti tarybos veikloje, jį keičia naujas narys, deleguotas iš atitinkamo savivaldos narių susirinkimo.

46. Mokyklos tarybos nariai balsuodami atvirai išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Mokyklos tarybos pirmininkas organizuoja tarybos veiklą. Mokyklos tarybos pirmininku negali būti mokyklos direktorius.

47. Mokyklos taryba perrenkama kas dveji metai rugsėjo mėnesį šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

48. Mokyklos tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį.

49. Mokyklos tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius arba mokyklos tarybos pirmininkas.

50. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

51. Mokyklos taryba teikia informaciją bendruomenei apie priimtus nutarimus.

52. Mokyklos taryba ir jos nariai už veiklą atsiskaito kiekvienų mokslo metų pradžioje (iki rugsėjo 30 d.) ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

53. Alytaus rajono savivaldybės taryba, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad Mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

54. Mokyklos taryba

54.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos metinę veiklos programą, nuostatus, ugdymo plano projektą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, dalyvauja mokyklos pasirinktuose projektuose;

54.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

54.3. gali teikti rekomendacijas mokyklos direktoriui vertinant darbuotojų darbo rezultatus; pareiškia nuomonę mokyklos vadovams atestuojantis;

54.4. inicijuoja šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą;

54.5. išrenka atstovus į Mokytojų atestacijos komisiją;

54.6. pritaria mokyklos strateginiam planui;

54.7. vykdo visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą.

55. Mokytojų taryba - nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

56. Mokytojų tarybos pirmininkas yra mokyklos direktorius.

57. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių tarybos narių. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Mokytojų tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius.

57.1. Mokytojų taryba

57.1.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo klausimus;

57.1.2. svarsto valstybės nustatytą švietimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

57.1.3. analizuoja ugdymo planų, mokyklos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

57.1.4. nustato bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

57.1.5. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

57.1.6. kartu su mokyklos specialiuoju pedagogu, medikais, psichologais sprendžia mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

57.1.7. teikia siūlymus Mokyklos tarybai įvairiais mokyklos veiklos organizavimo bei ugdymo klausimais.

58. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija.

59. Mokinių tarybą sudaro 5-12 klasių rinkti mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po vieną atstovą į Mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

60. Mokinių tarybos nuostatus tvirtina Mokinių taryba.

61. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Mokinių tarybos pirmininkas organizuoja tarybos veiklą. Mokinių tarybos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Mokinių tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių Mokinių tarybos narių balsų dauguma.

62. Mokinių taryba

62.1. renka atstovus į Mokyklos tarybą;

62.2. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo, teikia siūlymus subjektams pagal kompetenciją dėl darbo tvarkos taisyklių tobulinimo ir jų įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo tobulinimo, nepamokinės veiklos ir laisvalaikio organizavimo;

62.3. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus;

62.4. teikia siūlymus pagal kompetenciją dėl mokinių socialinės rūpybos, drausmės ir tvarkos palaikymo mokykloje; mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos;

62.5. teikia siūlymus pagal kompetenciją dėl mokinių elgesio vertinimo, jų skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos;

62.6. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

62.7. dalyvauja įgyvendinant prevencinės veiklos projektus.

63. Mokykloje kasmet rugsėjo mėnesį klasės mokinių, skyrių vaikų tėvai (globėjai, rūpintojai) balsų dauguma renka savo susirinkime vieną iš tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovauti klasės, skyriaus interesams. Klasės mokinių, skyriaus vaikų tėvai (globėjai, rūpintojai) planuoja tėvų susirinkimus ir padeda auklėtojui spręsti iškilusias ugdymosi problemas. Klasės mokinių, skyrių vaikų tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 klasės mokinių, skyriaus vaikų tėvų (globėjų, rūpintojų). Nutarimams priimti reikalinga posėdyje dalyvaujančių tėvų (globėjų, rūpintojų) balsų dauguma.

64. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti sudaroma Metodinė taryba. Ją sudaro dalykų ar dalykų sričių metodikos grupių pirmininkai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintus Metodinės tarybos nuostatus.

65. Metodinei tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

66. Mokyklos struktūra: bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

66.1. vidurinė mokykla

priešmokyklinis ugdymas;

1-oji pakopa: 1-4 klasės;

2-oji pakopa I koncentras: 5-8 klasės;

2-oji pakopa II koncentras: 9-10 klasės;

3-oji pakopa: 11-12 klasės;

66.2. pradinio ugdymo skyrius: priešmokyklinis ugdymas;

1-oji pakopa: 1-4 klasės.

66.3. ikimokyklinio ugdymo skyrius

ikimokyklinis ugdymas;

67. Mokyklai vadovauja direktorius.

68. Mokyklos direktorius

68.1. vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

68.2. teisės aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus, skatina bei skiria drausmines nuobaudas mokyklos darbuotojams,

68.3. prieš tai raštu supažindinęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, tvirtina etatinių (išskyrus pedagoginių) darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas Alytaus rajono savivaldybės biudžete mokyklai patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui ir neviršijant steigėjo patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

68.4. užtikrina demokratinį mokyklos valdymą;

68.5. atsako už teikiamos informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 26 straipsnyje, paskelbimą, užtikrina informacijos apie mokyklą (vykdomas programas, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos vidaus audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas, mokyklos pasiekimus ir pan.) rengimą ir skelbimą.

68.6. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

68.7. analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

68.8. sudaro nuolat veikiantį kolegialų balso teisę turintį organą- direkciją iš direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo

68.8.1. direkcijos pirmininkas yra mokyklos direktorius, posėdžius protokoluoja sekretorius, kurį skiria direktorius;

68.8.2. direkcijos pasitarimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių;

68.8.3. direkcija stebi, analizuoja ir vertina atskiras mokyklos veiklos sritis, priima nutarimus dalyvaujančių balsų dauguma.

68.9. aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, kelia visuomenės poreikius atliepiančius mokyklos veiklos tikslus, inicijuoja ilgalaikių ir trumpalaikių mokyklos veiklos programų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

68.10. koordinuoja direktoriaus pavaduotojų, ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo darbą, įpareigoja juos periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

68.11. tvirtina mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles;

68.12. kartu su Mokyklos taryba nustato mokinių elgesio vertinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, mokinių skatinimo ir drausminimo sistemą;

68.13. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų sauga;

68.14. palaiko ryšius su vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos rėmėjais, visuomene, kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką;

68.15. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ir brandos egzaminus;

68.16. rengia mokyklos veiklos aprašą (metinę ataskaitą) ir teikia Mokyklos tarybai svarstyti;

68.17. inicijuoja metinės mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatos rengimą;

68.18. atsako už visą mokyklos veiklą;

68.19. atstovauja mokyklai kitose institucijose, sudaro sutartis;

68.20. organizuoja ugdymo procesą ir švietimo pagalbos teikimą;

68.21. užtikrina švietimo kokybę;

68.22. užtikrina specialiųjų poreikių mokinių, vaikų, kuriems skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės ugdymą, socialinės pedagoginės, psichologinės, specialiosios pedagoginės, informacinės ar kitos pagalbos teikimo organizavimą.

68.23. užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloj e ir kitas Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatyme priskirtas funkcijas;

68.24. palaiko tarptautinius ryšius, bendradarbiauja su vietos bendruomene, švietimo valdymo institucijomis;

68.25. atlieka kitas mokyklos steigėjo priskirtas bei kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ir atsako už jų vykdymą.

69. Direktoriaus pavaduotojų ugdymui, ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo, pavaduotojo ūkio reikalams vadybines funkcijas paskirsto mokyklos direktorius, remdamasis jų pareigybės aprašymais ir atsižvelgdamas į priskirtas mokyklos veiklos kuravimo sritis. Mokinių apskaita, apskaitos knygos tvarkymas, mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų apskaita direktoriaus sprendimu pavedama tik vienam pavaduotojui ugdymui.

70. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

70.1. telkia mokyklos bendruomenę švietimo politikai įgyvendinti, teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi švietimo politiką ir pedagoginių darbuotojų veiklą reglamentuojantys dokumentai;

70.2. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

70.3. analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo ir neformalaus ugdymo švietimo pokyčius;

70.4. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

70.5. organizuoja mokyklos planų, bendrųjų programų vykdymą, sudaro pamokų ir neformalaus ugdymo tvarkaraščius;

70.6. vadovauja vaikų su negalia integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja sergančių mokinių mokymą namuose;

70.7. skatina mokytojus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimuisi;

70.8. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą;

70.9. informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių.

70.10. vadovauja (paskirtas direktoriaus įsakymu) mokyklos prevencinio darbo grupei, kuri veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą darbo reglamentą;

70.11. sprendžia prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant tesės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją, įgyvendina šios srities prevencines programas, organizuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą.

71. Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

71.1. aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais, paruošia patalpas darbui;

71.2. užtikrina mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

71.3. rūpinasi mokyklos sanitarija ir higiena;

71.4. atsako už darbų saugą mokykloje;

71.5. rengia aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus;

71.6. vykdo ir kitas užduotis bei pavedimus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu.

VII. PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

72. Mokyklos direktorių skiria į darbą neterminuotai ir atleidžia iš jo Alytaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

73. Pedagoginius ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

74. Mokyklos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui, ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

75. Mokyklos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui, ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

76. Direktoriaus darbo užmokestį ir didžiausią leistiną etatų pareigybių skaičių tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba. Darbuotojų darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato direktorius, neviršydamas Alytaus rajono savivaldybės biudžete mokyklai patvirtintų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

77. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ikimokyklinio skyriaus vedėjas ir mokytojai atestuojami Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojų atestaciją, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokytojų atestacijos nuostatais, vykdo Mokytojų atestacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovų atestaciją vykdo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta atestacijos komisija.

78. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ikimokyklinio skyriaus vedėjas ir mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas per metus gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI. EGZAMINAI

79. Mokykloje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai.

80. Pasiekimų patikrinimai, brandos egzaminai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

81. Išsilavinimo, pasiekimų ir mokytojo atestacijos pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

82. Už pažymėjimų, brandos atestatų ir jų priedų blankų užsakymą, apsirūpinimą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako mokyklos direktorius.

83. Už pažymėjimų, brandos atestatų ir jų priedų išrašymą atsakingas klasės auklėtojas.

84. Už pažymėjimų apskaitos žurnalų tvarkymą atsako mokinių duomenų bazės tvarkytojas.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

85. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijomis, įstaigomis ir kt.), vietos bendruomene.

86. Mokykla dalyvauja projektuose ir programose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene bei kultūros ir meno kolektyvais.

87. Mokykla turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti Lietuvos respublikos teisės aktai, mokyklos tiesioginio bendradarbiavimo su užsienio valstybių švietimo įstaigomis susitarimai.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

88. Švietimo stebėseną mokykla vykdo atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius.

89. Mokyklos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba ir atitinkamos valstybės institucijos. Mokyklos veiklos priežiūrą pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja Alytaus rajono savivaldybės taryba.

90. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministras ir Alytaus apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

91. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

92. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi įstatymų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

93. Lėšų šaltiniai;

93.1. valstybės ir savivaldybės biudžeto asignavimai;

93.2. gauta parama;

93.3. lėšos, gaunamos už teikiamas mokamas paslaugas, iš projektų ir pan.

93.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

94. Finansines operacijas vykdo mokyklos buhalterinė tarnyba.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

95. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos ar mokyklos direktoriaus iniciatyva.

96. Mokyklos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, Mokyklos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

98. Mokyklos dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5- 211), Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169), Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1776/V-83 (Žin., 2005, Nr. 105-3907).

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

97. Mokykla registruojama Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), nustatyta tvarka.

XVIII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

98. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Švietimo įstatymu. Ją reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant laikomasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo , likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės.2004- 06-14 nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95 (1)-3510), išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95 (l)-3509).

99. Alytaus rajono savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui asmeniškai Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi mokymosi sutartyje numatyti įsipareigojimai mokiniams.

XIX. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

101. Nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, visi lapai sunumeruojami.

102. Nuostatai tvirtinami tvarkomuoju dokumentu, tvirtinimo žyma užrašoma pirmojo lapo dešinėje pusėje virš dokumento pavadinimo ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

103. Suderinimo žyma pradedama rašyti nuo kairiosios paraštės po baigiamuoju brūkšniu ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

104. Su Mokyklos taryba suderinti nuostatai, jų pakeitimai ar papildymai teikiami Mokyklos steigėjui tvirtinti.

105. Nuostatai keičiami ir papildomi laikantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923) ir Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

106. Registro tvarkymo įstaigai teiktinos nuostatų kopijos kiekvieno lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašomas žodis „Kopija tikra“ ir pasirašoma. Paskutinio lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašoma visa kopijos tikrumo žyma. Žymą sudaro žodis „Kopija tikra", nuostatų kopijos tikrumą liudijančio steigėjo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, antspaudas.

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

107. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministerijos įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

108. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

___________________________

Priedo pakeitimai

Nr. K-179, 2008-07-02, paskelbta TAR 2008-07-02, i. k. 2008-00711

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2007 m. rugsėjo 21 d.

sprendimu Nr. K-140

Savivaldybės meras

Algirdas Vrubliauskas

ALYTAUS RAJONO SANTAIKOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Santaikos pagrindinė mokykla;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Santaikos pagrindinė mokykla.

2. Mokykla įsteigta: 1938 m. lapkričio mėn.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė - Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė: bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas: pagrindinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Santaikos kaimas, Krokialaukio seniūnija, LT-64283 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba: lietuvių.

8. Mokyklos steigėja: Alytaus rajono savivaldybės taryba, Pulko g. 21, LT- 62133 Alytus.

9. Mokymo forma - dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis: švietimas; rūšis ir kodas: pradinis mokymas, 80.10.30; pagrindinis mokymas, 80.21.10.

11. Kitos veiklos rūšys: ikimokyklinis ugdymas, kodas 80.10.10.; priešmokyklinis ugdymas.

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai: pradinio išsilavinimo pažymėjimas; pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas; mokymosi pasiekimų pažymėjimas; pažymėjimas.

13. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis savarankišką balansą, antspaudus, sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Mokyklos tikslai

14.1. ugdyti jaunuolių vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus;

14.2. padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

14.3. perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, kultūrinei pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą.

15. Mokyklos uždaviniai

15.1. gyvendinti mokinių ugdymo turinį, atitinkantį valstybės švietimo politines nuostatas, individualius mokyklos bendruomenės poreikius;

15.2. vykdyti pagrindinės mokyklos baigiamosios klasės mokymosi pasiekimų patikrinimą;

15.3. organizuoti mokinių papildomąjį ugdymą;

15.4. organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

15.5. organizuoti priešmokyklinio ugdymo grupės darbą;

15.6. atlikti mokyklos vidaus auditą;

15.7. kurti mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

16. Mokyklos funkcijos

16.1. ugdyti mokinių dorinius, tautinius, pilietinius, patriotinius jausmus;

16.2. ugdyti kultūringą ir socialiai brandžią asmenybę;

16.3. ugdyti pagarbą tėvams, mokytojams, kalbai, kultūrai;

16.4. ugdyti mokinių talentus ir gabumus;

16.5. kontroliuoti vengiančius privalomojo mokymosi mokinius;

16.6. užtikrinti ugdymo kokybę;

16.7. ugdymo procesą pradėti kiekvienais metais rugsėjo 1 d.;

16.8. užtikrinti demokratinį valdymą specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikių tenkinimą

16.9. užtikrinti mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimą ir vykdymą mokinių organizacijų veiklą;

16.10. užtikrinti rūkymo ir narkomanijos prevenciją, nepamokinę veiklą mokamų paslaugų teikimą dalyvavimą projektuose, ugdymo pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose;

16.11. užtikrinti sutartų įsipareigojimų ir vidaus audito vykdymą.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR

PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

17. Vaikai į mokyklą priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

18. Informaciją apie priėmimą į priešmokyklinę grupę ir pirmą klasę rengia direktoriau^ paskirtas pedagogas. Informacija skelbiama mokslo metų paskutinį mėnesį. ^ priešmokyklinio ugdymo grupę priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Į priešmokyklinio ugdymo grupę anksčiau gali būti priimamas vaikas tėvų prašymu ir jeigu jis yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau negu jam sueis 5 metai.

19. Į pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas priimamas, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Į pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas gali būti priimamas anksčiau tėvų prašymu ir jeigu jis yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs.

20. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.

21. Mokinys„ mokęsis pagal adaptuotą ar modifikuotą ugdymo programą į mokyklą priimamas pateikus pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas. Baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie adaptuotos pradinio ugdymo programos baigimą priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

22. Į mokyklą pirmumo teise priimami mokiniai iš Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintos aptarnavimo teritorijos. Iš kitur tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu gali būti priimtas tuo atveju, jeigu mokykloje yra laisvų vietų.

23. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal pradinio ugdymo programą, mokyklos direktoriui pateikia prašymą ir medicininę pažymą. Pageidaujantis mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą - prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.

24. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14-16 metų vaikas, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą, prašymą gali pateikti pats.

25. Per mokslo metus mokinys mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka.

26. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

27. Asmens priėmimas į priešmokyklinio ugdymo grupę bei mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi. į klases mokiniai paskirstomi direktoriaus įsakymu.

28. Mokymo sutartis sudaroma ugdymo programos įgyvendinimo laikotarpiui.

29. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų). 14-16 metų vaikas sutartį gali pasirašyti tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą

30. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnybomis, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

31. Mokinys, norintis pereiti į kitą mokyklą pateikia mokyklos direktoriui tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą, nurodydamas išėjimo priežastis. Mokyklos vadovas kartu su tėvais priima sprendimą

32. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaiko teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

IV . MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

33. Mokinių teisės

33.1. nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

33.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

33.3. sulaukus 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

33.4. gauti geros kokybės švietimą;

33.5. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

33.6. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

33.7. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, dalinę sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

33.8. į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

33.9. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

33.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

33.11. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

33.12. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

33.13. naudotis įstatymų nustatytomis teisėmis.

34. Mokinių pareigos

34.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

34.2. stropiai mokytis pagal savo sugebėjimus;

34.3. gerbti mokytojus, tėvus, kitus mokyklos bendruomenės narius;

34.4. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

34.5. dalyvauti mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose;

34.6. sąžiningai atlikti skirtas užduotis;

34.7. gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras.

35. Mokinių atsakomybė

Mokiniai atsako už mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus. Jiems taikomos šios drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės. Kraštutinė drausminė auklėjamojo poveikio priemonė - pašalinimas iš mokyklos arba perkėlimas į kitą mokyklą.

36. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

36.1. nemokamai gauti informaciją apie mokyklos veiklą, švietimo programas, mokymo formas;

36.2. dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;

36.3. gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas, elgesį ir jo pasiekimus;

36.4. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

36.5. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

36.6. kartu su mokytojais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

36.7. naudotis kitomis įstatymų nustatytomis teisėmis.

37. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

37.1. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

37.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

37.3. bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatom priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

37.4. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

37.5. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

37.6. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindimo ugdymo programą;

37.7. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

37.8. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

38. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė

38.1. tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė;

38.2. dėl pažeidimų pats mokinys ar mokyklos administracija turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas.

39. Mokytojų teisės

39.1. siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

39.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

39.3. būti atestuotam ir įgyti kvalifikacinę kategoriją, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

39.4. dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

39.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

39.6. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ai' susivienijimus;

39.7. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

39.8. dalyvauti vertinant mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

39.9. naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

40. Mokytojų pareigos

40.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

40.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

40.3. laikytis teisės norminių aktų, patvirtintų mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus darbo tvarką nustatančių dokumentų;

40.4. tobulinti savo kvalifikaciją;

40.5. suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

40.6. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

40.7. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų elgesį, ugdymosi poreikius ir pasiekimus;

40.8. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

40.9. skatinti mokinius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų;

40.10. siekti, kad mokiniai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

40.11. padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

40.12. formuoti mokinių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, saugos darbe bei buityje, saugaus eismo įgūdžius;

40.13. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

40.14. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kolegas ir mokyklos vadovus;

40.15. dalyvauti mokinių pasiekimų patikrinimo vykdymo ir vertinimo komisijose;

40.16. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus;

40.17. dalyvauti mokyklos vidaus audito vykdyme.

41. Klasės auklėtojų pareigos

41.1. rūpintis mokinių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu bei branda;

41.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus ( bibliotekininkę, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją ir kt.) klasės mokinių ugdymui planuoti ir derinti;

41.3. būti tarpininku tarp mokyklos vadovybės, kitų mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sprendžiant individualias auklėtinių problemas, tvarkant jų ugdymosi rezultatus įteisinančius dokumentus ir kt.;

41.4. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

41.5. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

41.6. padėti mokiniams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

41.7. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jo ar jos mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

41.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo ai' jos atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ai' kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei vaiko teisių apsaugos tarnybą;

41.9. padėti mokiniams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

41.10. padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

41.11. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių knygeles ir kitus vadovaujamos klasės dokumentus.

42. Mokytojų ir klasės auklėtojų atsakomybė

Mokytojai ir klasės auklėtojai atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

V. SAVIVALDA

43. Mokyklos taryba - aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

44. Mokyklos tarybos veiklą reglamentuoja tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina visuotinių mokyklos bendruomenės narių susirinkimas.

45. Mokyklos tarybą sudaro 9 nariai: 3 mokytojų, 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės narių, trys 8-10 klasių mokinių atstovai.

46. Tėvus į mokyklos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus - mokytojų taryba, mokinius - mokinių taryba dvejiems metams.

47. Mokyklos tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininkas.

48. Mokyklos tarybos posėdžius ne rečiau kaip 3 kartus per metus kviečia mokyklos direktorius arba mokyklos tarybos pirmininkas.

49. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimo priėmimą lemia pirmininko balsas.

50. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams kartą per mokslo metus.

51. Švietimo skyrius, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

52. mokyklos tarybos posėdžius patariamojo balso teise gali būti kviečiami vietos bendruomenės atstovai, kiti asmenys, priklausomai nuo nagrinėtinų klausimų pobūdžio.

53. Mokyklos taryba

53.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą nustato ugdymo organizavimo tvarką;

53.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

53.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

53.4. mokytojų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš mokyklos klausimus;

53.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

53.6. skiria atstovus į mokytojų atestacijos komisiją;

53.7. skiria atstovą į mokyklos vadovo konkurso komisiją;

53.8. vykdo kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

54. Mokytojų taryba - nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos direktorius, pavaduotojas, visi mokykloje ir skyriuose dirbantys mokytojai, bibliotekininkė ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

55. Mokytojų tarybai vadovauja mokyklos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorių renka mokytojų tarybos nariai.

56. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

57. Mokytojų tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius,

58. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu mokykloje dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimo priėmimą lemia pirmininko balsas.

59. Mokytojų tarybos funkcijos

59.1. aptaria bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

59.2. aptaria praktinius švietimo įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, vidaus audito vykdymo rezultatus;

59.3. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

59.4. aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

59.5. vertina pedagogų kvalifikacinės kategorijos atitikties klausimus ir teikia siūlymus dėl mokytojų atestacijos.

60. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios

struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina 6-10 klasių mokinių susirinkimas;

60.1. mokinių tarybą sudaro 6-10 klasių mokinių išrinkti atstovai. Kiekviena klasė renka po vieną atstovą į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį;

60.2. mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą;

60.3. posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja nemažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimo priėmimą lemia pirmininko balsas.

61. Mokinių taryba

61.1. svarsto, ir suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus, dalyvauja mokinių elgesio vertinimo svarstyme;

61.2. teikia atstovus į mokyklos tarybą;

61.3. organizuoja mokinių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

61.4. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

61.5. priima sprendimus dėl mokinių susirinkimo sušaukimo;

61.6. teikia siūlymus mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių tobulinimui ir įgyvendinimui;

61.7. svarsto ir teikia siūlymus mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos klausimais.

VI. VALDYMAS

62. Mokyklai vadovauja direktorius.

63. Direktorius

63.1. vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

63.2. skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

63.3. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams, aplinką;

63.4. analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

63.5. aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

63.6. skiria vadybines funkcijas pavaduotojui, sudaro galimybes savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

63.7. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą ugdymo kokybės rezultatus;

63.8. rūpinasi mokytojų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

63.9. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją rūpinasi specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniams teikimu;

63.10. organizuoja ugdymo procesą;

63.11. užtikrina švietimo kokybę;

63.12. tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles;

63.13. kontroliuoja vidaus darbo tvarkos taisyklių, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos mokykloje, mokinių elgesio vertinimo, skatinimo ir nuobaudų sistemos įgyvendinimą;

63.14. užtikrina demokratinį mokyklos valdymą formuoja bendradarbiavimu grindžiamus santykius;

63.15. plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

63.16. palaiko ryšius su vaiko teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

63.17. organizuoja mokyklos baigiamosios klasės mokymosi pasiekimų patikrinimą nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

63.18. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų, civiline ir priešgaisrine sauga;

63.19. organizuoja mokyklos vidaus audito ataskaitos rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

63.20. pasirašo sutartis;

63.21. atstovauja mokyklai kitose institucijose;

63.22. sudaro komisijas, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros mokyklos veiklos sritys, rekomenduojami ir siūlomi atitinkami sprendimai;

63.23. tvirtina etatinių (išskyrus pedagoginių) darbuotojų pareigybių sąrašą tik steigėjui patvirtinus didžiausią leistiną darbuotojų pareigybių skaičių;

63.24. atsako už informacijos apie mokykloje vykdomas švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, mokytojų kvalifikaciją svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijų ir pasiekimų rengimą ir paskelbimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, demokratinį mokyklos valdymą

63.25. atsako už visą mokyklos veiklą jos kokybę ir rezultatus, reikiamą specialistų išsilavinimą tvarkomų dokumentų saugumą ir turimos informacijos konfidencialumą

63.26. atlieka kitas mokyklos steigėjo ir teisės aktais priskirtas funkcijas ir atsako už jų vykdymą

64. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

64.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą

64.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

64.3. teikia pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

64.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo kokybės rezultatus;

64.5. skatina mokytojus tobulinti kvalifikaciją* dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

64.6. tvarko mokinių bei išsilavinimo pažymėjimų apskaitą;

64.7. kontroliuoja klasių auklėtojų dokumentacijos tvarkymą ir atitinkamų reikalavimų laikymąsi;

64.8. vykdo mokinių teisės pažeidimų prevenciją;

64.9. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą;

64.10. vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

65. Ūkvedys

65.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

65.2. organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

65.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

65.4. vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

VII. PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

66. Mokyklos direktorių atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir atleidžia Alytaus rajono savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka.

67. Direktoriaus pavaduotoją mokytojus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

68. Direktoriaus darbo užmokestį tvirtina savivaldybės taryba.

69. Mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

70. Mokyklos mokytojo alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

71. Mokyklos vadovai ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

72. Mokytojai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime, vadovaudamiesi mokyklos perspektyvine kvalifikacijos kėlimo programa.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI

73. Baigiamosios klasės mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą organizuojamas mokymosi pasiekimų patikrinimas.

74. Mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO IR PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

75. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

76. Už išsilavinimo ir pasiekimų pažymėjimų blankų užsakymą apsirūpinimą saugojimą atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako mokyklos direktorius.

77. Pažymėjimus išrašo klasės auklėtojas.

78. Už pažymėjimų apskaitos knygų tvarkymą atsako direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

79. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, mokslo ir studijų institucijomis ir kt.).

80. Mokykla gali dalyvauti tarptautinėse organizacijose, dalyvauti programose ir projektuose, organizuoti bendrus renginius su kitomis mokyklomis, seniūnijų vietos bendruomenėmis ir kt.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

81. Švietimo stebėseną mokykla vykdo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

82. Vidaus audito vykdymą inicijuoja mokyklos direktorius.

83. Mokyklos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius i Centralizuota audito tarnyba.

84. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinė švietimo priežiūros tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

85. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

86. Mokykla įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudojasi ir disponuoja priskirta žeme, pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis ir kitu turtu, reikalingu šiuose nuostatuose nustatytai veiklai vykdyti.

87. Lėšų šaltiniai

87.1. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

87.2. gauta parama;

87.3. mokykla gali gauti nebiudžetinių lėšų už teikiamas paslaugas (patalpų nuoma, projektai ir kt.);

87.4. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos.

88. Švietimo programoms mokykloje finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

89. Mokykla lėšų apskaitą ir finansines operacijas vykdo savarankiškai.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

90. Mokyklos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos tarybai pritarus.

91. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi, priėmus naują Švietimo įstatymo redakciją patvirtinus naujus reikalavimus mokyklų nuostatams arba mokyklos steigėjo, direktoriaus ar mokyklos tarybos iniciatyva. Su mokyklos taryba suderinti nuostatų pakeitimai ar papildymai teikiami tvirtinti Alytaus rajono savivaldybės tarybai.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

92. Mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rengimo taisyklės, Bendrojo lavinimo mokyklų pavyzdinė bylų nomenklatūra, mokyklos bylų nomenklatūra ir kt. teisės aktai.

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

93. Mokykla registruojama Juridinių asmenų registre Civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

94. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu. Mokyklą reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant laikomasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių.

95. Apie būsimą mokyklos reorganizavimą, pertvarkymą ar likvidavimą raštu mokyklos bendruomenei teisės aktų nustatyta tvarka praneša steigėjo įgaliotas asmuo.

96. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos norminiais aktais.

97. Pasikeitus norminiams aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, jei Lietuvos Respublikos norminiai aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos norminių aktų nuostatos.

_______________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos 2007-08-31 posėdžio

protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. 1)

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. K-253

ALYTAUS RAJONO SIMNO GIMNAZIJOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Simno gimnazija;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas - Simno gimnazija.

2. Mokyklos įsteigimo data: 1994-09-09.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė - Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė - bendrojo lavinimo mokykla.

5. Mokyklos tipas - gimnazija yra keturmetė su bendrojo lavinimo skyriumi (1-8 klasės).

6. Gimnazijos buveinė: Vytauto g. 83, Simno seniūnija, Simnas, LT-74305 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba - lietuvių.

8. Steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba (toliau - mokyklos steigėja), identifikavimo kodas 188652430, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus.

9. Mokymo forma - dieninė, eksternas.

10. Pagrindinė veiklos sritis - švietimas, pagrindinė švietimo veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31d. įsakymu Nr. DĮ- 226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877)

pradinis ugdymas, kodas 85.20;

pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20.

11. Kitos veiklos rūšys

švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai

mokymosi pasiekimų pažymėjimas (E 2055);

pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (B 1701);

pradinio išsilavinimo pažymėjimas (F 1001);

pažymėjimas (K 2058);

pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (C 2701);

pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (H 2001);

vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (D 3701);

brandos atestatas (V, P 3014);

brandos atestato priedas (VP 3016).

13. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą, tvarkantis finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą savarankiškai, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. GIMNAZIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

14. Gimnazijos tikslai yra šie

14.1. išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinti gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

14.2. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

14.3. sudaryti sąlygas mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą;

14.4. mokyti Simno ir aplinkinių seniūnijų vaikus pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, organizuoti darbą su aptarnaujamos teritorijos pagrindinių mokyklų devintų-dešimtų klasių mokytojais, rengiant moksleivius stoti į gimnazijos trečią klasę;

14.5. kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę;

14.6. užtikrinti gerą parengimą tolesnėms studijoms, garantuoti ugdymo kokybę, atitinkančią įvairių mokinių gebėjimų poreikius ir išsilavinimo standartų reikalavimus, orientuojantis į tautos tradicijas, Lietuvos visuomenės poreikius, Europos patirtį ir naujas technologijas;

14.7. Individualizuoti ugdymo programas skirtingų gebėjimų moksleiviams, taikyti įvairius mokymo(si) būdus, kad mokiniai pasiektų valstybinio išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis.

15. Gimnazijos uždaviniai

15.1. ugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

15.2. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimui, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

15.3. stiprinti gimnazijos bendruomenę, aktyvinti žmoniškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos dalyvauti ugdymo procese bei gimnazijos gyvenime;

15.4. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti mokinių bei jų tėvų poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

15.5. sudaryti mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ir saugias ugdymosi bei darbo sąlygas;

15.6. kurti gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį

15.7. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmogiškuosius resursus.

16. Gimnazijos funkcijos

16.1. organizuoti mokymo procesą (mokslo metų pradžia kiekvienais metais - rugsėjo 1 d.);

16.2. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlant ir taikant skirtingus mokymo (-si) būdus;

16.3. teikti priešmokyklinį vaikų ugdymą bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

16.4. sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

16.5. organizuoti mokinių papildomą ugdymą, integruojant jį su bendruoju lavinimu;

16.6. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose ir gimnazijos klasėse;

16.7. gali organizuoti pailgintos darbo dienos grupių darbą;

16.8. kurti vidinio gimnazijos audito sistemą, atlikti auditą;

16.9. vykdyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir gimnazijos baigiamuosius brandos egzaminus;

16.10. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, kuriais siekiama mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės židinį.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

17. Į gimnazijos bendrojo lavinimo skyriaus V-VIII klases mokiniai priimami pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų registravimo datas.

18. Į gimnazijos pirmąją klasę priimami aštuonias klases baigę mokiniai.

19. Į gimnazijos pirmąją ir antrąją klases priimami visi pagrindinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys pažangūs mokiniai.

20. Į gimnazijos trečiąją, ketvirtąją klases priimami visi bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgyti pageidaujantys pažangūs mokiniai.

21. Kai norinčių į šias klases yra daugiau nei gimnazija gali priimti, galima mokinių atranka.

22. Priėmimo kriterijai

22.1. olimpiadų, konkursų laimėjimai;

22.2. pageidaujamo profilio dalykų metinių pažymių vidurkis.

23. Asmenys mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas priimami vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

24. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos direktoriui pateikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų). 14-16 metų vaikas, pateikiantis šiame punkte nurodytą prašymą, turi turėti vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

25. Asmuo, neturintis išsilavinimą ar mokymosi pasiekimus liudijančio dokumento, priimamas mokytis tik gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka, patikrinus jo žinias bei gebėjimus ir nustačius, kurios klasės programą jos atitinka.

26. Asmuo, baigęs užsienio šalies pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba tam tikrą jos dalį, vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka.

27. Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (atskiru atveju - jaunesnis, jeigu jis yra pakankamai šiai programai subrendęs).

28. Vieno iš tėvų (globėjų) prašymu vaikas gali būti priimamas į antrąją klasę, jeigu direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias nustatoma, kad yra įsisavinęs pradinio ugdymo programos dalį, skirtą pirmai klasei.

29. Pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami asmenys, pateikę gimnazijos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

30. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, baigęs pradinio specialiojo ugdymo programą - pagal pagrindinio specialiojo ugdymo programą, pateikęs mokyklos direktoriui pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą.

31. Tėvams pageidavus adaptuotos pradinio (pagrindinio) ugdymo programos, specialiųjų poreikių mokinys gali būti priimamas mokytis pagal pradinio (pagrindinio) specialiojo ugdymo programą, o pradinio (pagrindinio) specialiojo ugdymo programos mokinys - pagal adaptuotą pradinio (pagrindinio) ugdymo programą.

32. Mokinys, norintis mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, į 3 gimnazijos klasę priimamas pateikus prašymą, raštišką tėvų (rūpintojų) sutikimą ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

33. Į gimnazijos 4 klasę atvykęs iš kitos mokyklos mokinys priimamas pateikus prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą.

34. Mokinys, atvykęs iš kitos mokyklos į gimnazijos 3 ir 4 klases mokslo metams prasidėjus, priimamas pateikęs prašymą ar raštišką tėvų (rūpintojų) sutikimą (jei reikia), mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

35. Priimant mokinius į 3 ir 4 gimnazijos klases, teritorinis pasiskirstymas ir atranka pagal mokymosi pasiekimus netaikomi.

36. Asmuo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikęs gimnazijos direktoriui pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą. Asmuo, atvykęs iš kitos mokyklos, pateikia ir pažymą apie pagrindinio ugdymo programos dalykų turinio adaptavimą ir mokymosi pasiekimus (ko išmoko).

37. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais, priimant mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas vadovaujantis šiais nuostatais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Abu sutarties egzemplioriaus pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, sutarties kopija segama į asmens bylą.

38. Mokymo sutartis su kiekvienu naujai atvykusiu mokiniu ir tos gimnazijos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, sudaroma jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui.

39. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų).

40. 14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

41. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

42. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įrašomas į gimnazijos abėcėlinę knygą, formuojama jo asmens byla, kurioje saugoma išsilavinimo pažymėjimo kopija. Originalas grąžinamas jo pateikėjui.

43. Mokiniui išvykus iš gimnazijos, jo asmens byla lieka gimnazijoje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos arba pateikiama Dokumentų rengimo taisyklėse nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus.

44. Mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino išvykimo priežastį. Priėmimas į ligoninės ar sanatorinę mokyklą įforminamas tos mokyklos direktoriaus įsakymu, jame nurodant „gydymosi laikotarpiui“.

45. Mokinių paskirstymas į klases (srautus) įforminamas direktoriaus įsakymu (-ais).

46. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnybomis, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

IV. GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

47. Vaiko teisės

47.1. ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

47.2. turėti higienos reikalavimus atitinkančią vietą veiklai;

47.3. į medicinos aptarnavimą, tinkamą mitybą ir higieną;

47.4. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą bei poreikius;

47.5. bręsti doroviškai, ugdytis bendravimo kultūrą;

47.6. atskleisti savo gebėjimus ir talentus;

47.7. ugdyti savo kalbą, perimti tautos kultūrą, papročius ir tradicijas;

47.8. naudotis kitų teisės aktų įtvirtintomis teisėmis.

48. Mokinių teisės

48.1. nemokamai mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo programas;

48.2. nemokamai gauti informaciją apie gimnazijoje veikiančias švietimo programas, mokymosi formas;

48.3. mokytis pagal savo gebėjimus ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

48.4. savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

48.5. gauti geros kokybės švietimą;

48.6. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

48.7. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

48.8. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą;

48.9. į socialinę pagalbą, jei tokios negali suteikti tėvai (vaiko globėjai, rūpintojai);

48.10. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

48.11. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

48.12. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

48.13. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminus;

48.14. įsijungti į gimnazijos valdymą: organizuoti mokinių savivaldą, dalyvauti gimnazijos taryboje, išsakyti savo nuomonę dėl ugdomojo proceso organizavimo, ugdymo plano, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykių;

48.15. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

48.16. nustatyta tvarka naudotis gimnazijos biblioteka, skaitykla, vadovėliais, sporto ir aktų salėmis, dirbtuvėmis bei mokomaisiais kabinetais, kompiuteriais;

48.17. turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

48.18. puoselėti kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas;

48.19. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

48.20. sulaukus 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

48.21. dalyvauti popamokinėje veikloje;

48.22. leisti laikraščius, sienlaikraščius;

48.23. specialiųjų poreikių vaikas, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali mokytis visiškos arba dalinės integracijos forma, jo poreikius įvertinus ir ugdymo programas nustačius mokyklos specialiojo ugdymo komisijai arba pedagoginei psichologinei tarnybai.

48.24. kitos teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

49. Mokinių pareigos

49.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų;

49.2. mokytis iki 16 metų gimnazijoje ar kitoje formalioje švietimo įstaigoje, įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią ruoštis savarankiškam gyvenimui;

49.3. reguliariai lankyti gimnaziją laikytis mokinio elgesio ir vidaus tvarkos taisyklių, gimnazijos nuostatų;

49.4. gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, kultūringai elgtis ir pagarbiai bendrauti su mokytojais bei kitais gimnazijos bendruomenės nariais;

49.5. mokytis pagal savo gebėjimus, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes;

49.6. tausoti gimnazijos turtą, taupyti elektros energiją, vandenį, šilumą;

49.7. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti gimnazijai padarytą žalą;

49.8. laikytis darbo saugos taisyklių;

49.9. nustatyta tvarka budėti klasėse, koridoriuose, valgykloje, renginiuose;

49.10. kiekvienoje pamokoje turėti pasiekimų knygelę ir, mokytojams paprašius, ją pateikti;

49.11. pasiekimų knygelę pildyti tvarkingai;

49.12. visų dalykų sąsiuvinius tvarkyti pagal vieningus reikalavimus;

49.13. kepures, paltus ir striukes palikti rūbinėje;

49.14. laikytis asmens higienos reikalavimų;

49.15. laikytis žmonių bendrabūvio normų, gimnazijos bendruomenės priimtų demokratijos principų, dalyvauti juos įtvirtinant, gerbti valstybės simbolius, kalbą, kultūrą, kitas kultūras.

50. Mokinių atsakomybė

50.1. mokiniai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

50.2. ydingo elgesio mokiniams (sąmoningai nelankantiems mokyklos, padariusiems nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, nuolat darantiems administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, darantiems žalą ir keliantiems pavojų aplinkiniams), išnaudojus visas švietimo pagalbos priemonių, numatytų Švietimo įstatyme galimybes, gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238) numatytos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės;

50.3. vaikas, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė privalo

50.3.1. vykdyti jam paskirtą minimalios priežiūros priemonę;

50.3.2. gerbti savo atstovus pagal įstatymą, kitus šeimos narius;

50.3.3. gerbti mokytojus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

50.3.4. laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;

50.3.5. gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę;

50.3.6. įstatymų numatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

51. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

51.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas vaiko individualius gabumus ir valstybinius standartus atitinkantis ugdymas;

51.2. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymo formas, vaiko galimybes, atsiveriančias baigus atitinkamas programas;

51.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

51.4. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą (kursą), formas;

51.5. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

51.6. dalyvauti gimnazijos savivaldoje, klasės tėvų savivaldoje ir turėti įtakos gimnazijos ugdymo plano turiniui, metodams, vertinimo formoms;

51.7. naudotis Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

51.8. kitais teisės aktais nustatytos teisės ir pareigos.

52. Tėvų (vaiko globėjų, rūpintojų) pareigos

52.1. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

52.2. 6-7 metų sulaukusį vaiką, jei jis pakankamai subrendęs, leisti į gimnazijos bendrojo lavinimo skyriaus pirmąją klasę, užtikrinti punktualų ir reguliarų gimnazijos lankymą;

52.3. bendradarbiauti su gimnazijos vadovais, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą sprendžiant vaiko ugdymo klausimus;

52.4. parinkti savo vaikui iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą; kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

52.5. užtikrinti kad vaikas įgytų pagrindinį išsilavinimą arba mokytųsi iki 16 metų, motyvuotai rinktųsi tolesnę veiklos sritį

52.6. aprūpinti mokinį individualiomis mokymosi priemonėmis;

52.7. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti gimnazijai vaikų padarytą materialinę žalą;

52.8. operatyviai pranešti gimnazijai apie svarbius mokinio gyvenimo pasikeitimus: gyvenamosios vietos, globėjų kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui turinčius veiksnius

52.9. teikti gimnazijai visus jos dokumentacijai tvarkyti reikalingus dokumentus apie mokinį ir jo šeimą;

52.10. kitas teisės aktų nustatytas teises ir pareigas.

53. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė

53.1. tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė;

53.2. dėl pažeidimų pats mokinys ar mokyklos administracija turi teisę kreiptis pagalbos į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, teisėsaugos ar kitą instituciją dėl įstatymų nustatytų atsakomybės priemonių taikymo.

54. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonė, atstovo teisės

54.1. gauti informaciją apie vaiko mokyklos lankymą, ugdymo(si) sąlygas, jo pažangą;

54.2. gauti informaciją apie vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo eigą;

54.3. kreiptis su prašymais ir skundais;

54.4. sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę ir kitas teisės aktų numatytas teises.

55. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovo pareigos

55.1. rūpintis, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė lankyti mokyklą ir vaikas atliktų paskirtą minimalios priežiūros priemonę;

55.2 bendradarbiauti su minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo(si), elgesio pokyčių ir kitus su vaiko interesais susijusius klausimus;

55.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas;

55.4. stebėti ir taisyti vaiko elgesį.

56. Mokytojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (toliai mokytojo) teisės

56.1. naudotis teisėmis, kurios yra numatytos jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir norminiuose aktuose;

56.2. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, nepažeidžiant švietimą reglamentuojančių dokumentų;

56.3. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą, išmokamą kiekvieną mėnesį;

56.4. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus, jeigu yra trys ir daugiau vieno dalyko ar srities specialistai;

56.5. atostogauti ir naudotis teise į pailgintas atostogas;

56.6. vertinti gimnazijos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

56.7. pagal nustatytą tvarką dalyvauti gimnazijos savivaldoje.

57. Mokytojų pareigos

57.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

57.2. skatinti mokinius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

57.3. ugdyti mokinių savarankiškumą, gebėjimą mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi;

57.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su gimnazijos Specialiojo ugdymo komisija;

57.5. ugdyti tvirtas mokinių dorines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, užtikrinančias jų asmens galių plėtotę;

57.6. laikytis teisės norminių aktų, mokytojo etikos normų ir gimnazijos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

57.7. nuolat informuoti tėvus (globėjus) apie jų vaikų mokymosi poreikius ir pasiekimus;

57.8. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus;

57.9. tobulinti savo kvalifikaciją;

57.10. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Mokytojo, vykdančio vaiko minimalios priežiūros priemonę, pareigos

58.1. užtikrinti tinkamą vaikui paskirtos minimalios priežiūros vykdymą;

58.2. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos atsiskaityti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui už vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymą;

58.3. bendradarbiauti su savivaldybės administracija, vaiko atstovais pagal įstatymą ir kitais asmenimis bei institucijomis;

58.4. atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu.

59. Klasių auklėtojų (kuratorių) pareigos ir teisės

59.1. rūpintis mokinių asmenybės ir socialiniu ugdymu bei branda;

59.2. burti klasėje dirbančius mokytojus iškeltiems uždaviniams įgyvendinti;

59.3. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

59.4. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną, vykdyti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevenciją;

59.5. padėti mokiniams formuoti vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais, inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, gimnazijoje;

59.6. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, informuoti tėvus apie jo mokymąsi ir elgesį, neatidėliojant išsiaiškinti gimnazijos nelankymo priežastis;

59.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti gimnazijos vadovus bei Vaiko teisių apsaugos tarnybą;

59.8. padėti mokiniams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

59.9. padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

59.10. būti tarpininku tarp gimnazijos vadovybės, kitų mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sprendžiant individualias auklėtinių problemas;

59.11. tvarkyti auklėtinių lankomumo, ugdymosi rezultatus įteisinančius dokumentus;

59.12. informuoti mokinius apie profesinio orientavimo (-si) šaltinius ir institucijas;

59.13. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, gimnazijoje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią vertybiškai orientuotą pilietinę poziciją.

60. Mokytojų, klasės auklėtojų atsakomybė

60.1. mokytojai ir klasės auklėtojai atsako už mokinių auklėjimą, lankomumą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja moksleivius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka;

60.2. mokytojai yra atsakingi už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu;

60.3. gimnazijos socialinis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi gimnazijos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybių aprašymais.

V. SAVIVALDA

61. Gimnazijos savivalda grindžiama švietimo tikslais, gimnazijoje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

62. Gimnazijos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

63. Gimnazijos tarybą sudaro: 4 gimnazijinių klasių mokiniai, 4 mokytojai, 4 tėvų atstovai ir 4 vietos bendruomenės atstovai. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių.

64. Gimnazijos tarybos nariai balsuodami išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie organizuoja tarybos veiklą.

65. Gimnazijos taryba perrenkama kas dveji metai rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Tėvus į gimnazijos tarybą renka tėvų susirinkimas, mokytojus - mokytojų taryba, mokinius (antros ir trečios pakopos) - visuotinis šių pakopų mokinių susirinkimas, vietos bendruomenės atstovus - Seniūnijos taryba.

66. Gimnazijos direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui šios tarybos darbe dalyvauja tarybos narių teisėmis.

67. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje gimnazijos tarybos narių balsų dauguma. Gimnazijos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

68. Gimnazijos taryba teikia informaciją apie priimtus nutarimus.

69. Gimnazijos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams.

70. Gimnazijos steigėja, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad gimnazijos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

71. Gimnazijos taryba

71.1. nustato gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja gimnazijos veiklos programą, gimnazijos strateginį planą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

71.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

71.3. pedagogų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš 2-4 gimnazijos klasių klausimus;

71.4. svarsto gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja, kontroliuoja lėšų paskirstymą, gimnazijos ūkinę finansinę veiklą, svarsto darbuotojų materialinio skatinimo klausimus;

71.5. inicijuoja gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, svarsto naujų gimnazijos padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

71.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir deleguoja savo atstovą stebėtojo teisėmis į viešo konkurso vadovo vietai užimti komisiją;

71.7. gali sustabdyti kitų gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos komisijos;

71.8. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.

72. Mokytojų taryba - nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos vadovai, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, klasės auklėtojai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

73. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

74. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorių renka Mokytojų tarybos nariai.

75. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių Mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje Mokytojų tarybos narių balsų dauguma.

76. Mokytojų taryba

76.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo gimnazijoje klausimus, svarsto mokinių ugdymo(si) rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

76.2. diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, strateginio plano, aptaria profilinio ugdymo planus, ugdymo programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

76.3. aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, ugdymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

76.4. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, gabiųjų mokinių identifikavimo klausimus, jų ugdymo programas, metodus.

77. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina mokinių susirinkimas.

78. Mokinių tarybą sudaro 6-12 klasių mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po 1-2 atstovus į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

79. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių, kurie organizuoja mokinių tarybos veiklą.

80. Mokinių taryba

80.1. svarsto ir, suderinusi su gimnazijos vadovybe, inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūri jų laikymąsi, dalyvauja mokinių elgesio vertinime, pritaria svarbiausiems mokinių renginių planams;

80.2. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje, organizuoja mokinių laisvalaikį;

80.3. svarsto mokinių teisių gynimo klausimus gimnazijoje ir už gimnazijos ribų;

80.4. priima sprendimus dėl visos gimnazijos savivaldos institucijų ar mokinių susirinkimų sušaukimo;

80.5. svarsto ir teikia siūlymus mokinių rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkomanijos prevencijos klausimais;

80.6. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.

81. Gimnazijoje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kasmet rugsėjo mėnesį klasės mokinių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasės mokinių tėvai kartu su klasės auklėtoju planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojui spręsti iškilusias ugdymo problemas.

82. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti sudaroma Metodinė taryba. Ją sudaro dalykų ar dalykų sričių metodikos grupių pirmininkai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintus Metodinės tarybos nuostatus.

83. Metodinei tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

84. Mokyklos struktūra: gimnazija yra keturmetė su bendrojo lavinimo skyriumi (1-8 klasės).

85. Gimnazija

priešmokyklinis ugdymas;

1- oji pakopa: 1 - 4 klasės;

2-oji pakopa I koncentras: 5-8 klasės;

2- ji pakopa II koncentras: 1-2 gimnazijos klasės;

3-oji pakopa: 3-4 gimnazijos klasės.

86. Gimnazijai vadovauja direktorius, kuris priimamas į darbą ir atleidžiamas iš jo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Direktorius

87.1. vadovauja gimnazijos strateginio plano ir metinių veiklos programų, gimnazijos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

87.2. teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina etatinių pareigybių sąrašą, darbuotojų pareigybių aprašymus, skiria drausmines nuobaudas mokyklos darbuotojams;

87.3. užtikrina

87.3.1. bendradarbiavimu pagrįstus santykius;

87.3.2. mokytojo etikos normų, darbo drausmės laikymąsi gimnazijoje;

87.3.3. skaidriai priimamus sprendimus;

87.3.4. bendruomenės narių informavimą;

87.3.5. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

87.4. analizuoja gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę;

87.5. inicijuoja gimnazijos vidaus audito vykdymą;

87.6. sudaro nuolat veikiantį kolegialų balso teisę turintį organą - direkciją iš direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų

87.6.1. direkcijos pirmininkas yra mokyklos direktorius, posėdžius protokoluoja sekretorius, kurį skiria direktorius;

87.6.2. direkcijos pasitarimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių;

87.6.3. direkcija stebi, analizuoja ir vertina atskiras mokyklos veiklos sritis, priima nutarimus dalyvaujančių balsų dauguma.

87.7. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

87.8. rūpinasi nepedagoginio personalo profesiniu tobulėjimu;

87.9. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniams teikimu;

87.10. plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais);

87.11. palaiko ryšius su Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;

87.12. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminus;

87.13. sudaro komisijas, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros gimnazijos veiklos sritys, rekomenduojami ar siūlomi atitinkami sprendimai;

87.14. nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

87.15. rūpinasi gimnazijos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbuotojų sauga ir sveikata darbe, civiline sauga;

87.16. sudaro metinę gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja gimnazijos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia Gimnazijos tarybai aprobuoti;

87.17. turint sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Gimnazijos tarybai pritarus, gali skirti vienkartinius mėnesinius priedus prie tarifinio atlyginimo, taikyti kitas materialinio skatinimo formas;

87.18. atstovauja gimnazijai kitose institucijose, pasirašo sutartis;

87.19. atsako už informacijos apie gimnazijoje vykdomų švietimo programų, jų pasirinkimo galimybių, priėmimo sąlygų, mokamų paslaugų, mokytojų kvalifikacijos, svarbiausių gimnazijos audito rezultatų ir pasiekimų viešą skelbimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

87.20. atsako už visos gimnazijos veiklą ir jos rezultatus, už tvarkomų dokumentų saugumą ir turimos informacijos konfidencialumą;

87.21. atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų norminių aktų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės dokumentų tikslų vykdymą;

87.22. atlieka kitas gimnazijos steigėjo priskirtas funkcijas;

87.23. skatina pedagoginio ir aptarnaujančio personalo darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas;

87.24. užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą gimnazijoje ir kitas Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatyme priskirtas funkcijas;

88. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

88.1. organizuoja mokyklos ugdymo plano, programų vykdymą, sudaro pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

88.2. vadovauja neįgaliųjų vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

88.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi gimnazijos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

88.4. vadovauja gabiųjų mokinių ugdymo programų įgyvendinimui, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

88.5. stebi kuruojamų dalykų ugdymo procesą, vykdo kuruojamų dalykų priežiūrą ir vertina ugdymo rezultatus;

88.6. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis, bendradarbiauti individualizuojant ugdymo turinį, pasirenkant mokymo metodus, atliekant projektinius darbus;

88.7. tvarko mokinių ir gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą;

88.8. sudaro pasiekimų patikrinimo ir baigiamųjų egzaminų grafikus;

88.9. tvarko mokinių duomenų banką, veda mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų, brandos atestatų apskaitą tvarko direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

88.10. analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo ir papildomo ugdymo švietimo pokyčius;

88.11. organizuoja vidaus auditą;

88.12. pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį;

88.13. pildo statistines atskaitas, susijusias su pedagogų bei mokinių duomenimis;

88.14. vykdo mokinių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas ir tėvus (globėjus) apie vengiančius gimnaziją lankyti mokinius ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

88.15. atsako už vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje ir kitas Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatyme priskirtų funkcijų vykdymą;

88.16. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų) švietimą;

88.17. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

88.18. rengia ugdymo programų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus, vykdo funkcijas pagal kitas pareigybės aprašyme ir mokyklos veiklos programoje priskirtas kuravimo sritis;

88.19. teikia pagalbą pedagogams, inicijuoja gimnazijos metodinių būrelių, tarybos veiklą;

88.20. vykdo kitas pareiginės instrukcijos numatytas funkcijas.

89. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

89.1. atsako už gimnazijos aprūpinimą informaciniais ir materialiniais ištekliais, patalpų paruošimą darbui;

89.2. užtikrina gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, priešgaisrinę ir darbų saugą;

89.3. rūpinasi gimnazijos sanitarija ir higiena;

89.4. organizuoja aptarnaujančio personalo darbą, vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR APMOKĖJIMAS UŽ DARBĄ

90. Gimnazijos direktorių skiria į darbą neterminuotai ir atleidžia iš jo Alytaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

91. Pedagoginius ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

92. Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

93. Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

94. Direktoriaus darbo užmokestį ir didžiausią leistiną etatų pareigybių skaičių tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba. Darbuotojų darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato direktorius, neviršydamas Alytaus rajono savivaldybės biudžete mokyklai patvirtintų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

95. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojų atestaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokytojų atestacijos nuostatais, vykdo Mokytojų atestacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Gimnazijos vadovų atestaciją vykdo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta atestacijos komisija.

96. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas per metus gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI, EGZAMINAI

97. Teisės aktų nustatyta tvarka gimnazijoje vykdomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminai.

98. Pasiekimų patikrinimas, brandos egzaminai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

99. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai ir mokytojo atestacijos pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

100. Už išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimų, brandos atestatų ir jų priedų užsakymą, saugojimą ir atsiskaitymą už panaudotų blankų apskaitą atsakingas gimnazijos direktorius.

101. Už išsilavinimo pažymėjimų, pažymėjimų ir brandos atestatų blankų išdavimo apskaitos knygų tvarkymą atsako gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kurio pareigybės aprašyme tai numatyta;

102. Už pradinio, pagrindinio išsilavinimo, mokymosi pasiekimų pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimą, įrašų teisingumą atsako direktoriaus pavaduotojas ugdymui, tvarkantis mokinių duomenų bazę.

103. Brandos atestatų ir jų priedų įrašų teisingumui patikrinti direktoriaus įsakymu sudaroma komisija. Klasės auklėtojas komisijai pateikia metinių ir brandos egzaminų pažymių suvestines, egzaminų protokolus, apeliacijos komisijų išvadas, klasės dienyną, brandos atestatų, jų priedų ir pažymėjimų apskaitos knygą, išrašytus brandos atestatus ir jų priedus.

XI. GIMNAZIJOS RYŠIAI

104. Gimnazija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, Alytaus apskrities gimnazijomis, Alytaus profesinio rengimo centru, Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba, Alytaus RŠPPPC, VŠĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Simno ambulatorija, policijos nuovada, Alytaus rajono kultūros centru, Simno žemės ūkio mokykla, Simno specialiąja mokykla, Alytaus rajono savivaldybės Simno vaikų darželiu ir kitais su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

105. Gimnazija dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis Alytaus miesto ir rajono mokyklomis ir vietos bendruomene.

XII. GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

106. Švietimo stebėseną gimnazija vykdo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius.

107. Gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba ir atitinkamos valstybės institucijos, gimnazijos veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja Alytaus rajono savivaldybės taryba.

108. Valstybinę gimnazijos veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Alytaus apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

109. Gimnazijos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

110. Gimnazija naudojasi įstatymų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi ir mokymo priemonėmis.

111. Lėšų šaltiniai

111.1. valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimai;

111.2. gauta parama;

111.3. lėšos, gaunamos už teikiamas mokamas paslaugas, iš projektų ir pan.

111.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

112. Gimnazija lėšų apskaitą ir finansines operacijas vykdo teisės aktų nustatyta tvarka.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

113. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas gimnazijos steigėjo ar gimnazijos direktoriaus iniciatyva.

114. Gimnazijos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, Gimnazijos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

115. Gimnazijos dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5- 211), Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169). Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1776/V-83 (Žin., 2005, Nr. 105-3907).

XVI. GIMNAZIJOS REGISTRAVIMAS

116. Gimnazija registruojama Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Juridinių asmenų registro nuostatu, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), nustatyta tvarka.

XVII. GIMNAZIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

117. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Švietimo įstatymu. Ją reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant laikomasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo , likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės.2004- 06-14 nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95 (1)-3510), išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95 (l)-3509).

118. Alytaus rajono savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui asmeniškai Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi mokymosi sutartyje numatyti įsipareigojimai mokiniams.

XVIII. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

119. Nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, visi lapai sunumeruojami.

120. Nuostatai tvirtinami tvarkomuoju dokumentu, tvirtinimo žyma užrašoma pirmojo lapo dešinėje pusėje virš dokumento pavadinimo ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

121. Suderinimo žyma pradedama rašyti nuo kairiosios paraštės po baigiamuoju brūkšniu ir jos dalys išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu.

122. Su Gimnazijos taryba suderinti nuostatai, jų pakeitimai ar papildymai teikiami gimnazijos steigėjui tvirtinti.

123. Nuostatai keičiami ir papildomi laikantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtintų teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923) ir Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų.

124. Registro tvarkymo įstaigai teiktinos nuostatų kopijos kiekvieno lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašomas žodis „Kopija tikra“ ir pasirašoma. Paskutinio lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote rašoma visa kopijos tikrumo žyma. Žymą sudaro žodis „Kopija tikra“, nuostatų kopijos tikrumą liudijančio steigėjo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, antspaudas.

XIX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

125. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

126. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

_________________________

Priedo pakeitimai

Nr. K-253, 2008-09-25, paskelbta TAR 2008-09-25, i. k. 2008-00903

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2007 m. rugsėjo 20 d.

sprendimu Nr. K-140

Savivaldybės meras

Algirdas Vrubliauskas

ALYTAUS RAJONO ŪDRIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos pavadinimas

1.1. Alytaus rajono Ūdrijos pagrindinė mokykla;

1.2. sutrumpintas mokyklos pavadinimas: Ūdrijos pagrindinė mokykla.

2. Mokyklas įsteigimo data - 1934 metai.

3. Mokyklos teisinė forma - biudžetinė įstaiga. Mokyklos priklausomybė: Alytaus rajono savivaldybės.

4. Mokyklos grupė: bendrojo lavinimo.

5. Mokyklos tipas: pagrindinė mokykla.

6. Mokyklos buveinė: Vytauto g. 24, Ūdrijos k., Krokialaukio šen., LT-64372 Alytaus rajonas.

7. Mokymo kalba: lietuvių.

8. Steigėjas: Alytaus rajono savivaldybės taryba, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus.

9. Mokymo forma — dieninė.

10. Pagrindinė veiklos sritis: švietimas; rūšis ir kodas: pradinis mokymas, kodas 80.10.30, bendrasis pagrindinis mokymas, kodas 80.21.10.

11. Kitos veiklos rūšys: ikimokyklinis ugdymas, kodas 80.10.10, priešmokyklinis ugdymas.

12. Išduodami išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimai: pradinio išsilavinimo pažymėjimas; pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;

pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas; pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas; mokymosi pasiekimų pažymėjimas; pažymėjimas.

13. Alytaus rajono savivaldybės Ūdrijos pagrindinės mokyklos Genių skyrius

13.1. skyriaus buveinė: Genių k., Alytaus šen., LT - 64392 Alytaus rajonas;

13.2. mokyklos grupė - bendrojo lavinimo;

13.3. mokyklos tipas - pradinė mokykla;

13.4. mokymo kalba - lietuvių;

13.5. mokymo forma - dieninė;

13.6. pagrindinė veiklos rūšis - pradinis mokymas, kodas 80.10.30.

13.7. kitos veiklos rūšys: priešmokyklinis ugdymas.

14. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą, tvarkantis finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą savarankiškai, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir šiais mokyklos nuostatais.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

15. Mokyklos tikslai

15.1. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę;

15.2. perteikti mokiniams tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

15.3. sudaryti sąlygas mokiniams įgyti demokratinės visuomenės pagrindus, ugdyti brandžią tautinę savimonę, dorovinę, estetinę, mokslinę kultūrą.

16. Mokyklos uždaviniai

16.1. ugdyti kiekvieno vaiko ir mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti atsakingu, doru, išsilavinusiu žmogumi, atsakingu Lietuvos Respublikos piliečiu;

16.2. nuolat stebėti mokinių kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas jų tobulinimuisi, pagal šiandienos ir ateities aktualijas formuoti nuostatą mokytis visą gyvenimą;

16.3. stiprinti mokyklos bendruomenę, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, nuolat siekti pedagoginės kompetencijos, skleisti gerąją patirtį bendruomenėje, informuoti ir šviesti mokinių tėvus, įtraukti juos dalyvauti ugdymo procese bei mokyklos gyvenime;

16.4. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempą;

16.5. sudaryti vaikams ir mokiniams sveikas, atitinkančias nustatytas higienos normas ir saugias ugdymosi bei darbo sąlygas;

16.6. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros tradicijų bei vertybinių nuostatų formavimo židinį;

16.7. ieškoti ryšių su kitomis institucijomis, fondais, fiziniais asmenimis, siekti aktyvinti, turtinti mokyklos bazę bei žmogiškuosius resursus.

17. Mokyklos funkcijos

17.1. teikti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį pradinį, pagrindinį išsilavinimą;

17.2. organizuoti mokinių papildomąjį ugdymą, integruojant jį su bendruoju lavinimu, kryptingai dirbti mokinių socializacijos srityje;

17.3. atlikti vidinį mokyklos auditą;

17.4. vykdyti pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimą;

17.5. organizuoti ugdymo planuose nenumatytą tėvų (globėjų, rūpintojų) mok popamokinę veiklą;

17.6. dalyvauti įvairiose olimpiadose bei konkursuose, kituose renginiuose, siekiančiuose mokinių integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoti, kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

18. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų),14-16 metų vaikas — turintis vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.

19. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą

20. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie šios programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

21. Mokinys, nebaigęs pradinio ar pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

22. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, nenorintis antramečiauti, priimamas mokytis savarankiškai neįsisavintų dalykų.

23. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

24. Vyresni kaip 18 metų asmenys, iškritę iš nuosekliojo švietimo sistemos ir apsisprendę tęsti nutrauktą mokymąsi, nukreipiami į suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas.

25. Į mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis savivaldybės tarybos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

26. Jei į mokyklą jau priimti visi norintys jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, o į likusias laisvas vietas yra daugiau prašymų nei galima priimti, pirmiausia priimami

26.1. 1-10 klasių vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje;

26.2. 1-10 klasių vaikai, kurių tėvai (globėjai, rūpintojai) dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje;

26.3. vaikai, turintys aukštesnius mokymosi pasiekimus.

27. Per mokslo metus mokiniai priimami į laisvas vietas esančiuose klasių komplektuose, jei per mokslo metus į mokyklą atvyksta mokinys, gyvenantis jos aptarnavimo teritorijoje, ir joje nėra laisvų vietų, jis siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią mokyklą.

28. Specialiųjų poreikių vaikai priimami ugdytis visiškos integracijos forma, suderinus mokyklos galimybes ir tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius.

29. Mokyklos direktorius sudaro sutartis su atvykusiais mokiniais priimant mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, pagrindinio antro koncentro ugdymo programas, vadovaujantis šiais nuostatais ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

30. Mokykla negali priimti asmenų mokytis savarankiškai pagal jų pageidaujamas programas, jeigu tų programų mokykla nevykdo.

31. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.

32. Mokinys, kurio elgesys kelia akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaiko teisių apsaugos tarnyba, gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

33. Mokinių teisės, pareigos ir atsakomybė.

33.1. Mokinys turi teisę

33.1.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius bei savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

33.1.2. sulaukus 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

33.1.3. gauti geros kokybės švietimą;

33.1.4. eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis įvykdyta;

33.1.5. pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas;

33.1.6. gauti socialinę pagalbą, jei socialinės pagalbos mokiniui negali suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

33.1.7. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, su higienos reikalavimais suderintą mokymosi krūvį;

33.1.8. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

33.1.9. dalyvauti mokyklos savivaldoje, įvairiapusėje popamokinėje veikloje;

33.1.10. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

33.1.11. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo nustatytomis teisėmis;

33.1.12. gauti nemokamą išsilavinimą, turėti minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

33.1.13. rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;

33.1.14. apsispręsti dėl tolesnio mokymosi būdų, sukakus 16 metų;

33.1.15. burtis į Lietuvoje veikiančias vaikų ir jaunimo organizacijas, sambūrius, nepolitinius judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;

33.1.16. nustatyta tvarka naudotis vadovėliais, kompiuteriais, sporto sale;

33.1.17. esant reikalui ir galimybėms, gauti pašalpą ir nemokamą maitinimą įstatymu numatyta tvarka;

33.1.18. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jo elgesys;

33.1.19. kitas teises, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

33.2. Mokinių pareigos

33.2.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

33.2.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius (suaugusiuosius ir vaikus), nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

33.2.3. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, mokyklos nuostatų ir mokinių elgesio taisyklių, mokyklos savivaldos institucijų nutarimų;

33.2.4. mokykloje ir už jos ribų laikytis priimtų elgesio normų, tausoti mokyklos bei visuomenės turtą;

33.2.5. dalyvauti mokykloje organizuojamuose žinių patikrinimuose;

33.2.6. gerbti valstybinę kalbą ir nacionalinę kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

33.2.7. gerbti tėvus, kitus šeimos narius, globoti ir padėti ligos ar kitos negalios atvejais.

33.3. Mokinių atsakomybė

33.3.1. mokiniai teisės aktų nustatyta tvarka atsako už mokyklos vidaus darbo taisyki mokinių elgesio normų pažeidimus.

34. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės, pareigos ir atsakomybė.

34.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

34.1.1. nemokamai gauti informaciją apie mokyklą, joje vykdomas ugdymo programas, mokymo formas;

34.1.2. dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą;

34.1.3. gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

34.1.4. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

34.1.5. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

34.1.6. spręsti (kartu su mokyklos pedagogais) vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimus.

34.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

34.2.1. apie vaiko ligą pranešti grupės auklėtojai pirmą ligos dieną;

34.2.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, užtikrinti, kad jis įgytų pagrindinį išsilavinimą arba mokytųsi iki 16 metų, garantuoti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

34.2.3. bendradarbiauti su mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą^ prižiūrinčiais vaikų sveikatą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

34.2.4. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

34.2.5. gerbti vaiko asmenybę, rūpintis jos dorovine ir intelektualia branda, ugdyti sveiką gyvenseną;

34.2.6. atlyginti mokyklai vaikų padarytą tyčinę materialinę žalą.

34.3. Mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

35. Mokytojo, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (toliau mokytojo) teisės, pareigos ir atsakomybė.

35.1. Mokytojas turi teisę

35.1.1. siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

35.1.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

35.1.3. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

35.1.4. dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

35.1.5. dalyvauti mokyklos savivaldoj e;

35.1.6. naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

35.1.7. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas savo kvalifikacijai kelti, mokomosioms priemonėms rengti;

35.1.8. kompetentingai reikšti savo nuomonę dėl mokyklos vadovų ar kolegų pedagoginės veiklos, esant reikalui, kreiptis į aukštesnes institucijas;

35.1.9. jungtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines asociacijas, organizacijas, judėjimus;

35.1.10. gauti kasmetines atostogas ir turėti galimybę naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis.

35.2. Mokytojo pareigos

35.2.1. užtikrinti ugdomų vaikų, mokinių saugumą, kokybišką ugdymą;

35.2.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

35.2.3. gerbti vaiko, mokinio asmenybę, pripažinti kiekvieno unikalumą, nuoširdžiai domėtis kiekvienu nepriklausomai nuo to, kaip jis elgiasi ir mokosi, ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

35.2.4. laikytis teisės norminių aktų, patvirtintų mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

35.2.5. tobulinti savo kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti su kolegomis;

35.2.6. suteikti pagalbą vaikams, mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

35.2.7. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

35.2.8. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymo(-si) poreikius ir pasiekimus;

35.2.9. vykdyti kitas Specialiojo ugdymo įstatyme nustatytas pareigas;

35.2.10. tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, vykdyti teisėtus mokyklos vadovo nurodymus ir mokyklos tarybos nutarimus;

35.2.11. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose.

35.3. Už pareigų nevykdymą mokytojas gali būti baudžiamas mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

35.4. Pedagogų profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžia pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

36. Klasės auklėtojų teisės, pareigos ir atsakomybė

36.1. Klasės auklėtojas turi teisę pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir bendradarbiavimo būdus, ugdant klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų, dirbančių su klase.

36.2. Klasės auklėtojas privalo

36.2.1. telkti klasės bendruomenę, būti tarpininku taip mokyklos vadovų, kitų mokytojų ir tėvų sprendžiant individualias auklėtinių problemas, tvarkant jų ugdymosi rezultatus įteisinančius dokumentus;

36.2.2. teikti mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) išsamią informaciją apie mokyklos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo (-si) kryptis, egzaminus, supažindinti su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis;

36.2.3. bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima, informuoti tėvelius (globėjus, rūpintojus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo(-si) rezultatus;

36.2.4. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją, tirti mokinių polinkius, poreikius, interesus;

36.2.5. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laidu . jų asmenybės galių plėtotę;

36.2.6. rūpintis pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

36.2.7. suteikti arba inicijuoti auklėtiniams reikiamą pagalbą socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus mokyklos pedagogus, vadovus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vaiko teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuomeninių organizacijų darbuotojus, ir kitus specialistus;

36.2.8. inicijuoti ir remti mokinių savivaldą klasėje, mokykloje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus;

36.2.9. reguliuoti mokinių mokymosi krūvį;

36.2.10. organizuojant ekskursijas ir išvykas sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministerijos, vesti saugaus elgesio instruktažus;

36.2.11. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių ir pasiekimų knygeles, prižiūrėti, kaip mokiniai vykdo mokyklos nuostatus, mokyklos bendruomenės priimtas vidaus tvarkos taisykles;

36.2.12. bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis;

36.2.13. kartu su klase dalyvauti privalomuose mokyklos ir Alytaus rajono renginiuose ir atsakyti už auklėtinių kultūringą elgesį.

36.3. Mokytojų ir klasės auklėtojų atsakomybė

36.3.1. atsako už mokinių auklėjimą. Jeigu jie nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja mokinius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

37. Mokyklos logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybės aprašu, o jeigu nurodytuose dokumentuose atskirų kategorijų specialistų funkcijos neaptartos - Lietuvos Respublikos teisės aktais.

V. SAVIVALDA

38. Mokyklos taryba - aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Mokyki' tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba.

39. Mokyklos tarybą sudaro 3 mokinių (renka mokinių taryba iš 8-10 kl. mokinių), 3 mokytojų (renka mokytojų taryba), 3 mokinių tėvų (globėjų^ rūpintojų) (renka klasių, skyrių, tėvų atstovai) atstovai (jei dėl svarbių priežasčių narys negali dalyvauti tarybos veikloje, jį keičia naujas narys, deleguotas iš atitinkamo savivaldos narių susirinkimo).

40. Mokyklos tarybos nariai balsuodami atvirai išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą. Mokyklos tarybos pirmininku negali būti mokyklos direktorius.

41. Mokyklos taryba perrenkama kas dveji metai rugsėjo mėnesį šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

42. Mokyklos tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

43. Mokyklos tarybos posėdžius kviečia mokyklos direktorius arba mokyklos tarybos pirmininkas.

44. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

45. Mokyklos taryba teikia informaciją bendruomenei apie priimtus nutarimus.

46. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito kiekvienų mokslo metų pradžioje ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

47. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustatę, kad mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

48. Mokyklos taryba

48.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos metinę veiklos programą, nuostatus, ugdymo plano projektą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, dalyvauja mokyklos pasirinktuose projektuose;

48.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

48.3. gali teikti rekomendacijas mokyklos direktoriui vertinant darbuotojų darbo rezultatus; pareiškia nuomonę mokyklos vadovams atestuojantis;

48.4. inicijuoja šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą;

48.5. išrenka 2 tėvus (globėjus, rūpintojus) į pedagogų atestacijos komisiją;

48.6. pritaria mokyklos strateginiam planui;

48.7. vykdo kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

49. Mokytojų taryba - nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, bendruomenės sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

50. Mokytojų tarybos pirmininkas yra mokyklos direktorius.

51. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių tarybos narių. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

52. Mokytojų taryba

52.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo klausimus;

52.2. svarsto valstybės nustatytą švietimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

52.3. analizuoja ugdymo planų, mokyklos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

52.4. nustato bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

52.5. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

52.6. kartu su mokyklos specialiuoju pedagogu, medikais, psichologais sprendžia mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

52.7. teikia siūlymus mokyklos tarybai įvairiais mokyklos veiklos organizavimo bei ugdymo klausimais.

53. Mokinių taryba - nuolat veikianti aukščiausia mokinių savivaldos institucija.

54. Mokinių tarybą sudaro 5-10 klasių rinkti mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po vieną atstovą į mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

55. Mokinių tarybos nuostatus tvirtina mokinių taryba.

56. Mokinių taryba išsirenka savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurie ir organizuoja tarybos veiklą.

57. Mokinių taryba

57.1. teikia atstovus į mokyklos tarybą;

57.2. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

57.3. svarsto ir suderinusi su mokyklos vadovybe tvirtina svarbiausių mokinių renginį planus;

57.4. planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

57.5. organizuoja mokinių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje; teikia siūlymus mokinių rūkymo ir narkomanijos prevencijos klausimais;

57.6. teikia siūlymus dėl mokinių skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos;

57.7. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

57.8. dalyvauja įgyvendinant prevencinės veiklos projektus.

58. Mokykloje kasmet rugsėjo mėnesį klasės mokinių, skyrių vaikų tėvai (globėjai, rūpintojai) balsų dauguma renka savo susirinkime vieną iš tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovauti klasės, skyriaus interesams. Klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su klasės auklėtoju planuoja tėvų susirinkimus ir padeda auklėtojui spręsti iškilusias ugdymosi problemas.

59. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti sudaroma metodinė taryba. Ją sudaro dalykų ar dalykų sričių grupių pirmininkai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Metodinė taryba veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą metodinės tarybos darbo reglamentą.

60. Metodinei tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

61. Metodinės tarybos nuostatus tvirtina mokyklos direktorius.

VI. VALDYMAS

62. Mokyklai vadovauja direktorius.

63. Mokyklos direktorius

63.1. vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

63.2. teisės aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokytojus, pavaduotojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, skatina bei skiria drausmines nuobaudas, tvirtina etatinių (išskyrus pedagoginių) darbuotojų pareigybių sąrašą;

63.3. atsako už teikiamos informacijos apie mokykloje vykdomas ugdymo programas, priėmimo į mokyklą sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą;

63.4. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

63.5. analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

63.6. sudaro komisijas, direkciją, organizuoja pasitarimus, kuriuose stebimos, analizuojamos ir vertinamos atskiros mokyklos veiklos sritys, rekomenduojami ar siūlomi direktoriui atitinkami sprendimai;

63.7. aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, kelia visuomenės poreikius atliepiančius mokyklos veiklos tikslus, inicijuoja ilgalaikių ir trumpalaikių mokyklos veiklos programų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

63.8. koordinuoja pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbą, įpareigoja juos periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

63.9. tvirtina mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles;

63.10. kartu su mokyklos taryba nustato mokinių skatinimo ir drausminimo sistemą;

63.11. rūpinasi mokyklos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų sauga;

63.12. palaiko ryšius su vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos rėmėjais, visuomene, kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką;

63.13. organizuoja pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimus;

63.14. rengia mokyklos veiklos sąvadą (metinę ataskaitą) ir teikia mokyklos tarybai svarstyti;

63.15. inicijuoja metinės mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatos rengimą;

63.16. atsako už visą mokyklos veiklą;

63.17. atstovauja mokyklai kitose institucijose, sudaro sutartis;

63.18. organizuoja ugdymo procesą;

63.19. užtikrina švietimo kokybę;

63.20. užtikrina demokratinį mokyklos valdymą, formuoja bendradarbiavimu grindžiamus santykius.

63.21. atlieka kitas mokyklos steigėjo priskirtas bei kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ir atsako už jų vykdymą.

64. Direktoriaus pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, pavaduotojo ūkio reikalams vadybines funkcijas paskirsto mokyklos direktorius, remdamasis jų pareigybės aprašymais ir atsižvelgdamas į priskirtas mokyklos veiklos kuravimo sritis. Mokinių apskaita, apskaitos knygos tvarkymas, mokymosi pasiekimų, išsilavinimo pažymėjimų apskaita direktoriaus sprendimu pavedama tik vienam pavaduotojui.

65. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

65.1. telkia mokyklos bendruomenę švietimo politikai įgyvendinti, teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi švietimo politiką ir pedagoginių darbuotojų veiklą reglamentuojantys dokumentai;

65.2. kontroliuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, vertina ugdymo rezultatus;

65.3. analizuoja ir koreguoja mokinių bendrojo ir papildomojo ugdymo švietimo pokyčius;

65.4. rengia ugdymo programų , vado vėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo formų ir metodų aptarimus;

65.5. organizuoja mokyklos planų, bendrųjų programų vykdymą, sudaro pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

65.6. vadovauja vaikų su negalia integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja sergančių mokinių mokymą namuose;

65.7. skatina mokytojus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimuisi;

65.8. organizuoja pedagoginį tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą;

65.9. informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi ir įstatymų nustatyta tvarka imasi poveikio priemonių.

66. Direktoriaus pavaduotojas

66.1. aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais, paruošia patalpas darbui;

66.2. užtikrina mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, organizuoja aptarnaujančio personalo darbą;

66.3. rūpinasi mokyklos sanitarija ir higiena;

66.4. atsako už darbų saugą mokykloje;

66.5. rengia aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus;

66.6. vykdo ir kitas užduotis bei pavedimus, susijusius su darbo funkcijų vykdymu;

66.7. vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

VII. PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

67. Mokyklos direktorių skiria į darbą neterminuotai ir atleidžia iš jo Alytaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

68. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurencijos sąlygomis pedagogai ir kiti darbuotojai gali būti priimami konkurso tvarka. Konkurso sąlygas tvirtina direktorius.

69. Mokyklos direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

70. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

71. Direktoriaus darbo užmokestį, mokyklos pedagoginių pareigybių sąrašą tvirtina savivaldybės taryba. Darbuotojų darbo užmokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato direktorius.

72. Direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali mokėti darbuotojams vienkartines pinigines išmokas ir pašalpas.

73. Kitų mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimas vykdomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

74. Mokyklos vadovai ir mokytojai atestuojami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojų atestaciją, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pedagogų atestacijos nuostatais, vykdo mokyklos pedagogų atestacijos komisija.

75. Vadovai h* mokytojai ne mažiau kaip 5 dienas per metus gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI

76. Mokykloje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

77. Pasiekimų patikrinimai organizuojami ir vykdomi Nacionalinio egzaminų centro nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO IR PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

78. Išsilavinimo, kvalifikacijos, pasiekimų pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

79. Už pažymėjimų blankų užsakymą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako mokyklos direktorius.

80. Už pažymėjimų išrašymą atsakingas klasės auklėtojas.

81. Už pažymėjimų apskaitos knygų tvarkymą atsako direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kurio pareigybės aprašyme tai numatyta.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

82. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijomis ir kt.).

83. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis, vietos bendruomene bei kultūros ir meno kolektyvais.

84. Mokykla turi teisę savarankiškai palaikyti tarptautinius ryšius: dalyvauti tarptautinėse organizacijose, su užsienio šalių ugdymo įstaigomis keistis mokinių ir mokytojų delegacijomis, organizuoti bendrus renginius.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

85. Švietimo stebėseną mokykla vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

86. Vidaus audito vykdymą inicijuoja mokyklos direktorius.

87. Mokyklos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo steigėja - Alytaus rajono savivaldybės taryba ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

88. Valstybinę mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros tarnyba pagal Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

89. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

90. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi įstatymų nustatyta tvarka Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, priskirtu žemės plotu, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

91. Lėšų šaltiniai

91.1. valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimai;

91.2. gauta parama;

91.3. mokykla gali gauti biudžetinių lėšų už teikiamas paslaugas (patalpų nuoma, projektai ir kt.);

91.4. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtai būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos;

92. Finansines operacijas mokykla vykdo savarankiškai.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

93. Nuostatų keitimas ar papildymas inicijuojamas mokyklos steigėjo, mokyklos direktoriaus ar mokyklos tarybos iniciatyva.

94. Mokyklos nuostatus tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba, mokyklos tarybai pritarus.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

95. Mokyklos raštvedybos ir archyvo tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rengimo taisyklės, Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė ir kiti teisės aktai.

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

96. Mokykla perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

97. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Alytaus rajono savivaldybės tarybos iniciatyva, vadovaujantis Civilinio kodekso nustatyta tvarka bei Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

98. Alytaus rajono savivaldybės taryba apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Ji privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams.

99. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministerijos įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

100. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, jei Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuos klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

________________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2007-08 - 23 posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. 6 )

Pakeitimai

1.

Alytaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. K-179, 2008-07-02, paskelbta TAR 2008-07-02, i. k. 2008-00711

Dėl Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos nuostatų pakeitimo

2.

Alytaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. K-253, 2008-09-25, paskelbta TAR 2008-09-25, i. k. 2008-00903

Dėl Alytaus rajono Simno gimnazijos nuostatų pakeitimo

3.

Alytaus rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. K-255, 2008-09-25, paskelbta TAR 2008-09-25, i. k. 2008-00901

Dėl Alytaus rajono Kumečių pagrindinės mokyklos nuostatų pakeitimo