DĖL BIRŠTONO MIESTO ISTORINĖS DALIES URBANISTINIO-ARCHITEKTŪRINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2019-10-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2008-09-29, i. k. 2008-00948

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL BIRŠTONO MIESTO ISTORINĖS DALIES URBANISTINIO-ARCHITEKTŪRINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO

2008 m. rugsėjo 29 d. Nr. TS-191

Birštonas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 7 straipsnio 12 punktu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 14 straipsniu bei atsižvelgdama į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. birželio 6 d. raštą Nr. (14.13) 2-1298 „Dėl Birštono miesto istorinės dalies įrašymo į kultūros vertybių registrą“, Birštono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

tvirtinti pridedamą Birštono miesto istorinės dalies urbanistinį-architektūrinį reglamentą.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė

PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės tarybos

2008 m. rugsėjo 29 d.

sprendimu Nr. TS–191

Birštono miesto istorinės dalies

urbanistiniS - architektūriniS REGLAMENTAS

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1. Birštono mieste nuo 2007m. birželio 5 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos sprendimu yra išskirta ir įteisinta miesto istorinė dalis (27,76 ha), kurioje įsigalioja statybos ir pastatų rekonstravimo darbų bei žemėnaudos apribojimai ir taisyklės. Į šią zoną patenka Algirdo, Birutės, J. Basanavičiaus, Muziejaus, Nemuno, S. Dariaus ir S. Girėno, Šlaito, Tulpių, Vaižganto ir Vytauto gatvės.

II. ISTORINĖS DALIES STRUKTŪRINIAI ELEMENTAI

2. Birštono istorinės dalies vertingi urbanistinės struktūros elementai

2.1. Gatvių tinklas (dangos, skersiniai ir išilginiai profiliai ir t.t.);

2.2. Užstatymo struktūra;

2.3. Sklypų (posesijų) dydis, ribos;

2.4. Statinių išdėstymas sklypuose;

2.5. Sklypų elementai.

3. Birštono istorinės dalies vertingi senamiesčio pastatai, vertingos dalys ir elementai

3.1. statinių bendrasis pavidalas;

3.2. statinių sudėtinės dalys (stogas ir jo elementai, sienų dangos ir jų elementai, laikančios konstrukcijos, dekoro elementai, išorės įranga).

4. Birštono istorinės dalies vertingas gamtinis pagrindas (reljefas, hidrografija, želdynai).

5. Statiniai, jų kompleksai ir ansambliai, urbanistinės struktūros elementai bei gamtinis pagrindas formuoja vertingas senamiesčio projekcijas (siluetus, panoramas bei perspektyvas).

III. NAUDOJIMO REŽIMAS

6. Istorinės dalies urbanistiniam – architektūriniam draustiniui taikomas tausojamojo naudojimo režimas, maksimaliai išsaugant ir regeneruojant išlikusius erdvinės struktūros bruožus, skatinant urbanistinę įvairovę, keliant architektūrinę kokybę statinių, formuojančių senojo miesto įvairovę.

7. Kraštovaizdžio vienetų – vietovaizdžių kultūrinė įvairovė yra priimta kaip vertybė, siūloma kraštovaizdžio vystyme išsaugoti vertingus jo bruožus, atskirų kurorto dalių charakterį, ir vystant miestą, didinti jo kraštovaizdžio kokybę.

8. Kraštovaizdžio teritorinių vienetų plėtojimo kryptys

8.1. sumažinti ar visiškai likviduoti kraštovaizdžio pažeidimus;

8.2. kelti architektūrinės – erdvinės išraiškos kokybę;

8.3. kelti urabanistinio – architektūrinio tvarkymo lygį;

8.4. didinti erdvinės struktūros skaitomumą ir estetinio įspūdžio stiprumo laipsnį. Senamiestyje nesaugomos nevertingos kultūros objektų dalys bei elementai – medžiaginiai ir struktūriniai svetimkūniai ar naujadarai, iš esmės keičiantys kultūros paveldo sudėtį, apimtį, struktūrą, funkciją, menkinantys jo kultūrinę vertę.

9. Senamiestyje esančių kultūrinės vertės požymių turinčių objektų (statinių, jų kompleksų ir ansamblių) ir kitų statinių ar objektų konkrečias tvarkymo, naudojimo ir priežiūros sąlygas taip pat nustato Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nustatyta tvarka parengtos sąlygos statybos darbams.

IV. TVARKYMO REŽIMAS

10. Birštono miesto istorinė dalis yra urbanizuota, iš esmės teritorinė plėtra negalima, todėl pagrindinė plėtra yra perėjimas prie esamų teritorijų kokybinės renovacijos.

11. Senamiestyje siektina ši veikla (naudojimas): gydymo, poilsio ir kitų kurortinio aptarnavimo serviso fukcijų sugrąžinimas istoriniai miesto daliai (senųjų gydyklų, poilsio vilų, restoranų rekonstravimas, atstatymas).

12. Tvarkymo režimai atskiroms teritorijoms

12.1. Tulpės sanatorijos ir Vytauto parko žemutinės dalies teritorija. Tulpės sanatorijos ir Vytauto parko žemutinės dalies vietovaizdžio potipio teritorija apima Birštono kurorto istorinį branduolį. Teritorija susiformavo tarpukaryje kaip mūrinių ir medinių sanatorinių statinių kompleksas, laisvai išsidėsčiusių parkiniame lanšafte. Vėliau sanatoriją plečiant ir modernizuojant, nugriovus senus statinius, teritorija pasipildė naujais objektais, tačiau šį vietovaizdį galima vertinti kaip aukštos urbanistinės – architektūrinės kokybės. Šioje teritorijoje nauja statyba galima tik atstatomojo pobūdžio, bei rekonstravimas.

12.2. BUVUSIO DRUSKUPIO UPELIO SLĖNIO TERITORIJA. Buvusio Druskupio upelio slėnio zona plėtojama kaip kitos paskirties teritorijos bendrojo naudojimo parkinė jungtis ramiai rekreacijai. Ji reikšminga kurorto atsiradimo istorijoje, pažymi sunykusį hidrografinį branduolį. Druskupio upelį simboliškai primena tvenkiniai, vagos fragmentas, (primins rekonstruotas fontanas su vandens telkiniu). Tikslinga simbolizuoti sunykusį istorinį hidrografinį tinklą, atžymintį upelį ir istorinių mineralinių vandens šaltinių vietas, skulptūriniais akcentais, su jų istoriniais vardais.

12.3. BIRUTĖS, BASANAVIČIAUS, NEMUNO GATVIŲ TERITORIJA. Prioritetas teikiamas senojo miesto erdvinės struktūros išsaugojimui ir pakitusių į nebūdingų miestovaizdinių formų regeneravimui. Išsaugomas susiklostęs gatvių tinklo erdvinis mastelis, išsaugoma ar regeneruojama posesijinė ar artima posesijinei gatvėvaizdžio ritmika. Išsaugomas išlikęs ar atkuriamas gotikinio erdvinio modelio užstatymo charakteris renovuojant ar keičiant pastatus naujais (fragmentai Birutės g. Nr. 1, 5, 7, 8, 11, 15; Basanavičiaus g. Nr. 2, 3, 7; S. Dariaus ir S. Girėno g. Nr. 5). Rekonstruojant, renovuojant, regeneruojant, naujai statant „pjūklinio“ charakterio gatvėvaizdžio siluetą, tuo būdu regeneruojant senojo miesto savitą charakterį. Iš skvero regeneravus aikštę riboti esamą iki dviejų aukštų aukštingumą, išlaikyti bažnyčios dominavimą siluete, sumažinti olimpinės irklavimo bazės aukštuminę dalį – ją renovuojant. Senamiesčio aikštę pritaikyti miesto renginiams (šventėms, minėjimams) organizuoti, tikslinga prie aikštės išplėsti komercines teritorijas. Tikslinga plėsti ties Bažnyčia, pietinėje senamiesčio dalyje, susiformavusio visuomeninių skirtingų funkcijų kompleksą (bažnyčia, sakralinis muziejus, meno mokykla, bendruomenės namai ir t.t.), paliekant nedidelę plėtros galimybę rytinėje Birutės gatvės pusėje. Tikslinga toliau kokybiškai plėtoti šioje senamiesčio dalyje kurorto kultūrinį centrą, kuris suformuotų Birutės gatvės pietinę dalį ir įvadą į Vytauto parką, išlaikant susiklosčiusį aukštingumą.

12.4. ALGIRDO, TULPIŲ, VYTAUTO, MUZIEJAUS, VAIŽGANTO, ŠLAITO GATVIŲ TERITORIJA. Papildyti prarastą Algirdo gatvės užstatymą gyvenamaisiais su servisu objektais. Vytauto g. ir Tulpių g. teritorija tarpukaryje ir pokario pirmajame dešimtmetyje užstatyta artimu senajam posesijiniam senamiesčio ritmui mažaaukščiu mediniu ir mūriniu užstatymu, vasaramiais (pav., tarpukario Katelės vasarnamis, sovietinio laikotarpio poilsio namai). Šioje miesto dalyje, patenkančioje į kurorto centrinės dalies kompozicinę zoną, prioritetas teikiamas erdvinės struktūros išsaugojimui, užstatymo kokybės gerinimui. Išlaikomas susiklostęs gatvių tinklo erdvinis mastelis, artima posesijinei gatvėvaizdžio užstatymo ritmika, išlaikomas susiklostęs aukštingumas.

12.5. S. DARIAUS IR S. GIRĖNO G. TERITORIJA. S. Dariaus ir S. Girėno g. užstatymo charakteris stipriai modernizuotas, ši miestovaizdžio zona įsiterpus į vientisą visai kito ritmo, būdingą senajam miestui, teritoriją – ją suskaldė. Privaloma žymiai pagerinti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėvaizdį suformuojant urbanistinį vientisumą (galimos gotikinio modelio interpretacijos), plėtojant kurortinio užstatymo architektūrą (serviso objektus), plėtojant skulptūrų skverus. Atskirais sprendimais bus nustatoma ir tvirtinama skverų tvarkymo įvairovė, daugiau individualizuojant kiekvieno skvero tvarkymo programą.

V. TVARKYMO DARBAI

13. Birštono miesto istorinėje dalyje, rengiant žemės sklypų (jų grupių) detaliuosius planus, planuojamos veiklos specialiojo planavimo dokumentus ar statinių techninius projektus, siekiant atskleisti šio kultūros paveldo kultūrinės vertės požymius, užtikrinti ilgalaikę šių požymių apsaugą, juos eksponuoti, atkurti bei pritaikyti Senamiestyje esančias kultūros vertybes nūdienos poreikiams, išsaugoti šių vertybių sudėtį, apimtį bei kultūrinės vertės požymius, visais atvejais turi būti parengiami projektiniai pasiūlymai (eskiziniai projektai). Rekonstruojamų objektų eskizinius projektus (vizualizacijas, fasadus, planus, pjūvius) derinti su Kultūros paveldo departamentu ir Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriumi, suderinus eskizinius brėžinius teikti Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

Punkto pakeitimai

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

14. Keisti fasadų spalvą, apdailą, langus, kitus esamus elementus galima tik suderinus su Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriumi. Derinami Birštono istorinei daliai būdingi sprendiniai, taip pat atsižvelgiama į esamas gretimybes, parengtus planus ir projektus.

Punkto pakeitimai

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

15. Kraštovaizdžiui būdingas medžiagiškumas, spalvos, tekstūra, faktūra: stogo danga - molio čerpių. Esant gretimybėms – čerpių spalvos ir formos imitacijos, valcuotos skardos spalvos ir formos imitacijos galimas sprendinių derinimas. Prioritetinė fasadų danga – tinkas, medis. Spalva – šviesių, šiltų, pastelinių atspalvių (pvz.: smėlio spalvos), bei natūrali medžio spalva. Langai, durys, kiti dekoro elementai – prioritetas mediniams, būdingiems Birštono istorinėje dalyje.

16. Statiniai miesto istorinėje dalyje rekonstruojami (remontuojami), atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant

16.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;

16.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio urbanistinę – architektūrinę struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

16.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: pastatų tūrius, formas, mastelį ir medžiagiškumą.

17. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos.

18. Rekonstruojamose gyvenamųjų namų valdose išlaikoma regiono tradicinės sodybos planinė erdvinė struktūra, dydis, apželdinimas, pastatų tūriai, formos, mastelis, medžiagiškumas.

19. Viename žemės sklype galima formuoti tik vieną namų valdą su vienu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų individualių gyvenamųjų namų.

20. Rekonstruojamų individualių gyvenamųjų namų aukštingumas galimas iki vieno aukšto su mansarda, ne aukštesni kaip 8 m. Gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo), plotis – ne didesnis kaip 8 m, stogo nuolydis – nuo 33° iki 45°. Priklausinių rekonstrukcija galima tik iki vieno aukšto, ne aukštesni kaip 8 m. Šie techniniai rodikliai negalioja išduotiems statybos leidimams iki įsigaliojant šiam reglamentui.

21. Pastatai gali būti griaunami tik parengus pastatų apmatavimo brėžinius ir suderinus su Kultūros paveldo departamentu, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriumi.

Punkto pakeitimai

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

22. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus

22.1. Birštono miesto teritorijoje esančių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms priskiriami žemės sklypai negali būti tveriami tvoromis;

22.2. visos Birštono miesto teritorijoje esančių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose pastatytos tvoros, kurių statybai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, iš gatvės pusės turi būti apželdinamos gyvatvore (gyvatvorė turėtų būti formuojama gatvės pusėje). Principinė tvoros apželdinimo schema pateikiama priede. Gyvatvorė turi būti formuojama, karpoma ir prižiūrima sklypo savininko (-ų);

22.3. Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius išduoda tvoros apželdinimo gatvės pusėje reikalavimus ir sudaryta komisija vykdo kontrolę;

22.4. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų vizualinės apsaugos zonose, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi

Punkto pakeitimai

Nr. TS-176, 2019-09-27, paskelbta TAR 2019-09-30, i. k. 2019-15434

23. Rengiant žemės sklypų, etnografiniu požiūriu išlaikiusių senąją struktūrą ar architektūrą, detaliuosius planus, reikia išsaugoti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingus gamtos ar kultūros elementus, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.

24. Rengiant detaliuosius planus, Birštono urbanistiniame draustinyje nekeisti kurorto tradicinės planinės ir erdvinės struktūros. Pastatai statomi, rekonstruojami ar remontuojami išlaikant kurortinių pastatų pobūdį, tūrius, formas ir medžiagiškumą. Sienų medžiagiškumas, faktūra, tekstūra, forma, spalva privalo išlikti arba privaloma rekonstruojant atsižvelgti į būdingą šio regiono stilistiką (tradicinių medinių lauko apdailos lentelių fasadai, mūro sienoms būdingas tinkavimas).

2009 m. gruodžio 18 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.TS-241 redakcija.

VI. TVARKYMO DARBŲ SKATINIMAS

25. Architektūrinės–erdvinės raiškos kokybės kėlimo skatinimas

25.1. fasadų dažų, grunto medžiagų kainos kompensavimas iki 100 proc.

Punkto pakeitimai

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

25.2. pastatų stogų dangos ir fasadų apdailos medžiagų kainos kompensavimas iki 50 proc.

2009 m. gruodžio 18 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.TS-241 redakcija.

25.3. fasado elementų – balkonų, gonkų, pakalimų, atitvarų su raižiniais medžiagoms ir darbams kompensavimas iki 100 proc.

Papildyta punktu

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

26. Kompensavimo tvarka nustatoma ir tvirtinama atskiru sprendimu.

VII. BIRŠTONO MIESTO ISTORINĖS DALIES URBANISTINIO – ARCHITEKTŪRINO REGLAMENTO TEISINIS STATUSAS

27. Birštono miesto istorinės dalies apsaugos, priežiūros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato šis urbanistinis – architektūrinis reglamentas, o veiklos miesto istorinėje dalyje sąlygos nustatomos Teritorijų planavimo dokumentais, Birštono savivaldybės sprendimais ir kitais teisės aktais bei dokumentais, suderintais su šio reglamento nustatytais reikalavimais.

VIII. BIRŠTONO MIESTO ISTORINĖS DALIES URBANISTINIO – ARCHITEKTŪRINO REGLAMENTO IR JUO NUSTATYTŲ

REIKALAVIMŲ PATIKSLINIMAS, PAPILDYMAS ARBA KITOKS KEITIMAS

28. Birštono miesto istorinės dalies urbanistinis-architektūrinis reglamentas arba atskiros jo dalys bei juo nustatyti atskiri reikalavimai patikslinami, papildomi arba kitaip keičiami Kultūros vertybių apsaugos departamento, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus teikimu.

Punkto pakeitimai

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

29. Reglamentu nustatyti reikalavimai gali būti keičiami tik siūlomus pakeitimus pagrindus teritorijų planavimo dokumentų, statinių projektų ar kitų panašių dokumentų rengimo metu atliktais esamos padėties analizės bei įvertinimo arba atliktų tyrimų duomenimis ir tik įvertinus, kaip siūlomi pakeitimai įtakos visos Birštono miesto istorinės dalies ar atitinkamų jo sudėtinių dalių išsaugojimą.

IX. BIRŠTONO MIESTO ISTORINĖS DALIES URBANISTINIO – ARCHITEKTŪRINO REGLAMENTO ĮGYVENDINIMAS

30. Informacija apie Birštono miesto istorinės dalies urbanistinį – architektūrinį reglamentą ir juo nustatytus reikalavimus skelbiama viename iš savivaldybės teritorijoje platinamų spaudos leidinių, savivaldybės interneto svetainėje, reglamentas saugomas Birštono savivaldybės administracijoje.

31. Birštono miesto istorinės dalies urbanistinio – architektūrinio, reglamento nustatytus reikalavimus privaloma taikyti, veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Birštono miesto istorinės dalies urbanistinis – architektūrinis reglamentas, kaip pagrindinis istorinės dalies kultūros objekto priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo dokumentas, nurodomas sąlygose teritorijų planavimo dokumentams rengti bei savivaldybės išduodamame statinio projektavimo sąlygų sąvade.

Pakeitimai

1.

Birštono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-33, 2016-03-04, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04530

Dėl Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. TS-191 „Dėl Birštono miesto istorinės dalies urbanistinio-architektūrinio reglamento tvirtinimo“ pakeitimo ir dėl Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. TS-120 „Dėl Birštono miesto istorinės dalies urbanistinio-architektūrinio reglamento bendrųjų nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios

2.

Birštono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-176, 2019-09-27, paskelbta TAR 2019-09-30, i. k. 2019-15434

Dėl Birštono miesto istorinės dalies urbanistinio-architektūrinio reglamento, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TS-191 „Dėl Birštono miesto istorinės dalies urbanistinio-architektūrinio reglamento tvirtinimo“, 22 punkto pakeitimo