DĖL KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2008 M. SAUSIO 31 D. SPRENDIMO NR. T11-8 „DĖL ŽMONIŲ GYVYBĖS APSAUGOS KLAIPĖDOS RAJONO VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

KLAIPĖDOS RAJONO savivaldybės taryba

SPRENDIMAS

DĖL KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2008 M. SAUSIO 31 D. SPRENDIMO NR. T11-8 „DĖL ŽMONIŲ GYVYBĖS APSAUGOS KLAIPĖDOS RAJONO VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. birželio 28 d. Nr. T11-422

Gargždai

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 Nr. I-533, 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcija) 18 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-09 įsakymu Nr. AV-941 sudarytos darbo grupės posėdžio siūlymą (2012-05-14 protokolą Nr. A6-127), nusprendžia

1. Pakeisti Žmonių gyvybės apsaugos Klaipėdos rajono vandens telkiniuose taisykles, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T11-8 ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad Žmonių gyvybės apsaugos Klaipėdos rajono vandens telkiniuose taisyklių III skyrius įsigalioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu įteisinus maudyklas Klaipėdos rajone.

3. Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas

PATVIRTINTA

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos

2012-06-28 sprendimu Nr. T11-422

ŽMONIŲ GYVYBĖS APSAUGOS KLAIPĖDOS RAJONO VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Žmonių gyvybės apsaugos Klaipėdos rajono vandens telkiniuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žmonių tinkamo elgesio prie vandens ir vandens telkiniuose tvarką Klaipėdos rajone.

Klaipėdos rajono teritorijoje šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Žmonių gyvybės apsaugos Klaipėdos rajono vandens telkiniuose taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais

3.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832);

3.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin.,1997, Nr. l04-2615; 2003, Nr. 36-1544);

3.3. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 2009, Nr. 159-7207);

3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-15 įsakymu Nr. D 1-187 patvirtintu Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašu (Žin., 2004, Nr. 58-2073; 2010, Nr. 33-1584);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. V-1055 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716);

3.6. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 2010, Nr. 72-3613);

3.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-01-18 įsakymu Nr. 3-13 patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registravimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 12-438);

3.8. Europos Vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėmis priimtomis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24;

3.9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-03-01 įsakymu Nr. ĮSAK-330 patvirtintu vaikų turizmo renginių organizavimo aprašu (Žin., 2005, Nr. 31-1 023);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-09-07 įsakymu Nr. V-765 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (Žin., 2010-09-14, Nr. 108-5567).

Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos Savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į teisės aktus, konkrečius savivaldybės poreikius bei kitas priežastis.

Šios taisyklės netaikomos vykdant policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, aplinkos apsaugos užduotis, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių sveikatai situacijų padarinių likvidavimo metu, vykdant taisyklių kontrolės funkcijas.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai.

Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.

Paplūdimys – sausumos ir tekančio ar stovinčio gėlo vandens telkinio arba jūros vieta, skirta poilsiauti ir maudytis.

Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis ne mažiau kaip šimtui žmonių maudymosi sezono didžiausios apkrovos metu.

Maudymosi sezonas – įteisintas laiko tarpas, kurio metu pagal oro sąlygas bei vietinius papročius numatoma daug besimaudančių.

Navigacijos sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo (jeigu nesusidaro pastovi ledo danga – nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d.).

Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengti lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, tualetai, informacijai skirti statiniai.

Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).

Plaukiojimo priemonės – laivai ir kiti plaukiojimui skirti arba plūduriuojantys įrenginiai. Plaukiojimo priemonės skirstomos į savaeiges ir nesavaeiges.

Savaeigė plaukiojimo priemonė – plaukiojimo priemonė, kuri turi judėjimui skirtą vidaus degimo variklį.

Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – plaukiojimo priemonė, kuri neturi judėjimui skirto vidaus degimo variklio.

Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis plaukiojantis statinys (mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų stovėjimo įrenginiai, plaukiojantys vasarnamiai, restoranai, valgyklos, viešbučiai, turistiniai plaustai, maudyklos ir kiti).

Plaustas – plūduriuojanti, iš rąstų, vamzdžių ir kitų tarpusavyje sujungtų medžiagų sudaryta priemonė, skirta jų transportavimui vandeniu.

Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis laivas, keltas, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse.

Vandens motociklas – reiškia bet kurį mažąjį laivą, kuris naudoja savo mechanines judėjimo priemones, galintį vežti vieną ar kelis žmones ir kuris pagamintas arba skirtas slysti vandens paviršiumi ar atlikti sportines figūras, pavyzdžiui, vandens rogės, vandens skuteriai, vandens motociklai, greitaeigiai kateriai ir kiti analogiški laivai;

Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

Burinis laivas – laivas su pakeltomis burėmis, taip pat burinis laivas su mechaniniu varikliu, tačiau tuo metu nenaudojamu. reiškia bet kurį laivą, judantį su pakeltomis burėmis; laivą, judantį su pakeltomis burėmis ir tuo pačiu metu naudojantį savo jėgainę, reikia laikyti laivu su mechaniniu varikliu;

Irklinė valtis (mažasis laivas) – pramoginis laivas, kuris irkluojamas.

Laivas mechaniniu varikliu – reiškia bet kokį laivą, naudojantį savo jėgainę.

Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.

Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis nuo 2,5 iki 24 metrų.

Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.

Greitaeigis laivas - reiškia laivą su mechaniniu varikliu, išskyrus mažuosius laivus, galintį plaukioti didesniu kaip 40 km/h greičiu stovinčio vandens paviršiaus atžvilgiu, jeigu taip nurodyta jo patikrinimo akte.

Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.

Vidaus vandenų keliai – teisės aktų nustatyta tvarka laivybai priskirti vandens telkiniai arba jų dalys.

Lėta eiga – greitis, neviršijantis 6 km/h arba didesnis, jeigu tai būtina saugiam savaeigės plaukiojimo priemonės valdymui (numatytas plaukiojimo priemonės techninėse charakteristikose).

Saugus greitis – reiškia tokį greitį, kuriuo laivas ar vilkstinė gali saugiai plaukti, manevruoti ir sustoti tokiu atstumu, kurio reikia esamomis aplinkybėmis ir sąlygomis.

Prasilenkimas – laivų prasilenkimo manevras jiems plaukiant vienam priešais kitą.

Praleidimas – prasilenkimo momentas, kai vienas iš laivų sustoja arba sumažina greitį.

Vandens turizmas (ekskursija) - teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos turistų vežimo (ekskursijų) laivais turistiniais maršrutais, turistų apgyvendinimo laivuose, maitinimo ir kitos su keliavimu ir poilsiu vandens telkiniuose susijusios paslaugos.

III. SAUGUMO REIKALAVIMAI PAPLŪDIMIAMS IR MAUDYKLOMS

Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys, įrenginėjantys, įteisinantys bei eksploatuojantys paplūdimius ir jų maudyklas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtintais Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais.

Poilsiautojų saugą, paplūdimių ir poilsiaviečių higienos reikalavimus, jų eksploatavimą ir priežiūrą turi užtikrinti paplūdimius eksploatuojanti organizacija.

Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu maudymosi sezonas gali būti koreguojamas).

Poilsiautojams matomoje paplūdimių ar poilsiaviečių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame nurodoma maudymosi sezono trukmė, higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams bei pateikiami maudyklų vandens kokybės tyrimai ir (arba) kita informacija.

Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, būtina įrengti medicinos ir gelbėjimo punktus, atitinkančius teisės aktų keliamus reikalavimus. Mažesniuose paplūdimiuose turi būti pirmosios medicininės pagalbos bei gelbėjimo priemonės.

Paplūdimių ir maudyklių teritorijose vandens motociklų išplaukimo farvateris turi būti pažymėtas ryškios spalvos plūdurais.

Klaipėdos rajone draudžiama

42.1. maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų;

42.2. maudytis vietose, nepritaikytose maudymuisi;

42.3. maudytis tamsiu paros metu;

42.4. plaukti vandens motociklais arčiau kaip 500 m nuo paplūdimio;

42.5. plaukti vandens dviračiais arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio;

42.6. į paplūdimį vestis šunis ir kitus gyvūnus;

42.7. plaukti arba bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų;

42.8. gadinti arba naikinti informacinius ir kitus ženklus prie vandens telkinių;

42.9. maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant;

42.10. teršti vandens telkinius ir jų pakrantes, plauti motorines transporto priemones;

42.11. kūrenti laužus specialiai tam neįrengtose vietose;

42.12. kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose;

42.13. žaloti ar naikinti esamą infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, neturint tam skirtų leidimų.

IV. SAUGUMO IR APLINKOSAUGINĖS SĄLYGOS NAUDOJANTIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS

Plaukiojimo priemonės turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos, techniškai tvarkingos.

Plaukiojant plaukiojimo priemonėmis privaloma laikytis patvirtintų Europos Vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių.

Savaeigių plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones leistinas tik teisės aktų nustatyta tvarka tam tikslui įrengtose vietose (prieplaukose ir kitose vietose, kur yra įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).

Vandens telkiniuose, esančiuose saugomose teritorijose, leidžiama plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens sporto varžybų ir treniruočių metu vandens sporto įstaigoms ir organizacijoms teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vandens telkinio dalyse visą navigacijos sezoną.

Plaukiojimo priemonių savininkams Klaipėdos rajono vidaus vandenyse draudžiama

47.1. naudojant plaukiojimo priemones teršti vandenį;

47.2. vandens telkiniuose ar jų dalyse, kur savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis plaukioti draudžiama, tačiau jie jungiasi su vandens telkiniais ar jų dalimis, kur plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama, savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis plaukti įjungus vidaus degimo variklius;

47.3. arčiau kaip 50 m nuo vandens telkinių ir juose esančių salų krantų (išskyrus vidaus vandenų keliams priskirtus vandens telkinių ruožus), paplūdimių ir maudyklų teritorijų savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis plaukioti ne lėta eiga;

47.4. plaukiojimo priemonėmis įplaukti, išskyrus gelbėjimo tarnybas, į teisės aktų nustatyta tvarka įrengtų maudyklų teritorijas, jeigu jose nėra pažymėtų vietų, skirtų plaukti plaukiojimo priemonėmis;

47.5. plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo navigacijos sezono pradžios iki liepos 1 d., išskyrus didesnius kaip 500 ha ploto vandens telkinius, nesančius saugomose teritorijose, kuriuose leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, jeigu jų variklių bendras galingumas neviršija 8 kW (10,8 AJ);

47.6. plaukioti laivais ant oro pagalvių, nusileisti lėktuvams su plūdėmis (hidroplanams), išskyrus avarinio nusileidimo atvejus;

47.7. plaukioti Karaliaus Vilhelmo kanale savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis ne lėta eiga;

47.8. plaukiojimo metu valtyje (išskyrus gumines) neturėti vieno gelbėjimo rato ar gelbėjimo liemenės kiekvienam keleiviui;

47.9. plaukti apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų;

47.10. eksploatuoti plaukiojimo priemonę nepateikus jos kasmetinei techninei apžiūrai;

47.11. laikyti prie vandens telkinių techniškai netvarkingas arba neįregistruotas plaukiojimo priemones;

47.12. maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant;

47.13. plaukiojimo priemonėje vežti neblaivius asmenis;

47.14. plaukiojimo priemonėje vežti vaikus iki 7 metų be suaugusiųjų priežiūros;

47.15. plaukioti tamsiu paros metu;

47.16. statyti transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio;

47.17. plaukioti vandens telkiniuose vandens motociklais išskyrus Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

Plaukiojant plaukiojimo priemonėmis privaloma vilkėti gelbėjimo liemenes

48.1. vaikams iki 12 metų – visais atvejais;

48.2. sustiprėjus vėjui iki 3 balų (5 m/s);

48.3. žvejams – metant ir traukiant tinklus;

48.4. esant rūkui arba kai dėl blogo matomumo negalima orientuotis;

48.5. esant avarinei situacijai laive arba suteikiant pagalbą nelaimės ištiktam laivui;

48.6. naujai pastatyto laivo išbandymo metu;

48.7. greitaeigiuose kateriuose ir motorinėse valtyse (kurių greitis didesnis kaip 20 km/h) – visą plaukiojimo laiką;

48.8. burinėse jachtose – būnant ant denio plaukiojimo metu.

Apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis, nustatyti šiose taisyklėse, netaikomi vykdant gelbėjimo darbus, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka vykdant aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinę kontrolę, valstybinę vidaus vandenų laivybos bei vandenų kelių priežiūros ir darbų vykdymo vandenų keliuose kontrolę, taisyklių laikymosi kontrolę.

V. BENDRI REIKALAVIMAI SAUGIAM ELGESIUI ANT LEDO

50. Asmenys ant ledo turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems asmenims.

51. Ant užšalusių vandens telkinių draudžiama

51.1. važiuoti motorizuotomis transporto priemonėmis, išskyrus žvejų verslininkų žuvininkystės darbus atliekančioms transporto priemonėms ir organizuojant renginius (turint renginio organizavimui išduotą leidimą);

51.2. rengti čiuožyklas ant gilesnių negu vieno metro vandens telkinių;

51.3. lipti, vaikščioti, čiuožinėti ant ledo, kai ledo storis mažesnis negu 7 cm, taip pat, kai ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu;

51.4. vienam eiti ant ledo tamsiu paros metu, einant grupe, draudžiama eiti vienam šalia kito;

51.5. gręžti daug ekečių arti viena kitos ir būriuotis vienoje vietoje, kai ledas plonesnis kaip 30 cm.

51.6. gadinti ar sunaikinti prie nusileidimo ant ledo vietos esančius informacinius stendus;

51.7. eiti ant ledo ar būti kai matomumas dėl rūko mažesnis kaip 100 metrų;

51.8. būti ant ledo apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ant ledo vartoti alkoholinius gėrimus;

51.9. vestis ant ledo šunis ir kitus gyvūnus;

51.10. nepilnamečiams asmenims lipti ir būti ant ledo be suaugusiojo priežiūros;

51.12. eiti, čiuožti ar važiuoti ant užšalusių vandens telkinių ledo draudžiama, jei ledo storis mažesnis negu nurodyta lentelėje

Rodikliai

Bendras svoris (kg)

Saugaus ledo storis (cm)

Mažiausi interva- lai ir atstumai (m)

t-10C

t-250C

Grupė žmonių

–

15

12

5-6

Vienas žmogus su nešuliu

100

7

5

3–5

Masinis renginys

–

50

40

–

Čiuožykla

–

25

23

–

Raitelis

500

17

15

5–9

Porinis vežimas su kroviniu

1500

22

20

12

Vikšrinis traktorius

10000

56

42

26

Krovininis automobilis

3500

31

25

19

Krovininis automobilis su kroviniu

7000

45

34

22

Lengvasis automobilis

2700

26

19

15

52. Čiuožyklą eksploatuojanti ar renginius ant užšalusių vandens telkinių organizuojanti organizacija privalo užtikrinti žmonių saugumą. Jei ledo storis ar jo struktūra kelia pavojų žmogaus gyvybei, čiuožyklos eksploatacija ar ant ledo organizuojami renginiai turi būti sustabdyti.

VI. ATSAKOMYBĖ

53. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

54. Šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros ir Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakingi pareigūnai.