DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE

TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. gruodžio 22 d. Nr. TS-270

Birštonas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2001, Nr. 99-3521) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin.,1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Birštono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybėje taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Birštono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. TS-128 „Dėl Birštono savivaldybės gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo ir Birštono savivaldybės tarybos 2004-11-08 sprendimo Nr. 150 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktą.

Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė

PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės tarybos

2011 m. gruodžio 22 d.

sprendimu Nr. TS-270

GYVŪNŲ LAIKYMO BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE

TAISYKLĖS

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybėje taisyklės (toliau − Taisyklės) nustato elgesio su naminiais, nelaisvėje laikomais ir laukiniais, ūkinės paskirties, dekoratyviniais, laboratoriniais gyvūnais globos, laikymo ir naudojimo, sanitarijos, higienos bei veterinarijos, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimus, gyvūnų vežimo tvarką, atsakomybę už netinkamą jų priežiūrą bei kitus reikalavimus.

2. Taisyklės galioja Birštono savivaldybės teritorijoje (toliau – Savivaldybė). Jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys.

3. Šios taisyklės netaikomos vykdant policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą, stichinių nelaimių likvidavimo metu.

4. Vartojamos sąvokos

Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.

Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

Ūkinės paskirties gyvūnai − visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.

Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.

Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas teritorijoje.

Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvūnas arba gyvulys.

Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

Beglobiai gyvūnai – palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys naminiai gyvūnai.

Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl savo biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žmogaus elgesys su gyvūnais − tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais − gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

Šeima – sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių).

Daugiabutis namas − trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų − prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

Rakinamos patalpos – patalpos su vidiniu ir (ar) išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).

Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

Savininko valda – žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.), t. y. privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.

Atvira savininko valda – neaptvertas savininko žemės plotas.

Uždara savininko valda – jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnai ir paukščiai.

Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.

Bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas.

Bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.

Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.

Bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo.

Epizootija – infekcinės gyvūnų ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje arba didesniame plote.

Gyvūnų ženklinimas – registruoto ir skiepyto gyvūno žymėjimas išorinio ženklinimo žymekliu ar implantu-mikroschema.

Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.

Dezinfekcija – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų pašalinimas iš aplinkos (daiktų, statybinių konstrukcijų, baldų, transporto priemonių ir kitų paviršių) ir jų sunaikinimas, naudojant specialius metodus ir priemones.

Deratizacija (graužikų kontrolė) – tai priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones.

Dezinsekcija (vabzdžių kontrolė) – tai priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, vabzdžių stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones (pelių, žiurkių ir kt.).

Dehelmintizacija – kirmėlių šalinimas iš žmogaus ar gyvulio organizmo, jų naikinimas užkrėstoje aplinkoje.

Ekskrementai – per žarnyną praėjusio ir suvirškinto maisto likučių, žarnyno bakterijų ir nusišėrusių žarnyno gleivinės ląstelių mišinys, pasišalinęs per išangę.

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS, PRIEŽIŪRA

5. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) arba juridinis asmuo.

6. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.

7. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas pagal jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančias sąlygas. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrengimais.

8. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

9. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį. Gyvūnų savininkas atsako teisės aktų nustatyta tvarka, jei aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo.

10. Uždaroje savininko valdoje, kur šunys nepririšti, prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas − „Nepririštas šuo“). Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos, tiek nakties metu.

11. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.

12. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: atskirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.

13. Birštono savivaldybėje leidžiama laikyti gyvūnus, laikantis šių reikalavimų

13.1. daugiabučių namų butuose butų savininkui – vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates, taip pat vadą šuniukų arba kačiukų iki 4 mėn. amžiaus;

13.2. laikyti šunis, kates bute ar privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

14. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai (išskyrus būdas), aviliai ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 3 m iki kaimyninių sklypų ribos ir 10 m nuo kaimynų gyvenamojo namo. Atstumą mažinti galima tik turint kaimyninių ribų valdų visų pilnamečių gyventojų raštiškus sutikimus.

15. Šunis atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose, taip pat sarginius šunis įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose leidžiama laikyti tik pririštus ne arčiau kaip 10 m nuo kaimynų gyvenamųjų namų, 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos, kelio ar šaligatvio. Atstumą mažinti galima tik turint kaimyninių ribų valdų visų pilnamečių gyventojų raštiškus sutikimus. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekels grėsmės lankytojams.

16. Agresyvius šunis įvežti į Birštono savivaldybės teritoriją, juos įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Birštono savivaldybės išduotą leidimą. Leidimo išdavimo tvarką tvirtina Birštono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu.

17. Asmenys, turintys Birštono savivaldybės teritorijoje agresyvų šunį, privalo per nustatytą terminą jį užregistruoti Birštono savivaldybės administracijoje: per 5 darbo dienas – įvežęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas – įsigijęs skiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikos teritorijoje, per 1 mėnesį – įsigijęs neskiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje. Agresyvaus šuns registravimas Birštono savivaldybėje atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 patvirtintomis Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis (Žin., 2003, Nr. 62-2838) surašant duomenis apie agresyvų šunį bei jo savininką Agresyvių šunų registravimo žurnale. Žurnalo formą tvirtina Birštono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu.

18. Agresyvių šunų veislių sąrašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241).

19. Šios taisyklės agresyvių šunų laikymą reglamentuoja tiek, kiek tai neaptarta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintose Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 56-2289), kurios yra privalomos Birštono savivaldybės gyventojams.

20. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 patvirtintos Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 62-2839).

21. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų ir pan.) saugumą.

22. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

23. Gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.

24. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

25. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.

III. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMO YPATUMAI

26. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi

26.1. mieste, tik teisiškai įregistruotose tvartuose, išlaikant 50 metrų sanitarinę apsaugos zoną;

26.2. mieste, tik savininkų atskirose nuosavose valdose ar uždarose valdose prie nuosavų namų (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką visų kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. Ūkiniai pastatai, kuriuose rengiamasi laikyti ūkinės paskirties gyvūnus turi būti įrengti pagal patvirtintus projektus.

27. Ūkinės paskirties gyvūnai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.

28. Ūkinės paskirties gyvūnai, auginami arba laikomi maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais, turi būti laikomi vadovaujantis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus. Gyvūnų savininkai, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.

29. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.

30. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus. Reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.

31. Gyvūnų laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Prienų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

32. Ūkinės paskirties gyvūnai nepririšti gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje (ir uždaroje) savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savininko valdų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu.

33. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka įregistruotoje ūkinėje turgavietėje.

34. Draudžiama

34.1. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose bei kaupti mėšlą;

34.2. ganyti aikštėse, parkuose, skveruose, soduose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo Savivaldybės administracijos prižiūrimose teritorijose;

34.3. pririšti ūkinės paskirties gyvūnus šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.

35. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar pasiklydusį gyvūną (ar jo prieauglį), privalo tuojau parnešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną (ar jo prieauglį ) arba, jeigu savininkas ar jo adresas nežinomas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar Savivaldybė seniūnui. Policija ar seniūnas imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti ir laikantis veterinarijos taisyklių, ieškojimo laiku perduoda jį išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui arba artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai išlaikyti galinčiam asmeniui. Jeigu savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų – per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. Savininkas privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

36. Neatsiradus savininkui ar nepavykus jo nustatyti, jis netenka nuosavybės teisės į gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas įstatymų nustatyta tvarka, neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn.

IV. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

37. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintais reikalavimais.

38. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, − globojami pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

V. GYVŪNŲ LAIKYTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

39. Gyvūnų laikytojai privalo

39.1. Savivaldybės tarybai patvirtinus šunų ir kačių registravimo tvarką, juos registruoti;

39.2. lauke laikomus gyvūnus apsaugoti nuo plėšrūnų;

39.3. sarginiai šunys, kurie laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, privalo turėti veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą;

39.4. šunų, kačių savininkai kasmet privalo skiepyti juos nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis vieną kartą metuose skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją;

39.5. nedelsiant pranešti apie įtariamą užkrėstą, užsikrėtusį ir sergantį pasiutlige gyvūną veterinarijos gydytojui ar Prienų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai;

39.6. viešosiose vietose šunis galima vedžioti tik su pavadėliu ir antsnukiu išskyrus tos rūšies gyvūnus, kuriems negalima dėti antsnukio. Šunis gali vedžioti asmenys, sulaukę 16 metų. Šunis su antsnukiu galima paleisti bėgioti Savivaldybės administracijos įrengtose vedžiojimo aikštelėse arba kitose tam nustatytose vietose. Vedžiojami šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Kai yra pašalinių žmonių − pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešoje vietoje šalia šunų nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (registruoti – beglobiais);

39.7. iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu išskyrus tos rūšies gyvūnus, kuriems negalima dėti antsnukio;

39.8. savininkai iš buto kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu;

39.9. savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, kitos bendrojo naudojimo patalpos;

39.10. garantuoti, kad gyvūnų ir šunų auginimas netrikdys viešosios rimties, nekels grėsmės sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių interesų, nedarys žalos aplinkai;

39.11. atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir kitokiam turtui, įstatymų nustatyta tvarka.

40. Vedžiojant šunis privaloma turėti polietileninius maišelius ar kitokią tarą ekskrementams surinkti ir išmesti juos į šiukšlių dėžę. Priteršus gyvūnui gyvūnų savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą. Nesilaikantys šio reikalavimo asmenys atsako administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

41. Gyvūnų savininkai turi teisę

41.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms;

41.2. propaguoti gyvūnų globą;

41.3. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams;

41.4. vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju, šunų savininkai ar savininkų įgalioti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę.

42. Draudžiama

42.1. palikti gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, priežiūros norint juo atsikratyti;

42.2. rinkti zoologines kolekcijas (zoologijos sodams, okeanariumams, terariumams, taip pat gyvūnų iškamšų ir kitas) be Aplinkos ministerijos leidimo;

42.3. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną. Numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

42.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

42.5. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su kitais gyvūnais;

42.6. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);

42.7. nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto, vandens, kankinti;

42.8. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;

42.9. vedžioti šunis masinėse žmonių susirinkimų vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose, bei leisti šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų);

42.10. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose;

42.11. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikams žaisti skirtų smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis;

42.12. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;

42.13. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose;

42.14. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose;

42.15. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

42.16. prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais viešosiose vietose, išskyrus turgavietes, kurių vidaus taisyklėse numatyta prekiauti gyvūnais;

42.17. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus mietų želdynuose, pakelėse ir kitose bendrosios paskirties žaliosiose teritorijose;

42.18. maudyti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, poilsiavietėse, paplūdimiuose, maudyklose ir kitose vietose, kur maudosi žmonės;

42.19. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;

42.20. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte.

VI. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

43. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiat gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.

44. Visi laikomi gyvūnai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, potencialūs pasiutligės platintojai, turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Rekomenduojama šunis ir kates kasmet vakcinuoti nuo infekcinių ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito ir kt.), taip pat atlikti dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo nurodytą grafiką. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.

45. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir Prienų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

46. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

47. Esant reikalui, į stebėjimui skirtas patalpas, įtariami užkrėsti pasiutlige gyvūnai turi būti vežami gyvūnams vežti skirtuose konteineriuose ar narvuose.

48. Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti Prienų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

VII. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

49. Benamių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja Birštono tvarkymo tarnyba pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka.

50. Sugauti benamiai neveisliniai šunys ir katės 3 paras globojami įmonėje, kuri yra sudariusi su Birštono tvarkymo tarnyba sutartį. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, įmonė tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą. Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo yra tatuiruotas, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jis gali būti atiduotas asmeniui, panorusiam šį gyvūną globoti.

VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS

51. Gyvūnai turi būti vežami laikantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 „Dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą Nr. 1255/97“ atitinkamų nuostatų.

52. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo ir šias taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns ar katės dokumentus, pagal kuriuos galima būtų gyvūną identifikuoti, įvertinti jo sveikatos būklę, vakcinacijos datą ir skiepų galiojimą.

53. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

54. Gyvūnų transportavimo metu privaloma užtikrinti, kad gyvūnai nebus žalojami ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

IX. REIKALAVIMAI BITYNAMS

55. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

56. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas ar užrašomas išorinėje galinės avilio sienos pusėje).

57. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai – bitės”. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

58. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

59. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.

60. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, − ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora / apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.

61. Avilių laktos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

62. Sodų bendrijose, gyvenamose vietovėse

62.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;

62.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, − ne mažiau kaip 10 m;

62.3. atstumas nuo vieškelio − ne mažiau kaip 20 m;

62.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos − nemažiau kaip 5 m;

62.5. jei nesilaikoma 62.1. punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;

62.6. jei nesilaikoma 62.2. ir 62.3. punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m. aukščio;

62.7. jei nesilaikoma 62.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti teritorijoje bites.

63. Reikalavimai vežiojamam bitynui

63.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų nemažiau kaip 50 m;

63.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.

64. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

65. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksu.

66. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.

67. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

X. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

68. Savivaldybės taryba gali patvirtinti mokesčio mokėjimo tvarką ir dydį už šunų ir kačių registravimą bei kitas paslaugas.

69. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

XI. TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

70. Šių Taisyklių kontrolę ir priežiūrą pagal kompetenciją vykdo Birštono savivaldybės administracijos gydytojas, seniūnas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas, Birštono miesto tvarkymo tarnyba, Prienų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

72. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________