Legislator Case Law & Legislation
49065dd0d49e11efa5ddd96c482819f5 LT

DĖL PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2025-03-07

Bylų paskirtymo taisyklės

Suvestinė redakcija nuo 2025-03-07

Įsakymas paskelbtas: TAR 2025-01-17, i. k. 2025-00534

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO PIRMININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2025 m. sausio 16 d. Nr. TV-17-2025

Panevėžys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 1, 9-11 dalimis, 103 straipsniu, Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2) (2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 13P-76-(7.1.2.) aktuali redakcija), Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (aktuali redakcija nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.), Administravimo teismuose nuostatais, patvirtintais Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) (aktuali redakcija nuo 2023 m. spalio 5 d.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymu, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2800, siekdama užtikrinti sklandų bylų paskirstymo procesą

1. T v i r t i n u naujos redakcijos Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios

2.1. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. TV-96 su vėlesniais pakeitimais patvirtintą Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams tvarką;

2.2. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. TV-218 su vėlesniais pakeitimais Dėl darbo organizavimo teisėjų budėjimo metu;

2.3. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. TV-208 su vėlesniais pakeitimais patvirtintą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, darbo organizavimo tvarką.

3. Įpareigoju

3.1. vyresniąją specialistę Jurgitą Rudokienę šį įsakymą ir patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisykles paskelbti Teisės aktų registre (TAR);

3.2. teismo pirmininko padėjėją (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene) Irmą Gritėnienę patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisykles paskelbti ir teismo internetinėje svetainėje;

3.2. teismo pirmininko patarėją Aistę Ramanauskienę su šiuo įsakymu supažindinti visus Panevėžio apylinkės teismo teisėjus, teisėjo padėjėjus, teismo posėdžių sekretorius, Raštinės skyriaus darbuotojus, bylas skirstančius ir juos pavaduojančius asmenis, Informacinių technologijų skyriaus vedėją Tautvydą Bruneiką, persiunčiant šį įsakymą per LITEKO2 Dokumentų valdymo modulį.

4. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2025 m. sausio 20 d.

TEISMO PIRMININKĖ VIRGINIJA BRESKIENĖ

PATVIRTINTA

Panevėžio apylinkės teismo

pirmininko

2025-01-16 įsakymu Nr. TV-17-2025

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kompiuterinės programos naudojimą automatizuotai skirstant bylas Panevėžio apylinkės teismo teisėjams (toliau – Bylų skirstymas). Taisyklės parengtos vadovaujantis aktualios suvestinės redakcijos Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir kolegijų sudarymo taisyklių aprašu (toliau – Aprašas).

Bylos teisėjams skirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos vadovaujantis teismo ir teisėjų veiklos nepriklausomumo, nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, siekiant bylų nagrinėjimo operatyvumo ir profesionalumo. Taikant šiuos principus atsižvelgiama į teismo veiklos darbo organizavimo tvarką, teisėjų darbo krūvį ir darbo grafiką, užtikrinant proceso šalių ir proceso dalyvių teisę į nepriklausomą bei nešališką teismą.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos

2.1. automatizuotas atrankos būdas – teisėjo (kai byla nagrinėjama vienasmeniškai), teisėjo pranešėjo (kai byla nagrinėjama kolegialiai), teisėjų kolegijos narių parinkimas ir (ar) pakeitimas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų;

2.2. bylas skirstantis asmuo – teismo pirmininko įsakymu įgaliotas asmuo;

2.3. Bylų paskirstymo teisėjams vidinę administracinę priežiūrą vykdo teismo pirmininkas, teismo pirmininką pavaduojantis arba teismo pirmininko įgaliotas asmuo;

2.4. specializacija – teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens įsakymu nustatomas teisėjo dažniausiai nagrinėjamų bylų pobūdis, pasižymintis materialinių teisinių santykių specifika ir (ar) procesiniais ypatumais;

2.5. greičiau nagrinėtina byla – byla, kuri pripažinta greičiau nagrinėtina vadovaujantis Teisėjų tarybos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 13P-131-(7.1.2) „Dėl bylų pripažinimo greičiau nagrinėtinomis ir teismo posėdžių koordinavimo jose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bylų pripažinimo greičiau nagrinėtinomis ir teismo posėdžių koordinavimo jose tvarkos aprašo nustatyta tvarka;

2.6. prioritetine tvarka skirstoma byla – tai byla, atitinkanti šiose Taisyklėse nustatytus kriterijus, dėl kurių skirstomų bylų eilėje šios bylos paskyrimui suteikiamas pirmumas kitų bylų atžvilgiu, išskyrus teisme seniausiai gautą nepaskirtą bylą;

2.7. skubos tvarka skirstoma byla – tai byla, kurios skirstymas dėl ypatingų, Aprašo 11 punkte ar konkretaus teismo bylų skirstymo taisyklėse nustatytų aplinkybių, atliekamas neatsižvelgiant į Modulio sudarytą skirstomų bylų eiliškumą;

2.8. bendrai skirstomos bylos – civilinių bylų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurios paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apylinkių teismų (rūmų) teisėjams, visuma. Bendrai skirstomos bylos prioritetine ir skubos tvarka neskirstytinos;

2.9. preliminarus bylos priskyrimas teismo rūmams – kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, formuojant bylą LITEKO, elektroninėje bylos kortelėje žymimas nurodymas, kuriems teismo rūmams gali būti priskirtina byla.

3. Bylos skirstomos naudojantis šiomis funkcijomis

3.1. „skirstyti bylas“ – naudojantis šia funkcija Modulis parenka teisėją, kuriam paskiriama byla, kai ji nagrinėjama vienasmeniškai, arba teisėją pranešėją, kai byla skiriama nagrinėti teisėjų kolegijai;

3.2. „redaguoti kolegijas“ – naudojantis šia funkcija Modulis po to, kai, naudojantis funkcija „priežasčių šablonai“, į LITEKO įvedami ar pasirenkami teisėjų kolegijos pakeitimo teisiniai pagrindai, parenka kitą teisėjų kolegiją. Naudojantis šia funkcija sudaromos teisėjų kolegijos, taip pat pakeičiamas teisėjų kolegijos narys arba teisėjų kolegijos nariai;

3.3. „specializacijos“ – naudojantis šia funkcija Modulyje pagal poreikį pažymimos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, nustatytos teisėjų specializacijos, kurios, prieš skirstant bylas, turi būti priskirtos teisėjams;

3.4. „teisėjų specializacijos ir teisėjų grupės, išlyginamasis krūvis“ – naudojantis šia funkcija Modulyje pažymima, kuriai teisėjų grupei priskirtas teisėjas ir kurių specializacijų bylas jis gali nagrinėti. Taip pat pagal poreikį procentine išraiška nurodomas papildomas užimtumas kitoje veikloje bei laikotarpiai kuomet teisėjas atostogauja ar kuomet bylos jam negali būti skiriamos dėl kitų priežasčių;

3.5. „priežasčių šablonai“ – naudojantis šia funkcija Modulyje standartizuotai nurodomos priežastys ir teisiniai pagrindai, dėl kurių nukrypstama nuo skirstomų bylų eiliškumo arba keičiamas bylą nagrinėti paskirtas ir nagrinėjantis teisėjas. Modulis leidžia pagal teismo poreikius patikslinti, pakoreguoti ar papildyti Modulyje esančius šablonus;

3.6. „prioritetinių bylų klasifikatorius“ – naudojantis šia funkcija Modulyje pažymimi prioritetine tvarka skirstomų bylų požymiai (bylos tipas, instancija, bylos potipis, numerio šablonas, bylos kategorija, šalies procesinio dokumento, esančio bylos pagrindu, tipas, bylos skirstymo grupė);

3.7. „priskirti teismo rūmus iš sąrašo“ – kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, naudojantis šia funkcija prieš paskiriant bylą Modulyje pagal poreikį iš sąrašo pasirenkami teismo rūmai, kurių teisėjams gali būti skiriama byla;

3.8. „pasirinkti kitus teismo rūmus“ – kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, naudojantis šia funkcija prieš skiriant bylą Modulyje, iš sąrašo pasirenkami kiti teismo rūmai, kurių teisėjams gali būti skiriama byla. Ši funkcija naudojama, kai pradiniame suformuotame teismo rūmų teisėjų sąraše nėra bylą galinčių nagrinėti teisėjų.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 221 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais bylai nagrinėti teismo pirmininkas ar jį pavaduojantis asmuo gali sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Jeigu bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas (CPK 16 straipsnio 3 dalis, BPK 222 straipsnis).

II SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5. Bylas, naudojantis Moduliu, skirsto teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo įsakymu paskirti įgalioti asmenys. Visus su bylų, kurių medžiaga ar jos dalis yra nevieša, skirstymu susijusius veiksmus atlieka bylas skirstantis asmuo, kuris įgaliotas skirstyti bylas, kuriose yra neviešų duomenų, išskyrus atvejus, kai bendrai skirstoma byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama automatiniu būdu.

6. Skirstant bylas ar sudarant kolegijas atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, prioritetine tvarka skirstomas bylas, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, nustatytą atsižvelgiant į tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, artimiausią galimą teismo posėdžio datą, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės ar kitus atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.

7. Paskirti bylą teisėjui bei keisti byloje teisėją nesinaudojant Moduliu, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytus atvejus, galima tik tada, kai atlikti minėtus veiksmus naudojantis automatizuotu atrankos būdu nėra techninių galimybių. Paskyrus bylą teisėjui šiame punkte nurodytu atveju, nesinaudojant Moduliu, atsiradus techninėms galimybėms, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis požymiu „privalo nagrinėti“.

8. Teismo pirmininkas ar jį pavaduojantis asmuo motyvuotu įsakymu gali individualiai koreguoti konkretaus teisėjo darbo krūvį (neskirti nagrinėti naujų bylų, skirti nagrinėti mažiau bylų arba mažinti teisėjo darbo krūvį procentine išraiška) šiais atvejais

8.1. teismo pirmininkui, atsižvelgiant į jo darbo laiko sąnaudas, vykdant administravimo funkcijas;

8.2. teismo pirmininko pavaduotojui, atsižvelgiant į jo darbo laiko sąnaudas, vykdant administravimo funkcijas;

8.3. teisėjui, kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną bylą – nuo 10 % iki 20 %;

8.4. teisėjui, kuris nagrinėja sudėtinga ar itin sudėtinga pripažinta bylą – nuo 10 % iki 20 %;

8.5. kai yra duomenys apie būsimą teisėjo įgaliojimų pasibaigimą;

8.6. kitais teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens įsakymu nustatytais pagrindais.

9. Teisme baudžiamosios bylos pagal sudėtingumą skirstomos į 3 grupes: įprastinio sudėtingumo, sudėtingos ir itin sudėtingos

9.1. įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos – visos bylos, išskyrus bylas, kurios pagal šių taisyklių nustatytą tvarką pripažintos sudėtingomis arba labai sudėtingomis;

9.2. sudėtingos baudžiamosios bylos, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles atliekant pilną įrodymų tyrimą (su kaltinamuoju aktu arba panaikinus baudžiamąjį įsakymą pagal kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme), taip pat baudžiamosios bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, ir kurioms priskiriamas bent vienas iš 9.2.1. ar 9.2.2. papunkčiuose numatytų kriterijų arba du ir daugiau iš 9.2.3., 9.2.4., 9.2.5., 9.2.6. papunkčiuose numatytų kriterijų

9.2.1. bylos, kurias sudaro 20 ir daugiau tomų;

9.2.2. nusikalstamos veikos (nusikalstamų veikų) padarymu kaltinami penki ir daugiau asmenų;

9.2.3. nusikalstamos veikos (nusikalstamų veikų) padarymu kaltinami keturi asmenys;

9.2.4. bylą sudaro nuo 10 iki 19 tomų;

9.2.5. asmuo (asmenys) kaltinamas (kaltinami) padaręs (padarę) bendrai 10 ir daugiau nusikalstamų veikų;

9.2.6. teisiamajame posėdyje apklaustinų nukentėjusiųjų, liudytojų ar ekspertų yra 20 ir daugiau.

9.3. itin sudėtingos baudžiamosios bylos, kurias sudaro daugiau nei 100 tomų bei nagrinėjamos atliekant pilną įrodymų tyrimą.

10. Teisme civilinės bylos pagal sudėtingumą įprastai skirstomos į įprastinio sudėtingumo bylas ir sudėtingas bylas, kurios perduotos nagrinėti ginčo tvarka ir atitinka keturis ar daugiau kriterijų

10.1. byloje pareikšti keturi ir daugiau individualūs materialiniai teisiniai reikalavimai;

10.2. byla susideda iš keturių ir daugiau tomų;

10.3. byloje dalyvauja keturi ir daugiau ieškovų ir atsakovų;

10.4. byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka;

10.5. byla susijusi su ne viena valstybe.

11. Bylų sudėtingumo įvertinimas gali būti atliekamas dvejose stadijose: prieš skiriant bylą ir po bylos paskyrimo.

12. Pirminį bylos sudėtingumo įvertinimą prieš skiriant bylą atlieka bylas skirstantis asmuo, atsižvelgęs į Taisyklių 9.2., 9.3., 10.1. 10.2., 10.3., 10.4., 10.5. papunkčiuose numatytus kriterijus. Bylas skirstantis asmuo, manydamas, kad byla gali būti priskirta aukštesnei sudėtingumo grupei, apie tai informuoja teismo pirmininką ar teismo pirmininką pavaduojantį asmenį. Teismo pirmininkas ar teismo pirmininką pavaduojantis asmuo atitinkamai įsakymu ar potvarkiu gali priskirti bylą aukštesnei sudėtingumo grupei. Baudžiamoji byla priskiriama sudėtingų ar itin sudėtingų bylų grupei tuo atveju, jei ji atitinka bent vieną Taisyklių 9 punkte numatytą atitinkamos bylos sudėtingumo grupės kriterijų.

13. Antrinį bylos sudėtingumo įvertinimą po bylos paskyrimo atlieka teisėjas, kuriam paskirta byla.

14. Teisėjas, susipažinęs su jam paskirta nagrinėti byla, turi teisę raštu prašyti pakeisti bylos priskyrimą sudėtingumo grupei. Teismo pirmininkas ar teismo pirmininką pavaduojantis asmuo, įvertinęs teisėjo prašymą, įsakymu priskiria arba atsisako priskirti bylą kitai sudėtingumo grupei.

15. Sudėtingos ar itin sudėtingos bylos teisėjams skiriamos nagrinėti automatizuotu būdu. Tuo atveju, kai bylų skirstymo modulis parenka tam pačiam teisėjui sudėtingą ar itin sudėtingą bylą po to, kai tokia byla jam jau buvo paskirta nagrinėti, bylas skirstantis asmuo privalo naudoti priežasčių šabloną „neskirti teisėjui kitos sudėtingos bylos“ ir tokia byla automatizuotu būdu turi būti paskirta nagrinėti kitam teisėjui pagal specializaciją. Kita sudėtinga ar itin sudėtinga byla tam pačiam teisėjui gali būti skiriama nagrinėti tik po to, kai visi kiti teisėjai pagal teisėjų specializaciją gauna nagrinėti po sudėtingą ar itin sudėtingą bylą (išskyrus atvejus, kai teisėjas nusišalina nuo sudėtingos bylos nagrinėjimo, persiunčia ją nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui ar kitiems teismo rūmams ir ginčas dėl teismingumo nekyla arba jau yra išspręstas).

III SKYRIUS

PIRMINIŲ DUOMENŲ ĮVEDIMAS Į LITEKO

16. Pirminius duomenis įvedantis asmuo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, veiklos specifiką ir darbo tvarką, į Modulį įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie

16.1. teisme nustatytą teisėjų specializaciją;

16.2. teisėjus, kurie negali nagrinėti konkrečios bylos dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių;

16.3. laikotarpius, kai dėl teisėto teisėjo nebuvimo darbe (atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo, ligos ar kitų priežasčių) teisėjas negali nagrinėti bylų ir bylos jam negali būti skiriamos, įveda nedelsiant apie tai sužinojus;

16.4. laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai dėl užimtumo kitoje veikloje ar akivaizdžiai didesnio darbo krūvio, teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas;

16.5. prioritetine ar skubos tvarka skirstomas bylas;

16.6. bylų skirstymą CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka.

17. Teisme nustatomi laiko tarpai („saugūs laikotarpiai“), kuriais teisėjui bylos neskiriamos arba negali būti skiriamos tam tikros rūšies bylos tam tikru laikotarpiu

17.1. Teisėjui einant atostogų ar dėl kitų priežasčių nebūnant darbe 10 ir daugiau darbo dienų iš eilės, bylos jam neskiriamos tris darbo dienas prieš nebuvimo darbe laikotarpį ir nebuvimo darbe laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai bylos jam turi būti skiriamos, naudojant modulio funkciją „privalo nagrinėti“;

17.2. teisėjams, kurių specializacija civilinės bylos, einant atostogų ar dėl kitų priežasčių nebūnant darbe nuo vienos iki devynių darbo dienų iš eilės, bylos neskiriamos vieną darbo dieną prieš nebuvimo darbe laikotarpį ir nebuvimo darbe laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai bylos jam turi būti skiriamos, naudojant modulio funkciją „privalo nagrinėti“. Bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo neskiriamos 10 darbo dienų iki teisėjo kasmetinių atostogų (komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ir pan.), kurių trukmė ne trumpesnė kaip dešimt ir daugiau darbo dienų;

17.3. teisėjams, kurių specializacija baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos, einant atostogų ar dėl kitų priežasčių nebūnant darbe dvi darbo dienas iš eilės, bylos neskiriamos nebuvimo darbe laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai bylos turi būti skiriamos naudojant modulio funkciją „privalo nagrinėti“, o nebūnant darbe nuo trijų iki devynių darbo dienų iš eilės, bylos neskiriamos vieną darbo dieną prieš nebuvimo darbe laikotarpį ir nebuvimo darbe laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai bylos jam turi būti skiriamos naudojant, modulio funkciją „privalo nagrinėti“;

17.3.1. Biržų ir Rokiškio rūmų teisėjams, kurių specializacija baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos, einant atostogų ar dėl kitų priežasčių nebūnant darbe vieną darbo dieną, bylos skiriamos bendra tvarka, taip pat ir nebuvimo darbe laikotarpiu. Panevėžio rūmų teisėjams, kurių specializacija baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos, einant atostogų ar dėl kitų priežasčių nebūnant darbe vieną darbo dieną, bylos neskiriamos nebuvimo darbe laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai bylos turi būti skiriamos naudojant modulio funkciją „privalo nagrinėti“;

17.3.2. Pagreitinto proceso tvarka nagrinėtinos bylos ir teikimai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, neskiriami teisėjui 10 darbo dienų iki jo kasmetinių atostogų (komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ir pan.), kurių trukmė ne trumpesnė kaip dešimt ir daugiau darbo dienų.

Papunkčio pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

17.4. Panevėžio rūmuose ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdantiems teisėjams nebūnant darbe dėl svarbių priežasčių (dėl atostogų, ligos, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo, dalyvavimo atrankose, veiklos vertinime ar kt. priežasčių) penkias ir daugiau darbo dienų iš eilės, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskiriami tris darbo dienas prieš nebuvimo darbe laikotarpį;

17.5. ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdantiems teisėjams neskiriami nagrinėti dokumentai, gauti teisme likus vienai valandai iki darbo laiko pabaigos, išskyrus prašymus skirti kardomąsias priemones ir skundus dėl laikino sulaikymo pagal BPK 140 straipsnio 11 dalį. Likus vienai valandai iki teismo darbo laiko pabaigos gauti ir nepaskirstyti prašymai atlikti įvairius ikiteisminio tyrimo veiksmus paskirstomi kitą darbo dieną.

Papunkčio pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

17.6. Teisėjams keliant kvalifikaciją nuotoliniu būdu tris ir daugiau darbo dienas, tomis dienomis bylos neskiriamos.

IV SKYRIUS

BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS

18. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo raštinės (raštinės biuro) darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Teismo raštinės (raštinės biuro) darbuotojai, formuodami bylą (elektroninę bylos kortelę) LITEKO elektroninėje bylos kortelėje pažymi bylos šalies nurodytą ar teisme nustatytą preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams. Pažymint preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams, atsižvelgiama į šių Taisyklių 34 punkte numatyta tvarka nustatytą bylų priskyrimo teismo rūmams tvarką. Teismo raštinės (raštinės biuro) darbuotojui nurodžius preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams, esant poreikiui ar kilus neaiškumui dėl bylos priskyrimo, prie elektroninės bylos kortelės gali būti pridedama suskaitmeninta bylos ar bylos dalies medžiaga, susijusi su bylos priskyrimo vertinimu. Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).

19. Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas, atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką ir į tai, ar bylai suteiktas prioritetine tvarka skirstomos bylos požymis. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus, taip pat kai konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų numatytais pagrindais bei kitais šiose taisyklėse numatytais atvejais, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo, visada turi būti nurodomos tokio nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai, atitinkamais atvejais priimamas ir motyvuotas teismo pirmininko, jo nesant teismo pirmininko pavaduotojo pagal bylų specializaciją patvarkymas (nutartis, rezoliucija). Tokiais atvejais byla paskiriama nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, naudojant požymį „privalo nagrinėti“.

20. Modulio funkcijos „negali nagrinėti“ priežasčių šablonai administracinių nusižengimų bylose

20.1. „Apeliacine tvarka panaikinus procesinį sprendimą“, kai skundą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje panaikinamas teismo procesinis sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, byla skiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui;

20.2. „Nušalinimas/nusišalinimas“, kai teisėjas nusišalina arba yra nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, byla grąžinama į bylų skirstymo modulį panaikinant pirminį paskyrimą teisėjui ir byla paskiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui.

21. Modulio funkcijos „privalo nagrinėti“ priežasčių šablonai administracinių nusižengimų bylose

21.1. „Pakartotinis skyrimas papildžius administracinio nusižengimo medžiagą“, skiriama tam pačiam teisėjui, kuris byloje buvo priėmęs procesinį sprendimą grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai tyrimo papildymui;

21.2. „Pakartotinis skyrimas po apeliacijos“, kai teisėjas atsisakė priimti apeliacinį skundą nutartimi, kuri buvo apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinė instancija grąžino skundą su nutartimi pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui;

21.3. „Procesinio sprendimo išaiškinimas“, kai teisme gaunamas prašymas dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, byla skiriama nagrinėti teismo procesinį sprendimą priėmusiam teisėjui;

21.4. „Skyrimas išnagrinėjusiam bylą teisėjui“, kai teisme gautas prašymas, teikimas byloje, kurioje teisėjas priėmė procesinį sprendimą, skiriamas procesinį sprendimą priėmusiam teisėjui.

22. Modulio funkcijos „negali nagrinėti“ priežasčių šablonai baudžiamosiose bylose

22.1. „Teisėjas dalyvavo ikiteisminiame tyrime“, kai teisėjas dalyvavo procese vykdydamas BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose reglamentuojamus ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus;

22.2. „Nušalinimas/nusišalinimas“, kai teisėjas nusišalina arba yra nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, byla grąžinama į bylų skirstymo Modulį panaikinant pirminį paskyrimą teisėjui ir byla paskiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui;

22.3. „Bylos nagrinėjimas po priimto baudžiamojo įsakymo“, kai vadovaujantis BPK 425 straipsnio 3 dalimi buvo gautas pareiškimas nesutinkant su baudžiamuoju įsakymu, byla skiriama Modulio eilės tvarka pasiūlytam kitam teisėjui nei baudžiamąjį įsakymą priėmęs teisėjas;

22.4. „Apeliacine tvarka panaikinus procesinį sprendimą“, kai skundą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje panaikinamas teismo procesinis sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, byla skiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui.

23. Modulio funkcijos „privalo nagrinėti“ priežasčių šablonai baudžiamosiose bylose

23.1. „Pakartotinis skyrimas dėl bylos išskyrimo į atskirą bylą“, kai teisėjo nutartimi byla buvo išskirta į atskiras bylas, byla skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui;

23.2. „Pakartotinis skyrimas papildžius tyrimą“, kai skiriama tam pačiam teisėjui, kuris byloje buvo priėmęs procesinį sprendimą grąžinti bylą prokurorui tyrimo papildymui arba pareiškėjui, kai dokumentai buvo grąžinti kaip nevisiškai parengti;

23.3. „Pakartotinis skyrimas po apeliacijos“, kai teisėjas atsisakė priimti apeliacinį skundą nutartimi, kuri buvo apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinė instancija grąžino skundą su nutartimi pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui;

23.4. „Pakartotinis skyrimas po BPK 38 straipsnio nuostatų taikymo“, kai teisme pakartotinai gaunama byloje, kurioje vadovaujantis BPK 38 straipsnio tvarka kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;

23.5. „Procesinio sprendimo išaiškinimas“, kai teisme gaunamas prašymas dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, byla skiriama nagrinėti teismo procesinį sprendimą priėmusiam teisėjui;

23.6. „Bausmių bendrinimas“, kai teismui pateikiamas prašymas/pareiškimas dėl bausmių subendrinimo, byla skiriama teisėjui, kuris priėmė paskutinį nuosprendį to asmens atžvilgiu;

23.7. „Dėl Europos arešto orderio išdavimo“, kai skiriama nagrinėti bylą nagrinėjančiam arba nagrinėjusiam teisėjui;

23.8. „Skyrimas išnagrinėjusiam bylą teisėjui“, kai teisme gautas prašymas, teikimas byloje, kurioje teisėjas priėmė procesinį sprendimą, skiriamas procesinį sprendimą priėmusiam teisėjui.

24. Modulio funkcijos „negali nagrinėti“ priežasčių šablonai civilinėse bylose

24.1. „Apeliacine tvarka panaikinus sprendimą“, kai skundą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje panaikinamas teismo sprendimas arba nutartis, priimta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 5 punktu, ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, byla skiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui;

24.2. „Proceso atnaujinimas“, kai teisme gaunamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, byla skiriama nagrinėti kitam teisėjui;

24.3. „Nušalinimas/nusišalinimas“, kai teisėjas nusišalina arba yra nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo, byla grąžinama į bylų skirstymo Modulį panaikinant pirminį paskyrimą teisėjui ir byla paskiriama kitam Modulio pasiūlytam teisėjui.

25. Modulio funkcijos „privalo nagrinėti“ priežasčių šablonai civilinėse bylose

25.1. „Civilinė byla dėl vykdomojo rašto išdavimo“, kai gaunamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris patvirtino taikos sutartį;

Papunkčio pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

25.2. „Ieškinys po priimto teismo įsakymo (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą)“, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo išduotas, skiriamas nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris priėmė teismo įsakymą;

25.3. „Bylos išskyrimas į atskirą bylą ar naujos bylos užvedimas pagal teisėjo nutartį“, kai teisėjas nutaria išskirti bylas, išskirtoji nauja byla skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui;

25.4. „Pakartotinis skyrimas po apeliacijos“, kai teisėjas atsisakė priimti apeliacinį skundą nutartimi, kuri buvo apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinė instancija grąžino skundą su nutartimi pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui, kai apeliacinė instancija panaikino teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį ir grąžino bylą ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo, kai apeliacinė instancija teismas panaikino teismo nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ar kt. panašiais atvejais grąžino bylą pirmai instancijai, byla skiriama tam pačiam teisėjui, kurio nutartis panaikinta;

25.5. „Sprendimo už akių peržiūrėjimas“, kai teisme gaunamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skiriamas nagrinėti sprendimą už akių priėmusiam teisėjui;

25.6. „Prieštaravimas dėl preliminaraus sprendimo“, kai teisme gaunamas prieštaravimas dėl preliminaraus sprendimo, skiriamas nagrinėti teisėjui, priėmusiam preliminarų sprendimą;

25.7. „Prašymas vykdymo procese“, kai teisme gaunamas prašymas, susijęs su vykdomojo dokumento realizavimu vykdymo procese po vykdomojo rašto išdavimo (pvz., prašymai dėl bylos šalies pakeitimo, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atidėjimo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir pan., gauti po vykdomojo rašto išdavimo), prašymas skiriamas teisėjui, priėmusiam sprendimą, kurio vykdymo procese pareikštas prašymas;

25.8. „Pareiškimas fizinio asmens bankroto byloje“, kai teisme gaunamas pareiškimas, kitas procesinis dokumentas fizinio asmens bankroto byloje po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, skiriamas mokumo atkūrimo planą patvirtinusiam teisėjui;

25.9. „Civilinė byla dėl globos (rūpybos)“, kai teismo iniciatyva iškeliama civilinė byla dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, pripažinus asmenį neveiksniu, ribotai veiksniu, apribojus vaiko tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, skiriama nagrinėti teisėjui, kuris nagrinėjo bylą dėl asmens veiksnumo, tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo.

25.10. „Civilinė byla dėl asmens veiksnumo ribojimo peržiūrėjimo“, kai gaunamas prašymas dėl teismo sprendimo dėl asmens veiksnumo ribojimo peržiūrėjimo, byla skiriama nagrinėti teisėjui, kuris nagrinėjo bylą dėl asmens veiksnumo ribojimo.

26. Sujungus civilines bylas, sujungtos bylos skiriamos nagrinėti teisėjui, gavusiam pirmąją bylą.

27. Baudžiamosios bylos, nagrinėtinos pagreitinto proceso tvarka, skiriamos nagrinėti bylos gavimo dieną baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui bendra tvarka. Pagreitinto proceso tvarka nagrinėtinos bylos teisėjams skiriamos nagrinėti automatizuotu būdu. Tuo atveju, kai bylų skirstymo modulis parenka tam pačiam teisėjui pagreitinto proceso tvarka nagrinėtiną bylą po to, kai tokia byla jam jau buvo paskirta nagrinėti, bylas skirstantis asmuo privalo naudoti priežasčių šabloną „neskirti teisėjui kitos pagreitinto proceso tvarka nagrinėtinos bylos“ ir tokia byla automatizuotu būdu turi būti paskirta nagrinėti kitam teisėjui pagal specializaciją. Kita pagreitinto proceso tvarka nagrinėtina byla tam pačiam teisėjui gali būti skiriama nagrinėti tik po to, kai visi kiti teisėjai pagal teisėjų specializaciją gauna nagrinėti po pagreitinto proceso tvarka nagrinėtiną bylą.

28. Įprastai vienam teisėjui per vieną dieną negali būti skiriama daugiau nei trys teikimai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gauti iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės. Tais atvejais, kai bylų skirstymo modulis parenka teisėjui ketvirtą teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo ar panaikinimo, bylas skirstantis asmuo privalo naudoti priežasčių šabloną „neskirti teisėjui daugiau nei trijų teikimų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo“. Šiuo atveju (t. y. visiems atitinkamų rūmų teisėjams, kuriems tą dieną skiriami teikimai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gavus po tris tokius teikimus) toliau visi kiti teikimai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo visiems teisėjams tą dieną skirstomi, nebetaikant nurodyto ribojimo skiriamų teikimų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, skaičiui.

Punkto pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

29. Civilinis ieškinys, teismui baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį palikus nenagrinėtu arba pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis), nagrinėjamas toje pačioje baudžiamojoje byloje nesuteikiant naujo bylos numerio, teisėjui savarankiškai, nedelsiant inicijavus procesą.

30. Teisėjo tėvystės, motinystės ar vaiko priežiūros atostogų atveju, taip pat pasibaigus ar nutrūkus teisėjo įgaliojimams, perkėlus teisėją į kitą teismą ar teismo rūmus, teisėją įstatymų nustatyta tvarka nušalinus nuo pareigų, sustabdžius jo įgaliojimus ar pan., šio teisėjo bylos paskirstomos kitiems teisėjams teismo pirmininko ar jį vaduojančio asmens įsakymu nustatyta tvarka.

31. Teisėjui suteiktą nedarbingumą tęsiant ilgiau nei 2 du mėnesius iš eilės, teismo pirmininkas ar teismo pirmininką pavaduojantis asmuo, gavęs proceso dalyvio prašymą dėl bylos perskyrimo, sprendžia klausimą dėl bylos perdavimo kitam teisėjui įprastine tvarka.

32. Teisėjo parinkimą Modulis atlieka automatizuotu būdu, visuomet įvertindamas ir atsižvelgdamas į

32.1. visus šių Taisyklių 16 punkte nurodytus ir į Modulį įvestus duomenis;

32.2. teisėjui paskirtų bylų skaičių ataskaitiniu laikotarpiu, apskaičiuotą už ne mažesnį kaip paskutinių 90 dienų laikotarpį, įvertinus teisėjo dirbtas dienas, paskirtų bylų skaičių ir jų sudėtingumą, taip pat Modulis įvertina teisėjo užimtumą kitoje veikloje;

32.3. teisėjo, kuris grįžo po atostogų ar dėl kitų priežasčių laikinai nenagrinėjo bylų, ne darbo laikotarpiu teisme dirbusiems teisėjams paskirtų nagrinėti naujų bylų skaičiaus vidurkį (naujai paskirto teisėjo atveju yra vertinamas paskutinį ataskaitinį laikotarpį dirbusiems teisėjams paskirtų nagrinėti naujų bylų skaičiaus vidurkis);

32.4. civilines bylas nagrinėjančio teisėjo užbaigtus teisminės mediacijos procesus teismo rūmuose, ginčo teisenos bylos potipyje;

32.5. kiekvieną užbaigtą mediacijos procesą, kuris teismo rūmuose yra skaičiuojamas teisėjui kaip viena gauta byla, priskiriama teismo rūmuose, ginčo teisenos bylos potipyje.

33. Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis paskiriamas teisėjas.

34. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, kai jų atlikimas užkerta kelią ateityje nagrinėti baudžiamąją bylą ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas. Tokiu atveju bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo konkrečius teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus.

35. Pasirinktuose teismo rūmuose nesant bylą galinčių nagrinėti teisėjų, bylas skirstantis asmuo teismo pirmininko, jo nesant teismo pirmininko pavaduotojo pagal bylų specializaciją sprendimu, naudodamas funkciją „pasirinkti kitus teismo rūmus“, parenka iš sąrašo kitus teismo rūmus, kurių teisėjams gali būti skiriama byla nagrinėti, ir Modulis atlieka teisėjo (teisėjo pranešėjo) parinkimą tokia tvarka: pasirenkant rūmus, atsižvelgiama į per paskutinius 3 mėnesius teismo rūmuose gautų bylų skaičių ir pasirenkami mažiausią gautų bylų skaičių gavę teismo rūmai.

36. Tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, bylos gali būti skiriamos kitų teismo rūmų, o ne teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams. Teismo pirmininko arba teismo pirmininką pavaduojančio asmens sprendimu tam tikra bylų grupė tam tikrą laikotarpį gali būti skiriama kitiems teismo rūmams. Sprendžiant dėl bylos skyrimo kitų teismo rūmų teisėjams, be kita ko, atsižvelgiama į 3 ar 6 mėnesių teismą sudarančiuose teismo rūmuose gautų bylų skaičių.

37. Jei teisėjas, kuriam byla buvo paskirta, nustatė, kad byla teisminga kitiems teismo rūmams, priima nutartį dėl bylos perdavimo nagrinėti į kitus teismo rūmus bei prideda prie bylos kortelės LITEKO. Bylas skirstantis asmuo LITEKO priemonėmis informuojamas apie priimtą nutartį ir poreikį įvesti teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus. Įvedus šiuos duomenis, byla pakartotinai įtraukiama į skirstomų bylų sąrašą. Teismo rūmams, kuriems byla buvo paskirta, pakartotinai ta byla negali būti skiriama, išskyrus jei teismo pirmininkas arba teismo pirmininką pavaduojantis asmuo nusprendžia kitaip.

38. Jei nėra įstatyme ar šiose Taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui. Priskirtos bylos perduodamos raštinei, kur jos pagal priskyrimą atitinkamam teisėjui, pasirašytinai perduodamos teisėjui ar kitam teisėjo įgaliotam asmeniui.

39. Teisėjo tėvystės, motinystės ar vaiko priežiūros atostogų atveju, taip pat pasibaigus ar nutrūkus teisėjo įgaliojimams, perkėlus teisėją į kitą teismą ar įstatymų nustatyta tvarka nušalinus nuo pareigų, sustabdžius jo įgaliojimus ar pan., šio teisėjo bylos paskirstomos taip: visiems tuose rūmuose dirbantiems teisėjams, atsižvelgiant į jų specializaciją, proporcingai paskirstomų bylų ir dirbančių teisėjų skaičių (neatsižvelgiant į kasmetines atostogas, komandiruotes ir trumpalaikį nedarbingumą) pagal atskirą teismo pirmininko patvarkymą/įsakymą.

40. Teisėjui neskiriamos bylos likus vienam mėnesiui

40.1. iki teisėjo įgaliojimų pabaigos;

40.2. iki numatytos datos, atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių teisėjas negalės eiti teisėjo pareigų (motinystės/tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų atveju, perkėlus teisėją į kitą teismą ar pan.).

V SKYRIUS

BYLŲ, NAGRINĖTINŲ RAŠYTINIO PROCESO TVARKA, SKIRSTYMAS TEISĖJAMS

41. Bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės (toliau – CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka skirstytinos bylos), registruojamos ir naudojantis kompiuterine programa paskirstomos apylinkių teismų (jų rūmų) teisėjams šia tvarka

41.1. bylas inicijuojantys dokumentai pateikti apylinkės teisme (jo rūmuose) užregistruojami ir LITEKO suformuojama elektroninė bylos kortelė bei teismo darbuotojo priskiriamas požymis, identifikuojantis bylos skirstymą CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka;

41.2. bylos, LITEKO elektroninės bylos kortelėse turinčios priskirtą požymį dėl jų skirstymo CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka, priskiriamos bendrai skirstomoms byloms ir jų skirstymas LITEKO vyksta automatiniu būdu;

41.3. Modulis, nustatydamas CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka skirstytinos bylos paskyrimą teisėjui, pagal Taisyklių nustatytus kriterijus sudaro šią bylą galinčių nagrinėti visuose apylinkių teismuose (jų rūmuose) dirbančių teisėjų eilę;

41.4. kai automatiniu būdu CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka skirstytinai bylai Modulio parinkto ir priskirto teisėjo (teisėjo pranešėjo) paskyrimas teisės aktų nustatyta tvarka yra panaikinamas, bylos paskyrimo naujam teisėjui procedūra vykdoma tame pačiame apylinkės teisme, kurio teisėjui Modulis bylą paskyrė automatiniu būdu šių Taisyklių III-V skyriuose nustatyta tvarka;

41.5. CPK 622 straipsnio nustatyta tvarka skirstytinos šios bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka kategorijos: dokumentinis procesas (CPK straipsnio 2 dalis); dėl teismo įsakymų išdavimo (CPK 431 straipsnis); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis);

41.6. Taisyklių 41.1.- 41. 4. papunkčiuose nustatyta bylų paskirstymo teisėjams tvarka taikoma ir tais atvejais, kai Taisyklių 41.5. papunktyje nurodytos kategorijos byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

VI SKYRIUS

BYLŲ SKYRIMAS IKITEISMINIO TYRIMO FUNKCIJAS ATLIEKANČIAM TEISĖJUI

42. Ikiteisminio tyrimo funkcijas Panevėžio rūmuose atlieka darbo dienomis – teismo pirmininko įsakymu paskirti du baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime specializuojantys teisėjai, o nedarbo dienomis (poilsio ir švenčių dienomis) bei papildomai darbo dienomis – visi Panevėžio rūmų teisėjai pagal teismo pirmininko įsakymu patvirtintą budėjimo grafiką.

43. Biržų ir Rokiškio rūmuose pagal teismo pirmininko įsakymu patvirtintą budėjimo grafiką ikiteisminio tyrimo funkcijas atlieka teisėjai pagal nustatytą specializaciją. Teisėjas ikiteisminio tyrimo byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka skundo ar kito dokumento gavimo dieną, neatsižvelgiant į tai, kuris teisėjas byloje jau yra atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus.

44. Ikiteisminio tyrimo teisėjų kompetencijai priskirtų funkcijų apimtį reglamentuoja BPK ir kituose įstatymuose, t. y. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo, Kriminalinės žvalgybos, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymuose numatyti proceso veiksmai, kurių atlikimą privalo vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjai.

45. Ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijos Panevėžio rūmuose atliekamos pagal teismo pirmininko įsakymu patvirtintą darbo grafiką, sudarytą taikant rotacijos principą, šia tvarka

45.1. Vieną savaitės dieną, vienas iš dviejų ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančių teisėjų nagrinėja prašymus dėl kardomųjų priemonių skyrimo;

45.2. Tą pačią savaitės dieną antras teisėjas atlieka apklausas;

45.3. Tą pačią savaitės dieną skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų bei prašymai dėl prokuroro nušalinimo skiriami kiekvienam ikiteisminio tyrimo teisėjui eilės tvarka po vieną dokumentą;

45.4. Tą pačią savaitės dieną kiekvienam ikiteisminio tyrimo teisėjui skiriami dokumentai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo eilės tvarka po 10 dokumentų, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir operatyvinės funkcijos (ikiteisminio tyrimo nutraukimai ir kt.) skiriami kiekvienam ikiteisminio tyrimo teisėjui eilės tvarka po vieną dokumentą.

46. Skundai dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui skiriami eilės tvarka, kiekvienam po vieną.

47. Sekančią savaitės dieną Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamos funkcijos sukeičiamos taikant rotacijos principą, išskyrus dokumentus, kurie skiriami eilės tvarka po vieną ir po 10 dokumentų. Kiekvieno mėnesio grafike laikomasi eiliškumo principo (po vieną ir po 10 dokumentų).

48. Teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, darbo pasidalinimo grafikai yra tarnybinio naudojimo ir ikiteisminius tyrimus organizuojančioms institucijos nesiunčiami.

49. Procesiniai veiksmai, kurių negalima pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiam teisėjui automatizuotu paskirstymo būdu, paskiriami spręsti teismo pirmininko ar teismo pirmininką pavaduojančio asmens rezoliucija.

50. Ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiam(-tiems) teisėjui (-ams) nesant dėl svarbių priežasčių (liga, atostogos, komandiruotė, kvalifikacijos kėlimas ar pan.), esant būtinumui jo (-jų) funkcijos pavedamos atlikti teismo pirmininko ar teismo pirmininką pavaduojančio asmens įsakymu ar rezoliucija.

51. Kai dėl tam tikrų priežasčių (dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, komandiruotės, ligos, atostogų ir pan.) pagal patvirtintą budėjimo grafiką paskirtas Panevėžio rūmų teisėjas darbo dienomis negali atlikti visų ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų, ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus proceso veiksmus atlieka Panevėžio rūmuose budintis teisėjas pagal budėjimo grafiką, patvirtintą atskiru teismo pirmininko įsakymu. Šiam teisėjui atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, dokumentai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų operatyvinių funkcijų skiriami eilės tvarka po vieną po to kai 10 tokių dokumentų gauna ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekantis teisėjas. Prašymai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, apklausos, skundai ir kiti prašymai, skiriami ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekančiam teisėjui ir budinčiam teisėjui eilės tvarka po vieną, išskyrus atvejus, kai apklausas prašoma atlikti vienoje byloje (šiuo atveju visas apklausas atlieka tas pats teisėjas). Pagal atitinkamą kategoriją gautas pirmasis dokumentas visą laiką tenka ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekančiam teisėjui.

52. Panevėžio rūmuose ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekančiam teisėjui pateikus turimų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo grafiką, prašymai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, apklausos pirmumo eile skiriami ikiteisminio tyrimo teisėjui neturinčiam suplanuoto teismo posėdžio, kuriame byla nagrinėjama iš esmės, dokumentai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų operatyvinių funkcijų skiriami Taisyklių 45.3. ir 45.4. papunkčiuose numatyta tvarka.

53. Panevėžio rūmuose teisėjai, atliekantys ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, savaitės darbo dienomis gali atlikti visas jiems priskirtas funkcijas, jeigu tai netrukdo funkcijoms, kurias jie tą dieną privalo atlikti pagal patvirtintą grafiką.

54. Panevėžio rūmų teisėjai, budintys poilsio ir švenčių dienomis pagal grafikus, patvirtintus teismo pirmininko įsakymu, atlieka suėmimo, namų arešto, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar kitų kardomųjų priemonių skyrimo, kurios priskirtos ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai proceso veiksmus, jeigu jų atlikimo procesinis terminas pasibaigia tomis poilsio ar švenčių dienomis.

55. Paaiškėjus, kad teisėjas pagal Panevėžio rūmuose patvirtintą budėjimo grafiką dėl svarbių priežasčių negali atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų poilsio ir švenčių dienomis, arba jas reikia atlikti ne tą poilsio ar švenčių dieną, kuri numatyta budėjimo grafike, apie tai nedelsiant informuojamas teismo pirmininkas ar jo pavaduotojai. Teismo pirmininkas įsakymu paskiria pavaduojantį teisėją arba nustato kitą budėjimo švenčių dienomis dieną ir laiką.

56. Panevėžio rūmų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma atsižvelgiant į tarpusavio susitarimą, užtikrinant tinkamą, nepertraukiamą teismo darbą, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitų operatyvių funkcijų atlikimą.

57. Teisėjai, atliekantys ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, Panevėžio rūmuose gali atlikti ir kitas baudžiamųjų bylų specializacijos teisėjų kompetencijai priskirtas funkcijas.

58. Prašymus, pareiškimus ir kitus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo, proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, skundus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio registruoja registruose ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje atsakingas teismo raštinės darbuotojas. Registruotus dokumentus teismo raštinės darbuotojas skirsto teisėjams Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO elektroninėje kortelėje BYLŲ SKIRSTYMAS per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą (IBPS) pagal teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas budėjimo patvirtintą grafiką.

59. Prašymai, pareiškimai, skundai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo registruojami ir paskiriami jų gavimo teisme dieną.

60. Užregistruoti ir paskirstyti prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų atlikimo, proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų bei skundai dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nedelsiant perduodami teisėjams, atliekantiems ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

61. Išnagrinėti ikiteisminio tyrimo skundai, prašymai ir kiti dokumentai perduodami į teismo raštinę ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

62. Prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitų teismo kompetencijai priskirtų operatyvių funkcijų atlikimo, skundų dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio bei proceso dalyvių skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų paskirstymą teisėjams koordinuoja ir kontroliuoja teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms.

63. Panevėžio rūmuose ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdantiems teisėjams baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos be apribojimų pradedamos skirti eilės tvarka likus vienam mėnesiui iki termino, kuriam teisėjui buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, pabaigos. Likus vienam mėnesiui iki paskyrimo būsimiems ikiteisminio tyrimo teisėjams skirstant bylas taikomi tie patys apribojimai kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjams.

VII SKYRIUS

TEISĖJŲ PAKEITIMAS

64. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją. Atitinkamais atvejais dėl to priimama teismo pirmininko, jo nesant teismo pirmininko pavaduotojo pagal bylų specializaciją, patvarkymas ar nutartis.

65. Bylos, kurios teisėjui buvo paskirtos nagrinėti iki jo nedarbingumo ir kuriose numatyti trumpi procesiniai išnagrinėjimo terminai (baudžiamosios bylos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pagreitinto proceso bylos, teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teikimai dėl lygtinio paleidimo panaikinimo; civilinės bylos dėl teismo įsakymų ir leidimų išdavimo, civilinės bylos, kuriose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ir kitos bylos, kuriose numatyti trumpi procesiniai išnagrinėjimo terminai), atsižvelgiant į teisėjo nedarbingumo laikotarpį, įstatyme nustatytus procesinio dokumento priėmimo, išdavimo terminus, perskiriamos nagrinėti bendra tvarka pagal nustatytą specializaciją.

66. Bylas skirstančiam asmeniui naudojantis funkcija „priežasčių šablonai“ įvedus teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą, automatinio bylos paskyrimo naujam teisėjui procedūra šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka atliekama pagal tuos pačius kriterijus, kurie buvo nustatyti ir galiojo pirmojo teisėjo paskyrimo metu.

67. Bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą.

68. Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalintį nagrinėti teisėją nurodydamas požymį „negali nagrinėti“.

VIII SKYRIUS

PROCESINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS TEISĖJŲ BUDĖJIMO METU

69. Išnagrinėtoje civilinėje byloje gauti procesiniai dokumentai, pagal kuriuos nauja bylos kortelė neužvedama (prašymai dėl žyminio mokesčio, vykdomojo rašto išdavimo, laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo išaiškinimo, papildomo sprendimo priėmimo ir pan.), skiriami nagrinėti teisėjui, išnagrinėjusiam bylą. Taip pat teisėjui, išnagrinėjusiam bylą, skiriami prašymai dėl bylos šalies pakeitimo, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atidėjimo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir pan., gauti iki vykdomojo rašto išdavimo. Jei šis teisėjas teisme ar teismo rūmuose nebedirba, dokumentai nagrinėjimui skiriami jų gavimo dieną atitinkamuose rūmuose budinčiam teisėjui pagal specializaciją.

Punkto pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

70. Teisėjui laikinai nesant darbe dvi ar daugiau darbo dienų (liga, atostogos, komandiruotė ar pan.), jo nagrinėjamose civilinėse bylose gautų prieštaravimų dėl teismo įsakymo, preliminaraus sprendimo, pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirųjų ir apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos priėmimo/nepriėmimo, prieigos prie elektroninės bylos kortelės matomumo suteikimo, vykdomųjų raštų išdavimo klausimus sprendžia dokumentų gavimo dieną atitinkamuose rūmuose budintis teisėjas, kuriam nurodyto procesinio klausimo išsprendimui laikinai perduodama ir nesančio darbe teisėjo nagrinėjama byla. Taip pat budinčiam teisėjui šia tvarka skiriami nagrinėti ir nurodytose bylose gauti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

71. Jei teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, o baudžiamojoje byloje būtina atlikti skubius veiksmus, šiuos veiksmus atlieka atitinkamuose rūmuose budintis teisėjas pagal iš anksto teismo pirmininko įsakymu patvirtintą budėjimo grafiką. Dokumentų gavimo dieną atitinkamuose rūmuose budintis teisėjas sprendžia nesančio teisėjo žinioje esamų baudžiamųjų bylų kardomųjų priemonių skyrimo/pratęsimo, procesinių prievartos priemonių taikymo klausimus, apeliacinių skundų baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose priėmimo/nepriėmimo klausimus, prašymus surengti bylos nagrinėjimą teisme, nagrinėja kitus prašymus, susijusius su priimtų nuosprendžių, nutarčių, nutarimų vykdymu.

72. Atitinkamuose rūmuose budintis teisėjas pagal nustatytą specializaciją sprendžia dėl prašymų susipažinti su nebedirbančių, taip pat dvi ar daugiau darbo dienų laikinai darbe nesančių teisėjų išnagrinėtų ar neišnagrinėtų bylų medžiaga, surašydamas rezoliuciją.

73. Bylos dėl asmens priverstinio hospitalizavimo, jo termino pratęsimo skiriamos numatyto posėdžio dieną atitinkamuose teismo rūmuose budinčiam teisėjui. Bylas skirstantis asmuo šiuo atveju naudoja Modulio įrankį „privalo nagrinėti“.

74. Tuo atveju, kai budintis teisėjas sprendžia, kad klausimą dėl procesinio veiksmo atlikimo nėra būtina išspręsti skubiai, toks sprendimas įtvirtinamas budinčio teisėjo rezoliucija.

75. Esant neatidėliotinam atvejui, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas pagal bylų specializaciją budinčiam teisėjui gali pavesti išspręsti ir kitą procesinį dokumentą, nei nurodyti Taisyklių 69, 70, 71 punktuose, laikinai nesančio darbe teisėjo byloje.

Punkto pakeitimai

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

76. Teikimus pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą nagrinėja budintis teisėjas, Panevėžio rūmuose nagrinėja budintis teisėjas pagal bylų specializaciją.

77. Teikimus pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą nagrinėja teismo pirmininkas, o jam nesant – teismo pirmininko pavaduotojas. Nesant nei teismo pirmininko, nei pavaduotojo, tokius teikimus nagrinėja budintis Panevėžio rūmų teisėjas pagal bylų specializaciją.

IX SKYRIUS

TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS. TEISĖJŲ IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ PAKEITIMAS

78. CPK 62 straipsnio 1 dalyje ir BPK 221 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais arba teismo pirmininko ar jį vaduojančio asmens įsakymu bylai nagrinėti teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens patvarkymu gali būti sudaryta trijų teisėjų kolegija arba (ir) paskirtas atsarginis teisėjas. Tokiu atveju, atsižvelgiant į teismo veiklos specifiką, automatizuotu atrankos būdu, naudojantis Moduliu, teisėjų kolegija sudaroma atsitiktine tvarka. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą. Teisėjų kolegijos pirmininku paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas.

79. Bylas skirstančiam asmeniui naudojantis funkcija „priežasčių šablonai“ įvedus teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą, automatinio bylos paskyrimo naujam teisėjui procedūra šių Taisyklių nustatyta tvarka atliekama pagal tuos pačius kriterijus, kurie buvo nustatyti ir galiojo pirmojo teisėjo paskyrimo metu.

80. Bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą.

81. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją.

82. Bylos skyrimas naujai teisėjų kolegijai naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjų kolegijos skyrimo panaikinimo protokolą.

83. Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją nurodydamas požymį „negali nagrinėti“.

84. Tuo atveju, kai Modulio parinktos ir jau paskirtos teisėjų kolegijos vienas narys (išskyrus teisėją pranešėją) dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktais nustatytų priežasčių), kolegijos nario pakeitimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar jį pavaduojantis asmuo. Tuo atveju, kai teismo pirmininkas priima sprendimą pakeisti kolegijos narį, jis parenkamas pagal abėcėlinį teisėjų sąrašą, atsižvelgiant į teisėjų užimtumą žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo atveju, kai bylos negali nagrinėti du kolegijos nariai, automatizuotu būdu pakeičiama visa teisėjų kolegija. Sprendžiant kolegijos nario pakeitimo klausimą, visada turi būti nurodomi pakeitimo teisiniai pagrindai, o teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens priimta nutartis pakeisti kolegiją ar atskirą jos narį privalo būti įkelta į elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje.

85. Tuo atveju, kai inicijuojamas Modulio parinktos ir paskirtos teisėjų kolegijos nario (išskyrus teisėją pranešėją) keitimo klausimas, teismo pirmininkui ar jį pavaduojančiam asmeniui turi būti pateikta išsami minėto prašymo būtinumą pagrindžianti informacija ir duomenys, kodėl byla negali būti išnagrinėta tos pačios sudėties teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnis, 62 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnio 6 dalis, BPK 221 straipsnis, BPK 222 straipsnis).

X SKYRIUS

BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS PROTOKOLAI

86. Tuo atveju, kai bylas teisėjams skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui, Modulis išsaugo šiuos duomenis suformuodamas teisėjo paskyrimo dokumentą – teisėjo skyrimo protokolą, kuriame nurodomi šios bylos duomenys (bylos tipas, bylos numeris, teisminio proceso numeris, paskirtas teisėjas, paskyrimo data ir laikas, bylą paskyręs asmuo, bylos skirstymo grupė, teisėjų sąrašo kriterijai (specializacija, pastovus užimtumas, išlyginamasis krūvis, pareigos, teisėjų grupė, atsitiktinis skaičius), pritaikyti koeficientai (ataskaitinio laikotarpio dienų skaičius, užimtumo, specializacijos ir atsitiktinumo), kita reikšminga informacija, ar šis dokumentas yra sukurtas skubos tvarka ir ar byla teisėjui paskirta skubos tvarka, bylos paskyrimo teisėjui duomenys, taip pat išsami teisėjo paskyrimo ar pakeitimo procedūros išklotinė, kurioje nurodomi visi konkrečios bylos skyrimo metu nustatyti ir įvertinti kriterijai nurodyti naudojantis Modulio funkcijomis arba požymiais (pvz., „privalo nagrinėti“, „atmetimo priežastys“).

87. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktais nustatytų priežasčių), bylas skirstantis asmuo formuoja teisėjo paskyrimo panaikinimo dokumentą – teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą, kuriame nurodomi šios bylos duomenys (bylos numeris, nušalintas teisėjas ar teisėjas pranešėjas, nušalinimo data ir laikas, duomenis apie teisėjo nušalinimą suvedęs asmuo, nusišalinusio teisėjo, teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens, teismo procesinio dokumento dėl teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo data ir numeris, teisėjo pakeitimo teisiniai pagrindai, pvz., teisėtas nebuvimas darbe).

88. Modulis leidžia, esant poreikiui, atspausdinti teisėjo skyrimo ir teisėjo skyrimo panaikinimo protokolus, tačiau bendra tvarka šie protokolai nėra spausdinami ir į bylas nededami.

89. Teisėjo skyrimo ir teisėjo skyrimo panaikinimo protokolai skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą dieną po suformuoto protokolo patvirtinimo Modulyje.

90. Teisėjo skyrimo ir teisėjo skyrimo panaikinimo protokolų paieška Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje gali būti vykdoma pagal šiuos kriterijus: bylos tipą, bylos numerį, bylos paskyrimo datą ir laiką, teisėjo, kuriam byla paskirta nagrinėti vienasmeniškai vardą ir pavardę.

XI SKYRIUS

BYLŲ PASKYRIMAS IR PERDAVIMAS TEISĖJAMS

91. Visos teisme gautos bylos privalo būti užregistruotos, suvestos į LITEKO sistemą jų gavimo dieną, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 15 valandos.

92. Paskirstytos baudžiamosios, civilinės, administracinių nusižengimų bylos ir skundai, gauti ne per IBPS, teisėjams ar jų įgaliotiems asmenims raštinėje perduodami pasirašytinai. Teisėjai ar jų įgalioti asmenys privalo pasirašyti asmeniškai už kiekvieną gautą bylą (ar už einamos dienos teisėjui visas priskirtas bylas), nurodydami bylos gavimo datą.

93. Už savalaikį paskirtų bylų paėmimą iš raštinės atsakingas teisėjas, kuriam yra priskirta konkreti byla.

94. Už savalaikį bylų suvedimą į LITEKO sistemą atsakingas raštinės skyriaus/biuro vedėjas, privalantis organizuoti ir kontroliuoti raštinės darbuotojų veiklą suvedant ir perduodant bylas skirstančiajam asmeniui.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

95. Taisyklėse nenumatytomis aplinkybėmis teismo pirmininkas ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę nuspręsti, kaip bus skiriamas teisėjas konkrečiai bylai ar prašymui nagrinėti. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.

96. Bylas registruojantys ir skirstantys asmenys privalo užtikrinti, kad duomenys į Modulį būtų suvedami ir jame tvarkomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.

97. Už Taisyklių pažeidimus atsakoma teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pakeitimai

1.

Panevėžio apylinkės teismas, Įsakymas

Nr. TV-56-2025, 2025-03-05, paskelbta TAR 2025-03-06, i. k. 2025-03806

Dėl Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2025 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.TV-17-2025 patvirtintų Panevėžio apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių pakeitimo

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →