DĖL klaipėdos „ŽEMYNOS“ GIMNAZIJOS pavadinimo pakeitimo, NUOSTATŲ IR VEIKLOS MODELIO PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2025-03-29

Sprendimas paskelbtas: TAR 2021-07-28, i. k. 2021-16632

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL klaipėdos „ŽEMYNOS“ GIMNAZIJOS pavadinimo pakeitimo, NUOSTATŲ IR VEIKLOS MODELIO PATVIRTINIMO

2021 m. liepos 22 d. Nr. T2-188

Klaipėda

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia

1. Pakeisti Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos pavadinimą ir vadinti ją Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija.

2. Patvirtinti

2.1. Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos nuostatus (pridedama);

2.2. Neteko galios nuo 2025-03-29

Papunkčio naikinimas

Nr. T2-86, 2025-03-27, paskelbta TAR 2025-03-28, i. k. 2025-05248

3. Įgalioti Ritą Podoliankienę, gimnazijos direktorę, pasirašyti nuostatus, įregistruoti juos Juridinių asmenų registre ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavadinimo pakeitimu.

4. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T2-297 „Dėl Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos nuostatų patvirtinimo“.

5. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2021 m. liepos 22 d.

sprendimu Nr. T2-188

Klaipėdos UNIVERSITETO „ŽEMYNOS“ gimnazijos NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, Gimnazijos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, vykdomas programas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, Gimnazijos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimą, vertinimą, atestaciją, lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir veiklos priežiūrą, Gimnazijos reorganizavimą, likvidavimą, pertvarkymą ar vidaus struktūros pertvarką.

2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija, trumpasis pavadinimas – KU „Žemynos“ gimnazija. Duomenys apie Gimnaziją, kaip juridinį asmenį, kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190440267.

3. Gimnazija, kaip 12-oji vidurinė mokykla, įsteigta Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1965 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 549. Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 97 jai suteiktas „Žemynos“ pavadinimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2666 Gimnazijoje akredituota vidurinio ugdymo programa. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-141 Gimnazija pavadinta Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T2-188 – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, priklausomybė – savivaldybės.

5. Gimnazijos savininkė – Klaipėdos miesto savivaldybė, kodas 111100775, Liepų g. 11, 91502 Klaipėda, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kuri sprendžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos švietimo ir kituose įstatymuose bei Nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

6. Gimnazijos buveinė – Kretingos g. 23, 9216 Klaipėda.

7. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla, tipas ir pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija. Kita paskirtis – savitos pedagoginės sistemos gimnazija, kurioje stiprinamos mokinių žinios ir praktiniai gebėjimai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų (toliau – STEAM) srityse, užtikrinama Gimnazijos ir Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) bendruomenių partnerystė, ugdant vakarietiško mentaliteto išsilavinusį mokinį.

8. Gimnazijos mokymo kalba – lietuvių.

9. Gimnazijoje ugdymas vykdomas grupinio ir pavienio mokymosi formomis kasdieniu, savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

10. Gimnazijoje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, akredituota vidurinio ugdymo programa, neformaliojo vaikų švietimo programos, taikomi Klasikinio ugdymo sampratos elementai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įgyvendinamas Gimnazijos veiklos modelis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

11. Gimnazijoje išduodami pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, brandos atestatai, baigusiems vidurinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų pažymėjimai, nebaigusiems pagrindinio, vidurinio ugdymo programų.

12. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo atributiką, antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Nuostatais.

II SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

13. Gimnazijos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.

14. Gimnazijos veiklos rūšys

14.1. pagrindinė veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20;

14.2. kitos švietimo veiklos rūšys

14.2.1. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

14.2.2. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

14.2.3. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

14.2.4. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

14.2.5. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

14.3. kitos ne švietimo veiklos rūšys

14.3.1. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39;

14.3.2. vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

14.3.3. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

14.3.4. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

14.3.5. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01.

15. Gimnazijos veiklos tikslas – padėti mokiniams plėtoti savo fizines ir intelektines galias, įgyti bendrąjį išsilavinimą, STEAM mokslų srities kompetencijas ir pažinimo universalumo vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas mokiniams pasiruošti ir toliau mokytis Universitete.

16. Gimnazijos veiklos uždaviniai

16.1. teikti mokiniams šiuolaikiniu turiniu grindžiamą kokybišką ugdymą;

16.2. tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi, saviraiškos poreikius;

16.3. teikti švietimo pagalbą;

16.4. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo(si) aplinką.

17. Vykdydama jai pavestus uždavinius Gimnazija

17.1. įgyvendina formaliojo švietimo programas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis programomis, ir teikia pagrindinį, vidurinį išsilavinimą;

17.2. konkretina ir individualizuoja bendrojo ugdymo privalomą ir pasirenkamąjį ugdymo turinį, remiantis mokslinėmis įžvalgomis, atsižvelgdama į Klaipėdos miesto savivaldybės, Universiteto, Gimnazijos bendruomenės reikmes ir mokinių poreikius;

17.3. vykdo pagilintą STEAM mokslų srities mokymą, rengia bendrojo ugdymo dalykų programas papildančius modulius ir neformaliojo švietimo programas (pagal poreikį kartu su Universiteto mokslininkais);

17.4. ugdo mokinių vertybines nuostatas, integruodama klasikinio ugdymo turinį į bendrojo ugdymo dalykų programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

17.5. vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

17.6. teikia informacinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, psichologinę pedagoginę pagalbą, užtikrina mokinių sveikatos priežiūrą;

17.7. vykdo prevencines programas, užtikrina vaiko minimalios priežiūros priemones ir taiko karjeros ugdymo kartu su Universitetu modelį, padedantį mokiniams sėkmingai pasirinkti studijas Universitete ir profesinės veiklos ateityje kryptis;

17.8. sudaro sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, padedančioms tenkinti mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius;

17.9. dalyvauja mokinių ugdymo pasiekimų tyrimuose, patikrinimuose teisės aktų nustatyta tvarka;

17.10. vykdo švietimo stebėseną ugdymo kokybei gerinti;

17.11. kuria atvirus, pagarbius, bendradarbiavimą skatinančius mokinių, mokytojų, Universiteto dėstytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) santykius;

17.12. sudaro sąlygas darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, dalytis gerąja patirtimi ir stiprinti profesinio bendradarbiavimo su Universiteto mokslininkais ryšius;

17.13. vykdo mokinių maitinimą ir vežiojimą teisės aktų nustatyta tvarka;

17.14. organizuoja mokamas papildomas paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;

17.15. sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams dalyvauti Universiteto mokslininkų ar studentų vykdomose tiriamosiose veiklose, srautinėse Universiteto studentų paskaitose, baigiamųjų darbų pristatymuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, Jūrinio STEAM atviros prieigos centro organizuojamose edukacijose;

17.16. kuria ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacines aplinkas, vykdo mokinių praktinę-tiriamąją veiklą Universiteto ir verslo įmonėse;

17.17. draudžia Gimnazijos patalpose ir jos teritorijoje turėti, vartoti energinius gėrimus, tabaką (įskaitant elektronines cigaretes), alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, prekiauti jomis, platinti šia tema nelegalią literatūrą, spaudinius bei riboja pašalinių asmenų patekimą į Gimnaziją;

17.18. atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

18. mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai mokiniams išduodami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

19. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka

19.1. parinkti pažangius ir inovatyvius mokymo metodus bei mokymosi veiklos būdus, konsultuojantis su Universiteto mokslininkais;

19.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius;

19.3. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

19.4. vykdyti miesto, šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

19.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

19.6. gauti paramą ir naudotis kitomis teisėmis, neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

20. Gimnazija privalo užtikrinti geros kokybės švietimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams ugdymo aplinką, garantuoti ugdymo programų įgyvendinimą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą.

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

21. Gimnazijos veikla organizuojama pagal Gimnazijos strateginį, metinį veiklos, mokslo metų ugdymo planus, Gimnazijos veiklos modelį, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Gimnazijai vadovauja direktorius. Jo pareigybės aprašymas tvirtinamas, jis konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus pavaldumą ir atskaitomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

23. Direktorius

23.1. planuoja ir organizuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendintas Gimnazijos tikslas ir atliekamos nustatytos funkcijos;

23.2. vadovauja Gimnazijos strateginio plano, metinių veiklos ir mokslo metų ugdymo planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, užtikrina jų įgyvendinimą;

23.3. tvirtina Gimnazijos struktūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir nustato savo pavaduotojų veiklos sritis;

23.4. skiria ir atleidžia darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus, pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

23.5. rūpinasi pedagogų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų darbuotojų paiešką;

23.6. organizuoja pedagoginių darbuotojų metodinę veiklą, atestaciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

23.7. vykdo užduotis ir dirba su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima „RIBOTO NAUDOJIMO“ slaptumo žyma, teisės aktų nustatyta tvarka;

23.8. organizuoja ir vykdo mokinių pasiekimų tyrimus, patikrinimus, brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

23.9. priima mokinius ir sudaro mokymo sutartis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

23.10. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

23.11. tvirtina Gimnazijos vidaus ir darbo tvarką reglamentuojančius dokumentus, kuriuose nustatomos bendruomenės narių teisės, pareigos, atsakomybė, elgesio ir etikos normos;

23.12. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

23.13. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;

23.14. organizuoja Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą, išorinį vertinimą;

23.15. sudaro Gimnazijos vardu sutartis ir atstovauja ar įgalioja atstovauti darbuotojus Gimnazijai kitose institucijose;

23.16. leidžia įsakymus, juos keičia, sustabdo ar panaikina ir kontroliuoja jų vykdymą;

23.17. organizuoja Gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą;

23.18. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Gimnazijos lėšų ir turto naudojimu, disponavimu, teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

23.19. analizuoja Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, kartu su Gimnazijos taryba sprendžia Gimnazijai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;

23.20. kiekvienais metais teikia Gimnazijos bendruomenei ir Gimnazijos tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą;

23.21. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti pavaduotojams;

23.22. vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, kitus Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų pavedimus pagal priskirtą kompetenciją.

24. Direktorius atsako už

24.1. Gimnazijos veiklą ir jos rezultatus;

24.2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Nuostatų laikymąsi, tinkamą funkcijų atlikimą;

24.3. demokratinį Gimnazijos valdymą, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, personalo kvalifikacijos tobulinimą, sveiką ir saugią Gimnazijos aplinką;

24.4. asmens duomenų teisinę apsaugą, teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;

24.5. veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Gimnazijos valdyme dalyvauja direktoriaus pavaduotojai, kurie

25.1. dalyvauja priimant strateginius sprendimus dėl Gimnazijos veiklos plėtros;

25.2. teikia siūlymus dėl Gimnazijos metinių veiklos, mokslo metų ugdymo planų sudarymo, Gimnazijos struktūros, veiklos modelio, Nuostatų pakeitimų;

25.3. tiesiogiai vadovauja kitoms jų kompetencijai priskirtoms veiklos sritims.

26. Gimnazijos valdyme dalyvauja Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės, kurios sprendžia pedagogų kvalifikacijos ir praktinės veiklos tobulinimo klausimus.

27. Metodinės grupės vienija mokytojus pagal ugdymo sritis ir mokomuosius dalykus. Susitarimai dėl metodinių grupių formavimo priimami metodinėje taryboje.

28. Metodinės grupės pirmininką renka metodinės grupės nariai atviru balsavimu dvejiems metams. Metodinės grupės pirmininko kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

29. Metodinės grupės pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko naujai kadencijai rinkimų procedūrą.

30. Metodinės grupės pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės grupės pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės grupės pirmininką renka atitinkamos metodinės grupės nariai bendra tvarka naujai kadencijai.

31. Metodinės grupės pirmininkas organizuoja posėdžius ir apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus narius informuoja ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.

32. Nutarimai priimami metodinės grupės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

33. Metodinės grupės pirmininkas vieną kartą per metus pristato metodinės grupės veiklos rezultatus metodinėje taryboje.

34. Metodinė grupė

34.1. derina ugdymo srities, dalyko ar toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo proceso organizavimą, vertinimą, vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą;

34.2. aptaria naujus dokumentus, metodikų naujoves, dalykų integraciją, ugdymo procese mokytojų sukauptą patyrimą;

34.3. tariasi dėl bendrojo ugdymo dalykų planų rengimo principų ir tvarkos, dalykų ir jų modulių pasiūlos;

34.4. nagrinėja ugdymo sėkmingumą, mokinių pasiekimus, pedagogines problemas, dalijasi gerąja patirtimi;

34.5. dalyvauja analizuojant mokinių pasiekimus;

34.6. keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis metodinėmis grupėmis;

34.7. analizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybę;

34.8. teikia siūlymus metodinei tarybai dėl ugdymo turinio formavimo ir ugdymo organizavimo gerinimo.

35. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai ir metodinės tarybos pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu mokytojų tarybos posėdyje balsų dauguma. Metodinės tarybos pirmininkas nėra metodinės grupės pirmininkas.

36. Metodinės tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka metodinės tarybos sekretorių.

37. Metodinė taryba renkama dvejiems metams. Metodinės tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Metodinės tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti metodinės tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti metodinės tarybos nariai.

38. Metodinės tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės tarybos narį deleguoja atitinkama metodinė grupė, pirmininką renka mokytojų taryba bendra tvarka metodinės tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

39. Metodinės tarybos posėdžius šaukia metodinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.

40. Nutarimai priimami metodinės tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

41. Metodinės tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus mokytojų tarybos nariams.

42. Metodinė taryba

42.1. koordinuoja metodinių grupių veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;

42.2. nustato pedagogų metodinės veiklos prioritetus;

42.3. dalyvauja ir teikia siūlymus mokytojų tarybai, planuojant ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą ir inovacijų diegimą;

42.4. analizuoja mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo rezultatus ir poreikius;

42.5. vertina pedagogų metodinius darbus ir praktinę veiklą;

42.6. inicijuoja mokytojų, Universiteto mokslininkų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimą ir pedagoginės patirties sklaidą;

42.7. nagrinėja ugdymo sėkmingumą, pedagogines problemas ir kitus su pedagogų metodine veikla susijusius klausimus.

43. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.

44. Darbo tarybos, profesinės sąjungos veiklą Gimnazijoje reglamentuoja įstatymai.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

45. Gimnazijos taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia Gimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Taryba telkia Gimnazijos pedagogus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus) demokratiniam Gimnazijos valdymui, padeda spręsti Gimnazijai aktualius klausimus, atstovauti Gimnazijos direktoriui teisėtiems Gimnazijos interesams.

46. Tarybą sudaro 9 nariai, išrinkti atviru balsavimu savivaldos institucijų posėdžiuose balsų dauguma: tris pedagogus deleguoja mokytojų taryba, tris I–III klasių mokinius – mokinių senatas, tris tėvus (globėjus, rūpintojus) – tėvų taryba. Tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

47. Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Gimnazijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Gimnazijos misiją.

48. Tarybos nariu negali būti Gimnazijos direktorius, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

49. Tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.

50. Tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują Tarybos narį deleguoja atitinkama Gimnazijos savivaldos institucija bendra tvarka Tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

51. Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius renkami atviru balsavimu pirmajame Tarybos posėdyje.

52. Posėdžius šaukia tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Į posėdžius gali būti kviečiami Universiteto atstovai, vietos bendruomenę atstovaujantis seniūnaitis ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su Gimnazijos bendruomene. Posėdžiuose gali dalyvauti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ir kiti kviestiniai asmenys.

53. Nutarimai priimami Tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

54. Tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.

55. taryba

55.1. atlieka visuomeninę Gimnazijos valdymo priežiūrą, priima sprendimus ir daro įtaką Gimnazijos direktoriaus priimamiems sprendimams;

55.2. teikia siūlymus dėl Gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

55.3. pritaria Gimnazijos strateginiam, metiniam veiklos, mokslo metų ugdymo planams, Gimnazijos veiklos modeliui, kitiems Gimnazijos darbo ir vidaus tvarką reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Gimnazijos direktoriaus;

55.4. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl Nuostatų pakeitimo, Gimnazijos struktūros tobulinimo;

55.5. dalyvauja renkantis Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl Gimnazijos veiklos modelio tobulinimo;

55.6. vertina kiekvienais metais Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos teisės aktų nustatyta tvarka;

55.7. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl saugių ugdymo(si) ir darbo sąlygų sudarymo, materialinio Gimnazijos aprūpinimo ir lėšų panaudojimo;

55.8. svarsto Gimnazijos bendruomenės narių ar juos atstovaujančių savivaldos institucijų iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;

55.9. deleguoja atstovus į darbo grupes ir komisijas teisės aktų nustatyta tvarka;

55.10. priima nutarimus kitais teisės aktų nustatytais ar Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamais klausimais.

56. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai.

57. Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu dvejiems metams renka mokytojų tarybos pirmininką ir sekretorių, kurių kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Gimnazijos direktoriaus narystę mokytojų taryboje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

58. Mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko rinkimo naujai kadencijai procedūrą.

59. Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naujas mokytojų tarybos pirmininkas renkamas bendra tvarka naujai kadencijai.

60. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių.

61. Posėdžius šaukia mokytojų tarybos pirmininkas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Pagal poreikį į posėdžius gali būti kviečiami Universiteto dėstytojai, kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ar kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

62. Nutarimai priimami mokytojų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

63. Mokytojų tarybos pirmininkas vieną kartą per metus mokytojų tarybos nariams pristato mokytojų tarybos veiklos rezultatus.

64. Mokytojų taryba

64.1. svarsto ugdymo programų įgyvendinimo, optimalių ugdymo sąlygų sudarymo, ugdymo turinio atnaujinimo, mokinių ugdymosi rezultatų gerinimo ir kitus pedagoginės veiklos tobulinimo klausimus;

64.2. priima nutarimus dėl Gimnazijos metinių veiklos, ugdymo planų įgyvendinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos kaupimo ir panaudojimo tobulinimo;

64.3. analizuoja mokinių sveikatos, mokymosi, švietimo pagalbos, socialinės paramos, prevencinės veiklos, poilsio, mitybos, saugos Gimnazijoje būklę;

64.4. deleguoja atstovus į Tarybą, mokytojų atestacijos komisiją;

64.5. priima nutarimus kitais teisės aktų nustatytais ar Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamais klausimais.

65. Gimnazijoje veikia mokinių savivaldos institucijos – mokinių komitetai klasėse ir mokinių senatas.

66. Mokinių komitetą sudaro seniūnas, jo pavaduotojas ir 1–3 nariai, išrinkti atviru balsavimu klasės mokinių susirinkime dvejiems metams.

67. Mokinių komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių komiteto nariai.

68. Mokinių komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės mokinių susirinkimas mokinių komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

69. Posėdžius šaukia seniūnas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių komiteto narių. Nutarimai priimami mokinių komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia seniūno balsas. Jeigu seniūnas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams.

70. Mokinių komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės mokinių susirinkimui.

71. Mokinių komitetas

71.1. planuoja ir organizuoja klasės mokinių nepamokinę veiklą;

71.2. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu klasėje, mokinių lankomumu;

71.3. svarsto kitus klasės vadovo teikiamus klausimus.

72. mokinių senatas – aukščiausia mokinių savivaldos institucija, renkama dvejiems metams.

73. Mokinių senatą sudaro prezidentas, jo pavaduotojas ir I–IV klasių seniūnai.

74. Mokinių prezidentas (I–III klasių mokinys) renkamas slaptu balsavimu balsų dauguma Gimnazijoje organizuojamų visuotinių mokinių rinkimų metu. Prezidento pavaduotoju skiriamas antrą vietą pagal balsų skaičių rinkimuose užėmęs kandidatas.

75. Mokinių senato sekretorių renka mokinių senato nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje.

76. Mokinių senato nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių senato nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių senato nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių senato nariai.

77. Mokinių senato narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių senato nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės ar visuotinis mokinių susirinkimas mokinių senato esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

78. mokinių senato posėdžius šaukia prezidentas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus prezidentas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių senato narių.

79. Nutarimai priimami mokinių senato posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia prezidento balsas. Jeigu prezidentas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

80. mokinių senato nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems mokinių susirinkimams klasėse.

81. Mokinių senatas

81.1. padeda organizuoti Gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas;

81.2. teikia siūlymus Tarybai ir Gimnazijos direktoriui dėl ugdymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;

81.3. inicijuoja mokinių savanorystės veiklas Gimnazijoje;

81.4. atstovauja mokinių interesams taryboje bei kitose savivaldos institucijose, tarpininkauja ginant mokinių teises Gimnazijoje;

81.5. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu Gimnazijoje;

81.6. dalyvauja rengiant Gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

81.7. svarsto kitus Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamus klausimus.

82. Gimnazijoje veikia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos – tėvų komitetai klasėse ir tėvų taryba.

83. Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 2–4 nariai, išrinkti dvejiems metams atviru balsavimu klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimo dauguma. Tėvų komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

84. Tėvų komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų komiteto nariai.

85. Tėvų komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas tėvų komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

86. Tėvų komiteto posėdžius šaukia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų komiteto narių.

87. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

88. Tėvų komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems tėvams (globėjams, rūpintojams) susirinkimų klasėse metu.

89. Tėvų komitetas

89.1. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie juos klausimus;

89.2. padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacines aplinkas, vykdyti ugdymą karjerai, įgyvendinti prevencines programas;

89.3. teikia siūlymus klasės vadovui, Gimnazijos direktoriui dėl ugdymo kokybės gerinimo;

89.4. organizuoja paramos Gimnazijai teikimą;

89.5. svarsto kitus klasės vadovo, Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamus klausimus.

90. Tėvų taryba – aukščiausia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Ją sudaro klasių tėvų komitetų pirmininkai.

91. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų tarybos nariai.

92. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują tėvų tarybos narį deleguoja atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas bendra tvarka tėvų tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.

93. Tėvų tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka tėvų tarybos pirmininką.

94. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų tarybos narių.

95. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

96. Tėvų tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimui.

97. Tėvų taryba

97.1. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui ir Tarybai dėl švietimo paslaugų kokybės gerinimo;

97.2. analizuoja Gimnazijos lėšų panaudojimo tikslingumą;

97.3. deleguoja atstovus į tarybą;

97.4. nagrinėja tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus, skundus ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui, sprendžiant iškilusias problemas;

97.5. dalyvauja tėvų (globėjų, rūpintojų) diskusijose, Gimnazijos renginiuose;

97.6. svarsto kitus Gimnazijos direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamus klausimus.

98. Gimnazijoje gali steigtis ir kitos savivaldos institucijos, bendruomenės nariai gali burtis į įvairių interesų grupių asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų veiklos nuostatuose (įstatuose) numatytus uždavinius ir funkcijas.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMAS, VEIKLOS VERTINIMAS IR ATESTACIJA

99. Darbuotojai į darbą Gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

100. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama ir jų veikla vertinama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

101. Gimnazijos pedagoginiai darbuotojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ ir veiklos priežiūra

102. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą Klaipėdos miesto savivaldybės turtą, naudoja, disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

103. Gimnazijos lėšos

103.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšos;

103.2. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos;

103.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus ir kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

104. Gimnazijos lėšos ir turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti Gimnazijos bendruomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą bendruomenei. Turtas tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

105. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka. Finansinė Gimnazijos veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

106. Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

107. Gimnazijos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, atsižvelgdama į Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

108. Gimnazija turi interneto svetainę, kurioje skelbiami vieši pranešimai ir informacija visuomenei apie Gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.

109. Gimnazijos buveinė keičiama, Gimnazijos filialai steigiami ir jų veikla nutraukiama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

110. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar vykdoma Gimnazijos struktūros pertvarka teisės aktų nustatyta tvarka.

111. Nuostatai keičiami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Gimnazijos direktoriaus ar Tarybos iniciatyva. Nuostatų pakeitimus tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Direktorė Rita Podoliankienė

SUDERINTA

Gimnazijos tarybos posėdžio

2021 m. birželio 22 d.

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. V4-5)

Pakeitimai

1.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-86, 2025-03-27, paskelbta TAR 2025-03-28, i. k. 2025-05248

Dėl Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos universitetinių STEAM ir klasikinio ugdymo klasių veiklos modelio aprašo patvirtinimo