DĖL KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. GEGUŽĖS 28 D. SPRENDIMO NR. T11-138 „DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. GEGUŽĖS 28 D. SPRENDIMO NR. T11-138 „DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. lapkričio 24 d. Nr. T11-380

Gargždai

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, nusprendžia

1. Pakeisti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-138 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

2. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės meras Bronius Markauskas

PATVIRTINTA

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos

2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-138

(Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T11-380

redakcija)

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą bei atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus.

2. Aprašas taikomas nustatyti mokėjimo dydį už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria ir administruoja Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.

3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis paslaugomis ne visą mėnesį, už socialines paslaugas mokama proporcingai teikiamų paslaugų dienų skaičiui.

5. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Savivaldybės sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie savivaldybės apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka.

7. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) yra nustatytas.

8. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

9. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.

10. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos pajamas).

11. Asmuo ar jo globėjas (rūpintojas), pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., - ir turimą turtą.

12. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu–paraiška (toliau – Prašymas) socialinėms paslaugoms gauti, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.

13. Prašymo formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

14. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos socialinio darbuotojo tuo metu, kai nustatomas pirminis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.

15. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos Skyriaus specialistas (toliau – Specialistas) atsakingas už socialinių paslaugų administravimą.

16. Tais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.

17. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.

18. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai

18.1. asmuo (šeima) gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra patiriantis socialinę riziką, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

18.2. asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo ar sumažinamas mokestis už socialines paslaugas šio Aprašo VII skyriuje numatytais atvejais ir sąlygomis;

18.3. asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

19. Seniūnijų, socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, finansinių šaltinių pasirinkimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.

20. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.

21. Skyrius turi teisę asmens (šeimos) finansines galimybes iš naujo vertinti

21.1. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką – ne vėliau kaip per 3 mėnesius;

21.2. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie turto pokyčius per ilgalaikės socialinės globos gavimo laiką – ne vėliau kaip per vienerius metus;

21.3. savo ar socialines paslaugas teikiančios įstaigos iniciatyva.

III SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

22. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.

23. Pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

24. Pajamas, numatytas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalis 1-6 ir 8-18 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas), išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės, savivaldybių informacinių sistemų.

25. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

26. Duomenis apie Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7, 19 ir 20 punktuose nurodytas pajamas Skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.

27. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos.

28. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose.

29. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.

30. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

31. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

32. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.

33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.

IV SKYRIUS

ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS

34. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.

35. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas.

36. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.

37. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

38. Tais atvejais, kai asmeniui šio turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

39. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

40. Tais atvejais, kai Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.

41. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį, kurią sudaro Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su valstybės įmone Registrų centru.

42. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai duomenis gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Prašyme suteikti socialines paslaugas. Prie Prašymo pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

43. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų apie turtą teisingumą.

44. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.

45. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.

46. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

47. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

48. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.

49. Nemokamai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas, darbas su jaunimu gatvėje.

50. Mokėjimo už transporto organizavimo paslaugą dydžiai

Asmens (šeimos) pajamos per mėnesį (Eur)

Nemokama už transporto organizavimo paslaugą

Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą Eur/km

Mažesnės už 2 VRP dydį

+

Nuo 2 VRP ir daugiau

0,10

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SPECIALIĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

PIRMAS SKIRSNIS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

51. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

52. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.

53. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų šeimos pajamų.

54. Socialinė priežiūra teikiama nemokamai

54.1. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra patiriantis socialinę riziką, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

54.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;

54.3. šeimoms patiriančioms socialinę riziką ir jų vaikams;

54.4. vaikams patiriantiems socialinę riziką;

54.5. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 7 pirmąsias kalendorines dienas;

54.6. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti.

55. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

56. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo ar mokestis už socialinę priežiūrą gali būti sumažintas šio Aprašo VII skyriuje numatytais atvejais.

57. Mokestis už socialinę priežiūrą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.

58. Nesuteikus paslaugų, mokėjimo už socialinę priežiūrą pinigai grąžinami paslaugų gavėjui.

59. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydžiai asmeniui

Asmens (šeimos) pajamos per mėnesį (Eur)

Nemokama už socialinę priežiūrą

Mokėjimas už socialinę priežiūrą 5 proc. asmens/šeimos pajamų

Mokėjimas už socialinę priežiūrą 7 proc. asmens/šeimos pajamų

Mokėjimas už socialinę priežiūrą 10 proc. asmens/šeimos pajamų

Mokėjimas už socialinę priežiūrą 15 proc. asmens/šeimos pajamų

Mažesnės už 2 VRP dydį

+

Nuo 2 iki 3 VRP dydžio

+

Nuo 3 iki 4 VRP dydžio

+

Nuo 4 iki 5 VRP dydžio

+

5 ir daugiau VRP

+

ANTRAS SKIRSNIS

PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS

60. Pagalbos pinigai gali būti skiriami šiems asmenims ar šeimoms

60.1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos gyventojams, gyvenantiems kaimo vietovėse, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais;

60.2. šeimai globojančiai (besirūpinančiai) vaiką(-us), kuriam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje teikimu buvo nustatyta globa (rūpyba);

60.3. budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą).

61. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.

62. Paslaugų keitimo į pagalbos pinigus būtinybę, pagrįstumą ir trukmę pagal seniūnijos socialinio darbuotojo pateiktus dokumentus svarsto Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija.

63. Sprendimą dėl pagalbos pinigų mokėjimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas.

64. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas vaikus globojančiai šeimai, asmeniui (šeimai) nutraukiamas. Nutraukus skirtų pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas priima sprendimą šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.

65. Pagalbos pinigų suma

65.1. pagalbos pinigų suma, skiriama pagal už šio Aprašo 60.1. punktą, negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis nustatytas asmeniui (šeimai), kainą;

65.2. pagalbos pinigų suma, skiriama pagal šio Aprašo 60.2. ir 60.3. punktus, diferencijuojama atsižvelgiant į vaikų globojamų (rūpinamų) šeimoje ar prižiūrimų budinčio globotojo skaičių ir amžių

65.2.1. už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, ̶ 3 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį;

65.2.2. už du vaikus – 5 BSI dydžio per mėnesį;

65.2.3. už tris ir daugiau vaikų – 8 BSI dydžio per mėnesį;

65.2.4. už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą vaiką iki 3 metų papildomai 1 BSI dydžio išmoką per mėnesį

66. Pagalbos pinigų dydis per mėnesį apskaičiuojamas pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį ir laiką, reikalingą toms paslaugoms atlikti – mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.

TREČIAS SKIRSNIS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ GLOBĄ

67. Mokėjimo už socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į

67.1. asmens (šeimos) finansines galimybes, jei teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa;

67.2. asmens finansines galimybes ir turtą, jei teikiama ilgalaikė socialinė globa;

68. Mokėjimą už dienos socialinę globą sudaro

68.1. asmens pajamos

68.2. Savivaldybės lėšos, skiriamos likusiai paslaugos daliai finansuoti;

68.3. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skiriamos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti. Šios lėšos įstaigoms, teikiančioms dienos socialinę globą asmeniui su sunkia negalia, pervedamos proporcingai suteiktų paslaugos dienų skaičiui.

69. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Maitinimo išlaidų dydžius tvirtina Savivaldybės taryba.

70. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už dienos socialinę globą ar jis gali būti sumažintas šio Aprašo VII skyriuje numatytais atvejais.

71. Mokestis už dienos socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku;

72. Mokėjimo už dienos socialinę globą institucijoje dydžiai

72.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai

Asmens pajamos per mėnesį (Eur)

Mokėjimas už dienos socialinę globą 10 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 15 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 20 proc. asmens pajamų

Mažesnės už 2 VRP dydį

+

Nuo 2 iki 3 VRP dydžio

+

Nuo 3 VRP dydžio ir didesnės

+

72.2. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis sudaro 10 proc. asmens pajamų;

72.3. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai

Asmens pajamos per mėnesį (Eur)

Mokėjimas už dienos socialinę globą 20 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 30 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 40 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 50 proc. asmens pajamų

Nuo 2 iki 3 VRP dydžio

+

Nuo 3 iki 4 VRP dydžio

+

Nuo 4 iki 5 VRP dydžio

+

5 VRP dydžio ir didesnės

+

73. Mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydžiai

73.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis turi būti proporcingas teikiamų dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų trukmei;

73.2. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai

Asmens pajamos per mėnesį (Eur)

Mokėjimas už dienos socialinę globą 10 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 15 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 20 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 30 proc. asmens pajamų

Mažesnės už 2 VRP dydį

+

Nuo 2 iki 3 VRP dydžio

+

Nuo 3 iki 4 VRP dydžio

+

Nuo 4 VRP dydžio ir didesnės

+

73.3. asmens, gyvenančio šeimoje, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis turi būti proporcingas teikiamų dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų trukmei;

73.4. asmens, gyvenančio šeimoje, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai

Asmens pajamos per mėnesį (Eur)

Mokėjimas už dienos socialinę globą 10 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 20 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 30 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 40 proc. asmens pajamų

Mokėjimas už dienos socialinę globą 50 proc. asmens pajamų

Mažesnė už 2 VRP dydį

+

Nuo 2 iki 3 VRP dydžio

+

Nuo 3 iki 4 VRP dydžio

+

Nuo 4 iki 5 VRP dydžio

+

5 VRP dydžio ir didesnės

+

74. Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą

74.1. Mokėjimą už trumpalaikę socialinę globą sudaro

74.1.1. asmens pajamų dalis. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Maitinimo išlaidų dydžius tvirtina Savivaldybės taryba;

74.1.2. valstybės lėšos. Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;

74.1.3. Savivaldybės lėšos. Jei nepakanka asmens lėšų mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą įstaigoje, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė. Maksimalų trumpalaikės socialinės globos išlaidų vienam Klaipėdos rajono gyventojui dydį nustato Savivaldybės taryba;

74.2. mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei;

74.3. nemokamai teikiama trumpalaikė socialinė globa

74.3.1. 30 kalendorinių dienų krizių atvejais, kai suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;

74.3.2. likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui, patiriančiam socialinę riziką.

74.4. Mokestis už trumpalaikę socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.

75. Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą

75.1. asmens pajamų dalis: Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti;

75.2. asmens turto, viršijančio normatyvą, vertės dalis. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, bet ne daugiau nei paslaugos kaina;

75.3. valstybės lėšos: Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;

75.4. Savivaldybės lėšos. Jei asmens lėšų mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą įstaigoje nepakanka, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė. Maksimalų ilgalaikės socialinės globos išlaidų vienam Klaipėdos rajono gyventojui dydį nustato Savivaldybės taryba;

75.5. kitos lėšos (asmens santaupos, artimųjų, giminaičių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, labdaros ir kt.).

76. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

77. Savivaldybė pasilieka teisę pirkti pigesnę ilgalaikės socialinės globos paslaugą kitoje stacionarios globos įstaigoje kai 75.4 papunktyje išvardintų lėšų sumokėti už ilgalaikę socialinę globą asmens pasirinktoje įstaigoje nepakanka.

78. Ilgalaikė socialinė globa teikiama nemokamai

78.1. likusiam be tėvų globos vaikui;

78.2. vaikui, patiriančiam socialinę riziką.

79. Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

80. Mokestis už ilgalaikę socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.

KETVIRTAS SKIRSNIS

MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ

81. Teikiant laikino atokvėpio paslaugą, vadovaujamasi Savivaldybės tarybos patvirtintomis pagalbos į namus, dienos socialinės globos, bei trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainomis. Ne Savivaldybei pavaldžiose įstaigose laikino atokvėpio paslaugos teikimo kainą nustato jos teikėjas.

82. Tikslinės grupės asmenų mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis ir tvarka nustatomi vadovaujantis šio aprašo VI skyriaus pirmo ir trečio skirsnių nuostatomis.

83. Jei Tikslinės grupės asmuo laikino atokvėpio paslaugos, organizuojant trumpalaikę socialinę globą teikimo metu gauna ir dienos socialinę globą ar kitas mokamas paslaugas, kurias teikiant užtikrinama jo priežiūra ar globa, valandos, praleistos teikiant dienos socialinės globos ar kitas anksčiau išvardytas paslaugas, neįskaičiuojamos nustatant už laikino atokvėpio paslaugą mokesčio dydį ir paslaugos teikimo trukmę.

84. Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama Tikslinės grupės asmens namuose, Tikslinės grupės artimieji aprūpina Tikslinės grupės asmenį maisto produktais, medikamentais, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, reikalingomis Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti, bei skiria lėšų paslaugos teikimo laikotarpiui nenumatytoms išlaidoms (būtinoms priemonėms ir paslaugoms Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti). Darbuotojas atsiskaito už nenumatytas išlaidas ir Tikslinės grupės artimiesiems pateikia nenumatytų išlaidų sąrašą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pirkimo čekius, kvitus ar kt.).

VII SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS AR MOKĖJIMO DYDŽIO SUMAŽINIMAS

85. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu.

86. Asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą atvejai

86.1. socialinių paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti;

86.2. socialinių paslaugų gavėjai nėra perleidę savo turto, nurodyto 33 punkte, vaikams ar kitiems artimiesiems giminaičiams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis ir išlaikyti savo artimuosius;

86.3. socialinių paslaugų gavėjai neturi piniginių lėšų bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose;

86.4. kitais atvejais dėl objektyvių priežasčių, pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus ir nurodžius svarbias priežastis.

87. Tais atvejais, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas, nurodytas Aprašo 32 punkte, yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės; žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.), asmuo Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu gali būti atleidžiamas nuo turto vertės mokesčio ar šis mokestis sumažinamas.

88. Socialinių paslaugų gavėjai iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas) terminuotai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

89. Asmuo (šeima) dėl atleidimo ar mokėjimo dydžio sumažinimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia rašytinį prašymą.

90. Seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos atsakingas darbuotojas patikrina socialinių paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo patikrinimo aktą ir kartu su išvada dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas pateikia Skyriui.

91. Skyriaus atsakingas specialistas esant reikalui papildo dokumentus išrašais iš turimų duomenų bazių ir prašymą teikia svarstyti Socialinės paramos teikimo komisijai.

92. Sprendimą dėl asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas Socialinės paramos teikimo komisijos teikimu.

93. Priėmus sprendimą asmenį atleisti ar sumažinti mokėjimą už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94. Savivaldybės administracijos Skyrius atsako už teisingą ir pagrįstą asmens mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas nustatymą.

95. Šio aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

__________________________

part_5d30cf35a7d3438a9ddd282379752659_end