PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANČIŲ DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ (IŠSKYRUS DARBUOTOJUS, GAUNANČIUS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ E
Statutory Text (2 Articles)
Šis įstatymas nustato
1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra kariuomenės pajėgų rūšis, nuolatinius kariuomenės junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus (toliau – principinė kariuomenės struktūra);
2) bendrą ribinį karių skaičių;
3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;
4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;
5) ribinius karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius;
6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius;
7) ribinius kariūnų skaičius;
8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;
9) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), (toliau – kariuomenės darbuotojai) skaičių.
1. 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcija
„2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 840 iki 29 380. Iš šio skaičiaus
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963;
2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 240 iki 7 040 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, įgijusių Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), – nuo 50 iki 100, pašaukiamų nuo 160 iki 200 dienų į privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą – nuo 390 iki 1000, pašaukiamų nuo 90 iki 120 dienų į privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti, – nuo 400 iki 1 440, neatitinkančių sveikatos būklės reikalavimų, tačiau savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo tarnybą – iki 100;
3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;
4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.“
2. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija
„a) Pėstininkų divizija – Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų tankų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Artilerijos pulkas, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas;“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda