DĖL KLAIPĖDOS RAJONO MIESTŲ IR KITŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2024-06-27

Sprendimas paskelbtas: TAR 2023-01-27, i. k. 2023-01487

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KLAIPĖDOS RAJONO MIESTŲ IR KITŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. sausio 26 d. Nr. T11-10 Gargždai

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia

1. Patvirtinti Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T11-276 „Dėl Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių“ patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais ir papildymais.

3. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre.

Savivaldybės meras Bronius Markauskas

PATVIRTINTA

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos

2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T11-10

Klaipėdos Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo IR Švaros taisyklĖs

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos tvarkymo ir švaros reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas tvarkymui ir švarai teritorijoje užtikrinti.

2. Klaipėdos rajono teritorijoje šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

3. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu atsižvelgiant į teisės aktus, konkrečius Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) poreikius bei kitas priežastis.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Taisyklėse naudojamos sąvokos

Bendro naudojimo teritorija – gatvės ir šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, vejos, skverai, aikštės, parkai, paplūdimiai ir jų maudyklos, krantinės ir pakrantės, tiltai, viadukai, viešojo transporto stotelės, kitos niekam nepriskirtos teritorijos ir kitos visuomenės naudojamos vietos, už kurių švarą ir tvarką yra atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybė.

Kitos paskirties žemė – kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; rekreacines teritorijas; bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; naudingųjų iškasenų teritorijas; teritorijas krašto apsaugos tikslams; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; atskirųjų želdynų teritorijas.

Tvarkytojai – rajone esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ir savininkų bendrijos, butų ir kitų patalpų savininkai, pasirašę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, garažų, sodininkų bendrijos, individualių namų valdų, žemės sklypų savininkai).

Tvarkoma teritorija – pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas ir įregistruotas arba dar neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ar faktiškai naudojama teritorija arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija.

Valymas – kietųjų dangų, žvyruotų dangų, žaliųjų plotų šlavimas, grėbimas, atskirų šiukšlių nurinkimas, sniego valymas, ledo šalinimas ir kt.

Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimu, sandoriu ar kitu teisiniu pagrindu.

Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar teisės aktuose.

III SKYRIUS

TERITORIJŲ TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI

5. Tvarkytojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

6. Teritorijos tvarkomos ir valomos darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 7 iki 22 valandos, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 10 iki 15 valandos netrikdant viešosios rimties.

Punkto pakeitimai

Nr. T11-302, 2024-06-26, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11645

7. Tvarkytojai privalo

7.1. valyti, tvarkyti, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai (arba įgaliotas asmuo) pagal valdomą statinio ar žemės sklypo dalį. Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypuose (išskyrus naudingųjų iškasenų teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams naudojimo būdo žemės sklypus) žolė turi būti ne aukštesnė kaip 30 cm.

7.2. tvarkomoje teritorijoje atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, tvarkingai (uždengtas, ant vandeniui nelaidaus pagrindo ar sandariose talpose, konteineriuose ir pan.) ir užtikrinant, kad laikomos atliekos neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus, galima laikinai laikyti: pavojingas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias ne ilgiau kaip vienerius metus.

7.3. šalinant sniegą ir ledą nuo pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų būtina laikytis saugos reikalavimų: aptveriama pavojinga teritorija, nesugadinami komunikacijos ryšių ir elektros tinklai, apsaugos įranga, laidai, šviestuvai, radijo ir televizijos antenos, želdiniai, statinių fasadai ir kt.

7.4. susikaupusį sniegą tvarkyti taip, kad netrukdytų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui ir jo sankaupos būtų ne arčiau 1 m atstumu nuo medžių, apšvietimo atramų, priešgaisrinių įrenginių, lietaus nuotekų, kanalizacijos šulinių, nuovažų, gatvių.

IV SKYRIUS

BENDRO NAUDOJIMO TERITORIJŲ TVARKYMO IR ŠVAROS REIKALAVIMAI

8. Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos

8.1. svarbiausių Klaipėdos rajono gatvių, aikščių ir jose esančių šaligatvių, kurių sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, užtikrinti valymą ir barstymą, rytais iki 7 val., kitų teritorijų – iki 8 val., vakarais – nuo 16 iki 18 val. Nuolat susikaupiančias atliekas šalinti pagal poreikį. Prasidėjus plikšalai, gausiai sningant, organizuoti gatvių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, autobusų stotelių valymą ir barstymą smėliu taip, kad būtų užtikrinamas saugus eismas. Tvarkant ir valant teritoriją neturi būti trikdoma gyventojų viešoji rimtis;

Papunkčio pakeitimai

Nr. T11-302, 2024-06-26, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11645

8.2. visi žalieji bendro naudojimo plotai (pievos, kelkraščiai, skiriamosios juostos, grioviai ir kitos teritorijos, kuriuose auga žolė ar piktžolės) pjaunami pagal poreikį. Pirmą kartą žalieji plotai turi būti nušienauti ne vėliau kaip iki birželio 15 dienos, antrą kartą – iki rugsėjo 1 dienos;

Papunkčio pakeitimai

Nr. T11-302, 2024-06-26, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11645

8.3. gali naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, mechaniniu būdu ir (ar) panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus teisės aktų nustatyta tvarka.

8.4. užterštų teritorijų tvarkymą (tik neišnuomotuose valstybinės žemės sklypuose);

8.5. viešųjų tualetų (biotualetų) išdėstymą ir jų priežiūrą. Biotualetų įrengimo vietos turi būti suderintos su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir patvirtintos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu;

8.6. vietinės reikšmės viešųjų gatvių priežiūros darbus, kad būtų užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas;

8.7. nuvalyto sniego, smėlio išvežimą, kad nebūtų užpilama ant priešgaisrinių įrenginių, įvažiavimo kelių, želdinių, gatvės važiuojamosios dalies ir joje esančių lietaus kanalizacijos šulinių;

8.8. sniego kaupimo aikštelių parinkimą, įrengimą ir priežiūrą. Aikštelių vietos suderinamos su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir patvirtinamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

9. Gatvių pavadinimų lentelių įsigijimą ir tvirtinimą organizuoja seniūnijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintu Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu.

V SKYRIUS

PASTATŲ PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

10. Pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudaryti galimybių patekti pašaliniams asmenims ir nesukelti neigiamos įtakos gretimų patalpų temperatūrai. Aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės požymių turinčius statinius, užtikrinti, kad tokiuose statiniuose ar šalia jų nebūtų kaupiamos atliekos.

11. Atsakingas už gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą tvarkytojas, vykdydamas pastato nuolatinius stebėjimus bei tikrindamas bendrojo naudojimo objektus, privalo įvertinti triukšmo sklaidos priežastis, šilumos išsaugojimo galimybes, bendrojo naudojimo patalpų švarą ir tvarką, pelėsių, graužikų ir vabzdžių išplitimą gyvenamojoje aplinkoje bei jų keliamas grėsmes gyventojų sveikatai, informuoti gyventojus, organizuoti nustatytų higienos ir sveikatos apsaugos trūkumų šalinimą.

12. Už griūvančių, apleistų ar griaunamų namų ir kitų statinių priežiūrą atsako šių statinių arba teritorijų, kuriuose yra šie statiniai, naudotojai, savininkai ar įgalioti jų asmenys, užtikrinantys, kad į pastatus nepatektų pašaliniai asmenys.

13. Statybos aikšteles ir įvažiavimus į jas prižiūri statybą atliekantis statytojas ar rangovas. Užbaigus statybos darbus, sutvarkoma aplinka į ne prastesnę nei prieš tai buvusią padėtį.

14. Statybines medžiagas ir kitus krovinius pervežančiu transportu negalima teršti, gadinti gatvių ir šaligatvių, žaliųjų vejų ir kitų želdinių.

15. Statant ir remontuojant namus, butus, kitas patalpas, darbus vykdantis fizinis ar juridinis asmuo privalo organizuoti susikaupusių statybinių atliekų išvežimą. Išrūšiuotos statybinės atliekos tvarkingai (uždengtos, ant vandeniui nelaidaus pagrindo ar sandariose talpose, konteineriuose ir pan.) užtikrinant, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai gali būti laikinai laikomos statybvietėje: nepavojingos statybinės atliekos ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, pavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.

16. Ant visų pastatų jų savininkai, nuomininkai ar administratoriai tvirtina namo numerį. Daugiabučių namų administratoriai ant daugiabučio namo tvirtina suderintos su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi formos namo numerį. Rekomenduojama įrengti namo numerio naktinį apšvietimą.

17. Mieste pastatų būklė turi būti vizualiai tvarkinga (tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą).

VI SKYRIUS

SANITARINIAI REIKALAVIMAI

18. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti atliekas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.

19. Miesto bendro naudojimo teritorijoje atliekant statinių griovimo ir apdailos, betono frezavimo, šaligatvių plytelių šlifavimo ar kitus aplinkos orą teršiančius darbus, turi būti naudojamos taršos sklaidą lokalizuojančias priemonės: užtvarai, mechaniniai išsiskiriančių medžiagų surinktuvai ar kiti efektyvūs įrenginiai.

20. Organizuojant gatvių, aikščių ir (ar) šaligatvių valymo darbus, nekelti dulkių.

21. Vykdant statybos ir remonto darbus, statybininkams turi būti įrengti laikini kilnojamieji tualetai, pastatyti atliekų surinkimo konteineriai ir organizuojama jų priežiūra.

22. Prie prekybos vietų, kuriose prekiaujama gėrimais ir maistu su lankytojams skirtais staliukais, savininkai ar nuomininkai turi užtikrinti galimybę lankytojams pasinaudoti tualetu su rankų švarinimo higienos priemonėmis. Jei statomi biotualetai, tinkamai juos prižiūrėti, o jų pastatymo vietas suderinti su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

23. Prekybos, paslaugų ir viešojo maitinimo (kavinių, restoranų, barų, klubų, greitojo maisto paviljonų ir pan.) įmonių vadovai ir asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus, privalo užtikrinti, kad jų įstaigos prieigose būtų tvarkinga ir švaru ir ne toliau kaip 3 metrų nuo pagrindinių durų atstumu būtų įrengta, valoma ir prižiūrima šiukšlių dėžė su pelenine. Pripildytos šiukšlių dėžės turi būti iškart ištuštinamos, kad šiukšlės nekristų iš šiukšlių dėžių, o asmenys turėtų kur išmesti šiukšles.

24. Tvarkytojai tvarkomose teritorijose privalo laikytis šių sanitarinių reikalavimų

24.1. nekaupti ir nelaikyti nuodingų ar aplinką teršiančių medžiagų;

24.2. neteršti aplinkos fekalijomis ir buitinėmis nuotekomis.

25. Pastatų administratoriai, savininkai ar nuomininkai turi turėti, saugoti ir įgaliotam asmeniui pareikalavus pateikti nuotekų transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius apmokėjimą patvirtinančius dokumentus 3 metus nuo jų išrašymo dienos. Išvežtų nuotekų kiekis turi atitikti suvartoto vandens kiekį. Suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal vandens apskaitos prietaisą, jo nesant - pagal patvirtintą normą.

26. Jei pastato vidaus inžineriniai geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tinklai neprijungti prie magistralinių tinklų, tvarkytojai nustatyta tvarka organizuoja

26.1. buitinių nuotekų valymo įrenginių, buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų, lauko išviečių, kilnojamųjų tualetų įrengimą, jų priežiūrą ir buitinių nuotekų, fekalijų, nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) išvežimą, neperpildydami rezervuarų talpyklų;

26.2. išviečių ir tualetų vidaus patalpų valymą ir nukenksminimą, užkirsdami kelią pašalinių kvapų susidarymui ir vabzdžių veisimosi galimybėms.

27. Tvarkytojai privalo vykdyti Savivaldybės tarybos sprendimuose ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose kovai su užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nurodytas priemones.

28. Pastatų patalpose ir aplinkoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Tvarkytojai privalo nuosavybės teise jiems priklausančiose ar naudojamose teritorijose, pastatuose ir patalpose organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

VII SKYRIUS

DRAUDIMAI

29. Savivaldybės teritorijoje draudžiama

29.1. Prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ar drenažinių sistemų nevalytas buitines, fekalines nuotekas ar išleisti jas į gamtinę aplinką. Bet kokias kitas nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

29.2. Išleisti į susisiekimo infrastruktūrai priklausančias gatves/kelius paviršines nuotekas nuo privačių ir juridinių asmenų nuosavybės teise valdomų sklypų, kvartalų.

29.3. Šluoti sąšlavas į lietaus kanalizacijos bei kitus požeminių inžinerinių tinklų šulinius, pilti į juos paplavas, purvą, pelenus, smėlį, sniegą, mesti ledą ar kitas atliekas.

29.4. Pilti į fontanus atliekas, valiklius, chemines medžiagas, higienos priežiūros priemones ar skysčius, fontanus gadinti, teršti, šiukšlinti, naudoti jų vandenį. Draudimas pilti valiklius netaikomas fontanus prižiūrintiems asmenims, atliekant fontanų priežiūros darbus.

29.5. Teršti atliekomis, automobiliais ar jų dalimis, kitais nešvarumais vandens telkinius, jų apsaugos zonas ir kitas Klaipėdos rajono teritorijas.

29.6. Bendro naudojimo teritorijose skinti ir rauti gėles, kitus dekoratyvinius želdinius, pasodintus aikštėse, skveruose, kapinėse, gatvėse, vazonuose ir prie pastatų (išskyrus seniūnijos darbuotojus atliekančius želdinių priežiūrą).

29.7. Gadinti, ardyti veją ar velėną, dirbti žemę, kūrenti laužus, tverti tvoras šiam tikslui nepritaikytose bendro naudojimo teritorijose.

29.8. Tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją (išskyrus reklamą, kuriai galioja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimai) ant medžių, stulpų, pastatų, įrenginių, bei kitose šiam tikslui nepritaikytose vietose be žemės sklypo ar pastato (įrenginio) savininko ar naudotojo raštiško sutikimo.

29.9. Užsiimti veiksmais ar veikla, kurie teršia aplinką ir gali tapti apsinuodijimų, susirgimų priežastimi, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi.

29.10. Įmonių, visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų teritorijose ir patalpose laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, kaupti naudotas taros pakuotes, baldus ir buitinės technikos įrenginius, maisto produktų ir kitas komunalines atliekas, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, sukelti aplinkos užterštumą.

29.11. Įrengti bendro naudojimo teritorijose technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt. papildomą informaciją) be nustatyta tvarka išduoto sutikimo.

29.12. Vežti nedengtomis automašinomis birias medžiagas ir atliekas.

29.13. Plauti automobilius ne tam skirtose vietose.

29.14. Be Savivaldybės administracijos leidimo Klaipėdos rajone masiniuose renginiuose naudoti civilines pirotechnikos priemones.

29.15. Rašinėti, braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių be raštiško Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinimo.

29.16. Spjaudyti, mėtyti nuorūkas, daužyti butelius, šlapintis, kitaip teršti ar šiukšlinti rajono bendro naudojimo teritorijose.

29.17. Palikti be priežiūros neužsandarintus pastatus, paversti juos landynėmis, griuvėsiais.

29.18. Apgyvendinti ir gyventi tam nepritaikytuose statiniuose, gyvenamųjų namų negyvenamosiose patalpose, laikinai apsigyventi ar miegoti skveruose, parkuose ir kitose teritorijose.

29.19. Transporto priemonėmis ar kitaip užstatyti įėjimus į daugiabučių gyvenamųjų namų laiptines, privažiavimus prie atliekų konteinerių laikymo aikštelių.

29.20. Užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos.

29.21. Šiukšlinti bendrojo naudojimo patalpose ir liftuose.

29.22. Nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus.

29.23. Užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų užterštumą ar skatintų parazitų, graužikų veisimąsi.

29.24. Pastatų teritorijose ir patalpose laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, maisto produktų ir kitas atliekas.

29.25. Gyventi ar leisti kitiems asmenims gyventi bendrojo naudojimo patalpose.

29.26. Į nuotekų šalinimo sistemą mesti daiktus ar medžiagas, galinčias užkišti ar sugadinti nuotekų šalinimo sistemą ar atskiras jos dalis.

29.27. Iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus.

29.28. Plauti, valyti, šluoti balkoną, plauti jame esančius daiktus ar prausti gyvūnus balkonuose taip, kad dulkės, vanduo, kiti skysčiai ar medžiagos ištekėtų iš balkono, terštų, gadintų kitų asmenų balkonus, langus, namo sienas ar kitus pastato elementus bei šalia jų esančius daiktus.

29.29. Laistyti ar tręšti balkonuose, prie balkonų ar langų auginamas gėles tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų.

VIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

30. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

31. Šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius ir kitų institucijų įgalioti pareigūnai.

_______________

Pakeitimai

1.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T11-302, 2024-06-26, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11645

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T11-10 „Dėl Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo