DĖL mokėjimo už socialines paslaugas KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL mokėjimo už socialines paslaugas KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

2024 m. birželio 27 d. Nr. V17E-185

Kaišiadorys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu ir 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XIV-2357 redakcija) 35 straipsnio 9 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktu, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. P a t v i r t i n t i Mokėjimo už socialines paslaugas Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž i n t i netekusiu galios Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr.V17-162 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t y t i, kad šis sprendimas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Savivaldybės meras Šarūnas Čėsna

PATVIRTINTA

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. V17E-185

mokėjimo už socialines paslaugas KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašas

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokėjimo už socialines paslaugas Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą.

2. Aprašas taikomas Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijos gyventojams už tas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) prašymu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

3. Aprašas skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje.

4. Konkretus asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – SADM aprašas) ir šiuo Aprašu.

5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

6. Asmens (šeimos) ir savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir savivaldybės administracijos sutartimi, kurią pasirašo savivaldybės administracijos direktorius. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, savivaldybės administracijos apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie savivaldybės administracijos apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

7. Lėšos, kurias gauna paslaugų teikėjai už teikiamas socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

8. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme.

II SKYRIUS MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

9. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas, asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, yra

9.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

9.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

10. Nustatomas asmens, kurio mėnesio pajamos yra

10.1. didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis –5 procentai asmens pajamų;

10.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 10 procentų asmens pajamų;

10.3. 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 15 procentų asmens pajamų.

11. Nustatomas šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra

11.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 5 procentai šeimos pajamų;

11.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 10 procentų šeimos pajamų;

11.3. 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 15 procentų šeimos pajamų.

12. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 10 ir 11 punktuose, mokėjimo už vieną visą kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

13. Nustatoma, kad krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis (ji) atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas 7 pirmąsias kalendorines dienas.

14. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.

III SKYRIUS MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

15. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, yra

15.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

15.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

16. Nustatoma, kad asmens, kurio mėnesio pajamos yra

16.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis - 5 procentai asmens pajamų;

16.2. 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis – 10 procentų asmens pajamų.

17. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 16 punkte, mokėjimo už vieną visą kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

18. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.

19. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. Paslaugų teikėjai apskaičiuoja maitinimosi išlaidas.

IV SKYRIUS MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

20. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir vadovaujantis SADM aprašo IV skyriumi „Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą“.

21. Mokėjimo asmeniui už teikiamą trumpalaikę socialinė globą dydis yra 80 procentų jo pajamų ir, jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

22. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

23. Nustatoma, kad krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.

24. Nustatoma, kad asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros. Informaciją apie paslaugų gavėjo išvykimus savivaldybės administracijai teikia trumpalaikės socialinės globos teikėjai.

V SKYRIUS MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

25. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą bei vadovaujantis, SADM aprašo V skyriumi „Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą“.

26. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

27. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

28. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir yra 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

29. Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

30. Nustatoma, kad asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros. Informaciją apie paslaugų gavėjo išvykimus savivaldybės administracijai teikia ilgalaikės socialinės globos teikėjai.

VI SKYRIUS MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ

31. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis

31.1. 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

31.2. 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

31.3 už paslaugą, teikiamą trumpiau nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė, – proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.

VII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ BENRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

32. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

33. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos teikiamos nemokamai.

34. Asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai ir daugiau, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos teikiamos pagal patvirtintus įkainius.“

VIII SKYRIUS PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS

35. Savivaldybės administracija pagalbos pinigus vaikus globojančioms šeimoms, nuolatiniams arba budintiems globotojams skiria pagal Pagalbos pinigų skyrimo ir mokėjimo vaikus globojančioms šeimoms, budintiems globotojams Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą, patvirtintą savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. V17E-319 „Dėl pagalbos pinigų skyrimo ir mokėjimo vaikus globojančioms šeimoms, budintiems globotojams Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

36. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, tik su asmens (šeimos) sutikimu, duotu tokia tvarka

36.1. Asmuo, prieš pradedant teikti socialines paslaugas, gali duoti sutikimą socialinių paslaugų teikėjui, kuris paskirtas teikti socialines paslaugas pagal priimtus sprendimus ir kuris pagal sudarytą sutartį su asmeniu už praėjusį mėnesį ar jo dalį pagal suteiktų paslaugų aktą ar išankstinio apmokėjimo dokumentą išmoka asmeniui nustatytą pagalbos pinigų sumą sutartyje su asmeniu numatytomis sąlygomis ir terminais.

36.2. Asmuo gali duoti sutikimą jau teikiant socialines paslaugas paslaugų teikėjui, kuris pagal sudarytą sutartį su asmeniu už praėjusį mėnesį ar jo dalį pagal suteiktų paslaugų aktą ar išankstinio apmokėjimo dokumentą išmoka nustatytą pagalbos pinigų sumą, skiriamą iš biudžeto sutartyje su asmeniu numatytomis sąlygomis ir terminais iki yra poreikis teikti paskirtą paslaugą arba iki asmuo pateikia sutikimą paslaugų teikėjui nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą ir atnaujinti paslaugos teikimą.

36.3. Asmuo sutikimą gali pateikti savivaldybės administracijai, kuri sutikimą persiunčia paskirtam pagal sprendimą teikti socialinę paslaugą paslaugų teikėjui.

36.4. Asmenų duoti sutikimai registruojami ir saugomi paslaugų teikėjų suformuotose paslaugų gavėjų bylose.

37. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas, 80 procentų kainos, kai asmuo pagal teisės aktus nemokėtų už paskirtas socialines paslaugas, arba kainos dalį, dengiamą biudžeto lėšomis, kai asmuo pagal teisės aktus mokėtų už paskirtas socialines paslaugas.

38. Pagalbos pinigų mokėjimą asmenims pagal gautus asmenų sutikimus vykdo paslaugų teikėjai.

39. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės administracija.

40. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybės administracija informuoja paslaugų teikėją ir priima sprendimą nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą, kurį pateikia paslaugų teikėjui. Tokiu atveju paskirtas sprendimu teikti socialines paslaugas paslaugų teikėjas nedelsdamas pradeda teikti paskirtas bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas.

41. Nustačius, kad yra neteisėtai išmokėti pagalbos pinigai arba ne pagal paskirtį naudojami pagalbos pinigai, jie turi būti grąžinami tokia tvarka

41.1. Asmuo juos privalo grąžinti išmokėjusio asmens nustatytais terminais pagal sudarytą susitarimą tarp išmokėjusio asmens ir asmens gavusio pagalbos pinigus.

41.2. Pagalbos pinigai turi būti pervedami į asmens, išmokėjusio pagalbos pinigus, sąskaitą ir naudojami paslaugoms teikti.

IX SKYRIUS ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

42. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.

43. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę), savivaldybės administracijai tokia tvarka

43.1. Asmuo ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikia informaciją kartu su prašymu apie turimą turtą seniūnijai, kurioje ir rašo prašymą dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų, jeigu savivaldybės administracija negauna duomenų apie tą turtą ir/ar negali patikrinti priskirtuose registruose.

43.2. Jeigu savivaldybės administracija duomenis apie turtą gali gauti iš registrų, asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui) pateikti informacijos apie turimą turtą nebūtina.

44. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.

45. Asmens (šeimos) finansines galimybes vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės, kurioje nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis, administracija.

46. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansines galimybių vertinimas atliekamas tokia tvarka

46.1. Nustačius socialinių paslaugų poreikius, asmens (šeimos) finansines galimybes vertina savivaldybės administracija.

46.2. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) bus skiriamos socialinės paslaugos, finansinių galimybių vertinimą savivaldybės administracija atlieka iki paslaugų teikimo pradžios.

46.3. Savivaldybės administracija ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansines galimybes gali vertinti iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimą, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.

47. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansines galimybes, gavus informaciją iš asmens arba jo atstovo, asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimus (perskaičiavimus) atlieka

47.1. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras (toliau – centras), kai paslaugų gavėjai gauna paslaugas centre;

47.2. kitų paslaugų gavėjų finansines galimybes pervertina savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

48. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.

49. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.

50. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, jei asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

51. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų, aprūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu (nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, ryšys su asmeniu, dėl kurio kreipiamasi, ar juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens gaunamas pajamas (pajamų sumos) ir (ar) turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas ir (ar) turtą.

52. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybės administracijos (Socialinės paramos skyriaus, seniūnijos) prašymu (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis) turi parengti ir pateikti jai informaciją, susijusią su asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu.

53. Savivaldybės administracija, socialinių paslaugų teikėjai užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.

54. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pagal SADM aprašo 6 punkte nurodytoje sutartyje nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša savivaldybės administracijai, centrui apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.

55. Savivaldybės administracija, centras, gavę informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.

56. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.

57. Savivaldybės administracija turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančio socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.

X SKYRIUS ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS IR TURTO VERTINIMAS

58. Vertinamos asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, SADM aprašo IX skyriumi „Asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas“ ir šiuo Aprašu.

59. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).

60. Asmens (šeimos) turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, SADM aprašo X skyriumi „Asmens turto vertinimas“ ir šiuo Aprašu.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

61. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

62. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.

63. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________