DĖL KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V1-206 „DĖL INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRO
KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V1-206 „DĖL INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO
2025 m. vasario 18 d. Nr. V1-2025-42
Vilnius
P a k e i č i u Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V1-206 „Dėl Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“
1. Pakeičiu 2 priedo 3 punktą ir išdėstau jį taip
„3. Kvalifikacijos pavadinimas: jaunesnysis sistemų administratorius, LTKS IV
Kvalifikacijos apibūdinimas
Veiklos objektas: informacinės sistemos (fizinės ir virtualios kompiuterinės įrangos, tinklo įrangos, operacinės sistemos, programinės įrangos) administravimas ir reikalavimus atitinkančio veikimo užtikrinimas. Tipinės darbo priemonės: programinė ir techninė įranga, tinklo valdymo programinė įranga ir įrankiai, diagnostinės priemonės, testavimo įrankiai, komunikacinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama individualiai ir (arba) komandoje, galimas lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas. Papildoma informacija: jaunesnysis sistemų administratorius savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus verslo įmonėse, kitų sektorių organizacijų informacinių technologijų padaliniuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)
Kompetencijos
Kompetencijų ribos
1. Informacinės sistemos priežiūra ir administravimas (LTKS IV)
1.1. Pagal nustatytas procedūras nustatyti ir spręsti su informacinės sistemos veikimu susijusius sutrikimus.
Informacinės sistemos veikimas. Informacinių ir ryšių technologijų aplinkos ruošimas, siekiant sklandaus sistemų darbo. Sisteminės programinės įrangos diegimas, naujinimas. Informacinės sistemos analizavimas, siekiant nustatyti veikimo sutrikimų priežastis. Informacinių ir ryšių technologijų sutrikimų šalinimas ir testavimas.
1.2. Administruoti informacinę sistemą ir užtikrinti tinkamą jos veikimą.
Sisteminės programinės įrangos ir jos komponentų diegimas. Informacinės sistemos ir sisteminės programinės įrangos sąsajos administravimas. Sistemų ir jų komponentų dermė. Programinės įrangos diegimas, administravimas. Duomenų atsarginės kopijos, jų saugojimas, atkūrimas.
2. Informacinės sistemos problemų valdymas (LTKS IV)
2.1. Vykdyti informacinės sistemos sutrikimų valdymo procesą.
Informacinės sistemos sutrikimų identifikavimas ir šalinimas, sutrikimų valdymo įrankiai. Tipinių sutrikimų dokumentavimas, įrašų valdymas ir analizė. Tipinių gedimų ir paslaugų tiekimo trikdžių šalinimo būdai. Techninės ir programinės įrangos priežiūra.
2.2. Nustatyti galimus kritinius informacinės sistemos komponentų gedimus.
Informacinės sistemos tipiniai gedimai ir paslaugų tiekimo trikdžiai, jų nustatymas. Techninės ir programinės įrangos priežiūra. Diagnostinės priemonės ir jų naudojimas. Testavimo įrankiai ir jų naudojimas. Tipinių gedimų ir paslaugų tiekimo trikdžių šalinimo būdai.
2.3. Administruoti informacinės sistemos sutrikimų valdymą, balansuojant sąnaudas ir rizikas.
Informacinės sistemos sutrikimų valdymo įrankių naudojimas. Veiklos palaikymui reikalingi ištekliai, jų parinkimas ir pagrindimas. Sąnaudų balansavimas ir rizikos numatymas.
3. Informacijos saugumo valdymas (LTKS IV)
3.1. Tirti tipines įtariamas informacinės sistemos atakas.
Tipiniai informacinės sistemos rizikos veiksniai, jų stebėjimas ir analizė. Prevenciniai veiksmai informacinės sistemos apsaugai.
3.2. Valdyti tipinius informacinės sistemos saugumo incidentus.
Tipiniai informacinės sistemos saugumo incidentai, jų fiksavimas ir reagavimas į juos, parenkant atitinkamus veiksmus.
4. Informacinių ir ryšių technologijų pokyčių valdymas (LTKS IV)
4.1. Valdyti pokyčius, susijusius su informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimu.
Pokyčių, įvykdytų remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimo metu, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas, užtikrinant savalaikį ir kokybišką diegimo etapo įgyvendinimą projekte. Pakeitimų dokumentavimo vykdymas, remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų sprendimo diegimo etape, naudojant atitinkamus įrankius bei nustatytas procedūras.
4.2. Valdyti pokyčius, susijusius su informacinių ir ryšių technologijų sprendimų priežiūra.
Pokyčių, įvykdytų remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų informacinių ir ryšių technologijų sprendimų priežiūros etape, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas, užtikrinant priežiūros įsipareigojimus. Pakeitimų vykdymas, remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų priežiūros.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)
Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą bei nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą. Kvalifikacija asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)
Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai
Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)
Netaikoma.
“
2. Pakeičiu 2 priedo 4 punktą ir išdėstau jį taip
„4. Kvalifikacijos pavadinimas: jaunesnysis testuotojas, LTKS IV
Kvalifikacijos apibūdinimas
Veiklos objektas: programinės įrangos kokybės užtikrinimo veiklų vykdymas, apimantis reikalavimų analizę, rankinių ir automatinių testų kūrimą bei vykdymą, duomenų bazių testavimą, testavimo aplinkos valdymą, programinės įrangos vartotojo sąsajos analizę. Tipinės darbo priemonės: darbų planavimo ir programinės įrangos kūrimo proceso sekimo, dokumentavimo ir ataskaitų rengimo, automatinio testavimo, saugumo, prieinamumo, suderinamumo, našumo ir apkrovos testavimo, dirbtinio intelekto, programavimo ir duomenų bazių valdymo įrankiai, versijų valdymo sistemos, tarnybinės stotys ir pagalbiniai jų valdymo įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama individualiai ir (arba) komandoje, galimas lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas. Papildoma informacija: jaunesnysis testuotojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimais. Jaunesniojo testuotojo kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus verslo įmonėse, kitų sektorių organizacijų informacinių technologijų padaliniuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)
Kompetencijos
Kompetencijų ribos
1. Vartotojo sąsajos projektavimas ir programavimas (LTKS IV)
1.1. Analizuoti, modifikuoti esamas bei kurti naujas nesudėtingas vartotojo sąsajas.
Vartotojo sąsajos dizaino analizė. Nesudėtingų vartotojų sąsajų kūrimas naudojant HTML, CSS ir CSS karkasus (angl. frameworks).
1.2. Programuoti nesudėtingus vartotojo sąsajos funkcionalumus.
Nesudėtingų algoritmų programavimas JavaScript kalba. Dokumento objekto modelio modifikavimas. Asinchroninis programavimas ir duomenų gavimas iš programavimo sąsajos (angl. API, Application programming interface). Kodo klaidų paieška ir valdymas.
2. Duomenų bazių valdymas ir testavimas (LTKS IV)
2.1. Projektuoti ir valdyti nesudėtingas duomenų bazes.
Duomenų bazių įrašų valdymas: įrašų kūrimas, skaitymas, atnaujinimas ir trynimas. Nesudėtingų duomenų bazių projektavimas. Duomenų bazių administravimas: lentelių, vartotojų kūrimas bei redagavimas.
2.2. Vykdyti duomenų bazių testavimo užduotis.
Duomenų bazės testavimas analizuojant duomenų bazės struktūrą, vertinant funkcinį veikimą bei analizuojant duomenų bazės našumą ir saugumą.
3. Testavimo aplinkos ir programinės įrangos kūrimo proceso valdymas (LTKS IV)
3.1. Valdyti kuriamos programinės įrangos aplinką.
Tarnybinių stočių ir jų operacinių sistemų klasifikavimas. Skaitmeninių bylų bei tarnybinės stoties vartotojų administravimas. Tarnybinės stoties valdymas. Programinės įrangos diegimas ir atnaujinimas tarnybinėje stotyje. HTTP bylų viešinimas. Tarnybinių stočių valdymas per nuotolinę prieigą. Docker konteineriai ir jų valdymas.
3.2. Dirbti komandoje, naudojant programinės įrangos kūrimo metodiką bei proceso valdymo įrankius.
Programinės įrangos kūrimo metodikų ir principų pritaikymas dirbant komandoje. Darbų planavimo ir sekimo įrankių naudojimas užduotims organizuoti, stebėti ir dokumentuoti.
3.3. Valdyti programinio kodo kūrimo procesą.
Kodo repozitorijų kūrimas ir naudojimas pasitelkiant versijų valdymo sistemas. Kodo dalijimasis, saugojimas ir bendradarbiavimas su komanda. Dirbtinio intelekto įrankių panaudojimas kuriant automatinius testus bei analizuojant programinį kodą. Užklausų dirbtiniam intelektui rašymas (angl. Prompt engineering).
4. Rankinis informacinių sistemų testavimas (LTKS IV)
4.1. Analizuoti reikalavimus ir rengti dokumentaciją skirtinguose informacinių sistemų testavimo etapuose.
Klasikinės ir lanksčios programinės įrangos kūrimo metodikos waterfall ir agile, jų tipiniai darbų srautai. Testavimo užduočių ir tikslų apibrėžimas skirtinguose programinės įrangos kūrimo etapuose. Testavimo lygių, tipų ir technikų klasifikavimas. Pagrindiniai testavimo principai. Testavimo lygiai: komponentų (angl. unit), intragracinis (angl. integration), sistemos (angl. system), sistemos integracinis (angl. system integration), priėmimo (angl. acceptance). Testavimo tipai ir technikos: funkcinis, nefunkcinis, baltosios dėžės/struktūrinis (angl. white-box), juodosios dėžės/specifikacinis (angl. black-box), patirtimi paremtos technikos (angl. experience-based), regresinis ir pakartotinis testavimai, paviršutinis (angl. smoke) testavimas. Vartotojo pasakojimo (angl. user story) reikalavimų formatas ir reikalavimų analizė. Funkciniai, nefunkciniai ir techniniai kompiuterinės programos reikalavimai, jų specifikavimas, analizavimas ir sukurto programinio produkto atitikimo specifikacijai vertinimas (nustatymas). Testavimo atvejų kūrimas, rezultatų dokumentavimas, klaidų fiksavimas pagal pateiktą testavimo dokumentaciją, naudojant dokumentavimo ir ataskaitų rengimo įrankius.
4.2. Vykdyti funkcinio ir nefunkcinio testavimo atvejus rankiniu būdu.
Funkcinių testavimo tipų ir technikų taikymas testuojant programinę įrangą. Aplikacijų programavimo sąsajos (angl. API, Application Programming Interface) testavimas. Programinės įrangos saugumo (angl. security) testavimas, našumo (angl. performance) testavimas, prieinamumo (angl. accessibility) testavimas bei suderinamumo (angl. compatibility) testavimas naudojant tam skirtus testavimo įrankius.
5. Automatinis informacinių sistemų testavimas (LTKS IV)
5.1. Kurti nesudėtingą programinę įrangą.
Programavimo įrankių diegimas ir valdymas. Pagrindinių programavimo kalbos elementų naudojimas. Pagrindiniai objektinio programavimo principai ir jų taikymas. Gerųjų kodavimo praktikų taikymas. Kodo analizavimas, klaidų paieška ir taisymas. Nesudėtingo programinės įrangos kodo (angl. unit) ir integracinių (angl. integration) testų rašymas ir vykdymas.
5.2. Kurti nesudėtingus automatinius testus ir valdyti automatinio testavimo procesą.
Automatinio testavimo įrankių diegimas ir valdymas. Nesudėtingų programinės įrangos vartotojo sąsajos testų (angl. end-to-end) rašymas ir vykdymas naudojant programavimo kalbas ir testavimo karkasus. Nuolatinė automatinių testų integracija į programinės įrangos kūrimo procesą (CI/CD).
5.3. Prižiūrėti ir optimizuoti naudojamus automatinius testus.
Automatinių testų rezultatų analizė (angl. automation report). Automatinių testų klaidų taisymas. Automatinių testų optimizavimas siekiant mažesnio resursų naudojimo. Automatinių testų kūrimo gerųjų praktikų naudojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)
Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą bei nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą. Kvalifikacija asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)
Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai
Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)
Netaikoma.
“.
Direktorius Tadas Tamošiūnas